e47faca6-e2fa-4bf8-af84-974af98500ec · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. 2-26847-996/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21462-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.7; 1.3.2.9.10.8; 1.3.7.2.4; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 15 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė, sekretoriaujant Onai Virmauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei G. K., atsakovės vieÅ¡osios įstaigos Centro poliklinikos atstovei E. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G.

K. ieÅ¡kinį atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai Centro poliklinikai dėl darbo ginčo. Teismas n u s t a t ė : G. K. (toliau – ieÅ¡kovė, darbuotoja) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (t. I, b. l. 1–4) vieÅ¡ajai įstaigai Centro poliklinikai (toliau – atsakovė, darbdavė, poliklinika), praÅ¡ydama pripažinti jos atleidimÄ iÅ¡ darbo pas atsakovę neteisėtu, grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ darbÄ , priteisti jai iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį bei 10 000 Eur neturtinę žalÄ .

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje paaiÅ¡kino, kad dirbo poliklinikoje Å¡eimos gydytoja nuo 2012 m. balandžio mėn., iki 2020 m. iÅ¡ darbdavės nebuvo gavusi jokių nusiskundimų dėl atliekamo darbo, taip pat neturėjo jokių drausminių nuobaudų, tačiau nuo 2020 m. kovo 15 d. paskelbus Å¡alyje karantinÄ poliklinikoje prasidėjo chaosas, kontaktinio pacientų aptarnavimo poliklinikoje nebebuvo, telefono linijų veikla dėl skambučių perkrovos, informacinių sistemų veikla strigdavo ir tuo laikotarpiu ji pradėjo gauti darbdavės pretenzijas dėl atliekamo darbo, o 2020 m. balandžio 27 d. jai buvo įteiktas poliklinikos direktoriaus įsakymas dėl jos atleidimo iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , kurio turinio ji neskaitė ir pasiraÅ¡yti atsisakė, atleidimas iÅ¡ darbo jai sukėlė didelį stresÄ , psichologinius iÅ¡gyvenimus, minėtÄ Ä¯sakymÄ dėl jos atleidimo iÅ¡ darbo ji perskaitė tik 2021 m. birželio 16 d., kai buvo atleista iÅ¡ darbo kitoje darbovietėje – vieÅ¡ojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini).

Teigė, kad ji nebuvo gavusi jos atleidimo iÅ¡ darbo įsakyme minimo 2019 m. spalio 21 d. įspėjimo, kad ji netinkamai supildė medicininę dokumentacijÄ elektroninėje erdvėje. Pabrėžė, kad ji savo darbÄ dirbo kruopščiai ir atsakingai poliklinikos galimybių ribose, informacinių sistemų trikdžiai yra atsakovės dispozicijoje, o ji (ieÅ¡kovė) buvo tik informacinių sistemų naudotoja. IeÅ¡kovės vertinimu, jos atleidimo iÅ¡ darbo įsakyme nurodytas nei vienas pažeidimas negali bÅ«ti laikomas nei Å¡iurkščiu, nei pakartotiniu.

Kartu nurodė, kad dėl atleidimo iÅ¡ darbo patyrė pažeminimÄ , stresÄ , dėl ko pablogėjo jos reputacija, sutriko miegas, atsirado nerimas, neužtikrintumas dėl ateities, todėl siekia dar ir neturtinės žalos iÅ¡ atsakovės prisiteisimo. IeÅ¡kovė raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (t. I, b. l. 160–167, 169–170) nurodė, kad pacientų neįmanoma apžiÅ«rėti telefonu, todėl ji pacientus konsultavo savo galimybių ribose, jei ji pacientui gydymo neskyrė, vadinasi, telefonu jai nepakako duomenų paciento bÅ«klės vertinimui; jei darbdavės manymu, ji darė klaidas, darbdavė turėjo jÄ apmokyti dirbti, tačiau atsakovė nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, kad ji dirbo blogai ar kad jai buvo skirti mokymai.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , papildomai paaiÅ¡kindama, kad karantino metu kilus neaiÅ¡kumams darbe jai nebuvo su kuo pasitarti; atsakovė netyrė gautų pacientų skundų. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (t. I, b. l. 66–74). Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė poliklinikoje dirbo nuo 2011 m. gruodžio mėn., nuo 2017 m. lapkričio 2 d. ji dirbo pilnu etatu Å¡eimos gydytoja.

Teigė, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d. įvyko medicinos etikos komisijos posėdis, kurio metu buvo svarstyti pacientų skundai dėl ieÅ¡kovės elgesio, 2019 m. rugsėjo 30 d. buvo atliktas vidaus medicininis auditas, ieÅ¡kovei pasiraÅ¡ytinai buvo įteiktas 2019 m. spalio 21 d. įspėjimas dėl darbo pareigų pažeidimo, 2020 m. balandžio 16 d. buvo pradėtas vidaus medicininis auditas, 2020 m. balandžio 27 d. ieÅ¡kovei įteiktas raÅ¡tas dėl atleidimo iÅ¡ darbo, kurį ieÅ¡kovė atsisakė pasiraÅ¡yti, todėl buvo suraÅ¡ytas aktas, patvirtinantis faktÄ , kad raÅ¡tas ieÅ¡kovei buvo įteiktas, taip pat minėtas raÅ¡tas buvo iÅ¡siųstas elektroniniu paÅ¡tu bei registruotu laiÅ¡ku į ieÅ¡kovės namus.

Pabrėžė, kad ieÅ¡kovei įteiktame 2019 m. spalio 21 d. įspėjime nurodyta, jog ieÅ¡kovė, 2019 m. rugpjūčio 16 d. teikdama pacientui R. J. asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, neatlikusi profilaktinio sveikatos tikrinimo, užpildė statistinę apskaitos formÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir įvedė skatinamÄ jÄ paslaugÄ (duomenys neskelbtini) „Vaiko paruoÅ¡imas ikimokyklinio ugdymo įstaigai, prieÅ¡mokyklinio ugdymo įstaigai arba moksleivio paruoÅ¡imas mokyklai: gydytojo paslauga“, taip pat 2019 m. rugpjūčio 16 d. iÅ¡davė aukščiau minėtam pacientui Vaiko sveikatos pažymėjimÄ (forma Nr. (duomenys neskelbtini)) jo nepasiraÅ¡iusi elektroniniu paraÅ¡u ir nepateikusi į Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktÅ«ros informacinę sistemÄ (toliau – ESPBI IS), ieÅ¡kovė buvo įspėta, kad per 12 mėn. pakartotinai jai padarius aukščiau nurodytÄ darbo pareigų pažeidimÄ su ja sudaryta darbo sutartis gali bÅ«ti nutraukta; 2020 m. balandžio 20 d. ieÅ¡kovei buvo įteiktas raÅ¡tas „Dėl paaiÅ¡kinimo pateikimo“, nurodant, kad 2020 m. kovo 24 d. ieÅ¡kovė, teikdama paslaugas pacientui A.

J. B., įstaigos medicininėje informacinėje sistemoje pažymėjo, kad pacientas aptarnautas, užpildė Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę (forma (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodė diagnozę – Kitas patikslintas konsultavimas, ligos kodas pagal (duomenys neskelbtini), įvedė paslaugÄ (duomenys neskelbtini) „Šeimos gydytojo nuolatinės sveikatos priežiÅ«ros paslauga“, tačiau neužpildė, nepasirašė elektroniniu paraÅ¡u ir nepateikė ESPBI IS Ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡ymo (forma (duomenys neskelbtini)) ir neiÅ¡rašė recepto vaistams; 2020 m. kovo 26 d. ieÅ¡kovė, teikdama paslaugas pacientui V. O., įstaigos medicininėje informacinėje sistemoje pažymėjo, kad pacientas aptarnautas, tačiau neužpildė, nepasirašė elektroniniu paraÅ¡u ir nepateikė ESPBI IS Ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡ymo (forma (duomenys neskelbtini)), neužpildė Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės (forma (duomenys neskelbtini)), neiÅ¡davė pacientui nedarbingumo pažymėjimo (toliau – NP), o teikdama paslaugas 2020 m. kovo 30 d.

Ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡yme (forma (duomenys neskelbtini)) nurodė: „Pacientas sakosi pasveikęs. Tepinėlis darytas 03.23, dar 7 dienos karantino. Vaistų dar turi. Kiti kol kas nutraukiami. Sveikas gyvenimo bÅ«das, izoliacija, AKS matavimas“, ir užpildė Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę (forma (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodė diagnozę – Kontaktas su sergančiaisiais kitomis užkrečiamosiomis ligomis ir jų poveikis, ligos kodas pagal (duomenys neskelbtini), bei įvedė paslaugÄ (duomenys neskelbtini) „Šeimos gydytojo nuolatinės sveikatos priežiÅ«ros paslauga“, tačiau neiÅ¡davė NP, nors 2020 m. kovo 23 d. buvo atliktas tyrimas dėl COVID-19 ligos ir jis buvo teigiamas; 2020 m. kovo 26 d. ieÅ¡kovė, teigdama paslaugas pacientei V.

Ž., įstaigos medicininėje informacinėje sistemoje pažymėjo, kad pacientė aptarnauta, tačiau neužpildė, nepasirašė elektroniniu paraÅ¡u ir nepateikė į ESPBI IS Ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡yme (forma (duomenys neskelbtini)), taip pat neužpildė Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės (forma (duomenys neskelbtini)), neiÅ¡davė pacientei NP; ieÅ¡kovė paaiÅ¡kinimų neteikė, todėl poliklinika, įvertindama tai, kad buvo padaryti darbo pareigų pažeidimai, kurie laikomi Å¡iurkščiais ir pakartotinais ir tuo buvo pažeisti poliklinikos (duomenys neskelbtini) Å eimos gydytojo kabineto Å¡eimos gydytojo pareigybės apraÅ¡ymo (toliau – pareigybės apraÅ¡ymas) 6.3.9 ir 6.12 punktai, aukščiau nurodytų dokumentų pildymas ir pateikimas į atitinkamas informacines sistemas yra privalomas, prieÅ¡ingu atveju, galima prarasti licencijÄ teikti asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, tai pakenktų visai įstaigos veiklai, taip pat vaistų pacientui neiÅ¡raÅ¡ymas ir NP neiÅ¡davimas kenkia paciento sveikatai ir gerovei, menkina pacientų pasitikėjimÄ Ä¯staiga, poliklinika priėmė sprendimÄ atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus.

Atsakovės teigimu, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės veiklos specifikÄ bei jos pareigoms keliamus itin griežtus reikalavimus, darbuotojai pritaikyta sankcija yra proporcinga priemonė jos padarytiems pažeidimams, nes pasitikėjimo neturintis asmuo tokioje įstaigoje negali dirbti, kadangi darbuotojos aplaidumas kelia tiesioginę grėsmę įstaigai ir jos pacientams, tuo labiau, ieÅ¡kovė savo veiksmų kritiÅ¡kai nevertino nei atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , nei iki Å¡iol. Nurodė, kad pagal pareigybės apraÅ¡ymÄ ieÅ¡kovė buvo įpareigota dorai ir sÄ Å¾iningai dirbti, atlikti savo pareigas vadovaujantis įstatymais bei įstaigos lokaliniais aktais, su kuriais ieÅ¡kovė buvo supažindinta.

Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovės teiginiu, jog dėl informacinių technologijų trikdžių ji neatliko savo pareigų, kai tuo tarpu kitiems dirbantiems gydytojams jokių problemų nekilo, taip pat ieÅ¡kovė klaidina teismÄ , teigdama, jog ji nebuvo įspėta apie atleidimÄ . PaaiÅ¡kino, kad poliklinika negali pasitikėti darbuotoju, kuris pakartotinai atlieka tuos pačius darbo pareigų pažeidimus, galinčius sukelti tiesioginę grėsmę poliklinikos veiklai ir paciento sveikatai, taip pat negali pasitikėti darbuotoju, kuris kritiÅ¡kai nevertina savo veiksmų.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsakovės atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , papildomai paaiÅ¡kindama, kad karantino metu iki 2020 m. kovo 23 d. dar vykdavo gydytojų susirinkimai, o nuo 2020 m. kovo 23 d. su galiojančiais teisės aktais gydytojai, tarp jų ir ieÅ¡kovė, bÅ«davo supažindindami elektroniniu paÅ¡tu. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. B. parodė, kad poliklinikoje dirba (duomenys neskelbtini); ieÅ¡kovė iÅ¡ darbo atleista už netinkamÄ darbo pareigų vykdymÄ , taip pat poliklinika tiek iki karantino, tiek karantino metu gaudavo pacientų nusiskundimų dėl ieÅ¡kovės bendravimo pobÅ«džio ir kompetencijos, dėl to buvo kalbėta su pačia ieÅ¡kove, jai buvo žinomos pastabos, nes ji (liudytoja), kaip vedėja, dėl pacientų gautų skundų praÅ¡ydavo ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinti situacijas, bet ieÅ¡kovė nieko neaiÅ¡kindavo, jai teiktų dokumentų nepriimdavo, todėl buvo sunku su ieÅ¡kove dirbti; karantino laikotarpiu ji (liudytoja), kaip vedėja, informacijÄ apie pasikeitusius teisės aktus perduodavo visiems darbuotojams elektroniniu paÅ¡tu; prisiminė situacijÄ , kai buvo paskelbta, kad Å¡alyje uždaromi visi darželiai ir dėl to tėvams reikia iÅ¡duoti NP, kad galėtų vaikus prižiÅ«rėti namuose, tačiau gavo nusiskundimÄ iÅ¡ paciento dėl ieÅ¡kovės atsisakymo iÅ¡duoti NP, todėl NP vietoj ieÅ¡kovės turėjo iÅ¡duoti kitas gydytojas, jai (liudytojai), kaip vedėjai, atrodydavo, kad ieÅ¡kovė specialiai kažko nedaro, lyg ieÅ¡kovei bÅ«tų tas pats; gydytojas privalo pildyti formÄ (duomenys neskelbtini), nes tai yra įraÅ¡as į asmens sveikatos istorijÄ , be to, pavaduojančiam gydytojui lengviau žinoti, koks gydymas buvo skirtas ir pan., tačiau ieÅ¡kovė dažnai to nedarydavo, taip pat į ESPBI IS svarbu pateikti dokumentus, nes tai pagrindinis gydytojo darbo atlikimo įrodymas, medicininė dokumentacija yra pagrindinis stebėjimo įrankis, negalima žmogaus konsultuoti dėl tęstinių dalykų, kai nėra užpildyta sveikatos istorija, tai taip pat yra gydytojÄ apsaugantis dalykas, ESPBI IS ir sistema „Medis“ strigdavo, tačiau tai buvo nepriėmimas elektroninio paraÅ¡o arba nepersiuntimas paraÅ¡ytų ir iÅ¡saugotų dokumentų į ESPBI IS, dokumentai buvo pildomi per vidinę sistemÄ , o ji turi sÄ sajÄ su ESPBI IS, gydytojai atsivertę savo vidinę sistemÄ („Medis“) ir aprašę pacientÄ , turi pasiraÅ¡yti elektroniniu paraÅ¡u, tik po pasiraÅ¡ymo dokumentas patenka į ESPBI IS, esant strigimams, suraÅ¡ytas dokumentas gali ir nenueiti i ESPBI IS, tačiau jis lieka „Medyje“, jeigu dokumentas yra neparaÅ¡ytas, tai jo nėra nei „Medžio“, nei jokioje kitoje sistemoje, pasiraÅ¡ius elektroniniu paraÅ¡u tai matosi, nes pasikeičia spalva, aiÅ¡kiai matosi gydytojui, jei dokumentas nepasirašė, gydytojas yra atsakingas už savo įraÅ¡Ä , be to, tai matosi pacientų istorijoje, ar dokumentas pasiraÅ¡ytas ar ne; ieÅ¡kovė buvo atėjusi dėl konfliktų su slaugytoja, buvo kalbėta apie darbÄ jų komandoje, apie tai, kad ieÅ¡kovė slaugytojÄ prie pacientų žemino ir apÅ¡aukė „durnele“, slaugytoja atsisakė su ieÅ¡kove dirbti, ieÅ¡kovės elgesys apsunkino darbÄ skyriuje, skundėsi ir kiti gydytojai, kad jie turi atlikti darbÄ už ieÅ¡kovę, aptarnauti pacientus su kuriais ieÅ¡kovė sukonfliktuodavo.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. G. parodė, kad dirba poliklinikoje (duomenys neskelbtini); ieškovė buvo atleista iš darbo poliklinikoje dėl padarytų pakartotinių darbo pareigų pažeidimų, tai buvo fiksuota vidaus medicininio audito ataskaitose:

1)  2019 m. spalio 16 d. dėl pacientui R. J. teiktų paslaugų, 2) 2020 m. balandžio 16 d. dėl trims pacientams teiktų paslaugų; buvo iÅ¡nagrinėti medicininiai įraÅ¡ai ir padarytos iÅ¡vados dėl teiktų paslaugų pažeidimų, abiejose iÅ¡vadose buvo pasiÅ«lyta įforminti darbo pareigų pažeidimus; pirmu atveju ieÅ¡kovės buvo įforminta, kad vaikui atliktas profilaktinis patikrinimas, nors jis nebuvo atliktas, kitos ataskaitos atveju visi trys atvejai susiję su nuotolinių paslaugų teikimu, nes jau buvo karantino laikotarpis, vienas pacientas kreipėsi dėl vaistų iÅ¡raÅ¡ymo, tačiau jie nebuvo iÅ¡raÅ¡yti ir jam paslauga nebuvo suteikta, nors buvo užfiksuota kitaip, kitu atveju dėl NP, kurie nebuvo iÅ¡duoti, paslauga nebuvo kokybiÅ¡kai suteikta; tos dvi ataskaitos nebuvo vienintelės, ji (liudytoja), kaip (duomenys neskelbtini), nagrinėjo skundų daugiau, besikartojantys pažeidimai kenkia poliklinikai, jos vardui, kontroliuojančios institucijos gali skirti nuobaudas; dokumentų pasiraÅ¡ymas ir pateikimas į ESPBI IS yra gydytojo pareiga ir ji turi bÅ«ti vykdoma, paciento duomenys ir informacija apie jo sveikatÄ , gydymÄ , iÅ¡raÅ¡ytus receptus ir siuntimus, turi ten atsirasti, kad bet kuris kitas gydytojas, teikiantis vėliau paslaugas, galėtų matyti paciento įraÅ¡us, tai yra svarbu tęstiniam gydymui ir visos sveikatos vertinimui;

Å¡eimos gydytojas dirba komandoje, bet kai gydytoja dirba viena, kaip Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė, ji pati yra atsakinga už tinkamÄ paslaugos suteikimÄ , sistema „Medis“ ir ESPBI IS yra dvi skirtingos sistemos, kurios yra suintegruotos, sistema „Medis“ yra vidinė poliklinikos sistema, ESPBI IS – elektroninė nacionalinė platforma, tačiau tik tinkamai užpildyti ir tinkamai pasiraÅ¡yti dokumentai „Medyje“ pateks į ESPBI IS, ieÅ¡kovė pažeidė reikalavimÄ pateikti dokumentus į ESPBI IS ir pasiraÅ¡yti, dokumentus „Medyje“ turi pildyti tas, kas teikia paslaugÄ , Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė, gydytojai pildo „Medį“, ne slaugytojai, užstrigus programai gydytojas tai mato, jis yra atsakingas už dokumento pasiraÅ¡ymÄ ; ieÅ¡kovė ataskaitų ir praÅ¡ymo pasiaiÅ¡kinti nepriėmė, pasakė „na ir kas“ ir nepasirašė.

IeÅ¡kinys atmetamas. Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo ir pagrįstumo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovė darbo sutarties pagrindu poliklinikoje dirbo Å¡eimos gydytoja (t. I, b. l. 42–45), poliklinikos direktorius 2020 m. balandžio 27 d. priėmė įsakymÄ Nr. K-378 „Dėl G. K. atleidimo iÅ¡ darbo“, kuriuo atleido ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo nuo 2020 m. balandžio 28 d. DK 58 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu (t. I, b. l. 105–111), ieÅ¡kovė, nesutikdama su atleidimu iÅ¡ darbo, 2021 m. birželio 28 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijÄ (toliau – Darbo ginčų komisija), kuri 2021 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. DGKS-2830 darbo byloje Nr. APS-131-12242 (toliau – sprendimas) ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atsisakė nagrinėti dėl praleisto kreipimosi termino (t.

I, b. l. 60–62). Pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimÄ . Pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , priežastis nutraukti darbo sutartį gali bÅ«ti Å¡iurkÅ¡tus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas. Pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , priežastis nutraukti darbo sutartį gali bÅ«ti per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas.

Pagal DK 58 straipsnio 4 dalį, prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo, iÅ¡skyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytÄ protingÄ laikotarpį Å¡io paaiÅ¡kinimo nepateikia. Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali bÅ«ti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiÅ¡kinti ir darbdavys per vienÄ mėnesį nuo pažeidimo paaiÅ¡kėjimo dienos darbuotojÄ Ä¯spėjo apie galimÄ atleidimÄ už antrÄ tokį pažeidimÄ .

Pagal DK 58 straipsnio 5 dalį, sprendimÄ nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumÄ ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iÅ¡ darbo turi bÅ«ti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę žalÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad apie darbo pareigų pažeidimo priskyrimÄ prie kitų Å¡iurkščių darbo pareigų pažeidimų (DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktas) sprendžiama pagal pažeidimo aplinkybes, pažeistos pareigos pobÅ«dį, darbuotojo kaltės formÄ , turtinius ir kitokius pažeidimo padarinius, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitas konkrečias aplinkybes.

Net ir pripažinus darbo pareigų pažeidimÄ Å¡iurkščiu, tai nereiÅ¡kia, jog darbuotojui vien dėl to gali bÅ«ti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo. Darbuotojo požiÅ«ris į padarytÄ pažeidimÄ , kaltės pripažinimas, kritiÅ¡kas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikÅ¡mės drausminės atsakomybės rÅ«Å¡ies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo pareigų pažeidimÄ padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogÄ stauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų.

Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumÄ darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu iÅ¡vardytos aplinkybės rodo pažeidimÄ padariusio asmens abejingumÄ dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymÄ su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali bÅ«ti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus. Tam, kad nusižengimÄ bÅ«tų galima kvalifikuoti kaip Å¡iurkÅ¡tų, nebÅ«tina nustatyti, ar darbdavys patyrė realios turtinės žalos, nes Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas gali sukelti ir kitokių neigiamų padarinių – darbdavys gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar tvarkÄ Å¡iurkščiai pažeidusiu darbuotoju, kaip nagrinėjamu atveju, be to, reali žala darbdaviui gali atsirasti vėliau ir pan.

Tokios teismo iÅ¡vados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-107/2013, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-695/2015, 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog darbuotojas privalo laikytis ne tik darbo sutartyje ar vidaus tvarkos taisyklėse nustatytų reikalavimų, bet ir dirbti dorai, sÄ Å¾iningai, laikytis įstatymų ir darbo drausmės, tausoti darbdavio turtÄ , laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, nepažeisti darbdavio teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2012).

Pabrėžtina tai, kad nagrinėjamu atveju darbuotoja dirbo Å¡eimos gydytoja poliklinikoje. Pagal pareigybės apraÅ¡ymÄ (t. I, b. l. 133–136), darbuotojos pagrindinis uždavinys – planuoti, organizuoti ir teikti pirminę asmens sveikatos priežiÅ«rÄ savo kompetencijos ribose, užtikrinant jos prieinamumÄ , tinkamumÄ , kokybę, ligų profilaktikÄ , bendrųjų rizikos faktorių korekcijÄ ir sveikos gyvensenos mokymÄ , todėl ieÅ¡kovės užimtos Å¡eimos gydytojos pareigos vien dėl savo reikÅ¡mingumo poliklinikoje teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas pacientams lemia tokio darbuotojo atsakomybės ypatumus – tokiam darbuotojui, akivaizdu, keliami griežtesni atidumo, atsakomybės, rÅ«pestingumo reikalavimai, nes netinkamas priskirtų funkcijų atlikimas gali turėti rimtas, neigiamas pasekmes pacientų sveikatai ir gyvybei, tokio pobÅ«džio įstaigos autoritetui.

Tokios teismo iÅ¡vados atitinka teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2004, Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-340-390/2015). Be to, gydytojas, pažeisdamas profesinę etikÄ , kartu pažeidžia ir darbo drausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2004). Pastebėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad didelės atsakomybės reikalaujančiose veiklos srityse, tokiose kaip sveikatos apsauga, veikiančių įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai privalo užtikrinti tinkamÄ darbuotojų pareigų atlikimÄ , todėl jų dispozicijos teisė savo nuožiÅ«ra už Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei reglamentuoja įstatymas, yra ribota ir ja gali naudotis tik iÅ¡imtinais atvejais.

Nepakankama atliekamo darbo kontrolė, nereagavimas į daromus darbo drausmės pažeidimus ar nepakankamai griežtas jų vertinimas gali sÄ lygoti neatsakingÄ požiÅ«rį į darbÄ ir aplaidų darbo pareigų atlikimÄ , galintį sukelti sunkias pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2004). Nagrinėjamu atveju poliklinika ieÅ¡kovę – Å¡eimos gydytojÄ â€“ iÅ¡ darbo atleido DK 58 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu, t. y. laikydama, kad ieÅ¡kovė padarė ne tik Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , bet toks darbo pareigų pažeidimas kartu yra ir pakartotinis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės teiginys, jog darbdavės nusiskundimų dėl jos atliekamo darbo iki 2020 m. nebuvo, neatitinka tikrovės, kadangi jau poliklinikos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr. 01-30-2627 „Dėl pasiaiškinimo pateikimo“, kuris ieškovei buvo įteiktas pasirašytinai, (t. I, b. l.

87) nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d. vyko Etikos komisijos posėdis, kurio metu buvo svarstyti trijų pacientų skundai dėl ieÅ¡kovės elgesio – dėl bendravimo su pacientais problemų (neetiÅ¡kų pajuokavimų paciento atžvilgiu ir kt.), 2019 m. rugsėjo 6 d. įspėjime dėl darbo pareigų pažeidimo Nr. 01-30-2695, kuris ieÅ¡kovei buvo įteiktas pasiraÅ¡ytinai, (t. I, b. l. 88–89) nurodyta, kad ji pasiaiÅ¡kinimo nustatytu terminu nepateikė, ieÅ¡kovė informuota, jog per dvylika mėnesių pakartotinai padarius vienÄ iÅ¡ nurodytų darbo pareigų pažeidimų (pažeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d.

įsakymu Nr. V-1013 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 14:2019 10.8 punktas – laikytis gydytojo profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. V-328 redakcija) ir pareigybės aprašymo 6.17 punktas – laikytis medicinos etikos ir deontologijos principų, gerbti pacientų teises, saugoti jų medicinines paslaptis) jos darbo sutartis bus nutraukiama vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu; 2019 m. spalio 16 d. rašte Nr. 01-30-3086 „Dėl pasiaiškinimo pateikimo“ (t.

I, b. l. 90–91) nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. – 2019 m. spalio 16 d. buvo atliktas tyrimas dėl ieÅ¡kovės teiktų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų pacientui; 2019 m. spalio 21 d. įspėjime dėl darbo pareigų pažeidimo Nr. 01-30-3197, kuris ieÅ¡kovei buvo įteiktas pasiraÅ¡ytinai, (t. I, b. l. 92–93) nurodyta, kad ji pasiaiÅ¡kinimo nustatytu terminu nepateikė, ieÅ¡kovė buvo informuota, jog per dvylika mėnesių pakartotinai padarius vienÄ iÅ¡ nurodytų darbo pareigų pažeidimų (pažeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d.

įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiÅ«ros įstaigose“ patvirtinto Vaikų ir pilnamečių mokinių, ugdomų pagal bendrojo ugdymo programas, sveikatos tikrinimo tvarkos apraÅ¡o 1 priedo Profilaktiniai vaikų ir pilnamečių mokinių sveikatos tikrinimo reikalavimai: 3.1, 3.1.2, 3.1.3, 3.1.4, 3.1.5 punktai – įvertinti fizinę bÅ«klę pagal asmeninės svorio priklausomybės nuo Å«gio kitimo kreivės pagal lytį, įvertinti regėjimÄ , įvertinti atramos judamÄ jį aparatÄ , įvertinti klausÄ , Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d.

įsakymu Nr. V-1013 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 14:2019 „Šeimos gydytojas“ 10.11 punktas – Å¡eimos gydytojas turi žinoti dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos pagrindus, pareigybės apraÅ¡ymo 6.3.9, 6.12 punktai – paciento tyrimo, gydymo, profilaktinio darbo rezultatus įraÅ¡yti į medicinos dokumentus, poliklinikoje nustatyta tvarka pildyti privalomÄ dokumentacijÄ (popierinėse/elektroninėse versijose), žymėti suteiktų paslaugų kodus informacinėje sistemoje, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 26 d.

įsakymo Nr. V-657 2.7 punktas – duomenys, susiję su vaiko sveikatos pažymėjimu <...> turi bÅ«ti tvarkomi elektroniniu bÅ«du) jos darbo sutartis gali bÅ«ti nutraukta vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu. IeÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) D. B. 2020 m. balandžio 7 d. į poliklinikos direktorių kreipėsi tarnybiniu teikimu Nr. 01-32-142 „Dėl gyd. G. K. tiesioginių pareigų nevykdymo“ (t. I, b. l. 94), kuriame nurodė, kad ieÅ¡kovė atsisakė priimti ir apžiÅ«rėti pacientÄ , todėl tai turėjo padaryti budinti gydytoja, o ieÅ¡kovė pažymėjo registracijÄ kaip aptarnautÄ , ieÅ¡kovė nepaaiÅ¡kino, kodėl ji atsisakė apžiÅ«rėti pacientÄ , prašė įvertinti ieÅ¡kovės galimybę toliau dirbti poliklinikoje, įvertinus kartotinį ieÅ¡kovės pareigų pažeidimÄ .

Poliklinikos direktoriaus 2020 m. balandžio 20 d. rašte Nr. 01-30-962 „Dėl pasiaiškinimo pateikimo“ (t. I, b. l. 95–100) nurodyta, kad 2020 m. balandžio 6 d. – 2020 m. balandžio 16 d. buvo atliktas tyrimas dėl ieškovės teiktų nuotolinių sveikatos priežiūros paslaugų 2020 m. kovo 24–30 d. trims pacientams. Poliklinikos direktoriaus 2020 m. balandžio 24 d. rašte Nr. 01-30-991 „Dėl pasiaiškinimų pateikimo“ (t. I, b. l. 101–103) nurodyta, kad 2020 m. balandžio 8 d.

– 2020 m. balandžio 23 d. buvo atliktas neplaninis vidaus medicininis auditas dėl ieškovės teiktų nuotolinių sveikatos priežiūros paslaugų 2020 m. balandžio 6 d. pacientei. Matyti, kad poliklinikos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. priimtame įsakyme Nr. K-378 „Dėl G. K. atleidimo iš darbo“, kuriuo ieškovė buvo atleista iš darbo nuo 2020 m. balandžio 28 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, nurodyta, kad 2019 m. spalio 21 d. ieškovei buvo įteiktas įspėjimas, 2020 m. balandžio 20 d. ieškovei įteiktas reikalavimas pasiaiškinti, ieškovė paaiškinimo nepateikė, konstatuota, kad ieškovė padarė darbo pareigų pažeidimus, kurie laikomi šiurkščiais ir pakartotiniais – ieškovė išdavė pacientui R.

J. Vaiko sveikatos pažymėjimÄ (forma Nr. (duomenys neskelbtini)) jo nepasiraÅ¡iusi elektroniniu paraÅ¡u ir nepateikusi į ESPBI IS, dėl Å¡io darbo pareigų pažeidimo ieÅ¡kovei buvo įteiktas aukščiau minėtas 2019 m. spalio 21 d. įspėjimas Nr. 01-30-3137, kuriame buvo nurodyti darbuotojos pareigų pažeidimai bei už pakartotinį pažeidimÄ gresianti pasekmė (galimas atleidimas iÅ¡ darbo), vėliau ieÅ¡kovė teikdama paslaugas pacientui A. J. B., įstaigos medicininėje informacinėje sistemoje pažymėjo, kad pacientas aptarnautas, užpildė Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę (forma (duomenys neskelbtini)), įvedė paslaugÄ , tačiau vėl neužpildė, nepasirašė elektroniniu paraÅ¡u ir nepateikė į ESPBI IS Ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡ymo (forma (duomenys neskelbtini)) ir neiÅ¡rašė recepto vaistams, teikdama paslaugas pacientui V.

O., įstaigos medicininėje informacinėje sistemoje pažymėjo, kad pacientas aptarnautas, tačiau vėl neužpildė, nepasirašė elektroniniu parašu ir nepateikė į ESPBI IS Ambulatorinio apsilankymo aprašymo (forma (duomenys neskelbtini)), neužpildė Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės (forma (duomenys neskelbtini)), neišdavė pacientui NP, teikdama paslaugas pacientei V. Ž. įstaigos medicininėje informacinėje sistemoje pažymėjo, kad pacientė aptarnauta, tačiau vėl neužpildė, nepasirašė elektroniniu parašu ir nepateikė į ESPBI IS Ambulatorinio apsilankymo aprašymo (forma (duomenys neskelbtini)), taip pat neužpildė Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės (forma (duomenys neskelbtini)), neišdavė pacientei NP, ir tuo pažeidė pareigybės aprašymo 6.3.9, 6.12 punktus.

Pabrėžtina, kad ieÅ¡kovė dirbdama Å¡eimos gydytoja poliklinikoje, pagal pareigybės apraÅ¡ymÄ , su kuriuo buvo supažindinta pasiraÅ¡ytinai (t. I, b. l. 133–136), privalėjo iÅ¡raÅ¡yti receptus, laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus, mirties liudijimus bei kitus medicinos dokumentus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (6.3.6 punktas), taip pat turėjo paciento tyrimo, gydymo, profilaktinio darbo rezultatus įraÅ¡yti į medicinos dokumentus (6.3.9 punktas) bei poliklinikoje nustatyta tvarka pildyti privalomÄ dokumentacijÄ (popierinėse/elektroninėse versijose), žymėti suteiktų paslaugų kodus informacinėje sistemoje (6.12 punktas).

IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu neneigė, kad jos, kaip Å¡eimos gydytojos, pareiga buvo pildyti dokumentus „Medyje“ ir juos pasiraÅ¡yti elektroniniu paraÅ¡u, tačiau, pripažino, ji ne visada dokumentus pasiraÅ¡ydavo elektroniniu paraÅ¡u „Medyje“ ir tokiu bÅ«du jie nepatekdavo į ESPBI IS, tačiau teigė to neatlikusi dėl sistemos trikdžių. Tuo tarpu, teismo posėdžio metu liudytojomis apklaustos D. B. ir V. G. patvirtino, kad kai dokumentas sistemoje elektroniniu paraÅ¡u nepasiraÅ¡omas, tai yra matoma, todėl, teismo vertinimu, ieÅ¡kovės teiginiai, jog jai sistema kitÄ dienÄ nepateikdavo praneÅ¡imo, kokių ji dokumentų elektroniniu paraÅ¡u nepasirašė dėl sistemos trikdžių, visiÅ¡kai nepagrįsti ir neturi sÄ sajos su nagrinėjamo ginčo esme, nes tai neÅ¡alina ieÅ¡kovės atsakomybės. IeÅ¡kovė, turėdama ir žinodama savo pareigÄ tinkamai pildyti dokumentacijÄ , pasiraÅ¡yti jÄ elektroniniu paraÅ¡u, turi kiekvienÄ kartÄ Ä¯sitikinti, kad jos pasiraÅ¡omas elektroniniu paraÅ¡u dokumentas pasirašė.

Taigi, kaip matyti iÅ¡ aukščiau aptartos bylos medžiagos, ieÅ¡kovė tokios pareigos tinkamai neįvykdė, veikė aplaidžiai, neatsakingai, tuo labiau, kai buvo perspėta dėl tokio savo netinkamo darbo pareigų vykdymo, tačiau iÅ¡vadų nepadarė, kritiÅ¡kai savo poelgių neįvertino, net ir teismo posėdžio metu neįžvelgė netinkamo savo elgesio ir galimų neigiamų pasekmių tiek pacientams, tiek pačiai poliklinikai. Teismas, iÅ¡samiai įvertinęs visas aukščiau nustatytas aplinkybes, ieÅ¡kovės pareigų apimtį, jos dirbo darbo specifikÄ ir reikÅ¡mingumÄ , konstatuoja, jog atsakovė pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovė, kaip Å¡eimos gydytoja, kuriai buvo pavesta teikti pirminę asmens sveikatos priežiÅ«rÄ savo kompetencijos ribose, užtikrinant jos prieinamumÄ , tinkamumÄ , kokybę, ligų profilaktikÄ , bendrųjų rizikos faktorių korekcijÄ ir sveikos gyvensenos mokymÄ , padarė pakartotinius Å¡iurkščius darbo pareigų pažeidimus – ieÅ¡kovė iÅ¡davė pacientui R.

J. Vaiko sveikatos pažymėjimÄ (forma Nr. (duomenys neskelbtini)) jo nepasiraÅ¡iusi elektroniniu paraÅ¡u ir nepateikusi į ESPBI IS, gavusi dėl to įspėjimÄ vėliau vėl, tik jau teikdama paslaugas kitiems pacientams, pirmiausia pacientui A. J. B., įstaigos medicininėje informacinėje sistemoje pažymėjo, kad pacientas aptarnautas, užpildė Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę (forma (duomenys neskelbtini)), įvedė paslaugÄ , tačiau vėl neužpildė, nepasirašė elektroniniu paraÅ¡u ir nepateikė į ESPBI IS Ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡ymo (forma (duomenys neskelbtini)) ir neiÅ¡rašė recepto vaistams, teikdama paslaugas pacientui V.

O., įstaigos medicininėje informacinėje sistemoje pažymėjo, kad pacientas aptarnautas, tačiau vėl neužpildė, nepasirašė elektroniniu paraÅ¡u ir nepateikė į ESPBI IS Ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡ymo (forma (duomenys neskelbtini)), neužpildė Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės (forma (duomenys neskelbtini)), neiÅ¡davė pacientui NP, ir teikdama paslaugas pacientei V. Ž., įstaigos medicininėje informacinėje sistemoje pažymėjo, kad pacientė aptarnauta, tačiau taip pat neužpildė, nepasirašė elektroniniu paraÅ¡u ir nepateikė į ESPBI IS Ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡ymo (forma (duomenys neskelbtini)) bei neužpildė Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės (forma (duomenys neskelbtini)), neiÅ¡davė pacientei NP, tokiu bÅ«du galėdama sukelti potencialiÄ grėsmę pacientų sveikatai ir gyvybei (atsižvelgiant į paskelbtÄ karantinÄ Å¡alyje dėl COVID-19), neigiamas pasekmes pačiai poliklinikai.

Teismas akcentuoja ir tai, kad nagrinėjamu atveju dėl ieÅ¡kovės netinkamo elgesio darbe ir ankščiau buvo gauti pacientų skundai (į bylÄ pateikta 12 pacientų skundų nuo 2016 m. iki 2020 m.), kuriuose buvo skundžiamasi pasikartojančiu ieÅ¡kovės netinkamu, neetiÅ¡ku, paÅ¡aipiu, arogantiÅ¡ku bendravimu su pacientais, replikavimu, ironizavimu, nekompetencija, iÅ¡samių konsultacijų neteikimu, aplaidžiu pareigų vykdymu, atsisakymu tėvams iÅ¡duoti nedarbingumo pažymėjimus karantino Å¡alyje metu nedirbant ugdymo įstaigoms kontaktiniu bÅ«du (t.

I, b. l. 112–128, 131–132), į kÄ ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pacientai, kurių netenkina jos bendravimas, turi psichologinių problemų, tuo tarpu 2019 m. rugpjūčio 20 d. poliklinikoje įvykusio Etikos komisijos posėdžio metu (t. I, b. l. 129–130) su ieÅ¡kove dirbusi (duomenys neskelbtini) L. A. paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė neetiÅ¡kai juokavo paciento atžvilgiu, pacientas buvo nepatenkintas ieÅ¡kovės konsultacija ir jos elgesiu, Etikos komisija pažymėjo, kad ieÅ¡kovės netinkamas, konfliktus su pacientais sukeliantis elgesys sistemiÅ¡kai kartojasi, ieÅ¡kovei buvo akcentuota, kad pacientams reikia teikti kokybiÅ¡kas paslaugas ir kultÅ«ringai bendrauti, laikytis etikos normų.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) D. B. parodė, kad slaugytoja atsisakė dirbti su ieÅ¡kove, kadangi ieÅ¡kovė slaugytojÄ Å¾emino pacientų akivaizdoje. Nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės bendravimas su pacientais, bendradarbiais taip pat buvo netinkamas, ieÅ¡kovė savo pareigos mandagiai ir pagarbiai bendrauti su pacientais nesilaikė, o ieÅ¡kovės pasisakymai teismo posėdžio metu atskleidė jos abejingumÄ dėl savo padarytų veiksmų, kas kartu atskleidžia jos nesiskaitymÄ ir su darbdavės interesais.

Teismas pakartotinai atkreipia ypatingÄ dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė dirbo Å¡eimos gydytoja poliklinikoje – medicinines paslaugas teikiančioje įstaigoje, kurios pacientai – sergantys asmenys, dažnai turintys rimtas sveikatos problemas, dėl ko yra visiÅ¡kai priklausomi nuo Å¡eimos gydytojo paskirto gydymo, jo turimos kompetencijos ir požiÅ«rio į darbÄ , bendravimo kokybės, atjautos ir rÅ«pesčio, o tinkamas privalomų dokumentų pildymas padeda tiek pačiam gydytojui kito vizito metu, tiek jį pavaduojančiam gydytojui įvertinti pacientui skirtÄ gydymÄ , spręsti dėl tolimesnės gydymo eigos, todėl, įvertinęs aukščiau nustatytų Å¡iukščių darbo pareigų pažeidimų visumÄ , jų pakartotinumÄ , aplinkybę, kad ieÅ¡kovė kritiÅ¡kai savo veiksmų nevertino, dėl jų nesigailėjo, nors, akivaizdu, kad turėdama ne maÅ¾Ä tokio darbo staÅ¾Ä , suvokė savo veiksmų galimas neigiamas pasekmes tiek pacientams, tiek pačiai poliklinikai, jos prestižui, sprendžia, kad poliklinika pagrįstai dėl ieÅ¡kovės padarytų darbo pareigų pažeidimų prarado pasitikėjimÄ tokia darbuotoja bei pagrįstai aukščiau teismo nustatytus darbo pareigų pažeidimus vertino Å¡iurkščiais darbo pareigų pažeidimais bei pakartotiniais, dėl ko teisėtai ir pagrįstai nusprendė tokiÄ darbuotojÄ atleisti iÅ¡ darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų pagrindais, tokiai darbuotojai pritaikyta sankcija yra proporcinga priemonė jos padarytiems Å¡iurkÅ¡tiems, pakartotiniams darbo pareigų pažeidimams, nes pasitikėjimo neturintis asmuo tokioje įstaigoje negali dirbti, atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«rinių pažeidimų nenustatyta.

Tokios teismo iÅ¡vados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2007). Ä®vertinęs visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo pripažinti ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, todėl toks ieÅ¡kovės reikalavimas atmetamas, atmetus šį reikalavimÄ taip pat atmetami ieÅ¡kovės iÅ¡vestiniai reikalavimai grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ darbÄ bei priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .

IeÅ¡kovė taip pat prašė priteisti jai iÅ¡ atsakovės neturtinę žalÄ . Pripažinus, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ darbo atleista teisėtai ir pagrįstai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų darbdavės veiksmų – nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų atsakomybei kilti. IeÅ¡kovė neįrodė neturtinės žalos fakto, tai yra, kad ji patyrė tokių neigiamų iÅ¡gyvenimų, kurie buvo tokie stiprÅ«s, intensyvÅ«s, jog bÅ«tų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti.

Esant aukščiau padarytoms iÅ¡vadoms, atmetamas ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti jai neturtinės žalos atlyginimÄ . Dėl kitų Å¡alių iÅ¡dėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, nekeičiantys teismo padarytų iÅ¡vadų. Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas, pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis iÅ¡tirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro iÅ¡vadÄ ir konstatuoja, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieÅ¡kovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas atsakovės naudai, todėl teismas vertina, kad atsakovė turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau atsakovė nei praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, nei įrodymų apie jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė.

Pagrindo spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ ieÅ¡kovei nėra. Teismo patirtos paÅ¡to iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ ieÅ¡kovės nepriteisiamos, kadangi ji nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ yra atleista. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės G.

K. ieÅ¡kinį atmesti. Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. liepos 20 d. sprendimÄ Nr. DGKS-2830 darbo byloje Nr. APS-131-12242 laikyti netekusiu galios. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ieva Stanislovaitienė