2022-03-02 Nr. AB-5254-3-61-3-04041-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1457-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04041-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. J. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas skunde prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimą „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo į (duomenys neskelbtini)“ Nr. 21S22028 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 6K-1252 (toliau – Komisijos Sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodo esantis (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini).

3. Atkreipė dėmesį į tai, kad prašė užtikrinti jo teisę būti išklausytam, tačiau Komisija šios pareiškėjo teisės neužtikrino.

4. Dėl to, kad pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini) tikėjimui, negali pasilikti kilmės šalyje – ten kyla grėsmė jo saugumui, gyvybei ir sveikatai. Pagal kilmės šalies informaciją (duomenys neskelbtini) teritorijoje vykdė žiaurius nusikaltimus prieš (duomenys neskelbtini).

5. Komisija pripažino, kad pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad pareiškėjas negali pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą, nepaneigia grėsmės tikimybės (duomenys neskelbtini) tikėjimo asmeniui (duomenys neskelbtini).

6. Pareiškėjas nesutiko su Migracijos departamento motyvais, kad ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta persekiojimui, o bendra saugumo padėtis nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės pareiškėjui dėl jo asmeninių savybių. Pareiškėjas pažymėjo, kad nebuvo įvertinta individuali jo ekonominė būklė ir padėtis kilmės valstybėje, nepateiktas vertinimas, kuo skiriasi ekonominis migrantas nuo prieglobsčio prašytojo.

7. Taigi, pareiškėjas apibendrino, kad nurodytos aplinkybės patvirtino realią grėsmę jo gyvybei ir sveikatai, todėl jam turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, tačiau pareiškėjo prašymas nepagrįstai buvo atmestas. Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo motyvų, susijusių su jo išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, ir iš esmės argumentavo, kad sprendimai teisėti, o asmuo neturėjo teisės kirsti sienos bei neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Pareiškėjo vertinimu, kad vien toks veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

8. Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punktu, nurodė, kad Migracijos departamentui nebuvo privalomas pareiškėjo prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes pareiškėjas nenurodė ir Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, jog rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

10. Migracijos departamento teigimu, nagrinėjant pareiškėjo prašymą, buvo surinkta ir įvertinta visa aktuali, su pareiškėjo individualia situacija susijusi informacija ir nenustatyta, kad pareiškėjui grįžimo į kilmės šalį atveju kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Teigė, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių ar individualių diskriminacijos apraiškų ir nurodė, jog, gyvendamas (duomenys neskelbtini), nebuvo persekiojamas dėl religinės priklausomybės. Migracijos departamentas taip pat nenustatė aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjas, kaip (duomenys neskelbtini), savo kilmės šalyje susiduria su realia persekiojimo rizika ir pareiškėjo skundo argumentus laikė deklaratyviais bei nepagrįstais. Nurodė, kad, priimant Sprendimą, buvo įvertinta pastarųjų 4 metų situacija, t. y. (duomenys neskelbtini).

11. Pažymėjo, kad pareiškėjo pasakojimas buvo neišsamus, nedetalus, grindžiamas bendra kilmės valstybės informacija, o vietomis – prieštaringas. Pareiškėjas pirminėje apklausoje teigė, kad (duomenys neskelbtini) draudžiama dirbti, tačiau vėliau galimybę gauti darbą siejo su priklausymu partijoms, kas neturi nieko bendro su (duomenys neskelbtini) diskriminavimu.

12. Pareiškėjas apklausoje teigė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena vienas, neturi artimųjų, tačiau tyrimo metu paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) gyvena pareiškėjo dėdė ir pusbrolis, be to, dėdė gyvena netoli pareiškėjo gyvenamosios vietos, kas prieštarauja pareiškėjo teiginiams. Pareiškėjas neįrodė, kad (duomenys neskelbtini) asmeniškai susidūrė su realia fizine grėsme, ar pavojumi gyvybei, tačiau pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, todėl pareiškėjo teiginius apie grėsmę (duomenys neskelbtini) dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) tikėjimui atsakovas laikė nepagrįstais ir deklaratyviais.

13. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas prašyme nenurodė, jog prieš jį (duomenys neskelbtini) naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad pareiškėjas yra persekiojamas, diskriminuojamas. Pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini). Atsakovas apibendrino, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjui kyla individuali persekiojimo grėsmės dėl asmeninių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų).

14. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Pareiškėjas iš savo kilmės atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė ir nusprendė neteisėtai kirsti sieną, atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Tokie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje, kas, atsakovo manymu, patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. teismas pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Atitinkamai teismas pakeitė Komisijos sprendimo dalį, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

16. Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo ir Komisijos sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Iš pareiškėjo paaiškinimų apklausose bei teismo posėdyje nurodytų aplinkybių teismas nustatė, kad pavojaus gyventi kilmės valstybėje dėl pareiškėjo priklausymo (duomenys neskelbtini) religinei mažumai pareiškėjas neindividualizavo, jokių konkrečių grasinimų nenurodė, paaiškinimus grindė bendro pobūdžio teiginiais, kad (duomenys neskelbtini) nesirūpinama. Netgi priešingai – teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad asmeniškai jam niekas negrasino, tačiau grėsmė kyla visai (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 2 d. apklausoje nurodytas (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas gyvena stovykloje, taip pat susijusi su jo finansine padėtimi, nes jis 2021 m. rugsėjo 2 d. apklausoje nurodė negalintis išvykti iš stovyklos ir gyventi už jos ribų tik dėl savo asmeninės finansinės padėties.

18. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) 2021 m. ataskaitą (duomenys neskelbtini) įtraukti į padidintos rizikos asmenų sąrašą, tačiau ne visi šiai grupei priskiriantys save asmenys susidurtų su tokio lygio rizika, kad jų baimė patirti persekiojimą būtų laikoma visiškai pagrįsta. Be to, šioje ataskaitoje nurodyta, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) yra aukštesnis, tačiau „vien buvimo“ šioje teritorijoje nepakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, tai savaime negali didinti individualios grėsmės rizikos. Nors pareiškėjas, kaip (duomenys neskelbtini), priklauso asmenims, į kuriuos reiktų atsižvelgti priimant sprendimą dėl prieglobsčio, tačiau teismas įvertino, kad jo paskutinė gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys. Pareiškėjas saugiai gyveno stovykloje (duomenys neskelbtini), o pasirinkimą išvykti iš kilmės valstybės lėmė negalėjimas savęs finansiškai išlaikyti (nėra baigęs mokslų, todėl negalėjo susirasti darbo).

19. Be to, teismo vertinimu, ir pats pareiškėjas nurodė asmeniškai nesulaukęs jokių konkrečių grasinimų, o grėsmę apibūdino abstrakčiai – visai (duomenys neskelbtini) tautai. Taigi, teismas nenustatė nei tikėtino persekiotojo, nei jo motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją. Teismas pažymėjo ir tai, kad, prieš atvykdamas, pareiškėjas saugiai gyveno stovykloje, turėjo galimybę dirbti ir dirbo įvairius darbus.

20. Teismas apibendrino, kad atsakovas įvertino individualią pareiškėjo situaciją, rėmėsi EPPB 2021 m. gairėmis apie smurto lygį įvairiuose (duomenys neskelbtini) regionuose, kitais Sprendime ir Komisijos sprendime nurodytais tarptautiniais šaltiniais tiek apie (duomenys neskelbtini), tiek apie tarptautinių organizacijų pagalbą (duomenys neskelbtini) gyventojams, atliko detalią pareiškėjo apklausą, sudarė jam sąlygas išsamiai pateikti argumentus ir įrodymus apie, jo manymu, reikšmingas aplinkybes, apklausos metu uždavė patikslinančius klausimus.

21. Teismas įvertino, kad aplinkybė, jog pareiškėjas neturėjo galimybės būti išklausytas nagrinėjant jo skundą Komisijoje, nagrinėjamu atveju nėra svarbi, nes ši teisė – pasisakyti asmeniškai – pareiškėjui buvo sudaryta nagrinėjant šią administracinę bylą teismo posėdyje, kuriame dalyvavo pareiškėjo atstovas advokatas ir vertėjas, ir kuria pareiškėjas pasinaudojo.

22. Geresnių gyvenimo sąlygų poreikis nesuteikia teisės suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pagrįsta laikė atsakovo išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje įtvirtintų sąlygų pabėgėlio statusui gauti.

23. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

24. Tačiau teismas įvertino, kad byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima priskirti pareiškėją bent vienai iš Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos tvarkos (toliau – ir Tvarka) nuostatose nurodytų asmenų, kuriems taikomas 5 metų draudimo atvykti laikotarpis, grupei. Šiuo atveju, kaip nurodė teismas, nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių Tvarkos 5 punkto taikymui, todėl adekvačiu laikytinas Tvarkos 44.3.1 punkte nustatytas 2 metų draudimo laikotarpis. Teismas taip pat įvertino, kad Migracijos departamentas pagrįstai priėmė sprendimą įvesti į Antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui, tačiau nustačius, kad adekvatus draudimo atvykti pareiškėjams į Lietuvos Respubliką terminas yra 2 metai nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo dalį, nustatant įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

25. Kitą skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. 26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

27. Pareiškėjas pažymi, kad teismas netinkamai vertino jo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją. Nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Tam, kad religinei mažumai ((duomenys neskelbtini)) priklausantis asmuo jaustųsi persekiojamas ir / arba jam grėstų persekiojimo rizika, nėra privalu, jog jis konkrečiai įvardintų persekiotoją.

28. Remiantis EPPB 2021 m. ataskaita, (duomenys neskelbtini) įtraukti į padidintos rizikos asmenų profilių sąrašą, jie (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas priklauso padidintos rizikos asmenų grupei, o Migracijos departamentas turėjo atsižvelgti, kad pareiškėjui dėl jo religijos gresia reali individuali grėsmė gyvybei.

29. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. Pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje vyksta karinis konfliktas, dėl kurio kenčia civiliai, prieš juos naudojama jėga, naikinamas jų turtas, apšaudomos teritorijos. Dėl karo veiksmų pareiškėjo saugumui kyla reali nuolatinė grėsmė. Šios grėsmės tikimybės nepaneigia aplinkybė, kad pareiškėjas išvykos iš šalies nespėjęs patirti tiesioginių sužalojimų ar panašaus smurto dėl karo veiksmų.

30. Pareiškėjas akcentuoja, kad prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes.

31. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją bei uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

32. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

33. Atsakovas teigia, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo Sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

35. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

36. Teisėjų kolegija, visų pirma, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

37. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

39. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

40. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

41. Byloje nustatyta, kad prašymo suteikti prieglobstį motyvas – priklausymas (duomenys neskelbtini) tautinei bendruomenei.

42. Teisėjų kolegija nustatė, kad Migracijos departamentas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje ir surinktos informacijos kontekste įvertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą. Migracijos departamentas Sprendime, vadovaujantis 2021 m. EPPB ataskaita, nustatė, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Taigi, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjo kilmės šalyje (gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo atveju Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią EPPB skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamame Sprendime. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai.

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, nurodo, kad pareiškėjas rėmėsi tik bendro pobūdžio pasakojimu apie jam galimai gresiančio persekiojimo baimę. Migracijos departamentas pagrįstai nurodė, kad nors pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, tačiau tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, dėl ko jam galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

44. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo (neišnagrinėjo pareiškėjo atvejo individualiai). Priešingai, atsakovas surinko ir ištyrė naujausią, aktualiausią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją. Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje (jo gyvenamojoje vietoje) tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad kilmės valstybėje gali būti persekiojamas, ar kiltų kokia nors grėsmė.

45. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apskritai nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas tuo atveju, jei grįžtų į kilmės valstybę.

46. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Be to, atsižvelgiant į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad, panaikinus Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikintos ir Migracijos departamento Sprendimo dalys, kuriomis nuspręsta pareiškėją išsiųsti į (duomenys neskelbtini) ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento Sprendimą ir pirmosios instancijos teismo išvadas, sprendžia, kad Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus, yra pagrįsta ir teisėta. Pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl minėta Sprendimo dalis yra nepagrįsta, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija.

48. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad byloje esantys duomenys yra pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o jo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Tiek Migracijos departamento, tiek Komisijos sprendimai priimti nepažeidus jų priėmimo procedūrų, yra motyvuoti, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikinti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino tinkamai, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo H. J. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė