2021-03-31 Nr. AB-6376-3-62-3-01550-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2335-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01550-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą pareiškėjui V. Š. dėl Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) 2020 m. birželio 26 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Ginčų komisija) 2020 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 21R1-81 (AG1-81/09-2020) ir pareiškėjo V. Š. skundą atmesti.

2. Atsakovas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. V. Š. su 2020 m. kovo 30 d. prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydamas išduoti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 privatizavimo sutarčių kopijas, tačiau jo prašymas Administracijos 2020 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 60-2-404 (toliau – ir skundžiamas raštas / sprendimas) buvo netenkintas. Prašomus dokumentus atsisakyta išduoti, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas nėra buto pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sutarčių šalis ar šeimos narys, prašomi dokumentai yra susiję su kitais fiziniais asmenimis.

2.2. Ginčų komisija 2020 m. birželio 2 d. sprendimu nepagrįstai Administracijos skundžiamą raštą panaikino ir įpareigojo atsakovą pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo. Ginčų komisijos sprendimas motyvuojamas tuo, kad Administracijos rašte nėra konkrečiai nurodyta, kokiomis Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis remiamasi, nurodomas tik pats teisės akto pavadinimas, o ne konkrečios ginčui aktualios teisės akto nuostatos. Ginčų komisija nepagrįstai sprendė, kad Administracijos raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų.

2.3. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas) 2 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, jog asmens duomenys tvarkomi, vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir Reglamentas) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. Pagal Teisės gauti informaciją įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus.

2.4. Administracija teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėjo pareiškėjo prašymą bei pateikė jam atsakymą, kuris atitinka Teisės gauti informaciją įstatymo 4 straipsnyje įvardytą informacijos išsamumo principą, reiškiantį, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija. Ginčijamu aktu pareiškėjui pateikta informacija jo prašomu klausimu atitiko prašymo turinį. Pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad viso namo ir atskirų turtinių vienetų teisinę registraciją pagal atliktus kadastrinius matavimus atlieka valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centras. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas prašė pateikti privatizavimo dokumentų kopijas ne tik jam nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio pirminio privatizavimo sandorio šalimi jis nebuvo, bet ir kitiems fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių butų, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Priešingai nei nurodyta Ginčų komisijos sprendime, Administracijos raštas atitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintus individualaus administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus. Administracijos sprendimo turinys suteikė pareiškėjui pakankamai informacijos apie tai, kodėl jo prašymas netenkintas, kokia sprendimo apskundimo tvarka.

3. Pareiškėjas V. Š. atsiliepime su atsakovo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Jis 2017 m. lapkričio 21 d. nuosavybės teise įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šiame gyvenamajame name iš viso yra trys butai. Įsigijus butą, paaiškėjo, kad jis neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų, nes yra išskaidytas, neturi butui privalomų patalpų, neatitinka jo plotas. Norėdamas išsiaiškinti situaciją, jis rinko duomenis, kokiomis aplinkybėmis šis butas buvo suformuotas ir pakeistas, kreipėsi į Administraciją dėl buto privatizavimo sutarčių išdavimo. Administracijos 2020 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 60-2-404 pareiškėjo prašymas buvo netenkintas, motyvuojant tuo, kad jis nėra buto privatizavimo sutarties šalis ir su butų pardavimu susijusi informacija tretiesiems asmenims negali būti teikiama. Nesutikdamas su Administracijos raštu, jis kreipėsi į Ginčų komisiją, kuri 2020 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, Administracijos raštą panaikino ir įpareigojo Administraciją jo prašymą išnagrinėti iš naujo.

3.2. Įsigydamas butą, pareiškėjas perėmė visas ankstesnio savininko teises ir pareigas šios nuosavybės atžvilgiu. Kartu su pirkimo dokumentais jam turėjo būti suteikti visi duomenys, susiję su šiuo turtu, tačiau tai nebuvo padaryta. Administracija sprendime aiškiai nenurodė, kokių konkrečiai duomenų jis neturi teisės gauti, kokiomis Įstatymo nuostatomis remiasi, kokie prašomuose dokumentuose duomenys yra privatūs. Tik skunde teismui atsakovas remiasi Reglamento nuostatomis, tačiau tai tik formalūs aiškinimai.

3.3. Privatizavimo sutartys sudarytos daugiau nei prieš trisdešimt metų ir sutartyse minimi privatizuojamų butų savininkai jau seniai yra mirę, butų nuosavybės teisė buvo perleista ne vieną kartą. Pagal Reglamento 6 straipsnio 4 dalį, duomenų tvarkymas yra teisėtas, kuomet tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų valdytojo arba trečiosios šalies interesų. Administracijos pozicija, kad pareiškėjas turėtų kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl informacijos suteikimo, patvirtina tai, kad atsakovas pripažįsta pareiškėjo teisę gauti duomenis, tačiau mano, kad juos turėtų suteikti kitos institucijos.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 26 d. sprendimu atsakovo skundą atmetė.

5. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjo atstovė 2020 m. kovo 30 d. prašymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, prašydama išduoti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 privatizavimo dokumentų kopijas. Administracija 2020 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 60-2-404 pareiškėjo prašymo netenkino, t. y. atsisakė išduoti butų privatizavimo dokumentų kopijas. Atsisakymas tenkinti prašymą motyvuojamas tuo, kad butai Nr. 1, 2, 3, esantys adresu (duomenys neskelbtini), priklauso fiziniams asmenims, o V. Š. nėra šių butų pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sutarties šalis ar pirkėjų šeimos narys. Nesutikdamas su Administracijos raštu, V. Š. su skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisiją, prašydamas minėtą raštą panaikinti ir įpareigoti atsakovą pateikti prašomą informaciją arba prašymą išnagrinėti iš naujo. Ginčų komisija 2020 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 21 R 1-81 (AGI-81/09-2020) Administracijos 2020 m. balandžio 7 d. raštą Nr. 60-2-404 panaikino ir įpareigojo atsakovą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.

6. Teismas analizavo Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.) 4 straipsnio, 15 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės, akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 23 d.) 35.2 punkto, VAĮ 1 straipsnio, 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika.

7. Įvertinęs skundžiamo Administracijos rašto turinį, teismas sutiko su Ginčų komisijos išvada, kad jis neatitinka VAĮ 8 straipsnyje keliamiems reikalavimams – rašte nėra nurodyta, kokiomis konkrečiai Asmens duomenų apsaugos įstatymo nuostatomis atsakovas remiamasi, nurodomas tik pats teisės akto pavadinimas, o ne konkrečios ginčui aktualios šio teisės akto nuostatos; pareiškėjo prašymas jo turinio aspektu taip pat nebuvo vertinamas, Sprendime neanalizuotos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjui neteiktinais duomenimis, t. y. nepateikti motyvai dėl to, ar prašoma informacija laikytina privačia.

8. Nenustatęs teisinio pagrindo panaikinti Ginčų komisijos sprendimą, teismas netenkino ir atsakovo reikalavimo pareiškėjo skundą atmesti. Kitus šalių argumentus teismas laikė pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstė ir neanalizavo.

III. 9. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

10. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, neteisingai taikė teisės normas, nukrypo nuo LVAT formuojamos praktikos ir priėmė nepagrįstą bei neteisingą procesinį sprendimą, kuris turėtų būti panaikintas. Apeliaciniame skunde atsakovas akcentuoja, kad:

10.1. LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1116/2010 nurodė, jog kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. administracinėje byloje Nr. A-336/2011 taip pat konstatavo, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Atsižvelgęs į Teisės gauti informaciją įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 3, 4 dalių, 4 straipsnio 1 dalies, VAĮ 14 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 35.1, 35.2 punktų, Reglamento 5, 6 straipsnių nuostatas, atsakovas mano, kad, vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, jis pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti jo prašomus dokumentus, kurie yra susiję su kitų fizinių asmenų asmens duomenimis, todėl teismo motyvai, kad pareiškėjo prašymas nebuvo vertinamas, yra nepagrįsti.

10.2. Iš pareiškėjo skundo bei jame pateikiamų argumentų matyti, jog pareiškėjas suprato skundžiamo Sprendinio priėmimo esmę bei motyvus, todėl tinkamai įgyvendino teisę į galbūt jo pažeistų teisių gynybą. Tai, kad pareiškėjas tinkamai ir laiku kreipėsi teisminės gynybos, nurodydamas tariamus ginčijamo rašto neteisėtumo pagrindus, patvirtina, kad jam nebuvo kliūčių suprasti ir įvertinti rašto esmę ir turinį, jam buvo aiškios aplinkybės, dėl kurių Sprendimas buvo priimtas.

10.3. Raštas atitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintus individualaus administracinio akto turiniui keliamus bendruosius reikalavimus. Šio dokumento turinys suteikė pareiškėjui pakankamai informacijos apie tai, kodėl jo prašymas netenkintas, kokia šio rašto apskundimo tvarka (jis ja ir pasinaudojo), todėl laikytina, kad nagrinėjamu atveju sprendimas atitiko individualiam administraciniam aktui keliamo motyvuotumo reikalavimus. Teismas be pagrindo laikė, jog raštas yra nemotyvuotas, konstatuodamas, jog nebuvo analizuotos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjui neteiktinais duomenimis, t. y. nepateikti motyvai dėl to, ar prašoma informacija laikytina privačia.

11. Pareiškėjas V. Š. atsiliepime su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas neprieštarauja taikos sutarties su atsakovu sudarymui ar ginčo sprendimui teisminės mediacijos būdu. Pareiškėjas palaiko atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus bei mano, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė jam išduoti prašomų pateikti namo būtų privatizavimo sutarčių dokumentų kopijas; privatizavimo sutartys sudarytos beveik prieš trisdešimt metų ir sutartyse minimi privatizuojamų butų savininkai yra seniai mirę, o šių butų savininkai keitėsi ne vieną kartą, todėl taikyti asmens apsaugos duomenų įstatymą nėra teisinio pagrindo (įstatymas nėra taikomas mirusio asmens duomenims); atsakovo sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų individualiam administraciniam aktui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 7 d. rašto Nr. 60-2-404 „Dėl informacijos“, kurį Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius 2020 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 21R1-81 (AG1-81/09-2020) panaikino ir įpareigojo atsakovą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pritarė Ginčų komisijos išvadai, kad skundžiamas atsakovo sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, neteisingai taikė teisės normas, nukrypo nuo LVAT formuojamos praktikos ir priėmė nepagrįstą bei neteisingą procesinį sprendimą.

14. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

15. Bylos ir pateiktos Ginčų komisijos bylos Nr. AG1-81/09-2020 duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo atstovė 2020 m. kovo 30 d. prašymu „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydama išduoti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buto Nr. 1, priklausančio pareiškėjui, ir būtų Nr. 2, Nr. 3, priklausančių tretiesiems asmenims, privatizavimo dokumentų kopijas. Administracija 2020 m. balandžio 7 d. skundžiamu raštu pareiškėjo prašymo netenkino, motyvuodama tuo, kad butai Nr. 1, 2, 3, esantys adresu (duomenys neskelbtini), priklauso fiziniams asmenims, o V. Š. nėra šių butų pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sutarties šalis ar pirkėjų šeimos narys, todėl, vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, ji negali pateikti tretiesiems suinteresuotiems asmenims dokumentų, susijusių su minėtų butų pardavimu.

16. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (akto redakcija, galiojusi skundžiamo rašto priėmimo metu) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ir šių subjektų asociacijų, jei šios asociacijos įsteigtos bendrojo intereso poreikiams, kurie nėra pramoninio ar komercinio pobūdžio, tenkinti (toliau – šių subjektų asociacijos), nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) kuriuos tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas (toliau – viešoji funkcija), įgyvendinimo priemones ir tvarką. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, jeigu dokumentų tvarkymą, teikimą ir skelbimą reglamentuoja kiti įstatymai, šis įstatymas taikomas tiek, kiek kiti įstatymai nenustato kitaip. Šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. Pagal 4 straipsnio 1 dalį, institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams (toliau – pareiškėjas) dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus.

17. Teisės gauti informaciją įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, kuomet institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, t. y.: 1) tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tų pačių dokumentų, kurie jam jau buvo pateikti; 2) prašomi dokumentai yra paskelbti institucijos interneto svetainėje, visuomenės informavimo priemonėse, taip pat naudojant elektronines priemones; tokiu atveju per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos pareiškėjui nurodomas jų paskelbimo šaltinis; 3) pagal pareiškėjo prašymą reikėtų specialiai adaptuoti, apdoroti ar kitaip perdirbti dokumentus ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis; 4) šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka paprašius patikslinti ir (ar) papildyti prašymą, pareiškėjas jo nepatikslina arba patikslinto prašymo turinys yra nekonkretus; 5) institucija prašomų dokumentų tvarkymą nutraukė pasikeitus institucijos funkcijoms; 6) nėra galimybės nustatyti pareiškėjo tapatumo; 7) pareiškėjas kreipiasi dėl dokumentų, kurių teikimui šio įstatymo nuostatos netaikomos šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais.

18. Pagal Taisyklių 35 punktą, atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį. Į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.1 p.). Į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.2 p.).

19. Atsižvelgiant į pareiškėjo atstovės atsakovui teikto prašymo turinį, jis turėjo būti nagrinėjamas Teisės gauti informaciją įstatymo ir Taisyklių nustatyta tvarka. Kaip minėta, Teisės gauti informaciją įstatymas nustato pareigą valstybės ir savivaldybių įstaigoms teikti asmenims informaciją ir dokumentus įstatyme nustatyta tvarka, o atsisakymas suteikti informaciją ar dokumentus turi būti pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais. Šiuo atveju atsakovas skundžiamame rašte nenurodė jokio konkretaus Teisės gauti informaciją įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo, kuriam esant atsisako teikti pareiškėjui jo prašomus dokumentus ir (ar) informaciją. Nors atsakovas rašte rėmėsi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, tačiau taip pat neįvardijo, kokia konkrečiai minėto teisės akto nuostata remiasi. Atitinkamai Administracija paminėto teisinio reglamentavimo kontekste neanalizavo ir nevertino reikšmingų faktinių aplinkybių. Taigi, iš skundžiamo rašto turinio nėra aišku, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu atsakovas rėmėsi, atsisakydamas pateikti pareiškėjo prašomus dokumentus ir (ar) informaciją.

20. Atsakovas skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde pateikė papildomus argumentus ir teisės aktų, tarp kurių ir Reglamento, nuostatų analizę, tačiau skundžiamame rašte šiais teisės aktais (konkrečiomis jų nuostatomis) atsakovas nesiremia ir šių teisės aktų nuostatų su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis nesieja. Šiuo aspektu pažymėtina, jog LVAT yra nurodęs, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingai vertinant būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo (žr. 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-486-575/2020).

21. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Ginčų komisijos sprendimas, kuriuo panaikintas Administracijos raštas ir ši įpareigota pareiškėjo 2020 m. kovo 30 d. prašymą išnagrinėti iš naujo, yra teisėtas ir pagrįstas.

22. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime, arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė