Legislator Case Law & Legislation
e47dbc86-a2eb-49d5-92b5-d85069effb76 AI generated

e47dbc86-a2eb-49d5-92b5-d85069effb76 · Kauno apygardos teismas

Case Number e47dbc86-a2eb-49d5-92b5-d85069effb76
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

D., ieÅ¡kovo F. P. atstovei V. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų E. G., V. Å ., I. Å ., P. K., M. Z., S. V., F. P. ir V. D. apeliacinį skundÄ pagal ieÅ¡kovų E. G., V. Å ., I. Å ., P. K., M. Z., S. V., F. P. ir V. D. ieÅ¡kinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl įpareigojimo pastatyti sandėliukus.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                                I.Ginčo esmė IeÅ¡kovai E. G., V.

Legislator headnote

AI generated

e47dbc86-a2eb-49d5-92b5-d85069effb76 · Kauno apygardos teismas: Å iuo spendimu vykdomasis komitetas taip pat nutarė leisti Vilniaus apygardai nugriauti medinius gyventojų sandėliukus, įpareigojant projektuojant sandėlį parinkti vietÄ gyventojų sandėliukams ir juos pastatyti. Ginčo tarp Å¡alių, kad Å¡iame Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendime buvo kalbama apie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), gyventojų iki tol naudotus sandėliukus su malkomis, tarp Å¡alių nekilo, tÄ aplinkybę patvirtina ir byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai (b.l. 35-36, 84-95).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-758-173/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03507-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 121.21;30.10; (S)                                        KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 1 d. Kaunas Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Rūtos Palubinskaitės ir Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant ieškovei V.

D., ieÅ¡kovo F. P. atstovei V. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų E. G., V. Å ., I. Å ., P. K., M. Z., S. V., F. P. ir V. D. apeliacinį skundÄ pagal ieÅ¡kovų E. G., V. Å ., I. Å ., P. K., M. Z., S. V., F. P. ir V. D. ieÅ¡kinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl įpareigojimo pastatyti sandėliukus.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                                I.Ginčo esmė IeÅ¡kovai E. G., V.

Å ., I. Å ., P. K., M. Z., S. V., F. P. ir V. D. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami įpareigoti atsakovÄ AB „Lietuvos geležinkeliai“ įvykdyti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) – parinkti vietÄ gyventojų sandėliukams ir juos pastatyti. Nurodė, kad visi ieÅ¡kovai yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Namas pastatytas 1940 m., jame esantys butai yra Å¡ildomi kietuoju kuru. Å alia namo anksčiau buvo sandėliai, kurie buvo namo priklausiniai, skirti laikyti gyventojų malkoms ir anglims, tačiau apie 1989 m. vykdant objekto „Gatvių produktų sandėlio su specialaus autotransporto garažais“ statybÄ jie buvo nugriauti. 1989-06-19 Vilniaus apygardos vandentiekio skyriaus virÅ¡ininkas raÅ¡tu nurodė, kad namui (duomenys neskelbtini), priklausantys sandėliai yra perkeliami į naujÄ objektÄ , t.y. dabartinį pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), ir pavedė naujame objekte iÅ¡dalinti sandėlius namo gyventojams, atsižvelgiant į name gyvenančių Å¡eimų sudėtį, Å¡ildomų krosnių skaičių pagal pridedamÄ planÄ .

Nuo 1989 m., kai gyventojams buvo suteikti sandėliukai, jie netrukdomai jais naudojasi beveik 25 metus, laiko sandėliukuose kietÄ jį kurÄ , kuriuo Å¡ildo savo bÅ«stus. 1989 m. namo (duomenys neskelbtini), gyventojams priskirtų sandėlių vieta 2005-01-27 namo gyventojams su AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialu „Vilniaus geležinkelių infrastruktÅ«ra“ sudarius neterminuotas negyvenamųjų patalpų panaudos sutartis nesikeitė. 2013 m. gruodį ieÅ¡kovai gavo atsakovo raÅ¡tus, kad atsakovas nuo 2013-12-31 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukia panaudos sutartis ir siÅ«lo gyventojams nuomotis patalpas, o neiÅ¡reiÅ¡kus noro nuomotis – perduoti patalpas AB „Lietuvos geležinkeliai“.

SusiraÅ¡inėjimo su atsakovu metu ieÅ¡kovai sužinojo, kad 1984-04-27 Vilniaus m. Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas priėmė sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo tuometinei Pabaltijo geležinkelio Vilniaus apygardai (Å¡iuo metu atsakovas) buvo suteiktas 0,1 ha sklypas (duomenys neskelbtini), skirtas paruoÅ¡tos medžio gaminių produkcijos sandėliui statyti, pusrÅ«syje įrengiant garaÅ¾Ä specializuotam autotransportui saugoti. Å iuo sprendimu Vilniaus m. Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas leido atsakovui nugriauti medinius gyventojų sandėliukus bei įpareigojo atsakovÄ , projektuojant sandėlį, parinkti vietÄ gyventojų sandėliukams ir juos pastatyti.

Kadangi šiuo metu atsakovas riboja ieškovų teisę naudotis pastate (duomenys neskelbtini), esančiais sandėliukais, ieškovai mano, kad 1984-04-27 Vilniaus m. Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra neįgyvendintas. AB „Lietuvos geležinkeliai“ šiuo metu teigia, kad jų pastatytas statinys užregistruotas ne kaip sandėlis, o kaip garažas ir jame negalima laikyti degių medžiagų. Tačiau kol nekilo dabartinė situacija, ieškovai buvo įsitikinę, kad jiems suteikti sandėliukai ir toliau skirti kurui laikyti.

Atsakovas „AB Lietuvos geležinkeliai“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nors ieškovai teigia, kad name, kuriame yra ieškovams nuosavybės teise priklausantys butai, yra įrengtas krosninis šildymas ir kad butai yra šildomi kietuoju kuru, tačiau iš ieškovo teikiamų dokumentų taip pat matyti, kad ieškovui F. P. nuosavybės teise priklausančiame bute yra įrengtas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Atsakovas neginčija fakto, kad šiuo metu stovinčio pastato – garažo (duomenys neskelbtini), vietoje anksčiau stovėjo mediniai sandėliukai, tačiau nesutinka, kad jie buvo gyventojų, jiems priklausė nuosavybės teise ar buvo valdomi kitokiu teisėtu būdu, buvo namo (duomenys neskelbtini), priklausiniai.

Atkreipia dėmesį, kad dauguma ieÅ¡kovų nėra pirminiai butų, esančių (duomenys neskelbtini), įgijėjai, dauguma jų nuosavybės teises į butus įgijo sandorių pagrindu, kuriuose turėjo bÅ«ti tiksliai apibrėžtas sandorio objektas. Pasak atsakovo, ieÅ¡kovų nurodomas 1984-04-27 Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kiek tai susiję su ieÅ¡kovų nurodomu 1.2.1 p., yra įvykdytas, nes ieÅ¡kovai net neginčija fakto, kad vietoje medinių sandėliukų atsakovas pastatė garaÅ¾Ä (duomenys neskelbtini), kuriame namo (duomenys neskelbtini), gyventojams buvo leista neatlygintinai naudotis įrengtais sandėliais.

PaaiÅ¡kindamas atsakovo siÅ«lymus sudaryti nuomos sutartis, atsakovas nurodo, kad nuo 1984 m., kai buvo priimtas Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimas, keitėsi ne tik AB „Lietuvos geležinkeliai“ teisinis statusas, bet pasikeitė ir valstybės santvarka, buvo sukurta nauja savita teisinė bazė. 1994-06-06 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) valstybinei įmonei „Lietuvos geležinkeliai“ leido teisiÅ¡kai įregistruoti pastatÄ (duomenys neskelbtini).

Å is pastatas buvo registruotas kaip garažas, nes tokia buvo pagrindinė jo paskirtis, kuri buvo nurodyta ir 1984-04-27 Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendime Nr. (duomenys neskelbtini). Siekiant tinkamai įforminti teisinius santykius, susiklosčiusius tarp atsakovo ir namo (duomenys neskelbtini), gyventojų, gyventojams buvo pasiÅ«lyta sudaryti su atsakovu negyvenamųjų patalpų panaudos sutartis. Tokios sutartys buvo galimos, nes tuo metu atsakovas buvo Å¡ių patalpų savininkas. 2008-08-25 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-306 buvo patvirtintas Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto registre registruotinų vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros statinių, patikėjimo teise valdomų vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros valdytojos AB „Lietuvos geležinkeliai“, sÄ raÅ¡as, į kurį buvo įtrauktas ir pastatas (duomenys neskelbtini).

Å is patikėjimo teise atsakovui perduotas turtas yra valdomas, naudojamas ir disponuojamas laikantis VieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros turto perdavimo patikėjimo teise ir Å¡io turto įregistravimo nekilnojamojo turto registre sutarties Nr. 5-40/SK-354 nuostatų bei Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, kuriuose imperatyviai uždrausta juridiniams asmenims, kuriems valstybės turtas perduotas pagal turto patikėjimo sutartį, suteikti šį turtÄ panaudos pagrindais tretiesiems asmenims. Todėl atsakovas neturi teisinio pagrindo ieÅ¡kovams panaudos teise suteikti naudotis sandėliukais, esančiais pastate (duomenys neskelbtini).

Pagal minėtÄ sutartį atsakovas gali jį tik nuomoti kitiems asmenims Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, kÄ atsakovas ir pasiÅ«lė ieÅ¡kovams, nurodydamas teisės aktuose įtvirtintÄ mažiausiÄ nuomos kainÄ â€“ 1,78 Lt/m2.               II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė         Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2007-12-12 sudarytos turto patikėjimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis Å¡is pastatas yra 1989 m. statybos, jo paskirtis – garažų, paskutiniai Å¡io pastato kadastriniai matavimai yra atlikti 1997-04-08. IÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų, Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad Å¡is pastatas buvo pastatytas Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomajam komitetui priėmus 1984-04-27 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sklypų skyrimo įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms ir dalinio sklypų paėmimo iÅ¡ individualių valdų“, kuriuo Vykdomasis komitetas nutarė skirti Pabaltijo Spalio revoliucijos ordino geležinkelio Vilniaus apygardai papildomÄ apie 0,1 ha sklypÄ (duomenys neskelbtini), paruoÅ¡tos medžio gaminių produkcijos sandėliui statyti, pusrÅ«syje įrengiant garaÅ¾Ä specializuotam autotransportui saugoti.

Å iuo spendimu vykdomasis komitetas taip pat nutarė leisti Vilniaus apygardai nugriauti medinius gyventojų sandėliukus, įpareigojant projektuojant sandėlį parinkti vietÄ gyventojų sandėliukams ir juos pastatyti. Ginčo tarp Å¡alių, kad Å¡iame Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendime buvo kalbama apie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), gyventojų iki tol naudotus sandėliukus su malkomis, tarp Å¡alių nekilo, tÄ aplinkybę patvirtina ir byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai (b.l. 35-36, 84-95).

Tarp Å¡alių kilo ginčas, ar Pabaltijo Spalio revoliucijos ordino geležinkelio Vilniaus apygarda įvykdė Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto įpareigojimÄ parinkti vietÄ gyventojų sandėliukams ir juos pastatyti. Nors ieÅ¡kovai byloje teigė, kad Å¡io įpareigojimo minėta Vilniaus apygarda neįvykdė, tokio teiginio jokiais įrodymais nepagrindė (CPK 178 str.). PrieÅ¡ingai, ne tik atsakovo nurodomos aplinkybės, pateikiami įrodymai, bet ir pačių ieÅ¡kovų ieÅ¡kinyje dėstomos aplinkybės paneigia pastarÄ jį ieÅ¡kovų teiginį.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad remiantis Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1984-04-27 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parengtas darbo projektas „Vilniaus geležinkelio stotis. (duomenys neskelbtini). Gatavos produkcijos sandėlis su garažais specialiam transportui“, kuriame buvo numatyta, kad būtent šio statomo gatavo produkcijos sandėlio su garažais specialiam transportui pirmame aukšte yra suplanuoti 12-os dalių sandėliai kurui laikyti, kurie yra skirti gretimo namo gyventojams, atsižvelgiant į tai, kad esantys namo (duomenys neskelbtini), sandėliai su malkomis yra griaunami (b.l. 84-95).

Kad Å¡is darbo projektas buvo įgyvendintas, 1989 m. pastačius pastatÄ (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), liudija ne tik nekilnojamojo turto registro duomenys, bet ir ieÅ¡kovų pateiktas Pabaltijo geležinkelio Vilniaus skyriaus Vandentiekio ir santechninių įrenginių skyriaus virÅ¡ininko suraÅ¡ytas 1989-06-19 raÅ¡tas. Jame nurodyta, kad statant objektÄ â€ž(duomenys neskelbtini). Gatavos produkcijos sandėlis su garažais specialiam transportui“ dalis sandėlių, priklausančių (duomenys neskelbtini) namo gyventojams buvo iÅ¡montuoti ir perkelti į laikinÄ statinį, tačiau 1989 m. birželio mėnesį baigus statyti nurodytÄ objektÄ visi gyventojų sandėliukai bus perkleti į pastatyto pastato pirmÄ aukÅ¡tÄ (b.l. 35-36).

Kad tokie sandėliukai buvo perkelti, liudija ne tik Å¡alių paaiÅ¡kinimai, bet ir pateiktos negyvenamųjų patalpų panaudos sutartys, iÅ¡ kurių matyti, kad bÅ«tent naujai pastatytame pastate (duomenys neskelbtini), namo (duomenys neskelbtini), gyventojams buvo suteikti sandėliai malkoms laikyti. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas neturi jokio pagrindo teigti, kad Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1984-04-27 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl įpareigojimo parinkti vietÄ namo (duomenys neskelbtini), gyventojų sandėliukams ir juos pastatyti buvo neįvykdytas.

Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovai byloje nepagrindė, kad Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1984-04-27 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), jo dalis, numačiusi leidimÄ nugriauti namo (duomenys neskelbtini), gyventojų sandėliukus, vietoj jų pastatant naujus, kokiu nors bÅ«du įtakojo ar pažeidė ieÅ¡kovų Å¡ioje byloje teises ir pareigas (CPK 5 str.). Byloje nustatyta, kad beveik visi ieÅ¡kovai, iÅ¡skyrus M. Z., kuri pagal nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybės teisę į butÄ Ä¯gijo pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ 1993-10-21, teisę į gyvenamÄ sias patalpas name (duomenys neskelbtini), įgijo 2008-2013 m.

Duomenų, kad Å¡ie ieÅ¡kovai buvo namo (duomenys neskelbtini), gyventojais Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomajam komitetui 1984-04-27 priimant sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovai į bylÄ nepateikė. Todėl teigti, kad remiantis Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1984-04-27 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) tuometinė Pabaltijo Spalio revoliucijos ordino geležinkelio Vilniaus apygarda nugriovė bÅ«tent ieÅ¡kovų naudotus sandėliukus, stovėjusius vietoje pastato (duomenys neskelbtini), tačiau vietoj jų nieko ieÅ¡kovams nepastatė, nėra pagrindo.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje surinktų duomenų matyti, kad net patys ieÅ¡kovai savo teisių pažeidimÄ sieja ne su 1984-07-27 Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymu, o su atsakovo veiksmais 2013 m., kuomet AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2013-12-05 raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovus, kad nuo 2013-12-31 panaudos sutartys yra nutraukiamos, nes pastatas (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, valdoma atsakovo patikėjimo teise, todėl atsakovas patalpas Å¡iame pastate gali tik nuomoti (b.l. 40, 41-45).

Tačiau pasisakyti dėl Å¡ių atsakovo atliktų veiksmų teisėtumo/neteisėtumo teismas nemato pagrindo, nes Å¡ioje byloje ieÅ¡kovų pasirinkimu pareikÅ¡tam reikalavimui teisingai iÅ¡nagrinėti nurodytos aplinkybės jokios reikÅ¡mės neturi, o iÅ¡eiti už pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ribų teismas neturi pagrindo – byla yra civilinio pobÅ«džio, kurioje bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pačios Å¡alys. Teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės gali bÅ«ti reikÅ¡mingos ieÅ¡kovams ginant jų galimai pažeistas teises kitais įstatyme įtvirtintais bÅ«dais, pavyzdžiui, praÅ¡ant pripažinti panaudos sutarčių vienaÅ¡aliÅ¡kÄ nutraukimÄ neteisėtu.

                 III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ esmė IeÅ¡kovai apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliantai nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neiÅ¡reikalavo iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ įrodymų, kurie sudarytų pagrindÄ tokiam sprendimui priimti bei pažeidė materialinės teisės normas.Apeliantų nuomone, 1984 m. balandžio 27 d.

Vilniaus m. Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo parinkti vietÄ namo gyventojų sandėliukams pastatyti nebuvo įvykdytas.Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė 1985 m. Darbo projekto aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ , kuriame buvo apraÅ¡ytas projektuojamo objekto gatavos produkcijos sandėlio su garažais, skirtais specialiajam transportui laikyti ((duomenys neskelbtini)). AiÅ¡kiai nurodyta, kad statomas sandėlis, skirtas gatavai produkcijai laikyti ir garažas, skirtas specialiajam transportui laikyti.2014 m. balandžio 27 d.

Vilniaus m. Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) numatė statomo objekto paskirtį – medžio gaminių produkcijos sandėlis su pusrÅ«syje įrengtu garažu specializuotam transportui saugoti. Visame 1984 m. balandžio 27 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) kalbama apie leidimo iÅ¡davimÄ bei sÄ lygas projektuojant sandėlį, o ne garaÅ¾Ä . Nekilnojamojo turto registre nėra registruoto jokio pastato, kurio paskirtis bÅ«tų sandėlis, pagalbinės patalpos ir pan. (duomenys neskelbtini).

Adresu yra registruotas pastatas – garažas, kurio pagrindinė paskirtis – garažų. Å i faktinė aplinkybė yra teisėtas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neįvykdė 1984 m. balandžio 27 d. Vilniaus m. Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) arba jį įvykdė netinkama ir /ar nepilna apimtimi, nes sprendimas buvo įgyvendintas tik iÅ¡ dalies – pastatytas pastatas – garažas, specialiajam transportui laikyti, o ta sprendimo dalis, kuri apima sandėlio, skirto gatavos produkcijos laikymui, įskaitant projekte numatytus sandėlius, skirtus (duomenys neskelbtini) gyventojams kuro laikymui, taip ir liko neįgyvendinta.         Teisės normos, galiojusios buvusių (duomenys neskelbtini) namo gyventojų butų privatizavimo metu, galiojusios jam įsigyjant pirmÄ jį butÄ , nustatė, kad daiktÄ , skirtÄ tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra Å«kine paskirtimi (priklausinį), iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenumato ko kita (1964 m. galiojusio CK 153 straipsnio redakcija).

Tačiau Å¡ios patalpos, kaip sandėliavimo patalpos ir buto priklausinys nebuvo privatizuotos, nes tokių sandėliavimo patalpų niekada nebuvo, o buvo tik garažas.         Teismas turėjo įvertinti, kaip buvo suformuotas 1989 metais baigtas statyti objektas (duomenys neskelbtini), kur bÅ«tent stovėjo nugriauti gyventojų sandėliukai, kokios faktinės aplinkybės įtakojo pastato paskirties registravimÄ garažu, kodėl registracija atlikta tik 1994 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, bet ne 1985 m. darbo projektu ar statybos užbaigimo dokumentu 1989 metais ar buvo iÅ¡siųsti visi reikiami praneÅ¡imai tarnyboms apie gyventojams pastatytus sandėliukus, dėl ko bÅ«tų Å¡ie sandėliukai laiku privatizuoti, kokios konkrečios butų privatizavimo sutartys buvo sudarytos.

Faktinių duomenų apie tai nėra. Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014m. lapkričio 5 d. sprendimÄ .Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ iÅ¡ esmės netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tačiau pabrėžtina, kad apeliantų apeliaciniame skunde pateikti argumentai iÅ¡ esmės vertinami kaip prielaidos , neparemtos jokiomis faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais.Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registro duomenų banko iÅ¡raÅ¡e nurodyta pagrindinė paskirtis – garažų, nėra reikÅ¡minga nagrinėjamai bylai ir atsižvelgiant į galiojančių aktų reikalavimus Kadastro tvarkytojas (VÄ® Registrų centras) joje įraÅ¡o vienÄ pagrindinę pastato paskirtį, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad pastate negali bÅ«ti ir kitų patalpų, skirtų sandėliavimui, į kÄ atsižvelgė apeliantai.

Klaidingas apeliantų teiginys, kad neva jeigu 1984 m. balandžio 27 d. Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) būtų įvykdytas, tai ginčo objekto nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše būtų nurodyta pastato paskirtis Sandėlis – garažas, tačiau nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra nurodoma pagrindinė objekto paskirtis, kurių negali būti kelios, todėl apeliantų argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad projektuojant gatavos produkcijos sandėlį su garažais autotransportui bÅ«tina parinkti vietÄ sandėliukams ir juos pastatyti. Pažymėtina, kad nėra įpareigojimo sandėliukus pastatyti atskirame nuo gatavos produkcijos sandėlio su garažais autotransportui pastate. Apeliantų teigimu atsakovas nepateikė įrodymų, kad 1989m. birželio 19 d. Vilniaus apygardos vandentiekio skyriaus virÅ¡ininko raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ tikrųjų buvo apteiktas bÅ«sto Å«kio gamybos valdybos namų Nr. (duomenys neskelbtini) virÅ¡ininkui, kas, apeliantų manymu, reiÅ¡kia, kad galėjo bÅ«ti priimti kiti sprendimai, panaikinantys 1984 m. balandžio 27 d. Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) įgyvendinimÄ . PrieÅ¡ pradedant rengti gatavos produkcijos sandėlio su garažais autotransportui projektÄ buvo surinkti visi reikalingi leidimai ir suderinimai Å¡iam projektui įvykdyti ir projektas buvo rengiamas surinktų dokumentų pagrindu.

Tuo tikslu Vilniaus geležinkelio apygarda pateikė tarybų rajono Vilniaus miesto bÅ«sto valdybos virÅ¡ininkui raÅ¡tÄ , kuriame prašė suderinti, kad gyventojų sandėliukai bus perkeliami į projektuojamo gatavos produkcijos sandėlio su garažais autotransportui patalpas. Å is dokumentas buvo suderintas (priedas nr.1), todėl projektuojant gatavos produkcijos sandėlį su garažais autotransportui buvo numatyta vieta sandėliukams.Tuo metu egzistuojanti Pabaltijo Spalio revoliucijos ordino geležinkelio Vilniaus apygarda, vadovaudamasi 1984 m. balandžio 27 d.

Vilniaus miesto Liaudies deputatų vykdomojo komiteto sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), pastatydama gatavos produkcijos sandėlį su garažais autotransportui adresu (duomenys neskelbtini), įrengė jame sandėlius, kuriais namo (duomenys neskelbtini) gyventojams buvo leista naudotis ir apeliantai Å¡io fakto ieÅ¡kinyje bei apeliaciniame skunde neginčija.              IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinis teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovai ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė CK 4.98 straipsnio pagrindu, t.y. savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.         Byloje kilęs ginčas, ar Pabaltijo Spalio revoliucijos ordino geležinkelio Vilniaus apygarda įvykdė Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto įpareigojimÄ parinkti vietÄ gyventojų sandėliukams ir juos pastatyti.Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1984 m. balandžio 27 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl įpareigojimo parinkti vietÄ Â namo (duomenys neskelbtini), gyventojų sandėliukams ir juos pastatyti yra įvykdytas.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė įvertinęs raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ . Teismas nustatė, kad vykdant Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1984m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parengtas darbo projektas „Vilniaus Geležinkelio stotis. (duomenys neskelbtini) produkcijos sandėlis su garažais specialiam transportui. Projekte numatyta statomo gatavos produkcijos sandėlio su garažais specialiam transportui pirmame aukÅ¡te yra suplanuoti 12-os dalių sandėliai kurui laikyti, kurie yra skirti namo Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojams (b.l.93, 94).

Pabaltijo geležinkelio Vilniaus skyriaus Vandentiekio ir santechninių įrenginių skyriaus 1989 m. birželio 19 d. raÅ¡te nurodyta, kad statant objektÄ â€ž(duomenys neskelbtini) produkcijos sandėlis su garažais specialiam transportui“ dalis sandėlių, priklausančių (duomenys neskelbtini) namo gyventojams buvo iÅ¡montuoti ir perkelti į laikinÄ statinį, tačiau 1989 m. birželio mėnesį baigus statyti nurodytÄ objektÄ visi gyventojų sandėliukai bus perkelti į pastatyto pastato pirmÄ aukÅ¡tÄ (b. l.36).

IeÅ¡kovams sandėliukai perduoti naudotis Negyvenamųjų namų panaudos sutarčių pagrindu ( b. l. 18-34). IeÅ¡kovai nurodė, jog jie sandėliukais naudojasi.          Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ prie atsiliepimo į apeliacinį skundÄ pridėjo 1984 m. liepos 9 d. Vilniaus geležinkelio apygardos raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini), skirto Vilniaus miesto Tarybų rajono butų Å«kio valdybos virÅ¡ininkui A.S. R., kopijÄ . RaÅ¡te nurodoma, jog atsižvelgiant į numatomÄ Pabaltijo geležinkelių Vilniaus apygardos vandentiekio dirbtuvių gatavų medienos gaminių sandėlio pastato, numatant jo pusrÅ«sio patalpose garaÅ¾Ä specializuotam autotransportui, projektavimÄ (duomenys neskelbtini), praÅ¡oma suderinti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojų malkinių, esančių numatytoje statybos teritorijoje, įrengimÄ projektuojamo pastato pusrÅ«sio patalpoje laikantis sanitarinių normų.

Å is atsakovo pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas tik papildo teismo nustatytas aplinkybes, jog ieÅ¡kovams sandėliukai buvo pastatyti (b. l. 177). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis sprendžia, jog tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais argumentai pagrindo nėra.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .        Kolegijos teisėjai                                                          Nijolia Indreikienė                                                                                     RÅ«ta Palubinskaitė                                                                                    Leonas Jachimavičius