2024-12-18 Nr. AB-18407-3-61-3-05397-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-833-415/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05397-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.4; 16.5; 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos verslo centras“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos verslo centras“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kretingos rajono savivaldybės administracija dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Palangos verslo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2024 m. rugpjūčio 26 d. raštą Nr. 2D-19077 „Dėl jūsų skundo“ (toliau – ir Raštas).

Pareiškėjas 2024 m. spalio 13 d. pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Kretingos miesto centrinės dalies detaliojo plano keitimo (TPDRIS TPD Nr. K-VT-56-22-508; toliau – ir Detaliojo plano keitimas) procedūras iki įsiteisės teismo sprendimas pagal pareiškėjo skundą. Pareiškėjas šiame prašyme teigė, kad ginčui aktualios teritorijos planavimas tiesiogiai liečia jo interesus (pareiškėjas šioje teritorijoje nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto objektus), bet jis negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių pareikšti pastabas ir nuomonę dėl rengiamo Detaliojo plano keitimo sprendinių. Toliau vykdant detaliojo plano rengimo procedūras ir patvirtinant pakeistą detalųjį planą, pareiškėjo skundo nagrinėjimas netektų prasmės, o teismo sprendimo įvykdymas taptų apsunkintas ar iš esmės neįmanomas.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. spalio 14 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas 2024 m. spalio 17 d. pateikė pakartotinį prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Detaliojo plano keitimo procedūras iki įsiteisės teismo sprendimas pagal pareiškėjo skundą. Pareiškėjas šiame prašyme, atsižvelgdamas į minėtoje teismo nutartyje padarytas išvadas, papildomai nurodė, kad Inspekcija 2024 m. rugpjūčio 30 d. davė Kretingos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Administracija) direktoriui privalomąjį nurodymą, kuris iki šiol nėra įvykdytas. Be to, pareiškėjo turimais duomenimis, Administracija, vykdydama aptariamą teritorijų planavimo procedūrą, rengiasi sudaryti sutartį su projektuotoju mažąja bendrija (toliau – ir MB) „Pupa – strateginė urbanistika“ (pastaba: Juridinių asmenų registre nėra duomenų apie pareiškėjo įvardytą juridinį asmenį – MB „Pupa“; juridinio asmens pavadinimas patikslintas pagal Administracijos nuomonėje pateiktą informaciją), kuriam iš savivaldybės biudžeto turi būti sumokėta 433 785 Eur suma. Siekiant tokių lėšų tinkamo ir skaidraus panaudojimo, reikalingas skaidrus teritorijų planavimo procedūros vykdymas, be kita ko, užtikrinant pareiškėjo teisę dalyvauti Detaliojo plano keitimo viešinimo procedūroje. Nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, kyla reali grėsmė, kad savivaldybės lėšos bus panaudotos projektavimo darbams, kurie nėra tinkamai ir skaidriai suderinti su visuomene, atlikti, ir dėl to gali kilti didelė žala, jei ateityje būtų inicijuoti papildomi teisiniai ginčai su projektuotoju ar Administracija.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė nuomonę, kurioje prašė netenkinti pareiškėjo pakartotinio prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo prie pakartotinio prašymo pridėtas Inspekcijos 2024 m. rugpjūčio 30 d. raštas Nr. 2D-19560 „Dėl skundų nagrinėjimo termino pratęsimo“ buvo priimtas kitoje administracinėje procedūroje, nors tiek ta kita administracinė procedūra, tiek administracinė procedūra, kurioje priimtas Raštas, yra pradėtos dėl tos pačios Detaliojo plano keitimo procedūros. Minėtame rašte Inspekcija nurodė, be kitų reikalavimų, teritorijų planavimo procedūrą tęsti tik gavus Inspekcijos pranešimą apie priimtą sprendimą, kad privalomasis nurodymas laikomas įvykdytu, po to, kai Inspekcija patikrins, ar šis privalomasis nurodymas yra įvykdytas. 2024 m. rugsėjo 24 d. Inspekcijai buvo pateikti papildomi duomenys, kurie yra tikrinami, todėl Inspekcija šiuo metu nėra konstatavusi, kad privalomasis nurodymas buvo įvykdytas, todėl Detaliojo plano keitimo procedūra yra sustabdyta. Taigi, pareiškėjo pateikti duomenys nėra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku šioje byloje ir nepatvirtina, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala. Be to, atsakovas teigė, kad pareiškėjas ne tik buvo tinkamai informuotas apie pakartotinio viešinimo procedūras, bet jis pasinaudojo nurodyta informacija, t. y. pagal turimus dokumentus, pareiškėjo atstovas (vadovas) dalyvavo 2024 m. birželio 4 d. Detaliojo plano keitimo viešo svarstymo su visuomene susirinkime, o priešingi pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija pateikė nuomonę, kurioje prašė netenkinti pareiškėjo pakartotinio prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Trečiasis suinteresuotas asmuo apžvelgė ginčo aplinkybes ir teigė, kad pareiškėjo argumentai, jog jis gina viešąjį interesą, nepagrįsti, nes pareiškėjas šiuo atveju siekia išlaikyti automobilių stovėjimo aikštelę šalia jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto objekto, nuomojamo prekybai ir paslaugoms teikti, ir bet kokiomis priemonėmis sutrukdyti tvarkyti Kretingos miesto centrinę dalį – Rotušės aikštę ir jos prieigas. Nagrinėjamu atveju būtent Rotušės aikštės ir jos prieigų sutvarkymas yra laikytinas viešuoju interesu, nes jis lemia miesto turizmo perspektyvas, miesto centro taršos mažinimą ir miesto žalinimo priemonių įgyvendinimą. Siekiant užtikrinti miesto žalinimo priemonių įgyvendinimą, Administracijos pateiktas projektas yra įtrauktas į Klaipėdos regiono plėtros tarybos 2023 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. K/S-10 patvirtintą 2022–2030 metų Klaipėdos regiono plėtros planą. Klaipėdos regiono plėtros plano pažangos priemonės Nr. LT023-03-01-07 „Plėtoti oro ir grunto taršos mažinimo ir prevencijos priemones“ apimtyje numatytas finansavimas Administracijos projektui „Kretingos miesto žaliosios infrastruktūros plėtra“. Bendra projekto vertė – 1 235 295 Eur, iš kurių 1 050 000 Eur – Europos Sąjungos fondo lėšos, o 185 295 Eur – savivaldybės biudžeto lėšos. Jei būtų pritaikyta prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, Administracija netektų galimybės pasinaudoti nurodytomis Europos Sąjungos fondo lėšomis. Dėl šių priežasčių pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra neadekvatus, neproporcingas, neatitinkantis šalių interesų pusiausvyros bei viešojo intereso, nesusijęs su ginčo dalyku.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. spalio 22 d. nutartimi netenkino pareiškėjo UAB „Palangos verslo centras“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pakartotiniame prašyme iš esmės nenurodė naujų, teisiškai pagrįstų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad, nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala bei teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomu ar apsunkintu. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad savivaldybės biudžeto lėšos bus panaudotos netinkamai, nes pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog Administracija jau yra sudariusi sutartį su MB „Pupa – strateginė urbanistika“. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kaip savivaldybės biudžetui galėtų būti padaryta žala, t. y. pareiškėjas nepateikė jokių paskaičiavimų ar kitų pagrindžiančių įrodymų, kad būtent savivaldybės biudžetas galėtų patirti 433 785 Eur dydžio žalą. Pareiškėjo teiginiai šiuo aspektu pripažinti deklaratyviais.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo pakartotiniai teiginiai, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės ginčas neteks prasmės, taip pat atmestini. Pareiškėjui neįrodžius, kad, nesiėmus šios užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, jo prašymas negali būti tenkinamas. Be to, tai, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas pritarė atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pozicijai, kad pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra tiesiogiai susijusi su ginčo dalyku. Tai yra savarankiškas pagrindas netenkinti pareiškėjo prašymo. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir jos taikymas būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.

III. Pareiškėjas UAB „Palangos verslo centras“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Detaliojo plano keitimo procedūras iki įsiteisės teismo sprendimas pagal pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas iš esmės pakartoja pakartotiniame prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę išdėstytus argumentus ir nurodo, kad prie atskirojo skundo pridėtas Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2024 m. spalio 2 d. protokolas Nr. T3-10 patvirtina jo pakartotiniame prašyme nurodytas aplinkybes. Pareiškėjo nuomone, akivaizdu, kad, Administracijai toliau vykdant aptariamą teritorijų planavimo procedūrą, būtų naudojamos savivaldybės lėšos. Nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, kyla reali grėsmė, kad savivaldybės lėšos gali būti panaudotos projektavimo darbams, kurie nėra tinkamai ir skaidriai suderinti su visuomene, atlikti ir kad gali atsirasti didelio masto žala, jei būtų inicijuoti papildomi teisiniai ginčai su projektuotoju ar Administracija. Be to, toliau vykdant aptariamą teritorijų planavimo procedūrą ir patvirtinus detalųjį planą, pareiškėjo skundo nagrinėjimas netektų prasmės, o teismo sprendimo įvykdymas taptų apsunktinas ar iš esmės neįmanomas.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Atsakovas, apžvelgęs ginčo aplinkybes ir aktualų teisinį reguliavimą, pakartotinai nurodo, kad pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra susijęs su nagrinėjamo ginčo dalyku. Pareiškėjas šioje byloje ginčija Rašto teisėtumą. Inspekcija neinicijavo, neorganizavo ir nevykdė (nevykdo) teritorijų planavimo procedūros, susijusios su Detaliojo plano keitimu. Inspekcija, kaip teritorijų planavimo kontrolę vykdanti institucija, negali vykdyti ateityje numanomų veiksmų kontrolės, o kontroliuoja savo kompetencijos ribose tik jau vykdomas teritorijų planavimo procedūras ir jose jau atliktus veiksmus. Administracijos ketinimai, atlikus viešojo pirkimo procedūras, ateityje sudaryti sutartį su idėjų konkurso laimėtoju MB „Pupa – strateginė urbanistika“, nėra susiję su Inspekcijos atliktu patikrinimu bei jo išvadomis, išdėstytomis Rašte. Inspekcija taip pat nevykdo lėšų planavimo ir panaudojimo kontrolės bei neturi duomenų apie kokius nors galimus naujus pareiškėjo ginčus su projektuotojais ar Administracija.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pakartoja savo poziciją, kad pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra susijęs su ginčo dalyku, ir sutinka su teismo atliktu aplinkybių vertinimu. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat išdėsto argumentus dėl savo veiksmų vykdant Detaliojo plano keitimo procedūrą teisėtumo, pavyzdžiui, kad automobilių stovėjimo zonos panaikinimas ginčui aktualioje teritorijoje buvo numatytas dar 2013 metais, kad, remiantis byloje esančiais dokumentais, pareiškėjo atstovas (vadovas) dalyvavo 2024 m. birželio 4 d. įvykusiame Detaliojo plano keitimo viešo svarstymo su visuomene susirinkime, ir kad pareiškėjo argumentai, jog jis gina viešąjį interesą, yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kurioje nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti Detaliojo plano keitimo procedūras iki įsiteisės teismo sprendimas pagal pareiškėjo skundą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje yra išvardytos taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tarp jų – ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas (3 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja (šia teise) piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones neturi būti grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su ginčo sprendimu iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012, 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3799-261/2017). Paprastai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-752/2011).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858‑602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją su 2024 m. liepos 26 d. skundu, kuriame prašė įpareigoti Administraciją iš naujo organizuoti Kretingos miesto centrinės dalies detaliojo plano viešinimo procedūrą; pareiškėjas nurodė, kad patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomininkai jam pranešė, kad Kretingos rajono savivaldybė jų neinformavo apie pakartotinio viešinimo procedūrą dėl Detaliojo plano keitimo, todėl apie pakartotinį viešinimą tinkamai nebuvo informuotas ir patalpų savininkas UAB „Audrėja“. Inspekcija ginčijame Rašte pateikė atsakymą į šį skundą, kuriame nurodė, jog nebuvo privaloma informuoti skunde nurodytus nuomininkus apie kartojamą Detaliojo plano keitimo viešinimo procedūrą.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo išdėstytais argumentais bei pateiktais dokumentais, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir kad tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų adekvatus, proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas, tvirtindamas, jog, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, toliau vykdant detaliojo plano rengimo procedūras ir patvirtinant detalųjį planą, jo skundo nagrinėjimas netektų prasmės, o teismo sprendimo įvykdymas taptų apsunkintas ar iš esmės neįmanomas, remiasi ginčui neaktualiu teisiniu reguliavimu ir jį aiškinančia teismų praktika. ABTĮ redakcijoje, galiojusioje iki 2016 m. birželio 30 d., buvo įtvirtinta, kad, be kita ko, reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (71 str. 1 d.). Tačiau 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje ir šiuo metu galiojančioje ABTĮ redakcijoje (t. y. 2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcijoje), kaip minėta, yra įtvirtintos kitokios sąlygos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, konkrečiai – reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala (70 str. 1 d.). Administracinių teismų jurisprudencija, suformuota aiškinant ir taikant ABTĮ nuostatas, galiojusias iki 2016 m. birželio 30 d., vadovautinasi tik mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais). Teisėjų kolegija šiuo aspektu taip pat pažymi, kad pareiškėjo teiginiai, jog, nesustabdžius Detaliojo plano keitimo procedūros, jo skundo nagrinėjimas netektų prasmės, nėra pagrįsti jokiais argumentais ar duomenimis, bei nepaaiškinta, kokia neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala tokiu atveju galėtų kilti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepagrindė ir savo argumentų, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, Kretingos rajono savivaldybės biudžetas gali patirti 433 785 Eur dydžio žalą. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų apie sudarytą kokią nors sutartį tarp Administracijos ir MB „Pupa – strateginė urbanistika“. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo teiginius, prie atskirojo skundo pridėjo Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2024 m. spalio 2 d. protokolą Nr. T3-10, tačiau pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių, kodėl šis dokumentas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui kartu su (pakartotiniu) prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir nepaaiškino, kaip šis dokumentas patvirtina jo teiginius apie galinčią kilti neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą didelę žalą (pažymėtina, kad minėtame protokole, be kita ko, pateikiama informacija apie 2014 metais įvykdytą atvirą konkursą dėl centrinės miesto dalies, kurį laimėjo MB „Pupa – strateginė urbanistika“ projektas „Aikštės istorija“, ir šiuo metu vykstančias derybas su minėta įmone (pirmasis įmonės pateiktas pasiūlymas – 233 785 Eur su PVM, bet dar neaišku, kaip derybos pasibaigs)).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos verslo centras“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis