2021-10-19 Nr. BB-5600-1-01-1-29048-2019-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-137-689/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29048-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1;

2.1.7.1; 2.2.1.2; 2.2.1.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Prano Kuconio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. A. bei jo gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžių ir nuteistosios K. K. gynėjo advokato Tomo Meidaus kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžiu:

G. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda.

K. K. nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių medžiagų laikymo ir pardavimo G. A.) laisvės atėmimu dvejiems metams devyniems mėnesiams; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių medžiagų laikymo, gabenimo ir pardavimo O. B.) – laisvės atėmimu trejiems metams; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir K. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 10 punktais, K. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant ją tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2017 m. gegužės 6 d. Taip pat, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš K. K. konfiskuoti 70 Eur.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu nuteistojo G. A. gynėjo advokato H. Mackevičiaus apeliacinis skundas atmestas; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nuosprendis pakeistas: K. K. panaikintas BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5, 8, 10 punktų (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) taikymas ir jai nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams devyniems mėnesiams. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. A. nuteistas už tai, kad, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2016 m. balandžio 7 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini) už nenustatytą pinigų sumą neteisėtai įgijo iš K. K. tris plastikinius paketėlius su 2,626 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,925 g narkotinės medžiagos – kokaino, ir tą pačią dieną automobiliu „Mazda 6“, neteisėtai laikydamas narkotinę medžiagą automobilyje po vairu esančioje dėtuvėje, atgabeno ją iki (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, ten apie 19.00 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o narkotinė medžiaga nuo 19.45 val. iki 20.10 val. atliktos automobilio apžiūros metu buvo rasta ir paimta, t. y. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

2. K. K. nuteista už tai, kad:

2.1. turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, savo darbo vietoje – (duomenys neskelbtini), nuo tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2016 m. balandžio 7 d. neteisėtai laikė tris plastikinius paketėlius su 2,626 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,925 g narkotinės medžiagos – kokaino, kai 2016 m. balandžio 7 d. apie 18.00 val. tame pačiame (duomenys neskelbtini) už nenustatytą pinigų sumą pardavė minėtą narkotinę medžiagą G. A., t. y. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje;

2.2. turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, nuo tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2016 m. spalio 21 d. nenustatytoje vietoje neteisėtai laikė 0,760 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,229 g narkotinės medžiagos – kokaino; 2016 m. spalio 21 d. atgabeno plastikinį paketėlį su minėta narkotine medžiaga iki kavinės (duomenys neskelbtini), ir laikė prie savęs, kol apie 12.45 val. prie minėtos kavinės už 70 Eur pardavė O. B., t. y. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje;

2.3. turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, savo darbo vietoje – (duomenys neskelbtini) – nuo tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2017 m. gegužės 4 d. neteisėtai laikė dešimt plastikinių paketėlių su 10,18 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 3,44 g narkotinės medžiagos – kokaino, kai narkotinę medžiagą 2017 m. gegužės 4 d. nuo 13.37 val. iki 14.40 val. atliktos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, t. y. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

II. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

3. Nuteistasis G. A. ir jo gynėjas advokatas H. Mackevičius kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžius ir bylą nutraukti arba panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasatoriai skunde nurodo:

3.1. 2016 m. balandžio 7 d. policijos pareigūnų apžiūrėtas G. A., tos pačios dienos apžiūros protokole nurodomas apžiūros objektas – G. A., teigiama, kad jo rankoje rasta ir paimta juodos spalvos piniginė, aprašomi piniginėje esantys daiktai. Taip pat apžiūrėtas G. A. naudotas automobilis „Mazda 6“, jo 2016 m. balandžio 7 d. apžiūros protokole nurodoma, kad „vairuotojo pusės priekinėse durelėse, po vaistų dėtuve, rastas ir paimtas sulankstytas popierius, kuriame rasti ir paimti trys polietileniniai maišeliai su baltos spalvos milteliais“. Byloje nėra nutarties, kuria būtų leista atlikti G. A. ir jo naudoto automobilio kratą. Su G. A. automobiliu atliktas procesinis veiksmas laikytinas ne apžiūra, o krata ar poėmiu. Kasatoriai, analizuodami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 205, 207 straipsnių nuostatas, teigia, kad, atliekant procesinį veiksmą – objektų apžiūrą, objektai nėra paimami, kadangi su G. A. naudota transporto priemone atlikto proceso veiksmo metu paimti objektai (popieriaus skiautė su trimis polietileniniais maišeliais su baltos spalvos milteliais), šis procesinis veiksmas negali būti laikomas objektų apžiūra, o turi būti laikomas krata ar poėmiu (BPK 147, 145 straipsniai).

3.2. Objektų apžiūra ir krata bei poėmis, be to, skiriasi įtariamajam (kaltinamajam) suteikiamų procesinių teisių apimtimi, todėl proceso įstatyme nustatyta griežtesnė kratos ar poėmio sankcionavimo tvarka – šie procesiniai veiksmai atliekami sankcionavus ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šiuo atveju procesinis veiksmas, įvardytas kaip objektų apžiūra, atitiko kratos ar poėmio požymius – jo metu buvo apieškotas G. A. naudotas automobilis ir iš jo paimti tyrimui reikšmingi objektai. G. A. teisių pažeidimas pasireiškė tuo, kad jam faktiškai atlikta krata nebuvo sankcionuota nei iki jos atlikimo, nei po to (BPK 1601 straipsnis), be to, G. A. neturėjo ir BPK 149 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 7 dalyje, 149 straipsnio 9 dalyje, 149 straipsnio 10 dalyje nustatytų garantijų. Policijos pareigūnai neinformavo G. A. apie teises, kurias jis turėjo turėti kratos ar poėmio atlikimo metu.

3.3. Laikant, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas po procesinio veiksmo, nepagrįstai įvardyto kaip apžiūra, atlikta pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 24 straipsnio 5 punktą, kyla klausimas, kokiu pagrindu, nepradėjus ikiteisminio tyrimo, buvo atlikti procesiniai veiksmai, laikinasis sulaikymas, surašytas jo protokolas. Kasacinės instancijos teismo nutartyje Nr. 2K-78-648/2020 pažymėta, kad sulaikymo nefiksavimas laikytinas rimtu žmogaus teisių pažeidimu. Pareigūnų elgesys laikant asmenį kelias valandas ikiteisminio tyrimo įstaigoje be jokio atliekamų veiksmų procesinio įforminimo vertintinas kaip pareigūnų siekis įbauginti asmenį ir taip išgauti iš jo informaciją. Vertimas duoti parodymus taip pat yra susijęs su faktiniu asmens, įtariamo padarius nusikalstamą veiką, sulaikymu ir jo faktine apklausa kaip įtariamojo, šių veiksmų tinkamai procesiškai neįforminant ir taip pažeidžiant BPK 140, 187, 188 straipsniuose nustatytus reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-350/2013, 2K-233-788/2016). Policijos pareigūnai, nesant jokio procesinio veiksmo įforminimo, laikė G. A. sulaikę beveik valandą – nuo 2016 m. balandžio 17 d. 19.20 val. iki 20.10 val., veiksmą, įvardytą kaip apžiūra, atlikdami pagal BPK 92, 179, 205 ir 207 straipsnius, neišaiškinę G. A. kaip įtariamajam jo procesinių teisių. Be to, nuosprendyje nurodoma, kad G. A. policijos pareigūnams aiškino, jog rasti narkotikai jam nepriklauso, jis buvo siunčiamas atlikti medicinos apžiūros – Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme tokia pareigūnų teisė nėra nustatyta, taigi buvo atliekami procesiniai veiksmai, pažeidžiant BPK 140, 187, 188 straipsnių nuostatas.

3.4. Su kitais įtariamaisiais šioje baudžiamojoje byloje (O. B. ir K. K.) buvo atliekami baudžiamojo proceso veiksmai (asmens ir patalpų kratos), įforminti BPK nustatyta tvarka. Kriminalinės žvalgybos įstatymas nenustato nei asmens pristatymo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, nei tokios procesinės prievartos priemonės kaip asmens sulaikymas, nei asmens siuntimo į medicinos įstaigą asmens neblaivumui ar apsvaigimui nuo narkotinių medžiagų patikrinti. Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas gali būti nepradėtas išimtiniais atvejais, kai gali kilti pavojus kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumui ir (ar) kriminalinės žvalgybos subjekto teisėtiems interesams.

3.5. Kasatoriai, remdamiesi kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-40-511/2019, teigia, kad ikiteisminio tyrimo institucijos pranešime apie nusikalstamą veiką (nagrinėjamoje byloje – kriminalinės žvalgybos duomenys) turėjo pateiktus duomenis apie tai, kokio juridinio asmens, kokioje patalpoje ir kokiuose objektuose laikoma nelegali programinė įranga (šioje byloje – kokio fizinio asmens, kokiame objekte – automobilyje – ir kokie neteisėti daiktai – narkotinės medžiagos). Policijos pareigūnų tikslas buvo ne neatidėliotini veiksmai, susiję su įmonės tarnybinių patalpų apžiūra, t. y. išsiaiškinti įvykio situaciją, koks nusikaltimas ir kaip galėjo būti padarytas, surasti, užfiksuoti ir paimti pėdsakus ir pan., o konkretus veiksmas – įmonės veikloje naudojamų kompiuterio standžiųjų diskų paėmimas, siekiant vėliau juos ištirti. Juos paimant buvo surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas (BPK 207 straipsnis), tačiau faktiškai toks procesinis veiksmas, kuriuo apribotos žmogaus teisės, atitiko ne įvykio vietos (šioje byloje – asmens ir transporto priemonės) apžiūrą, o procesinę prievartos priemonę – poėmį.

3.6. Be to, nebuvo pateikta duomenų, įrodančių kriminalinės žvalgybos veiksmų dėl K. K. ar G. A. atlikimo pagrįstumą ir teisėtumą. Teisinis pagrindas atlikti tokius kriminalinės žvalgybos veiksmus, kokie buvo atlikti su G. A., yra: 1) apygardų teismų pirmininkų ar jų įgaliotų teisėjų motyvuotos nutartys arba 2) neatidėliotinais atvejais – prokuroro nutarimai. Prokurorai, priėmę tokius nutarimus, per 24 valandas privalo pateikti motyvuotą teikimą nurodytiems teisėjams, kurie patvirtina veiksmų teisėtumą motyvuota nutartimi, – teisėjams nepatvirtinus veiksmų teisėtumo, veiksmai nutraukiami, o jų metu gauta informacija nedelsiant sunaikinama. Taip pat kriminalinės žvalgybos veiksmai gali būti atliekami tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui – informacijai ne apie bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką – ir vykdomi tik siekiant surinkti duomenų apie tokią veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-139/2015). 2020 m. spalio 21 d. prokuratūra pateikė tam tikrus dokumentus, tarp jų ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) viršininko 2020 m. spalio 20 d. raštą Nr. 30S-11353, kuriame nurodomas faktinis prokuratūros teikimo ir teismo nutarties pagrindas, ir 2016 m. vasario 22 d. policijos pareigūnų tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2016 m. kovo 3 d. tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šie tarnybiniai pranešimai nebuvo išslaptinti iki galo ir iš jų teksto neįmanoma suprasti, koks buvo šių tarnybinių pranešimų faktinis pagrindas, – jo nesant, nėra ir teikimo faktinio pagrindo, teismo nutarties faktinio pagrindo, teismo nutartis yra nepagrįsta, o jos pagrindu surinkti duomenys negali būti laikomi įrodymais.

3.7. Iš dalinio tarnybinių pranešimų teksto galima tik spėti, kad informacija apie K. K. galimai atliekamą nusikalstamą veiką gauta atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą, tačiau neaišku, ar šis kriminalinės žvalgybos veiksmas atliktas teisėtai – turint leidimą jį atlikti. Teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinę žvalgybą, privalo patikrinti: ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus; ar šie veiksmai atlikti nepažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais; ar tyrimo veiksmų trukmė atitinka pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-48-788/2018, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

3.8. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012). Nustačius, kad renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės. Įrodymais nepripažįstami duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių duomenų patikimumu ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus BPK nustatytus veiksmus, taip pat duomenys, kuriuos gaunant buvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuojamos kaltinamojo teisės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-302/2013). Abiejų instancijų teismai, pripažindami prieš G. A. surinktus duomenis įrodymais, pažeidė BPK 20 straipsnio 1 dalį, taip padarė BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pažeidimą.

3.9. Be to, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą, nėra įrodymų, kad G. A. būtų paėmęs į rankas popieriaus skiautę su trimis polietileniniais paketėliais, kuriuose buvo narkotinės medžiagos, kad pats būtų vartojęs narkotines medžiagas ar iki 2016 m. balandžio 7 d., ar po to, taigi vien tai, kad jo ir kitų asmenų valdytame (bet nepriklausiusiame G. A. nuosavybės teise) automobilyje buvo rasta narkotinė medžiaga, nepatvirtina valstybinio kaltinimo dėl G. A. kaltės, nes BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia – kaltininkas privalo suvokti, kad įgyja, laiko ar gabena narkotines medžiagas be tikslo jas platinti. G. A. nevartojo ir nevartoja narkotinių medžiagų, su jų platintojais nusikalstamų ryšių nepalaiko. Prieš G. A. sulaikymą jis ir K. K. telefonu tarėsi susitikti ir susitiko, tačiau 2017 m. kovo 23 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas tarp K. K. ir G. A. 2017 m. balandžio 6 d. vykęs pokalbis Nr. 1939 patvirtina tik tai, kad jie pažįstami ir tariasi dėl kosmetinės procedūros, o ikiteisminio tyrimo ir teismų nuomone – dėl narkotinių medžiagų įsigijimo. Klaipėdos apygardos teismas savo procesiniame sprendime pažymėjo, kad kyla abejonių, jog pokalbio metu galėjo būti kalbama apie kosmetologines procedūras, kosmetinių priemonių pirkimą, tačiau in dubio pro reo principas įpareigoja visas kilusias abejones vertinti kaltinamojo naudai. Asmens kaltė turi būti įrodyta taip, kad dėl jos nekiltų pagrįstų abejonių.

3.10. Analizuodamas 2016 m. balandžio 8 d. pokalbį Nr. 1937, 2016 m. balandžio 8 d. pokalbį Nr. 1938 ir 2016 m. balandžio 8 d. pokalbį Nr. 1938, apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šių telefoninių pokalbių turinio analizė suteikia pagrindo daryti išvadą, kad V. M. paminėtas G., kuris norėjo su ja pasikalbėti, yra G. A., o jos K. K. išsakyti teiginiai, kad „problemos didelės“ ir kad K. K. „tuoj varys į vieną vietą“, yra susiję su narkotinių medžiagų pardavimu G. A., tačiau bet kuris asmuo, išgirdęs, kad jis įtariamas narkotinių medžiagų įgijimu, – o G. A. buvimo policijoje metu tai girdėjo iš policijos pareigūnų, – praneštų tariamam pardavėjui, pažįstamam jau ne vienerius metus, apie tai, kad jis įtariamas narkotikų platinimu.

3.11. Liudytojai, kurie įvykio metu dirbo servise, kuriame 2016 m. balandžio 1 d. buvo tvarkomas ir plaunamas G. A. vairuotas automobilis „Mazda 6“, kategoriškai paneigė, kad jie ar kokie nors kiti asmenys servise šiame automobilyje galėjo palikti kokius nors daiktus. Byloje nėra jokių duomenų, kad šie asmenys galėtų būti susiję su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ar jų vartojimu, todėl teismas jų parodymais neabejojo. Kaip pažymėjo teismas, nėra ir kitų duomenų, kurie galėtų patvirtinti nuteistojo gynėjo prielaidą, jog narkotinės medžiagos nuteistajam galėjo patekti jam nežinant tuo metu, kai jis nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 3 d. buvo išvykęs atostogų į Londoną ir palikęs automobilį valdyti kitiems asmenims. Be to, kokainas turi didelę piniginę vertę, todėl neįtikima, kad koks nors pašalinis asmuo būtų suinteresuotas tiesiog padėti šią medžiagą atviroje automobilio vietoje. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad automobilis buvo prieinamas ne tik serviso darbuotojams, bet ir įmonės, kuriai priklausė automobilis, darbuotojams, kurie nebuvo apklausti teismo posėdžiuose, be to, atsižvelgiant į 2016 m. balandžio 7 d. chronologinius įvykius matyti, kad G. A. sulaikytas 18.55 val., jo apžiūra atlikta nuo 19.20 iki 19.40 val., tuo metu jo vairuoto automobilio raktus turėjo policijos pareigūnai. Automobilio apžiūra atlikta nuo 19.45 iki 20.10 val., taigi nesant kitų asmenų patvirtinimo ar paneigimo negalima atmesti prielaidos, kad narkotinės medžiagos galėjo patekti į G. A. automobilį ne iki jo sulaikymo ir pristatymo į policijos įstaigą, o nuo pristatymo iki apžiūros atlikimo.

3.12. Kasaciniame skunde teigiama, kad buvo bandoma surinkti duomenų apie kituose ikiteisminiuose tyrimuose tiriamas aplinkybes, – prokuroras pripažino, kad ši baudžiamoji byla yra ne tik didelės apimties ikiteisminio tyrimo rezultatas, bet ir bandymas šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apklausti kaip liudytoją įtariamąjį kitame ikiteisminiame tyrime – V. V., taip gaunant duomenis, kurie galimai būtų panaudoti kitoje baudžiamojoje byloje, ir per kaltinamųjų G. A. ir K. K. parodymus pagrįsti įtarimus bei kaltinimus kitiems asmenims.

4. Nuteistosios K. K. gynėjas advokatas T. Meidus kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio dalį, kuria pakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nuosprendis bei K. K. panaikintas BK 75 straipsnio nuostatų taikymas, ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis K. K. yra teisėtas ir pagrįstas, tiek kvalifikavimo, tiek bausmės skyrimo bei bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas yra teisingi. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė už tris savarankiškas tyčines veikas, kurios priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, neviršija maksimalios galiojusios BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytos ribos, kuriai esant galimas bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų K. K. taikymo, įvertino tai, kad ji anksčiau neteista, nusikalto pirmą kartą, nors buvo bausta administracine tvarka, tačiau administracines nuobaudas nuosprendžio priėmimo metu yra įvykdžiusi, yra išsituokusi, dirba, viena augina neįgalų vaiką, turi kreditinių įsipareigojimų bankui, po nusikalstamų veikų padarymo lankėsi pas psichologą, gydėsi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto Palangos klinikoje, jai diagnozuotas adaptacijos sutrikimas. K. K. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė.

4.2. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog nuteistoji, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, savo darbo vietoje laikė dešimt plastikinių paketėlių su 10,18 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 3,44 g narkotinės medžiagos – kokaino, o šis kiekis, kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, žymiai viršija maksimalią nedidelio kokaino kiekio ribą. Teismas sutiko su prokuroro argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė nuteistosios sveikatos būklę viena iš aplinkybių, leidžiančių taikyti jai nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusios BK 75 straipsnio redakcijos nuostatas, nes sveikatos būklė netrukdė jai padaryti tris sunkius nusikaltimus, o šių nusikalstamų veikų darymo metu nuteistoji į gydytojus nesikreipė. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad K. K. inkriminuoti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, nes ji ilgiau nei metus tyčia ir kryptingai neteisėtai disponavo kokainu, kurį pati vartojo ir platino, – neteisėto disponavimo kokainu faktai buvo užfiksuoti tris kartus. Net ir žinodama, kad turi neįgalų vaiką, kuriuo reikia rūpintis, ir suprasdama, kad gali būti nubausta laisvės atėmimu, K. K. nesustojo daryti nusikalstamų veikų. Kreditinių įsipareigojimų turėjimas taip pat nėra pagrindas atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

4.3. Apeliacinės instancijos teismas nepaneigė nė vieno pirmosios instancijos teismo argumento, susijusio su BK 75 straipsnio K. K. taikymu. Teismo pateiktas BK 75 straipsniui taikyti reikšmingų kriterijų aiškinimas ir taikymas neatitinka kasacinės instancijos teismo suformuotos praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, 2K-536/2014 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas kaip vieną aplinkybių, lėmusių bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajai K. K. panaikinimą, skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad ji kategoriškai neigė kaltę, dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų nesigailėjo, nepaisydama objektyvių jos kaltę patvirtinančių įrodymų, stengėsi išvengti atsakomybės. Šios apeliacinės instancijos teismo nurodytos aplinkybės neatitinka byloje esančių dokumentų. K. K. neneigė vartojusi narkotinę medžiagą kokainą ir jį laikiusi savo reikmėms, tai, kad ji dalį pareikštų kaltinimų dėl tikslo platinti draudžiamą medžiagą neigė, negali būti interpretuojama kaip aplinkybė, sukelianti jai neigiamus padarinius. Taip pat tai, kad iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo gynyba ginčijo Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka gautų faktinių duomenų teisėtumą ar pareikštų kaltinimų pagrįstumą, nuteistajai K. K. negali turėti papildomų neigiamų padarinių. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo aplinkybę, kad nuteistoji K. K. apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžio nepadavė, taigi ji sutiko su teismo nuosprendžiu; esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad K. K. sąmoningai vengia baudžiamosios atsakomybės ar nesupranta savo veikų pavojingumo.

4.4. Po inkriminuojamų veikų padarymo praėjo daugiau nei treji su puse metų, per šį laikotarpį K. K. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, ji gydosi. Apeliacinės instancijos teismo motyvai, kuriais apeliacinės instancijos teismas akcentuoja didesnį nuteistosios K. K. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, yra nepagrįsti, teismas nutyli, kad abiem narkotinių medžiagų platinimo atvejais buvo išplatintas artimas nedideliam kokaino kiekis, o trečiuoju atveju narkotinė medžiaga išplatinta nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo teiginiai, kad K. K. ilgiau nei metus tyčia ir kryptingai neteisėtai disponavo kokainu, kurį pati vartojo ir platino, jokiais būdais negali būti bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo kriterijus, nes tokie faktai apkaltinamajame nuosprendyje nenustatyti. Nuosprendžiu nustatytų veikų pavojingumas yra toks, koks yra nustatytas, ir apeliacinės instancijos teismas negali dirbtinai jo didinti, pateikdamas teisiškai nereikšmingus arba neatitinkančius bylos medžiagos argumentus. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti neįgaliųjų ir pan.). Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad K. K. viena augina ir išlaiko neįgalų nepilnametį vaiką, kuriam nuolat pasikartoja epilepsijos priepuoliai, kitų artimųjų, galinčių prižiūrėti nuteistosios sūnų, nėra. K. K. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

5. Atsiliepimu į nuteistosios K. K. gynėjo advokato T. Meidaus ir nuteistojo G. A. bei jo gynėjo advokato H. Mackevičiaus kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Antanas Stepučinskas prašo kasacinius skundus atmesti. Atsiliepime prokuroras nurodo:

5.1. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, turi ne tik atsižvelgti į formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tada, kai teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas, šioje byloje nusprendęs, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria K. K. buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Teismas įvertino tai, kad K. K. padarė tris sunkius tyčinius nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, atsižvelgė į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d.

įsakymu patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas kokaino nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,2 g šios medžiagos, didelis kiekis yra daugiau nei 20 g, labai didelis kiekis yra daugiau nei 100 g. Vertinant nuteistosios nusikalstamų veikų pavojingumą pažymėtina, kad vienu atveju K. K. nusikalstami veiksmai pasireiškė tuo, kad ji, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, savo darbo vietoje neteisėtai laikė dešimt plastikinių paketėlių su 10,18 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 3,44 g narkotinės medžiagos – kokaino.

Šis kiekis žymiai viršija maksimalią nedidelio kokaino kiekio ribą. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ir pagrįstai sutiko su prokuroro argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė nuteistosios sveikatos būklę viena iš aplinkybių, leidžiančių taikyti jai nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio BK 75 straipsnio nuostatas, nes jos sveikatos būklė nesutrukdė jai padaryti net tris sunkius nusikaltimus, o šių nusikalstamų veikų darymo metu nuteistoji į gydytojus nesikreipė. Byloje esantys dokumentai patvirtino, kad K.

K. į psichologą kreipėsi tik praėjus metams po jos sulaikymo, o adaptacijos sutrikimas jai diagnozuotas jau vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ir tai, kad nors nuteistoji dirba ir viena augina nepilnametį neįgalų vaiką, tačiau šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog K. K. laikė ir platino narkotines medžiagas būtent savo darbo vietoje.

5.2. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistajai inkriminuoti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, nes bylos įrodymų visuma patvirtina, jog ji ilgiau nei metus tyčia ir kryptingai neteisėtai disponavo kokainu, kurį pati vartojo ir platino. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis ir jų platinimas buvo tapę K. K. gyvenimo būdu. Net ir žinodama, kad turi neįgalų vaiką, kuriuo reikia rūpintis, ir suprasdama, kad gali būti nuteista laisvės atėmimo bausme, K. K. nesustojo daryti nusikalstamų veikų. Be to, K. K. viso proceso metu neigė savo kaltę padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nesigailėjo, todėl akivaizdu, jog ji nesupranta savo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo, kritiškai nevertina savo elgesio net ir esant byloje objektyviems jos kaltę patvirtinantiems įrodymams, stengėsi išvengti atsakomybės. Aplinkybės, kad K. K. dirba, viena augina neįgalų vaiką, turi kreditinių įsipareigojimų bankui, po nusikalstamų veikų padarymo lankėsi pas psichologę, nekeičia nuteistosios pavojingumo vertinimo ir išvados, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

5.3. Įvykio metu G. A. automobilis sustabdytas ir apžiūra atlikta dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo. Tai patvirtina 2016 m. balandžio 7 d. vyresniojo tyrėjo tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2016 m. balandžio 7 d. apie 18.55 val. buvo sustabdytas G. A. vairuojamas automobilis, transporto priemonės apžiūros metu rasti ir paimti trys polietileniniai maišeliai su šviesios spalvos milteliais, kaip įtariama, narkotine medžiaga – kokainu, kurį tą pačią dieną G. A. įsigijo iš K. K. Taip pat nurodoma, kad dėl nurodytų aplinkybių tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą. Taigi daiktai (trys polietileniniai maišeliai su milteliais) buvo rasti atliekant apžiūrą, o ne kratą ar poėmį. 2016 m. balandžio 7 d. apžiūros metu G. A. dalyvavo, patvirtino atliktų veiksmų teisingumą savo parašais. Nors nuteistasis neigė, kad automobilyje rasti maišeliai su milteliais priklauso jam, tačiau patvirtino, jog apžiūros protokole surašyti duomenys, kad jo vairuotame automobilyje buvo rasti maišeliai su milteliais, yra teisingi, ir pastabų dėl to neturėjo. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad apžiūrai atlikti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis ar prokuroro nutarimas nereikalingi. Apžiūros protokolas surašytas iki ikiteisminio tyrimo pradžios šioje byloje, o pradėjus ikiteisminį tyrimą šie dokumentai pridėti prie baudžiamosios bylos, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad apžiūros metu faktiškai buvo atliekama ne apžiūra, o krata ar poėmis ar kad tokiu būdu gautais duomenimis negalima remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2013, 2K-106-693/2016).

5.4. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pokalbiai, kuriais grindžiama G. A. kaltė, buvo kontroliuojami turint duomenų apie daromus sunkius BK 260 straipsnyje nustatytus nusikaltimus, t. y. apie tai, jog K. K. įsigyja ir platina kitiems asmenims narkotines medžiagas (kokainą). Būtent už tokių trijų BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytų sunkių nusikaltimų padarymą šioje byloje buvo nuteista K. K., o G. A. yra vienas iš asmenų, kuriam K. K. pardavė kokainą. Todėl K. K. pokalbiais su G. A. ir kitais asmenimis G. A. kaltė grindžiama pagrįstai. Tai patvirtina ir Klaipėdos apygardos teismo pirmininko įgalioto teisėjo 2016 m. kovo 7 d. nutartis, kuria buvo sankcionuotos kriminalinės žvalgybos priemonės K. K. Nutartis buvo priimta pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus (toliau – Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKTS) vyriausiojo prokuroro 2016 m. kovo 7 d. teikimą, jis buvo parengtas pagal Klaipėdos apskrities VPK prašymą, kuriame nurodyti duomenys, sudarę pagrindą priimti 2016 m. kovo 7 d. nutartį. Teisiškai reikšminga, kad minėtoje nutartyje nurodyta, kad kriminalinės žvalgybos veiksmais siekiama surinkti duomenis apie K. K. ir jos galimų bendrininkų vykdomą nusikalstamą veiką ir kad tokių veiksmų sankcionavimo metu buvo informacijos, jog K. K. platina narkotines medžiagas kitiems asmenims. Šiuo atveju tokia informacija pasitvirtino – pavyko užfiksuoti, kad vienas iš asmenų, kuriems K. K. tokias medžiagas pardavė, buvo G. A. Duomenys apie K. K. nusikalstamus veiksmus buvo renkami laikantis įstatymo reikalavimų – esant faktiniam ir teisiniam pagrindams. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, priešingai nei nurodė G. A. gynėjas, šiais kriminalinės žvalgybos veiksmais gautais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais, galėjo būti grindžiama asmenų, kuriems K. K. platino narkotines medžiagas, kaltė.

5.5. Kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas byloje nepašalintas abejones privalėjo vertinti G. A. naudai, nuteistojo parodymus nepagrįstai atmetė kaip jo gynybos versiją, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, yra deklaratyvūs ir iš esmės pagrįsti vien tik nesutikimu su žemesniųjų instancijų teismų išvadomis. Vien tai, kad žemesnieji teismai įrodymus įvertino kitaip, nei to pageidavo nuteistojo G. A. gynėjas, nereiškia, kad buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos ar in dubio pro reo principas.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo G. A. ir jo gynėjo advokato H. Mackevičiaus kasacinis skundas atmestinas, nuteistosios K. K. gynėjo advokato T. Meidaus kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

7. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010).

8. Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-788/2019). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Taigi, kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.

9. Nuteistojo G. A. ir jo gynėjo kasaciniame skunde, be kita ko, ginčijamos ir teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės bei jų pagrindu padarytos išvados dėl neteisėto narkotinės medžiagos – kokaino – įgijimo laikymo ir gabenimo, keliant prielaidas apie tai, jog narkotinę medžiagą G. A. vairuojamame automobilyje galėjo palikti kiti asmenys. Tokie kasacinio skundo argumentai nėra apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl nenagrinėjami.

Dėl nuteistojo G. A. ir jo gynėjo kasacinio skundo argumentų

Dėl BPK normų, reglamentuojančių ikiteisminio tyrimo pradžią (BPK 166, 171 straipsnių), ir BPK 20 straipsnio 4 dalies taikymo

10. Kasatoriai teigia, kad G. A. ir jo vairuojamo automobilio apžiūros buvo atliktos pažeidžiant BPK nustatytus reikalavimus bei pažeidžiant G. A. teises, todėl teismai, pripažindami šiais veiksmais gautus duomenis įrodymais, pažeidė BPK 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus. Šie kasacinio skundo argumentai iš dalies yra pagrįsti.

11. Ikiteisminis tyrimas pradedamas arba gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pačiam nustačius nusikalstamos veikos požymius. Pagal BPK 171 straipsnio 1 dalį, jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga pati nustato nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą ir kartu apie tai praneša prokurorui. Ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje buvo pradėtas 2016 m. balandžio 7 d., o prokurorui apie tai pranešta balandžio 8 d. (1 t., b. l. 14, 15, 17, 18). Taigi BPK 171 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai nebuvo pažeisti.

12. BPK 166 straipsnyje, kuriame reglamentuojama ikiteisminio tyrimo pradžia, nenurodyti sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą įforminimo būdai. Šie būdai nurodyti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (2020 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. I-391 redakcija) 5 punkte (rezoliucija, tarnybinis pranešimas, prokuroro reikalavimas, prokuroro nutarimas). Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos skyriaus viršininkės 2016 m. balandžio 7 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo; šiame pranešime nurodyta, kad 2016 m. balandžio 7 d. apie 19.00 val. buvo sustabdytas G. A. vairuojamas automobilis, jame rasti ir paimti trys paketėliai su milteliais, kaip įtariama, narkotine medžiaga – kokainu, kuriuos G. A. tą pačią dieną įsigijo iš K. K. (1 t., b. l. 14, 15). Taigi narkotinė medžiaga G. A. vairuojamame automobilyje buvo rasta ir paimta prieš pradedant ikiteisminį tyrimą.

13. Prieš pradedant ikiteisminį tyrimą buvo atlikta G. A. ir jo vairuojamo automobilio apžiūra. Šios apžiūros buvo atliktos vadovaujantis BPK 92, 179, 205, 207 straipsniais (3 t., b. l. 1–6). Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad narkotinė medžiaga iš automobilio paimta nepažeidžiant BPK nustatytų reikalavimų, nes G. A. apžiūroje dalyvavo, pastabų dėl veiksmo rezultatų neturėjo, policijos pareigūnai turėjo teisę atlikti automobilio apžiūrą pagal veiksmo atlikimo metu galiojusio Policijos įstatymo 24 straipsnio nuostatas.

14. Policijos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1856 redakcija) 24 straipsnyje „Pareigūnų teisės atskleidžiant ir tiriant nusikalstamas veikas ar administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus)“ nustatyta, kad pareigūnas, tirdamas nusikalstamas veikas, administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus) ar turėdamas duomenų, kad nusikalstama veika ar administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) yra rengiamas, daromas ar buvo padarytas, teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais turi teisę, be kita ko, apžiūrėti transporto priemonę, asmenį ir jo bagažą (5 punktas). Pagal Policijos įstatymo 24 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą policijos pareigūnas gali apžiūrėti transporto priemonę, asmenį ir jo bagažą ne bet kada ir ne bet kaip, o tik tirdamas nusikalstamas veikas, administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus) ar turėdamas duomenų, kad nusikalstama veika ar administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) yra rengiamas, daromas ar buvo padarytas, ir tik teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais. Nusikalstamos veikos atskleidžiamos ir tiriamos Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir BPK nustatyta tvarka, administraciniai teisės pažeidimai (nusižengimai) – Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (G. A. veikos padarymo metu – Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso) nustatyta tvarka.

15. Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnai, turėdami informacijos, jog K. K. neteisėtai disponuoja narkotinėmis medžiagomis, atliko kriminalinės žvalgybos tyrimą ir pagal Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2016 m. kovo 7 d. nutartį atliko K. K. slaptą sekimą bei elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų slaptą kontrolę ir fiksavimą naudodami technines priemones specialia tvarka. Atlikdami šiuos kriminalinės žvalgybos veiksmus, policijos pareigūnai nustatė, kad K. K. platina narkotines medžiagas ir kad 2016 m. balandžio 7 d. šias medžiagas galimai parduos G. A., todėl buvo sustabdytas G. A. vairuojamas automobilis ir pristatytas į policijos komisariatą, ten buvo atlikta automobilio ir G. A. apžiūra. Pagal byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad G. A. faktiškai buvo sulaikytas, t. y. buvo suvaržyta jo laisvė, tačiau sulaikymo protokolo byloje nėra.

16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje nustatyta, kad žmogaus laisvė neliečiama (1 dalis), niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas (2 dalis). Vadinasi, tikrindami kriminalinės žvalgybos veiksmais gautą informaciją apie tai, kad G. A. gali neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis, policijos pareigūnai privalėjo elgtis BPK nustatyta tvarka, t. y. sulaikyti G. A. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka, pradėti ikiteisminį tyrimą ir atlikti būtinus turimai informacijai patikrinti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Šiuo atveju, nepradėjus ikiteisminio tyrimo, negalėjo būti atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, išvardyti BPK 168 straipsnio 1 dalyje, nes šie veiksmai atliekami tik gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenims patikslinti, t. y. kai ikiteisminis tyrimas pradedamas BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju.

17. Faktiškai sulaikius G. A. ir nesurašius sulaikymo protokolo, buvo pažeisti BPK 140 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti reikalavimai. Faktinio sulaikymo metu G. A. nei oficialiai, nei neoficialiai nebuvo apklaustas ir nebuvo verčiamas duoti parodymų, sulaikymo metu duotais jo paaiškinimais nuosprendžiai negrindžiami, todėl byloje susiklosčiusi situacija skiriasi nuo situacijų, aiškintų kasaciniame skunde išvardytose kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-350/2013, 2K-233-788/2016, 2K-78-648/2020, ir šios nutartys nėra teismo precedentas nagrinėjamai bylai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nors atliekant tyrimą nuo 2016 m. balandžio 7 d. 18 val. 55 min. iki 20 val. 50 min. buvo suvaržyta G. A. laisvė ir buvo pažeisti BPK 140 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti reikalavimai, šie pažeidimai neturi reikšmės byloje priimtų teismų nuosprendžių teisėtumui.

18. Kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad policijos pareigūnai, sustabdę ir į policijos komisariatą pristatę G. A. vairuotą automobilį, faktiškai atliko ne jo apžiūrą, bet kratą ir šį veiksmą atliko pažeisdami BPK 145 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Minėta, kad policijos pareigūnai, atlikdami kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, turėjo informacijos, kad G. A. neteisėtai disponuoja narkotinėmis medžiagomis, ir kad, sustabdžius G. A. vairuotą automobilį, G. A. faktiškai buvo sulaikytas. Taigi šiuo atveju policijos pareigūnai, laikinai sulaikę G. A., BPK nustatyta tvarka turėjo pradėti ikiteisminį tyrimą, surašyti laikinojo sulaikymo protokolą, priimti nutarimą atlikti kratą ir atlikti G. A. bei jo vairuoto automobilio kratą. Pažymėtina, kad pagal BPK 146 straipsnio 2 dalį, sulaikant asmenį, jo asmens krata daroma nepriėmus dėl to atskiros nutarties, o pagal BPK 1601 straipsnio 1 dalį neatidėliotinais atvejais krata gali būti daroma ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, per tris dienas nuo nutarimo priėmimo gaunant ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, patvirtinančią kratos teisėtumą. Darytina išvada, kad G. A. asmens krata buvo padaryta BPK nustatyta tvarka jo nesulaikius ir nepradėjus ikiteisminio tyrimo, o G. A. vairuoto automobilio krata buvo padaryta nepriėmus dėl to ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo.

19. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Vertinant policijos pareigūnų veiksmų, kuriais buvo paimtos narkotinės medžiagos iš G. A. vairuoto automobilio, teisėtumą pažymėtina, kad, kaip minėta, policijos pareigūnai turėjo informacijos, kad G. A. iš K. K. įgijo narkotines medžiagas ir jas gabena, todėl buvo faktinis pagrindas, nurodytas BPK 140 straipsnio 1 dalyje, laikinai jį sulaikyti ir atlikti jo asmens kratą. Ši informacija taip pat buvo faktinis pagrindas, nurodytas BPK 145 straipsnio 1 dalyje, daryti G. A. vairuoto automobilio kratą. Tokie veiksmai faktiškai ir buvo atlikti, tačiau nei sulaikymo, nei asmens kratos protokolai nebuvo surašyti, nebuvo priimtas nutarimas daryti automobilio kratą ir nesurašytas automobilio kratos protokolas. Vietoj to buvo surašyti G. A. ir jo vairuoto automobilio apžiūros protokolai. Taigi veiksmai, kurių metu G. A. vairuotame automobilyje buvo rasta 0,925 g narkotinės medžiagos – kokaino, nebuvo tinkamai procesiškai įforminti ir buvo pažeisti BPK 149 straipsnio 10 dalyje, 1601 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai.

20. Pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį esminiai BPK pažeidimai yra BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Duomenys, gauti pažeidus BPK nustatytus reikalavimus, nepripažįstami įrodymais tais atvejais, kai padaryti pažeidimai kelia pagrįstų abejonių duomenų patikimumu ir šių abejonių negalima pašalinti teisėtais būdais gautais duomenimis. Atliekant G. A. ir jo vairuoto automobilio apžiūrą G. A. laisvė buvo apribota ne pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, o narkotinė medžiaga – kokainas – automobilyje buvo rasta ir paimta ne tuo proceso veiksmu, kurį nustato BPK. Tačiau padaryti BPK pažeidimai nepaneigia fakto, kad G. A. vairuotame automobilyje buvo rasta narkotinė medžiaga – kokainas. Ta aplinkybė, kad automobilyje rastu kokainu neteisėtai disponavo (jį įgijo, laikė ir gabeno) G. A., byloje nustatyta kitomis priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje detaliai aiškinosi kokaino suradimo ir paėmimo aplinkybes. Teismo posėdyje buvo apklausti policijos pareigūnai, dalyvavę sulaikant G. A. vairuojamą automobilį ir darę jo apžiūrą: T. N., A. J., V. B., E. K. Aiškinantis galimas narkotinių medžiagų atsiradimo automobilyje aplinkybes, buvo apklausti autoserviso darbuotojai A. B., M. M., Ma. M. Nuosprendyje teismas kruopščiai išanalizavo kriminalinės žvalgybos veiksmais surinktą medžiagą bei kitus byloje esančius duomenis ir savo išvadas dėl to, kad būtent G. A. neteisėtai disponavo jo vairuotame automobilyje rasta narkotine medžiaga, pagrindė teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šioje nutartyje nurodyti proceso veiksmų, atliktų prieš pradedant ikiteisminį tyrimą, fiksavimo pažeidimai nesukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, todėl nepripažintini esminiais BPK pažeidimais, dėl kurių nuosprendis turėtų būti naikinamas arba keičiamas.

21. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad G. A. neteisėtai buvo siunčiamas atlikti medicinos apžiūros, nes Kriminalinės žvalgybos įstatyme tokia pareigūnų teisė nenustatyta. Minėta, kad policijos pareigūnai, prieš sustabdydami G. A. vairuojamą automobilį, turėjo informacijos apie tai, kad jis gali neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis. Automobilyje radus tris polietileninius paketėlius su baltos spalvos milteliais, turima informacija iš dalies pasitvirtino, todėl buvo galima pagrįstai manyti, kad G. A. vartoja narkotines medžiagas. Siekiant patikrinti šią aplinkybę ir buvo pavesta atlikti G. A. medicinos apžiūrą. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka būti patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Tokia pat pareiga vairuotojams įtvirtinta ir Kelių eismo taisyklių 17 punkte. Taigi policijos pareigūnai, pasiųsdami G. A. atlikti medicinos apžiūros, elgėsi teisės aktų nustatyta tvarka.

22. Nuteistojo G. A. ir jo gynėjo kasaciniame skunde nepagrįstai keliamos abejonės dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmais gautos informacijos panaudojimo įrodinėjant G. A. kaltę neteisėtai disponavus narkotinėmis medžiagomis. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2016 m. kovo 7 d. nutartimi, vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10, 15 straipsniais, siekiant surinkti duomenis apie K. K. ir jos bendrininkų galimai vykdomas nusikalstamas veikas, išaiškinti jų rengiamus ir daromus nusikaltimus, buvo sankcionuotas K. K. slaptas sekimas ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas naudojant technines priemones specialia tvarka (2 t., b. l. 114). Taikant šias priemones ir buvo nustatyta, kad K. K. 2016 m. balandžio 7 d. pardavė narkotines medžiagas G. A. Nutartis buvo priimta pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKTS vyriausiojo prokuroro 2016 m. kovo 7 d. teikimą, kuris parengtas pagal Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos prašymą. Prašyme nurodyti duomenys, sudarantys faktinį pagrindą priimti nutartį atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus. Byloje yra šio prašymo išrašas (2 t., b. l. 118, 119). Tai, kad šiame išraše neatskleistas informacijos, sudarančios valstybės ir tarnybos paslaptį, turinys, nereiškia, kad, kaip teigia kasatorius, nebuvo faktinio pagrindo priimti teismo nutartį, todėl teismo nutartis yra nepagrįsta, o jos pagrindu surinkti duomenys negali būti laikomi įrodymais. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui, įgaliotam sankcionuoti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, buvo pateikta turima kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiaga. Teisėjas, susipažinęs su šia medžiaga, konstatavo, kad pateiktoje medžiagoje yra informacijos apie K. K. galimai daromas nusikalstamas veikas, nurodytas BK 260 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, todėl kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas pagrįstai. Teisėjo sankcionuotais kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmais surinkta informacija patvirtino, kad K. K. pardavinėjo narkotines medžiagas, taigi policijos prašyme taikyti kriminalinės žvalgybos priemones prieš K. K. nurodyta informacija pasitvirtino.

23. G. A. padarytas nusikaltimas, už kurį jis nuteistas, nenurodytas Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tačiau tai nereiškia, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmais surinkti duomenys negali būti panaudojami įrodinėjant jo kaltę padarius nusikaltimą, nurodytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2016 m. kovo 7 d. nutartimi buvo kontroliuojami K. K. pokalbiai telefonu, turint duomenų, kad ji daro nusikaltimus, nurodytus BK 260 straipsnyje, t. y. apie tai, kad K. K. įsigyja ir platina narkotines medžiagas (kokainą). Būtent pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir nuteista K. K., o G. A. yra vienas iš asmenų, kuriam K. K. pardavė kokainą. Taigi G. A. padarytas nusikaltimas yra tiesiogiai susijęs su K. K. padarytais nusikaltimais, todėl byloje užfiksuotais K. K. pokalbiais telefonu su G. A. ir kitais asmenimis G. A. kaltė grindžiama pagrįstai.

24. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad, įrodinėjant G. A. kaltę padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nebuvo padaryta, todėl naikinti arba keisti teismų priimtus sprendimus nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuteistosios K. K. gynėjo kasacinio skundo argumentų

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

25. Nuteistosios K. K. gynėjas pagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir panaikindamas K. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, netinkamai pritaikė BK 75 straipsnį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija).

26. K. K. nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už veikas, padarytas 2016 m. balandžio 7 d., 2016 m. spalio 21 d., 2017 m. gegužės 4 d. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų, taigi šioje dalyje nurodytas nusikaltimas yra sunkus (BK 11 straipsnio 5 dalis). K. K. veikų padarymo metu galiojo BK 75 straipsnio 1 dalis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), pagal kurią asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už trijų nusikaltimų, nurodytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą K. K. paskirta subendrinta laisvės atėmimo trejiems metams devyniems mėnesiams bausmė, todėl teismas, nustatęs BK 75 straipsnyje nurodytas sąlygas, turėjo įgaliojimus atidėti K. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

27. BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų).

Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021).

28. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl K. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, atsižvelgė į tai, kad nuteistoji padarė tris tyčinius sunkius nusikaltimus, jai yra diagnozuotas adaptacijos sutrikimas, ji dirba, išsiskyrusi, viena augina nepilnametį neįgalų vaiką, turi įsipareigojimų bankui. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas maksimaliam įstatymo nustatytam laikotarpiui, paskiriant tris pareigas: tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumo, įvertino tiek K. K. veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek ir jos asmenybę apibūdinančius požymius.

29. Apeliacinės instancijos teismas, paneigdamas pirmosios instancijos teismo išvadą, kad K. K. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, ir panaikindamas K. K. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, ypač akcentavo K. K. padarytų nusikaltimų pavojingumą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atidėdamas K. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, įvertino K. K. padarytų nusikaltimų pavojingumą ir atsižvelgė į tai, kad K. K. padarė tris tyčinius sunkius nusikaltimus.

Pažymėtina ir tai, kad policijos pareigūnai dar iki 2016 m. balandžio 7 d., t. y. prieš pradėdami ikiteisminį tyrimą, turėjo informacijos apie tai, kad K. K. neteisėtai disponuoja narkotinėmis medžiagomis, ir atliko kriminalinės žvalgybos tyrimą. Šioje nutartyje minėta, kad, siekiant surinkti duomenis apie K. K. ir jos bendrininkų galimai vykdomas nusikalstamas veikas, išaiškinti jų rengiamus ir daromus nusikaltimus, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2016 m. kovo 7 d. nutartimi, vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10, 15 straipsniais, buvo sankcionuotas K.

K. slaptas sekimas bei elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas naudojant technines priemones specialia tvarka. Taikant šias priemones, buvo nustatyta, kad K. K. 2016 m. balandžio 7 d. pardavė narkotines medžiagas G. A. Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. balandžio 11 d. nutartimis buvo paskirtas K. K. slaptas sekimas (2 t., b. l.

3) ir leista klausytis K. K. telefoninių pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, daryti jų įrašus bei ją fiksuoti ir kaupti, taip pat nustatyti abonento buvimo vietą (2 t., b. l. 6, 7). Vėliau šių priemonių taikymas buvo paskirtas ir tęsiamas BPK nustatyta tvarka. Taikant šias priemones buvo nustatyta, kad K. K. pardavė narkotines medžiagas O. B. ir kad V. V. gyvenamojo namo garaže yra 1033,28 g kokaino. Taigi apie K. K. daromas nusikalstamas veikas policijos pareigūnams buvo žinoma daugiau nei metus laiko, tačiau po pirmosios nusikalstamos veikos padarymo – narkotinių medžiagų pardavimo G.

A. – jos daromos veikos nebuvo užkardytos, o siekiant nustatyti kitus asmenis, platinančius narkotines medžiagas, jos neteisėtas elgesys buvo kontroliuojamas, t. y. jai buvo taikomos slaptos procesinės prievartos priemonės. Dėl šių priežasčių du kiti K. K. padaryti nusikaltimai (narkotinių medžiagų pardavimas O. B. ir narkotinių medžiagų laikymas turint tikslą parduoti ar kitaip jas platinti) nekėlė tokio pavojaus, kokį paprastai kelia sunkūs nusikaltimai, todėl darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl K.

K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, nepagrįstai suabsoliutino jos padarytų nusikaltimų pavojingumą.

30. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, be kita ko, turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-499/2013, 2K-56/2014, 2K-215-303/2015). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas K. K. asmenines savybes ir taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas, atsižvelgė į tai, kad K. K. dirba, yra išsiskyrusi, viena augina nepilnametį neįgalų vaiką, jai yra diagnozuotas adaptacijos sutrikimas. Apeliacinės instancijos teismas nurodytas aplinkybes vertino kitaip nei pirmosios instancijos teismas ir konstatavo, kad nusikaltimus K. K. darė darbo vietoje, sveikatos būklė nesutrukdė jai padaryti net trijų sunkių nusikaltimų, o šių nusikalstamų veikų darymo metu nuteistoji į gydytojus nesikreipė, bei padarė išvadą, kad nuteistąją ir jos padarytas veikas apibūdinančių bylos duomenų visuma nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad K. K. paskirtos bausmės tikslai dar galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Darydamas tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas ignoravo aplinkybę, kad K. K. viena augina nepilnametį neįgalų vaiką, kuriam epizodiškai pasikartoja epilepsijos priepuoliai ir reikalinga nuolatinė priežiūra. K. K. atliekant laisvės atėmimo bausmę, tokią priežiūrą turėtų užtikrinti valstybės institucijos, o tai neabejotinai paveiktų motinos ir nepilnamečio vaiko socialinius ryšius.

31. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas K. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taip pat atsižvelgė į tai, kad ji viso baudžiamojo proceso metu kategoriškai neigė savo kaltę padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nesigailėjo, todėl akivaizdu, jog ji nesupranta savo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo, kritiškai nevertina savo elgesio ir, net byloje esant objektyviems jos kaltę patvirtinantiems įrodymams, stengėsi išvengti atsakomybės. Pažymėtina, kad ši teismo išvada nėra visiškai pagrįsta. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje K. K. teigė, kad kokainą įsigydavo savo reikmėms ir jį vartodavo. Taigi K. K. kategoriškai neneigė padariusi nusikaltimą; ji neigė tik narkotinių medžiagų platinimo faktą. Taip pat pažymėtina, kad nuo nusikaltimo padarymo iki apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo praėjo daugiau nei treji su puse metų. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo duomenų, kad per tą laiką K. K. padarė kokius nors teisės pažeidimus.

32. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų, tačiau skirtingai įvertintų aplinkybių negalima padaryti išvados, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajai K. K. paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, neužtikrintų specialiosios ir bendrosios prevencijos ir kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto netaikymo nuteistajai K. K. naikinama, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl BK 75 straipsnio nuostatų nuteistajai K. K. taikymo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 6 punktais,

n u t a r i a :

Nuteistojo G. A. ir jo gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus kasacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 2 d. nuosprendis pakeistas, K. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 2 dalies 5, 8, 10 punktus, panaikintas, ir dėl šios dalies palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 2 d. nuosprendį be pakeitimų.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Artūras Pažarskis

Pranas Kuconis