2020-09-16 Nr. AB-17206-3-61-3-02505-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1336-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02505-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 15.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. V. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus miesto skyrius) 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 49SFN-1260-(14.49.104) (toliau – ir 2018 m. gegužės 30 d. sprendimas); 2) panaikinti NŽT prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. 1SS-1340-(8.5) (toliau – ir 2018 m. liepos 4 d. sprendimas); įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl 335 kv. m. ploto žemės sklypo įsigijimo iš valstybės.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, jog jam nuosavybės teise priklauso 0,1658 ha ploto kitos paskirties (naudojimo būdas – ir gyvenamosios teritorijos) žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Norėdamas nusipirkti papildomą plotą, pareiškėjas 2017 m. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. A256-1430/17(2.14.2.12-MP8) nurodė pareiškėjui, kad teritorijoje, kurioje jis pageidauja prisijungti prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, papildomą plotą, galioja teritorijos tarp Kęstučio, Birutės gatvių, (duomenys neskelbtini), ir Neries upės detalusis planas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 1-1370 „Dėl teritorijos tarp Kęstučio, Birutės gatvių, (duomenys neskelbtini), ir Neries upės detalaus plano tvirtinimo“ (toliau – ir Detalus planas), kuriuo suplanuotas papildomas apie 335 kv. m. ploto sklypas.

Šiuo raštu pareiškėjas buvo informuotas, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. A30-235 „Dėl žemės sklypo prie Birutės ir Liubarto gatvių formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pradėtas rengti žemės sklypo prie Birutės ir Liubarto gatvių formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti naują valstybinės žemės sklypą valstybės ar savivaldybių funkcijoms įgyvendinti. Šis sklypas planuojamas iki detaliuoju planu suprojektuoto sklypo apie 335 kv. m. ploto ribų.

Detaliuoju planu suprojektuotas sklypas iš visų pusių ribojasi su Nekilnojamojo turto registre įregistruotais ir suplanuotais (planuojamais) sklypais. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą nėra būtinybės ir pasiūlė įgyvendinti Detaliojo plano sprendinius. Pareiškėjas kreipėsi į licencijuotą matininką dėl kadastrinių matavimų bylų parengimo įgyvendinant Detaliojo plano sprendinius. Parengus kadastrinių matavimų bylas, 2018 m. kovo 30 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių patikslinti nustatytus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenis, pridėdamas žemės sklypo kadastrinių matavimų bylas.

Nurodė, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės prašymą NŽT Vilniaus miesto skyrius yra išdavęs Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. SFP-117-(14.49.36.), tikslu minėtoje teritorijoje suformuoti apie 125 000 kv. m. ploto, kitos paskirties, bendro naudojimo teritorijos, rekreacinės teritorijos, susiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, sklypą ir, kad galės spręsti klausimą dėl pareiškėjo patenkinimo, kai bus patvirtintas minėtas formavimo ir pertvarkymo projektas. Nesutikdamas su tokiu skyriaus sprendimu, pareiškėjas 2018 m. birželio 14 d. raštu kreipėsi į NŽT prie Žemės ūkio ministerijos, prašydamas pavesti NŽT Vilniaus miesto skyriui tenkinti pareiškėjo prašymą dėl papildomo 335 kv. m. ploto įsiterpusio žemės sklypo pirkimo iš valstybės sudarant valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.

NŽT prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. liepos 4 d. sprendimu iš esmės atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nurodydama, kad šiuo metu pageidaujamas pirkti iš valstybės 335 kv. ploto žemės sklypas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės klypo sąvokos, nes ribojasi su laisva valstybine žeme. Papildomai nurodė, jog tai, kad žemės sklypas yra suplanuotas patvirtintame Detaliajame plane, dar nereiškia, kad šis žemės sklypas jau yra suformuotas. NŽT nurodė, kad sklypas laikomas baigtu formuoti, kai NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenys.

3. Pareiškėjo nuomone, NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu nepagrįstai atideda pareiškėjo prašymo nagrinėjimą neapibrėžtam terminui ir sieja papildomo 335 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo pardavimo klausimo išsprendimą su šiuo žemės sklypu besiribojančio valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimu. NŽT 2018 m. liepos 4 d. sprendimu nepagrįstai pritarė NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. gegužės 30 d. sprendimui nurodydamas, kad šiuo metu pageidaujamas pirkti žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos.

4. Pareiškėjas nurodė, jog pageidaujamas įsiterpęs plotas yra 335 kv. m ploto, t. y. ne didesnis nei 0,04 ha. Šis plotas yra laisvas valstybinės žemės plotas, jis yra įsiterpęs tarp privataus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir miesto gyvenamojoje vietovėje esančio miško ploto, įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta. Sklypas yra suformuotas patvirtintu Detaliuoju planu. Iš žemės sklypo prie Birutės ir Liubarto gatvių Žvėryno seniūnijoje formavimo ir pertvarkymo projekto teritorijos schemos matyti, kad pareiškėjo pageidaujamame prisipirkti plote nenumatoma suformuoti naujo žemės sklypo. Tokiu būdu egzistuoja visuma sąlygų, leidžiančių parduoti pareiškėjui pageidaujamą 335 kv. m ploto įsiterpusį žemės sklypą ir nelaukiant žemės sklypo prie Birutės ir Liubarto gatvių formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo, juolab atsižvelgiant į tai, kad formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimas gali užtrūkti apie du metus, taip pareiškėją informavo žodžiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu ir NŽT 2018 m. liepos 4 d. sprendimu nepagrįstai neapibrėžtam terminui atidedami pareiškėjo prašymo dėl papildomo 335 kv. m ploto išpirkimo iš valstybės, kai šis plotas jau dabar gali būti parduotas ne aukciono tvarka už rinkos kainą, kai už sklypą pareiškėjas pageidauja mokėti iš karto, o ne išsimokėtinai, pažeidžia ne tik pareiškėjo teises, bet ir užkerta kelią operatyviam papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimui, kurių nuolat trūksta savivaldybės ir valstybės funkcijoms įgyvendinti. Detalaus plano sprendiniai dėl papildomo įsiterpusio ploto pardavimo kaimyniniams žemės sklypams, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)„ buvo atsakovų įgyvendinti atitinkamai 2013 metais, 2012 metais. Skyrius pardavė įsiterpusius žemės plotus, sujungė su pagrindiniu žemės sklypu, nors tuo metu net nebuvo pradėtas Žemės sklypo prie Birutės ir Liubarto gatvių Žvėryno seniūnijoje formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas. Pareiškėjas manė, kad NŽT, išnagrinėjusi jo 2018 m. birželio 14 d. skundą, visus paminėtus veiksmus turėjo įpareigoti atlikti Skyrių, sprendžiant klausimą dėl papildomo 335 kv. m ploto pardavimo pareiškėjui.

5. Atsakovas NŽT Vilniaus miesto skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad iš pareiškėjo pateiktų planų (situacijos schemų) bei Vilniaus miesto archyve esančio ginčo žemės sklypo plano Ml:500 matyti, jog ginčo žemės sklypą iš trijų pusių supa laisvos valstybinės žemės plotas ir tik viena kraštinė ribojasi su privačiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),). Minėtame plane Ml:500 gretimybėje 1–2 ir 4–3 nurodyta, kad ginčo žemės sklypo plotas yra 10 metrų, tačiau toks žemės sklypas nėra laikytinas atitinkančiu siauros juostos sąvoką. Ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusių žemės sklypo sąvokos. Pabrėžė, kad ginčo žemės sklypą iš vakarų, pietų ir rytų pusių supai laisvos valstybinės žemės plotas, todėl bent vienos iš nurodytų sąlygų neatitikimas ginčų žemės sklypą daro negalimu formuoti kaip įsiterpusį žemės sklypą. Atsakovas nurodė, jog pateikti atsakymai į pareiškėjo 2018 m. kovo 20 d. prašymą dėl minėto žemės sklypo įsigijimo yra išsamūs ir motyvuoti bei atitinkantys individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo (rašto) bei trečiojo suinteresuoto asmens NŽT prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. liepos 4 d. sprendimo (rašto), kuriais buvo atsisakyta parduoti pareiškėjui ginčo žemės sklypą, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklauso 0,1658 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)„ Vilniuje. Pareiškėjas siekia įsigyti 335 kv. m. laisvą valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)„ ir besiribojantį su jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Ginčo teritorijoje galioja teritorijos tarp Kęstučio, Birutės gatvių, (duomenys neskelbtini), ir Neries detalusis planas (ir jo sprendiniai), patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 1-1370 „Dėl teritorijos tarp Kęstučio, Birutės gatvių, (duomenys neskelbtini), ir Neries upės detaliojo plano tvirtinimo“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. A30-235 „Dėl žemės sklypo prie Birutės ir Liubarto gatvių formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pradėtas rengti žemės sklypo prie Birutės ir Liubarto gatvių formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas yra suformuoti naują valstybinės žemės sklypą valstybės ir savivaldybių funkcijoms įgyvendinti. NŽT Vilniaus miesto skyrius yra išdavęs Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimus Nr. SFP-117-(14.49.36) siekiant minėtoje teritorijoje suformuoti 125 000 kv. m. ploto kitos paskirties, bendro naudojimo teritorijos, rekreacinės teritorijos, susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijos, sklypą.

10. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalis numato, jog valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. To paties straipsnio 5 dalis įtvirtina, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, be kita ko, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams (4 p.). Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (Žemės įstatymo 10 str. 6 d.). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 10 str. 7 d.). Taigi, nurodytas teisinis reguliavimas, kaip nurodė teismas, leidžia teigti, jog pagal bendrąją taisyklę nauji žemės sklypai yra parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais, kurie turi būti vertinami ir aiškinami atsižvelgiant į jų numatymo tikslus.

11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintos naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – ir Nutarimas). Nutarimo 2.15 papunktyje įtvirtinta, kad įsiterpusiais laikomi laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų; įsiterpę sklypai Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams; įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.

12. Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai, kokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys.

13. Taigi, teismas priėjo prie išvados, jog Nutarime imperatyviai įtvirtinta nuostata, kad įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu, laikomi įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų.

14. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, jog pareiškėjo siekiamą įsigyti ginčo žemės sklypą iš trijų pusių supa laisvos valstybinės žemės plotas ir tik viena žemės sklypo kraštinė ribojasi su privačiu, t. y. pareiškėjui priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Šio žemės sklypo plano M1:500 gretimybėje 1–2 ir 4–3 nustatyta, kad ginčo žemės sklypo plotas yra 10 metrų, todėl toks žemės sklypas nėra laikytinas atitinkančiu siauros juostos sąvoką, nes ginčo žemės sklypą net iš trijų kraštinių supa laisvos valstybinės žemės plotas. Taigi, išanalizavusi teisinį reglamentavimą ir faktinę padėtį, teisėjų kolegija sutiko su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens padaryta išvada, jog pareiškėjo ketinamas įsigyti ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir jo negalima formuoti kaip įsiterpusio žemės sklypo.

15. Vertindama pareiškėjo skundo argumentus dėl skundžiamų ginčo sprendimų atitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, jog minėti ginčijami sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad individualiame administraciniame akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Ginčo raštuose detaliai nurodyta, kokiais teisės aktais remiantis buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundus tiek atsakovui, tiek trečiajam asmeniui, be to, išsamiai buvo išanalizuota faktinė situacija, taip pat nurodyta šių raštų apskundimo tvarka ir terminai. Taigi, teismas pareiškėjo argumentus dėl ginčo sprendimų neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui atmetė kaip nepagrįstus.

16. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, jog atsakovo NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. gegužės 30 d. sprendimas (raštas) bei trečiojo suinteresuoto asmens NŽT prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. liepos 4 d. sprendimas (raštas) yra teisėti ir pagrįsti.

III. 17. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo NŽT Vilniaus miesto skyriaus visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas bei užtikrinti objektyvų šios administracinės bylos išnagrinėjimą.

18. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamame sprendime buvo netinkamai aiškinamos materialinės teisės normos, netinkamai ar visiškai neįvertinti teisingam klausimo išsprendimui reikšmingi įrodymai, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Detalųjį planą, Vilniaus miesto savivaldybės raštus, prieina prie išvados, kad siekiamas įsigyti ginčo sklypas yra įsiterpęs. Ginčijamais sprendimais nepagrįstai ir neteisėtai peržengta NŽT ir NŽT Vilniaus skyriaus kompetencija, nesivadovauta galiojančiu bei privalomu Detaliuoju planu ir Vilniaus miesto savivaldybės raštais, iš kurių matyti, kad ginčo žemės sklypas pripažintas įsiterpusiu.

19. Pareiškėjas teigia, kad turi teisėtą interesą įsigyti Detaliajame plane numatytą įsiterpusį žemės sklypą, ypač kai kaimynai, Detaliajame plane patvirtintus jiems priskirtus įsigyti įsiterpusius sklypus jau įsigijo. Iš esmės nepasikeitus reguliavimui pareiškėjo klausimą dėl įsiterpusio žemės sklypo įsigijimo sprendžiant kitaip nei kaimynų, kuriems priskirti įsiterpę Žemės sklypai taip pat buvo numatyti Detaliajame plane, akivaizdžiai yra pažeidžiami pareiškėjo teisėti lūkesčiai. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad ginčijami sprendimai nesuderinami su gero administravimo principu, o Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 12 punktas numato, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi naujovių ir atvirumo permainoms principais.

20. Teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypo plotis yra 10 metrų, t. y. neviršija 10 metrų. Tokiu atveju, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų perdavimo ir nuomos“ 2.15 papunktį ginčo žemės sklypas pripažįstamas siaura juosta. Nustačius, kad ginčo žemės sklypas laikytinas siaura juosta, nebuvo jokio pagrindo vertinti, ar aplink žemės sklypą yra suformuotas atskiras žemės sklypas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo vertinimu, ginčijami sprendimai turėtų būti panaikinti vien šiuo pagrindu.

21. Ginčijamais sprendimais pažeidžiamos ne tik pareiškėjo teisės, bet, nustačius pagrindą parduoti įsiterpusią žemę, neužtikrinamas racionalus žemėnaudos formavimas, efektyvus laisvos valstybinės žemės išnaudojimas bei užkertamas kelias operatyviam papildomų pajamų, kurių nuolat trūksta savivaldybės ir valstybės funkcijoms įgyvendinti, į nacionalinį biudžetą gavimui. Pareiškėjas yra pasirengęs ir įsipareigoja iškart sumokėti vidutinę ginčo panaudotos nuosavybės teisių atkūrimo proceso ir žemės reformos proceso įgyvendinimui.

22. Atsakovas NŽT pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti.

23. Teigia, kad Nutarime yra imperatyviai įtvirtinta, jog įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu laikomi įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų. Nutarimo 2.15 papunktyje nėra įtvirtinta, kad įsiterpusiu žemės sklypu laikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su suplanuotais patvirtinti žemės sklypais (t. y. su nesuformuotais žemės sklypais).

24. NŽT Vilniaus skyrius kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad teismas nustatė, jog ginčo žemės sklypo plotis 10 metrų, t. y. neviršija 10 metrų, o nustačius, kad ginčo žemės sklypas laikytinas siaura juosta, nebuvo jokio pagrindo vertinti, ar aplink žemės sklypą yra suformuotas atskiras žemės sklypas – todėl ginčijami sprendimai turėtų būti panaikinti vien šiuo pagrindu. Atsakovas paaiškina, kad remiantis pateikta pareiškėjo interpretacija, bet koks iki 10 metrų pločio valstybinės žemės plotas gali būti laikomas siaura juosta ir parduodamas asmenims. Pabrėžia, kad nei vienas teisės aktas nelegalizuoja valstybinės žemės dirbtinio skaldymo, remiantis siauros juostos išimtimi, nes teoriškai galėtų susiklostyti tokia situacija, kad viduryje laisvos valstybinės žemės teritorijos būtų suformuojamas ne platesnis kaip 10 metrų pločio žemės sklypas ir jis galėtų būti parduodamas kaip įsiterpęs, nors neatitinka nei vienos įsiterpusiam žemės sklypui keliamos sąlygos. Remiantis Vilniaus miesto archyve esančiu planu M1:500, atsakovas teigia, kad ginčo žemės sklypą iš trijų pusių supa laisvos valstybinės žemės plotas ir tik viena kraštinė ribojasi su pagrindiniu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie kurio formuojamas papildomas žemės sklypas. Minėtame plane M1:500 gretimybėje 1–2 ir 4–3 nurodyta, kad ginčo žemės sklypo plotas 10 metrų, tačiau toks žemės sklypas nėra laikytinas atitinkančiu siauros juostos sąvoką, kadangi ginčo žemės sklypą net iš trijų kraštinių supa laisvos valstybinės žemės plotas. Siauros juostos išimtis šiuo atveju galėtų būti taikoma, jeigu ginčo žemės sklypą gretimybėje 2–3 suptų privatus žemės sklypas / valstybinis žemės sklypas / kelias / miškas. Papildomai pažymi, kad praėjimas, takas, projektinis (planuojamas) žemės sklypas nėra laikytinos tinkamomis gretimybėmis pagal Nutarimo 2.15 papunktį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo (rašto) bei trečiojo suinteresuoto asmens NŽT prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. liepos 4 d. sprendimo (rašto), kuriais buvo atsisakyta parduoti pareiškėjui ginčo žemės sklypą, teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti.

27. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalį „Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono: <...> jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams“. To paties straipsnio 6 ir 7 dalyse taip pat nustatyta, kad „Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (6 d.). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė“ (7 d.). Taigi, pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalį žemės sklypas turi atitikti du kriterijus: 1. būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų; 2. neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio.

28. Kiti kriterijai, detalizuojantys žemės sklypo įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų sąvoką nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje, kuriame numatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha.

29. Administracinių teismų praktikoje aiškinant šios teisės normos nuostatas yra konstatuota, kad žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų: 1.žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis randasi; 2. jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3. žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau, ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu, netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Be to, žemės įsigijimo nuosavybėn atveju (ne nuomos atveju), šis žemės plotas turi būti įsiterpęs; 1. arba tarp privačių žemės sklypų; 2. arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų; 3. arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų ((plotų) žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byla Nr. A438-322/2014, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1196-438/2018).

30. Byloje nagrinėjamu atveju aktuali yra sąlyga dėl sklypų (plotų), kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Pagal aptartą reglamentavimą, jie gali ribotis siauros juostos, šlaito ar griovos lygmenyje, bet už siauros juostos, šlaito ar griovos jie turi būti įsiterpę tarp kitų paminėtų ir suformuotų sklypų. O jeigu jie už siauros juostos, šlaito ar griovos ribojasi su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, tokie žemės plotai neatitinka įsiterpusio žemės sklypo statuso ir negali būti įsigyjami nuosavybėn Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, t. y., be aukciono.

31. Byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypą iš trijų kraštinių supa laisvos valstybinės žemės plotas, dėl ko negali būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo ketinamas įsigyti ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir jo negalima formuoti kaip įsiterpusio žemės sklypo.

32. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, nenukrypo nuo formuojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Priimtas sprendimas yra išsamiai motyvuotas, pagrįstas objektyviai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir tinkamu ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimu, todėl jį naikinti ar keisti nėra pagrindo, pareiškėjų apeliacinis skundas netenkinamas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ramutė Ruškytė