2021-08-12 Nr. AB-15716-4-44-3-00092-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3688-968/2021

Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00092-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant užsienietei H. T., jos atstovui advokatui P. V.,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui L. V.,

vertėjui A. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsienietės H. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl užsienietės H. T. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Užsieniečių registracijos centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliete prisistatančią H. T. (toliau – ir Užsienietė) Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 23 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Teikime nurodyta:

2.1. 2021 m. birželio 23 d. apie 17 val. VSAT Užsieniečių registracijos centro patalpose buvo sulaikyta Užsienietė ne ilgiau kaip 48 val.

2.2. Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 3 d., veikdama 19 asmenų grupėje, Dieveniškių mstl. prieigose, Dieveniškių sen., Šalčininkų r. buvo sulaikyta, kadangi neturėjo su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietė pateikė prašymą dėl prieglobsčio jai suteikimo bei Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu buvo apgyvendinta VSAT Užsieniečių registracijos centre. Migracijos departamentas nagrinėja prašymą skubos tvarka.

2.3. Migracijos departamentas 2021 m. birželio 18 d. rašte pažymėjo, kad Užsienietė piktnaudžiauja migracine sistema, kadangi į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, o pasinaudodama nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų patarimais ar paslaugomis, Lietuvoje nesiekė teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo, naktį kirto Lietuvos Respublikos sieną, sulaikyta paaiškino, kad išvyko iš savo šalies dėl (duomenys neskelbtini) gydymo Europoje, bei teikė miglotus paaiškinimus apie savo kelionės dokumento praradimo aplinkybes. Šios aplinkybės, Migracijos departamento vertinimu, pagrindžia prielaidą, kad, vengdama galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsienietė gali pasislėpti arba net nelaukdama sprendimo dėl jos teisinės padėties išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Šengeno valstybes, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jos teisinės padėties, todėl šiuo atveju egzistuoja Užsienietės sulaikymo pagrindai.

2.4. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, juolab, kad ji gali būti taikoma tik tokiems asmenims, kurių asmens tapatybė yra patvirtinta, jie nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir bendradarbiauja su valdžios institucijomis, teismais. Šiuo atveju Užsienietė atvyko į Lietuvos Respubliką neturėdama jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ar jo kopijos ir iki šiol tokių dokumentų nepateikė.

3. Užsienietė nesutiko su sulaikymu, prašė atsižvelgti į jos sveikatos sutrikimus ir sulaikymo neskirti.

4. Užsienietės atstovas prašė Užsienietės nesulaikyti bei taikyti alternatyvias priemones.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 m. birželio 25 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro Teikimą tenkino – sulaikė Užsienietę Užsieniečių registracijos centre 3 mėnesiams, t. y. iki 2021 m. rugsėjo 3 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo.

6. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) piliete H. T. prisistatęs asmuo buvo sulaikytas Lietuvos Respublikoje 2021 m. birželio 3 d. kartu su kitais asmenimis neteisėtai kirtęs Baltarusijos–Lietuvos valstybės sieną. Ji neturėjo su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietė pateikė prašymą dėl prieglobsčio jai suteikimo bei Migracijos departamento sprendimu buvo apgyvendinta Užsieniečių registracijos centre. Užsienietė 2021 m. birželio 23 d. apie 17.00 val. VSAT Užsieniečių registracijos centro patalpose buvo sulaikyta ne ilgiau kaip 48 val.

7. Teismas pažymėjo, kad Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje nėra priimtas.

8. Nurodęs, kad pareiškėjo Teikimas sulaikyti Užsienietę grindžiamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktų, 5 dalies 8, 10, 12 punktų pagrindais, teismas aptarė Įstatymo 113 straipsnio 4–5 dalis bei nustatė, kad Užsienietė neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jos asmenybė nėra nustatyta, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Užsienietė neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, konstatavo, jog nagrinėjamu egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai (siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), o įvertinęs Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, priėjo prie išvados, jog yra pagrindas manyti, kad Užsienietė gali pasislėpti, siekdama išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

9. Nors sulaikymas yra griežčiausia priemonė, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti alternatyvių sulaikymui priemonių, kadangi minėtos priemonės taikomos tais atvejais, kai, be kita ko, nustatyta užsieniečio tapatybė. Užsienietės sveikatos sutrikimų teismas nelaikė pagrindu savaime jai taikyti sulaikymui alternatyvių priemonių, kadangi visas būtinas gydymas ir neatskyrimas nuo šeimos narių būtų užtikrintas ir sulaikymo metu.

10. Atsižvelgęs į tai, jog Užsienietė faktiškai buvo sulaikyta 2021 m. birželio 3 d., teismas sulaikymo terminą nustatė iki 2021 m. rugsėjo 3 d.

III. 11. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 25 d. sprendimą ir jai pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

12. Užsienietės apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Užsienietė bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, dalyvauja visose procedūrose, geranoriškai teikia informaciją apie save ir savo prašymą. Ji yra nurodžiusi priežastis, dėl ko jai reikalingas prieglobstis, todėl yra įvykdžiusi visas pareigas prieglobsčio prašymo motyvams atskleisti. Teismas Užsienietę sulaikė turėdamas tikslą, kad ji nepasišalintų iš Lietuvos Respublikos teritorijos, nepasislėptų siekdama išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Šį teismo keliamą tikslą galima pasiekti Užsienietę apgyvendinus Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje, t. y. taikant jai alternatyvią sulaikymo priemonę.

12.2. Nors teismas konstatavo, kad Užsienietės tapatybė nenustatyta, tai laikytina formaliu reikalavimu sprendžiant dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Užsienietei taikytas sulaikymas ir jos apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, leidžiant jai judėti tik Užsieniečių registracijos centro teritorijoje, iš esmės savo turiniu labai panašūs, tačiau minima alternatyvi sulaikymui priemonė sudarytų galimybę Užsienietei bent šiek tiek pasivaikščioti, t. y. adekvačiau ir proporcingiau suvaržytų jos judėjimo laisvę.

12.3. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Užsienietės sveikatos būklę, neįvertino tai, kad ji yra pažeidžiamas asmuo, kuriam reikalingos saugios ir patikimos aplinkos sudarymas.

12.4. Šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta priemonė – tokiu atveju būtų užtikrintas Užsienietės buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat sudarytos sąlygos minimaliai judėti Užsieniečių registracijos centro teritorijoje. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga ir atitiktų Užsienietės interesus naudotis asmens laisve ir Migracijos departamento, siekiančio išnagrinėti prašymą ir baigti prieglobsčio procedūrą, interesus.

13. Pareiškėjas Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 25 d. sprendimą. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja faktines aplinkybes, susijusias su Užsienietės atvykimu į Lietuvos Respubliką, ir papildomai nurodo, kad:

13.1. Užsienietė Užsieniečių registracijos centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus psichologės ir socialinės darbuotojos sprendimu įtraukta į pažeidžiamų asmenų sąrašą – (duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos 2021 m. liepos 30 d. buvo gauta dokumento, surašyto arabų kalba, fotokopija. Aplinkybė, susijusi su Užsienietės pažeidžiamumo nustatymu, nebuvo žinoma (nes nebuvo nustatyta) teismui sprendžiant sulaikymo klausimą, tačiau turi būti vertinama asmens teisės ir jo teisėtų interesų galimo pažeidimo aspektu. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (2021 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. 1V-626 redakcija) patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 3 priedą viena iš specialiųjų procedūrinių garantijų, taikomų pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų atžvilgiu – netaikyti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka (Įstatymo 76 str. 6 d.). Pažymėtina, kad Migracijos departamentas, disponuodamas informacija apie Užsienietės pažeidžiamumo faktą nepakeitė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo tvarkos, t. y. ir toliau prašymą nagrinėja iš esmės skubos tvarka. Darytina išvada, kad Užsienietės pažeidžiamumas dėl (duomenys neskelbtini) ir noro gauti nemokamą gydymą nėra pakankamai reikšminga aplinkybė sprendžiant Užsienietės prieglobsčio prašymo nagrinėjimo skubos tvarka klausimą, tuo pačiu ir sulaikymo klausimą. Yra didelė tikimybė, kad Užsienietė, supratusi, kad Lietuvoje norimo gydymo negaus arba jo reikės laukti ilgesnį laiką, nesulauks galutinio sprendimo ir išvyks į kitas Europos Sąjungos valstybes nares.

13.2. Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir iki šios dienos tokių dokumentų ar patvirtintų jų kopijų nepateikė. Tokiu būdu buvo institucijoms apsunkintas jos tapatybės nustatymo procesas, o Užsienietės veiksmai negali būti pripažinti bendradarbiavimu. Aplinkybė, kad Užsienietė vėliau pateikė dokumentus, kuriais siekia įrodyti savo asmens tapatybę, nepašalina anksčiau jos atliktų veiksmų ir dėl to kilusių teisinių pasekmių. Nei Migracijos departamento atliktos prieglobsčio prašytojo apklausos, nei priimto sprendimo nesuteikti prieglobsčio negalima laikyti faktine motyvų nustatinėjimo bei įrodymų pateikimo pabaiga. Pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos minimalios normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – ir Direktyva), 7 straipsnio 4 punktą, esant poreikiui, dėl teisinių ar viešosios tvarkos priežasčių, valstybės narės nacionalinėje teisėje nustatyta tvarka gali neišleisti prieglobsčio prašytojo už tam tikros vietovės ribų. Užsienietei yra taikomas judėjimo laisvės apribojimas, atsižvelgiant į Direktyvos 8 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. ji sulaikyta ne vien dėl to, kad pateikė tarptautinės apsaugos prašymą pagal 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyvą 2005/85/EB, nustatančią būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse, o įvertinus šį atvejį individualiai, laikantis būtinumo ir proporcingumo principų tokio sulaikymo pobūdžio ir tikslo atžvilgiu, Užsienietei yra suteiktos visos garantijos į teisminę gynybą nacionaliniame teisme.

13.3. Įvertinus tai, kad Užsienietė neteistai kirto Lietuvos sieną, neturėjo jokių dokumentų, patvirtinančių jos asmens tapatybę, jos prieglobsčio prašymą Migracijos departamentas nagrinėja skubos tvarka, kadangi Užsienietė pateikė tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar jai gali būti suteiktas prieglobstis, nekyla jokių abejonių dėl to, kad Užsienietė piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis. Užsienietė pirminės apklausos metu prisipažino, kad atvyko į Europos Sąjungą gydymo tikslais. Tokio Užsienietės elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu.

13.4. Teismo diskrecinė teisė yra taikyti arba netaikyti alternatyvias sulaikymui priemones užsieniečiams. Nagrinėjamu atveju teismas nematė galimybės taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, tenkino pareiškėjo Teikimą dėl Užsienietės sulaikymo ilgiau nei 48 val., kuriame be sulaikymo pagrindų buvo nurodytos ir alternatyvių sulaikymui priemonių netaikymo priežastys, t. y. nėra nustatyta Užsienietės tapatybė. Teismas taip pat pažymėjo, kad Užsienietės turimi sveikatos sutrikimai savaime nėra pagrindas taikyti jai alternatyvias sulaikymui priemones, kadangi visas būtinas gydymas ir neatskyrimas nuo šeimos narių yra užtikrintas ir sulaikymo metu. Netinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes, ypatingai bendradarbiavimo faktą, yra didelė tikimybė, kad Užsienietė tiesiog išeis iš Užsieniečių registracijos centro, kadangi visa apgyvendinimo teritorija nėra stebima ir saugoma, tam nėra nei poreikio, nei resursų.

13.5. Užsienietė, nepriklausomai nuo ribotos galimybės laisvai judėti, gaus tokią pačią medicininę priežiūrą ir kitas būtinas paslaugas kaip ir kiti prieglobsčio prašytojai, kurie yra apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre, arba kuriems taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 25 d. sprendimo sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliete H. T. prisistačiusį asmenį Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 3 d., bet ne ilgiau iki bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje, pagrįstumo ir teisėtumo.

15. Pirmosios instancijos teismas sulaikė Užsienietę Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 3 d., atsižvelgęs į tai, kad Užsienietė neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jos asmenybė nėra nustatyta, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, Užsienietė neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, todėl egzistuoja pagrindas manyti, kad Užsienietė gali pasislėpti, siekdama išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

16. Užsienietė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir laikosi pozicijos, jog ji bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, yra nurodžiusi priežastis, dėl ko jai reikalingas prieglobstis, todėl prašo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje. Užsienietė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Užsienietės sveikatos būklę, neįvertino tai, kad ji yra pažeidžiamas asmuo, kuriam reikalingos saugios ir patikimos aplinkos sudarymas.

17. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

18. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu Užsienietė turi prieglobsčio prašytojos teisinį statusą, tačiau sulaikymas, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, užsieniečiui gali būti taikomas ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; kt.).

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo Teikimas buvo grindžiamas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose, 5 dalies 8, 10, 12 punktuose įtvirtintais pagrindais.

20. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose yra nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

21. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje pateikiamas sąrašas aplinkybių, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, tarp kurių: siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (12 p.).

22. Užsienietė apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog ji nėra pateikusi jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, valstybės sieną kirto ne per pasienio kontrolės punktą, t. y. neteisėtai, o prašymą suteikti prieglobstį pateikė po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų. Taigi byloje egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1–2 punktuose įtvirtinti sulaikymo pagrindai.

23. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

24. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl to, jog Užsienietė patenka į Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą grupę asmenų, kuriems taikoma padidinta apsauga dėl jų pažeidžiamumo.

25. Pažeidžiamo asmens sąvoka pateikiama Įstatymo 2 straipsnio 182 dalyje, kur nurodyta, kad pažeidžiamas asmuo – asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Direktyvos 2 straipsnio k punkte ir 21 straipsnyje pažeidžiami asmenys apibrėžti kaip specialiųjų priėmimo poreikių turintis prašytojas, kuriam reikia specialiųjų garantijų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis ir laikytis įpareigojimų, numatytų šioje direktyvoje ir tokiais asmenimis laikomi, pavyzdžiui, nepilnamečiai, nelydimi nepilnamečiai, žmonės su negalia, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys, nepilnamečių vaikų turintys vieniši tėvai, prekybos žmonėmis aukos, sunkiai sergantys, psichikos sutrikimų turintys asmenys, taip pat asmenys, kurie patyrė kankinimus, išprievartavimą arba kitokias sunkaus psichologinio, fizinio arba seksualinio smurto formas, pavyzdžiui, moterų lyties organų žalojimo aukos.

26. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti savaiminio jų taikymo.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, ir šeimos, kurioje yra nepilnamečių užsieniečių, nariai gali būti sulaikyti tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018, 2021 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3628-502/2021).

28. Užsienietės asmens byloje esantis Užsieniečių registracijos centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus 2021 m. liepos 13 d. tarnybinis pranešimas „Dėl (duomenys neskelbtini) pilietės H. T. įtraukimo į pažeidžiamų asmenų sąrašą (Asmens b. l. 26–27) patvirtina, kad Užsienietė yra priskiriama pažeidžiamų asmenų grupei – (duomenys neskelbtini), jai reikalinga saugi ir rami aplinka, medicininė pagalba bei priežiūra. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad Užsienietei teikiamas papildomas socialinis bei psichologinis palaikymas, stebima jos fizinė ir psichologinė būklė.

29. Apibendrindama tai, kas išdėstyta šios Nutarties 25–28 punktuose, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų, patvirtinančių, jog šiuo metu egzistuoja ypatingos aplinkybės (pavyzdžiui, Užsienietės grėsmė valstybės saugumui ar pan.), kurios galėtų sudaryti pagrindą Užsienietei, kuri yra įtraukta į pažeidžiamų asmenų sąrašą, taikyti tokį griežtą laisvės apribojimą kaip sulaikymas. Tokio apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimo nepaneigia ir pareiškėjo procesiniame dokumente išdėstyta pozicija dėl nepakeistos Migracijos departamento, disponuojančio informacija apie Užsienietės pažeidžiamumo faktą, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo tvarkos, nes, kaip jau buvo minėta, pažeidžiamų asmenų teisei į veiksmingą jų apsaugą turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes.

30. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad Užsienietė buvo sulaikyta VSAT 2021 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 4T-303 ne ilgiau nei 48 val. (b. l. 22; Asmens b. l. 22), t. y. faktiškai Užsienietės sulaikymas prasidėjo 2021 m. birželio 23 d., tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagal Įstatymo 114 straipsnio 7 dalį prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą, o apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 3 d.), pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas (iki 2021 m. rugsėjo 3 d.) paliktinas galioti.

31. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti Užsienietės prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietę VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.), iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. rugsėjo 3 d.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

(duomenys neskelbtini) piliete H. T., gim. (duomenys neskelbtini), prisistačiusios užsienietės apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 25 d. sprendimą pakeisti ir skirti (duomenys neskelbtini) piliete H. T., gim. (duomenys neskelbtini), prisistačiusiai užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietę Valstybės sienos apaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. rugsėjo 3 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Dalia Višinskienė