Legislator Case Law & Legislation
e47be2cc-9c84-4c69-80b4-dabd9f64716e AI generated

Court dismisses taxpayer appeal for unpaid taxes and penalties due to lack of evidence for exemption grounds.

Case Number e47be2cc-9c84-4c69-80b4-dabd9f64716e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the taxpayer's appeal against tax assessments and penalties issued by the tax authorities and the Tax Dispute Commission. The plaintiff argued for exemption from late payments and fines but failed to provide evidence of payment, voluntary surrender, or other statutory grounds for relief. Consequently, the court upheld the lower authorities' decisions as legally sound and factually supported.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos ōstatymo 85–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsnis: The court must reject an administrative appeal as unfounded when the appellant fails to substantiate claims for exemption from late payments or fines with required evidence of payment or statutory relief conditions.

Keywords

AI generated
administrative appeal dismissal tax late payment penalties exemption from fines burden of proof taxpayer tax dispute commission

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos ōstatymo 85–87 straipsniai
88 straipsnio 1 punktu
127 straipsnio 1 dalimi
129 straipsnis

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. 1-3723-596/2014 Proceso Nr. 3-61-3-06546-2013-0Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.; 9.1.;

74. VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, dalyvaujant atsakovės atstovei Justinai Svirskaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal A. V. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija dėl sprendimų panaikinimo ir n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti:

1) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. vasario 26 d. sprendimÄ Nr. (4.65)-256-19 dėl patikrinimo akto tvirtinimo;

2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2013 m. liepos 18 d. sprendimÄ Nr. 68-125;

3) Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2013 m. spalio 15 d. sprendimÄ Nr. S-164 (7-166/2013).PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - Vilniaus AVMI) 2013 m. vasario 26 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (4.65)-256-19 buvo patvirtintas Vilniaus AVMI 2013 m. sausio 18 d. patikrinimo aktas Nr. (4.65)-480-l (toliau - Patikrinimo aktas) ir jame papildomai apskaičiuotas 86 548 Lt gyventojų pajamų mokestis (toliau - GPM), 11534 Lt privalomojo socialinio draudimo (toliau – PSD) įmokų už 2009 m., 1629 Lt PSD įmokų už 2010 m., 814,50 Lt PSD įmokų bauda už 2010 m., 725,06 Lt VSD įmokų bazinei pensijai, 362,53 Lt valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų bazinei pensijai bauda, 5 406,89 Lt VSD įmokų už 2009-2010 m., 2 703,45 Lt VSD įmokų bauda už 2009-2010 m., taip pat apskaičiuoti 3 7240 Lt GPM delspinigiai, 3 602 Lt privalomojo socialinio draudimo (toliau – PSD) įmokų delspinigiai, bei paskirta 8 655 Lt GPM bauda ir 1 153 Lt PSD įmokų bauda.Vilniaus AVMI 2013 m. vasario 26 d. sprendimÄ Nr. (4.65)-256-19 pareiÅ¡kėjas 2013 m. kovo 26 d. apskundė Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau - VMI, Inspekcija), kuri 2013 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 68-125 (toliau -VMI sprendimas) patvirtino Vilniaus AVMI sprendimÄ , nurodydama pareiÅ¡kėjui sumokėti apskaičiuotas sumas.

Nesutikdamas su VMI sprendimu, pareiÅ¡kėjas 2013 m. rugpjūčio 13 d. pateikė skundÄ Mokestinių ginčų komisijai (toliau - MGK, Komisija), kuri 2013 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. S-164(7-166/2013) (toliau - MGK sprendimas) pareiÅ¡kėjo skundo netenkino, patvirtino VMI sprendimÄ , taip pat neatleido pareiÅ¡kėjo nuo 37 240 Lt GPM delspinigių ir 3 602 Lt PSD įmokų delspinigių mokėjimo, praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo baudų paliko nenagrinėtÄ .PareiÅ¡kėjo nuomone, MGK nepagrįstai nepasisakė dėl Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAI) 69 str. nustatyto turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principo, nors mokesčių administratorius, pareiÅ¡kėjo teigimu, nepagrįstai šį principÄ taikė.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , taikant nurodytÄ principÄ bÅ«tina nustatyti, kad sandoris buvo sudarytas turint vienintelį tikslÄ - gauti mokestinę naudÄ , šį faktÄ turėjo pagrįsti Inspekcija.PareiÅ¡kėjas skunde teigdamas, kad jokios mokestinės naudos nepatyrė, nurodė, kad sudarytų sandorių grandine patyrė mokestinių nuostolių, o ne mokestinę naudÄ , kadangi formaliai sumažinus automobilio įsigijimo kainÄ ir pardavus jį už rinkos kainÄ , jo formalios apmokestinamosios pajamos tapo žymiai didesnės negu sandorius sudarant rinkos kainomis.

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad dovanojimo sandoriai tarp artimųjų giminaičių yra neapmokestinami, kas patvirtina, jog dovanojimo sutartyje numatyta kaina sudaromam sandoriui neturėjo jokios reikÅ¡mės.Skunde teigiama, kad mokesčių administratorius taikė turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ pareiÅ¡kėjo turto pardavimo kainai, t. y. laikė parduotus rinkos kainomis. Tačiau Inspekcija nurodyto principo netaikė pareiÅ¡kėjo įsigijimo sandoriams, t. y. koregavo tik jo gautas pajamas, nekoreguodama patirtų iÅ¡laidų.

PareiÅ¡kėjo nuomone, Inspekcijai nustačius, kad jo pardavimų sandoriai buvo sudaryti akivaizdžiai ne rinkos kainomis, atitinkamai ir įsigijimo sandorius turėjo vertinti sudarytais ne rinkos kainomis ir taip pat koreguoti. Protingumo kriterijus, pagal kurį įpareigotas veikti mokesčių administratorius, suponuoja, kad asmuo realiai neparduotų savo turto už dvideÅ¡imt kartų, pusantro karto ar penkis kartus mažesnę negu rinkos kainÄ . Todėl protingai veikiantis mokesčių administratorius neturėjo Å¡iomis vertėmis vadovautis.PareiÅ¡kėjas mano, kad Vilniaus AVMI neteisingai nustatė, o VMI bei MGK vėliau patvirtino mokestinę bazę nuo pareiÅ¡kėjo pajamų, gautų už parduotus automobilius.

Mokesčių administratorius netinkamai aiÅ¡kina įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę, kadangi MAÄ® 40 str. tik nurodo, kad mokesčių mokėtojas turi teisę, bet ne pareigÄ teikti įrodymus dėl lėšų gavimo. PareiÅ¡kėjas nebuvo įregistravęs individualios veiklos, todėl reikalavimas pateikti dokumentus pažeistų jo teisėtus lÅ«kesčius. Skunde teigiama, kad automobilis „Opel Astra“ pagal pirkimo-pardavimo sutartį už 5 000 Lt buvo įsigytas iÅ¡ G. V. (pareiÅ¡kėjo tėvo), tačiau Vilniaus AVMI sprendė, kad faktiÅ¡kai Å¡is sandoris neįvyko, jo tikslas buvo automobilio nuosavybės teisės perleidimas, todėl mokesčių administratorius privalėjo taikyti MAÄ® 69 str. 1 d. ir pareiÅ¡kėjo sÄ naudomis pripažinti faktinę automobilio rinkos kainÄ .

Komisija tikrųjų nurodytos ūkinės operacijos tikslų nevertino ir nepagrįstai pareiškėjo išlaidas pripažino mažesnėmis, negu turėjo pripažinti.Skunde nurodoma, kad Komisija neteisingai nustatė mokestinę bazę nuo automobilio „Honda Civic“ pardavimo pajamų, nes neatsižvelgė į pareiškėjo patirtas išlaidas automobilio remontui. Pareiškėjo nuomone, Inspekcijai priklauso pareiga nustatyti, ar automobilis buvo patekęs į eismo įvykį, ar buvo atliktas jo remontas, tačiau to atsakovė neatliko.

Komisija neteisingai nustatė mokestinę bazę nuo automobilio ”Toyota Solara“ pardavimo pajamų, netinkamai interpretuodama pirkėjo R. G. duotus paaiškinimus. Jis nurodė, kad automobilis galėjo kainuoti iki 15 000 Lt, tačiau tai nereiškia, kad automobilis buvo įsigytas būtent už 15000 Lt. Sutartyje automobilio kaina buvo nurodyta 11 300 Lt, pirkėjas jos nepaneigė ir Komisijai nebuvo jokio teisinio pagrindo nesivadovauti sutartyje nustatyta kaina.Komisija nepagrįstai taikė MAĮ 70 str. 1 d. tik automobilio „Toyota RAV4“ pardavimo pajamoms, tačiau nevertino pareiškėjo patirtų išlaidų automobilio įsigijimui.

Nelogiška, kad automobilis galėjo kainuoti 1 000 Lt, tačiau Komisija neapklausė K. Ž. (automobilio pardavėjos), taip pat nevertino automobilio įsigijimo kainos su automobilio rinkos kaina. Laikant, kad pareiškėjas automobilį pardavė už 22 500 Lt, nors formaliai nustatyta kaina buvo 1 000 Lt, netaikant dvigubų standartų, atitinkamai turi būti laikoma, kad jį įsigijo už 22 500 Lt, nors formaliai nustatyta kaina buvo 1 000 Lt.Komisija neteisingai taikė MAĮ 70 str. 1 dalį dėl pajamų, gautų už automobilį „Toyota Corolla“ apskaičiavimo, nesiaiškino automobilio kilmės aplinkybių, jo įregistravimo VĮ „Regitra“.

Automobilis buvo su vairu deÅ¡inėje pusėje, todėl jo rinkos kaina buvo žymiai mažesnė už Inspekcijos nurodytas kainas. PareiÅ¡kėjo nuomone, 14 500 Lt įplaukos į jo sÄ skaitÄ nepatvirtina apmokestinamųjų pajamų gavimo, be to, atsakovė neįrodė Å¡ių lėšų priskyrimo apmokestinamosioms pagrindų buvimo. IÅ¡ D. J. gautos lėšos yra bendrovės UAB „Auksinis vairas“ lėšos, skirtos atsiskaitymui už pareiÅ¡kėjo vardu įsigytas detales, kurios buvo bÅ«tinos D.

J. automobilio remontui ir nors pareiÅ¡kėjas, kaip ataskaitingas asmuo, savo vardu pirkdavo bendrovės UAB „Auksinis vairas“ naudai automobilių remontui bÅ«tinas detales, D. J. jam pervestos lėšos už detales negali bÅ«ti laikomos pareiÅ¡kėjo pajamomis.IÅ¡ N. O. gautos lėšos taip pat buvo skirtos atsiskaityti už UAB „Auksinis vairas“ atliktus remonto darbus ir pareiÅ¡kėjo sÄ skaita įmonei nupirktas automobilio dalis.Skunde nurodoma, kad Komisija nepagrįstai sprendė, kad pareiÅ¡kėjas patyrė 70 000 Lt pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos iÅ¡laidų, nes jis pastarÄ jį įsigijo jau pastatytÄ , tačiau neįregistruotÄ registre.

Šį faktÄ , pareiÅ¡kėjo nuomone, patvirtina sklypo, kuriame stovėjo namas, kaina.Komisija taip pat nepagrįstai sprendė, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ savo asmeninių lėšų įmonės UAB „Auksinis vairas“ vardu nupirko prekių ir paslaugų už 349 264,30 Lt, kadangi prekės ir paslaugos UAB „Auksinis vairas“ naudai buvo perkamos iÅ¡ automobilius UAB „Auksinis vairas" remontavusių asmenų avansinių įnašų.PareiÅ¡kėjas teigė, kad jam apskaičiuota baudų ir delspinigių suma (54 530 Lt) yra akivaizdžiai neproporcinga sankcija, kadangi iÅ¡ esmės yra lygi papildomai apskaičiuotai mokesčių sumai.Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su jame iÅ¡dėstytais argumentais nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad nuo 2007 metų iki 2010 metų pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidos virÅ¡ijo pajamas, todėl Vilniaus AVMI atliko pareiÅ¡kėjo GPM, PSD įmokų ir VSD įmokų apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2010-12-31 ir surašė 2013-01-18 patikrinimo aktÄ Nr. (4.65)-480-1, kuriame pareiÅ¡kėjui apskaičiavo sumokėti 109 723,43 Lt mokesčių ir su jais susijusių baudų. Dėl patikrinimo akto pareiÅ¡kėjas pastabų nepateikė.

Patikrinimo aktas buvo patvirtintas Inspekcijos 2013-02-26 sprendimu Nr. (4.65)-256-19, nurodant pareiÅ¡kėjui sumokėti 86 548 Lt GPM, 37 240 Lt GPM delspinigių, 8 655 Lt GPM baudÄ , 13 163 Lt PSD įmokų, 3 602 Lt PSD įmokų delspinigių, 1 967,50 Lt PSD įmokų baudÄ , 6 131,95 Lt VSD įmokų, 3 065,98 Lt VSD įmokų baudÄ .Patikrinimo metu pareiÅ¡kėjui mokesčiai buvo apskaičiuoti vadovaujantis MAÄ® 70 str. 1 d., mokesčių administratoriui įvertinus reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ , parenkant savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo ir teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Mokestinio tyrimo metu konstatuota, jog tikrinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjo patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ijo pajamas, įvertinus pareiÅ¡kėjo 2007-2010 metais vykdytų automobilių įsigijimo ir perleidimo sandorius nustatyta, kad jo veikla turi individualios veiklos požymius, tačiau pareiÅ¡kėjas įstatymo nustatyta tvarka individualios veiklos nebuvo įregistravęs ir nedeklaravo individualios veiklos pajamų. PareiÅ¡kėjo gyventojų pajamų mokesčio deklaracijoje (forma GPM305T) už 2007 metus buvo deklaruotos vieno automobilio įsigijimo ir pardavimo pajamos, kitų 2007-2010 metais įsigytų ir parduotų automobilių pardavimų ir įsigijimų pareiÅ¡kėjas nedeklaravo, negalėjo paaiÅ¡kinti ir pateikti patvirtinančių dokumentų dėl vykdytų sandorių.Inspekcija, apskaičiuodama pareiÅ¡kėjo 2007-2010 metų GPM bazę, vadovavosi gauta informacija iÅ¡ pareiÅ¡kėjo, taip pat bankų sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais, asmenų paaiÅ¡kinimais, Inspekcijos turima informacija, Vį „Regitra“ ir Vį „Registrų centras“ duomenimis, AB „Lietuvos draudimas“ pateikta informacija, Muitinės departamento pateikta informacija, Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2006-02-01 - 2007-08-01 nutarimais dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinių rinkos kainų nustatymo, paskelbtais „Valstybės žinios“ bei kita patikrinimo metu surinkta informacija.Dėl automobilio „Opel Astra“ įkainojimo, Inspekcija vadovavosi pareiÅ¡kėjo tėvo G.

V. 2012-04-27 patikrinimo akte Nr. (4.65)-480-7 nustatytais duomenimis, kad G. V. padovanojo sÅ«nui (pareiÅ¡kėjui) automobilį „Opel Astra“, abi Å¡alys (pareiÅ¡kėjas ir G. V.) šį sandorį pripažino dovanojimo sandoriu, o dovanos vertę - 5 000 Lt. Minėto automobilio pardavimo pajamos buvo priskirtos 2007 metų individualios veiklos pajamoms, o mokestis apskaičiuotas įvertinus įsigijimo (dovanojimo) ir pardavimo kainas, t. y. nuo skirtumo tarp gautų pajamų (11 000 Lt) ir patirtų iÅ¡laidų (5 000 Lt).Dėl automobilio „Honda Civic“ pareiÅ¡kėjas nepateikė Inspekcijai dokumentų, pagrindžiančių galimai patirtas iÅ¡laidas, todėl pagrįstai patikrinimo metu buvo konstatuota, kad faktinė Å¡io automobilio pardavimo kaina atitinka 2009-08-12 sutartyje nurodytÄ kainÄ (14 000 Lt), o automobilio įsigijimo kaina laikoma 10 800 Lt.Dėl automobilio „Toyota Solara“ Inspekcija konstatavo, jog faktinė jo kaina yra 15 000 Lt, o ne 2010-01-23 pardavimo sutartyje nurodyta 11 300 Lt kaina.

Inspekcija vadovavosi VšĮ „Emprekis“ duomenimis, pagal kuriuos Å¡io automobilio vidutinė rinkos kaina pardavimo dienÄ buvo 23 700 Lt ir Leidinio duomenimis, pagal kuriuos Å¡io automobilio vidutinė rinkos kaina pardavimo dienÄ buvo 21 000 Lt. Kadangi automobilio pirkėjas patvirtino, kad įsigyto automobilio bÅ«klė buvo gera ir teigė, kad jo kaina galėjo bÅ«ti iki 15 000 Lt, mokestinio patikrinimo metu konstatuota, kad pareiÅ¡kėjo automobilių pardavimo sandoriai atitinka visus individualios veiklos požymius.

PareiÅ¡kėjas automobilį įsigijo ir pardavė tÄ pačiÄ dienÄ (2010-01-23), todėl jo teiginiai, kad jis įsigijo automobilį už palankiÄ kainÄ ir jį pardavė už tÄ pačiÄ kainÄ , nes jo kaina nebÅ«tų pakilusi, nepagrįsti ekonomine logika. Atsižvelgiant į minėtas nuostatas Inspekcija pagrįstai konstatavo, jog transporto priemonės „Toyota Solara“ įsigijimo iÅ¡laidos buvo 11 300 Lt, o pardavimo pajamos 15 000 Lt.Dėl automobilio „Toyota RAV4“ Inspekcija konstatavo, jog faktinė jo kaina buvo 22 500 Lt, o ne 2010-04-21 sutartyje nurodyta 1 000 Lt kaina.

Atsakovė vadovavosi VšĮ „Emprekis“ duomenimis, pagal kuriuos tokio automobilio vidutinė rinkos kaina pardavimo dienÄ buvo 24 200 Lt, Leidinio duomenimis automobilio vidutinė rinkos kaina pardavimo dienÄ buvo 19 300 Lt. Taip pat įvertino pirkėjos A. M. paaiÅ¡kinimus, kad faktinė automobilio kaina buvo 22 500 Lt ir automobilis jai buvo parduotas techniÅ¡kai tvarkingas. Be to, 2011-04-21 atlikus UAB „Auksinis vairas“ operatyvų patikrinimÄ nustatyta, kad pinigai už automobilio „Toyota RAV4" pardavimÄ /remontÄ neapskaityti UAB „Auksinis vairas“ buhalterinėje apskaitoje, pareiÅ¡kėjas nepateikė patvirtinančių dokumentų, kurie įrodytų automobilio „Toyota RAV4“ blogÄ bÅ«klę.

Tyrimo metu pareiÅ¡kėjo pateikti paaiÅ¡kinimai apie automobilio „Toyota RAV4“ įsigijimo aplinkybes – kainÄ ir stovį buvo prieÅ¡taringi. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog automobilį už 1 000 Lt įsigijo nevažiuojantį, tokios bÅ«klės ir pardavė, tačiau A. M. teigė, kad įsigijo techniÅ¡kai tvarkingÄ automobilį. Pateiktame 2013-03-26 skunde ir 2013-04-29 praÅ¡yme pareiÅ¡kėjas pakeitė savo pozicijÄ , nurodydamas, jog įsigijimo iÅ¡laidos turi bÅ«ti ne mažesnės nei 22 000 Lt, t. y. teigdamas, jog transporto priemonė įsigyta už rinkos kainÄ .

Ä®vertinus prieÅ¡taringus pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus, jam nepateikus dokumentų, paneigiančių mokesčio administratoriaus pozicijÄ , laikytina, jog transporto priemonė įsigyta už 1 000 Lt, o parduota pirkėjai už 22 500 Lt. Dėl automobilio „Toyota Corolla“ pareiÅ¡kėjas pateiktuose paaiÅ¡kinimuose tvirtino, jog 2010-09-06 sutartyje yra nurodyta neteisinga 3 000 Lt kaina, nes šį automobilį faktiÅ¡kai pardavė už 5 000 - 6 000 Lt. NežiÅ«rint į tai, Inspekcija konstatavo, kad faktinė jo pardavimo kaina buvo 16 000 Lt.

Atsakovė vadovavosi VšĮ „Emprekis“ duomenimis, pagal kuriuos tokio automobilio vidutinė rinkos kaina pardavimo dienÄ buvo 16 000 Lt, atsižvelgė į tai, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių dokumentų ar kitos informacijos įrodančios, kad automobilio bÅ«klė buvo bloga, transporto priemonė buvo daužta ir nevažiuojanti ir pan. Inspekcija darė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas, siekdamas gauti ekonominę naudÄ ir turėdamas pakankamai informacijos apie transporto priemonių rinkÄ , nebuvo suinteresuotas parduoti automobilį už 5 000 - 6 000 Lt kainÄ , kuri yra mažesnė už automobilio įsigijimo ir atliktų darbų iÅ¡laidas (7 000 Lt), bei žymiai mažesnė už automobilio vidutinę rinkos vertę (16 000 Lt).Mokestinio patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad 2008 - 2010 metais fiziniai asmenys pareiÅ¡kėjui pervedė 72 900 Lt: 2008-10-15 O.

M. pervedė 45 000 Lt; 2010-06-11 D. J. pervedė 1 500 Lt; 2010-10-19–2010-12-01 Jolanta E. U. pervedė 1 400 Lt ; 2010-11-26 N. O. pervedė 13 000 Lt; 2010-12-02–2010-12-03 S. B. pervedė 12 000 Lt. Inspekcija, atsižvelgusi į pareiÅ¡kėjo ir pinigines lėšas pervedusių fizinių asmenų pateiktus paaiÅ¡kinimus, bei tai, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad D. J. ir N. O. pervestos piniginės lėšos yra suteiktų paskolų grÄ Å¾inimas, konstatavo, kad 14 500 Lt yra pareiÅ¡kėjo gautos kitos pajamos, kurios apmokestinamos GPM įstatymo nustatyta tvarka.

Inspekcija O. M., J. E. U. ir S. B. pervestų piniginių lėšų nepripažino pareiÅ¡kėjo pajamomis.PareiÅ¡kėjas neginčijo pajamų gavimo fakto, todėl VMI vadovavosi LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos administracinėje byloje Nr. A602-2280/2012 suformuota teismų praktika, kad GPM statymo 8 str. 2 d. 1 p. numatytu atveju GPM mokėtoju pripažįstamas gyventojas, kuris faktiÅ¡kai bet kokia forma gavo pajamų, kurios yra GPM objektas jų gavimo momentu. Pagal MAÄ® nuostatas ir teismų praktikÄ , pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo pozicijÄ bei leidžiančius mokesčių administratoriui nustatyti tikrÄ sias piniginių lėšų gavimo aplinkybes bei paneigti bet kokias abejones, tenka mokesčių mokėtojui.

PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų apskaitos dokumentų, apmokėtų sÄ skaitų ar kt. leistinų įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima teigti, jog gautos pajamos yra UAB „Auksinis vairas“ lėšos. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ 2011-04-21 atlikto UAB „Auksinis vairas“ operatyvaus  patikrinimo (buhalterinės apskaitos kasos ir atskaitingų asmenų registrų) nustatyta, kad D. J. sumokėti pinigai UAB „Auksinis vairas” buhalterinėje apskaitoje neapskaityti. Be to, pareiÅ¡kėjo argumentai, susiję su Å¡ių pajamų gavimu, buvo prieÅ¡taringi, kas leido abejoti jo sÄ Å¾iningumu.Dėl patirtų iÅ¡laidų namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai.

Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo tėvai G. V. ir N. V. pagal 2006-06-08 nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį iÅ¡ D. Z. ir V. Z. už 700 000 Lt įsigijo žemės sklypÄ (0,1763 ha, paskirtis - kita, 2006-06-07 vidutinė rinkos vertė - 127 906 Lt), kiemo rÅ«sį ir tvartÄ (2006-06-07 statinių vidutinė rinkos vertė iÅ¡ viso -12 787 Lt) (duomenys neskelbtini) bei pagal 2007-01-11 nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį minėtÄ Å¾emės sklypÄ (2007-01-10 vidutinė rinkos vertė -294 192 Lt), kiemo rÅ«sį ir tvartÄ (2006-06-07 statinių vidutinė rinkos vertė - 12 787 Lt) bei 6 garažus, esančius (duomenys neskelbtini), padovanojo sÅ«nui (pareiÅ¡kėjui).

Inspekcija atsižvelgė į buvusio ginčo žemės savininko D. Z. paaiÅ¡kinimus, kur jis negalėjo nurodyti, ar namas buvo pradėtas statyti, ar ne, į tai, kad pareiÅ¡kėjo tėvas nurodė, jog nuo ginčo turto įsigijimo iki dovanojimo sÅ«nui jokių rekonstrukcijos/remonto ar kitų darbų su Å¡iame žemės sklype esančiais statiniais neatliko, o iÅ¡ UAB „Senamiesčio kurantai“ Kadastrinių matavimų ir 2008-05-16 pripažinimo tinkamu naudoti akto matyti, jog Å«kinis pastatas rekonstruotas į gyvenamÄ jį namÄ 2007-2008 metais, kuomet turto savininkas buvo pareiÅ¡kėjas.

Be to, pats pareiÅ¡kėjas, pasiraÅ¡ydamas 2008-05-16 pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ , pripažino jog faktiÅ¡ka statybos kaina 70 000 Lt. Atsižvelgiant į tai buvo padaryta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas ne tik užbaigė neįregistruoto namo registracijÄ , bet ir patyrė 70 000 Lt iÅ¡laidas Å¡io namo rekonstrukcijai, nes įrodymų, kad jam buvo padovanotas sklypas su jau pastatytu namu, nepateikė.Dėl iÅ¡laidų, susijusių su UAB „Auksinis vairas“. PareiÅ¡kėjas nuo 2007-10-22 yra UAB „Auksinis vairas“ direktoriaus pavaduotojas ir įmonės akcininkas.

Patikrinimo metu nustatyta, jog 2008 - 2010 metais iÅ¡ bendrovės kasos pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėta 122 778,29 Lt, o pareiÅ¡kėjas bendrovės vardu nupirko prekių ir paslaugų už 441 278,29 Lt. Bendrovės buhalterinėje sÄ skaitoje 488 (atskaitingi asmenys) 2010-12-31 apskaityta 318 500 Lt skola pareiÅ¡kėjui. Taigi, pareiÅ¡kėjas tikrinamuoju laikotarpiu iÅ¡ savo asmeninių lėšų įmonės vardu nupirko prekių ir paslaugų už 349 264,30 Lt. PareiÅ¡kėjas 2011-04-26 paaiÅ¡kinime teigė, kad 2007 m. spalio mėn. G.

V. padovanojo jam 410 000 Lt, tačiau G. V. pasirašytame susitarime dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio Nr. (4.65)-257-11, pareiškėjo tėvas neginčijo 2012-04-27 patikrinimo akte Nr. (4.65)-480-7 nustatyto fakto, kad dovana pareiškėjui nebuvo suteikta. 2013-03-26 pateiktame skunde pareiškėjas pakeitė parodymus, teigdamas, jog prekes ir paslaugas UAB „Auksinis vairas“ naudai pirko iš automobilius įmonėje remontavusių asmenų avansinių įnašų, tačiau atsakovės nuomone, ši pareiškėjo pozicija prieštarauja patikrinimo metu nustatytoms aplinkybėms, UAB „Auksinis vairas“ buhalterinės apskaitos dokumentams, todėl laikytina nepagrįsta.

Iki VMI sprendimo priėmimo dienos papildomi dokumentai nebuvo pateikti.Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su nustatytu delspinigių dydžiu, atsakovė pažymėjo, kad pagal MAĮ 100 str. 1 d. ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004-07-26 įsakymu Nr. VA-144 (nauja redakcija išdėstyta 2012 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. A-89) patvirtintų Atleidimo nuo baudų, delspinigių ir/ar palūkanų taisyklių (toliau – Taisyklės) 7 p. nuostatas, mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet dar nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu: 1) (neteko galios nuo 2007 m. liepos 19 d.);

2) yra MAÄ® 141 str. 1 d. nustatytas pagrindas;

3) kitais atvejais, kai delspinigius iÅ¡ieÅ¡koti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiÅ«riu, kaip tai suprantama pagal MAÄ® 113 str. 1 d. 3 p. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas, atsakovės teigimu, nepateikė įrodymų, jog yra atleistinas nuo įskaičiuotų delspinigių mokėjimo MAÄ® 141 str. nustatytais pagrindais, patvirtinančių sunkiÄ jo socialinę (ekonominę) padėtį. Ginčo medžiagoje taip pat nėra informacijos patvirtinančios, jog pareiÅ¡kėjui bÅ«tų teikiama socialinė parama, prieÅ¡ingai, iÅ¡ atsakovo duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjas turi nekilnojamojo turto, dirba UAB „Auksinis vairas“, darbo užmokestis atskirais laikotarpiais sudarė nuo 4000 Lt iki 1450 Lt, jo vardu yra registruotos trys transporto priemonės.Dėl atsakovo praÅ¡ymo atleisti nuo paskirtos baudos sumokėjimo, atsiliepime teigiama, kad nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumÄ yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai iÅ¡ieÅ¡kotas) ar Å¡io mokesčio sumokėjimo terminas MAÄ® nustatyta tvarka yra atidėtas arba iÅ¡dėstytas (MAÄ® 141 str. 2 d.).

PareiÅ¡kėjas įrodymų apie ginčo GPM ir PSD įmokų sumokėjimÄ (įskaitymÄ , sumokėjimo atidėjimÄ arba iÅ¡dėstymÄ ) nepateikė.Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė jį atmesti. Atstovė papildomai paaiÅ¡kino, kad mokesčių administratorius rėmėsi ne MAÄ® 69 str., kaip skunde nurodo pareiÅ¡kėjas, o MAÄ® 70 str., kadangi nebuvo galimybės apskaičiuoti transporto priemonių verčių pagal mokesčių mokėtojo pateiktus duomenis.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str. 3 d. numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Teismo posėdyje nedalyvavo pareiškėjas, jo atstovas, trečiojo suinteresuoto asmens atstovas, kuriems apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 120-121). Byla nagrinėta jiems nedalyvaujant. Skundas atmestinas.Byloje keliamas ginčas dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. (4.65)-256-19 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2013 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 68-125 bei Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2013 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. S-164 (7-166/2013) teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjui papildomai apskaičiavus Gyventojų pajamų mokestį, Privalomojo socialinio draudimo įmokas, Valstybinio socialinio draudimo įmokas bei su šiais mokesčiais susijusius delspinigius ir baudas už 2007-2010 metus.

Byloje esančiais bei Mokestinių ginčų komisijos A. V. skundo byloje Nr. 7-166/2013 (toliau – MGK byla) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus AVMI III patikrinimų skyriaus vedėjas 2010 m. lapkričio 25 d. ir 2010 m. gruodžio 10 d. tarnybiniais praneÅ¡imas informavo Atrankos tikrinimus ir PVM kontrolės skyrių, jog 2010 m. lapkričio 16 d. atlikus UAB „Auksinis vairas“ mokestinį patikrinimÄ , buvo nustatyta, jog yra iÅ¡augusi bendrovės skola jos akcininkams A. V. ir G. V., nors paskolos sutartys nebuvo pateiktos ir bendrovės buhalterinėje apskaitoje apskaitytų paskolų nenustatyta, todėl pasiÅ«lyta spręsti klausimÄ dėl Å¡ių asmenų gaunamų pajamų Å¡altinio patikrinimo (MGK byla 1 t., b. l. 159-160).

Å iuos duomenis patvirtina ir Vilniaus AVMI 2010 m. lapkričio 16 d. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita Nr. 92-296 (MGK byla 1 t., b. l. 164-170), kurioje nurodyta, kad atlikus mokesčių mokėtojo UAB „Auksinis vairas“ mokestinį tyrimÄ , nustatyta, kad 2010 m. birželio 31 d. bendrovė turėjo 340 000 Lt įsiskolinimÄ pareiÅ¡kėjui A. V. ir 878 813,15 Lt - G. V. (MGK byla 1 t., b. l. 164-170).  Vilniaus AVMI atliko 2011 m. sausio 3 d. A. V. veiklos analizę Nr. 436-3 ir padarė iÅ¡vadÄ , kad yra tikslinga atlikti pareiÅ¡kėjo mokestinį tyrimÄ (MGK byla 1 t., b. l. 157-158). 2011 m. balandžio 7 d. nurodymu Nr. (4.65)-304-600 pareiÅ¡kėjui buvo nustatytas terminas pateikti atitinkamus sandorius patvirtinančius dokumentus; transporto priemonių įsigijimo ir perleidimo dokumentus už 2007-2010 m. (iÅ¡skyrus nurodytas konkrečias transporto priemones); 2007-2010 m. patirtoms iÅ¡laidoms pateikti pajamų gavimo Å¡altinius ir juos pagrįsti juridinę galiÄ juridinę galiÄ turinčiais dokumentais (MGK byla 1 t., b. l. 178).Vilniaus AVMI 2011 m. gruodžio 6 d. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje Nr. 479-1 nurodė, kad pareiÅ¡kėjo atlikti automobilių įsigijimo ir pardavimo sandoriai turi visus individualios veiklos požymius, tačiau pareiÅ¡kėjas individualios veiklos nėra įregistravęs ir gautų pajamų nedeklaravo.

Padaryta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas dalies automobilių pardavimo dokumentuose galėjo nurodyti mažesnes kainas, nei jų faktinės pardavimo kainos, bei siekti sumažinti mokėtinų mokesčių sumÄ . Be to nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo tiriamuoju laikotarpiu patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ijo jo disponuojamas pajamas, dėl ko yra pagrindas mokesčius apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ . Taip pat buvo nustatyta, jog kontrolės veiksmų metu oficialiais pajamų Å¡altiniais nebuvo pagrįstas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriuo disponuoja A.

V., įsigijimas. (MGK byla 1 t., b. l. 148-155, 135). Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. gruodžio 6 d. praneÅ¡imu Nr. (4.65)-89-1302 buvo nuspręsta inicijuoti pareiÅ¡kėjo mokestinį patikrinimÄ (MGK byla 1 t., b. l. 180). 2012 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus AVMI priėmė pavedimÄ atlikti A. V. mokestinį patikrinimÄ , kurio dalykas - gyventojų pajamų mokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos, privalomojo sveikatos draudimo įmokos, ir apie tai pranešė pareiÅ¡kėjui (MGK byla, t. 1, b.l. 171-173). 2012 m. rugsėjo 12 d. nurodymu Nr. (4.65)-378-58 pareiÅ¡kėjui nurodyta pateikti paaiÅ¡kinimus apie 2007-2010 m. laikotarpiu įsigytÄ turtÄ , perleistas lėšas, pajamų gavimo Å¡altinius ir juos pagrįsti (MGK byla 1 t., b. l. 174).

Vilniaus AVMI, atlikusi pareiÅ¡kėjo mokestinį patikrinimÄ , 2013 m. sausio 18 d. surašė patikrinimo aktÄ Nr. (4.65)-480-1 (MGK byla 1 t., b. l. 57-65), kuriuo konstatavo, jog:- A. V. nuo 2007-07-18 vykdo individualiÄ veiklÄ (EVRK kodas 45.1 – Variklinių transporto priemonių pardavimas), tačiau jos neįregistravo, nevykdė pareigos pateikti metinę pajamų mokesčio deklaracijÄ ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio gaunamas pajamas bei už jas apskaičiuotÄ pajamų mokestį, nes nedeklaravo 2007, 2009 ir 2010 metais gautų individualios veiklos pajamų, pateikdamas tik 2007 m.

GPM deklaracijÄ . Patikrinimo akte buvo detalizuota, kokie automobilių pardavimo sandoriai nepriskiriami individualioms pajamoms, kokių pareiÅ¡kėjo parduotų automobilių kaina atitinka, o kokių – neatitinka (virÅ¡ija) sutartyse nurodytÄ pardavimo kainÄ , ir nurodė, jog dalies automobilių mokesčio bazė ir mokėtina mokesčio suma apskaičiuotina vadovaujantis MAÄ® 70 str. 1 d. ir VMI virÅ¡ininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklių (toliau – VMI taisyklės) 4.1 punkto nuostatomis;- į pareiÅ¡kėjo sÄ skaitÄ pervestos 1 500 Lt D.

J. ir 13 000 Lt N. O. piniginės lėšos yra pareiÅ¡kėjo gautos kitos pajamos, dėl kurių 2010 m. nebuvo pateikta GPM deklaracija, jos nedeklaruotos ir neapskaičiuotas mokėtinas GPM;- A. V. 2007 m. iÅ¡laidos virÅ¡ija disponuojamas pajamas 34 718,01 Lt, 2008 m. – virÅ¡ija 169 221,77 Lt, 2009 m. – virÅ¡ija 185 951,68 Lt, 2010 m. - virÅ¡ija 80 421,01 Lt; atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė deklaracijų už 2008-2009 metus, o pateiktoje 2007 m. GPM deklaracijoje nedeklaravo 389 891,46 Lt kitų pajamų , nuo kurių neapskaičiavo ir nesumokėjo GPM ir PSDÄ®, todėl jam 2007-2009 m. mokesčių bazė ir mokėtinos mokesčių sumos apskaičiuotos vadovaujantis MAÄ® 70 str. 1 d., VMI taisyklių 4.1. nuostatomis, taikant 6.3.3 papunktyje numatytÄ iÅ¡laidų metodÄ ;- įvertinus A.

V. gautas pajamas, iÅ¡skaičiuotas mokesčio sumas, apmokestinamÄ sias pajamas mažinančias iÅ¡laidas bei tai, kad jis 2008-2010 m. GPM deklaracijos neteikė, 2007 m. papildomai apskaičiuota 13 500 Lt, 2008 m. – 39 757 Lt, 2009 m. – 29 210 Lt, 2010 m. – 4 081 Lt mokėtina GPM suma (viso už 2007-2010 m. laikotarpį 86 548 Lt);- įvertinus A. V. gautas kitas pajamas, individualios veiklos pajamas, leidžiamų atskaitymų sumÄ , turto pardavimo pajamas, už 2009-2010 m. laikotarpį papildomai apskaičiuota mokėti 13 163 Lt PSDÄ® suma ir 814,50 Lt PSDÄ® bauda už 2010 m.;- įvertinus Vyriausybės patvirtintos bazinės pensijos dydį, A.

V. gautas individualios veiklos pajamas, taip pat tai, kad 2007 m. ir 2008 m. individualios veiklos pajamos neviršijo 12 MMA, jam apskaičiuota 6131,95 Lt VSDĮ bazinei pensijai, skirta 362,53 Lt VSDĮ bazinei pensijai bauda už 2007 m. ir 2703,45 Lt VSDĮ bauda už 2009-2010 m. Šiuo patikrinimo aktu pareiškėjui papildomai buvo apskaičiuota 109 723, 46 Lt, iš kurių : 86 548 Lt GPM, 11 534 Lt - PSD įmokos už 2009 m., 1 629 Lt - PSD įmokos už 2010 m., 814,50 Lt - PSD įmokų bauda už 2010 m., 725,06 Lt VSD įmokos bazinei pensijai, 362,53 Lt - VSD įmokų bazinei pensijai bauda, 5 406,89 Lt VSD įmokos už 2009-2010 m., 2 703,45 Lt - VSD įmokų bauda už 2009-2010 m.

PareiÅ¡kėjas pastabų dėl patikrinimo akto nepateikė. Vilniaus AVMI 2013 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. (4.65)-256-19) (MGK byla, t. 1, b. 1. 52-54) patvirtino 2013 m. sausio 18 d. patikrinimo aktÄ Nr. Nr. (4.65)-480-1 ir juo apskaičiuotus mokesčius, įmokas ir baudas, už 2009 m. paskyrė 8 655 Lt GPM baudÄ ir 1 153 Lt PSD įmokų baudÄ bei apskaičiavo 37 240 Lt GPM delspinigius ir 3 602 Lt PSD įmokų delspinigius. Centrinis mokesčių administratorius, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl minėto sprendimo, 2013 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 68-125 patvirtino Vilniaus AVMI 2013 m. vasario 26 d. sprendimÄ Nr. (4.65)-256-19 (MGK byla, t., b. l. 16-22).

Dėl Å¡io sprendimo pareiÅ¡kėjas taip pat pateikė skundÄ , tačiau Mokestinių ginčų komisija 2013 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. S-164 (7-166/2013) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. liepos 18 d. sprendimÄ Nr. 68-125, neatleido pareiÅ¡kėjo nuo 37 240 GPM delspinigių ir 1 967,50 Lt PSD įmokų delspinigių mokėjimo, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atleisti nuo 8 655 GPM baudos, 1 967,50 Lt PSD įmokų baudos ir 3 065,98 Lt VSD įmokų baudos paliko nenagrinėtÄ (b. l. 26-45).

PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Mokestinių ginčų komisijos 2013 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. S-164 (7-166/2013), pateikė teismui skundÄ (b.l. 1-12). IÅ¡ esmės pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas nesutinka su individualiai veiklai priskirtų pajamų ir iÅ¡laidų suma, su tuo, kaip buvo įvertintos įplaukos į jo banko sÄ skaitas, iÅ¡laidos namo rekonstrukcijai bei UAB „Auksinis vairas“, taip pat tuo, jog jis nebuvo atleistas nuo delspinigių ir baudų mokėjimo. Teismas, neiÅ¡eidamas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateikto skundo ribų, nagrinėja ir vertina tik pareiÅ¡kėjo skundžiamas aplinkybes.

Dėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, susijusių su MAÄ® 69 str. taikymu. PareiÅ¡kėjo teigimu, mokesčių administratorius, taikydamas MAÄ® 69 str. įtvirtinto turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ , turėjo pagrįsti, jog transporto priemonių sandoriai buvo sudaryti siekiant mokestinės naudos, be to, Å¡is principas buvo taikomas tik pareiÅ¡kėjo turto pardavimo kainai, tačiau nebuvo taikomas pareiÅ¡kėjo įsigijimo sandoriams, dėl ko jam buvo priskaičiuota ženkliai didesnė mokesčio bazė.Kaip matyti iÅ¡ skundžiamų Vilniaus AVMI 2013 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. (4.65)-256-19 bei VMI 2013 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 68-125, mokesčių administratorius, paskaičiuodamas pareiÅ¡kėjui priklausančius mokėti mokesčius, MAÄ® 69 str.

įtvirtinto turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principo netaikė, ir nevertino, ar pareiÅ¡kėjas siekė mokestinės naudos. IÅ¡ skundžiamų mokesčių administratoriaus sprendimų matyti, jog buvo padaryta prieÅ¡inga iÅ¡vada , t.y. jog pareiÅ¡kėjui vykdant automobilių įsigijimo ir perleidimo sandorius, jis užsiėmė individualia veikla, tai yra savarankiÅ¡ka veikla, kuria versdamasis nuo 2007 m. liepos 18 d. jis siekė kito tikslo - gauti pajamų ar kitokios ekonominės ( o ne mokestinės) naudos, tačiau, pažeisdamas GPMÄ® 35 str. 2 d. nuostatas, individualios veiklos neįregistravo.

Pažymėtina, jog ir pats pareiÅ¡kėjas nekėlė ginčo dėl to, jog jo veikla, susijusi su prekyba transporto priemonėmis tikrinamu laikotarpiu, negalėjo bÅ«ti vertinama kaip individuali veikla. IÅ¡ skundžiamų mokesčių administratoriaus sprendimų turinio akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju apskaičiuojant pareiÅ¡kėjui priklausančias mokėti mokesčių sumas, buvo vadovautasi MAÄ® 70 straipsnio nuostatomis, tai yra pagal mokesčių administratoriaus atliktÄ Ä¯vertinimÄ . Kadangi mokesčių administratorius, paskaičiuodamas pareiÅ¡kėjui priklausančius mokėti mokesčius, nesivadovavo MAÄ® 69 straipsniu, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl skundžiamų mokesčių administratoriaus sprendimų ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo Å¡iuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl transporto priemonių pirkimo ir pardavimo sandorių.Ginčijamuose mokesčių administratoriaus sprendimuose buvo detaliai apraÅ¡yti nustatyti pareiÅ¡kėjo vykdytos individualios veiklos požymiai ir konstatuota, jog 2007-2010 metais, o bÅ«tent nuo 2007-07-18 (pirmosios transporto priemonės pardavimo sandorio) pareiÅ¡kėjas vykdė individualiÄ variklinių transporto priemonių pardavimo veiklÄ , tačiau individualios veiklos neįregistravo, Å¡iuo laikotarpiu įsigytų ir parduotų automobilių (iÅ¡skyrus vienÄ automobilį, įsigytÄ 2007 m.) nedeklaravo ir nesumokėjo privalomų mokėti mokesčių.

PareiÅ¡kėjas nekelia ginčo dėl jo veiklos pripažinimo individualia ar deklaracijų neteikimo, tačiau nesutinka su, jo nuomone, neteisingai nustatytos automobilių „Opel Astra“, „Honda Civic“, „Toyota Solara“, „Toyota RAV4“ ir „Toyota Corolla“ mokestinės bazės, nustatytos pritaikius MAÄ® 70 str., todėl teismas vertins tik skundžiamas aplinkybes, nepasisakydamas dėl kitų transporto priemonių sandorių. Pagal MAÄ® 70 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

IÅ¡ Å¡io teisinio reguliavimo matyti, kad jame yra įtvirtintos dvi bÅ«tinos sÄ lygos, kurių buvimas sudaro prielaidas taikyti Å¡ioje teisės normoje įtvirtintÄ elgesio modelį:

1) mokėtino mokesčio dydžio turi būti negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka;

2) to padaryti (apskaičiuoti mokesčio) turi bÅ«ti negalima dėl atitinkamos mokesčio mokėtojo veiklos – nevykdymo arba netinkamo vykdymo pareigos apskaičiuoti mokesčius nustatyta tvarka; netvarkymo ir/arba nesaugojimo apskaitos ir kitų dokumentų; nebendradarbiavimo su mokesčių administratoriumi.MAÄ® 70 straipsnio 2 dalis nustato, kad Å¡io straipsnio įgyvendinimo tvarkÄ pagal savo kompetencijÄ nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru. Mokesčių administratoriaus įvertinimo, siekiant apskaičiuoti teisingÄ mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ , atlikimo tvarkÄ detaliau reglamentuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2004 m. gegužės 24 d.

įsakymu Nr.VA-103 patvirtintos Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklės. Taisyklių 4.1 punkte įtvirtinta, kad įvertinimas gali bÅ«ti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas, apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytÄ ja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesčio deklaracijÄ Ä¯raÅ¡o neteisingus (nepatikimus, prieÅ¡taringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės iÅ¡laidos per atitinkamÄ laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais).PareiÅ¡kėjui mokesčiai pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ buvo apskaičiuoti konstatavus, kad pareiÅ¡kėjas netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuojant mokesčius, nes vykdė individualiÄ veiklÄ , jos neįregistravo ir neteikė deklaracijų.

MinėtÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia skundžiami Vilniaus AVMI, VMI ir MGK sprendimai, kuriuose aiÅ¡kiai nurodyta, jog MAÄ® 70 str. taikytas atsižvelgiant į egzistavusias Taisyklių 4.1 p. nurodytas aplinkybes.Pažymėtina, kad pagal MAÄ® 67 str. 1 d. mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Å io straipsnio 2 d. nustato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos.

Taigi įrodinėjimo pareiga yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėjas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumÄ bei teisingumÄ , mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas.

Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo Å¡ios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotÄ mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė.Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog automobilį „Opel Astra“ pareiÅ¡kėjui 2007 m. kovo 1 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, kurioje jo kaina buvo nurodyta 5 000 Lt, perleido jo tėvas G. V., o pareiÅ¡kėjas 2007 m. rugsėjo 18 d. jį pardavė K.

Z. už 11 000 Lt (MGK byla, t. 2, b.l. 75-76). Mokesčių administratorius faktine šio automobilio įsigijimo kaina pripažino pirkimo – pardavimo sutartyse nurodytas kainas, o pareiškėjo manymu, turėjo būti taikytas MAĮ 69 str. 1 d. ir jo išlaidomis pripažinta šio automobilio rinkos vertė – 11 000 Lt, nes sandorio tikslas buvo ne automobilio pardavimas, o nuosavybės perleidimas iš tėvo sūnui. Teismo vertinimu, šie pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti, kadangi buvo tinkamai įvertinti paties pareiškėjo 2011-09-08 duoti paaiškinimai, jo tėvo G.

V. 2012-02-17 duoti paaiÅ¡kinimai (MGK byla, t. 1, b.l.73-79, 96-99) apie tai, jog už perleistÄ automobilį, kuris sutartyje buvo įvertintas 5 000 Lt, buvęs jo savininkas G. V. pinigų negavo, pinigai jam nebuvo perduoti ir tuomet, kai, A. V. jį pardavė K. Z., dėl ko sandoris buvo įvertintas kaip dovanojimo sandoris, o dovanos vertė – 5000 Lt. Tai, kad automobilį perleidęs G. V. sutiko su padaryta iÅ¡vada, jog automobilio „Opel Astra“ perleidimo sandoris pripažintinas dovanojimo sandoriu, o jo vertė yra 5000 Lt, patvirtina ir tai, jog Å¡iuo klausimas ginčas nebuvo keliamas 2012 m. liepos 26 d.

G. V. su Vilniaus AVMI sudarant susitarimÄ Nr. (4.65)-257-11 dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio (MGK byla, t. 1, b.l. 188-190). IÅ¡ pateiktų pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, jog automobilį „Honda Civic“ pareiÅ¡kėjas įsigijo 2009 m. rugpjūčio 12 d. už 10 800 Lt iÅ¡ D. T. individualios įmonės ir tÄ pačiÄ dienÄ už 14 000 Lt pardavė UAB „Baltijos realizacijos centras“ (MGK byla, t. 2, b.l. 92-93). Mokesčių administratorius faktine Å¡io automobilio įsigijimo kaina pripažino pirkimo – pardavimo sutartyse nurodytas kainas, nors, pareiÅ¡kėjo manymu, nustatant Å¡io automobilio sÄ naudas, turėjo bÅ«ti įvertintos iÅ¡laidos jo remontui.

Teismas Å¡iuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes pareiÅ¡kėjas nei mokesčių administratoriui, nei Mokestinių ginčų komisijai, nei bylÄ nagrinėjusiam teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių galimai pareiÅ¡kėjo patirtas iÅ¡laidas, ar jo 2011-09-08 paaiÅ¡kinime (MGK byla, t. 1, b.l.73-79) nurodytas aplinkybes, jog jis savo lėšomis atliko bamperio, žibintų ir kapoto remontÄ .  Pagal pateiktas pirkimo – pardavimo sutartis pareiÅ¡kėjas automobilį „Toyota Solara“ įsigijo 2010 m. sausio 23 d. už 11 300 Lt iÅ¡ UAB „Omnibetas“ ir tÄ pačiÄ dienÄ už tÄ pačiÄ sumÄ pardavė R.

G. (MGK byla, t. 2, b.l. 101-102). Mokesčių administratorius faktine Å¡io automobilio įsigijimo kaina pripažino pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytÄ kainÄ - 11 300 Lt, o pardavimo pajamomis - 15 000 Lt, įvertinęs vidutinę tokio automobilio rinkos kainÄ ir pirkėjo R. G. 2011 m. gegužės 26 d. duotus paaiÅ¡kinimus (MGK byla, t. 1, b.l. 104). PareiÅ¡kėjo teigimu, Å¡io asmens paaiÅ¡kinimai buvo interpretuoti neteisingai, nes Å¡is nurodė, jog automobilis galėjo kainuoti iki 15 000 Lt, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog buvo parduotas už 15 000 Lt, todėl pardavimo kaina turėjo bÅ«ti įvertinta tokia, kaip nurodyta sutartyje – 11 300 Lt.

Teismo vertinimu, Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes asmuo, užsiimantis individualia transporto priemonių pardavimo veikla veikia taip, kad gautų ekonominės naudos, todėl automobilio pardavimas už jo įsigijimo kainÄ yra logiÅ¡kai nepagrįstas, be to, automobilis parduotas labai skubotai - jo įsigijimo dienÄ , todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog tai susiję su tuo, kad jo kaina nebÅ«tų pakilusi, yra neįtikinantys. Mokesčių administratorius, nustatinėdamas automobilio rinkos kainÄ , gavo duomenis, jog pagal VšĮ „Emprekis“ Å¡io automobilio rinkos vertė buvo 23 700 Lt, t.y. 2,1 karto didesnė, o pagal Leidinio duomenis – 21 000 Lt, t.y. 1,9 karto didesnė, todėl pagrįstai pripažino, jog pardavimo pajamomis pripažintina kaina, kuriÄ nurodė R.

G. ir kuri yra ženkliai mažesnė, nei pagal surinktus duomenis. Pripažindamas, jog mokesčių administratorius teisingai nustatė automobilio „Toyota Solara“ pardavimo pajamas, teismas pabrėžia ir tai, kad pirkėjas R. G. nurodė, jog už perkamÄ automobilį mokėjo daugiau, nei nurodyta sutartyje, o tai tik dar kartÄ patvirtina, jog pardavimo kaina yra nustatyta teisingai. Pagal pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus pareiÅ¡kėjas automobilį “Toyota RAV4“ 2010 m. kovo 20 d. už 1000 Lt įsigijo iÅ¡ K.

Ž. ir už tÄ pačiÄ kainÄ 2010 m. balandžio 21 d. pardavė A. M. (MGK byla, t. 2, b.l. 97, 99). Mokesčių administratorius faktine Å¡io automobilio įsigijimo kaina pripažino pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytÄ kainÄ - 1 000 Lt, o pardavimo pajamomis pripažino 22 500 Lt, įvertinęs vidutinę tokio automobilio rinkos kainÄ , pareiÅ¡kėjo 2011 m. rugsėjo 8 d. paaiÅ¡kinimus, pirkėjos A. M. 2011 m. gegužės 12 d. duotus paaiÅ¡kinimus ir kitus surinktus duomenis (MGK byla, t. 1, b.l. 73-79, 105).

PareiÅ¡kėjas nurodo, jog neteisingai buvo įvertintos iÅ¡laidos automobilio įsigijimui, nes įsigijimo kaina nebuvo vertinta pagal rinkos kainÄ , taip pat neteisingai buvo nustatyta pardavimo kaina, nes sutartyje buvo nurodyta 1 000 Lt pardavimo kaina. Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo duotų paaiÅ¡kinimų, jie buvo nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taraujantys A. M. paaiÅ¡kinimams: pareiÅ¡kėjas nurodė, jog automobilį už 1 000 Lt įsigijo nevažiuojantį - be variklio ir pakabos, kurie buvo perduoti kartu su automobiliu ir kuriuos įdėjo pats, todėl joks remontas nekainavo, o pardavė tokios pačios bÅ«klės, kaip ir įsigijimo metu; gi A.

M. paaiÅ¡kino, kad už įsigytÄ automobilį mokėjo 22 500 Lt, nors kaina sutartyje buvo nurodyta 1 000 Lt, Å¡is buvo techniÅ¡kai tvarkingas ir jokie vėlesni remonto darbai nebuvo reikalingi. Vėliau (2013-03-26 skunde) pareiÅ¡kėjas savo pozicijÄ keitė, nurodydamas, jog automobilis įsigytas ne už 1 000 Lt, o už rinkos kainÄ , ne mažiau nei už 22 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas nei skundÄ nagrinėjusiai Komisijai, nei bylÄ nagrinėjančiam teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų vieniems ar kitiems savo teiginiams, kurie buvo prieÅ¡taringi, apie automobilio įsigijo kainÄ pagrįsti, laikytina, jog mokesčių administratorius ir Komisija tinkamai įvertino pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidas automobilio įsigijimui ir pagrįstai pripažino jo pardavimo kainÄ 22 500 Lt sumai, atsižvelgdamas į pirkėjos paaiÅ¡kinimus ir vidutinę rinkos kainÄ , nes pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis vidutinė rinkos kaina įsigijimo dienÄ buvo 24200 Lt, o pagal Leidinio duomenis – 19 300 Lt.

Automobilį „Toyota Corolla“ pareiÅ¡kėjas 2010 m. rugsėjo 6 d. pardavė Baltarusijos gyventojai H. S. už 3000 Lt, dokumentai apie įsigijimo kainÄ pateikti nebuvo (MGK byla, t. 2, b.l. 100, 106). Mokesčių administratorius Å¡io automobilio kainÄ pripažino pateis pareiÅ¡kėjo 2011 m. rugsėjo 8 d. paaiÅ¡kinime nurodytÄ sumÄ â€“ 5 000 Lt, nes pareiÅ¡kėjas nenurodė nei aukciono, kuriame įsigijo automobilį, nei pateikė įsigijimo dokumentų, o pardavimo kainÄ Ä¯vertino 16 000 Lt, atsižvelgdamas į prieÅ¡taringus pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus bei įvertinęs vidutines rinkos kainas (VšĮ „Emprekis“ duomenis automobilio vidutinė rinkos kaina pardavimo dienÄ buvo 16 000 Lt).

