2021-03-10 Nr. AB-5826-3-61-3-03952-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2505-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03952-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.7; 12.10.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. E. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. E. P. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas J. E. P. kreipėsi į teismą su skundu, kurį, vykdydamas 2020 m. sausio 27 d., 2020 m. kovo 17 d. ir 2020 m. gegužės 26 d. nutartis, patikslino. 2020 m. birželio 17 d. teismo nutartimi priimti nagrinėti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimai, kuriais prašė: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Inspekcija arba atsakovas) 2017 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. 68-81, kuriuo pareiškėjo 2017 m. gegužės 12 d. skundas buvo laikytas nepaduotu ir atsisakyta atnaujinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. (4.65)-256-110 bylos procesą; 2) įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2017 m. gegužės 12 d. skundą dėl 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. (4.65)-256-110 dėl bylos proceso atnaujinimo išnagrinėti iš naujo.

2. Paaiškino, kad jam nebuvo įteiktas Vilniaus AVMI Kontrolės departamento I gyventojų patikrinimų skyriaus vyriausiosios specialistės 2013 m. birželio 19 d. surašytas patikrinimo aktas Nr. (4.65)-04-77-15 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir 2013 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus AVMI spendimas, kuriuo Patikrinimo aktas buvo patvirtintas (toliau – Vilniaus AVMI sprendimas). 2017 m. vasario mėnesį pareiškėjas pirmą kartą buvo informuotas raštu per antstolių priverstinio išieškojimo procedūrą dėl Vilniaus AVMI sprendimo, nepateikiant mokestinio akto ir sprendimo.

3. Pareiškėjas citavo teisinį reglamentavimą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 164 straipsnyje ir nurodė, jog nebuvo tinkamai informuotas ir raštiškai supažindintas su Patikrinimo aktu bei VMI sprendimu, nors prieš tai keletą metų vyko teisminis ginčas ir VMI turėjo pareiškėjo telefono bei elektroninio pašto duomenis, kurie buvo įprastai naudojami kontaktuojant ir sprendžiant klausimus, susijusius su apmokestinimu. Pažymėjo, jog advokatai jį atstovavo mokestiniame ginče, todėl mokesčių administratorius jo advokatams teikdavo procesinius dokumentus, o jų kontaktiniai duomenys buvo jo bylos medžiagoje, tačiau mokesčių administratorius su jo įgaliotais advokatais nekontaktavo.

4. Pareiškėjas nurodė negyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriuo buvo siunčiami registruoti laiškai, nes jam ir jo šeimai yra grasinama fiziniu susidorojimu skundą padavusio A. B. Šiuo pagrindu pateiktas skundas policijai, nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini). Teismai ir prokuratūra yra informuoti, kad dokumentai turėtų būti teikiami gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, (duomenys neskelbtini). Adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriuo siunčiama VMI korespondencija, yra trys laiptinės, ir korespondencija dažnai neteisingai pristatoma į kitas laiptines, kurios pareiškėjui neprieinamos dėl nežinomų laiptinės spynų kodų. Kaimynai dažnai laiptinę užrakina, todėl pašto darbuotojai palieka korespondenciją kitose laiptinėse. Teigė, jog mokesčių administratorius buvo informuotas, jog jis negyvena registruotu adresu ir negauna ten jokios korespondencijos, be to, mokesčių administratorius galėjo iš bylos medžiagos nustatyti jo bei jo advokatų kontaktinius duomenis.

5. Atkreipė dėmesį, kad mokesčių administratorius neįteikė jam reikiamų dokumentų, o dokumentų įteikimas viešai – paskelbiant VMI interneto svetainėje pranešimą pažeidžia įstatymą ir yra neteisėtas. Teigė, jog pagal MAĮ 164 straipsnio 5 dalį 3 mėnesių terminas nėra privalomas, o mokesčių administratorius nevertino prailgintų terminų.

6. Pareiškėjas vadovavosi teismų praktika ir teigė, jog visos jo nurodytos aplinkybės yra naujai paaiškėjusios, jos nebuvo žinomos patikrinimo metu ir naujai atsirado tik po 2013 m. sprendimo priėmimo, todėl prašė atnaujinti mokestinį procesą dėl naujai atsiradusių aplinkybių.

7. Nurodė, jog Vilniaus AVMI sprendimas ir Patikrinimo aktas įteiktas tik 2017 m. kovo 17 d. Sužinojęs, kad VMI jį pakartotinai apmokestino, pradėjo ieškoti dokumentų, įrodančių skundo melagingumą. Kadangi šie dokumentai parodo skundo melagingumą ir kad VMI neteisingai apskaičiavo mokesčius Patikrinimo akte bei Vilniaus AVMI sprendime, priėjo išvadą, kad atsirado naujos aplinkybės, kurios nebuvo nei pareiškėjui, nei Vilniaus AVMI žinomos. Įvertinęs šias naujas aplinkybes, VMI sprendimas būtų buvęs skirtingas iš esmės. Dokumentai, kurie būtų įrodę skundo melagingumą, buvo konfiskuoti Vilniaus apygardos prokuratūros inicijuotoje kratoje, ir iki šiol negrąžinti. Kiti dokumentai nebuvo iš viso žinomi. Neseniai suradęs ir perskaitęs šiuos dokumentus, pareiškėjas nurodę kontaktavęs su VMI tarnautojais. 2017 m. kovo 16 d. buvo surengtas susitikimas su VMI direktoriaus pavaduotoju V. V. ir įvairių departamentų specialistais, kurie priėmė sprendimą sustabdyti skolos išieškojimą, vadovaudamiesi protingumo principu. Dar vienas susitikimas su mokesčių administratoriumi įvyko 2017 m. gegužes 9 d., kurio metu buvo nuspręsta dėl raštiško prašymo atnaujinti mokestinį procesą pateikimo. Tokį prašymą pareiškėjas pateikė, tačiau skundžiamu Sprendimu buvo atsisakyta jį tenkinti.

8. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. kovo 17 d. pateikė prašymą atnaujinti mokestinio ginčo bylos dėl Vilniaus AVMI 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. (4.65)-256-110, kuriuo pareiškėjui nurodyta sumokėti į valstybės biudžetą 12 906 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 10 729 Lt GPM delspinigių, 10 proc. (1 291 Eur) GPM baudą, 3 408 Lt valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokų bazinei pensijos daliai, 50 proc. (1 704 Lt) VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai baudą, 1 035 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 50 proc. (517,50 Lt) VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą, 221,40 Lt privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokų, 383 Lt PSD įmokų delspinigių, procesą. VMI prašymo netenkino, nes pareiškėjas nepagrindė, jog nepraleido 3 mėn. nuo tos dienos, kai jis sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas, termino paduoti prašymą atnaujinti mokestinio ginčo bylos proceso. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 12 d. pateikė prašymą atnaujinti terminą paduoti skundą Vilniaus AVMI sprendimo, taip pat pakartotinai pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atsakovas skundžiamu Sprendimu prašymo netenkino.

10. Teigė, jog įstatymų leidėjas imperatyviai nustato, kad mokesčių mokėtojas prašymą dėl proceso atnaujinimo turi teisę pateikti per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai jis sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Kita vertus, nepakanka nurodyti proceso atnaujinimo pagrindą ir pateikti jį patvirtinančius dokumentus – mokėtojas prašyme privalo pagrįsti aplinkybes dėl termino skaičiavimo, t. y. įtvirtinta pareiga pateikti duomenis, patvirtinančius prašymo pateikimą įstatymo nustatytu terminu. Pažymėjo, jog įstatymas nenustato trūkumų šalinimo instituto, t. y. mokėtojas privalo būti aktyvus ir pateikti įstatymų leidėjo nustatytus duomenis bei įrodymus. Prašymą nagrinėjanti institucija vertina tokį prašymą bei pateiktus dokumentus, jai nėra suteikti įgaliojimai nurodinėti (siūlyti), kokią informaciją privalo pateikti mokesčių mokėtojas.

11. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nurodo, jog aplinkybės jam tapo žinomos 2015 m. susipažinus su bylomis Nr. 01-2-00050-08 ir Nr. 38-1-00034-08, nes iki sprendimo Vilniaus apygardos prokuratūra neleido susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Vėliau baudžiamosios bylos Nr. 01-2-00050-08 svarbiausia dalis buvo atskleista Vilniaus apygardos teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1232-467/2016, nes prokurorė neleido susipažinti su dalimi medžiagos.

12. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas su teikiamais dokumentais susipažino dar 2015 m. ir galėjo juos įvertinti bei suformuluoti poziciją dėl reikšmės Vilniaus AVMI sprendimo priėmimui. Kita vertus, pareiškėjas nepateikė duomenų, konkretizuojančių datą, nuo kurios turėtų būti skaičiuojamas 3 mėnesių terminas dėl sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą (prašymai prokuratūrai dėl susipažinimo su konkrečia medžiaga, konkrečių dokumentų kopijų darymo, išrašai iš registro knygos apie susipažinimą su konkrečiais dokumentais ir pan.), nors įstatymų leidėjas įtvirtino mokėtojo pareigą pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą. Be to, atsakovas nurodė, kad reikia įvertinti, jog pareiškėjas viešai deklaruoja, kad jis yra teisės mokslų daktaras, t. y. jis išmano administracines procedūras, jų terminus, supranta įstatymo nustatytų terminų reikšmę, todėl jam keliami padidinti atidumo, rūpestingumo bei apdairumo standartai ir nėra pagrindo imti termino skaičiavimo datos 2016 m., kuri irgi nėra detalizuojama.

13. Nurodė, jog skaičiuojant prašymo padavimo nuo sužinojimo (turėjimą sužinoti) apie proceso atnaujinimo pagrindą terminą nuo 2015 m., kaip nurodo pareiškėjas, nes nėra dokumentų apie jo susipažinimo veiksmus (eigą) su minėta ikiteisminio tyrimo medžiaga (baudžiamosiomis bylomis), jos apimtimi, ir atsižvelgiant į jo, kaip kvalifikuoto teisininko statusą, akivaizdu, kad pareiškėjas yra praleidęs 3 mėn. terminą (skaičiuojant vėliausiai nuo 2015 m. gruodžio 31 d. – terminas yra 2016 m. kovo 31 d., nes nėra konkrečių duomenų apie susipažinimo datą), todėl yra pagrindas atsisakyti atnaujinti mokestinio ginčo bylos procesą ir šioje stadijoje nėra pagrindo spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo pagrindo.

14. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė argumentų ir dokumentų, patvirtinančių prašymo pateikimą įstatymo nustatytu terminu, todėl VMI neturėjo teisinio pagrindo pereiti į kitą įstatymo nustatytą stadiją ir pradėti spręsti klausimą dėl konkretaus proceso atnaujinimo pagrindo. Pareiškėjas nepagrindė, jog nepraleido 3 mėnesių nuo tos dienos, kai jis sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas, termino paduoti prašymą atnaujinti mokestinio ginčo bylos proceso, todėl nėra pagrindo pareiškėjo prašymą tenkinti.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Vilniaus AVMI 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimo jam įteikimo būdus bei teigia, jog yra paaiškėjusios naujos aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.

17. Iš bylos duomenų teismas nustatė, jog pareiškėjas administracinėje byloje Nr. A-556-2421/2012 nurodė savo adresą: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Išraše apie asmenį, gautą iš Registrų centro Gyventojų registro, pareiškėjas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini). Inspekcijos 2013 m. birželio 19 d. patikrinimo aktas Nr. (4.65)-0477-15, kuriuo nustatyti papildomi mokesčiai, 2013 m. birželio 21 d. lydraščiu Nr. (11.30-30-1)-46-KD-3685 2013 m. birželio 26 d. registruota pašto siunta Nr. RN268274184LT buvo išsiųstas pareiškėjui jo nurodytu gyvenamuoju adresu – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Vilnius, tačiau, akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos paštas” minėtą registruotą pašto siuntą 2013 m. liepos 31 d. grąžino Inspekcijai, todėl Inspekcija 2013 m. rugpjūčio 1 d. paskelbė raginimą atvykti susipažinti su minėtu dokumentu. Sprendimas 2013 m. rugsėjo 6 d. lydraščiu Nr. (11.30-30-1 )-46-KD-5442 2013 m. rugsėjo 9 d. buvo išsiųstas pareiškėjui jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Vilnius.

18. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog buvo pateikęs VMI informaciją, kad dokumentai jam būtų siunčiami kitu adresu – (duomenys neskelbtini), Vilnius. Tačiau iš 2012 m. gruodžio 13 d. pranešimo, adresuoto VMI viršininkui, teismas nustatė, jog jis buvo pateiktas dėl nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos, todėl, teismo įvertinimu, negali būti laikomas tinkamu VMI informavimu apie pasikeitusį adresą korespondencijai atliekamame mokestiniame patikrinime, nes buvo teiktas dėl kitų aplinkybių.

19. Teismas pažymėjo, kad MAĮ 164 straipsnio 4 dalis įpareigoja VMI, kaip mokesčių administratorių, išsiųsti dokumentus telekomunikacijų galiniais duomenimis tik tuomet, kai mokesčių mokėtojas nurodo elektroninio pašto adresą, kuriuo dokumentai turi būti siunčiami. Nenustačius, kad pareiškėjas būtų kreipęsis papildomai į VMI su prašymu nesiųsti korespondencijos deklaruotos vietos adresu, kuriuo, jo teigimu, jis retai būna, o įteikti su mokestiniu patikrinimu susijusius dokumentus kitu būdu, t. y. elektroniniu paštu, VMI, kaip mokesčių administratorius, tinkamai pasinaudojo vienu iš MAĮ 164 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, t. y. Vilniaus AVMI 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimą registruota siunta išsiuntė pareiškėjui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o jos nepavykus įteikti, nes siunta grįžo neįteikta su žyma „neatsiėmė“, VMI interneto svetainėje (www.vmi.lt), vadovaudamasi MAĮ 164 straipsnio 5 dalimi, 2013 m. spalio 17 d. paskelbė sprendimą viešai.

20. Teismas pabrėžė, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-27-602/2020). Pareiškėjas termino praleidimo priežastį nurodė dokumentų jam neįteikimą, tačiau kitų svarbių priežasčių, kodėl terminas skundui paduoti dėl sprendimo buvo praleistas beveik ketverius metus, nepateikė. Pareiškėjo patikslintame skunde nurodytas argumentas, kad pareiškėjo supažindinimas per VMI internetinį puslapį nėra tinkamas, todėl apie priimtą sprendimą pareiškėjui nebuvo žinoma, yra nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, jog 2012 m. spalio 24 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) patenkino jo skundą dėl neteisingo apmokestinimo ir grąžino bylą mokesčių administratoriui, todėl akivaizdu, jog jam buvo žinoma, kad mokestinis ginčas bus nagrinėjamas iš naujo, be to, kaip nurodė pats pareiškėjas, jis buvo atstovaujamas advokatų, kuriems yra keliami didesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai, todėl atstovai turėjo supažindinti pareiškėją su mokestinio patikrinimo procedūromis (t. y. mokestinis patikrinimas baigiamas priimant atitinkamą procedūrinį sprendimą ir apie jo priėmimą informuojamas mokesčių mokėtojas, kuris gali pasinaudoti šio sprendimo apskundimo teise) bei nuosekliai domėtis mokestinio patikrinimo eiga.

21. Teismas įvertino, kad pareiškėjo nurodyta termino praleidimo priežastis nelaikytina svarbia ir pateisinančia jo praleidimą. Remiantis LVAT praktika, teisinis neišprusimas, teisės aktų nežinojimas ar nesuvokimas savaime nėra pagrindas praleistam terminui atnaujinti. Pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis neginti savo galimai pažeistų teisių, kai apie tokį pažeidimą jis turėjo ir galėjo žinoti, teismo įvertinimu, laikytinas subjektyviomis, nuo jo valios priklausiusiomis aplinkybėmis. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog galimų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus.

22. Pareiškėjas naudojosi advokatų paslaugomis, todėl, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, turėjo domėtis mokestinio patikrinimo eiga pats ar per savo atstovus, turėjo galimybę konsultuotis savo pažeistų teisių gynimo klausimu ir manydamas, kad jo teisės yra pažeistos, laiku jas apginti. Pareiškėjas net ketverius metus nesidomėjo mokestinio patikrinimo eiga, o mokestinio ginčo proceso atnaujinimo klausimą iniciavo tik po to, kai buvo informuotas apie antstolių priverstinio išieškojimo procedūrą dėl Vilniaus AVMI sprendimo.

23. Atsižvelgęs į aktualų teisinį reglamentavimą, pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas sutiko su pareiškėju, jog yra paaiškėjusios esminės aplinkybės, t. y. Danijos Karalystės policijoje paaiškėjo, jog A. B. vykdė prekybą meno kūriniais, naudodamasis kitų asmenų vardais bei pavardėmis, įskaitant ir pareiškėjo, buvo daugelio daiktų savininkas, nors kaltino pareiškėją juos pardavus meno aukcione, pareiškėjui nebuvo grąžintos jam priklausančios pervestos lėšos A. B. todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašyme nurodytas mokestinio ginčo proceso atnaujinimo pagrindas atitinka MAĮ 160 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad MAĮ 160 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per 3 mėn. nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos. Prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos praėjo daugiau kaip 5 metai.

24. Teismas nurodė, kad vertinant termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006; kt.). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016).

25. Skunde pareiškėjas nurodė, kad jis su dokumentais, kurių pagrindu paaiškėjo naujos aplinkybės, susipažino dar 2015 m., todėl teismas įvertino, kad pareiškėjas žinodamas, jog vyksta jo mokestinis patikrinimas, privalėjo domėtis patikrinimo eiga, konsultuotis su savo atstovais bei kreiptis dėl proceso atnaujinimo 2015 m. Be to, teismas sutiko su atsakovu, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie jo veiksmus, kurie konkretizuotų datą, nuo kurios turėtų būti skaičiuojamas 3 mėn. terminas dėl sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą, kaip pavyzdžiui, prašymai prokuratūrai dėl susipažinimo su konkrečia medžiaga, konkrečių dokumentų kopijų darymo, išrašai iš registro knygos apie susipažinimą su konkrečiais dokumentais ir pan., nes įstatymų leidėjas įtvirtino mokėtojo pareigą pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjo argumentus įvertino kaip abstrakčius, deklaratyvaus pobūdžio, kurie iš esmės nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Kaip nurodė teismas, aptartos aplinkybės patvirtina, kad termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimą šiuo atveju lėmė pareiškėjo subjektyvus situacijos vertinimas bei jo paties pasirinktas pasyvus elgesio modelis, ir tai nelaikytina objektyviomis ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, pakankamai svarbiomis praleistam terminui atnaujinti.

III. 26. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti administratoriaus 2017 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. 68-81 atsisakymą atnaujinti procesą (vadovaujantis protingumo principais ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ)); patenkinti apeliacinį skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atnaujinti ginčo procesą (sprendžiant iš esmės); atnaujinti mokestinį procesą; panaikinti 2017 m. birželio 7 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sprendimą Nr. 68-81, kuris įteiktas 2017 m. spalio 25 d. su raštu Nr. (24.4-3 l-5)-R-3347, kuriame atsisakoma atnaujinti mokestinį procesą (vadovaujantis protingumo principais ir ABTĮ) pagal pareiškėjo 2017 m. gegužės 12 d. prašymą, t. y. atnaujinti mokestinį procesą pagal 2013 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento I gyventojų patikrinimų skyriaus vedėjos A. B. Sprendimą, išnagrinėjusios 2013 m. birželio 19 d. Patikrinimo aktą Nr.-(4.65)-04-77-15 ir juos naikinti.

27. Pareiškėjas pažymi, kad įstatymas numato (ABTĮ 30 str. 2 d.), jog kartu su prašymu atnaujinti praleistus terminus, pareiškėjas turi pateikti skundą dėl minėto patikrinimo akto, todėl pakartoja argumentus, susijusius su šiais prašymais: konstatuoti, jog administratorius nesivadovavo privalomąja 2012 m. spalio 24 d. LVAT nutartimi pakartotinai pareiškėją apmokestinęs 2013 m. LVAT išaiškino, jog eksporto nuosavybės dokumento vertinimas nustatytas kaip privalomas, o pasitvirtinus, jog pareiškėjas apmokestintas dėl A. B. eksportuojamų vertybių, 2010 aktas naikintinas; nutraukti mokestinį procesą pagal protingumo ir gero administravimo principus: (a) naujai atsirado dokumentai, kurie įrodo, jog pareiškėjas buvo neteisėtai apskųstas dėl apmokestinamo svetimo turto pardavimo, nes mokesčių administratorius nepatikrino parduotų vertybių nuosavybės ir išvežimo iš Lietuvos Respublikos muitinės dokumentus; (b) šiuo metu įsigaliojusi Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kurioje konstatuota, kad A.

B. prieš J. E. P. pateikė melagingus parodymus. Gero administravimo principas reikalauja, jog Mokesčių administratorius kompetentingai, atsakingai ir rūpestingai atliktų savo pareigas; konstatuoti, jog 2013 m. buvo pažeistos „įteikimo” procedūros pažeidžiant MAĮ 164 straipsnio 5 dalį; konstatuoti, jog pareiškėjas neužsiėmė individualia veikla 2004 – 2007 metais; konstatuoti, jog neegzistuoja jokių dokumentų patvirtinančių, kad „individuali veikla vyko 2007 m., nes Danijos administratorius tai patvirtino, todėl aktas naikinamas dėl netikslumo, o 2003 – 2007 m. pareiškėjas buvo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) darbuotojas, todėl įmonė mokėjo privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas įstatymų nustatyta tvarka, todėl prašo, kad teismas taip pat naikintų priskaičiuotą privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas; konstatuoti, kad gynybos versija, jog duodamas parodymus pareiškėjo byloje, skundo padavėjas galėjo sąmoningai duoti melagingus parodymus, nėra iki galo paneigta (žr. 2019 m. balandžio 17 d.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-229-464/201, nustatytas prejudicinis faktas, jog melagingo skundo pareiškėjas A. B. melavo Lietuvos Respublikos teisėtvarkai); nurodyti administratoriui, kad šis informuotų paskirtą antstolių V. M., jog priverstinis išieškojimas pagal administratoriaus sprendimą yra privalomai stabdomas ir neteisėtas; spręsti bylą, teismo nuožiūra, žodinio proceso tvarka, nes pareiškėjas galėtų pateikti teismui papildomos informacijos ar įrodymų (visą turimą informaciją atneštų į teismo posėdį); jei teismas konstatuotų, jog sprendimas (2013 m. rugsėjo 5 d.) tvirtinamas teismo keliu, prašytų teismo, kad palūkanos, delspinigiai ir antstolių išlaidos nebūtų skaičiuojamos, o mokama suma būtų ta, kuri ir nustatyta akte.

Prašo teismo, kad nurodytų administratoriui perskaičiuoti apmokestinimo aktą, vertinant visas pareiškėjo nurodytas klaidas ir neteisėtai priskaičiuotas sumas; nurodo, kad jei teismas įžvelgs, jog mokestinis aktas nenaikintinas, prašytų teismo grąžinti bylą administratoriui, kad ištaisytų visas apskaičiavimo klaidas.

28. Pareiškėjas teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog pranešimai nebuvo įteikti įstatymo nustatyta tvarka (o teismas atsisakė spręsti šį klausimą, neteisingai konstatuodamas, jog ši administratoriaus diskrecija neperžiūrima teismuose), teismas negalėjo konstatuoti, jog pareiškėjas buvo nerūpestingas. Įstatymo reguliuojamos įteikimo procedūros turi tiesioginį ryšį su pareiškėjo subjektyvaus ir objektyvaus veikimo modeliu. Nurodo, kad pareiškėjas negalėjo žinoti, jog dokumentai „įteikti”, nes administratorius nenusiuntė jų pagal pareiškėjo korespondencijos adresą, nekontaktavo su pareiškėju ar advokatais kaip įprasta, todėl pareiškėjas šiuo klausimu negalėjo būti nerūpestingas, žinodamas, jog administratorius žino pareiškėjo korespondencijos adresą ir kad visa informacija teikiama advokatams. Praėjus metų terminui dėl pakartotino apmokestinimo (ir įvertinus LVAT 2012 m. spalio 24 d. sprendimą), pareiškėjas buvo subjektyviai užtikrintas, kad administratorius vykdė LVAT sprendimą, kuris nurodė, jog ginčijamas apmokestinimas buvo neteisėtas bei negalimas, jei eksporto dokumentai įrodys, jog vertybių savininkas buvo skundo davėjas A. B. Teismas nesprendė esminių ginčo iškeltų klausimų, faktų ir teisingai nepritaikė MAĮ 160 ir 164 straipsnių, nesprendė proceso atnaujinimo klausimo pagal ABTĮ 30 straipsnį.

29. Administratorius laiku, atidžiai ir rūpestingai atsižvelgęs į pareiškėjo faktus ir paaiškinimus, jog parduotos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir „B. R.”) aukcione ne pareiškėjo vertybės, būtų galėjęs prisiteisti iš melagingo skundo pardavėjo nustatytus mokesčius, nes jis nuo 2004 – 2009 m. buvo Lietuvos Respublikos nuolatinis gyventojas, o teisme pateikti pareiškėjo ir Danijos mokesčio administratoriaus parodymai neginčijamai įrodė, jog jis pats vykdė visas operacijas pareiškėjo vardu, o pats, priėmęs priesaiką teisme, nurodė, jog niekada nėra buvęs pareiškėjo agentas ar įgaliotas asmuo.

30. Atsakovas VMI pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

31. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas pripažino, jog mokestinio patikrinimo rezultatais jis pradėjo domėtis tik 2017 m., t. y. po 4 metų po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 24 d. nutarties paskelbimo, nors dalyvavo administracinės bylos nagrinėjime ir žinojo, kad VMI perduota pakartotinai nagrinėti jo skundą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į mokesčių administratorių dėl LVAT nutarties vykdymo, jo eigos, rezultatų, jog yra kitas jo gyvenamasis (korespondencijos) adresas, t. y. pareiškėjas nerodė dėmesio jo atžvilgiu atliekamiems kontrolės veiksmams, kurie, be to, buvo atliekami vykdant LVAT nurodymą. Inspekcijai Sprendimo ir kitų dokumentų mokestinio patikrinimo ir sprendimo tvirtinimo metu nepavyko įteikti pareiškėjui, todėl jie buvo paskelbti viešai, nors pareiškėjas žinojo, kad mokesčių administratorius privalo vykdyti LVAT nutartį ir priimti administracinį aktą jo atžvilgiu, pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, jog išsiaiškintų kontrolės veiksmų rezultatą, informuotų apie pasikeitusį adresą, nors nurodo, kad pakeitė gyvenamąją vietą, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad net 4 metus buvo apribota jo valia dalyvauti mokestiniame patikrinime ir kituose santykiuose su mokesčių administratoriumi. Be to, reikia įvertinti, jog pareiškėjas viešai deklaruoja, kad jis yra teisės mokslų daktaras, t. y. jis išmano administracines procedūras, jų terminus, supranta įstatymo nustatytų terminų, pareigų mokesčių mokėtojui reikšmę, todėl jam keliami padidinti atidumo, rūpestingumo bei apdairumo standartai, todėl nesidomėjimas Inspekcijos atliekamu mokestiniu patikrinimu net 4 metus nesudaro pagrindo pripažinti, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

32. Pabrėžia, kad pareiškėjas pareiškė, jog jis su teikiamais dokumentais susipažino dar 2015 m. ir galėjo juos įvertinti bei suformuluoti poziciją dėl reikšmės Sprendimo priėmimui. Kita vertus, kaip teigia atsakovas, pareiškėjas nepateikė duomenų, konkretizuojančių datą, nuo kurios turėtų būti skaičiuojamas 3 mėnesių terminas dėl sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą (prašymai prokuratūrai dėl susipažinimo su konkrečia medžiaga, konkrečių dokumentų kopijų darymo, išrašai iš registro knygos apie susipažinimą su konkrečiais dokumentais ir pan.), nors įstatymų leidėjas įtvirtino mokėtojo pareigą pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą. Be to, reikia įvertinti, jog pareiškėjas viešai deklaruoja, kad jis yra teisės mokslų daktaras, t. y. jis išmano administracines procedūras, jų terminus, supranta įstatymo nustatytų terminų reikšmę, todėl jam keliami padidinti atidumo, rūpestingumo bei apdairumo standartai ir nėra pagrindo imti termino skaičiavimo datos 2016 m., kuri irgi nėra detalizuojama. Skaičiuojant prašymo padavimo nuo sužinojimo (turėjimą sužinoti) apie proceso atnaujinimo pagrindą terminą nuo 2015 m., kaip nurodo pareiškėjas, nes nėra dokumentų apie jo susipažinimo veiksmus (eigą) su minėta ikiteisminio tyrimo medžiaga (baudžiamosiomis bylomis), jos apimtimi, ir atsižvelgiant į jo, kaip kvalifikuoto teisininko statusą, akivaizdu, kad pareiškėjas yra praleidęs 3 mėnesių terminą (skaičiuojant vėliausiai nuo 2015 m. gruodžio 31 d. – terminas yra 2016 m. kovo 31 d., nes nėra konkrečių duomenų apie susipažinimo datą), todėl yra pagrindas atsisakyti atnaujinti mokestinio ginčo bylos procesą ir šioje stadijoje nėra pagrindo spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo pagrindo. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė argumentų ir dokumentų, patvirtinančių prašymo pateikimą įstatymo nustatytu terminu, todėl VMI neturėjo teisinio pagrindo pereiti į kitą įstatymo nustatytą stadiją ir pradėti spręsti klausimą dėl konkretaus proceso atnaujinimo pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI 2017 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. 68-81, kuriuo pareiškėjo J. E. P. 2017 m. gegužės 12 d. skundas buvo laikytas nepaduotu ir atsisakyta atnaujinti Vilniaus AVMI 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. (4.65)-256-110 bylos procesą.

34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta:

- LVAT 2012 m. spalio 24 d. nutartimi byloje Nr. A-556-2421/2012 išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, panaikino mokesčių administratoriaus sprendimą dėl papildomų mokesčių paskaičiavimo ir perdavė mokestinę bylą nagrinėti mokesčių administratoriui iš naujo;

- Vilniaus AVMI 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. (4.65)-256-110 patvirtintas Patikrinimo aktas, pareiškėjui nurodyta sumokėti į valstybės biudžetą 12906 Lt GPM, 3408 VSDĮ bazinei pensijos daliai, 1 035 Lt VSDĮ papildomai pensijos daliai, 221,40 Lt PSD įmokas bei su šiais mokesčiais susijusias sumas;

- 2017 m. kovo 17 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi į VMI, prašydamas atnaujinti procesą paaiškėjus naujoms aplinkybėms, susijusioms su 2013 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus AVMI sprendimu;

- 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. 68-54 (t. 1, b. l. 67–69) VMI nusprendė atsisakyti atnaujinti VAVMI 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. (4.65)-256-110 bylos procesą;

- 2017 m. gegužės 12 d. pareiškėjas kreipėsi į VMI su prašymu atnaujinti skundo dėl mokestinio ginčo padavimo terminą ir atnaujinti mokestinio ginčo bylos procesą;

- VMI 2017 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 68-81 pareiškėjo J. E. P. 2017 m. gegužės 12 d. skundas buvo laikytas nepaduotu ir atsisakyta atnaujinti Vilniaus AVMI 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. (4.65)-256-110 bylos procesą.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde suformulavo prašymą nagrinėti bylą žodine tvarka. Vertinant šį prašymą, pažymėtina, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Atsižvelgdama į tai, kad bylos šalims buvo sudaryta galimybė pirmosios instancijos teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Netenkinant pareiškėjo prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo atsižvelgiama taip pat ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra nagrinėjamas mokestinis ginčas, yra vertinamas VMI sprendimo, kuriuo išnagrinėtas procesinio pobūdžio klausimas (dėl termino atnaujinimo, prašymo priėmimo), teisėtumas, būtent sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas iš naujo nagrinėti mokestinį ginčą, užbaigtą galutiniu administraciniu sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs.

V. 37. VMI 2017 m. birželio 7 d. skundžiamame sprendime dėl termino paduoti skundą atnaujinimo konstatuota, kad pareiškėjas nepagrindė, jog yra svarbios priežastys atnaujinti terminą skundui dėl Vilniaus AVMI 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimo paduoti. VMI pažymėjo: pareiškėjas pripažino, jog mokestinio patikrinimo rezultatais jis pradėjo domėtis tik 2017 m., t. y. po 4 metų po LVAT 2012 m. spalio 24 d. nutarties paskelbimo, nors dalyvavo administracinės bylos nagrinėjime ir žinojo, kad VMI perduota pakartotinai nagrinėti jo skundą; Vilniaus AVMI 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimo ir kitų dokumentų mokestinio patikrinimo ir sprendimo tvirtinimo metu nepavyko įteikti pareiškėjui, todėl jie buvo paskelbti viešai; pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, jog išsiaiškintų kontrolės veiksmų rezultatą, informuotų apie pasikeitusį adresą, nors nurodo, kad pakeitė gyvenamąją vietą; pareiškėjas viešai deklaruoja, kad jis yra teisės mokslų daktaras, t. y. jis išmano administracines procedūras, jų terminus, supranta įstatymo nustatytų terminų, pareigų mokesčių mokėtojui reikšmę, todėl jam keliami padidinti atidumo, rūpestingumo bei apdairumo standartai.

38. Pirmosios instancijos teismas, pritardamas VMI 2017 m. birželio 7 d. skundžiamame sprendimui dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, konstatavo: pareiškėjas administracinėje byloje Nr. A-556-2421/2012 nurodė savo adresą – (duomenys neskelbtini), pareiškėjas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą minėtu adresu, mokestinėje byloje priimti sprendimai pareiškėjui siųsti minėtu adresu; pareiškėjas buvo pateikęs VMI informaciją, jog dokumentai jam būtų siunčiami kitu adresu – (duomenys neskelbtini), Vilnius, tačiau pranešimas buvo pateiktas dėl nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos, todėl negali būti laikomas tinkamu VMI informavimu apie pasikeitusį adresą korespondencijai atliekamame mokestiniame patikrinime; nenustačius, kad pareiškėjas būtų kreipęsis papildomai į VMI su prašymu nesiųsti korespondencijos deklaruotos vietos adresu, kuriuo, jo teigimu, jis retai būna, o įteikti su mokestiniu patikrinimu susijusius dokumentus kitu būdu, t. y. elektroniniu paštu, mokesčių administratorius Vilniaus AVMI 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimą registruota siunta išsiuntė pareiškėjui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o jos nepavykus įteikti, nes siunta grįžo neįteikta su žyma „neatsiėmė“, VMI interneto svetainėje (www.vmi.lt), paskelbė sprendimą viešai, taigi mokesčių administratorius veikė teisėtai; pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių, kodėl terminas skundui paduoti dėl sprendimo buvo praleistas beveik ketverius metus; pareiškėjas naudojosi advokatų paslaugomis, todėl, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, turėjo domėtis mokestinio patikrinimo eiga pats ar per savo atstovus, turėjo galimybę konsultuotis savo pažeistų teisių gynimo klausimu ir manydamas, kad jo teisės yra pažeistos, laiku jas apginti.

39. MAĮ 149 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo pranešti ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai apie savo adreso pasikeitimą mokestinio ginčo proceso metu. Jeigu tokio pranešimo nėra, ikiteisminių mokestinį ginčą nagrinėjančių institucijų sprendimai ir kita informacija yra siunčiami paskutiniu nurodytoms institucijos žinomu adresu ir laikomi įteiktais, nors mokesčių mokėtojo adresas ir būtų pasikeitęs.

40. MAĮ 152 straipsnyje nustatyta, kad skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia.

41. MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. <...> Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos.

42. MAĮ 164 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad telekomunikacijų galiniais įrenginiais dokumentai siunčiami mokesčių mokėtojo nurodytu elektroninio pašto adresu ir patvirtinami teisės aktų nustatyta tvarka. Dokumentai laikomi įteiktais jų išsiuntimo dieną. Mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarime gali būti numatytos kitokios šio dokumentų įteikimo būdo sąlygos.

43. MAĮ 164 straipsnio 5 dalyje (2010 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XI-1159 dalies redakcija) nustatyta, kad tais atvejais, kai dokumentų įteikti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais būdais mokesčių mokėtojui neįmanoma (mokesčių mokėtojas (jo atstovas) nerandamas arba duomenų apie mokesčių mokėtojo adresą nėra atitinkamame registre), mokesčių administratorius Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje (www.vmi.lt) paskelbia pranešimą, kuriame mokesčių mokėtojui (jo atstovui) per nustatytą terminą (ne trumpesnį kaip 5 dienos nuo pranešimo paskelbimo dienos) pasiūloma atvykti pas mokesčių administratorių atsiimti atitinkamo dokumento šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu. Jeigu mokesčių mokėtojas per nustatytą terminą neatvyksta, dokumentas laikomas įteiktu minėto pranešimo paskelbimo Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje dieną. Šioje dalyje nurodytų procedūrų mokesčių administratorius neprivalo taikyti, jeigu mokesčių mokėtojui įteiktinas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas priimtas išnagrinėjus mokesčių mokėtojo skundą dėl vietos mokesčių administratoriaus priimto sprendimo.

44. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos reikšmę, yra nurodęs, jog pirmenybė paprastai yra teikiama faktiniam, o ne MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nurodytam momentui. MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė yra taikoma tada, kai byloje nėra duomenų (įrodymų) apie faktinį sprendimo įteikimą mokesčių mokėtojui arba yra kitos priežastys, pateisinančios minėtos prezumpcijos taikymą (pvz., mokesčių mokėtojo nesąžiningumas). Tokia praktika užtikrina, kad byloje mokesčių mokėtojui pateikus įrodymus dėl faktinės mokesčių administratoriaus sprendimo gavimo dienos, bus vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o tokių duomenų nesant, bus vadovaujamasi MAĮ 164 straipsnio 3 dalies imperatyvia nuostata, taip garantuojant operatyvų mokestinio ginčo nagrinėjimo procesą bei teisingą ir laiku atliekamą mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą (žr., pvz., LVAT 2011 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-422/2011, 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2982/2012, 2017 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-190-492/2017 ir kt.).

45. Atkreiptinas dėmesys, kad aptartomis MAĮ 152 straipsnio 1 dalies ir 164 straipsnio 3 dalies nuostatomis siekiama garantuoti operatyvų mokestinio ginčo nagrinėjimo procesą, teisingą ir savo laiku atliekamą mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą bei užtikrinti teisinių santykių stabilumą. MAĮ nustatytas trumpas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis savo procesinėmis teisėmis naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų teisė pateikti skundą nebus ginama (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1315-575/2017).

46. Vertinant termino praleidimo priežastis, pabrėžtina, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą (šiuo atveju – į Departamentą) dėl pažeistos teisės gynimo. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., LVAT 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3234-520/2020.). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., LVAT 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2479-575/2019). Įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016).

47. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pritaria VMI bei pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms dėl termino paduoti skundą atnaujinimo ir sprendžia, kad pareiškėjas praleido skundo dėl mokestinio ginčo padavimo terminą, įtvirtintą MAĮ 152 straipsnyje ir nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos priežastys, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija galėtų pripažinti svarbiomis, dėl kurių terminas minėtos institucijos sprendimu galėtų būti atnaujintas.

48. Nagrinėjmoje byloje pagrįstai nuspręsta, kad išgrinėtame mokestiniame patikrinime mokesčių administratoriui mokesčių mokėtojas buvo nurodęs savo gyvenamosios vietos adresą, kuriuo taip pat buvo deklaruota mokesčių mokėtojo gyvenamoji vieta. Mokesčių administratorius tinkamai vykdė MAĮ 164 straipsnio reikalavimus ir siuntė Patikrinimo aktą, Vilniaus AVMI 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimą šioje mokestinėje byloje mokesčių mokėtojo nurodytu adresu. Mokesčių mokėtojas ir neginčija, kad kitas adresas korespondencijai nurodytoje mokestinėje byloje mokesčių administartoriui nebuvo nurodytas. Pareiškėjo procesinių dokumentų turinys, teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kitas adresas korespondencijai mokesčių mokėtojo buvo nurodytas mokesčių administratoriui ne mokestinėje byloje, kurioje buvo atliekamas mokestinis patikrinimas, tačiau mokesčių mokėtojui kreipiantis pas mokesčių administratorių kitais klausimais (šiuo atveju aiškinantis dėl deklaravimo pareigos).

49. Pareiškėjo tvirtinimas, kad pareiškėjo nurodytas adresas korespondencijai buvo žinomas teismams bei kitoms institucijoms (taip pat ir VMI), negali būti vertinamas kaip žinojimas apie pareiškėjo nurodytą korespondencijai adresą kiekvienoje teisme arba viešojo administravimo institucijoje nagrinėjamoje byloje. Duomenų apie korespondencijos adreso pasikeitimą teikimas institucijai nagrinėjančiai tam tikrą klausimą yra vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju ir būtent nagrinėjamos konkrečios administracinės bylos ribose, taigi suinteresuotas asmuo savo pareigą teikti tokius duomenis turėtų vykdyti kiekvienoje nagrinėjamoje byloje. Todėl nagrinėjamu atveju teisingai buvo sprendžiama, kad pareiškėjas atliekamame mokestiniame patikrinime privalėjo pateikti mokesčių administaratoriui duomenis apie adreso korespondencijai pasikeitimą. Mokesčių mokėtojui neįvykdžius šios pareigos atliekamame mokestiniame patikrinime, mokesčių administratorius pagrįstai preziumavo, kad dokumentai yra įteikti, kai buvo siunčiami mokesčių administratoriui žinomu adresu, vėliau paskelbta apie jų priėmimą viešai, kaip ir yra įtvirtinta MAĮ 164 straipsnyje. VMI bei pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad pareiškėjas negalėjo nežinoti apie pareiškėjo atžvilgiu atliekamą mokestinį patikrinimą, kuris buvo atliekamas po pasibaigusio teismo proceso (kuriame pareiškėjas dalyvavo), teismo procesiniu sprendimu mokestinę bylą perdavus nagrinėti iš naujo mokesčių administratoriui.

50. VMI bei pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių, kodėl terminas skundui paduoti dėl sprendimo buvo praleistas beveik ketverius metus. VMI neturėjo pagrindo priimti pareiškėjui palankų sprendimą ir atnaujinti terminą nesant svarbių priežasčių ir praėjus pernelyg ilgam laiko tarpui, tai būtų nesuderinama su proceso operatyvumo principu ir teisinių santykių stabilumu.

VI. 51. VMI 2017 m. balandžio 13 d. sprendime dėl proceso atnaujinimo buvo konstatuota: pareiškėjas prašė atnaujinti mokestinio ginčo bylos procesą, nes paaiškėjo naujos aplinkybės – Danijos Karalystės policijoje paaiškėjo, jog A. B. vykdė prekybą meno kūriniais, naudodamasis kitų asmenų vardais bei pavardėmis, t. y. ir pareiškėjo, buvo daugelio daiktų savininkas, nors kaltino pareiškėją juos pardavus meno aukcione, pareiškėjui nebuvo grąžintos jam priklausančios pervestos lėšos A. B.; pareiškėjas nurodė, jog minėtos aplinkybės tapo žinomos susipažinus 2015 m. su ikiteisminio tyrimo medžiaga, 2016 metais su baudžiamosios bylos bei civilinės bylos medžiaga; pareiškėjas nepateikė duomenų, konkretizuojančių datą, nuo kurios turėtų būti skaičiuojamas 3 mėnesių terminas dėl sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą (prašymai prokuratūrai dėl susipažinimo su konkrečia medžiaga, konkrečių dokumentų kopijų darymo, išrašai iš registro knygos apie susipažinimą su konkrečiais dokumentais ir pan.), nors, įstatymų leidėjas įtvirtino mokėtojo pareigą pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą; skaičiuojant prašymo padavimo nuo sužinojimo (turėjimą sužinoti) apie proceso atnaujinimo pagrindą terminą nuo 2015 m., nes nėra dokumentų apie jo susipažinimo veiksmus (eigą) su minėta ikiteisminio tyrimo medžiaga (baudžiamosiomis bylomis), jos apimtimi, ir atsižvelgiant į pareiškėjo, kaip kvalifikuoto teisininko statusą, akivaizdu, kad pareiškėjas yra praleidęs 3 mėnesių terminą (skaičiuojant vėliausiai nuo 2015 m. gruodžio 31 d. – terminas yra 2016 m. kovo 31 d., nes nėra konkrečių duomenų apie susipažinimo datą); pareiškėjas nepateikė argumentų ir dokumentų, patvirtinančių prašymo pateikimą įstatymo nustatytu terminu, todėl VMI neturėjo teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl konkretaus proceso atnaujinimo pagrindo.

52. VMI 2017 m. birželio 7 d. skundžiamame sprendime dėl proceso atnaujinimo konstatuota, kad pareiškėjas nepagrindė, jog nepraleido 3 mėnesių nuo tos dienos, kai jis sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas, termino paduoti prašymą atnaujinti mokestinio ginčo bylos proceso. VMI pažymėjo: pareiškėjas pakartotinai pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo (MAĮ 160 str. 2 d. 1 p.), dėl tokio prašymo priimtas 2017 m. balandžio 13 d. sprendimas, pareiškėjas pakartotinai patvirtino, kad aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos 2015 metais; pareiškėjas papildomai nurodė kitą proceso atnaujinimo pagrindą (MAĮ 160 str. 2 d. 7 p.); pareiškėjui išaiškinta, kaip ir 2017 m. balandžio 13 d. sprendime nurodyta, kad pareiškėjas nepateikė argumentų ir dokumentų, patvirtinančių prašymo pateikimą per įstatyme nustatytą terminą – 3 mėnesiai nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas; pareiškėjui nepateikus argumentų ir dokumentų, patvirtinančių prašymo pateikimą įstatymo nustatytu terminu, VMI neturėjo teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl konkrečių proceso atnaujinimo pagrindų (kuriuos nurodė pareiškėjas).

53. Pirmosios instancijos teismas, pritardamas VMI 2017 m. birželio 7 d. skundžiamam sprendimui dėl proceso atnaujinimo, konstatavo: pareiškėjas, tvirtindamas, kad su dokumentais, kurių pagrindu paaiškėjo naujos aplinkybės, susipažino dar 2015 m., pareiškėjas privalėjo domėtis patikrinimo eiga, konsultuotis su savo atstovais bei kreiptis dėl proceso atnaujinimo 2015 m.; pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie jo veiksmus, kurie konkretizuotų datą, nuo kurios turėtų būti skaičiuojamas 3 mėn. terminas dėl sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą (prašymai prokuratūrai dėl susipažinimo su konkrečia medžiaga, konkrečių dokumentų kopijų darymo, išrašai iš registro knygos apie susipažinimą su konkrečiais dokumentais ir pan.); termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimą šiuo atveju lėmė pareiškėjo subjektyvus situacijos vertinimas bei jo paties pasirinktas pasyvus elgesio modelis, ir tai nelaikytina objektyviomis ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, pakankamai svarbiomis praleistam terminui atnaujinti.

54. MAĮ 160 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestinio ginčo bylos, kurioje vietos mokesčių administratoriaus, centrinio mokesčių administratoriaus ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimas nustatytu terminu nebuvo apskųstas, procesas gali būti atnaujintas šiame straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.

55. MAĮ 160 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai: 1) naujai paaiškėja esminės aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių mokėtojui mokestinio ginčo nagrinėjimo metu; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos asmenų veikos nagrinėjant mokestinį ginčą; 4) panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas ar nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimti skundžiamą sprendimą; 5) mokesčių mokėtojas buvo neveiksnus ir nebuvo atstovaujamas atstovo pagal įstatymą; 6) mokestinį ginčą išnagrinėjo neteisėtos sudėties Mokestinių ginčų komisija; 7) pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą; 8) panaikinamas kaip neteisėtas teisės aktas, kuriuo remiantis buvo priimtas šis sprendimas; 9) būtina užtikrinti vienodą mokestinių ginčų nagrinėjimo praktiką.

56. MAĮ 160 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos. Prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos praėjo daugiau kaip 5 metai.

57. MAĮ 160 straipsnio 6 dalies 6 punkte nustatyta, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytų terminų skaičiavimas.

58. MAĮ 160 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami proceso atnaujinimo pagrindo buvimą pagrindžiantys įrodymai, taip pat nustatytu terminu neapskųsto mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo nuorašas.

59. MAĮ 160 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai centrinis mokesčių administratorius ar Mokestinių ginčų komisija konstatuoja, jog yra praleisti įstatymų nustatyti terminai paduoti prašymą arba prašymas nepagrįstas įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, centrinis mokesčių administratorius ar Mokestinių ginčų komisija sprendimu atsisako atnaujinti procesą.

60. MAĮ 160 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu prašymas paduotas nepraleidus įstatymų nustatytų terminų ir yra pagrįstas įstatymų nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, centrinis mokesčių administratorius ar Mokestinių ginčų komisija priima sprendimą dėl proceso atnaujinimo. Atnaujinus procesą, mokestinis ginčas nagrinėjamas iš naujo sprendimą dėl proceso atnaujinimo priėmusioje institucijoje pagal šiame skyriuje nustatytas taisykles.

61. Remiantis minėtomis teisės normomis mokestinių ginčų bylų procesas atnaujinimas, jeigu yra vienas arba keli iš MAĮ 160 straipsnio 2 dalyje nustatytų, pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Prašymą atnaujinti mokestinio ginčo bylos procesą turi teisę paduoti mokesčių mokėtojas, jeigu sprendimas nustatytu terminu nebuvo apskųstas. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus sprendimu dėl papildomų mokesčių paskaičiavimo paprastai gali skųsti šį sprendimą, taigi sprendimo apskundimas yra įprasta mokesčių mokėtojo teisių gynimo tvarka mokestiname ginče. MAĮ 160 straipsnyje nustatytas mokestinių ginčų bylų proceso atnaujinimo institutas yra ekstraordinarinė mokestinio ginčo nagrinėjimo tvarka, kuri gali būti taikoma tik nustačius vieną iš įsakmiai šiame straipsnyje nustatytų pagrindų. Administracinis sprendimas, kuris nebuvo nustatyta tvarka apskųstas, todėl tapo galutiniu administraciniu sprendimu, gali būti peržiūrėtas tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams ir laikantis įstatyme nustatytos tvarkos dėl prašymo padavimo termino ir kitų reikalavimų, kitaip būtų nepaisoma teisinių santykių stabilumo.

62. Mokestinių ginčų bylų procesas gali būti atnaujinimas, jeigu mokesčių mokėtojas, padavęs šį prašymą laikosi formalių įstatymo reikalavimų, kurie įtvirtinti tokio prašymo padavimo turinio ir formos reikalavimams ir yra įvykdoma sąlyga dėl prašymo padavimo termino, t.y. prašymas paduodamas nepraleidus įstatyme nustatyto termino – 3 mėnesiai nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas, nėra pasibaigęs naikinamasis terminas – 5 metai nuo sprendimo apskundimo termino pabaigos. MAĮ 160 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas konkretus reikalavimas, susijęs su minėtų terminų laikymusi (prašyme nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytų terminų skaičiavimas), kuriuos mokesčių administratorius turėtų galimybę patikrinti gavęs mokesčio mokėtojo prašymą. MAĮ 160 straipsnio 8 i 9 dalių turinys patvirtina, kad mokesčių administratorius pirmiausiai vertina, ar mokesčių mokėtojo paduotas prašymas atnaujinti procesą atitinka tokiam prašymui nustatytus turinio ir formos reikalavimus, ar šis prašymas paduotas nepraleidus termino, tik tokiu atveju, jeigu šios sąlygos yra tinkamai įvykdytos, mokesčių administratorius nagrinėja klausimą dėl proceso atnaujinimo ir vertina, ar yra mokesčio mokėtojo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas/pagrindai.

63. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mokesčių administratorius, gavęs pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą, nustatė, kad šis prašymas neatitiko tokiam prašymui nustatyto turinio reikalavimų (prašyme nenurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytų terminų skaičiavimas), taip pat iš nors ir neatitinkančio turinio reikalavimų prašymo mokesčių administratorius teisingai nustatė, kad prašymas paduotas akivaizdžiai praleidus tokio prašymo padavimo terminą. Todėl VMI pagrįstai pažymėjo, kad neturi pagrindo pasisakyti dėl konkrečių pareiškėjo nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų, nes paduotas prašymas negali būti priimtas nagrinėti. Pažymėtina ir tai, kad VMI 2017 m. balandžio 13 d. sprendime (kurio pareiškėjas neskundė) išsamiai išaiškino pareiškėjui minėtus įstatymo reikalavimus ir pareiškėjo pareigą konkrečiu atveju – paduodant prašymą atnaujinti procesą laikytis minėto įstatymo reikalavimo ir prašyme nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas terminų skaičiavimas. Tačiau pareiškėjas, paduodamas iš dalies naują prašymą (2017 m. gegužės 12 d.), nesilaikė minėtų teisės aktų reikalavimų ir nedetalizavo, kodėl kreipėsi su prašymu atnaujinti procesą žymiai praleidęs tokio prašymo padavimo terminą.

64. VMI 2017 m. birželio 7 d. skundžiamame sprendime dėl proceso atnaujinimo pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nepagrindė, jog nepraleido 3 mėnesių (nuo tos dienos, kai jis sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas) termino paduoti prašymą atnaujinti mokestinio ginčo bylos procesą. Minėta, kad VMI pagrįstai pažymėjo, kad neturi pagrindo pasisakyti dėl konkrečių pareiškėjo nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų, nes paduotas prašymas negali būti priimtas nagrinėti. Remiantis ABTĮ 3 straipsniu administracinis teismas vertina mokesčių administratoriaus sprendimo teisėtumą, todėl nustačius, kad dėl proceso atnaujinimo pagrindų buvimo neprivalėjo pasisakyti konkrečiu atveju mokesčių administratorius, šių aplinkybių vertinimas negali būti ir teisme nagrinėjamos administracinės bylos dalyku, kuris negali būti platesnis negu institucijoje išnagrinėtas klausimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. E. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius