e48aa816-8744-4b4e-a8e3-2baf4d43d96b · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1294-653/2013Proceso Nr.2-01-3-02261-2012-2 Procesinio sprendimo kategorija:35,73, 121.14 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2013 m. rugpjūčio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jelenos Å iÅ¡kinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), RÅ«tos Burdulienės, Algirdo AuruÅ¡kevičiaus, raÅ¡ytinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto UAB „Panorama LR“ apeliacinį skundÄ dėl 2012-08-10 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo                UADB ERGO Lietuva ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Panorama“, tretieji asmenys IF P&C Insuranse            AS Filialas, D.

S.. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ėI. Ginčo esmė ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 5630,60 Lt žalai atlyginti, 6 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2008-09-25 sudarė su D. S. transporto priemonių draudimo sutartį ( kasko). 2009-03-07 D. S. atvyko į prekybos centrÄ â€žPanorama“, kurio požeminėje stovėjimo aikÅ¡telėje parkavo automobilį.

Parkuojant automobilį, Å¡is buvo apgadintas virÅ¡utinei automobilio daliai atsirėmus į ventiliacijos vamzdžio laikiklį, dėl ko atsirado žala, kuriÄ ieÅ¡kovas atlygino draudėjui. Ženklų, ribojančių parkuojamų automobilių aukÅ¡tį parkavimo vietoje nebuvo. Ä®važiavimas į požeminę parkavimo aikÅ¡telę buvo pažymėtas ženklu, ribojančiu įvažiuojamų automobilių aukÅ¡tį 2metrai, automobilis atitiko minėtÄ apribojimÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas, kaip pastato savininkas, nepažymėdamas automobilio stovėjimo aikÅ¡telės tinkamais įspėjamaisiais ženklais dėl iÅ¡sikiÅ¡usių ventiliacijos vamzdžių laikiklių, nebuvo pakankamai apdairus ir rÅ«pestingas, dėl ko trečiajam asmeniui buvo padaryta žala. Taip pat ieÅ¡kovo atstovas praÅ¡o atmesti atsakovo argumentus dėl 1 metų ieÅ¡kinio senaties taikymo, nes ieÅ¡kovas, kaip draudikas, perėmė nukentėjusiojo asmens teisę kreiptis į kaltÄ dėl žalos padarymo asmenį ir, kad ieÅ¡kovÄ bei atsakovÄ nesieja draudimo santykiai, todėl taikytinas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Nurodė, jog autoįvykis yra nedraudiminis, kadangi jis buvo sÄ lygotas paties vairuotojo D. S. didelio neatsargumo. Prie kiekvieno įvažiavimo į prekybos centro „Panorama“ požeminę automobilių stovėjimo aikÅ¡telę yra įrengti draudžiamieji ženklai „Ribotas matomumas“, nurodantys, kad į požeminę automobilių stovėjimo aikÅ¡telę gali įvažiuoti visos transporto priemonės, ne aukÅ¡tesnės nei 2 metrai. D. S. įvažiavo į „Panoramos“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, nekliudydamas jokių konstrukcijų ir Å¡ioje aikÅ¡telėje judėjo laisvai.

IÅ¡ Å¡io darytina iÅ¡vada, kad Å¡is ženklas atitinka tikrovę ir nėra klaidinantis, atitinka LR KET reikalavimus ir nesÄ lygojo žalos atsiradimo D. S.. Automobilių aikÅ¡telėje įrengti visi papildomi įrenginiai ir elementai : kolonos, stulpeliai, vėdinimo vamzdžiai, vadovaujantis KET 3 priedu yra pažymėti skiriamaisiais ženklais, t.y. visi jie pažymėti įstrižomis juodomis ir geltonomis juostomis. Å ie ženklai skirti tam, kad nurodytų papildomos įrangos, kitų elementų gabaritus, padėtų orientuotis ir atkreiptų dėmesį.

Vairuotojas D. S. parkuodamas automobilį nepastebėjo aikÅ¡telėje įrengtos vėdinimo sistemos laikiklio, jis automobilį parkavo atbuline eiga, t.y. pakeitė judėjimo kryptį ir tuo pažeidė KET 106 str., o be to, D. S. veiksmai atitinka didelio neatsargumo veiksmus, kadangi jis įvažiavo į požeminę stovėjimo aikÅ¡telę, kurios aukÅ¡tis yra tik 3 centimetrais didesnis negu jo vairuojamas automobilis, o Å¡ioje aikÅ¡telėje yra įrengti vadinamieji „gulintys policininkai“, skirti greičiui stovėjimo aikÅ¡telėje reguliuoti, įvairios sujungiamosios siÅ«lės bei kiekvienoje stovėjimo aikÅ¡telėje įrengti ratų atmušėjai ant kurių užvažiavus, automobilis, amortizuodamas, gali pakilti iki 10 centimetrų, įvažiuodamas į parkavimo aikÅ¡telę, jis neįsitikimo saugumu. Atsakovas nesutinka su reikalaujamos priteisti žalos dydžiu, nes ieÅ¡kovas, reikalaudamas priteisti 5630,60 Lt žalÄ , pats iÅ¡mokėjo 5268,63 Lt draudimo iÅ¡mokÄ .

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pripažino, kad ventiliacinių vamzdžių laikiklis nebuvo pažymėtas jokiu skiriamuoju ženklu, nes dėl jo mažų iÅ¡matavimų, neįmanoma ant jo užkabinti įspėjamųjų ženklų. Nurodė, kad ieÅ¡kovas yra praleidęs 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , prašė jį taikyti. Jeigu teismas pripažintų ieÅ¡kovo reikalavimÄ pagrįstu, prašė mažinti priteisiamÄ sumÄ , įvertinant taip pat ir vairuotojo neatsargumÄ .  Trečiasis asmuo D.

S. nesutiko su atsakovo argumentais, kad jis, kaip vairuotojas buvo neatsargus ir nerūpestingas ir yra kaltas dėl automobilio sugadinimo, ieškovo ieškinio reikalavimus palaikė. Trečiasis asmuo IF P&C Insuranse AS Filialas prašė ieškinį atmesti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2012-08-10 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai:            priteisti ieškovui 5630,60 Lt žalos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-02-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 169 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo UAB „Panorama LT“.              Teismas nustatė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo D.

S. sudarė transporto priemonių draudimo sutartį 2008-09-26 – 2009-09-25 laikotarpiui. 2009-03-07 trečiojo asmens D. S. vairuojamas automobilis Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Saltoniškių g. 9, prekybos centro „Panorama“ požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, atsitrenkdamas į ventiliacijos vamzdžio laikiklį, patyrė eismo įvykį, dėl šios priežasties apgadino automobilį, įlenkdamas bagažinės dangtį. Ventiliacijos vamzdis yra 1,92 m. aukštyje, automobilio aukštis kontakto vietoje- 1,97 metrai.

IÅ¡ Å¡ių nustatytų faktinių aplinkybių teismas darė iÅ¡vada, kad atsakovas, informuodamas vairuotojus ženklu, ribojančiu įvažiuojamų automobilių aukÅ¡tį 2 metrai, kai parkavimo kai kuriose aikÅ¡telėse yra konstrukcijos, kurių aukÅ¡tis yra mažesnis, nei 2 metrai, iÅ¡ esmės klaidina asmenis, atvykusius parkuoti automobilių į Å¡iÄ parkavimo aikÅ¡telę. Dėl tokios klaidingos informacijos pateikimo nukentėjo trečiojo asmens D. S. vairuojamas automobilis Renault Trafic, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam padaryta žala, tuo pasireiÅ¡kė atsakovo, kaip statinio savininko, kaltė ir jis pagal CK 6.266 str., 6.263 str. nuostatas turi pareigÄ Â Å¾alÄ atlyginti. Taip pat teismas pažymėjo, jog 2009-03-10 nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo nutarta administracinę bylÄ vairuotojo D. S. atžvilgiu nutraukti, nes jo veiksmuose dėl Å¡io eismo įvykio kaltės nėra, įrengtas kelio ženklas prie įvažiavimo į požeminę aikÅ¡telę ribojantis automobilio aukÅ¡tį 2 metrai, yra klaidinantis, neatitinkantis LST 1405-1995 standarto.

Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieÅ¡kovas neturėjo pagrindo pripažinti šį įvykį draudiminiu. 5630,60 Lt žalos dydį nustatė servisas UAB „Lautra Motors“, remontavęs apgadintÄ automobilį, bei pateikęs ieÅ¡kovui, kaip Å¡io automobilio draudikui, Å¡iai sumai sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ . Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030, 13 skirsnio, 13.1.1. punkte nustatyta, jog transporto priemonių kasko draudimo atveju draudikas atlygina dokumentais patvirtintas remonto iÅ¡laidas, reikalingas transporto priemonės arba jo dalių rinkos vertei, kokia ji buvo įvykio metu, atkurti, todėl, esant raÅ¡ytiniams įrodymams, kad remonto kaÅ¡tai bei draudimo iÅ¡moka yra                 5630,60 Lt, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteistina 5630,60 Lt žala. Pagal Å¡ių taisyklių                    13.1.10 punktÄ , kuris nustato, jog paprastai draudimo liudijime nustatoma iÅ¡skaita (frančizė), kuri galioja kiekvienai transporto priemonei ir kiekvienam draudiminiam įvykiui, tačiau, jei draudiminis įvykis atsitiko ne dėl draudėjo kaltės ir draudikas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į draudiminio įvykio kaltininkÄ , kurio duomenys yra žinomi, tai draudimo iÅ¡moka mokama netaikant draudimo liudijime numatytos iÅ¡skaitos. Teismas nustatė, kad Å¡ios taisyklės pagrindu netaikytina iÅ¡ draudimo iÅ¡mokos 300 Lt draudimo liudijime, numatyta 300 Lt iÅ¡skaita.

IeÅ¡kovas, kaip draudikas, iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ , todėl jam pagal CK 6.1015 str. nuostatas, pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ Â asmens,. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad vairuotojas D. S. parkuodamas automobilį atbuline eiga ir dėl to nepastebėjo aikÅ¡telėje įrengtos vėdinimo sistemos laikiklio, buvo neatsargus ir neapdairus, bei argumentus, kad jis įvažiavo į požeminę stovėjimo aikÅ¡telę, kurios aukÅ¡tis yra tik 3 centimetrais didesnis negu jo vairuojamas automobilis, neįvertinęs aplinkybių, kad dėl automobilio amortizacijos, automobilis, užvažiavęs ant kliÅ«ties, gali pakilti iki 10 cm, atmestini, nes tai yra atsakovo prielaidos, kurios nepagrįstos jokiais įrodymais. Teismas atmetė atsakovo argumentai dėl 1 metų ieÅ¡kinio senaties taikymo pagal                           CK 1.125 str. 1d. 7p., nes ieÅ¡kovo ir atsakovo nesieja draudimo sutarties santykiai , ieÅ¡kovas atgręžtinio reikalavimo teise reiÅ¡kia reikalavimÄ atsakovui dėl žalos atlyginimo, todėl šiam ginčui taikytinos CK 1. 125 str. 1d. 8 p. nustatytas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kurio ieÅ¡kovas nėra praleidęs              ( ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2012-02-21, žala padaryta 2009-03-07).  III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliantas apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantas nurodė, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nukentėjusiojo asmens didelį neatsargumÄ .Nurodė, kad visi ženklai požeminėje aikÅ¡telėje yra įrengti tinkamai ir nesÄ lygojo žalos atsiradimo trečiajam asmeniui.

D. S. įvažiavo į atsakovo automobilio stovėjimo aikštelę, nekliudydamas jokių konstrukcijų ir šioje aikštelėje judėjo laisvai. Be to, aikštelėje visi papildomi elementai yra pažymėti ryškiais skiriamaisiais ženklais. Teismo posėdžio metu D. S. paaiškino, kad tuo atveju, jei jis būtų važiavęs priekine automobilio eiga, šiuos ženklus jis būtų pastebėjęs. Tačiau D. S. statė automobilį atbula eiga, prieš tai neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, kad nėra papildomų konstrukcijų, kurios buvo tinkamai pažymėtos ir matomos.

Ä®vykis pripažintinas nedraudiminiu, nes buvo sÄ lygotas nukentėjusiojo asmens didelio neatsargumo. Dėl to ieÅ¡kovas, vadovaudamasis Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 4.1.13 p., neprivalėjo mokėti nukentėjusiajam draudimo iÅ¡mokÄ . Ä®važiavimas su automobiliu, kuris yra tik 3 centimetrais žemesnis nei rekomenduojamas aukÅ¡tis ir automobilio manevravimas atbula eiga neįsitikinus, kad tai daryti yra saugu, patvirtina nukentėjusiojo asmens didelį neatsargumÄ . Tai, kad automobilis nuo amortizacijos gali pakilti ar sumažėti yra visuotinai žinomas faktas, kurio įrodinėti nereikia.

Draudikas, turintis subrogacinį reikalavimÄ , privalo laikytis teisinio reguliavimo, nustatančio tvarkÄ ir sÄ lygas, kuriomis naudos gavėjas bÅ«tų reikalavęs iÅ¡ žalÄ padariusios asmens draudimo, todėl apelianto nuomone turi bÅ«ti taikomas CK 1.125 str. 7 d. numatytas vienerių metu ieÅ¡kinio senaties terminas, kurį ieÅ¡kovas praleido. Apie teisių pažeidimÄ ieÅ¡kovas sužinojo įvykio dienÄ (2009-03-07). IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame prašė apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nurodė, kad prie įvažiavimo įrengtas ženklas leido pagrįstai tikėtis, jog visos konstrukcijos yra ne žemesniame aukÅ¡tyje, nei nurodyta prie įvažiavimo.

Automobilis buvo parkuojamas tam skirtoje vietoje, kuri yra aikštelės dalis, kurioje nebuvo aukštį ribojančių ženklų. Ventiliacijos vamzdis buvo 1,92 m. aukštyje, o ventiliacijos vamzdžio laikiklis dar atsikišęs apie 3-4 cm, todėl prie įvažiavimo esantis vamzdis yra klaidinantis. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad automobilis buvo apgadintas atsikišusios konstrukcijos elemento, t.y. vamzdžio laikiklio, kuri nebuvo niekaip pažymėtas. Be to, vamzdžių pažymėjimas ryškia spalva neleidžia vairuotojui nustatyti kokiame konkrečiame aukštyje jie yra ir kad jie yra kitokiame aukštyje nei pažymėta prie įvažiavimo.

Konstrukcijų elementų žymėjimas nėra jų aukščio nurodymas. Teismo posėdyje vairuotojas nesutiko, kad laikiklis buvo pažymėtas, kad jis galėjo nustatyti kokiame aukštyje yra aikštelės konstrukciniai elementai. Taigi, atsakovas nepažymėjo konstrukcijų elementų atsikišusių detalių ir nepasirūpino tinkamu ženklinimu. Ieškovas nurodė, kad eime dalyvaujančių asmenų elgesį nustato Kelių eismo taisyklės, o šiuo atveju vairuotojas laikėsi šių taisyklių reikalavimų, bet buvo suklaidintas prie įvažiavimo buvusio ženklinimo, todėl jo veiksmai negali būti vertinami kaip didelis neatsargumas.

Nagrinėjamo ginčo atveju ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , perėmė Å¡io draudėjo teisę reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, t.y. tapo kreditoriumi deliktinėje prievolėje. Nukentėjusiojo asmens ir atsakovo nesiejo jokie draudimo sutartiniai santykiai. Tarp ginčo Å¡alių susiklostę ne draudimo, bet žalos atlyginimo teisiniai santykiai, todėl taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Å iuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta. Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl eismo įvykio faktinių aplinkybių, kurias nustatė pirmosios instancijos teismas.

Byloje kilo ginčas dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų vertinimo didelio neatsargumo aspektu, sprendžiant dėl atsakovo, kaip statinio valdytojo atsakomybės                              (CK 6.266 str.). Taip pat tarp Å¡alių kilo ginčas dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo Å¡ioje byloje. Byloje nėra ginčo dėl to, kad D. S. tinkamai įvažiavo į atsakovo automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, prieÅ¡ kuriÄ buvo įrengtas ženklas, ribojantis daugiau kaip 2 metrų aukščio transporto priemonių patekimÄ Ä¯ aikÅ¡telę.

Tačiau automobilio parkavimo vieta aikštelėje yra šios aikštelės dalis, todėl, nesant parkavimo vietoje kitų aukštį ribojančių ženklų, transporto priemonės vairuotojas galėjo pagrįstai tikėtis, jog visos statinio konstrukcijos yra ne žemesniame aukštyje, nei nurodyta prieš įvažiavimo į aikštelę. Akivaizdu, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo protingai numatyti, jog statinio valdytojas nesilaikys įrengto ženklo reikalavimų, todėl vairuotojas neturėjo pareigos imtis papildomų atsargumo priemonių tam, kad išvengti susidūrimo su kliūtimi, buvusia žemiau nei 2 m. aukštyje.

Apelianto argumentai apie tai, kad aikÅ¡telėje papildomi elementai pažymėti ryÅ¡kiais skiriamaisiais ženklais, neturi esminės reikÅ¡mės Å¡ioje byloje, nes bylos duomenimis sugadinimus lėmė susidÅ«rimas ne su ventiliacijos vamzdžiu, o su Å¡io vamzdžio laikikliu, kuris nebuvo pažymėtas. Å iÄ aplinkybę atsakovas pripažino, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, sutiktina su ieÅ¡kovo argumentas, kad ir ventiliacijos vamzdžių žymėjimas ryÅ¡kia spalva neleidžia transporto priemonės vairuotojui nustatyti kokiame konkrečiame aukÅ¡tyje jie yra, tuo labiau neleidžia manyti, jog toks aukÅ¡tis yra žemesnis, nei prieÅ¡ įvažiavimÄ Ä¯ aikÅ¡telę nurodytas               2 metrų aukščio ribojimas.

Taigi, apelianto nurodyta aplinkybė, kad vairuotojas galėjo matyti ryÅ¡kia spalva pažymėtas konstrukcijas Å¡iuo atveju neįrodo, kad vairuotojas nebuvo pakankamai atsargus. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad D. S. pažeidė Kelių eismo taisykles, kad jis neturėjo teisės parkuoti automobilio atbula eiga. PrieÅ¡ingai, bylos duomenimis automobilis Renault Trafic nevirÅ¡ija 2 m. aukščio, tuo tarpu prieÅ¡ statinį įrengtas ženklas Nr. 316, ribojantis automobilio aukÅ¡tį iki 2 metrų, neatitiko teisės aktų reikalavimų, nes ženkle nurodytas aukÅ¡tis turėjo bÅ«ti                 0,2-0,4 m. mažesnis už faktiÅ¡kÄ patalpos aukÅ¡tį (b.l. 8, 11).

Esant tokioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nukentėjusiojo asmens veiksmus ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad vairuotojo veiksmuose kaltės, tuo labiau didelio neatsargumo, nėra, todėl atsakovas, kaip statinio valdytojas, yra atsakingas už atsiradusiÄ Å¾alÄ (CK 6.266 str., 6.263 str.). Pažymėtina, kad minėtu teisiniu pagrindu statinio valdytojas atsako be kaltės. Apeliacinio skundo argumentai, kad įvykis pripažintinas nedraudiminiu yra susiję su aplinkybe dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo.

Kadangi tokia aplinkybė byloje nenustatyta, todėl argumentai dėl įvykio pripažinimo nedraudiminiu atmestini. Teismų praktikoje pripažįstama, kad reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas tiek žalÄ padariusiam asmeniui, tiek ir jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Jeigu reikalavimas atlyginti žalÄ reiÅ¡kiamas tiesiogiai žalÄ padariusiam asmeniui, taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.249 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, atlyginęs nukentėjusiajam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ pagal savanoriÅ¡ko civilinės atsakomybės draudimo sutartį, subrogacijos pagrindu praÅ¡o priteisti žalÄ tiesiogiai iÅ¡ žalÄ padariusio asmens. Pažymėtina, kad atsakovo ir jo draudiko IF P&C Insuranse bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartyje yra numatyta 5000 Lt franÅ¡izė (b.l. 41-42), t.y. suma, kuri nežymiai skiriasi nuo ieÅ¡kinio sumos, kas savaime apribojo ieÅ¡kovo teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį atsakovo draudikui.

Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, į tai, kad Å¡alių nesieja draudimo sutarties santykiai, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo Å¡alių teisinius santykius kaip deliktinius ir pagrįstai taikė 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.125 str. 1 d. 7 p.). Kaip ir nurodė apeliantas, ieÅ¡kinio senaties eiga subrogaciniam reikalavimui pareikÅ¡ti prasidėjo nuo 2009-03-07. Kadangi ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2012-02-20 (b.l. 2), pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad senaties terminas Å¡iuo atveju nėra praleistas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieÅ¡kovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų. Vadovaudamasi CPK str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija n u t a r ė 2012 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                    Jelena Å iÅ¡kina                                                                  RÅ«ta Burdulienė                                                                                                                                   Algirdas AuruÅ¡kevičius