2K-285/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-285/2012

Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00025-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.18.11.; 2.1.7.4.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Armano Abramavičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. J. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 223 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 10 MGL (1300 Lt) bauda.

Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, kuria Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. nuosprendis pakeistas. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad nuteistasis J. J. nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., tinkamai neorganizuodamas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos neužtikrino, kad UAB „V” buhalterinės apskaitos dokumentuose būtų nurodytos 50 000 Lt pajamos, kurios buvo gautos iš UAB „J“ pagal kasos išlaidų orderį Nr. 1 sutarties Nr. 2008/08/28-001 pagrindu, įformintas kasos pajamų orderis, kad į apskaitą būtų įtraukta 48 400 Lt išlaidų, išmokėtų atlyginimų darbuotojams, ir kad šios kasos operacijos būtų užfiksuotos apskaitos registruose. Kita nuosprendžio dalis nekeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Abramavičiaus pranešimo ir susipažinusi su baudžiamąją byla,

n u s t a t ė :

J. J. nuteistas už tai, kad aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą. Būdamas UAB „V“ generalinis direktorius, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau - Buhalterinės apskaitos įstatymo) 21 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 4 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tinkamai neorganizuodamas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, neužtikrino, kad į UAB „V" buhalterinę apskaitą būtų įtraukta 3 400 Lt išlaidų, išmokėtų darbuotojui Z. B. pagal 2008 m. rugsėjo 4 d. kasos išlaidų orderį Nr. 36a, ir kad ši kasos operacija būtų užfiksuota apskaitos registruose; dėl šių pažeidimų nuo 2008 m. rugsėjo 4 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „V" veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kasaciniu skundu nuteistasis J. J. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 7 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti, nes kasatorius nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, kai kurių byloje esančių duomenų, įrodančių nuteistojo J. J. nekaltumą, iš viso nevertino. Teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, įrodymus vertino atskirai vieną nuo kito, nevertino jų visumos. Šie pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė priimti teisingą nuosprendį.

Teismas, konstatuodamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimą, neatsižvelgė į tai, kad kasatorius, per policiją ir teismus atgavęs buhalterinius dokumentus, juos į apskaitą įtraukė (t. y. įvykdė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus), o anksčiau to padaryti negalėjo, nes jie buvo V. N. neteisėtai pasisavinti. J. J. nežinant, įmonės darbuotojas V. N. tą dieną, kai buvo išmokėti kasatoriaus asmeniniai pinigai Z. B. ir išrašytas kasos išlaidų orderis, paėmė visus buhalterinius dokumentus, kurie buvo kasatoriaus mašinoje. Šie asmenys suklastojo kasatoriaus ir kitų darbuotojų parašus, be to, kasos išlaidų orderio Nr. 36 originalą kasatoriui V. N. grąžino teisme tik 2010 m. rugsėjo 8 d. pagal perdavimo priėmimo aktą. Byloje yra nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, tačiau teismas jų nevertino.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis neužpajamuotų 50 000 Lt negavo. V. N., neturėdamas įgaliojimo, su UAB „J“ pasirašė darbų sutartį Nr. 2008/08/28-001. Apie tai J. J. sužinojo tik 2008 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, kai pas jį atvyko šios bendrovės direktorius A. Šiaučiūnas ir paprašė, kad pasirašytų kasos išlaidų orderį 50 000 Lt sumai. Kasatorius atsisakė tai padaryti, nes pinigų UAB „V“ nebuvo gavusi. Apie tai, kad pinigai yra sumokėti V. N.i, A. Šiaučiūnas nesakė. Tada jis atvažiavo kitą dieną ir atsivežė surašytus dokumentus atgaline, t.y. 2008 m. lapkričio 17 d., data, darbų perdavimo priėmimo aktą bei sąskaitą faktūrą UAB „V“ vardu. Šiuos dokumentus atgaline data J. J. pasirašė dėl to, kad sąskaitą faktūrą ir darbų priėmimo aktą neturėdamas įgaliojimo jau buvo pasirašęs V. N. ir jie buvo negaliojantys, o darbai - atlikti. Tačiau į apskaitą šių dokumentų kasatorius įtraukti negalėjo, nes visi įmonės dokumentai buvo policijoje dėl V. N. nusikalstamos veikos. Nesulaukęs pažadėtų pinigų, J. J. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą ir su UAB „J“ atsiliepimu, gavo kasos išlaidų orderio viršutinę dalį, o antros, apatinės dalies, iki šiol niekas nei kasatoriui, nei policijai, nei teismui ar UAB „V“ nėra pateikęs. Be to, kasatorius kreipėsi į ENTT, kad ši atliktų tyrimą. Aplinkybė, kad nuteistasis negalėjo užpajamuoti minėtų negautų pinigų, nurodyta ir 2010 m. vasario 17 d. specialisto išvadoje Nr. 0707. Tik pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal J. J. pareiškimą, šiuos dokumentų originalus ENTT pateikė pats V. N. Kasatoriaus nuomone, šios aplinkybės įrodo, kad jis neturėjo jokios galimybės jų įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą. UAB „V“ buhalteriniai dokumentai buvo paimti, kitų dokumentų nepateikė V. N., be to, kasatorius jau įmonėje nedirbo. V. N. negalėjo ir neturėjo teisės disponuoti šiais pinigais ir neapskaitytų pinigų kaip atlyginimo išmokėti darbuotojams. A. Š. ir V. N. parodymai negali būti pripažįstami patikimais, nes jie neigiamai nusistatę prieš kasatorių. Byloje nėra telefonų išklotinės, kuri įrodytų, kad A. K. neskambino J. J.

Buvusi UAB „V“ buhalterė M. M. teisme patvirtino, kad buhalterinės apskaitos nebuvo galima sutvarkyti dėl to, jog nebuvo įmonės buhalterinių dokumentų. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas V. N., nurodydamas, kad dokumentus paėmė per klaidą (kasatoriaus manymu, tyčia, žinodamas, kad klastojo jo ir darbuotojų parašus). Byloje esančioje specialisto išvadoje nurodoma, kad, esant galimybei, duomenis į apskaitą galima įtraukti ir vėliau. Pirmosios instancijos teisme specialistė I. A. nurodė, kad įmonės buhalterinę apskaitą galima atkurti, tereikia padaryti patikslinimą ir įsivesti likutį. Tai ir buvo padaryta, kai kasatorius iš ENTT gavo dokumentų kopijas.

Kasatorius pažymi, kad UAB „J“ ir UAB „V“ darbuotojai V. N. ir Z. B. buvo įkūrę UAB „S“ (jie yra steigėjai - akcininkai), kurioje fiktyviai dirbo UAB „V“ darbuotojai ir į šios bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė tuos pačius nuo jo nuslėptus UAB „V“ priklausančius buhalterinius dokumentus, kuriuos jie po dvejų metų pateikė teismui, nagrinėjančiam jų baudžiamąsias bylas. Kasatorius nurodo, jog buvo vienintelis suinteresuotas, kad būtų vedama teisinga buhalterinė apskaita, nes buvo išmokami jo asmeniniai pinigai, kurių, neįtraukęs į apskaitą, jis neturėtų galimybės susigrąžinti. Teismas neteisingai nustatė jo kaltės formą (tiesioginę tyčią).

Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras prašo nuteistojo J. J. kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad faktinės bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai. Nuteistojo J. J. kaltė padarius BK 223 straipsnio l dalyje numatytą nusikalstamą veiką nustatyta teismo posėdžių metu tiesiogiai ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Teismas teisingai nustatė tyčinį nusikalstamos veikos pobūdį.

Kasatoriaus kaltė grindžiama nuosekliais liudytojų M. M., V. N., A. Šiaučiūno parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, specialisto išvada, specialisto paaiškinimu, duomenimis, kurie buvo gauti apžiūrint ir ištiriant teismui pateiktus dokumentus, kitais faktiniais bylos duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo apeliacinį skundą, atsakė į visus jo argumentus, todėl BPK 320 straipsnio nuostatos nepažeistos.

Tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartyje detaliai aprašyti nuteistojo J. J. veiksmai ir argumentuota, kodėl jie atitinka visus nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, požymius. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas J. J. apeliacinį skundą, pakeitė jam kaltinimo apimtį, tačiau jo kaltė dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo ta apimtimi, kuri nustatyta apeliacinės instancijos teismo nutartimi, yra visiškai įrodyta. Baudžiamasis įstatymas nuteistajam pritaikytas tinkamai.

Kasaciniame skunde daug dėmesio skiriama byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimui, nurodant, kurios iš jų laikytinos įrodymais, o kurios nustatytos netinkamai, ir kurie surinkti byloje duomenys įvertinti neteisingai. Toks faktinių bylos aplinkybių vertinimas nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Tai, kad teismai byloje surinktus įrodymus vertino kitaip, nei pageidavo nuteistasis, dar nereiškia, kad buvo pažeistos BPK nuostatos.

Bausmė J. J. paskirta laikantis BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, jos padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl jos švelninti nėra teisinio pagrindo.

Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 223 straipsnio 1 dalies taikymo

BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. BK 223 straipsnyje numatytas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar jų nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitą.

BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje nurodytų pažeidimų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011, 2K-157/2011).

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. J. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „V“ generalinis direktorius, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, tinkamai neorganizavo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos - neužtikrino, kad apskaitos dokumentais būtų įformintos 50 000 Lt pajamos, kurios buvo gautos iš UAB „J“ pagal kasos išlaidų orderį Nr. 1 sutarties Nr. 2008/08/28-001 pagrindu, būtų įformintas kasos pajamų orderis, kad į apskaitą būtų įtraukta 51 800 Lt išlaidų (3 400 Lt, išmokėtų pagal 2008 m. rugsėjo 4 d. kasos išlaidų orderį Nr. 36a Z. B., 48 400 Lt išmokėtų atlyginimų darbuotojams) bei šios kasos operacijos būtų užfiksuotos apskaitos registruose.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo J. J. apeliacinį skundą, nustatė, kad UAB „J“ pagal 2008 m. rugpjūčio 28 d. rangos sutartį Nr. STO/2008/08/28-001 priklausiusius sumokėti „V“ 50000 Lt išmokėjo neįgaliotam priimti pinigus ir pasirašyti už pinigų gavimą „V“ darbuotojui V. N., o pastarasis šiuos pinigus savavališkai išmokėjo įmonės darbuotojams (dėl šių aplinkybių pagal J. J. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad kaltinimo dalis, jog J. J., tinkamai neorganizuodamas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, neužtikrino, kad UAB „V” buhalterinėje apskaitoje apskaitos dokumentais – kasos pajamų orderiu – būtų įformintos 50 000 Lt pajamos, kurios buvo gautos iš UAB „J“, kad į apskaitą būtų įtrauktos patirtos išlaidos – 48 400 Lt išmokėti atlyginimai darbuotojams, ir kad šios kasos operacijos būtų užfiksuotos apskaitos registruose, nepasitvirtino. Susiaurinęs kaltinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį apimtį, apeliacinės instancijos teismas pripažino įrodyta, kad J. J. nuo 2008 m. rugsėjo 4 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tinkamai neorganizuodamas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, neužtikrino, kad į UAB „V" buhalterinę apskaitą būtų įtraukta 3 400 Lt išlaidų, išmokėtų darbuotojui Z. B. pagal 2008 m. rugsėjo 4 d. kasos išlaidų orderį, ir kad ši kasos operacija būtų atvaizduota apskaitos registruose; dėl šių pažeidimų nebuvo galima nuo 2008 m. rugsėjo 4 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. iš dalies nustatyti UAB „V" veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių nustatymas ar nenustatymas yra svarbiausias baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus atribojimo kriterijus, nes už įvairius apskaitos taisyklių pažeidimus numatyta ir administracinė atsakomybė (ATPK 1731 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai) pažymėta, jog „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Ši nuostata aktuali ir aiškinant bei nustatant aplaidaus apskaitos tvarkymo (BK 223 straipsnis) požymius.

Nagrinėjamoje byloje J. J. inkriminuojami veiksmai reiškėsi kaip neįtraukimas į apskaitą 3 400 Lt išlaidų, išmokėtų darbuotojui Z. B. Šis buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimas kvalifikuotas kaip nusikalstamas aplaidus apskaitos tvarkymas, neanalizuojant, ar buvo pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar byloje pakako duomenų išvadai, kad dėl padaryto pažeidimo kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, bei nesprendžiant baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo klausimo.

Aplaidaus apskaitos tvarkymo faktines aplinkybes bylą nagrinėję teismai nustatė remdamiesi 2010 m. vasario 17 d. specialisto išvada Nr. 1(0707), specialistės raštišku paaiškinimu ir paaiškinimais teisme, liudytojų M. M. ir V. N. parodymais. Byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. 1(0707) konstatuota, kad dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes tarp tirti pateiktų UAB „V“ dokumentų nėra užpajamuota 50 000 Lt, kurie buvo gauti iš UAB „J“ pagal kasos išlaidų orderį Nr. 1 sutarties Nr. 2008/08/28-001 pagrindu;

į apskaitą neįtraukta 51 800 Lt išlaidų (3 400 Lt išmokėtų pagal 2008 m. rugsėjo 04 d. kasos išlaidų orderį Nr. 36a Z. B., 48 400 Lt išmokėtų atlyginimų darbuotojams). Taigi šioje specialisto išvadoje BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai nustatyti atsižvelgiant į visų pirminiame kaltinime nurodytų pajamų ir išlaidų neįtraukimą į bendrovės buhalterinę apskaitą. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, kaip minėta, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino aplinkybes, kad J.

J. į buhalterinę apskaitą neįtraukė 50 000 Lt pajamų ir 48 400 Lt išlaidų, nes ši kaltinimo dalis nepasitvirtino. Nepaisant to, spręsdamas apie BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių buvimą ir vertindamas minėtą specialisto išvadą, teismas į nurodytą aplinkybę neatsižvelgė. Be to, byloje esantis specialistės I. A. paaiškinimas iš dalies prieštarauja specialisto išvadai, nes jame nurodoma, kad tyrimą galima atlikti ir iš pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl „Didžiosios knygos“, debitorių ir kreditorių apskaitos registrų, sąskaitų plano, inventorizacijų aprašų ir banko registrų nevedimas neturi įtakos UAB „V“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nustatymui.

Atsižvelgdama į tai, kad įrodytas tik vienas buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimas, už kurį atsakingas nuteistasis J. J. (į apskaitą neįtraukta 3400 Lt darbuotojui išmokėto darbo užmokesčio), į minėtą specialistės paaiškinimą bei kitus bylos duomenis, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad dėl netinkamo J. J. buhalterinės apskaitos tvarkymo nuo 2008 m. rugsėjo 4 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „V" veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros ir kad už tokią veiką jam būtina taikyti baudžiamąją atsakomybę.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo J. J. veikoje nėra visų būtinų BK 223 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų, todėl darytina išvada, kad jis nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 7 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Teisėjai Gintaras Goda

Olegas Fedosiukas

Armanas Abramavičius