2013-06-12 Nr. CB-1957-2-01-3-04238-2010-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr. 3K-3-325/2013

Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-04238-2010-6

Procesinio sprendimo kategorija 99.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. J. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. J. K. ir J. N. ieškinį atsakovams D. A. , Č. P., T. K. , N. R. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės; trečiasis asmuo – VĮ Registrų centras.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, aiškinimo ir taikymo.

Dviejų aukštų gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šešiems savininkams. Nurodyto gyvenamojo namo 41/100 dalis priklauso ieškovui L. J. K. (jo naudojamos patalpos plane pažymėtos indeksais - 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10 ir 1-11), 1798/16775 dalys – ieškovei J. N. (jos naudojamos patalpos plane pažymėtos indeksais 1-19, 1-20 ir 1-21), 14/100 dalių – atsakovei D. A. (jos naudojamos patalpos plane pažymėtos indeksais 1-2 ir 1-3 indeksais pažymėtos patalpos), 1/9 dalis – atsakovei Č. P. (naudojama 1-16 indeksu pažymėta patalpa), 1/3 dalis – atsakovei N. R. (jos naudojamos patalpos plane pažymėtos indeksais 1-12, 1-13, 1-14 ir 1-15), 2204/16775 dalys – atsakovei T. K. , L. Č. įpėdinei (jos naudojamos patalpos plane pažymėtos indeksais 1-17 ir 1-18). Dėl naudojimosi išvardytomis patalpomis ginčo nekilo. Šalių ginčas kilo dėl patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-1, kuria naudojasi atsakovės D. A. ir Č. P. ir ieškovas L. J. K. . Ieškovams panorus atidalyti nurodytą patalpą iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovė D. A. , priešingai nei kiti bendraturčiai, neišreiškė sutikimo. Atsakovės teigimu, ji nepasirašė sutikimo, nes patalpa, plane pažymėta indeksu 1-1, asmeninės nuosavybės teise turėtų priklausyti jai, o ieškovas nurodė, kad tai yra bendro naudojimo visiems trims naudotojams nuosavybės teise priklausanti patalpa.

Ieškovai prašė teismo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovo L. J. K. naudojamas gyvenamąsias patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-4, 1-5, 1-6,1-7, 1-8, 1-9, 1-10 ir 1-11, ir pripažinti jas atskiru turtiniu vienetu, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovės J. N. naudojamas gyvenamąsias patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-19, 1-20 ir 1-21, ir pripažinti jas atskiru turtiniu vienetu, įpareigoti VĮ Registrų centras ieškovams atidalytas patalpas įregistruoti kaip atskirą turtinį vienetą.

Atsakovė su ieškinyje nurodytu kitų patalpų atidalijimo būdu sutiko, todėl, iš esmės nesant ginčo, prašė iš jos nepriteisti ieškovų turėtų bylinėjimosi išlaidų, o priteisti iš ieškovų lygiomis dalimis jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, atmetė ieškovo L. J. K. reikalavimą, ieškovės J. N. reikalavimą tenkino, atmetė reikalavimą įpareigoti VĮ Registrų centro įregistruoti ieškovams atidalytas patalpas kaip atskirus turtinius vienetus. Teismas nustatė, kad ieškovė J. N. į savo gyvenamąsias patalpas turi visiškai atskirą įėjimą ir toks jai priklausančios dalies atidalijimas bei atskiro nuosavybės teisės objekto suformavimas yra galimas. Pasisakydamas dėl ieškovo L. J. K. reikalavimo teismas nurodė, kad ieškovas kaip įėjimu į savo patalpas naudojasi pirmojo aukšto patalpa, plane pažymėta 1-1, tačiau ja kaip įėjimu į savo patalpas taip pat naudojasi ir atsakovės Č. P. ir D. A. . Teismas nustatė, kad pagal 1989 m. spalio 19 d. Pastatų vidaus eksplikaciją patalpa, plane pažymėta indeksu 1-1, priskirta atsakovės D. A. butui ir ji teigia, jog ši jai nuosavybės teise turėtų priklausyti ir po patalpų atidalijimo. Kadangi ateityje galimas ginčas dėl patalpos, plane pažymėtos 1-1, nuosavybės teisės ir naudojimosi ja, tai teismas netenkino šio ieškovo reikalavimo. Teismas, tenkinęs ieškinio reikalavimų dalį, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškovės J. N. ieškinio reikalavimo niekas iš atsakovų neginčijo, tai teismas jos sumokėto 130 Lt žyminio mokesčio iš atsakovų nepriteisė; atsižvelgęs į atsakovės A. A. ginčo su ieškovu L. J. K. sudėtingumą bei jos atstovo advokato darbo laiko sąnaudas, protingumo ir sąžiningumo principus, priteisė atsakovei A. A. iš ieškovo L. J. K. 900 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo L. J. K. ir atsakovės D. A. apeliacinius skundus, 2012 m. spalio 31 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo L. J. K. ieškinys, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – atidalijo šio ieškovo 41/100 dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje į gyvenamąjį namą ir pripažino jo naudojamas gyvenamąsias patalpas atskiru turtiniu vienetu – butu, kitą pirmosios instancijos teismo dalį paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad ieškovas patikslintu ieškiniu prašė atidalyti jo naudojamas gyvenamąsias patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10 ir 1-11, ir jas pripažinti atskiru turtiniu vienetu, tačiau neginčijo patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-1 (koridoriaus), t. y. nekėlė pretenzijų dėl nuosavybės teisių į šią patalpą, neprašė jos atidalyti. Priešingai, jis nurodė, kad koridoriumi ir toliau naudojasi jis ir dvi atsakovės. Atsakovė D. A. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą pabrėžė, kad ginčo su ieškovu dėl naudojimosi patalpa, plane pažymėta indeksu 1-1, niekada nebuvo. Kolegija iš procesinių dokumentų bei šalių paaiškinimų teismo posėdžių metu padarė išvadą, kad atsakovės D. A. , N. R. , T. K. su ieškiniu sutiko, neprieštaravo, jog iš bendrosios dalinės nuosavybės būtų atidalytos ieškovo nurodytos patalpos. Atsakovė Č. P. sutikimą atidalyti naudojamas patalpas išreiškė 2009 m. rugpjūčio 26 d. pasirašydama susitarimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kolegija sprendė, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl jų naudojamų patalpų, išskyrus patalpą, pažymėtą indeksu 1-1. Taigi kolegija ieškovo naudojamas gyvenamojo namo patalpas atidalijo ir pripažino atskiru turtiniu vienetu.

Atsakovei ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kolegija pripažino jos argumentus, kad jai iš ieškovų lygiomis dalimis turėtų būti priteistos 2400 Lt bylinėjimosi išlaidos, pagrįstais, nes ieškinys buvo pareikštas nesant ginčo dėl jame suformuluotų reikalavimų. Kolegija nurodė, kad atsakovė D. A. 2009 m. rugpjūčio 26 d. susitarimo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nepasirašė todėl, jog ji nesutiko su antrąja susitarimo dalimi, kurioje nurodyta, kad patalpa, plane pažymėta indeksu 1-1, lygiomis dalimis nuosavybės teise priklausys D. A. , Č. P. ir ieškovui L. J. K. Pastarasis ieškiniu nurodytos patalpos atidalyti jau nebeprašė, todėl atsakovė D. A. su visais jo reikalavimais sutiko nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios. Kolegija, pripažinusi, kad ginčas dėl nurodytos patalpos kilo ne tarp visų šalių, o tarp ieškovo L. J. K. ir atsakovės D. A. , konstatavo, kad atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas jai atlyginti turi tik ieškovas L. J. K. . Taigi, bylinėjimosi išlaidos atsakovei iš ieškovo pagrįstai buvo priteistos net ir tenkinus jo ieškinį, o ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistos.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo priteista atsakovei 900 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui L. J. K. iš atsakovės D. A. 1586 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų arba bylą dėl šios dalies grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Kasacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais dėl CPK 93 ir 98 straipsnių pažeidimo ir nukrypimo nuo teismų praktikos, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies. Apeliacinės instancijos teismas kasatoriaus ieškinį tenkino, vadinasi, kasatoriaus teigimu, nepagrįstai sprendė, jog jis buvo paduotas nepagrįstai, taip pat nemotyvavo išvadų, kodėl laikė ieškinį paduotu nepagrįstai. Šios teismo išvados padarytos pažeidžiant CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstos faktinėmis aplinkybėmis bei byloje surinktais įrodymais.

Kasatoriaus teigimu, parengus 2009 m. rugpjūčio 26 d. susitarimą dėl nuosavybės atidalijimo, visi bendraturčiai, išskyrus atsakovę D. A. , jį pasirašė, todėl susitarimas negaliojo. Be to, atsakovei buvo pateiktas papildomas pasiūlymas raštu, suteikiant jai trisdešimties dienų terminą pastaboms ir pasiūlymams pateikti, tačiau atsakovė į šį raštą neatsakė; be to, nenurodė jokių atsisakymo pasirašyti susitarimą priežasčių. O ieškovai ieškinyje apie patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-1, nurodė tik tiek, kad yra bendro naudojimo, tačiau jokių pretenzijų nereiškė, jos padalyti neprašė.

Dėl to atsakovė yra atsakinga už tai, kad dėl jos pasyvaus elgesio bendraturčiai buvo priversti savo teises ginti teisme, nes pati atsakovė išprovokavo ginčą, kuris neturėjo sąsajų su ieškinyje išdėstytais reikalavimais dėl patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-1. Kasatoriaus teigimu, teismo išvados, kad nė vienas atsakovų ieškinio reikalavimų neginčijo, nepagrįstos, nes atsakovės pozicijos, jog ji nuo pat pradžių sutiko su ieškinio reikalavimais, nepatvirtina jokie įrodymai. Kasatorius pažymi, kad atsakovė pati iškėlė ginčą dėl patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-1, dėl kurių net nebuvo reiškiamas ieškinio reikalavimas, tokiu būdu vilkino teismo procesą.

Pirmosios instancijos teismas neturėjo iš viso svarstyti ginčo patalpos atidalijimo klausimo, nes jis nebuvo susijęs su ieškinio dalyku. Juolab kad VĮ Registrų centro raštas patvirtina, kad būtent atsakovė buvo ta šalis, dėl kurios kaltės kasatorius patyrė bylinėjimosi išlaidų. Nors atsakovei proceso metu buvo pasiūlyta sudaryti taikos sutartį, tačiau ji atsisakė tai padaryti, padavė apeliacinį skundą, reikalaudama priteisti didesnes išlaidas nei priteisė pirmosios instancijos teismas. Taigi, kasatorius nurodo, kad tik dėl nurodytos atsakovės pasyvių veiksmų ir atsisakymo bendradarbiauti ieškovai buvo priversti savo teises ginti teisme, o ieškinį teismams visiškai tenkinus, nebuvo jokio pagrindo jas priteisti iš bylą laimėjusios šalies.

Net jei ir būtų pripažinta, kad ieškinys buvo pateiktas nepagrįstai, tai bylinėjimosi išlaidos, priteisiant jas tik atsakovei, turėjo būti paskirstytos abiem ieškovams.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė D. A. prašo atmesti kasacinį skundą, palikti nepakeistus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinius sprendimus, už nepagrįstai paduotą kasacinį skundą skirti kasatoriui baudą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodo, kad kasatoriui 2009 m. rugpjūčio 26 d. pasiūlius atsakovei pasirašyti susitarimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovė paaiškino, jog patalpa, plane pažymėta indeksu 1-1, yra jos asmeninė nuosavybė ir niekada nebus atidalyta. Taigi atsakovei nepagrįstai buvo siūloma atsisakyti jai priklausančios nekilnojamojo turto dalies, todėl ji buvo priversta kreiptis teisinės pagalbos. Kasatorius nepagrįstai reiškė ieškinį, pateikė apeliacinį ir kasacinį skundus, todėl piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Be to, jis kasaciniame skunde nepateikė jokių teisinių argumentų dėl CPK 93, 98 straipsnių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismui tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos pagrįstai buvo priteistos iš kasatoriaus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CPK 93 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo kartu su CPK 98 straipsniu

CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išvardytos CPK 88 straipsnyje, ir vienos iš tokių išlaidų yra išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 6 punktas). Jų atlyginimo klausimai detaliau reglamentuojami CPK 98 straipsnyje, o jų paskirstymui yra taikomos ir CPK 93 straipsnyje nustatytos taisyklės.

CPK 93 straipsnyje, kuriame nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, o 2 dalyje įtvirtintas jų proporcingo priteisimo principas, t. y. jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Jeigu byloje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovo veiksmų, tai iš ieškovo gali būti priteistos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos arba jų dalis. Atsakovui priteisiama bylinėjimosi išlaidų dalis tuo atveju, jeigu yra nustatytas atsakovo procesinis elgesys, dėl kurio atsirado ar padidėjo šalių bylinėjimosi išlaidos, arba nustatomos jų susidarymo priežastys, kurios siejamos su atsakovu.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas patikslintu ieškiniu prašė atidalyti jo naudojamas gyvenamąsias patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10 ir 1-11, ir pripažinti atidalytas patalpas atskiru turtiniu vienetu. Ieškinio reikalavime nebuvo reikalavimo atidalyti patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-1 (koridorius). Iki kreipimosi į teismą ieškovas buvo pateikęs atsakovei pasirašyti susitarimą, kuriuo prašė sutikti atidalyti patalpas, į jas buvo įtraukęs koridoriaus patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-1. Nagrinėdami bylą teismai nustatė, kad atsakovai teisme su pareikštų ieškinio reikalavimų apimtimi sutiko. Nepaisant to, dėl pareikšto teisme ieškinio atsakovams teko samdyti advokatą ir patirti išlaidų, nors bylos iniciatorius su tokio turinio reikalavimais buvo ieškovas, o derybų metu atsakovė nesutiko su didesnės apimties reikalavimu. Tai rodo, kad ieškovas nebuvo išnaudojęs taikaus susitarimo galimybių po to, kai nusprendė sumažinti savo reikalavimus. Teismai sprendė, kad šios bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovo procesinio elgesio. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu vertinimu. Atsakovės nesutikimas su ieškinio pagrindą sudarančiomis faktinėmis aplinkybėmis (kiek jose pasisakoma dėl patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-1, statuso ir naudojimo) po ieškinio pareiškimo, nelėmė bylinėjimosi išlaidų susidarymo. Pasyvus atsakovės elgesys laikytinas pakankamai įvertintu, nes teismų spręsta padengti ne visas, o dalį patirtų atsakovės bylinėjimosi išlaidų. Minėta, kad pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CPK 93 ir 98 straipsnius, todėl nėra pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį pagal kasaciniame skunde išdėstytus argumentus (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti kasacinio skundo argumentai išsamiais teisiniais argumentais nepagrindžiami, todėl nepripažintini tinkamai suformuluotu teisės aiškinimo klausimu, kuris sudarytų kasacinio nagrinėjimo dalyką (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 346 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 99,09 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 12 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovo L. J. K. kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą surašiusiai šaliai. Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jos sumokėti advokatui 1800 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio, todėl, netenkinus kasacinio skundo, atsakovei iš ieškovo priteistina 1800 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo L. J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 99,09 Lt (devyniasdešimt devynis litus 9 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (priteistą sumą mokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įstaigos kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš ieškovo L. J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei D. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1800 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus) Lt advokato teisinės pagalbos kasaciniame teisme išlaidoms atlyginti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Algis Norkūnas

Janina Stripeikienė