PareiÅ¡kėjo teigimu, parduotas automobilis buvo su vairu deÅ¡inėje, todėl jo rinkos kaina buvo mažesnė, nei buvo nustatyta. Kaip 2011 m. rugsėjo 8 d. paaiÅ¡kinime (MGK byla, t. 1, b.l. 73-79) nurodė pats pareiÅ¡kėjas, šį automobilį jis įsigijo aukcione už 5 000 Lt bei pats atliko remonto darbus, kurio kaÅ¡tai atsiėjo apie 2000 Lt, nes buvo reikalinga į kitÄ pusę perdėti vairÄ ; automobilį pardavė už 5 000 – 6 000 Lt, tačiau dėl ko sutartyje nurodyta pardavimo kaina nurodyta 3 000 Lt, nepaaiÅ¡kino.

Pagal pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus jis automobilį jis pardavė už mažesnę kainÄ , nei Å¡is su remonto darbais jam kainavo, todėl mokesčių administratorius ir Komisija pagrįstai pardavimo kainÄ Ä¯vertino 16 000 Lt ir neatsižvelgė į tokius jo teiginius, pažymint, jog transporto priemonę individualiÄ veiklÄ vykdančiam ir ekonominę naudÄ siekiančiam gauti asmeniui, turinčiam pakankamai informacijos apie transporto priemonių rinkÄ nebÅ«tų buvę tikslinga parduoti automobilį už ženkliai mažesnę nei rinkos kainÄ ar kainÄ , mažesnę už automobilio įsigijimo ir remonto iÅ¡laidas.

Teismo vertinimu, nustatytos automobilio pirkimo ir pardavimo kainos yra nustatytos teisingai, nes pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių automobilio remonto iÅ¡laidas, pats nurodė, jog sutartyje nurodyta kaina yra neatitinkanti faktiÅ¡kai gautos sumos, bei nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog automobilio bÅ«klė buvo bloga, jis buvo neeksploatuojamas ir pan. Kadangi pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti mokesčių administratoriaus nustatytų faktų ir aplinkybių bei įrodymų, kÄ patvirtino ir Komisija, jog minėtų automobilių mokestinė bazė nustatyta netinkamai, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ji nustatyta teisingai.

Dėl įplaukų į pareiÅ¡kėjo banko sÄ skaitas.Mokesčių administratorius į pareiÅ¡kėjo banko sÄ skaitÄ fizinių asmenų D. J. 2010 m. birželio 11 d. pervestÄ 1500 Lt sumÄ (mokėjimo paskirtis „Dalinis skolos grÄ Å¾inimas“) ir N. O. 2010 m. lapkričio 26 d. pervestÄ 13 000 Lt sumÄ (mokėjimo paskirtis „Bil reparation“) (MGK byla, t. 2, b.l. 110-113) pripažino pareiÅ¡kėjo gautomis pajamomis ir jas apmokestino GPMÄ® nustatyta tvarka. O. M., J.E. U. ir S. B. pervestos piniginės lėšos nepripažintos pareiÅ¡kėjo pajamomis, dėl to ginčas nėra keliamas, todėl teismas dėl jų nepasisakys.PareiÅ¡kėjas nesutinka, kad D.

J. ir N. O. pervestos lėšos pripažintos kitomis jo gautomis pajamomis, nurodydamas, jog Å¡ios įplaukos į jo sÄ skaitÄ nepatvirtina apmokestinamųjų pajamų gavimo ir teigdamas, jog Å¡ios lėšos buvo skirtos atsiskaityti su UAB „Auksinis vairas“ už atliktus remonto darbus ir pareiÅ¡kėjo sÄ skaita įmonei nupirktas automobilių dalis.Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 2012 m. gruodžio 17 d. duotų paaiÅ¡kinimų, jis nurodė, kad jis D. J. buvo paskolinęs pinigų, kuri jam juos grÄ Å¾ino, tačiau jokie sandorį patvirtinantys dokumentai nebuvo pasiraÅ¡yti, o 2011 m. rugsėjo 8 d. paaiÅ¡kinime – kad Skandinavijoje gyvenantis N. O., pervedamas į sÄ skaitÄ 13 000 Lt, grÄ Å¾ino paskolÄ , tačiau negalėjo nurodyti, kada jÄ buvo suteikęs, taip pat nurodė, kad jokie paskolos suteikimÄ ir grÄ Å¾inimÄ patvirtinantys dokumentai nebuvo suraÅ¡yti (MGK byla, t. 1, b.l. 80, 81-84, 73-79).

Apie tai, kad D. J. ir N. O. pervestos lėšos buvo skirtos atsiskaityti su UAB „Auksinis vairas“ atliktus remonto darbus ir pareiÅ¡kėjo sÄ skaita įmonei nupirktas automobilių dalis, pareiÅ¡kėjas pradėjo teigti tik skunde dėl 2013 m. vasario 26 d. sprendimo (MGK byla, t. 1, b.l. 45-50) ir Å¡iÄ savo pozicijÄ palaikė vėliau teikiamuose skunduose. Teismo vertinimu, tokie pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai vertintini kaip jo gynybos taktika, kadangi net pats pareiÅ¡kėjas negalėjo nurodyti, dėl kokių aplinkybių jis visiÅ¡kai kitaip ėmė interpretuoti tų pačių lėšų gavimÄ .

Kadangi pagal mokesčių administratoriaus turimus duomenis atlikus UAB „Auksinis vairas“ operatyvų patikrinimÄ buvo nustatyta, jog Å¡ios bendrovės apskaitoje D. J. pinigai nebuvo apskaityti, o pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių jo paaiÅ¡kinimus patvirtinančių dokumentų, teismo vertinimu, tiek mokesčių administratorius, tiek Komisija padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡ minėtų fizinių asmenų pareiÅ¡kėjo gautos lėšos priskirtinos prie jo kitų gautų pajamų ir apmokestintinos GPMÄ® nustatyta tvarka.

Dėl patirtų iÅ¡laidų namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai.Pagal MGK byloje esančius duomenis, 2006 m. birželio 8 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pareiÅ¡kėjo tėvai G. ir N. V. iÅ¡ D. ir V. Z. už 700 000 Lt įsigijo 0,1763 ha žemės sklypÄ su pastatais – kiemo rÅ«siu ir tvartu, esančius (duomenys neskelbtini). (MGK byla, t. 2, b.l. 135-136). 2007 m. sausio 11 d. nekilnojamojo turto dovanojimo sutartimi N. V. ir G. V. padovanojo pareiÅ¡kėjui Å¡eÅ¡is garažus ir minėtÄ 0,1763 ha ploto žemės sklypÄ su pastatais – kiemo rÅ«siu ir tvartu, kurio paskirtis – pagalbinio Å«kio (MGK byla, t. 1, b.l. 114-119).

PareiÅ¡kėjo užsakymu 2008 m. sausio 10 d. buvo atlikti pastato kadastriniai matavimai, kurių pagrindu 2008 m. gegužės 16 d. buvo suraÅ¡ytas Pripažinimo tinkamu naudotis aktas Nr. (101)-11.4-1180, kuriuo komisija pripažino gyvenamÄ jį namÄ 4A2/p ir iÅ¡vardintus pagalbinius statinius tinkamais naudoti, įvardijant, jog faktiÅ¡ka statybos kaina yra 70 000 Lt (MGK byla 1 t., b. l. 120-132). Mokesčių administratorius patikrinimo metu padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas 2007 – 2008 m. patyrė 70 000 Lt iÅ¡laidų gyvenamojo namo rekonstrukcijai, tačiau nepateikė pajamų gavimo Å¡altinių ir juos pagrindžiančių juridinę galiÄ pagrindžiančių dokumentų, Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtino ir skundÄ nagrinėjusi Komisija.

PareiÅ¡kėjas su tuo nesutinka, nurodydamas, jog jis jokių iÅ¡laidų nepatyrė, nes pastatÄ Ä¯sigijo jau pastatytÄ , tačiau neįregistruotÄ registre, kÄ patvirtina sklypo, kuriame stovėjo namas, kaina.Buvęs pareiÅ¡kėjui padovanoto nekilnojamojo turto savininkas D. Z. 2011 m. gegužės 11 d. paaiÅ¡kinime nurodė, jog negali atsakyti į klausimÄ , ar minėtame žemės sklype buvo pradėtas statyti gyvenamasis namas (MGK byla 1 t., b. l. 133). PareiÅ¡kėjo tėvas G. V. 2011 m. spalio 2 d. paaiÅ¡kinime (MGK byla, t. 1, b.l. 93-95) teigė, kad pastatas – tvartas prieÅ¡ pirkimÄ buvo pradėtas rekonstruoti, o sutartyje gyvenamasis namas nebuvo nurodytas, nes tokio pastato nebuvo; jis pats nuo sklypo įsigijimo iki jo dovanojimo sÅ«nui jokių tvarto ar kitų statinių rekonstrukcijos/remonto darbų neatliko.

IÅ¡ UAB „Senamiesčio kurantai“ atliktų kadastrinių matavimų, kurių atlikimÄ 2008 m. sausio 8 d. sutartimi užsakė ir apmokėjo pats pareiÅ¡kėjas, ir 2008 m. gegužės 16 d. Pripažinimo tinkami naudoti akto matyti, kad tvartas į gyvenamÄ jį namÄ buvo rekonstruotas 2007-2008 m., tai yra tuo metu, kai Å¡io statinio savininku buvo pareiÅ¡kėjas. Dovanojimo sandoryje yra užfiksuota, jog pastato – tvarto (unikalus Nr. 4199-7035-5044), kurio paskirtis - pagalbinio Å«kio, plotÄ sudarė 72 kv.m, o kadastrinių matavimų metu (2008 m. sausio 10 d.) buvo fiksuoti duomenys apie minėtame žemės sklype rekonstruotÄ gyvenamÄ jį namÄ , kurio bendras plotas 155,24 kv. m ir kurio rekonstravimo pradžia – 2007 m., pabaiga – 2008 m.

PareiÅ¡kėjas, pasiraÅ¡ydamas Pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ , patvirtino, kad jis yra statytojas ir kad faktiÅ¡ka statybos kaina yra 70 000 Lt. Å ie duomenys buvo pakankami mokesčių administratoriui ir Komisijai padaryti iÅ¡vadÄ , kad neįregistruoto namo rekonstrukcijÄ vykdė bÅ«tent pareiÅ¡kėjas, Å¡ių darbų atlikimui patirdamas 70 000 Lt. iÅ¡laidų, nes pats pareiÅ¡kėjas jo skundų nagrinėjimo bei bylos nagrinėjimo metu jokių įrodymų, jog dovanojimo sutartimi jam buvo perleistas sklypas su jame pastatytu namu, nepateikė, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.  Dėl iÅ¡laidų, susijusių su UAB „Auksinis vairas“.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas nuo 2007 m. spalio 22 d. yra UAB „Ausinis vairas“ direktoriaus pavaduotojas ir bendrovės akcininkas. Mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas, kaip atskaitingas asmuo, tikrinamu laikotarpiu iÅ¡ savo asmeninių lėšų UAB „Auksinis vairas“ vardu nupirko prekių ir paslaugų už 349 264,30 Lt, tačiau Å¡ioms iÅ¡laidoms pajamų gavimo Å¡altinių ir juos pagrindžiančių juridinę galiÄ turinčių dokumentų nepateikė.

PareiÅ¡kėjas teismui pateiktame skunde teigia, jog prekės ir paslaugos UAB „Auksinis vairas“ naudai buvo perkamos ne iÅ¡ asmeninių lėšų, o iÅ¡ Å¡ioje bendrovėje automobilius remontavusių asmenų avansinių įnašų, kÄ patvirtina D. J. ir N. O. atsiskaitymai bei informavo, jog teismui pateiks Å¡ias aplinkybes patvirtinančius papildomus įrodymus. Kaip Å¡iame sprendime jau buvo anksčiau aptarta, D. J. ir N. O. į pareiÅ¡kėjo sÄ skaitÄ pervestos lėšos (viso 14 500 Lt) laikomos kaip kitos pareiÅ¡kėjo gautos pajamos, todėl jų laikyti avansiniais mokėjimais nėra pagrindo. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas skunde teismui jau nesirėmė aplinkybe, jog lėšas jam padovanojo tėvas, nors vykdydamas 2011 m. balandžio 7 d. mokesčio administratoriaus nurodymÄ pateikti 2007-2010 m. patirtoms iÅ¡laidoms pajamų gavimo Å¡altinius ir juos pagrįsti juridinę galiÄ patvirtinančiais dokumentais, 2011 m. balandžio 26 d. paaiÅ¡kinime nurodė, kad jo tėvas G.

V. 2007 m. spalio mėn. jam padovanojo 410 000 Lt, nors dovanojimo sutartis nebuvo sudaryta (MGK byla, t. 1, b.l. 71). PareiÅ¡kėjas savo pozicijÄ ir paaiÅ¡kinimus pakeitė tik 2013 m. kovo 23 d. teiktame skunde bei vėliau teiktuose skunduose. Nors pareiÅ¡kėjas buvo nurodęs, jog pateiks papildomus įrodymus jo nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, tačiau jokių įrodymų nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo kitaip vertinti mokesčių administratoriaus ir Komisijos padarytos iÅ¡vados, kad prekės ir paslaugos už 349 264,30 Lt UAB „Auksinis vairas“ naudai buvo perkamos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo asmeninių lėšų, kurių gavimo Å¡altinio jis nepagrindė juridinę galiÄ turinčiais dokumentais.

Dėl baudų ir delspinigių.Komisijai teiktame skunde pareiÅ¡kėjas vadovaudamasis teisiniais protingumo ir proporcingumo principais prašė atleisti jį nuo apskaičiuotų delspinigių ir paskirtų baudų, kaip akivaizdžiai neproporcingų apskaičiuotiems mokesčiams. Teismui teiktame skunde pareiÅ¡kėjas nurodė analogiÅ¡kus argumentus.Komisija nusprendė neatleisti pareiÅ¡kėjo nuo 37240 Lt GPM delspinigių ir 3602 Lt PSD delspinigių, neįžvelgusi tokių aplinkybių, kurios lemtų teisingumo ir protingumo kriterijų taikymÄ .

Nurodė, jog mokestinis patikrinimas truko protingÄ laiko tarpÄ , pareiÅ¡kėjo mokestinis patikrinimas po mokestinio tyrimo atliktas siekiant kuo iÅ¡samiau iÅ¡siaiÅ¡kinti visas bylos aplinkybes bei priimti objektyvų sprendimÄ . Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atleidimo nuo delspinigių mokėjimo pagrįstumui pareiÅ¡kėjo nurodomas santykis tarp apskaičiuotų mokesčių ir delspinigių bei baudos neturi įtakos, o pagal MAÄ® 95 str. delspinigiai yra objektyvaus pobÅ«džio mokestinės prievolės vykdymo užtikrinimo priemonė, t.y. iÅ¡ anksto nustatytas tarifas, kuris mokesčių mokėtojui skaičiuojamas už naudojimÄ si valstybės pinigais.Teismas sutinka su Komisijos argumentais Å¡iuo klausimu, todėl jų nebekartoja ir daro iÅ¡vadÄ , jog atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo delspinigių mokėjimo nėra pagrindo.

Delspinigių skaičiavimas bei jų dydis nulemtas Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio nuostatomis, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2007 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. VA-25 patvirtinta baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodika. Delspinigiai yra vienas iÅ¡ mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų, skatinantis savanoriÅ¡kÄ tinkamÄ mokestinės prievolės vykdymÄ . Teismas pažymi, kad delspinigių skaičiavimas iÅ¡ esmės priklausė tik nuo paties mokesčių mokėtojo; pastarajam nebuvo jokios pareigos laukti, kol mokesčių administratorius atliks jo patikrinimÄ ir priskaičiuos jam mokėtinas į biudžetÄ sumas.

PrieÅ¡ingai, mokesčių mokėtojas turėjo pareigÄ pats deklaruoti ir sumokėti mokesčius dar iki mokestinio patikrinimo. Jeigu jis laiku bÅ«tų tinkamai įvykdęs savo pareigÄ deklaruoti ir sumokėti mokesčius, nebÅ«tų reikėję atlikti mokestinio patikrinimo ir jam nebÅ«tų buvę priskaičiuoti jokie delspinigiai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant mokesčių administravimÄ reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimÄ (II dalis), Administracinė jurisprudencija Nr. 22, P. 425).

Atleidimo nuo delspinigių atvejus reglamentuoja MAÄ® 100, 113 ir 141 straipsniai. PareiÅ¡kėjas nenurodė ir nepagrindė, jog egzistuoja bent vienas iÅ¡ atleidimo nuo delspinigių pagrindų, o jų nenustačius nėra pagrindo spręsti dėl pareiÅ¡kėjo atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo.Komisija 2013 m. spalio 15 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atleisti jį nuo 8655 Lt GPM baudos, 1967,50 Lt PSD įmokų baudos ir 3065,98 Lt VSD įmokų baudos mokėjimo paliko nenagrinėtu, nurodžiusi, jog pagal MAÄ® 141 str. 2 d. atleidimas nuo baudos sietinas su mokesčio sumokėjimu ar jo priverstiniu iÅ¡ieÅ¡kojimu, arba priskaičiuoto mokesčio sumokėjimo atidėjimu arba iÅ¡dėstymu.

Kadangi pareiÅ¡kėjas Komisijai duomenų apie GPM ir PSD įmokų sumokėjimÄ , jo atidėjimÄ ar iÅ¡dėstymÄ nepateikė, nebuvo ir teisinio pagrindo nagrinėti šį pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ . Teismas taip pat neturi pagrindo spręsti dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atleisti jį nuo GPM baudos ir PSD įmokų baudos, kadangi bylÄ nagrinėjančiam teismui jis nepateikė jokių duomenų apie priskaičiuoto mokesčio sumokėjimÄ , jo priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , įskaitymÄ , atidėjimÄ ar iÅ¡dėstymÄ .

Komisija taip pat pagrįstai nurodė, kad atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo 3065,98 Lt VSD įmokos baudos gali ne mokestinį ginÄÄ nagrinėjanti institucija, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Dėl kokių aplinkybių turėtų bÅ«ti naikinama Å¡i Komisijos sprendimo dalis, pareiÅ¡kėjas nenurodė, teismas tokių pagrindų taip pat nenustatė, todėl pareiÅ¡kėjo skundas ir Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. vasario 26 d. sprendimas Nr. (4.65)-256-19, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2013 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. 68-125 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2013 m. spalio 15 d. sprendimas Nr. S-164 (7-166/2013) yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo A.

V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                     Jolita Rasiukevičienė