A-858-1464-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-1464/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03801-2010-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.; 11.4.1. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjai E. U.,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus atstovui M. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. U. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, I. N.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja E. U. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, patikslintu skundu (t. I, b. l. 1-6 t. II, b. l. 49-54), prašydama:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, NŽT) Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. NSR(48)-248-/112 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. lT-(7.5)-U-17;

2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 2.3-2312-(41) patvirtinto Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės ((duomenys neskelbtini) dalies) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalį, kurioje I. N. nepagrįstai ir neteisėtai suformuoti 1,36 ploto žemės ūkio paskirties septyni žemės sklypai: 1) sklypas Nr. l144-1 – 0,22 ha ploto, 2) sklypas Nr. 1144-2 – 0,24 ha ploto, 3) sklypas Nr. 1144-3 – 0,25 ha ploto, 4) sklypas Nr. 1144-4 – 0,20 ha ploto, 5) Nr. 1144-5 – 0,11 ha ploto, 6) sklypas Nr. l144-6 – 0,20 ha ploto, 7) sklypas Nr. l144-7 – 0,14 ha ploto;

3) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių paimti į laisvą (grąžintiną natūrą) valstybinės žemės fondą šio skundo antrame reikalavime nurodytų žemės sklypų žemės plotus ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 10 straipsnio eiliškumu, suformuoti pareiškėjai suteiktinus neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus;

4) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 2.5-41-30572 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę kaimo vietovėje”, kuriuo I. N. atkurtos nuosavybės teisės į antrame reikalavime nurodytame projekte suprojektuotus septynis žemės sklypus nuo Nr. 1144-1 iki Nr. 1144-7.

Pareiškėja paaiškino, kad vadovaudamasi privaloma ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka ji kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) viršininką 2010 m. gegužės 30 d. skundu ir reikalavo administracine tvarka panaikinti Vilniaus apskrities 2009 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. 2.3-2312-(41) Vilniaus apskrities Vilniaus rajono(duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės ((duomenys neskelbtini) dalies) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme, kuriuo I. N. nepagrįstai ir neteisėtai suformuoti 1,36 ha bendro ploto septyni žemės sklypai Nr. 1144-1 iki Nr. 1144-7, ir jų plotus įtraukti į laisvos valstybinės žemės fondą ir, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio eiliškumu, šioje žemėje suformuoti pareiškėjai suteiktinus neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus.

Nurodė, jog pareiškėja 2010 m. liepos 8 d. kreipėsi su skundu į Tarnybą dėl I. N. nepagrįstai suformuotų ir Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 2.3-2312-(41) patvirtintų žemės sklypų Nr. 1144-1 iki Nr. l144-7 panaikinimo administracine tvarka. Šį skundą nagrinėjo Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas ir nurodė, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo. Pareiškėja manė, jog pateiktas atsakymas prieštarauja Žemės reformos galiojančių įstatymų reikalavimams. 2010 m. rugsėjo 12 d. pareiškėja parašė skundą (atsiliepimą) Tarnybai. Nurodė, jog pateiktas I. N. prašymas dėl miško grąžinimo natūra ir išvados parengimo 2006 m. sausio mėn. yra pavėluotas, todėl Telšių apskrities Žemėtvarkos darbuotojai neturėjo teisės priimti iš I. N. 2006 m. sausio 19 d. prašymą ir šio neteisėto prašymo pagrindu neturėjo teisės išduoti 2006 m. spalio 6 d. išvadą Nr. 7135. Kadangi pradinis dokumentas išvada Nr. 7135 yra neteisėta, nes praleistas terminas pakeisti valią dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už išperkamą nekilnojamąjį turtą, pareiškėja reikalauja Telšių apskrities viršininko administracijos išvadą Nr. 7135 naikinti. Pažymėjo, jog išvada negali būti „išsiunčiama” į bet kurią kitą apskritį iš tos apskrities, kurios teritorijoje pilietis teisėtu prašymu pageidavo neatlygintinai nuosavybėn įsigyti lygiavertę nuosavybę. Kadangi I. N. neteisėta išvada Nr. 7135 2006 m. spalio 26 d. buvo „išsiųsta į Kauno rajoną”, pareiškėjos įsitikinimu, Kauno rajone pagal neteisėtą išvadą Nr. 7135 I. N. gavo neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą.

Pareiškėja nurodė, jog likviduojama VAVA 2010 m. birželio 19 d. raštu Nr. (30)-12-1743-/3.31 paprašė Kauno apskrities viršininko administraciją (toliau – ir KAVA) informuoti apie I. N. nuosavybės teisių į žemę atkūrimą Kauno apskrityje pagal Telšių apskrities viršininko administracijos 2006 m. spalio 6 d. išvadą Nr. 7135, tačiau atsakymas nebuvo pateiktas. Pabrėžė, jog I. N. neteisėtos išvados originalo nebuvo ir 2008 m. gruodžio 1 d., nes Vilniaus apygardos administracinis teismo teisėja raštu 2008 m. gruodžio 5 d. Nr. 3674-425 kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūniją, prašydama pateikti teismui I. N. 2009 m. vasario 9 d. išvados Nr. 7135 originalą. Reikalauto dokumento nesulaukta. D. B. pateikė 2009 m. rugsėjo mėn. teismo posėdžio metu kitą neteisėtos išvados kopiją, kurios antroje pusėje yra Plungės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojos D. R. ranka įrašyta data 2007 m. kovo 16 d. Tačiau 2006 m. spalio 26 d. I. N. neteisėtos išvados originalas nebuvo išsiųstas į Kauno rajoną. Nurodė, jog išduota pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą yra neteisėtas dokumentas, nes neatitinka Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (toliau – ir Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas) reikalavimų (nėra gyvenamosios vietos adreso).

Paaiškino, jog buvo pažeistas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turto atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 16 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo 50 straipsnio reikalavimai. Pareiškėja buvo priversta iš likusių žemės sklypų pasirinkti sklypą Nr. l19 (suprojektuoto sklypo Nr. 1147-3) ir šis sklypas yra aptvertas iš vienos pusės 2 metrų aukščio plytine tvora, tame sklype auga dideli medžiai, tačiau žemėtvarkininkai teigia, kad sklypas Nr. l147-3 yra žemės ūkio paskirties žemė. Nurodė, jog pareiškėja kreipėsi į planavimo ir statybų valstybės priežiūros departamentą ir iki šiol situacija yra nepakeista, todėl pareiškėja norėtų, kad neteisėtai I. N. suteikti žemės sklypai būtų skirti pareiškėjai, nes jai priklauso pagal pretendentų eiliškumą. Pabrėžė, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtas 2009 m. vasario 19 d. sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, per nustatytą laiką buvo paduotas apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pareiškėjos teigimu, I. N. neturėjo teisių dalyvauti žemės reformos žemėtvarkos vykdyme visoje Lietuvoje, nes neteko teisių atgauti nekilnojamąjį turtą dėl praleisto termino pateikti prašymą iki 2001 m. gruodžio 31 d. ir iki 2002 m. liepos 1 d. pakeisti savo pareikštą valią dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už išperkamą nekilnojamąjį turtą.

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija (jos teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) atsiliepimu į pareiškėjos patikslintą skundą (t. I, b. l. 120-123) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje 2007 m. kovo 22 d. buvo gauta Telšių apskrities viršininko administracijos išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, pagal kurią I. N. turi nuosavybės teises į 1,4966 ha žemės, iš jos 0,38 ha priskirtina valstybės išperkamai (vertė – 225 litai), 1,1166 ha – valstybės išperkamam miškui (vertė – 1 453 litai). 2007 m. kovo 23 d. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje buvo gautas I. N. įgalioto asmens D. B. prašymas suteikti neatlygintinai miško ar žemės Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje ((duomenys neskelbtini) dalyje). 2007 m. balandžio 2 d. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje buvo gautas 2007 m. kovo 17 d. įgaliojimo, kuriuo I. N. įgalioja D. B. atstovauti jos interesams žemėtvarkos skyriuose, notaro patvirtintas nuorašas.

Nurodė, jog Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau – ir Metodika), 38 punktas numatė, kad žemėtvarkos skyriaus vedėjo patvirtinta išvados kopija duodama projekto autoriui, o originalas įteikiamas ar išsiunčiamas registruotu laišku pretendentui, kuriam pasiūloma kreiptis į kitą seniūniją ar rajoną arba pretendento prašymu to, kuriame pageidauja gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, žemėtvarkos skyriui.

Metodika iš esmės nedraudė persiųsti išvadą kito rajono, kuriame pageidaujama gauti žemės (miško) sklypą, žemėtvarkos skyriui. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punktas numatė, kad už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams perduodamas lygiavertis žemės, miško ar vandens telkinio plotas. Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdant žemės reformą kaimo vietovėje žemės sklypai formuojami žemės reformos Žemėtvarkos projektuose arba kituose teritorijų planavimo dokumentuose šia eilės tvarka: <..> 8) perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir vandens telkiniai piliečiams, gyvenantiems savivaldybės seniūnijos, kurioje yra perduodamas sklypas, teritorijoje, jeigu jų turėti žemė, vandens telkiniai priskirti valstybės išperkamiems pagal Atkūrimo įstatymą arba jeigu jų turėtas miškas ar vandens telkiniai, taip pat perduodami nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai piliečiams, kurių šeimos po 1939 metų buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose ir gyvenantiems savivaldybės seniūnijos, kurioje yra perduodamas žemės sklypas, teritorijoje, jeigu jų žemės sklypai, į kuriuos šios šeimos buvo įkeldintos, priskirti valstybės išperkamai žemei.

Vadovaujantis Telšių apskrities viršininko administracijos 2006 m. spalio 6 d. išvada Nr. 7135, buvusios savininkės iki nacionalizacijos turėta žemė ir miškas priskiriami valstybės išperkamiems. Pagal pateiktą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pavaduotojo T. P. 2007 m. lapkričio 12 d. išduotą pažymą Nr. (2007-135-PD)-206, I. N. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone. Atsižvelgiant į šiuos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje turimus dokumentus, I.

N. įrašyta į Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 2.3-13639-(41) patvirtinto Piliečių, pageidaujančių (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje ((duomenys neskelbtini) dalyje) gauti žemę, vandens telkinį, sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje eiliškumą, sąrašo VIII eilę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos Žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarka bei Vilniaus apygardos administraciniam teismui priėmus 2009 m. vasario 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-407-426/2009, kuriuo E. U. skundas buvo atmestas, Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 20 d.

įsakymu Nr. 2.3-2312-41 patvirtintas apskrities, Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės ((duomenys neskelbtini) dalies) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projektas. Nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo vykdomi žemėtvarkos projekto įgyvendinimo darbai bei apskrities viršininko 2009 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 2.5-41-30572 „Dėl nuosavybės teisių į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei I. N.” atkurtos nuosavybės teisės į minėtame projekte suprojektuotus žemės sklypus Nr. 1141-1, 1141-2, 1141-3, 1141-4, 1141-5, 1141-6, 1141-7.

Pabrėžė, jog Atkūrimo įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, nuosavybės teisių atkūrimo pripažinimą bei atkūrimo tvarką ir sąlygas. Kai valstybė atlygina piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal šį įstatymą negražinamas natūra, laikomasi negražinamo turto ir perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, lygiavertiškumo principo (Atkūrimo 16 str. 2 d.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo I. N. atsiliepimu į skundą (t. I, b. l. 61-64) su skundu nesutiko.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog tinkamu laiku pateikė įstatymų nustatyta tvarka prašymą dėl nuosavybės atkūrimo, tačiau darbuotojai pirminių dokumentų „negalėjo rasti”.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu (t. II, b. l. 126-135) nusprendė nutraukti bylą dėl reikalavimų: panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 2.3-2312-(41) patvirtinto Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) (dalies) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalį, kurioje I. N. nepagrįstai ir neteisėtai suformuoti 1,36 ploto žemės ūkio paskirties septyni žemės sklypai: sklypas Nr. 1144-1 – 0,22 ha ploto, sklypas Nr. 1144-2 – 0,24 ha ploto, sklypas Nr. 1144-3 – 0,25 ha ploto, sklypas Nr. 1144-4 – 0,20 ha ploto, Nr. 1144-5 – 0,11 ha ploto, sklypas Nr. Nr. 1144-6 –0,20 ha ploto, sklypas Nr. l144-7 – 0,14 ha ploto; panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 2.5-41-30572 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę kaimo vietovėje”, kuriuo I. N. atkurtos nuosavybės teisės į antrame reikalavime nurodytame projekte suprojektuotus septynis žemės sklypus nuo Nr. 1144-1 iki Nr. 1144-7, kitoje dalyje pareiškėjos E. U. skundą atmesti.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje ginčas yra kilęs dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant nuosavybėn neatlygintinai žemę Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje ((duomenys neskelbtini) dalyje). Pareiškėja, remdamasi Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, teigia, jog atsakovas nepagrįstai įrašė I. N. į VIII eiliškumo grupę. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3266-41 buvo patvirtintas Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės ((duomenys neskelbtini) dalies) žemės reformos žemėtvarkos projektas.

Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 2.3-10594-(41-8-4) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3266-41 patvirtinto Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės ((duomenys neskelbtini) dalies) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo Vilniaus rajone“ paskelbta (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės ((duomenys neskelbtini) dalies) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo pradžia. Vilniaus apskrities viršininkas 2007 m. gruodžio 11 d.

įsakymu Nr. 2.3-13639-(41) patvirtino piliečių, pageidaujančių (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje ((duomenys neskelbtini) dalyje) gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško, sklypus bei pirkti arba nuomoti asmeninio ūkio ir prie nuosavybės teise turimų statinių naudojamą žemę laisvos valstybinės žemės fondo teritorijoje, patvirtintoje Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 2.3-10594-(41-8-41), sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, 1 priedą. Minėto įsakymo 1 priedo Piliečių, pageidaujančių (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje ((duomenys neskelbtini) dalyje) gauti žemę, mišką, vandens telkinį, sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje numatytą eiliškumą sąrašo 4 eilutėje įrašyta I.

N.. Pareiškėja eiliškumo sąraše yra 7 (9 eiliškumo grupė, 2 ha žemės plotas) ir 22 (10 eiliškumo grupė, 3,36 ha žemės plotas). Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 2.3-2098-41 buvo patikslinti laisvos valstybinės žemės plotai Vilniaus rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje ((duomenys neskelbtini) dalyje) (vietoje 43,78 ha įrašant 46,55 ha), taip pat patvirtintas patikslintas Vilniaus rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje ((duomenys neskelbtini) dalyje) nustatytų laisvos valstybinės žemės plotų žiniaraštis ir laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypų planas (administracinė byla Nr. I-407-426/2009 t.

I, b. l. 52-57, 60-62). Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 2.3-2312-(41) patvirtintas Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės ((duomenys neskelbtini) dalies) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, kuriuo patvirtintas Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės ((duomenys neskelbtini) dalies) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, suformuojant I. N. Telšių apskrities viršininko administracijos 2006 m. spalio 6 d. išvados pagrindu 1,36 ploto žemės ūkio paskirties septyni žemės sklypai:

1) sklypas Nr. l1441 –0,22 ha ploto, 2) sklypas Nr. 1144-2 – 0, 24 ha ploto, 3) sklypas Nr. 1144-3 – 0,25 ha ploto, 4) sklypas Nr. 1144-4 – 0,20 ha ploto, 5) 1144-5 – 0,11 ha ploto, 6) sklypas Nr. 1144-6 – 0,20 ha ploto, 7) sklypas Nr. l144-7 – 0,14 ha ploto.

Teismas nurodė, jog Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose arba kituose teritorijų planavimo dokumentuose šia eilės tvarka: <...> 8) perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir vandens telkiniai piliečiams, gyvenantiems savivaldybės seniūnijos, kurioje yra perduodamas sklypas, teritorijoje, jeigu jų turėti žemė, miškas, vandens telkiniai priskirti valstybės išperkamiems pagal Atkūrimo įstatymą arba jeigu jų turėtas miškas ar vandens telkiniai neišliko, taip pat perduodami nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai piliečiams, kurių šeimos po 1939 metų buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose ir gyvenantiems savivaldybės seniūnijos, kurioje yra perduodamas žemės sklypas, teritorijoje, jeigu jų žemės sklypai, į kuriuos šios šeimos buvo įkeldintos, priskirti valstybės išperkamai žemei.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Telšių apskrities viršininko administracijos žemės tvarkomo departamento Plungės rajono žemėtvarkos skyrius 2007 m. kovo 16 d. išsiuntė Telšių apskrities viršininko administracijos 2006 m. spalio 6 d. išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, pagal kurią I. N. turi nuosavybės teises į 1,4966 ha žemės, iš jos 0,38 ha priskirtina valstybės išperkamai (vertė – 225 litai), 1,1166 ha – valstybės išperkamam miškui (vertė – 1 453 litai). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje 2007 m. kovo 22 d. buvo gauta Telšių apskrities viršininko administracijos išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, pagal kurią I.

N. turi nuosavybės teises į 1,4966 ha žemės, iš jos 0,38 ha priskirtina valstybės išperkamai (vertė – 225 litai), 1,1166 ha – valstybės išperkamam miškui (vertė – 1 453 litai) (t. I, b. l. 126, 141). Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 31 d. sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į I. N. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,4966 ha žemės, vietoj turėtos 0,38 ha žemės, 1,1166 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 1,37 ha žemės sklypą (Nr. 1144-1 – 0,22 ha ploto, Nr. 1144-2 – 0,24 ha ploto, Nr. 1144-3 – 0,25 ha ploto, Nr. 1144-4 – 0,17 ha ploto, Nr. 1144-5 – 0,13 ha ploto, Nr. 1144-6 – 0,22 ploto, 7) sklypas Nr. 1144-7 – 0,14 ha ploto), esančius: (duomenys neskelbtini) (Nr. 114-1), (duomenys neskelbtini) (Nr. 144-2, Nr. 144-7), (duomenys neskelbtini) (Nr. 1144-3), (duomenys neskelbtini) (Nr. 1144-4), Egliškių (Nr. 1144-5, Nr. l144-6) kaimuose, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punktas numato, kad už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina perduodant lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad buvusios savininkės iki nacionalizacijos turėta žemė ir miškas priskiriami valstybės išperkamai žemei bei miškui (0,38 ha – valstybės išperkamai žemei, 1,1166 ha – valstybės išperkamam miškui). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2007 m. lapkričio 12 d. pažyma Nr. (2007-135-PD)-206 patvirtina, kad I.

N. gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu: Vilniaus rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) km. (t. I, b. l. 125). Pažymėjo, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno T. Č. duomenimis (duomenys neskelbtini) seniūnijoje ne visuose kaimuose yra suteikti adresai su gatvės pavadinimais ir namo numeriais, kadangi gyvenamojo namo savininko nuosavybės teises patvirtinančiame dokumente buvo nurodytas tik toks adresas, pagal tokį adresą ir buvo deklaruota I.

N. gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į šiuos nagrinėjamos bylos duomenis bei Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas, teismas pripažino, kad I. N. įrašyta į Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 2.3-13639-(41) patvirtintą Piliečių, pageidaujančių (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje ((duomenys neskelbtini) dalyje) gauti žemę, mišką, vandens telkinį sąrašo VIII eilę. Metodikos 38 punktas numatė, kad žemėtvarkos skyriaus vedėjo patvirtinta išvados kopija perduodama projekto autoriui, o originalas įteikiamas ar išsiunčiamas registruotu laišku pretendentui, kuriam pasiūloma kreiptis į kitą seniūniją ar rajoną arba pretendento prašymu to rajono, kuriame pageidauja gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, žemėtvarkos skyriui.

Taigi Metodika iš esmės nedraudė Telšių apskrities viršininko administracijos išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn persiųsti kito rajono, kuriame pageidaujama gauti žemės (miško) sklypą, žemėtvarkos skyriui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad trečiojo suinteresuoto asmens įgaliotas asmuo 2007 m. kovo 23 d. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą suteikti neatlygintinai miško ar žemės sklypą būtent Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, todėl pareiškėjos argumentai, kad nebuvo pagrindo išvadą pateikti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, nepagrįsti.

Teismas pažymėjo, jog šioje išvadoje yra Telšių apskrities viršininko administracijos Plungės rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojos D. R. 2007 m. kovo 16 d. padarytas įrašas, kad nuosavybės pagal šią išvadą Plungės rajono savivaldybėje neatkurtos ir išvada persiunčiama į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūniją. I. N. įgaliotas asmuo D. B. 2007 m. kovo 23 d. pateikė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje prašymą suteikti neatlygintinai miško ar žemės Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje ((duomenys neskelbtini) dalyje).

Nurodė, jog pagal Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis žemės sklypas perduodamas pagal sudarytus Žemės reformos žemėtvarkos projektus. Žemės reformos žemėtvarkos projektai, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal Žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3266-41 buvo patvirtintas Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės ((duomenys neskelbtini) dalies) žemės reformos žemėtvarkos projektas. Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 2.3-10594-(41-8-4) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3266-41 patvirtinto Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės ((duomenys neskelbtini) dalies) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo Vilniaus rajone“ paskelbta (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės ((duomenys neskelbtini) dalies) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo pradžia, nurodant, kad piliečiai, pageidaujantys (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje ((duomenys neskelbtini)) dalyje gauti žemę, mišką, vandens telkinį nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti žemę iš valstybės, per 10 dienų nuo šio įsakymo paskelbimo turi teisę pateikti prašymus Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui. Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 3 d. įsakymas Nr. 2.3-10594-(41-8-4) Vilniaus krašto savaitraštyje paskelbtas 2007 m. spalio 18 d. Todėl asmenys, pageidaujantys gauti žemę (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje ((duomenys neskelbtini) dalies), galėjo iki 2007 m. spalio 28 d. pateikti prašymus suprojektuoti žemės sklypus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Telšių apskrities viršininko administracijos 2006 m. spalio 6 d. išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikta 2007 m. kovo 22 d., t. y. iki Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 3 d. įsakymu nustatyto 2007 m. spalio 28 d. termino.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d.).

Piliečių, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti po 1993 m. rugsėjo 10 d., nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos grąžinant žemę, mišką natūra arba atlyginama Atkūrimo įstatyme nurodytais būdais, išskyrus pinigais, jeigu iki prašymo padavimo dienos nuosavybės teisės į šį turtą neatkurtos kitiems Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems piliečiams (Atkūrimo įstatymo 10 str. 2 d.). Piliečiams, kurie pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktą atsisako jiems perduodamo naujo žemės sklypo individualiai statybai bei kitai paskirčiai, už šį žemės sklypą kompensuojama pinigais nepaisant prašymo atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikimo dienos, jeigu šis prašymas pateiktas šio įstatymo nustatytais terminais (Atkūrimo įstatymo 10 str. 3 d.).

Kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Jeigu piliečiai iki šio straipsnio 4 dalyje nurodytos datos kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o teismo sprendimas, nustatantis juridinę reikšmę turintį faktą, priimtas po nurodytos datos, laikoma, kad piliečiai nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus pateikė laiku (Atkūrimo įstatymo 10 str. 5 d.).

Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju I. N. prašymą atkurti nuosavybės teises į R. V. iki nacionalizacijos turėtą žemę Grigaičių kaime, Plungės rajone, pateikė 2001 m. birželio 8 d. Bylos duomenys patvirtina, kad Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytais terminais buvo pateikti giminystės ryšį su buvusia žemės savininke bei nuosavybės teises įrodantys dokumentai. Atsižvelgiant į šiuos nagrinėjamos bylos duomenis, teismas pripažino, jog I. N. nepažeidė nustatytų terminų. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis numato, jog pilietis iki 2003 m. balandžio l d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o jeigu iki nurodytos datos nepareiškia tokios valios, atkūrimo būdą parenka nuosavybės atkūrimo procesą vykdanti valstybės institucija.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 3 punkte nurodyta, kad iki nurodytos datos nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, sprendiniai priimami pagal paskutiniame prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Byloje nustatyta, kad R. V. valdytoje žemės sklypo vietoje nėra galimybės atkurti nuosavybės teises, nes 0,38 ha ploto žemė priskirtina valstybės išperkamai, o 1,1166 ha – valstybės išperkamam miškui.

Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte nustatyta, kad už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina perduodant lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą. Todėl nagrinėjamu atveju nustatytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas perduodant lygiavertį nekilnojamąjį turtą minėtų teisės aktų nuostatų nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos Žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarka nustato, kad žemės reformos žemėtvarkos projektas rengiamas vadovaujantis Žemės reformos įstatymo nuostatomis, Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašu bei Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ ir šia metodika.

Žemėtvarkos projekte suprojektuojami grąžinami, perduodami arba suteikiami nuosavybėn neatlygintinai, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise žemės sklypai, taip pat parduodami ir išnuomojami iš valstybės žemės sklypai. Kadastro vietovės teritoriją žemėtvarkos projektui rengti parenka apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritorinis žemėtvarkos skyrius ir pateikia tvirtinti apskrities viršininkui. Kai patvirtinus kadastro vietovės žemėtvarkos projektą kadastro vietovėje lieka laisvos valstybinės žemės, žemėtvarkos skyrius parenka ir pateikia apskrities viršininkui tvirtinti teritoriją kitam žemėtvarkos projektui rengti.

Parinkta teritorija turi apimti visą kadastro vietovę arba į vienkiemius neišskirstyto kaimo teritoriją, jei numatoma projektuoti žemės sklypus asmenims pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1-7 punktus. Žemėtvarkos projekto teritorijai nepriskiriama privati žemė, valstybinės žemės plotai, kuriuose pagal patvirtintą žemėtvarkos projektą suprojektuoti žemės sklypai nuosavybės teisėms atkurti ar parduoti, kai į juos dar neatkurtos nuosavybės teisės ar nesudarytos valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartys ir šie sklypai nebus naujai projektuojami, bei tie valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotai, kuriuose pagal šį žemėtvarkos projektą nebus projektuojami žemės sklypai.

Žemėtvarkos projekto rengimo pradžia (data) ir jo parengimo terminas tvirtinamas apskrities viršininko įsakymu (Metodikos 4, 5, 6 d.). Teismas nurodė, jog Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 2.3-2312-(41) patvirtintas Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės ((duomenys neskelbtini) dalies) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, kuriuo patvirtintas Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės ((duomenys neskelbtini) dalies) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, suformuojant I.

N. Telšių apskrities viršininko administracijos 2006 m. spalio 6 d. išvados pagrindu 1,36 ploto žemės ūkio paskirties septynis žemės sklypus:

1) sklypas Nr. 1144-1 – 0,22 ha ploto, 2) sklypas Nr. 1144-2 – 0,24 ha ploto, 3) sklypas Nr. 1144-3 – 0,25 ha ploto, 4) sklypas Nr. 1144-4 – 0,20 ha ploto, 5) 1144-5 – 0,11 ha ploto, 6) sklypas Nr. 1144-6 – 0,20 ha ploto, 7) sklypas Nr. 1144-7 – 0,14 ha ploto. Nuosavybės teisės I. N. į šiame žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotus žemės sklypus atkurtos VAVA 2009 m. liepos 31 d. sprendimu. Metodikos 31 punktas nustato, kad apskrities viršininko patvirtintas pretendentų, sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, sąrašas yra teisinis pagrindas projekto autoriui organizuoti žemės sklypų projektavimo darbus.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 2.3-10594-(41-8-41), sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, sąrašo 4 eilutėje įrašyta I. N., pareiškėja eiliškumo sąraše yra 7 (9 eiliškumo grupė, 2 ha žemės plotas) ir 22 (10 eiliškumo grupė, 3,36 ha žemės plotas). Pažymėjo, kad pareiškėja šio įsakymo neginčija. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra įrodymų, kad, rengiant Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės ((duomenys neskelbtini) dalies) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir projektuojant I.

N. lygiaverčius žemės sklypus perdavimui neatlygintinai nuosavybėn bei atkuriant nuosavybės teises į žemę, buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai. Materialinės teisės normų pažeidimų taip pat nenustatyta. Teismas pažymėjo, jog žemės sklypai suformuoti ir nuosavybės teisės atkurtos trečiajam suinteresuotam asmeniui, turinčiam teisę į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Atkūrimo įstatymą, žemės sklypai suformuoti įstatymų nustatyta tvarka – pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą. Įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, teismas darė išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą bei Tarnybos direktoriaus 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą.

Kadangi I. N. pagrįstai priskirta VIII eiliškumo grupei, atmestinas reikalavimas įpareigoti Tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių paimti į laisvą (grąžintiną natūrą) valstybinės žemės fondą šio skundo antrame reikalavime nurodytų žemės sklypų žemės plotus ir, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio eiliškumu, žemėje suformuoti pareiškėjai suteiktinus neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio nuostatas teismas, spręsdamas skundo (prašymo) priėmimo klausimą, privalo patikrinti ar nėra praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas, o jei terminas yra praleistas, ar prašoma jį atnaujinti. Paaiškėjus, kad skundo (prašymo) padavimo terminas yra praleistas ir pareiškėjas neprašo jį atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą, teismui atsiranda pagrindas taikyti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsisakyti priimti skundą (prašymą).

Jei aplinkybė, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti, teismas nutraukia bylą (ABTĮ 101 str. 6 d.). Teismas nurodė, jog pareiškėja patikslintą skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 2.3-2312-(41) patvirtinto Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės ((duomenys neskelbtini) dalies) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalį, kuria I.

N. suformuoti 1,36 ploto žemės ūkio paskirties septyni žemės sklypai bei panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 2.5-41-30572 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę kaimo vietovėje” pateikė 2011 m. sausio 17 d., nors apie šiuos ginčijamus sprendimus pareiškėjai buvo žinoma 2010 m. rugpjūčio 23 d. Tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui išnagrinėjus pareiškėjus skundą. Kadangi pareiškėja reikalavimą dėl šio sprendimo panaikinimo pateikė 2011 m. sausio 7 d., teismas pripažino, jog skundas dėl šių reikalavimų paduotas praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytus skundo padavimo terminus.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog šiuo atveju yra ABTĮ 101 straipsnio 6 punkte nustatytas pagrindas nutraukti administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. 2.3-2312-(41) bei Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 2.5-41-30572, nes skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėja neprašė termino atnaujinti. Teismas nurodė, jog ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Tokio prašymo pateikimas yra privaloma sąlyga spręsti klausimą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo.

III. Pareiškėja E. U. apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 153-161) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti pareiškėjos skunde. Papildomai pažymima, jog Tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 23 d. rašte „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. NSR(48)-284-/1.12 (t. I, b. l. 22-24) nurodoma, kad VAVA 2009 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 2.5-41-30572 I. N. buvo atkurtos nuosavybės teisės į suprojektuotus septynis žemės sklypus Nr. 1144-1 iki Nr. 1144-7. Pareiškėja nurodo, jog ji neteisingai pasižiūrėjo į rašto datą ir padavė skundą Tarnybai 2010 m. rugsėjo 13 d. Tačiau Tarybos raštą Nr. 1T-(7.5)-U-17 gavo po trijų mėnesių ir mano, jog tuo buvo pažeistas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 31 straipsnyje numatytas terminas. Pareiškėja pabrėžia, jog rašte yra teigiama, kad I. N. nuosavybės teisės į suprojektuotus žemės sklypus Nr. l144-1 iki Nr. l144-7 atkurtos VAVA 2009 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 2.5-41-30572. Pažymi, jog pareiškėja buvo suklaidinta, kad I. N. neatkurtos nuosavybės teisės iki 2010 m. liepos 15 d., todėl manė, kad ji praleido skundo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių. Pažymi, jog 2010 m. gegužės 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis buvo nepagrįsta, kadangi sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimtas 2009 m. liepos 31 d. Be to, valstybinių institucijų tarnautojai nereagavo į pareiškėjos skundų reikalavimus nedelsiant pranešti apie tai, ar yra priimtas sprendimas I. N. įsigyti nuosavybėn suprojektuotus septynis žemės sklypus, o atsakymai į pateiktus užklausimus buvo pateikti nesilaikant VAĮ numatytų terminų.

Pareiškėja nurodo, jog I. N. prašymas dėl miško grąžinimo natūra ir išvados parengimo 2006 m. sausio 19 d. yra pavėluotai pateiktas, nesilaikant prašymams pateikti nustatyto termino, todėl pareigūnai neturėjo teisės priimti iš I. N. 2006 m. sausio 19 d. prašymo ir šio neteisėto prašymo pagrindu neturėjo teisės išduoti 2006 m. spalio 6 d. išvadą Nr. 7135. Pažymi, jog 2006 m. sausio 19 d. prašymą pasirašė ne I. N. ir tai yra suklastotas dokumentas. I. N. paveldėjo buvusios savininkės R. V. valdytą nuosavybės teisėmis žemę Telšių apskrityje, Plungės rajono savivaldybėje, Grigaičių kaime, todėl ji turėjo žinoti kur yra paveldima žemė. Tačiau 2006 m. sausio 19 d. prašyme prašo perkelti žemę į tą vietą, kurioje natūroje yra R. V. žemė ir išvadoje žemė perkeliama į tą vietą, kur ji istoriškai ir yra.

Pažymi, jog, remiantis Plungės rajono apylinkės teismo 2004 m. vasario 27 d. sprendimu, R. V. priskirti 1,75 ha ir 0,75 ha žemės sklypai ir 0,01 bendrų ganyklų dalis nuo 139,66 ha yra 1,3966 ha. Telšių apskrities viršininko administracijos sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo I. N. 2006 m. spalio 16 d. Nr. 68-19393 grąžinta natūra 2,40 ha, negrąžintos žemės plotas 2,50-2,40-0,10 ha. Tačiau išvadoje nurodoma 0,38 ha negrąžintos žemės. Pažymi, jog Plungės rajono apylinkės teismas 2004 m. vasario 27 d. sprendime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) km. bendrų ganyklų ir ganiavos servitutų planuose nėra duomenų apie R. V. turėtą ganyklos sklypą, todėl negalima surasti 0,38-0,1-0,28 ha žemės iš nesamo R. V. skirto ganiavos sklypo. Pažymi, jog nepagrįstai vietoje 0,1 ha žemės išvadoje nurodoma 0,38 ha žemės. Išvadoje nebuvo galima rašyti 1,3966-0,28-1,1166 ha miško, nes ten yra tik pievos, ganyklos arba žemė apaugusi mišku. Žemę, kuri yra apžėlusi mišku, valstybė neišperka, bet grąžina natūra (Atkūrimo įstatymo 10 str.).

Pažymi, jog pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį tais atvejais, kai pilietis nuosavybės teises ir (ar) giminystės su savininku ryšį įrodinėja teisme, nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo laikas yra vienas mėnuo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. I. N. byloje per vieną mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nėra pateikta nei vieno dokumento. Telšių apskrities viršininko administracijos Plungės rajono žemėtvarkos skyriaus buvusio savininko R. V. dokumentų byla pradėta 2001 m. birželio 8 d., baigta 2001 m. birželio 5 d. Kadangi nėra giminystės ryšio patvirtinančių dokumentų, pareiškėja prašė teismo išreikalauti šiuos dokumentus, bet teismas pareiškėjos prašymo netenkino. Nurodo, jog dokumente „R. V. valdytos žemės iki 1940 m. planas“ (t I., b. l. 100) yra pavaizduotas žemės sklypo Nr. l bendras plotas 3,60 ha. Iš to sklypo ir toje pačioje vietoje I. N. skyrė 2,40 ha plotą, nors būtų galima atiduoti ir visą 2,50 ha žemės plotą. Pabrėžia, jog I. N. nuslėpė tai, kad R. V. turi anūkę L. J., kuri gyvena Plungės raj., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) km.

Pareiškėja pažymi, jog išvada Nr. 7135, parengta I. N. vardu, dėl 1,4966 ha žemės ploto perdavimo neatlygintinai nuosavybėn buvo persiunčiama į Telšių apskrities Plungės rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūniją (t. I. b. l. 9, 10, 98). Plungės raj. sav. (duomenys neskelbtini) seniūnijos žemėtvarkininko gautų išvadų ir įsakymų dėl ploto kompensavimo žurnale yra padarytas įrašas, kad 2006 m. spalio 6 d. išvados Nr. 7135 originalas yra išsiųstas į Kauno rajoną (t I., b. l. 9, 10). Tuos pačius faktus liudija ir Plungės rajono žemėtvarkos skyriaus pažyma 2009 m. spalio 13 d. Nr. RP3-1320-(l.l 1). Nurodo, jog I. N. išvada negalėjo patekti nei į Kauno, nei į Vilniaus apskritis, nes teisėta išvada išsiunčiama į tą apskritį, į tą vietovę, kurios teritorijoje pilietis teisėtu prašymu pageidavo neatlygintinai įsigyti lygiavertę nuosavybę. Remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo 105 punktu, 1998 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio įsakymo Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ 20.8 ir 38 straipsniais ir pažymi, jog žemės „perkėlimas“ galimas tos pačios apskrities ribose, kurios teritorijoje pretendentas savo teisėtu prašymu pageidavo gauti lygiavertę nuosavybę pagal prašyme nurodytą žemės perkėlimo adresą. Pažymi, jog I. N. gyvenamoji vieta buvo ir yra Klaipėdoje, todėl išduota pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą Vilniaus raj. (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) km. 2007 m. lapkričio 12 d. Nr. (2007-135-PD)-206 yra neteisėta, nes neatitinka Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo reikalavimų. Joje nėra gyvenamosios vietos adreso. Pažymi, jog I. N. niekada nebuvo (duomenys neskelbtini) seniūnijos gyventoja, todėl ji negalėjo patekti į VIII eilę pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnį. Pabrėžia, jog nuolatinio gyventojo sąvoką pateikia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.12 straipsnis.

Pareiškėja nurodo, jog VAVA sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, (mišką) kaimo vietovėje I. N. 2009 m. liepos 31 d. Nr. 2.5-41-30572 (t I, b. l. 129) yra neteisėtas, kadangi sudarytas pagal neteisėtą išvadą, patvirtintą 2006 m. spalio 6 d. Nr. 7135 ir neteisėtai patekusią į Vilniaus rajoną. Pažymi, jog I. N. neturėjo teisės dalyvauti žemės reformos vykdyme visoje Lietuvoje, nes neteko teisių atgauti nekilnojamąjį turtą dėl praleisto termino į prašymą iki 2001 m. gruodžio 31 d. ir iki 2002 m. liepos 1 d. pakeisti pareikštą savo valią dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už išperkamą nekilnojamąjį turtą. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo tvirtinimas, kad I. N. prašymas ir neteisėtos išvados originalas, buvo gauti 2007 m. kovo 22 d. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje, neatitinka tikrovės ir tai patvirtina VAVA 2008 m. spalio 10 d. atsiliepime Vilniaus apygardos administraciniam teismui į pareiškėjos patikslintą skundą (t. I, b. l. 49-51).

Pažymi, jog ant įgaliojimo, išduoto D. B. nėra žymos, kad jis buvo užregistruotas žemėtvarkos skyriuje. Šio įgaliojimo pagrindu 2008 m. rugpjūčio 6 d. buvo išduotas perįgaliojimas A. P.. Pabrėžia, jog perįgaliojant įgaliojimo originalą notaras privalo pasiimti į notaro archyvą. Nurodo, jog perįgaliojimas nebuvo pateiktas žemėtvarkos skyriui (t I., b. l. 79). I. N. įgaliojimo nuorašas D. B. nepatvirtintas notarės anspaudu (t I. b. l. 142). Įgaliojimo nuorašas ir perįgaliojimas yra padaryti po 2011 sausio mėnesio ir ne originalo pagrindu. Teigia, jog D. B. pateikė 2009 m. vasario 9 d. teismo posėdžio metu išvados kopiją, kurios antroje pusėje yra ranka rašytas Plungės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojos D. R. 2007 m. kovo 16 d. tekstas (t I., b. l. 13, 89), tačiau jau 2006 m. spalio 26 d. I. N. neteisėtos išvados originalas buvo išsiųstas į Kauno rajoną.

Pareiškėja pabrėžia, kad tokiais veiksmais buvo pažeistos jos ir kitų pretendentų, pageidaujančių neatlygintinai įsigyti lygiaverčius žemės sklypus už valstybės išperkamą žemę (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės ((duomenys neskelbtini) dalyje) žemės reformos žemėtvarkos projekto 2008 papildyme, patvirtintame VAVA 2009 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 2.3-2312-(41). Pareiškėja pažymi, jog ji buvo priversta iš likusių žemės sklypų pasirinkti sklypą Nr. l19 (suprojektuoto sklypo Nr. 1147-3). Šis sklypas yra aptvertas iš vienos pusės 2 m aukščio plytine tvora, iš kitų pusių – vieline tvora ir jungiasi su gyventojo namų valdos teritorija. Už tvoros matosi namų stogai, sklype auga dideli medžiai, tačiau žemėtvarkininkai teigia, kad sklypas Nr. l147-3 yra žemės ūkio paskirties žemė, todėl pareiškėja norėtų, kad neteisėtai I. N. suteikti žemės sklypai būtų skirti jai, nes jai tai priklauso pagal pretendentų eiliškumą.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, taip pat atstovaujantis trečiąjį suinteresuotą asmenį Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 171-173) prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui administraciniam teismui paduoti. Pareiškėja minėtą terminą praleido ir jo atnaujinti neprašė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nutraukti bylą dėl reikalavimų: panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 2.3-2312-(41) patvirtinto Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės ((duomenys neskelbtini) dalies) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalį, kurioje I. N. suformuoti 1,36 ploto žemės ūkio paskirties septyni žemės sklypai: sklypas Nr. 1144-1 – 0,22 ha ploto, sklypas Nr. 1144-2 – 0,24 ha ploto, sklypas Nr. 1144-3 – 0,25 ha ploto, sklypas Nr. 1144-4 – 0,20 ha ploto, 1144-5 – 0,11 ha ploto, sklypas Nr. 1144-6 – 0,20 ha ploto, sklypas Nr. 1144-7 – 0,14 ha ploto; panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 2.5-41-30572 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę kaimo vietovėje“, kuriuo I. N. atkurtos nuosavybės teisės į suprojektuotus septynis žemės sklypus nuo Nr. 1144-1 iki Nr. 1144-7. Pabrėžia, jog pareiškėjos nurodytos minėto termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis. Be to, ABTĮ 130 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl atmestinas pareiškėjos apeliaciniame skunde pareikštas prašymas atnaujinti praleistą terminą ginčyti administracinius aktus.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog I. N. prašymas atkurti nuosavybės teises yra pateiktas praleidus Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, kadangi, kaip matyti iš byloje esančios šio prašymo kopijos, jis yra pateiktas 2001 m. birželio 8 d. Pažymi, kad I. N. niekada nekeitė savo valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, kadangi niekada nereiškė prašymo gauti piniginę kompensaciją už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą. Metodikos 38 punktas numatė, kad žemėtvarkos skyriaus vedėjo patvirtinta išvados kopija perduodama projekto autoriui, o originalas įteikiamas ar išsiunčiamas registruotu laišku pretendentui, kuriam pasiūloma kreiptis į kitą seniūniją ar rajoną arba pretendento prašymu to rajono, kuriame pageidauja gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, žemėtvarkos skyriui. Metodika iš esmės nedraudė Telšių apskrities viršininko administracijos išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn persiųsti kito rajono, kuriame pageidaujama gauti žemės (miško) sklypą, žemėtvarkos skyriui. Nurodo, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2007 m. lapkričio 12 d. pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2007-135-PD)-206 patvirtina, kad I. N. gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu: Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad kaimo vietovėje ne visiems statiniams yra suteiktas adresas su gatvės pavadinimu ir namo numeriu, todėl tokių duomenų nebuvimas nedaro minėtos pažymos negaliojančia.

Nurodo, jog VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje 2007 m. kovo 22 d. buvo gauta Telšių apskrities viršininko administracijos išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, pagal kurią I. N. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,4966 ha žemės, iš jos 0,38 ha priskirtina valstybės išperkamai žemei (vertė – 225 litų), 1,1166 ha – valstybės išperkamam miškui (vertė – 1 453 litų). Pažymi, kad šioje išvadoje yra Telšių apskrities viršininko administracijos Plungės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojos D. R. 2007 m. kovo 16 d. padarytas įrašas, jog nuosavybės teisės pagal šią išvadą Plungės rajono savivaldybėje neatkurtos ir išvada persiunčiama į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūniją. 2007 m. kovo 23 d. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje gautas I. N. įgalioto asmens D. B. prašymas suteikti neatlygintinai miško ar žemės sklypą Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje ((duomenys neskelbtini) dalyje). 2007 m. balandžio 2 d. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje buvo gautas 2007 m. kovo 17 d. įgaliojimo, kuriuo I. N. įgalioja D. B. atstovauti jos interesams žemėtvarkos skyriuose, notaro patvirtintas nuorašas. Remiantis minėta išvada ir I. N. įgalioto asmens D. B. prašymu ir buvo atkurtos nuosavybės teisės I. N. Vilniaus rajone. Pažymi, jog Atkūrimo įstatymas nereikalauja, kad neatlygintinai būtų perduotas tokios pačios paskirties žemės sklypas, į kokį asmuo turi teisę atkurti nuosavybės teises, turi būti perduotas lygiavertis, t. y. tokios pačios vertės žemės sklypas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo I. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 168-169) prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog pareiškėjos argumentas, kad I. N. pavėlavo paduoti prašymą dėl miško ir žemės sugrąžinimo natūra, yra nepagrįstas jokiais įrodymais. I. N. tinkamu laikė pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pažymi, jog I. N. nuosavybės teisės buvo nustatytos Plungės rajono apylinkės teismo 2004 m. vasario 27 d. sprendimu, šis sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi įstatymo galia. Pabrėžia, jog kiti pretendentai nesikreipė į valstybės institucijas dėl žemės grąžinimo. Dėl pareiškėjos teiginių apie gyvenimą kaime ir kitas aplinkybes I. N. pažymi, kad institucijos tyrė šias aplinkybes, bet jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Nurodo, jog pareiškėja iš esmės prašo teismo iš jos atimti paveldėtą ir jai priklausančią žemę ir ją neatlygintinai perduoti pareiškėjai, kuri jau žemę gavo, tačiau yra nepatenkinta jos vieta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje ginčas kyla dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant nuosavybėn neatlygintinai žemę Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) dalyje. Pareiškėja mano, jog atsakovas nepagrįstai įrašė I. N. į VIII eiliškumo grupę ir atitinkamai nagrinėjamoje byloje ginčija aktus, kuriais I. N. suformuoti žemės sklypai ir atkurtos nuosavybės teisės į atitinkamus žemės sklypus, esančius Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) dalyje.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos aplinkybes, nutarė nutraukti bylą dėl reikalavimų panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 2.3-2312-(41) patvirtinto Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės ((duomenys neskelbtini) dalies) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalį, kuriuo I. N. suformuoti 1,36 ha ploto žemės ūkio paskirties septyni žemės sklypai: sklypas Nr. 1144-1 – 0,22 ha ploto, sklypas Nr. 1144-2 – 0,24 ha ploto, sklypas Nr. 1144-3 – 0,25 ha ploto, sklypas Nr. 1144-4 – 0,20 ha ploto, sklypas Nr. 1144-5 – 0,11 ha ploto, sklypas Nr. 1144-6 – 0,20 ha ploto, sklypas Nr. 1144-7 – 0,14 ha ploto, Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 2.5-41-30572 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę kaimo vietovėje”, kuriuo I. N. atkurtos nuosavybės teisės į suprojektuotus žemės sklypus nuo Nr. 1144-1 iki Nr. 1144-7, kitoje dalyje teismas pareiškėjos E. U. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėja apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ir nurodo, jog teismas neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, t. y. kad I. N. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikė praleidusi įstatymų nustatytus terminus, I. N. vardu išduota išvada neteisėtai buvo išsiųsta iš tos vietovės, kurios teritorijoje ji teisėtu prašymu pageidavo neatlygintinai įsigyti lygiavertę nuosavybę, I. N. nebuvo (duomenys neskelbtini) kaimo gyventoja, be to, pareiškėjos vertinimu, teismas netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinę bylą dėl reikalavimų panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 2.3-2312-(41) patvirtinto Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės ((duomenys neskelbtini) dalies) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalį, kuriuo I. N. suformuoti 1,36 ha ploto žemės ūkio paskirties septyni žemės sklypai: sklypas Nr. 1144-1 – 0,22 ha ploto, sklypas Nr. 1144-2 – 0,24 ha ploto, sklypas Nr. 1144-3 – 0,25 ha ploto, sklypas Nr. 1144-4 – 0,20 ha ploto, sklypas Nr. 1144-5 – 0,11 ha ploto, sklypas Nr. 1144-6 – 0,20 ha ploto, sklypas Nr. 1144-7 – 0,14 ha ploto, Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 2.5-41-30572 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę kaimo vietovėje”, kuriuo I.

N. atkurtos nuosavybės teisės į suprojektuotus septynis žemės sklypus nuo Nr. 1144-1 iki Nr. 1144-7. Šiuo aspektu teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (tolau – ir ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalis numato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnio 2 dalį skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai.

To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pagal to paties straipsnio 4 dalį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atitinkamos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, gali būti skundžiamas administraciniam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja 2010 m. gegužės 30 d. skundu kreipėsi dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 2.3-2312-(41) patvirtintos Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės ((duomenys neskelbtini) dalies) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalies, kuria I. N. suformuoti 1,36 ploto žemės ūkio paskirties septyni žemės sklypai:

1) sklypas Nr. 1144-1 – 0,22 ha ploto, 2) sklypas Nr. 1144-2 – 0,24 ha ploto, 3) sklypas Nr. 1144-3 – 0,25 ha ploto, 4) sklypas Nr. 1144-4 – 0,20 ha ploto, 5) sklypas Nr. 1144-5 – 0,11 ha ploto, 6) sklypas Nr. 1144-6 – 0,20 ha ploto, 7) sklypas Nr. 1144-7 – 0,14 ha ploto, panaikinimo ikiteismine tvarka ir prašė vadovaujantis Žemės reformos 10 straipsnio eiliškumu suformuoti jai suteiktinus neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus (t. I, b. l. 1-8). Pareiškėja 2010 m. liepos 8 d. kartotiniu skundu dėl to paties akto panaikinimo administracine tvarka kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (t.

I, b. l. 18-19), kuri 2010 m. liepos 15 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-U-601-763 informavo pareiškėją, kad jos skundą persiuntė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui (t. I, b. l. 21). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2010 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. NSR (48)-284(1121) atsakė į pareiškėjos 2010 m. liepos 8 d. skundą (t. I, b. l. 22-24), kurį pareiškėja apskundė 2010 m. rugsėjo 12 d. skundu Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (t.

I, b. l. 25-27). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjos prašymo dėl 2009 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 2.3-2312-(41) patvirtinto Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės ((duomenys neskelbtini) dalies) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalies panaikinimo administracine tvarka netenkino (t. I, b. l. 28-32). Pažymėtina, jog pareiškėja naudodamasi ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka tik 2010 m. rugpjūčio 23 d.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. NSR (48)-284-(1121) buvo informuota, kad buvo priimtas sprendimas, kuriuo I. N. atkurtos nuosavybės teisės į suprojektuotus žemės sklypus nuo Nr. 1144-1 iki Nr. 1144-7 (t. I, b. l. 22-24).

Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais bylos duomenimis, sprendžia, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja praleidusi terminą kreipėsi į teismą su skundu dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 2.3-2312-(41) patvirtinto Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės ((duomenys neskelbtini) dalies) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalies panaikinimo, kadangi pareiškėja, susipažinusi su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 2.3-2312-(41) patvirtinto Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės ((duomenys neskelbtini) dalies) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalies panaikinimo, skundą teismui pateikė 2010 m. gruodžio 29 d. (t. I, b. l. 1-6), t. y. nepraleidusi ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatyto termino. Pažymėtina, jog šalinant skundo trūkumus pareiškėjai buvo išaiškinta teisė reikšti ir reikalavimą dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 2.3-2312-(41) patvirtinto Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės ((duomenys neskelbtini) dalies) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalies panaikinimo (t. I, b. l. 46-47), todėl, vadovaudamasi protingumo, teisingumo principais, teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėja į teismą dėl nurodyto akto dalies panaikinimo kreipėsi nepraleidusi įstatymų nustatytų terminų.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog ABTĮ 33 straipsnis įtvirtina, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Specialusis įstatymas, reglamentuojantis nuosavybės teisių atkūrimą į žemę yra Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas). Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Pagal Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatas šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos priimtus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi išduoti (ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų priėmimo dienos) piliečiams, kurių atžvilgiu jie priimti išnagrinėjus prašymus, pateiktus Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai administracinis aktas asmeniui neturėjo būti įteiktas, skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo suinteresuoto asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (administracinio akto esmę) dienos. Skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose 2006 m. spalio 5 d. Nr. AS7-301/2006, 2006 m. spalio 25 d. Nr. AS2-437/2006, 2006 m. spalio 25 d. Nr. AS4-455/2006, 2010 m. sausio 18 d. Nr. A146-90/2010, 2012 m. kovo 29 d. Nr. A525-1680/2012). Teisėjų kolegija pažymi, jog nurodytu išaiškinimu yra vadovaujamasi ir šiuo atveju, kadangi pareiškėja ginčija aktus priimtus I. N. atkuriant nuosavybės teises į žemę.

Remdamasi bylos medžiaga, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai apie skundžiamą Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 2.5-41-30572 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę kaimo vietovėje”, kuriuo I. N. atkurtos nuosavybės teisės į suprojektuotus septynis žemės sklypus nuo Nr. 1144-1 iki Nr. 1144-7, tapo žinoma gavus 2010 m. rugpjūčio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus raštą Nr. NSR (48)-284-(1121) (t. I, b. l. 103-104), t. y. nuo nurodytos datos pareiškėjai tapo žinoma, kas ir kada priėmė nurodytą administracinį aktą, koks yra jo turinys, kad jis galimai pažeidžia jos teises ir interesus.

Pažymėtina, jog pareiškėja į teismą dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. 2.5-41-30572 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę kaimo vietovėje” panaikinimo kreipėsi 2011 m. sausio 17 d. (t. I, b. l. 49-54), todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėja praleido terminą kreiptis į teismą su skundu dėl nurodyto sprendimo panaikinimo. Pabrėžtina, jog, paaiškėjus, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašo termino atnaujinti arba teismas atmeta tokį prašymą, byla turi būti nutraukta ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto pagrindu, taigi pagrįstai pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja neprašė atnaujinti praleisto termino, šioje dalyje administracinę bylą nutraukė. Šiuo aspektu teisėjų kolegija nurodo, jog nors pareiškėja apeliaciniame skunde pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui dėl inter alia Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. 2.5-41-30572 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę kaimo vietovėje” panaikinimo pateikti (t. II, b. l. 153-161), tačiau pagal ABTĮ 34 straipsnį prašymai dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti paduodami pirmosios instancijos teismui kartu su skundu. Apeliaciniame skunde negali būti reiškiami prašymai atnaujinti terminą paduoti skundą pirmosios instancijos teismui, todėl teisėjų kolegija nenagrinėja šio pareiškėjos prašymo.

Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamų aktų teisėtumą ir pagrįstumą, nurodo, kad pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos 1998 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos įsakymu „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ Nr. 207 (2008 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) (toliau – ir Metodika), 31 punktą apskrities viršininko patvirtintas pretendentų, sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, sąrašas yra teisinis pagrindas projekto autoriui organizuoti žemės sklypų projektavimo darbus. Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalis numatė, jog, vykdant žemės reformą, kaimo vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose arba kituose teritorijų planavimo dokumentuose tam tikra įstatyme nustatyta tvarka. Pagal nurodytą įstatymą VIII eilės tvarka buvo perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir vandens telkiniai piliečiams, gyvenantiems savivaldybės seniūnijos, kurioje yra perduodamas sklypas, teritorijoje, jeigu jų turėti žemė, miškas, vandens telkiniai priskirti valstybės išperkamiems pagal Atkūrimo įstatymą arba jeigu jų turėtas miškas ar vandens telkiniai neišliko, taip pat perduodami nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai piliečiams, kurių šeimos po 1939 metų buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose ir gyvenantiems savivaldybės seniūnijos, kurioje yra perduodamas žemės sklypas, teritorijoje, jeigu jų žemės sklypai, į kuriuos šios šeimos buvo įkeldintos, priskirti valstybės išperkamai žemei (Žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. 8 p.).

Pareiškėja skunde, apeliaciniame skunde ginčydama skundžiamus aktus ir I. N. įrašymą į VIII eiliškumo grupę nurodo tiek argumentus, susijusius su tuo, kad I. N. apskritai negalėjo dalyvauti nuosavybės teisių atkūrime, nes nesilaikė įstatymų nustatytų terminų dėl nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų pateikimo, tiek tai, kad ji nepagrįstai buvo įrašyta į VIII eiliškumo eilę pažeidžiant Žemės reformos įstatymo keliamus reikalavimus. Teisėjų kolegija nagrinėdama administracinę bylą šiuos pareiškėjos nurodomus aspektus vertina atskirai.

Teisėjų kolegija pasisakydama dėl pareiškėjos argumento, kad I. N. praleido terminą paduodama dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nurodo, kad Atkūrimo įstatymo (2009 m. gegužės 26 d. redakcija) 10 straipsnis įtvirtino prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikimo tvarką ir numatė, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d.). Nustatė, jog kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Jeigu piliečiai iki šio straipsnio 4 dalyje nurodytos datos kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o teismo sprendimas, nustatantis juridinę reikšmę turintį faktą, priimtas po nurodytos datos, laikoma, kad piliečiai nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus pateikė laiku (Atkūrimo įstatymo 10 str. 4, 5 d.). Šiuo atveju I. N. prašymą atkurti nuosavybės teises į R. V. iki nacionalizacijos turėtą žemę (duomenys neskelbtini) kaime, Plungės rajone pateikė 2001 m. birželio 8 d., prašydama grąžinti jai žemę natūra (t. I, b. l. 92-101). Taigi pagrįstai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog I. N. nepažeidė Atkūrimo įstatymo nustatytų terminų paduodama dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja taip pat nurodo, jog 2006 m. sausio 19 d. I. N. prašymas dėl miško grąžinimo natūra ir išvados parengimo yra pavėluotai pateiktas, nesilaikant prašymams pateikti nustatyto termino, todėl pareigūnai neturėjo teisės priimti iš I. N. 2006 m. sausio 19 d. prašymo ir šio neteisėto prašymo pagrindu neturėjo teisės išduoti 2006 m. spalio 6 d. išvados Nr. 7135. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius dokumentus ir teisinį reguliavimą, su šiuo pareiškėjos argumentu nesutinka. Pažymėtina, jog galutinis terminas, iki kurio piliečiai galėjo pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, buvo 2003 m. balandžio 1 d.

Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka institucijos, nagrinėjančios prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo (Atkūrimo įstatymo (2002 m. spalio 15 d. redakcija) 21 str. 3 d.). Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turto atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos 1997 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” (toliau – ir Atkūrimo tvarka) (Vyriausybės 2003 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 142 redakcija), 3 punkte buvo nustatyta, kad iki 2003 m. balandžio 1 d. piliečiai, kuriems nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą.

Iki nurodytosios datos nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, sprendimai priimami pagal paskutiniame prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių, prašymus nagrinėjančios institucijos privalo raštu iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti piliečiui kitus šiame įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Kai iki 2003 m. balandžio 1 d. pilietis nepareiškia valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nuosavybės teisės atkuriamos prašymus nagrinėjančios institucijos parinktu būdu.

Kaip jau minėta, I. N. prašymą atkurti nuosavybės teises į R. V. iki nacionalizacijos turėtą žemę Grigaičių kaime, Plungės rajone, pateikė 2001 m. birželio 8 d. (t. I, b. l. 92-101) ir ji buvo nurodžiusi, kad siekia nuosavybės teises į tenkančią žemės valdos dalį atkurti lygiaverte natūra Plungės rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Tai, kad 2006 m. sausio 19 d. I. N. pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog prašo suprojektuoti Grigaičių kaime galimą sugrąžinti sklypą natūra ir dėl trūkstamos žemės parengti išvadą dėl žemės, miško grąžinimo lygiaverte natūra (duomenys neskelbtini) seniūnijoje ir pareiškėjai buvo išduota 2006 m. spalio 6 d. išvada Nr. 7135, nereiškia, kad I.

N. praleidusi įstatymų nustatytus terminus pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo keitimo (t. I, b. l. 12, 20). Be to, I. N. 2001 m. birželio 8 d. prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas yra nurodytas ir 2006 m. spalio 16 d. Telšių apskrities viršininko sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietoje I. N. Nr. 68-19393. Šiuo sprendimu I. N. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,40 ha žemės plotą, grąžinant žemę natūra Plungės rajono savivaldybės Grigaičių kaime (t. I, b. l. 98).

Kiek tai yra susiję su I. N. įrašymu į VIII eiliškumo grupę pažeidžiant Žemės reformos įstatymo nuostatas, teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėja šiuo aspektu ginčydama nepagrįstą Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punkto taikymą pabrėžia, jog I. N. išduota 2006 m. spalio 6 d. išvada Nr. 7135 neteisėtai buvo išsiųsta į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūniją, be to, nurodo, kad I. N. negyveno toje vietoje, kurioje buvo atkurtos jai nuosavybės teisės.

Dėl pareiškėjos argumento, jog I. N. 2006 m. spalio 6 d. Telšių apskrities viršininko administracijos išduota išvada „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. 7135 buvo neteisėtai išsiųsta iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos, Plungės rajono, į Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūniją, teisėjų kolegija pažymi, kad ši išvada buvo išsiųsta 2007 m. kovo 16 d. (t. I, b. l. 126). Atkūrimo įstatymo (2006 m. lapkričio 21 d. redakcija) 16 straipsnio 9 dalis 1 punktas numatė, jog už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina inter alia perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą. Už miesto teritorijoje esančią žemę (išskyrus už miesto teritorijoje turėtą mišką) mišku neatlyginama. Atkūrimo tvarkos (2006 m. rugpjūčio 6 d. redakcija) 105 punktas numatė, jog perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, laikomasi šios tvarkos:

1) rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojai seniūnijose išnagrinėja piliečių prašymus, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus ir pagal kiekvieno piliečio pasirinktą atlyginimo būdą per mėnesį parengia nuosavybės teisių atkūrimo bylą; 2) žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis specialistas per mėnesį nuo nuosavybės teisių atkūrimo bylos pateikimo apskaičiuoja valstybės išperkamo turto vertę pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką ir papildęs bylą metodikoje nurodytais dokumentais pateikia ją apskrities viršininkui;

3) apskrities viršininkas per mėnesį nuo nuosavybės teisių atkūrimo bylos gavimo išnagrinėja byloje esančius dokumentus ir piliečiui sutikus priima išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (šios tvarkos 2 priedas) piliečio pageidaujamoje vietovėje;

4) išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ją priėmęs apskrities viršininkas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo priėmimo datos turi persiųsti tos apskrities viršininkui, kurios teritorijoje pilietis pageidauja gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį;

5) apskrities viršininkas, priėmęs ar gavęs iš kitos apskrities viršininko išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, ne vėliau kaip per mėnesį nuo išvados priėmimo ar gavimo raštu informuoja pilietį apie galimybę gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį;

6) gavęs pasiūlymą, pilietis privalo per 15 dienų raštu pranešti apskrities viršininkui, ar sutinka su tuo pasiūlymu; 7) žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis specialistas, vadovaudamasis Žemės ūkio ministerijos patvirtinta žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodika, pagal esamus dokumentus, pateiktus piliečių prašymus bei sutikimus parengia žemės reformos žemėtvarkos projektą. Metodikos 26 punktas numatė, jog žemėtvarkos skyrius, įvertinęs, kad patenkinti pretendentų prašymų pagal pateiktas išvadas įsigyti žemę, mišką ar vandens telkinį pagal toje kadastro vietovėje esamą laisvos valstybinės žemės plotą ir nustatytą eiliškumą nėra galimybės arba galima tenkinti iš dalies, raštu (registruotu laišku arba piliečiui pasirašant) informuoja pretendentą dėl išvados netenkinimo (dalinio tenkinimo) ir pasiūlo kreiptis į kitą seniūniją ar rajoną dėl lygiaverčio žemės, miško sklypo įsigijimo.

Metodikos 38 punktas nustatė, jog, jeigu išvada (prašymas) įsigyti žemę, mišką rengiant žemėtvarkos projektą toje kadastro vietovėje tenkinama iš dalies, projekto autorius, suderinęs suprojektuotą žemės sklypą su pretendentu ir jį paženklinęs vietovėje Metodikos 43 punkte nustatyta tvarka, išvadoje įrašo pastabą apie tai, kokio dydžio ir vertės žemės sklypas suprojektuotas, nurodydamas, kokie išvados 1.1 ir 1.2 punktų duomenys buvo panaudoti, ir pasirašo. Įrašą išvadoje patvirtina antspaudu ir joje pasirašo žemėtvarkos skyriaus vedėjas.

Žemėtvarkos skyriaus vedėjo patvirtinta išvados kopija perduodama projekto autoriui, o originalas įteikiamas ar išsiunčiamas registruotu laišku pretendentui, kuriam pasiūloma kreiptis į kitą seniūniją ar rajoną arba pretendento prašymu to rajono, kuriame pageidauja gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, žemėtvarkos skyriui.

Byloje nustatyta, kad R. V. valdytoje žemės sklypo vietoje nėra galimybės atkurti nuosavybės teises, nes 0,38 ha ploto žemė priskirtina valstybės išperkamai, o 1,1166 ha – valstybės išperkamam miškui (t. I, b. l. 126, 141). 2006 m. spalio 6 d. Telšių apskrities viršininko administracijos išvadoje „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. 7135 nurodoma, jog išvada yra siunčiama į Telšių apskrities Plungės rajono sav. (duomenys neskelbtini) seniūniją (t. I, b. l. 141), kitoje išvados pusėje 2007 m. kovo 16 d. padarytas Plungės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojos D. R. įrašas, jog Telšių apskrities Plungės rajono sav. (duomenys neskelbtini) seniūnijoje nuosavybės teisės į turėtą žemę nėra atkurtos ir tenkinant I. N. 2007 m. kovo 16 d. prašymą išvada siunčiama į Vilniaus apskritį Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūniją (duomenys neskelbtini) kadastrinę vietovę (t. I, b. l. 126, t. III, b. l. 10). Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad I. N. išduotos išvados persiuntimas į Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūniją nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, nes ginčo santykiams aktualios Metodikos ir Atkūrimo tvarkos redakcijos draudimo persiųsti išvadą nenumatė, be to, aiškinant nurodytas teisės aktų nuostatas negalima daryti išvados, kad toks išvados persiuntimas buvo galimas tik tos pačios apskrities ribose.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog iš Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punkto normos turinio matyti, kad asmens, pretenduojančio atkurti nuosavybės teises, įtraukimas į VIII eiliškumo grupę, be kita ko, yra siejamas su tokio pretendento gyvenimu savivaldybės, kurioje yra perduodamas sklypas, teritorijoje. Kaip minėta, Metodikos 31 punktas numatė, kad apskrities viršininko patvirtintas pretendentų, sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo 10 nustatytą eiliškumą, sąrašas yra juridinis pagrindas projekto autoriui organizuoti žemės sklypų projektavimo darbus. I. N. Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 2.3-13639-(41) patvirtinto Piliečių, pageidaujančių (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje ((duomenys neskelbtini) dalyje) gauti žemę, vandens telkinį, sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje eiliškumą, buvo įtraukta į sąrašo VIII eilę (administracinė byla Nr. I-407-426/2009, t. I, b. l. 14). Pareiškėja šio įsakymo neginčija. Be to, šiuo aspektu pažymėtina, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2007 m. lapkričio 12 d. pažymoje apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2007-135-PD)-206 nurodoma, kad 2007 m. lapkričio 12 d. I. N. deklaravo gyvenamąją vietą Vilniaus r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k. (t. I, b. l. 76). Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad I. N. nuo 1987 m. lapkričio 2 d. iki 2007 m. lapkričio 11 d. gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu Kuncų g. 5, Klaipėda, nuo 2007 m. lapkričio 12 d. iki 2008 m. birželio 9 d. – (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen. (t. I, b. l. 147). Šį faktą patvirtino ir I. N. dukra teisminio nagrinėjimo metu (administracinė byla Nr. I-407-426/2009, t. I, b. l. 194). Be to, A. V. 2009 m. sausio 15 d. pareiškimu nurodė, jog I. N. gyveno jo gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus rajone, nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. birželio 10 d. (administracinė byla Nr. I-407-426/2009 (t. I, b. l. 180).

Teisėjų kolegija pasisakydama dėl pareiškėjos argumento, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2007 m. lapkričio 12 d. pažymoje nėra nurodytas tikslus I. N. adresas, todėl pažyma yra neteisėtas aktas, pažymi, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2009 m. liepos 24 d. išduodame paaiškinime yra nurodyta, kad gyvenamojo namo pateiktame dokumente, patvirtinančiame nuosavybės teisę buvo nurodytas tik toks namo adresas, pagal tokį adresą buvo deklaruota gyvenamoji vieta ir I. N.. Pabrėžta, kad seniūnijoje ne visuose kaimuose yra suteikti adresai su gatvės pavadinimais ir namo numeriais (t. I, b. l. 147). Šiuo atveju nors ir pareiškėja nurodo, kad I. N. nebuvo (duomenys neskelbtini) kaimo gyventoja, tačiau ji pagrįstų duomenų, įrodymų, paneigiančių šias išvadas nepateikė. Remiantis tuo darytina išvada, kad I. N. į piliečių, pageidaujančių(duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje ((duomenys neskelbtini) dalyje) gauti žemę, vandens telkinį, sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje eiliškumą, sąrašo VIII eilę įrašyta pagrįstai.

Remiantis nurodytais argumentais, darytina išvada, kad ginčijama Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 2.3-2312-(41) patvirtinto Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės ((duomenys neskelbtini) dalies) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalis, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas Nr. NSR(48)-248-/112, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimas Nr. lT-(7.5)-U-17 yra teisėti ir pagrįsti ir nėra pagrindo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių paimti į laisvą (grąžintiną natūrą) valstybinės žemės fondą pareiškėjos nurodytus žemės sklypus ir, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio eiliškumu, suformuoti pareiškėjai suteiktinus neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog administracinės bylos nagrinėjimo metu Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. 2.5-41-30572 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę kaimo vietovėje”, kuriuo I. N. atkurtos nuosavybės teisės į suprojektuotus septynis žemės sklypus nuo Nr. 1144-1 iki Nr. 1144-7, yra teisėtas ir nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis yra keistina, nurodant, kad pareiškėjos skundo dalis dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 2.3-2312-(41) patvirtinto Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės ((duomenys neskelbtini) dalies) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalį, kuria I. N. suformuoti 1,36 ploto žemės ūkio paskirties septyni žemės sklypai: 1) sklypas Nr. l144-1 – 0,22 ha ploto, 2) sklypas Nr. 1144-2 – 0,24 ha ploto, 3) sklypas Nr. 1144-3 – 0,25 ha ploto, 4) sklypas Nr. 1144-4 – 0,20 ha ploto, 5) sklypas Nr. 1144-5 – 0,11 ha ploto, 6) sklypas Nr. l144-6 – 0,20 ha ploto, 7) sklypas Nr. l144-7 – 0,14 ha ploto, atmetama kaip nepagrįsta, likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos E. U. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį dėl administracinės bylos nutraukimo dėl pareiškėjos E. U. reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 2.3-2312-(41) patvirtinto Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) (dalies) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalį, kuria I. N. suformuoti 1,36 ploto žemės ūkio paskirties septyni žemės sklypai: 1) sklypas Nr. l144-1 – 0,22 ha ploto, 2) sklypas Nr. 1144-2 – 0,24 ha ploto, 3) sklypas Nr. 1144-3 – 0,25 ha ploto, 4) sklypas Nr. 1144-4 – 0,20 ha ploto, 5) sklypas Nr. 1144-5 – 0,11 ha ploto, 6) sklypas Nr. l144-6 – 0,20 ha ploto, 7) sklypas Nr. l144-7 – 0,14 ha ploto, pakeisti, nurodant, kad ši pareiškėjos skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta.

Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis