e475c05e-eaf3-4ed2-af85-d6f24e21f1da · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1323-656/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32218-2021-0

­Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.6; 2.6.1.1.

(S)

­

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Loretos Braždienės ir Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovių (apeliančių) J. L.ir R. L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovių J. L. ir R. L. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiu, tretieji asmenys: Vilniaus miesto 22-ojo notaro biuro notarė Judita Skrodenytė, I. C., D. M., A. (A.) K..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovės ieÅ¡kiniu prašė pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu 1990 m. rugsėjo 5 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. 1-2299, pagal kurį Z. K. turtÄ paveldėjo sutuoktinė S. D. K. ir sÅ«nus I. K., t. y. liudijimo dalį, pagal kuriÄ S. D. K. ir sÅ«nus I. K. po Z. K. mirties paveldėjo lygiomis dalimis 1/2 gyvenamojo namo, 1/3 dalį Å«kinių pastatų ir 1/2 dalį kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), ir pripažinti, kad S. D. K. ir I. K. po tėvo mirties paveldėjo lygiomis dalimis 2/9 gyvenamojo namo ir tokias pačias dalis daržinės ir tvarto, esančių (duomenys neskelbtini).

2. IeÅ¡kovės nurodė, kad 1975 m. spalio 1 d. buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas Nr. 4-15939, pagal kurį po motinos M. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties turtÄ paveldėjo jos sÅ«nÅ«s Z. K. ir T. K.. PaveldimÄ turtÄ sudarė 4/9 (kiekvienam po 2/9 dalis) gyvenamojo namo ir tokios pat dalys daržinės ir tvarto, esančių (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė Z. K.. 1990 m. rugsėjo 5 d. buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas Nr. 1-2299, pagal kurį Z. K. turtÄ paveldėjo sutuoktinė S. D. K. ir sÅ«nus I. K.. PaveldimÄ turtÄ sudarė 1/2 dalis gyvenamojo namo, 1/3 dalis Å«kinio pastato ir 1/2 dalis kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini).

3. 2001-07-19 Vilniaus m. 1-ojo notarų biuro notaras Algimantas Rogovas iÅ¡davė paveldėjimo teisės liudijimÄ A. K., kuris paveldėjo turtÄ po savo tėvo T. K. (jis ir Z. K. brolis) 2/9 gyvenamojo namo, plane pažymėto 1A1/m. BÅ«tent tokiÄ dalį, kuriÄ po kuriÄ ir paveldėjo abu broliai T. K. ir Z. K. po savo motinos mirties. BÅ«tent tokiÄ - 2/9- dalis turto turėjo paveldėti ir Z. K.įpėdiniai sutuoktinė K. S. D. J. ir sÅ«nus K. I. Z..

4. IeÅ¡kovių tvirtinimu, iÅ¡ Z. K. paveldėjimo bylos paaiÅ¡kėjo, kad kaip priedai bei nuosavybę įrodantys dokumentai yra prijungtos dvi (duomenys neskelbtini) pažymos, kuriose nurodyta skirtinga informacija apie mirusiajam priklausančio turto dalis. 1990 m. kovo 1 d. (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotoje pažymoje Nr. 157 nurodyta, kad mirusysis Z. K. gyveno (duomenys neskelbtini) savo 2/9 dalyse gyvenamojo namo kartu su žmona ir sÅ«numi. 1990 m. birželio 28 d. (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotoje pažymoje Nr. 391 nurodoma, kad vadovaujanti ta pačia namų Å«kio knyga Nr. 1217 Z. K. priklauso 1/2 dalis gyvenamojo namo ir 1/3 dalis Å«kio pastatų; Å¡eimos sudėtis nurodyta ta pati – žmona ir sÅ«nus. Inventorizacinio biuro iÅ¡duotoje pažymoje nei savininkas, nei priklausančios dalys nėra nurodytos. Pažyma buvo iÅ¡duota mirusiojo Z. K. sutuoktinei S. K.. IÅ¡ VÄ® Registrų centro gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bylos nustatyta, kad byloje yra 1990 m. kovo 1 d. (duomenys neskelbtini) pažyma, kurioje nurodyta, kad Z. K. priklauso 2/9 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Pažyma iÅ¡duota vadovaujantis namų Å«kio knyga Nr. 1217. 2001 m. liepos 19 d. Vilniaus m. 1-ojo notarų biuro notaras Algimantas Rogovas iÅ¡davė paveldėjimo teisės liudijimÄ A. K., kuris paveldėjo turtÄ po savo tėvo T. K. (jis ir Z. K. brolis) 2/9 gyvenamojo namo. BÅ«tent tokiÄ dalį paveldėjo abu broliai T. K. ir Z. K. po savo motinos mirties. BÅ«tent 2/9 dalis turto turėjo paveldėti ir Z. K. įpėdiniai sutuoktinė S. D. K. ir sÅ«nus I. K..

5. IeÅ¡kovių teigimu, iÅ¡duodant paveldėjimo teisės liudijimÄ , notarė nesiaiÅ¡kino, kodėl yra dvi pažymos su skirtinga informacija, kodėl pareiÅ¡kime padarytas pataisymas, kuris nėra aptartas ir padarytas neaiÅ¡ku kokiu pagrindu, neiÅ¡sireikalavo pirminių nuosavybės dokumentų, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, kokia dalis gyvenamojo namo priklauso mirusiajam.

6. Ieškovių nuomone, ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Teismui nustačius, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, ieškovės prašė jį atnaujinti.

7. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Ginčams, kylantiems iÅ¡ paveldėjimo teisinių santykių, taikytinas bendrasis 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Jis prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (1964 m. CK 86 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinio senaties terminas dėl 1990 m. rugsėjo 5 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ I. K. mirties momentu, tai yra (duomenys neskelbtini), jau buvo pasibaigęs, nes nuo ginčijamo paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo praėjo daugiau nei 30 metų. Nuo 1990 m. rugsėjo 5 d. I. K. turėjo bÅ«ti žinoma apie pažeistas teises, tačiau jis daugiau nei 30 metų savo pažeistų teisių negynė. Paveldėjimo bÅ«du pereina mirusio fizinio asmens teisės ir pareigos palikimo perėmėjui (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). I. K. praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , senaties terminas jo palikimo perėmėjams neprasideda iÅ¡ naujo.

8. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 22-ojo notaro biuro notarė Judita Skrodenytė atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 1990 m. rugsėjo 5 d. paveldėjimo teisės liudijimas buvo iÅ¡duotas vadovaujantis tuo metu aktualiausia 1990 m. birželio 28 d. (duomenys neskelbtini) iÅ¡duota pažyma Nr. 391. Atsižvelgiant į tai, kad velioniui Z. K. asmeninės nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas ir Å«kiniai pastatai, 1990 m. rugsėjo 5 d. ginčo paveldėjimo teisės liudijimas buvo pagrįstai iÅ¡duotas į visÄ velionio turtÄ . 1990 m. birželio 28 d. (duomenys neskelbtini) iÅ¡duota pažyma Nr. 391 laikytina oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu, turinčiu didesniÄ jÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ . Byloje nėra duomenų, kad minėta pažyma bÅ«tų pripažinta negaliojančia. Pažymėjo, kad 1990 m. birželio 28 d. pažyma Nr. 391 buvo iÅ¡duota vėliau nei 1990 m. kovo 1 d. (duomenys neskelbtini) iÅ¡duota pažyma Nr. 157, todėl, iÅ¡duodant ginčo paveldėjimo teisės liudijimÄ , pagrįstai buvo remiamasi 1990 m. birželio 28 d. pažyma.

II. Teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 13 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovių J. L. ir R. L. trečiajam asmeniui notarei Juditai Skrodenytei lygiomis dalimis 2 100 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovių į valstybės biudžetÄ lygiomis dalimis 131,92 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

10. Paveldėjimo teisės liudijimas – tai valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimÄ ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtÄ turtÄ .

11. Teismas nustatė, kad ieškovės yra priėmusios motinos S. D. K., mirusios (duomenys neskelbtini), ir brolio I. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimus.

12. 1975 m. spalio 1 d. buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas Nr. 4-15939, pagal kurį po motinos M. I. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties turtÄ paveldėjo jos sÅ«nÅ«s Z. K. ir T. K.. PaveldimÄ turtÄ sudarė 4/9 (kiekvienam po 2/9 dalis) gyvenamojo namo ir tokios pat dalys daržinės ir tvarto, esančių (duomenys neskelbtini).

13. (duomenys neskelbtini) mirė Z. K., o 1990 m. rugsėjo 5 d. buvo iÅ¡duotas Paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame nurodyta, jog turtas mirusiajam priklauso pagal (duomenys neskelbtini)1990 m. birželio 28 d. iÅ¡duotÄ pažymÄ Nr. 391. 1990 m. rugsėjo 5 d. Paveldėjimo teisės liudijimas ginčijamas Å¡ioje byloje.

14. Byloje ieÅ¡kovės pateikė ir 1990 m. kovo 1 d. (duomenys neskelbtini) pažymÄ Nr. 157, kurioje nurodyta, kad mirusysis Z. K. gyveno (duomenys neskelbtini) savo 2/9 dalyse gyvenamojo namo kartu su žmona ir sÅ«numi.

15. Teismo nuomone, notarė privalėjo vadovautis 1990 m. birželio 28 d. pažyma Nr. 391, kuri iÅ¡duota vėliau nei 1990 m. kovo 1 d. pažyma. Teismas pažymėjo, kad abi pažymas pasirašė tie paties asmenys (VK pirmininkas ir sekretorė), todėl labiau tikėtina, kad jiems turėjo bÅ«ti žinoma ankstesnė pažyma (jos turinys). Vėliau Å¡ie asmenys pasirašė kitokio turinio pažymÄ , kas leidžia labiau tikėti, kad duomenys apie turtÄ (jo dalis) buvo patikslinti, atitinkamai notarė turėjo vadovautis vėlesne pažyma, kuri nėra nuginčyta ar ginčijama.

16. Aplinkybė, kad 2001 m. liepos 19 d. Vilniaus m. 1-ojo notarų biuro notaras Algimantas Rogovas iÅ¡davė paveldėjimo teisės liudijimÄ A. K., kuris paveldėjo turtÄ po savo tėvo T. K. (Z. K. brolis) 2/9 gyvenamojo namo, vienareikÅ¡miÅ¡kai nepagrindžia, kad bÅ«tent 2/9 dalis turto turėjo paveldėti ir Z. K. įpėdiniai - sutuoktinė S. D. K. ir sÅ«nus I. K.. Teismo nuomone, toks kito notaro iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas nėra pakankamas įrodymas, kad pripažinti negaliojančia ginčijamÄ Paveldėjimo teisės liudijimo dalį.

17. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, nepateikta pakankamai ir objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti neteisėtus notarės ar valstybės veiksmus, atitinkamai nėra pagrindo pripažinti Paveldėjimo teisės liudijimo dalį negaliojančia, nėra pagrindo nustatyti, kad S. D. K. ir I. K. po Z. K. mirties paveldėjo kitas turto dalis nei nurodyta Paveldėjimo teisės liudijime.

18. IeÅ¡kovės, kaip S. D. K. ir I. K. teisių ir pareigų perėmėjos paveldėjimo teisinių santykių pagrindu, tariamai gina palikimÄ palikusių jų brolio ir motinos tariamai pažeistas teises, pastariesiems priimant mirusio Z. K. palikimÄ (turtÄ ), kuris nurodomas Paveldėjimo teisės liudijime.

19. Paveldėjimo teisės liudijimas iÅ¡duotas 1990 m. rugsėjo 5 d., todėl taikytina tuo metu galiojusio CK (1964 m.) 84 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri numatė 3 metų bendrÄ ieÅ¡kininės senaties terminÄ . Kadangi S. D. K. ir I. K. po Z. K. mirties patys kreipėsi dėl palikimo priėmimo, todėl labiau tikėtina, kad vėliausiai apie tariamÄ savo teisių pažeidimÄ jie turėjo sužinoti nuo Paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo dienos - 1990 m. rugsėjo 5 d. Byloje nėra įrodymų, kad S. D. K. ir I. K. ginčijo Paveldėjimo teisės liudijimÄ ar jo dalį.

20. IeÅ¡kovės, kaip teisių ir pareigų perėmėjos, kreipėsi į teismÄ 2021 m. lapkričio 29 d., t. y. praleidusios ieÅ¡kinio senaties terminÄ daugiau kaip 28 metus. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės nenurodė reikÅ¡mingų aplinkybių ir nepagrindė įrodymais svarbių priežasčių, dėl kurių ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas, todėl teismas ieÅ¡kinio senaties termino neatnaujino (CPK 178, 179, 185 straipsniai).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

21. IeÅ¡kovės apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti pilnai, Teismui nustačius, kad visgi senaties terminas yra praleistas, praÅ¡ome jį atnaujinti, kaip praleistÄ ne dėl nuo įpėdinių priklausančių aplinkybių, o dėl svarbių priežasčių

22. Apeliacinio skundo argumentai:

22.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad byloje nepateikta pakankamai ir objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti neteisėtus notarės ar valstybės veiksmus, atitinkamai nėra pagrindo pripažinti Paveldėjimo teisės liudijimo dalį negaliojančia, nėra pagrindo nustatyti, kad S. D. K. ir I. K. po Z. K. mirties paveldėjo kitas turto dalis nei nurodyta Paveldėjimo teisės liudijime.

22.2. Apeliančių tvirtinimu, ginčo paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijime Nr. 1-2299 neteisingai nurodyta paveldimo turto dalis, nes nepagrįstai remtasi (duomenys neskelbtini) 1990 m. birželio 28 d. iÅ¡duota pažyma Nr. 391.

22.3. (duomenys neskelbtini) mirė vienas iš Z. K. M. įpėdinių - sūnus I. K., po kurio mirties liko dvi įstatyminės įpėdinės, t. y. apeliantės, kurios dėl neapdairaus notarės pareigų atlikimo prarado teisę į nuosavybę.

22.4. Instrukcijos II skyriaus 18 punkte nurodyta, kad taisymus padarytus tekste dokumento, kurio Å¡alys nepasiraÅ¡o, tvirtinamojo užraÅ¡o gale aptaria tik valstybinis notaras. Jeigu dokumentas, kurį reikia tvirtinti arba liudyti, pasiraÅ¡ytas neteisingai ar neraÅ¡tingai, valstybinis notaras pasiÅ«lo asmenims, kurie kreipėsi atlikti notarinį veiksmÄ , šį dokumentÄ iÅ¡taisyti arba perraÅ¡yti. Kaip matyti iÅ¡ pateiktų paveldėjimo teisė liudijimo priedų, pareiÅ¡kimas dėl palikimo priėmimo, kuris yra atspausdintas spausdinimo maÅ¡inėle, vėliau ranka yra pataisytas. Jokio aptarimo nėra padaryta. Tačiau notarei, iÅ¡duodant paveldėjimo teisės liudijimÄ , nekilo klausimų, kodėl toks pataisymas yra atliktas ir nėra aptartas. Tokiais savo veiksmai notarė akivaizdžiai pažeidė jau minėtus instrukcijos reikalavimus.

22.5. Instrukcijos 3 skirsnio 99 punkte yra nurodyta, „... jeigu į paveldimojo turto sudėtį įeina gyvenamasis namas, valstybinis notaras reikalauja pateikti dokumentÄ , kad namas priklauso palikėjai, techninės inventorizacijos biuro pažymėjimÄ , o vietovėje kur inventorizacija nepadaryta,- vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pažymėjimÄ ...“ Ä®pėdiniai valstybiniam notarui pateikė inventorizacinio biuro iÅ¡duotÄ pažymÄ ir 2 (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotas pažymas. IÅ¡ Inventorizacinio biuro iÅ¡duotos pažymos duomenų akivaizdu, kad inventorizacija paveldimam namui buvo atlikta: nurodytas pastatas ir priklausiniai, duomenys kaip jie pažymėti plane, įvertinimas, nusidėvėjimas, naudingas ir gyvenamasis plotai. Tačiau skiltys, kurioje turėtų bÅ«ti nurodytas nekilnojamojo turto savininkas, turto dalis ir dokumentai, patvirtinantys asmens nuosavybę nebuvo užpildyti, nei savininkas, nei priklausančios dalys nėra nurodytos. Pažyma buvo iÅ¡duota mirusiojo Z. K. sutuoktinei S. K.. Taigi, vadovaujantis instrukcija, pagrindinis dokumentas, vadovaujantis kuriuo turėjo bÅ«ti iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, turėjo bÅ«ti inventorizacinis pažymėjimas ir be abejo dokumentas, kad namas priklauso mirusiajam, o bÅ«tent, paveldėjimo teisės liudijimas, kur Z. K. paveldi 2/9 gyvenamojo namo po savo motinos M. K. mirties. Notarė, neesant nurodytų duomenų, vadovaudamasi Notariato Ä®statymo 21 straipsniu, privalėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kam konkrečiai priklauso namas, kokiomis dalimis ir kokiu pagrindu. O ne esant prieÅ¡taravimams tarp įpėdinių pateiktų nuosavybės dokumentų, vadovautis paskutiniuoju.

22.6. Nesutinka su teismo pozicija, kad aplinkybė, jog 2001 m. liepos 19 d. Vilniaus m. 1-ojo notarų biuro notaras Algimantas Rogovas iÅ¡davė paveldėjimo teisės liudijimÄ A. K., kuris paveldėjo turtÄ po savo tėvo T. K. (Z. K. brolis) 2/9 gyvenamojo namo, vienareikÅ¡miÅ¡kai nepagrindžia, kad bÅ«tent 2/9 dalis turto turėjo paveldėti ir Z. K. įpėdiniai - sutuoktinė S. D. K. ir sÅ«nus I. K., nes Å¡iame liudijime nėra kalbama apie kitų bendraturčių, tame tarpe Z. K. ar jo įpėdinių turto dalį. Kaip ir nurodyta instrukcijoje, notaras A.Rogovas pareikalavo iÅ¡ įpėdinio pateikti nuosavybės dokumentÄ , kokiu pagrindu jo tėvui T. K. priklauso 2/9 nuosavybės.

22.7. IÅ¡duodama paveldėjimo teisės liudijimÄ , notarė privalėjo įsitikinti, kad visi pateikti dokumentai į paveldėjimo bylÄ yra nuoseklÅ«s, kad juose nurodyti duomenys yra vienodi, kad dokumentai tarpusavyje vienas kitam neprieÅ¡tarauja, o esant prieÅ¡taravimams, dėti pastangas jiems paÅ¡alinti. Å ioje situacijoje, iÅ¡duodant paveldėjimo teisės liudijimÄ , notarė akivaizdu nesiaiÅ¡kino, kodėl yra dvi pažymos su skirtinga informacija, kodėl pareiÅ¡kime padarytas pataisymas, kuris nėra aptartas ir padarytas neaiÅ¡ku kokiu pagrindu, neiÅ¡sireikalavo pirminių nuosavybės dokumentų, iÅ¡ kurių bÅ«tų akivaizdžiai matyti, kokia dalis gyvenamojo namo priklauso mirusiajam.

22.8. Teismo nuomone, senaties terminas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo to momento, kuomet D. S. K. ir I. K. buvo iÅ¡duotas 1990-09-05 paveldėjimo teisės liudijimas. IeÅ¡kovės nesutinka su tokia teismo pozicija dėl senaties termino skaičiavimo. Taip pat pažymi, kad tiek S. D. K., tiek I. K. yra nebaigę mokslų, neturi teisinio iÅ¡silavinimo, todėl jiems nebuvo žinoma kaip turėtų bÅ«ti įformintas paveldėjimo teisės liudijimas ir kokios dalys dokumente turėtų bÅ«ti nurodytos. Jie kreipėsi į oficialų asmenį – notarÄ , kuriuo pasitikėjo ir tikėjo, kad gautas dokumentas bus teisingas ir galiojantis.

23. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , paliekant galioti ginčijamÄ teismo sprendimÄ . Atsiliepimo argumentai:

23.1. Apeliantės nesutinka su notarės atliktais veiksmais. Teisingumo ministerijai teisės aktai nesuteikia teisės įvertinti atlikto notarinio veiksmo teisėtumo (tÄ turėtų įvertinti teismas), o tuo labiau pavesti teismui iÅ¡duoti pataisytÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ . Tačiau, ministerijos vertinimu, teismas tinkamai nustatė faktines Å¡ios bylos aplinkybes, įvertino visus byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė įstatymo normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose ir priėmė teisėtÄ sprendimÄ .

23.2. Nesutinka su apeliančių argumentais, kad notarė neturėjo vadovautis 1990 m. birželio 28 d. (duomenys neskelbtini) išduota pažyma Nr. 391. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Z. K. paveldėjimo byloje yra dvi (duomenys neskelbtini) pažymos, įrodančios nuosavybę, tačiau jose nurodyta skirtinga informacija apie mirusiajam priklausančio turto dalis. Teismas pagrįstai nustatė, kad notarė privalėjo vadovautis (duomenys neskelbtini)1990 m. birželio 28 d. pažyma Nr. 391, kuri išduota vėliau ir kuri nėra nuginčyta.

23.3. Sutinka su teismo nuomone, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, nepateikta pakankamai ir objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti neteisėtus notarės ar valstybės veiksmus, atitinkamai nėra pagrindo pripažinti paveldėjimo teisės liudijimo dalį negaliojančia.

23.4. IeÅ¡kovės yra praleidę ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kovės nenurodė reikÅ¡mingų aplinkybių ir nepagrindė įrodymais svarbių priežasčių, dėl kurių minėtas senaties terminas praleistas, todėl teismas pagrįstai jo neatnaujino.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl paveldėto turto dalies

25. Byloje nustatyta, kad 1975 m. spalio 1 d. buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas Nr. 4-15939, pagal kurį po motinos M. I. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties turtÄ paveldėjo jos sÅ«nÅ«s Z. K. ir T. K.. PaveldimÄ turtÄ sudarė 4/9 (kiekvienam po 2/9 dalis) gyvenamojo namo ir tokios pat dalys daržinės ir tvarto, esančių (duomenys neskelbtini).

26. (duomenys neskelbtini) mirė Z. K., o 1990 m. rugsėjo 5 d. buvo iÅ¡duotas Paveldėjimo teisės liudijimas I. K.. Paveldėjimo teisės liudijime nurodyta, jog turtas (1/2 gyvenamojo namo, 1/3 dalį Å«kinių pastatų ir 1/2 dalį kiemo įrenginių) mirusiajam Z. K. priklauso pagal (duomenys neskelbtini)1990 m. birželio 28 d. iÅ¡duotÄ pažymÄ Nr. 391.

27. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovės pateikė ir 1990 m. kovo 1 d. (duomenys neskelbtini) pažymÄ Nr. 157, kurioje nurodyta, kad mirusysis Z. K. gyveno (duomenys neskelbtini) savo 2/9 dalyse gyvenamojo namo kartu su žmona ir sÅ«numi, todėl, ieÅ¡kovių teigimu, ginčijamame paveldėjimo teisės liudijime turėjo bÅ«ti nurodyta mažesnė paveldimo turto dalis.

28. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad valstybinė notarė Judita Skrodenytė privalėjo vadovautis (duomenys neskelbtini) 1990 m. birželio 28 d. iÅ¡duota pažyma Nr. 391, kuri iÅ¡duota vėliau nei minėta 1990 m. kovo 1 d. pažyma. Be to, abi pažymas pasirašė tie paties asmenys (VK pirmininkas ir sekretorė), todėl labiau tikėtina, kad jiems turėjo bÅ«ti žinoma ankstesnė pažyma (jos turinys). Vėliau Å¡ie asmenys pasirašė kitokio turinio pažymÄ , kas leidžia labiau tikėti, kad duomenys apie turtÄ (jo dalis) buvo patikslinti, atitinkamai notarė turėjo vadovautis Å¡ia 1990 m. birželio 28 d. pažyma, kuri taip pat nėra nuginčyta ar ginčijama.

29. Aplinkybė, kad 2001 m. liepos 19 d. Vilniaus m. 1-ojo notarų biuro notaras Algimantas Rogovas iÅ¡davė paveldėjimo teisės liudijimÄ A. K., kuris paveldėjo turtÄ po savo tėvo T. K. (Z. K. brolis) 2/9 gyvenamojo namo, vienareikÅ¡miÅ¡kai nepagrindžia, kad bÅ«tent 2/9 dalis turto turėjo paveldėti ir Z. K. įpėdiniai - sutuoktinė S. D. K. ir sÅ«nus I. K., nes Å¡iame liudijime nėra kalbama apie kitų bendraturčių, tame tarpe Z. K. ar jo įpėdinių turto dalį. Tokiu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, toks kito notaro iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas nėra pakankamas įrodymas, kad pripažinti negaliojančia Paveldėjimo teisės liudijimo ginčo dalį.

Dėl ieškinio senaties

30. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė vienas iÅ¡ Z. K. M. įpėdinių - sÅ«nus I. K., po kurio mirties liko dvi įstatyminės įpėdinės, t. y. ieÅ¡kovės R. L. ir J. L., kurios ir ginčija 1990 m. rugsėjo 5 d. I. K. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ Nr. 1-2299. IeÅ¡kovės teigia, kad paveldėjimo bÅ«du joms perėjo mirusio I. K. teisės ir pareigos kaip palikimo perėmėjui. IeÅ¡kovės iÅ¡ esmės teigia, kad jų motina S. D. K. ir brolis I. K., dėl neapdairaus pareigų atlikimo prarado teisę į nuosavybę, todėl bÅ«tina iÅ¡taisyta prieÅ¡ daug metų padarytÄ valstybinės notarės klaidÄ .

31. Byloje ginčas kilo dėl vieno iÅ¡ nuosavybės teisės į turtÄ atsiradimo pagrindų - paveldėjimo. Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių bei pareigų perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) pagal testamentÄ . Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dienÄ Ä¯pėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiÅ¡kia, kad jie perima palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimÄ , įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais jį priimti. IeÅ¡kinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismÄ , praÅ¡ant apginti pažeistÄ teisę, tačiau, ginčo Å¡aliai pareikalavus taikyti ieÅ¡kinio senatį, yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

32. Kadangi palikimas, dėl kurio vyksta ginčas, byloje, atsirado (duomenys neskelbtini), tai, sprendžiant dėl taikytino ieÅ¡kinio senaties termino ir jo pradžios, visų pirma turi bÅ«ti vadovaujamasi tuo metu galiojusiu reglamentavimu. Atsižvelgiant į tai, ginčams, kylantiems iÅ¡ paveldėjimo teisinių santykių, taikytinas bendrasis 1964 m. Civilinio kodekso 84 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Jis prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (1964 m. Civilinio kodekso 86 straipsnio 1 dalis).

33. Pažymėtina, kad ieÅ¡kinio senaties terminas dėl 1990 m. rugsėjo 5 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ Nr. 1-2299 K. I. Z. mirties momentu, tai yra (duomenys neskelbtini), jau buvo pasibaigęs, nes nuo ginčijamo paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo praėjo daugiau nei 30 metų. Manytina, kad nuo (duomenys neskelbtini) K. I. Z. turėjo bÅ«ti žinoma apie pažeistas teises, tačiau jis daugiau nei 30 metų savo pažeistų teisių negynė. Paveldėjimo bÅ«du pereina mirusio fizinio asmens teisės ir pareigos palikimo perėmėjui (Civilinio kodekso 5.1 straipsnio 1 dalis).

34. Skaičiuojant ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir nuo 2014-01-22, kada, ieÅ¡kovių tvirtinimu, I. K. iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro sužinojo apie jo vardu registruotÄ nuosavybės teisę, 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas taip pat žymiai praleistas. Palikimo perėmėjoms (ieÅ¡kovėms) negali pereiti mirusiojo teisės, kurių mirties metu jis jau nebeturėjo. Taigi, K. I. Z. praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , senaties terminas jo palikimo perėmėjams neprasideda iÅ¡ naujo.

35. Praleistas ieškinio senaties terminas, kuris remiantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi yra savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį ir ieškinį atmetė.

Dėl atsakovo (ne|) tinkamumo

36. Sutiktina, kad ieÅ¡kovių nurodytas atsakovas yra netinkamas. Kaip nurodė atsakovė, atsakovės Teisingumo ministerijos kompetencija yra apibrėžta Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 patvirtintuose Teisingumo ministerijos nuostatuose. Viena iÅ¡ Teisingumo ministerijos nuostatų 8 punkte nurodytų funkcijų yra teisės aktų nustatyta tvarka prižiÅ«rėti notariato veiklÄ , apibendrinti ir analizuoti notarų veiklos statistikÄ (8.14 papunktis). Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinta, kad notarų ir jų savivaldos institucijų veiklos tarnybinę priežiÅ«rÄ atlieka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro paskirti asmenys. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija analizuoja notarinių veiksmų ir notarų pajamų už atliktus notarinius veiksmus statistikÄ bei atlieka Å¡iame straipsnyje numatytÄ notarų veiklos priežiÅ«rÄ . Notarų veiklos priežiÅ«ra atliekama Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro paskirti asmenys kontroliuoja, kaip notarai laikosi notarų biurams ir notarų darbo laikui keliamų reikalavimų, organizuoja asmenų priėmimÄ , laikosi notarinio registro, tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų formų pildymo taisyklių, parengia, tvarko, saugo ir naudoja savo veikloje sudarytus dokumentus, laikosi kitų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintais teisės aktais nustatytų notaro profesinės veiklos reikalavimų. Ä® notarų veiklos priežiÅ«rÄ neįeina notarų atliekamų notarinių veiksmų teisėtumo priežiÅ«ra.

37. Pagrįstas argumentas, kad Teisingumo ministerijai teisės aktai nesuteikia teisės įvertinti atlikto notarinio veiksmo teisėtumo (tÄ turėtų įvertinti teismas), pavesti teismui iÅ¡duoti pataisytÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ . Tačiau pripažinus negaliojančiu paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. 1-2299, neigiamų pasekmių gali turėti tiek kita Z. K. M. įpėdinė – K. S. D., tiek kiti asmenys, jei K. S. D. perleido savo paveldėtÄ turtÄ tretiesiems asmenims, dėl jų teisių ir pareigų apimties.

38. Teismas nurodė, ieškovėms aplinkybę dėl netinkamo atsakovo, tačiau ieškovės nesutiko ir toliau palaikė ieškinį tik atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį šiai atsakovei atmetė (CPK 45 straipsnis).

Dėl bylos baigties

39. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikÅ¡mingas Å¡iai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundÄ ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

40. Kiti apeliacinio skundo argumentai iÅ¡ esmės nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.

Teisėjai Alvydas Barkauskas

Loreta Braždienė

Andrius Ignotas