e4869d80-dc3d-46bd-a362-eefa7dda5a29 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-4074-257/2019 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03349-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5; 22.7; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 25 d. Šiauliai Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Laisvutė Kartanaitė, sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei, nedalyvaujant pareiškėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos atstovui, nedalyvaujant atsakovams D. M., J. T., D.

U., D. B., A. M., R. A., dalyvaujant atsakovų atstovui advokatui Egidijui MorkÅ«nui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos patikslintÄ praÅ¡ymÄ dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja Raseinių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus su praÅ¡ymu iÅ¡ atsakovų D. M., J. T., D.

U., D. B., A. M., R. A. solidariai pareiÅ¡kėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos naudai priteisti 10 000 Eur žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėja praÅ¡yme nurodo, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų vykdymui Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. A1-1253 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų komisijos sudarymo“ sudarė viešųjų pirkimų komisijÄ (toliau – ir Komisija).

Komisijos sudėtis buvo patikslinta 2017 m. gegužės 15 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-500. Perkančioji organizacija vykdė Raseinių miesto centrinės dalies patrauklumo didinimo, rekonstruojant Nepriklausomybės gynėjų aikÅ¡tę, rangos darbų pirkimÄ (toliau – ir VieÅ¡asis pirkimas). VieÅ¡asis pirkimas buvo vykdomas pagal Komisijos 2017 m. kovo 16 d. protokolu Nr. 5 ir 2017 m. gegužės 18 d. protokolu Nr. 49 patvirtintas VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas.

VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų 10.3 punkte buvo nustatyta, kad perkančioji organizacija ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ iÅ¡renka pagal kainos ir kokybės santykį. PasiÅ«lymų vertinimo kriterijai buvo trys: C – pasiÅ«lymo kaina, T1 – kokybė, T2 – efektyvumas. Vienas iÅ¡ VieÅ¡ajame pirkime dalyvavusių tiekėjų (duomenys neskelbtini) pateikė pretenzijÄ dėl VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygose įtvirtintų ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo taisyklių, kadangi, jos įsitikinimu minėtos sÄ lygos buvo neteisėtos, sudarytos pažeidžiant viešųjų pirkimų principus.

Pretenzija Komisijos narių vienbalsiai buvo atmesta. (duomenys neskelbtini), nesutikdama su priimtu sprendimu, Å iaulių apygardos teismui pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų 10.3 punkte numatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T1 ir T2 pripažinti neteisėtais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gegužės 3 d., iÅ¡nagrinėjęs kasacinį skundÄ , jį tenkino, panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimÄ . Kasacinės instancijos teismas nutartimi taip pat pakeitė Å iaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimo dalį, kuria buvo nutrauktos VieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros bei skyrė Raseinių rajono savivaldybės administracijai 10 000 Eur baudÄ , mokėtinÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, skirdamas 10 000 Eur baudÄ , konstatavo, kad VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų 10.3 punkte nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai T1 ir T2 yra neteisėti. Kasacinės instancijos teismas, įvertinęs faktinę aplinkybę, kad neteisėtai vykdytos VieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros yra pasibaigusios, 2017 m. liepos 24 d. sudaryta sutartis su VieÅ¡ojo pirkimo laimėtoja, Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo pirkimo įstatymo 95 straipsnio 2 dalies pagrindu perkančiajai organizacijai taikė alternatyvias sankcijas ir skyrė 10 000 Eur baudÄ .

Raseinių rajono savivaldybės taryba 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. TS-325 „Dėl žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo“ nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti žalÄ regreso tvarka ir įpareigoti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorių L. K. imtis žalos iÅ¡ieÅ¡kojimui vykdyti visų bÅ«tinų priemonių ir veiksmų. PareiÅ¡kėja nurodo, kad patyrė nuostolių sumokėdama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018 (toliau – ir Nutartis), paskirtÄ 10 000 Eur baudÄ .

Pažymėjo, kad valstybės tarnautojo civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, teisės pažeidėjo kaltė ir teisės pažeidimu padaryta žala. Nurodė, kad Nutartyje yra konstatuotas faktas, kad VieÅ¡asis pirkimas buvo neteisėtas. VieÅ¡ojo pirkimo neteisėtumas pasireiÅ¡kė tuo, kad atsakovai, bÅ«dami Komisijos nariais, patvirtino neteisėtas VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas ir jas paskelbė CVP IS. 2018 m. spalio 15 d.

Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-867 patvirtintas Komisijos darbo reglamentas numato tiesioginę ir asmeninę Komisijos narių atsakomybę už vykdomus vieÅ¡uosius pirkimus. Atsakovai, bÅ«dami Komisijos nariais, vienbalsiai patvirtino VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas, kurios kasacinės instancijos teismo buvo pripažintos neteisėtomis. VieÅ¡ojo pirkimo neteisėtumas turi bÅ«ti laikomas prejudiciniu faktu ir iÅ¡ naujo neįrodinėjamas. PareiÅ¡kėja teigia, kad atsakovai, bÅ«dami tiesiogiai ir asmeniÅ¡kai atsakingi už VieÅ¡Ä jį pirkimÄ , neužtikrino VieÅ¡ojo pirkimo teisėtumo.

VieÅ¡asis pirkimas neteisėtu pripažintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl neteisėtų veiksmų aplinkybę pareiÅ¡kėja laiko įrodyta. PareiÅ¡kėja taip pat nurodo, kad Raseinių rajono savivaldybės administracija, vykdydama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje Nr. e3K-3-178-378/2018, kuria jai buvo paskirta 10 000 Eur bauda dėl neteisėto VieÅ¡ojo pirkimo, Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo 10 000 Eur, todėl teigia, kad pareiÅ¡kėjos patirtų tiesioginių nuostolių faktas įrodytas.

Aukščiau nurodytų 10 000 Eur sumokėjimas yra susietas su neteisėto VieÅ¡ojo pirkimo faktu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įvertinęs faktinę aplinkybę, kad neteisėtai vykdytos VieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros yra pasibaigusios 2017 m. liepos 24 d. sudaryta sutartimi su VieÅ¡ojo pirkimo laimėtoja, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 952 straipsnio pagrindu perkančiajai organizacijai už neteisėtÄ VieÅ¡Ä jį pirkimÄ taikė alternatyvias sankcijas, paskirdamas 10 000 Eur baudÄ .

Taigi pareiškėjos patirtų nuostolių faktas yra neteisėto Viešojo pirkimo rezultatas. Pareiškėja teigia, kad atsakovai yra kalti dėl neteisėto Viešojo pirkimo, nes būdami tiesiogiai ir asmeniškai atsakingi už perkančiosios organizacijos vykdomas viešojo pirkimo procedūras neužtikrino, kad būtų patvirtinti teisėti Viešojo pirkimo dokumentai. Atsakovai veikė nerūpestingai ir netinkamai, nebuvo pakankamai apdairūs ir atsakingi tiek, kiek būtina apsaugoti ir nepadaryti žalos pareiškėjai, todėl egzistuoja faktinis pagrindas pripažinti jų kaltę.

PareiÅ¡kėja mano, kad galutinį rezultatÄ (neteisėtas VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas) nulėmę atsakovų veiksmai buvo bendri (visi atsakovai balsavo „už“), todėl laikytina, kad atsakovų atsakomybė yra solidari (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalis). Kolegialių institucijų solidarioji atsakomybė įtvirtinta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTÄ®) 33 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad kolegialios valstybės ar savivaldybės vadovas ir nariai privalo solidariai atlyginti valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai žalÄ , padarytÄ dėl kolegialios institucijos sprendimų, priimtų pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus.

Nuo pareigos atlyginti žalÄ atleidžiami tie asmenys, kurie balsavo prieÅ¡ tokį sprendimÄ arba nedalyvavo posėdyje jį priimant ir per 7 dienas po to, kai sužinojo, ar turėjo sužinoti apie tokį sprendimÄ , įteikė institucijos vadovui raÅ¡ytinį pareiÅ¡kimÄ . Kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovo ir nario atsistatydinimas ar atÅ¡aukimas iÅ¡ pareigų neatleidžia jų nuo padarytos dėl jų kaltės žalos atlyginimo. Å iuo atveju, visi komisijos nariai, t. y. atsakovai, vienbalsiai balsavo „už“ sprendimÄ patvirtinti VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas, todėl neteisėtais Komisijos sprendimais padarytÄ 10 000 Eur žalÄ privalo atlyginti solidariai.

Vadovaujantis VTÄ® 33 straipsnio 2 dalimi, savivaldybės institucija turi regreso teisę reikalauti iÅ¡ žalÄ padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Atsakovai D. M., J. T., D. U., D. B., A. M. bei R. A. atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, jis grindžiamas klaidingu faktinių aplinkybių ir teisinio reguliavimo bei teismo praktikos interpretavimu, todėl turi bÅ«ti atmestas.

Nurodo, kad VTÄ® 32 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė valstybės tarnautojui taikyti materialinę atsakomybė yra saistoma tam tikrų sÄ lygų nustatymo - turi bÅ«ti nustatyta neteisėta valstybės tarnautojo veika, dėl minėtos neteisėtos veikos institucijai (įstaigai) padaryta tiesioginė materialinė žala bei valstybės tarnautojo kaltė. Neteisėta veika suprantama kaip valstybės tarnautojo pareigų, kylančių iÅ¡ įstatymų, kitų teisės aktų, inter alia vidaus administravimo aktų, taip pat nustatytų konkretaus valstybės tarnautojo pareigybės apraÅ¡yme, nevykdymas ar netinkamas vykdymas.

VTÄ® 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei kilti bÅ«tina nustatyti, jog bÅ«tent konkretaus valstybės tarnautojo neteisėta veika lėmė atitinkamÄ institucijai padarytÄ Å¾alÄ , taigi bÅ«tina nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir žalos. Atkreipė dėmesį į tai, kad VieÅ¡asis pirkimas buvo pripažintas neteisėtu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui konstatavus, kad Komisija patvirtino VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas, į kurias įtraukti ekonominio naudingumo kriterijai T1 – kokybė, T2 – efektyvumas.

Mano, kad svarbu įvertinti ir tai, jog toje pačioje nutartyje pripažino, kad:

1. Lietuvos apeliacinio teismo procesiniuose sprendimuose dėl ekonominio naudingumo kriterijų vertinimo apraÅ¡ymų tinkamumo spręsta nevienodai, skirtingai taikant savo ankstesnėje praktikoje padarytus teisinius vertinimus ir kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ ;

2. Dėl Å¡io klausimo kasacinis teismas nebuvo pasisakęs iÅ¡ esmės. Å ios aplinkybės, be kita ko, pagrįstai leidžia teigti, kad Komisijai tvirtinant VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas, nei Lietuvos apeliacinio teismo, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nebuvo vieningos, aiÅ¡kios ir vienareikÅ¡miÅ¡kai suprantamos teisės normų, reglamentuojančių ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijų nustatymÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos, dėl ko Komisija galėjo remtis ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika, su kuria nesutiko Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir sukÅ«rė apkritai kokybiÅ¡kai naujÄ teisės aiÅ¡kinimÄ .

Nurodo, kad akivaizdu, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovai (Komisija) veikė nerÅ«pestingai ir netinkamai, kad nebuvo pakankamai apdairÅ«s ir atsakingi tiek, kiek bÅ«tina apsaugoti pareiÅ¡kėjos interesus ir todėl yra atsakingi už pareiÅ¡kėjos patirtÄ Å¾alÄ . PrieÅ¡ingai, atsakovai veikė atsižvelgdami tiek į Lietuvos teismų praktikÄ , taip pat Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų komisijos iÅ¡aiÅ¡kinimus (vertinimus), todėl negalima tvirtinti, kad atsakovų kaltės laipsnis yra pakankamas jų materialinei atsakomybei kilti.

Papildomai pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalį Å¡alis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala nėra preziumuojama. Taip pat pažymi, kad valstybės tarnautojų (pareigÅ«nų) atsakomybė visada yra deliktinė, taigi reikalaujama nustatyti visas civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas:

a) neteisėtus veiksmus;

b) žalÄ ;

c) priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį;

d) kaltę. PareiÅ¡kėjos praÅ¡yme nepasisakyta dėl kitų bÅ«tinų kiekvieno iÅ¡ atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, t. y. nėra aptartos ir iÅ¡analizuotos aukščiau nurodytos sÄ lygos. Atsakovų atstovas advokatas Egidijus MorkÅ«nas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu nesutinka. Pažymėjo, kad kreipėsi į teismÄ Raseinių rajono savivaldybės administracija, praÅ¡ydama priteisti žalÄ , padarytÄ galimai Komisijos narių, patvirtinant netinkamas VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas, dėl ko VieÅ¡asis pirkimas buvo pripažintas negaliojančiu ir pasibaigus ginčui dėl VieÅ¡ojo pirkimo, Raseinių rajono savivaldybei buvo taikyta 10 000 Eur bauda, kuriÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų.

Nurodo, kad prašymas yra grindžiamas 2018 m. gegužės 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Nutartimi ir prašyme teigiama, kad papildomai jokios aplinkybės, kurios konstatuotos šitoje Nutartyje yra neįrodinėtinos. Atsakovų atstovas su šia pareiškėjos pozicija nesutinka ir nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas numato, kad neįrodinėtinos aplinkybės yra tik tais atvejais, kai tos aplinkybės yra konstatuotos išnagrinėtose civilinėse bylose tarp tų pačių asmenų.

Å iuo atveju, atsakovai nedalyvavo nagrinėtoje byloje, neturėjo galimybės ir teisės pareikÅ¡ti savo nuomonės, įtakoti priimamus teismų sprendimus, todėl paminėta Aukščiausiojo Teismo Nutartis jokios prejudicinės galios Å¡iuo atveju neturi. Kaip ir nurodyta pačiame praÅ¡yme, nustatant asmeniui prievolę sumokėti padarytÄ Å¾alÄ turi bÅ«ti konstatuoti visi žalos bÅ«tinieji elementai, t. y. neteisėta veika, kaltė, padaryta žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp veiksmų ir padarytos žalos.

Atsakovų atstovas pažymėjo, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėja savo praÅ¡ymÄ grindžia CK normomis, tuo tarpu tarnautojų atsakomybę reglamentuoja ne CK, o VTÄ®, kuriuo pareiÅ¡kėja nesivadovavo. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja deklaratyviai nurodė atsakovų kaltus veiksmus, t. y. atsakovai yra kalti tuo, kad bÅ«dami Komisijos nariai vienbalsiai balsavo už VieÅ¡ojo pirkimo taisykles. Nurodo, kad pačios VieÅ¡ojo pirkimo taisyklės nesukėlė teisinių pasekmių be to buvo konsultuotasi su Viešųjų pirkimų tarnyba, buvo samdyta konsultacines paslaugas teikianti įmonė.

Reikia pažymėti, kad Komisijoje dalyvauja skirtingų profesijų ir skirtingų kompetencijų nariai, nes nei vienas Komisijos narys nėra pajėgus suvaldyti visas VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas. VieÅ¡ajame pirkime bÅ«tina aptarti ne tik teisines sÄ lygas, tačiau yra techninės ir ekonominės problemos, todėl yra sudaroma komisija iÅ¡ skirtingų sričių specialistų. PareiÅ¡kėja turėjo įrodyti ne visų atsakovų grupinę kaltę, o turėjo įrodyti kiekvieno iÅ¡ atsakovų atsakomybę ir tos atsakomybės pagrindÄ , t. y. kiekvieno iÅ¡ atsakovo kaltę.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėja dėl kiekvieno iÅ¡ atsakovų kaltės nepasisakė, todėl atsakovai negali tinkamai atsikirsti. PareiÅ¡kėja taip pat deklaratyviai nurodė ir priežastinį ryšį, t. y. paskirta bauda, o Komisija buvo vienbalsiai nubalsavusi už VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų patvirtinimÄ . PraÅ¡yme Komisijos balsavimas nėra apibrėžtas, kokiais kaltais veiksmais ar kokiu neveikimu yra pasireiÅ¡kusi kiekvieno iÅ¡ atsakovų kaltė. Nurodo, kad yra netinkamas pareiÅ¡kėjas. Pažymėjo, kad baudÄ sumokėjo Raseinių rajono savivaldybė, todėl mano, kad tinkamas pareiÅ¡kėjas turėtų bÅ«ti Raseinių rajono savivaldybė, atstovaujama rajono mero, o ne savivaldybės administracija.

Pareiškėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos, padarytos valstybės tarnyboje, atlyginimo regreso tvarka. Byloje nustatyta, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. A1-1253 „Dėl Raseinių savivaldybės administracijos prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų komisijos sudarymo“ sudaryta Raseinių rajono savivaldybės administracijos prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų komisija:

R. A. – komisijos pirmininkas, D. U. – komisijos pirmininko pavaduotojas, D. B. – komisijos sekretorė bei A. M., J. T. – komisijos nariai. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. A1-500 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. A1-1253 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki 2017 m. gegužės 28 d. komisijos sekretore paskirta D.

M.. 2017 m. sausio 16 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A1-44 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. viešųjų pirkimų plano patvirtinimo“ patvirtino Raseinių rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų planÄ . Viešųjų pirkimų plane suplanuotas supaprastintas atviras konkursas dėl Raseinių miesto centrinės dalies patrauklumo didinimo, rekonstruojant Nepriklausomybės gynėjų aikÅ¡tę, rangos darbų pirkimas.

Komisija 2017 m. gegužės 18 d. protokolu Nr. 49 patvirtino supaprastinto atviro konkurso „Dėl Raseinių miesto centrinės dalies patrauklumo didinimo, rekonstruojant Nepriklausomybės gynėjų aikÅ¡tę, rangos darbų“ sÄ lygas. 2017 m. gegužės 18 d. Komisijos posėdyje, kuriame nutarta patvirtinti VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas dalyvavo: D. U., D. M., J. T.. VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų X skyriuje numatytas pasiÅ«lymų vertinimo reglamentavimas, kurio 10.3 punkte nurodyta, kad pasiÅ«lymo vertinimo kriterijai ir pasiÅ«lymų vertinimas bus atliekamas pagal 4 lentelėje nurodytus vertinimo kriterijus, t. y.: 1.

Kaina – C;

2. Kokybė – T1;

3. Efektyvumas – T2. 2017 m. birželio 2 d. Supaprastinto atviro konkurso sÄ lygų svarstymo Dėl Raseinių miesto centrinės dalies patrauklumo didinimo, rekonstruojant Nepriklausomybės gynėjų aikÅ¡tę, rangos darbų pirkimo protokole Nr. 56 (toliau – ir Protokolas) nurodyta, kad Komisija svarstė (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 31 d. (praneÅ¡imo Nr. (duomenys neskelbtini) gautÄ pretenzijÄ Nr. 2017-05-31/GR04. Protokole nurodyta, kad gautoje pretenzijoje VieÅ¡ojo pirkimo dalyvis nesutinka su perkančiosios organizacijos ekonominio naudingumo vertinimo kriterijais „Kokybė“ ir „Efektyvumas“, kurie galimai pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus imperatyvius principus, taip pat 3 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ principÄ racionaliai naudoti biudžeto lėšas.

Komisija nusprendė netenkinti (duomenys neskelbtini) pretenzijoje nurodytų reikalavimų. Teisminio ginčo metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ . Be kita ko, pakeitė Å iaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimo dalį, kuria nutrauktos vieÅ¡ojo pirkimo „Raseinių miesto centrinės dalies patrauklumo didinimo, rekonstruojant Nepriklausomybės gynėjų aikÅ¡tę, rangos darbų pirkimas“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini), procedÅ«ros.

Skyrė Raseinių rajono savivaldybės administracijai 10 000 Eur baudÄ mokėtinÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ . 2018 m. gegužės 30 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A1-509 „Dėl teismo nutarties vykdymo“ pavedė iÅ¡mokėti 10 000 Eur baudÄ , nurodė, kad iÅ¡laidos padengiamos iÅ¡ Raseinių rajono savivaldybės administracijos veiklos finansavimui skirtų asignavimų. 2018 m. gegužės 31 d. bankiniu pavedimu Nr. 01494 Raseinių rajono savivaldybės administracija sumokėjo paskirtÄ baudÄ .

Regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį reglamentuoja Civilinio kodekso 6.280 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobÅ«dį yra civilio pobÅ«džio, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 32 straipsnyje numatytos materialinės atsakomybės sÄ lygos ir žalos atlyginimo tvarka. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai padarytÄ tiesioginę materialinę žalÄ . PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti žalos atlyginimÄ solidariai iÅ¡ atsakovų D.

M., J. T., D. U., D. B., A. M. ir R. A.. VTÄ® 32 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog valstybės tarnautojui gera valia Å¡alių susitarimu žalos neatlyginus natÅ«ra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas gali bÅ«ti tÄ valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priėmusio asmens, o kai valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo valdybos, Ministro Pirmininko ar savivaldybės mero sprendimu iÅ¡skaitomas iÅ¡ valstybės tarnautojo darbo užmokesčio nevirÅ¡ijant vidutinio darbo užmokesčio.

Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti priimtas ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo žalos paaiÅ¡kėjimo dienos. Neatlyginta žalos dalis iÅ¡ieÅ¡koma pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme. 2018 m. rugsėjo 10 d. Raseinių rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimÄ Nr. TS-325 „Dėl žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo“, kuriame vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSÄ®) 16 straipsnio 2 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsniu bei atsižvelgdama į tai, kad Raseinių rajono savivaldybės administracija patyrė 23 070 eurų žalÄ , vykdydama teismo sprendimus, nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ Raseinių rajono savivaldybės administracijos patirtÄ Å¾alÄ iÅ¡ atsakingų asmenų bei įpareigojo Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorių L.

K. imtis žalos iÅ¡ieÅ¡kojimui vykdyti visų bÅ«tinų priemonių. VSÄ® 51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekviena savivaldybė turi savarankiÅ¡kÄ biudžetÄ . Savivaldybės biudžetas sudaromas ir tvirtinamas vieniems biudžetiniams metams. Savivaldybių biudžetų rengimo, svarstymo ir tvirtinimo procedÅ«ra nustatyta Biudžeto sandaros įstatyme ir Vyriausybės nutarimu patvirtintose taisyklėse. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad savivaldybės biudžeto sudarymo pagrindas yra patvirtinti savivaldybės strateginio planavimo dokumentai, taip pat savivaldybių funkcijoms įgyvendinti reikalingų lėšų skaičiavimai.

Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savivaldybės biudžetų asignavimų valdytojai yra savivaldybių biudžetinių įstaigų ar savivaldybės administracijos ir (ar) jos padalinių, nurodytų savivaldybės tarybos patvirtintame savivaldybės biudžete, vadovai (savivaldybės administracijoje – administracijos direktorius ar jo įgalioti asmenys, savivaldybės administracijos padaliniuose – padalinių vadovai ar jų įgalioti asmenys). VSÄ® 29 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius be kitų jam pavestų funkcijų: administruoja asignavimus, savivaldybės tarybos skirtus savivaldybės administracijai (4 punktas), savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius iÅ¡teklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymÄ ir atsako už savivaldybės Å«kinę ir finansinę veiklÄ , administruoja savivaldybės turtÄ (5 punktas).

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad 2018 m. gegužės 30 d. įsakymu pavesta iÅ¡mokėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priteistÄ 10 000 eurų baudÄ , kuri yra dengiama iÅ¡ savivaldybės administracijos veiklos finansavimui skirtų asignavimų. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ bei byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad Raseinių rajono savivaldybės administracija yra institucija, turinti teisę kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu priteisti žalÄ iÅ¡ atsakingų valstybės tarnautojų.

Minėta institucija sumokėdama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo paskirtÄ baudÄ , sumažino jiems Raseinių rajono savivaldybės tarybos skirtus asignavimus savivaldybės administracijos veiklos finansavimui, kurie galimai savivaldybės administracijos buvo suplanuoti skirti kitai savivaldybės administracijos veiklai finansuoti. Atsižvelgiant į tai, sumokėjusi teismo paskirtÄ baudÄ , Raseinių rajono savivaldybės administracija galimai patyrė žalÄ ir turi pagrįstÄ lÅ«kestį patirtÄ Å¾alÄ regreso tvarka susigrÄ Å¾inti iÅ¡ atsakingų asmenų ir yra tinkamas subjektas teikti skundÄ teismui.

Valstybės tarnautojo civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje, valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei kilti bÅ«tina nustatyti, kad bÅ«tent konkretaus valstybės tarnautojo neteisėta veika lėmė atitinkamÄ institucijai atsiradusiÄ Å¾alÄ , taigi bÅ«tina nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir žalos.

Tuo tarpu vertinant kaltę kaip bÅ«tinÄ sÄ lygÄ , pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės srityje netaikytina Civilinio kodekso 6.248 straipsnyje įtvirtinta kaltės prezumpcija <...> (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-38-662/2015). PareiÅ¡kėja Raseinių rajono savivaldybės administracija tvirtina, kad atsakovai bÅ«dami tiesiogiai ir asmeniÅ¡kai atsakingi už VieÅ¡Ä jį pirkimÄ , neužtikrino jo teisėtumo, o VieÅ¡Ä jį pirkimÄ pripažinus neteisėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, laikytina, kad neteisėtų veiksmų aplinkybė įrodyta.

Nurodo, kad VieÅ¡ojo pirkimo neteisėtumas turi bÅ«ti laikomas prejudiciniu faktu ir iÅ¡ naujo neįrodinėjamas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 57 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iÅ¡ naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims, pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2636/2012).

Teismas pareiÅ¡kėjos pozicijÄ , kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) pripažintas VieÅ¡ojo pirkimo neteisėtumas laikytinas prejudiciniu faktu, dėl ko laikoma, kad atsakovų neteisėti veiksmai įrodyti, atmestinas kaip nepagrįstas. Teisminis ginčas vyko tarp ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) ir atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos dėl vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų panaikinimo. Nutartyje konstatuota, kad tais atvejais, kai pagal perkančiosios organizacijos parengtas pirkimo sÄ lygas sprendžiant dėl tiekėjų pasiÅ«lymų ekonominio naudingumo vertinamas ne konkretus matmuo (pvz. fizikinis dydis), tačiau praÅ¡oma pateikti nurodyto kriterijaus apraÅ¡ymÄ , perkančiajai organizacijai kyla pareiga kuo tiksliau ir detaliau apraÅ¡yti vertinimo kriterijus, kuriais remiantis bus skiriami konkretÅ«s pasiÅ«lymo ekonominio naudingumo balai.

Pirkimo sÄ lygose nenustačius detalios kriterijų vertinimo sistemos, buvo sukurta situacija, kai konkretaus pasiÅ«lymo vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiÅ«rio, perkančiosios organizacijos poreikių ar motyvų, o tai neatitinka Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinto skaidrumo principo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, Nutartyje nebuvo nurodyti konkretÅ«s asmenys, ar jų veiksmai dėl kurių VieÅ¡asis pirkimas pripažintas neteisėtu. Darytina iÅ¡vada, kad tokia teismo Nutartis ir joje padarytos iÅ¡vados nepatvirtina atsakovų kaltų veiksmų, jų neteisėtų veiksmų, pasireiÅ¡kiančių nustatytos darbo tvarkos pažeidimu, tarnybinių pareigų nevykdymu, ar Viešųjų pirkimo įstatymo nuostatų nesilaikymo ir Å¡iuo atveju neturi prejudicinės galios sprendžiant atsakovų atsakomybės klausimÄ .

Teismas konstatuoja, kad Nutartis, kuria konstatuota, kad VieÅ¡asis pirkimas neteisėtas, nereiÅ¡kia, kad tuo pačiu, buvo konstatuota ir VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas patvirtinusių atsakovų kalti veiksmai, leidžiantys neabejotinai spręsti apie valstybės tarnautojų kaltus veiksmus žalos atlyginimo nagrinėjimo klausimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktikÄ , kad valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas įstatyme įtvirtintas materialinės atsakomybės sÄ lygas.

Pagal VTÄ® 32 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika padarytÄ tiesioginę materialinę žalÄ â€“ tiesioginius nuostolius, t. y. turto netekimÄ , sugadinimÄ , turėtas iÅ¡laidas ir pan. bÅ«tina materialinės atsakomybės sÄ lyga – neteisėta veika, kuri suprantama kaip valstybės tarnautojo pareigų, kylančių iÅ¡ įstatymų, kitų teisės aktų, inter alia (be kita ko) vidaus administravimo aktų, taip pat nustatytų konkretaus valstybės tarnautojo pareigybės apraÅ¡yme, nevykdymas ar netinkamas vykdymas.

Valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei kilti taip pat bÅ«tina nustatyti, kad bÅ«tent konkretaus valstybės tarnautojo neteisėta veika lėmė atitinkamÄ institucijai atsiradusiÄ Å¾alÄ , taigi bÅ«tina nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir žalos. Valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei kilti pakankama bet kuri kaltės forma – tiek tyčia (tiesioginė ir netiesioginė), tiek neatsargumas (didelis ir paprastas) (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-38-622/2015).

PareiÅ¡kėjos nuomone, neteisėti atsakovų veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad atsakovai, bÅ«dami Komisijos nariais, patvirtino neteisėtas VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas ir jas paskelbė CVP IS. VPÄ® 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo (pirkimų) procedÅ«roms atlikti privalo (mažos vertės pirkimų procedÅ«roms, pagal preliminariÄ jÄ sutartį atliekamoms atnaujinto tiekėjų varžymosi procedÅ«roms – gali) sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo komisijÄ (toliau – Komisija), nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims atlikti.

Jeigu perkančioji organizacija pirkimų procedÅ«roms atlikti įgalioja kitÄ perkančiÄ jÄ organizacijÄ , Å¡iuos veiksmus atlieka įgaliotoji organizacija. Komisija dirba pagal jÄ sudariusios perkančiosios organizacijos patvirtintÄ darbo reglamentÄ , yra jai atskaitinga ir vykdo tik raÅ¡ytines jos užduotis ir įpareigojimus. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Komisija sudaroma jÄ sudarančios perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) iÅ¡ ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų – Komisijos pirmininko ir bent 2 Komisijos narių.

Å ie Komisijos nariai gali bÅ«ti ir ne KomisijÄ sudarančios perkančiosios organizacijos darbuotojai. KomisijÄ sudaranti perkančioji organizacija turi teisę pasikviesti ekspertų – dalyko žinovų konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių ar vertinimo. Atsakovas 2016 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. A1-1253 „Dėl Raseinių savivaldybės administracijos prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų komisijos sudarymo“ sudarė Raseinių rajono savivaldybės administracijos prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų komisijÄ .

Viešųjų pirkimų komisija, vadovaudamasi Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. A1-867 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos sudarymo ir jos veiklos organizavimo taisyklių patvirtinimo“, patvirtino Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamentÄ (toliau – ir Reglamentas). Reglamento 3 punkte numatyta, kad komisija savo sprendimus priima laikydamasi neÅ¡aliÅ¡kumo, objektyvumo, lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

Priimdama sprendimas Komisija yra savarankiÅ¡ka. 2017 m. gegužės 18 d. Komisijos darbe, kurios metu buvo patvirtintos VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygos, dalyvavo D. U. (Komisijos pirmininko pavaduotojas), D. M. (Komisijos sekretorė) ir J. T. (Komisijos narė). 2017 m. birželio 2 d. Komisijos darbe, kurio metu buvo svarstyta (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 31 d. gauta pretenzija Nr. 2017-05-31/GR04, dalyvavo D. U. (Komisijos pirmininko pavaduotojas), D. B. (Komisijos sekretorė) ir A. M., J. T. (Komisijos nariai). Byloje esančių dokumentų pagrindu matyti, kad R.

A. nei viename iÅ¡ Komisijos posėdžių nedalyvavo ir nebalsavo už VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų patvirtinimÄ . PareiÅ¡kėja neargumentuoja ir nenurodo, kaip pasireiÅ¡kė kiekvieno iÅ¡ atsakovų neteisėti veiksmai, kurie nulėmė VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų neteisėtumÄ , juolab, kad ne visi Komisijos nariai patvirtino VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas; likę nagrinėjo pretenzijÄ , o Komisijos pirmininkas R. A. Komisijos darbe iÅ¡ viso nedalyvavo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėja neįrodė vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti – neteisėtų veiksmų.

VPÄ® 100 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymÄ atsakingi asmenys ir kiti asmenys už savo veikÄ atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Minėta teisės norma yra blanketinė. Atsakomybė, pagal VPÄ® 100 straipsnio 2 dalį, galima tik nustačius konkrečius perkančiosios organizacijos komisijos narių, ekspertų, stebėtojų, už sutarties vykdymÄ atsakingų asmenų ir kitų asmenų veiksmus/neveikimÄ , susijusius su vieÅ¡ojo pirkimo atlikimu institucijoje, kurie pažeidė VPÄ® ir/ar kitus teisės aktus, užtikrinančius viešųjų pirkimų vykdymÄ institucijoje.

Byloje nėra surinkta duomenų, kad atsakovai nesilaikė VPÄ® ar kitų teisės aktų normų, pažeidė Reglamento nuostatas. PareiÅ¡kėja nurodo, kad Raseinių rajono savivaldybės administracija, vykdydama 2018 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), kuriuo jai buvo paskirta 10 000 eurų bauda dėl neteisėto vieÅ¡ojo pirkimo, 2018 m. gegužės 30 d. priimto Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-509 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ pagrindu 2018 m. gegužės 31 d.

Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo 10 000 Eur, todėl mano, kad pareiškėjos tiesioginių nuostolių faktas laikytinas įrodytu. Žala suprantama kaip išlaidos, kurių atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių asmuo nebūtų patyręs, jeigu atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti pareiškėjas, o teismas privalo patikrinti, ar jis tinkamai apskaičiavo žalos dydį.

Nuostolių, kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos, turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1187-492/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-858-1810-12 pažymėjo, kad asmuo, patyręs žalÄ , turi teisę į visiÅ¡kÄ Å¾alos atlyginimÄ , kuri sugrÄ Å¾intų jį į tokiÄ padėtį, kokia egzistuotų, jei žala nebÅ«tų atsiradusi <...> Å iame kontekste taip pat pažymėtina, kad doktrinoje priežastinio ryÅ¡io nustatymas yra siejamas su conditio sine qua non (bÅ«tina, privaloma sÄ lyga) testu: siekiant konstatuoti, kad atsakovo neteisėtas veikimas buvo pareiÅ¡kėjo patirtos žalos faktinė priežastis, bÅ«tina nustatyti, ar pareiÅ¡kėjo patirta žala bÅ«tų kilusi, jei atsakovas nebÅ«tų veikęs neteisėtai.

Kaip jau minėta, valstybės tarnautojo materialinė atsakomybė atsiranda tada, kai yra visos sÄ lygos tokiai atsakomybei atsirasti, nesant bent vienos iÅ¡ jų, materialinė atsakomybė negalima. Ä®vertinus faktines aplinkybes ir nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas iÅ¡ atsakovų priteisti atlyginti žalÄ yra nepagrįstas, nes nėra įrodyti neteisėti atsakovų veiksmai, kaip viena iÅ¡ sÄ lygų atsakovų atsakomybei kilti. Teismas nevertina kitų bÅ«tinų sÄ lygų valstybės tarnautojų materialinei atsakomybei kilti, nes nesant bent vienos iÅ¡ jų, tarnautojo materialinė atsakomybė yra negalima.

Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas iÅ¡vadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . 2019 m. gegužės 27 d. atsakovai pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, nurodė, kad už atstovavimÄ administracinėje byloje – susipažinimÄ su byla, konsultacijas dėl bylos ir procesinių dokumentų parengimÄ , sumokėjo: D. M. – 726,00 Eur., J.

T. – 726,00 Eur., D. U. – 726,00 Eur., D. B. – 726,00 Eur., A. M. – 726,00, R. A. – 1 089,00 Eur. Atsakovai pateikė mokėjimus patvirtinančius dokumentus. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos; aktuali 2015 m. kovo 19 d.

įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsakovų atstovas advokatas Egidijus Morkūnas teisinių paslaugų teikimo administracinėje byloje sutartį su atsakovais D.

U., D. M., J. T., D. B., A. M. sudarė 2019 m. vasario 11 d., o su atsakovu R. A. 2019 m. kovo 4 d. Atsakovai D. U., D. M., J. T., D. B. ir A. M. atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos skundÄ pateikė 2019 m. sausio 4 d. Atsakovas R. A. atsiliepimÄ R. A. pateikė 2019 m. sausio 7 d. Teismas konstatuoja, kad atsakovai atsiliepimus pateikė iki sutarčių dėl teisinių paslaugų sudarymo su atstovu advokatu Egidijumi MorkÅ«nu. Atsakovai pakartotinai buvo įpareigoti pateikti atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , kurį pateikė 2019 m. balandžio 1 d., t. y. antras 2019 m. ketvirtis.

Užpraėjęs ketvirtis yra 2018 m. ketvirtasis ketvirtis. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2018 m. ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje buvo 970,3 Eur. Remiantis Rekomendacijų 8.2 punktu už atsiliepimo rengimÄ rekomenduojamas priteistinas maksimalus dydis yra 2,5. Maksimali priteistina suma už skundo rengimÄ galėtų bÅ«ti iki 2 425,75 Eur (koeficientas 2,5 padaugintas iÅ¡ 970,3 Eur vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, kuris galiojo 2018 m. ketvirtÄ ketvirtį).

Rekomendacijų 8.19 punkte numatytas 0,1 maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už vienÄ teisinių konsultacijų valandÄ . Pastebėtina, kad atsakovai nedetalizuoja, kada buvo suteiktos ir kiek laiko truko teisinės konsultacijos. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , už teisines konsultacijas galėtų bÅ«ti priteista iki 97,03 Eur už 1 val. prieÅ¡ rengiant 2019 m. balandžio 1 d. atsiliepimÄ ir po vienÄ valandÄ prieÅ¡ 2019 m. kovo 6 d. ir 2019 m. gegužės 27 d. teismo posėdžius.

Maksimali priteistina suma už teisines konsultacijas 291,10 Eur. Rekomendacijų 8.19 punkte numatytas 0,1 maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už vienÄ atstovavimo teisme valandÄ . Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma valanda. 2019 m. kovo 6 d. vykęs teismo posėdis truko 1 val. 15 min., o 2019 m. gegužės 27 d. teismo posėdis truko – 12 min.

Bendrai teismo posėdžiai, kuriuose atsakovus atstovavo advokatas truko 1 val. 27 min., todėl vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, atstovavimas teismo posėdžiuose apvalinamas iki 1 val. ir maksimali priteistina suma, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu – 97,03 Eur. Atsakovai pateikė mokėjimo dokumentus: R. A. 2019 m. kovo 5 d. sumokėjo 1 089,00 Eur (Mokėjimo dokumento Nr. 174), D. B. 2019 m. vasario 18 d. sumokėjo 726,00 Eur (Kasos pajamų orderis Nr. 19.006), A. M. 2019 m. vasario 18 d. sumokėjo 726,00 Eur (Kasos pajamų orderis Nr. 19.005), J.

T. 2019 m. vasario 18 d. sumokėjo 726,00 Eur (Kasos pajamų orderis Nr. 19.004), D. M. 2019 m. vasario 18 d. sumokėjo 726,00 Eur (Kasos pajamų orderis Nr. 19.003), D. U. 2019 m. vasario 18 d. sumokėjo 726,00 Eur (Kasos pajamų orderis Nr. 19.002). Bendrai atsakovai už jų interesų atstovavimÄ teisminiame ginče dėl pareiÅ¡kėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos praÅ¡ymo iÅ¡ atsakovų solidariai priteisti pareiÅ¡kėjai padarytÄ Å¾alÄ sumokėjo 4 719 Eur. Atsižvelgiant į Rekomendacijas maksimali priteistina suma Å¡iame ginče – 2 813,88 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos virÅ¡ija rekomenduotus maksimalius priteistinus mokesčio dydžius, o byla nėra tokio sudėtingumo, kad bÅ«tų pagrindas nukrypti nuo rekomendacijose nurodytų maksimalių priteistinų mokesčio dydžių, teismas nusprendžia atsakovams iÅ¡ pareiÅ¡kėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos priteisti 2 813,88 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas R. A. už atstovo atstovavimÄ byloje sumokėjo 1 089,00 Eur, tačiau nepagrindžia, kuo Å¡io atsakovo atstovimas byloje skyrėsi nuo kitų atsakovų.

Nesant pagrindžiančių duomenų, kodėl minėtam atsakovui turėtų bÅ«ti priteistina didesnė suma nei kitiems, teismas nusprendžia bylinėjimosi iÅ¡laidas visiems atsakovams priteisti lygiomis dalimis, t. y. po 468,98 Eur. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, n u s p r e d ž i a : PareiÅ¡kėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Priteisti iš pareiškėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos atsakovui R. A. 468,98 (keturi šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai 98 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš pareiškėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos atsakovei D. B. 468,98 (keturi šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai 98 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš pareiškėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos atsakovui A. M. 468,98 (keturi šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai 98 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš pareiškėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos atsakovui J. T. 468,98 (keturi šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai 98 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš pareiškėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos atsakovei D. M. 468,98 (keturi šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai 98 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš pareiškėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos atsakovui D. U. 468,98 (keturi šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai 98 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus. Teisėja Laisvutė Kartanaitė