e474368e-3964-4ea1-b03f-bcda136b654b · Vilniaus apygardos teismas

 Civilinė byla Nr. 2A-147-392/2013(Teisminio proceso Nr. 2-02-3-08607-2011-2)             Procesinio sprendimo kategorija: 38.; 44.5.2.16.; 73.2.6.1.; 121.14.; 121.18.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2013 m. kovo 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) Vilniaus skyriaus apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo VSDFV Vilniaus skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui ADB „ERGO Lietuva“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

IeÅ¡kovas VSDFV Vilniaus skyrius kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo ADB „ERGO Lietuva“ 7 684,76 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka. Nurodė, kad apdraustasis V. M. nukentėjo 2008-07-28 pakeliui į darbÄ eismo įvykio metu. VSDFV Vilniaus skyriaus 2008-12-24 sprendimu Nr. 6-15-2083 minėtas nelaimingas atsitikimas buvo pripažintas draudiminiu įvykiu. Dėl eismo įvykio kaltu pripažintas V. P., kuris Vilniaus m. apylinkės prokuratÅ«ros 2008-11-06 nutarimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju V.

M.. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NDNT) 2009-01-27 pažyma DLN-2 Nr. 0020952 konstatavo, jog V. M. nuo 2009-01-27 iki 2010-01-26 yra netekęs 60 proc. darbingumo. 2010-02-02 pažyma DLN-2 Nr. 0021094 NDNT nustatė, kad laikotarpiu nuo 2010-01-25 iki 2011-01-24 V. M. buvo netekęs 50 proc. darbingumo. 2011-02-08 pažyma DLN-2 Nr. 0021211 NDNT nurodė, kad nuo 2011-01-24 iki 2013-01-23 V. M. taip pat netekęs 50 proc. darbingumo. VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-02-12 sprendimu Nr. 6-18-425, 2010-02-19 sprendimu Nr. 6-18-349, 2011-02-22 sprendimu Nr. 6-18-552 V.

M. buvo paskirta netekto darbingumo kompensacija už laikotarpį nuo 2009-01-17 iki 2013-01-23. VSDFV Vilniaus skyrius 2009-08-18 raÅ¡tu Nr. (9.51) 3-58502, 2009-12-29 raÅ¡tu Nr. (9.51) 3-93478, 2010-03-25 raÅ¡tu Nr. (9.52) 3-21560, 2010-06-30 raÅ¡tu Nr. (9.52) 3-42186, 2010-09-28 raÅ¡tu Nr. (9.52) 3-63992 bei 2011-03-31 raÅ¡tu Nr. (9.52) 3-19408 prašė ADB „ERGO Lietuva“, kuri 2008-07-28 eismo įvykio metu buvo apdraudusi automobilio valdytojo, V. P., civilinę atsakomybę, atlyginti Fondo biudžetui žalÄ , patirtÄ V.

M. iÅ¡mokėjus 4 508,65 Lt netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ už laikotarpį nuo 2009-01-27 iki 2011-05-31. Atsakovas ieÅ¡kovui yra atlyginęs 3 323,98 Lt netekto darbingumo periodinės kompensacijos už laikotarpį nuo 2009-01-27 iki 2010-08-31. Vadovaujantis NDNT 2009-01-27 pažyma DL-1 Nr. 0394379, kurioje pažymėta, kad V. M. nuo 2009-01-27 iki 2010-01-26 buvo netekęs 60 proc. darbingumo, 2010-02-08 pažyma DL-1 Nr. 0513224, kurioje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2010-01-25 iki 2011-01-24 V. M. buvo netekęs 50 proc. darbingumo, bei 2011-02-08 pažyma DL-1 Nr. 0596447, kurioje nurodyta, kad nuo 2011-01-24 iki 2013-01-23 V.

M. taip pat netekęs 50 proc. darbingumo, VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2009-03-30 sprendimu Nr. 11-17-6984, 2010-02-08 sprendimu Nr. 11-17-2549 bei 2011-02-17 sprendimu Nr. 11-17-3215 V. M. buvo paskirta netekto darbingumo pensija. Už laikotarpį nuo 2009-01-27 iki 2011-06-30 V. M. buvo iÅ¡mokėta 14 385 Lt netekto darbingumo pensijos. IeÅ¡kovas 2011-06-29 raÅ¡tu Nr. (9.52) 3-41136 kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu atlyginti Fondo biudžetui 1 184,67 Lt (4 508,65 Lt – 3 323,28 Lt) žalÄ , atsiradusiÄ už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2011-05-31, V.

M. paskyrus netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ , bei 14 385 Lt žalÄ , nukentėjusiajam paskyrus netekto darbingumo pensijÄ už laikotarpį nuo 2009-01-27 iki 2011-06-30, iÅ¡ viso 15 569,67 Lt. 2011-07-19 raÅ¡tu atsakovas informavo ieÅ¡kovÄ , kad Fondo biudžetui bus atlyginta 7 884,91 Lt žala, nes iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos kompensuotinos tik pagal CK 6.283 str., t. y. kompensuotini nuostoliai, sudaryti iÅ¡ negautų pajamų, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimo susijusios iÅ¡laidos.

Atsakovas nurodė, kad nukentėjusiojo V. M. vidutinis darbo užmokestis iki 2008-07-28 eismo įvykio buvo 709,47 Lt. Dėl patirtos traumos 2009-01-28 jis buvo atleistas iÅ¡ darbo. Todėl, nustačius 40 proc. darbingumo lygį, V. M. per mėnesį neteko 425,68 Lt pajamų, o nustačius 50 proc. darbingumo lygį – 354,74 Lt pajamų. Už laikotarpį nuo 2009-01-27 iki 2011-06-30 V. M. prarado 11 208,89 Lt pajamų, todėl, atlyginus 3 323,98 Lt žalÄ , likusi mokėtina draudimo iÅ¡moka sudaro 7 884,91 Lt.

Tai reiÅ¡kia, kad atsakovas, atsisakydamas atlyginti 7 684,76 Lt žalÄ , ieÅ¡kovo 2010-06-29 reikalavimÄ patenkino tik iÅ¡ dalies (15 569,67 Lt – 7 884,91 Lt). IeÅ¡kovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) 2006-04-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-166/2006, kurioje nurodyta, kad pagal CK 6.290 str. 1 d. į atlygintinÄ Å¾alÄ yra įskaitomos nukentėjusiajam, kurio gyvybė ar sveikata yra apdrausta, sveikatos ar gyvybės atėmimo atveju mokamos socialinio draudimo iÅ¡mokos (ligos paÅ¡alpa, vienkartinė kompensacija, periodinė kompensacija, laidojimo paÅ¡alpa ir pan.), tai reiÅ¡kia, kad CK 6.290 str. apima ir netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ bei netekto darbingumo pensijÄ .

Nutartyje taip pat buvo konstatuota, kad įstatyme, iÅ¡skyrus CK 6.290 str. 3 d. nustatytÄ iÅ¡imtį, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalÄ padaręs asmuo, nenustatyta kitų atvejų, kai regresas nėra galimas. IeÅ¡kovas nurodė, kad CK 6.283 str., kuriuo remdamasis atsakovas atsisakė atlyginti visÄ Å¾alÄ , taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas socialiniu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovas ADB „ERGO Lietuva“ atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Pažymėjo, kad 2008-05-15 tarp automobilio „Nissan Bluebird“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo 2008-07-28 eismo įvykio metu buvo sužalotas V. M., savininko V. P. ir ADB „ERGO Lietuva“ buvo sudaryta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02-781551. Å ios sutarties sÄ lygas, draudimo apsaugos apimtį, žalos nustatymo principus ir tvarkÄ reglamentuoja Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (TPVCAPDÄ®) ir LR Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklės. IeÅ¡kovo reikalaujamÄ priteisti sumÄ sudaro nukentėjusiajam V.

M. iÅ¡mokėtos valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos ir periodinės netekto darbingumo kompensacijos. Tai socialinio draudimo iÅ¡mokos, kurios mokamos pagal valstybinio socialinio draudimo santykius reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPDÄ® 15 str. 4 d. numatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos. Minėto įstatymo 19 str. 6 d. įtvirtinta, kad draudikas moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio iÅ¡mokÄ , nevirÅ¡ijančiÄ Å¡io įstatymo 11 str. nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo.

Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 8 p. nustatyta, kad nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, apskaičiuoja atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo. Asmenų dirbusių pagal darbo sutartis negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas vadovaujantis Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka, patvirtinta LR Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650.

Atsakovas nurodė, kad nukentėjęs asmuo V. M. iki eismo įvykio dirbo UAB „Vilniaus parkai“. Vidutinis darbo užmokestis iki 2008-07-28 eismo įvykio buvo 709,47 Lt. Dėl patirtos traumos 2009-01-28 nukentėjusysis buvo atleistas iÅ¡ darbo. Todėl, nustačius 40 proc. darbingumo lygį, V. M. per mėnesį neteko 425,68 Lt (60 proc.) pajamų, o nustačius 50 proc. darbingumo lygį – 354,74 Lt (50 proc.) pajamų. Taigi už laikotarpį nuo 2009-01-27 iki 2011-06-30 atsakovas ieÅ¡kovui iÅ¡mokėjo 3 323,98 Lt draudimo iÅ¡mokÄ .

Atsakovas ADB „ERGO Lietuva“ pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad V. M. dėl sužalojimo neteko papildomų 7 684,76 Lt pajamų. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (NADPLSDÄ®) 31 str. reglamentuoja, kad valstybinio socialinio draudimo įstaigos iÅ¡ draudimo bendrovių turi teisę reikalauti tik tų sumų, kurios yra įskaitytinos į atlygintinos žalos, mokamos pagal TPVCAPDÄ®, dydį. Tai reiÅ¡kia, kad valstybinio socialinio draudimo įstaigos, iÅ¡mokėjusios didesnę už pagal TPVCAPDÄ® atlygintinos žalos iÅ¡mokÄ , negali reikalauti socialinio draudimo iÅ¡mokos ar jos dalies, virÅ¡ijančios civiliniu deliktu nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ .

Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija apskaičiuojama ne pagal to asmens faktiÅ¡kai prarastÄ darbo užmokestį, o atsižvelgiant į einamojo mėnesio valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos bei einamųjų metų draudžiamÄ sias pajamas. Be to, skiriant kompensacijÄ neatsižvelgiama į tai, ar iÅ¡mokos gavėjas prieÅ¡ gaudamas socialinę paramÄ dirbo, ar dirbs jÄ gaudamas, t. y. ar praras dėl netekto darbingumo pajamas, ar ne.

Tokiu būdu tam tikrais atvejais pažeidžiami konstitucinio žalos atlyginimo instituto ir kiti principai, nes regreso teisę numatančių teisės aktų normos aiškiai nenustato, kokia apimtimi yra realizuojama atgręžtinio reikalavimo teisė. Atsakovas pažymėjo, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos apdraustojo sužalojimo atveju, nėra tapačios tam žalos atlyginimui, kuris nustatomas ir įgyvendinamas vadovaujantis civilinės teisės reguliuojamo deliktinės civilinės atsakomybės instituto normomis.

Pagal CK 6.283 str. 1 d. ir 2 d. ieÅ¡kovo regreso teisė gali bÅ«ti taikoma tik ta apimtimi, kokia atsako žalÄ padaręs asmuo. CK 6.113 str. įtvirtinta, kad trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių negu jų turėjo pradinis kreditorius, todėl ieÅ¡kovas negali turėti regreso teisės į tÄ iÅ¡mokėtos socialinio draudimo iÅ¡mokos dalį, kuri virÅ¡ija nukentėjusiojo patirtus nuostolius. Nukentėjusįjį ir žalÄ padariusį asmenį sieja civilinis deliktas, o ne privalomojo socialinio draudimo sutartis, todėl reikalavimas skolininkui gali bÅ«ti grindžiamas tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančiomis normomis.                          Trečiasis asmuo V.

P. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-09-19 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 857,95 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo nukentėjusiajam V. M. iÅ¡mokėta netekto darbingumo kompensacija ir netekto darbingumo pensija pagal savo esmę priskirtinos socialinio draudimo iÅ¡mokoms, mokamoms sveikatos sužalojimo atveju. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi LR Vyriausybės nutarimu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 8, 34, 55 punktais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (LRKT) 2012-04-18 nutarimu (byloje 37/2008-11/2009-7/2010-22/2010-34/2010-56/2010-116/2010-126/2010-10/2011-12/2011-13/2011 -24/2011), kuriame iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 6.290 str. 1 d., numatanti, kad į atlygintinos žalos dydį yra įskaitomos socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, reiÅ¡kia, jog socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, yra įskaitomos į turtinės žalos, kuriÄ dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo patyrė nukentėjęs asmuo ar jo Å¡eimos nariai, dydį, o atsakingas asmuo – žalÄ padaręs ar įstatymų numatytais atvejais dėl kito asmens veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ privalantis atlyginti asmuo – nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams turi atlyginti tÄ turtinės žalos dalį, kuri virÅ¡ija nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams iÅ¡mokėtų socialinių draudimo iÅ¡mokų dydį.

Nurodė, jog pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo iÅ¡mokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo iÅ¡moka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl visos draudimo iÅ¡mokos, o tuo atveju, kai draudimo iÅ¡moka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl socialinio draudimo iÅ¡mokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam ar jo Å¡eimos nariams padaryta žala.

Teismas aiÅ¡kinosi, ar dėl 2008-07-28 įvykusio eismo įvykio nukentėjęs V. M. laikotarpiu nuo 2009-01-27 iki 2011-06-30 negavo pajamų, kurias jis bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir koks yra jų dydis. Nustatė, kad nukentėjusysis dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų tapo tik iÅ¡ dalies darbingu, todėl įstatymo nustatyta tvarka įgijo teisę į netekto darbingumo pensijÄ . IeÅ¡kovo nukentėjusiajam mokama netekto darbingumo kompensacija ir pensija iÅ¡ dalies kompensuoja jo negautas pajamas.

Byloje nėra duomenų, kad po eismo įvykio V. M. būtų kur nors įsidarbinęs. TPVCAPDĮ 19 str. 5 d., 6 d. numatyta, kad turi būti atlyginama ne hipotetinė, o reali žala. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2009-01-27 iki 2011-06-30 dėl eismo įvykio V. M. negautos pajamos sudaro 12 066,84 Lt. Kadangi atsakovas ieškovui sumokėjo 11 208,89 Lt, neatlyginta netektų pajamų dalis – 857,95 Lt. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad ieškovas neįrodė didesnių V.

M. negautų pajamų laikotarpiu nuo 2009-01-27 iki 2011-06-30 (CPK 178 str., TPVCAPDÄ® 19 str. 6 d.). Konstatavo, kad 2008-10-21 pakvitavime nurodyta aplinkybė, jog V. P. atlygino įvykio metu V. M. padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , nesudaro pagrindo ieÅ¡kinį atmesti, nes Å¡alių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalÄ ), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja (CK 6.252 str.). Minėtu pakvitavimu per eismo įvykį nukentėjusiam asmeniui buvo atlyginta padaryta turtinė ir neturtinė žala, o nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl žalos, kuri atsirado vėliau, kaip eismo įvykio padarinys.             IeÅ¡kovas VSDFV Vilniaus skyrius apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

IeÅ¡kovo nuomone, TPVCAPDÄ® bei Vyriausybės nutarimu patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklės, kuriais teismas iÅ¡imtinai vadovavosi, reglamentuoja tarp draudiko, draudėjo ir per eismo įvykį nukentėjusio trečiojo asmens susiklosčiusius santykius ir negali bÅ«ti taikomi santykiams, atsiradusiems socialinio draudimo įstaigai įgyvendinant CK 6.290 str. įtvirtintÄ regreso teisę. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į LAT praktikÄ . Kasacinio teismo 2006-04-07 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-166/2006, iÅ¡aiÅ¡kinta, jog privalomojo draudimo teisiniai santykiai yra specifinė draudimo forma, dėl to valstybinio socialinio draudimo teisiniai santykiai reglamentuojami socialinio aprÅ«pinimo įstatymo normų.

IeÅ¡kovas, paskirdamas V. M. netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ ir valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensijÄ bei ADB „ERGO Lietuva“ pateikdamas reikalavimÄ atlyginti žalÄ , vadovavosi teisės normomis, reglamentuojančiomis žalos kompensavimÄ valstybiniu socialiniu draudimu apdraustiems asmenims, netekusiems dalies darbingumo. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d. nustatyta, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai iÅ¡mokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras iÅ¡mokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tÄ Å¾alÄ atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Apeliantas remiasi CK 6.263 str. 2 d., 6.290 str. 1 d., 3 d. NADPLSDÄ® 31 str. įtvirtinta: „Jeigu iÅ¡tyrus nelaimingÄ atsitikimÄ darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise iÅ¡reikalauja iÅ¡mokėtas iÅ¡mokų sumas iÅ¡ kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka.“ AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir LR Vyriausybės 2004-03-22 nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo iÅ¡mokų nuostatų 117 p. ŽalÄ Fondo biudžetui sudaro ne V.

M. dėl 2008-07-28 eismo įvykio negautos pajamos, o socialinio draudimo iÅ¡mokos, iÅ¡mokėtos vadovaujantis NADPLSDÄ® bei Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymu, todėl teismas nepagrįstai ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir nepriteisė iÅ¡ atsakovo ADB „ERGO Lietuva“ visos 7 684,76 Lt žalos regreso tvarka.             Atsakovas ADB „ERGO Lietuva“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad LAT 2012-10-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012 pakeitė iki tol egzistavusiÄ praktikÄ ir iÅ¡aiÅ¡kino, kad, kai socialinio draudimo įstaiga iÅ¡moka žalÄ patyrusiam asmeniui socialines draudimo iÅ¡mokas ir pareiÅ¡kia reikalavimÄ jas grÄ Å¾inti žalÄ padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp socialinio draudimo įstaigos, draudiko ir žalÄ padariusio asmens susiklosto triÅ¡aliai draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties nuostatos ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, o ne deliktiniai teisiniai santykiai, kaip buvo kvalifikuojama anksčiau.

IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog CK 6.290 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, kad socialinio draudimo įstaiga, pareikÅ¡dama reikalavimÄ atlyginti žalÄ Å¡iÄ padariusiam asmeniui, įgyvendina regreso teisę, Å¡iuo atveju, atsižvelgiant į draudimo teisinių santykių prigimtį ir esmę, aiÅ¡kintina plačiÄ ja prasme, t. y. kaip subrogacinio reikalavimo pateikimas, kai kreditorius įstatymo pagrindu perima pradinio kreditoriaus (nukentėjusio) teises ir pareigas tiek žalos atlyginimo prievolėje, tiek ir draudimo santykiuose.

Atsakovas remiasi LAT 2007-10-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2007, kurioje nurodyta, kad socialinio draudimo įstaigos, iÅ¡mokėjusios draudimo iÅ¡mokas, regreso teisė į žalÄ padariusį asmenį nėra absoliuti, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (LRKT) 2012-04-18 nutarimu, kuriame iÅ¡aiÅ¡kinta, kaip socialinio draudimo įstaigų atgręžtinio reikalavimo teisės apimties aspektu, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos CK 6.290 str. 3 d., TPVCAPDÄ® 19 str. 10 d., kad nebÅ«tų abejonių dėl Å¡ių normų atitikties Konstitucijai.

LRKT Å¡iame nutarime konstatavo, jog asmuo, atlyginęs dėl kito asmens veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ , turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ žalÄ padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokiÄ nukentėjusiam asmeniui turėjo atlyginti žalÄ padaręs asmuo. Taigi tuo atveju, kai draudimo iÅ¡moka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl socialinio draudimo iÅ¡mokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinė žala.

Kadangi pagal KonstitucijÄ konstitucinių nuostatų samprata, argumentai, iÅ¡dėstyti Konstitucinio Teismo nutarimuose, taip pat kituose Konstitucinio Teismo aktuose – iÅ¡vadose bei sprendimuose, saisto ir teisę kuriančias, ir teisę taikančias institucijas (pareigÅ«nus), neiÅ¡skiriant nė bendrosios kompetencijos ir pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtų specializuotų teismų, į apeliaciniame skunde nurodytas nutartis gali bÅ«ti atsižvelgiama tiek, kiek jose suformuota praktika neprieÅ¡tarauja LRKT 2012-04-18 nutarimui.

TPVCAPDÄ® 19 str. 6 d. nustatyta, kad draudikas moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio iÅ¡mokÄ , nevirÅ¡ijančiÄ Å¡io įstatymo 11 str. nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Pagal TPVCAPDÄ® 15 str. 4 d., kai žala padaryta asmens sveikatai, turi bÅ«ti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala.

Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo iÅ¡laidos ir kitos sveikatai grÄ Å¾inti bÅ«tinos iÅ¡laidos). Atsakovas nurodė, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo V. P. nukentėjusiajam V. M. yra sumokėjęs 10 300 Lt.

PasiraÅ¡ydamas 2008-10-21 pakvitavimÄ , V. M. patvirtino, kad jam atlyginta visa turtinė ir neturtinė žala. 2009-10-07 ADB „ERGO Lietuva“ patenkino 2009-08-20 iÅ¡ ieÅ¡kovo gautÄ pretenzijÄ dėl apdraustajam V. M., remiantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu, jo laikinojo nedarbingumo metu iÅ¡mokėtų 4 906,25 Lt ligos paÅ¡alpų kompensavimo. Kitų įrodymų apie kitus dėl sveikatos sužalojimo patirtus nuostolius ieÅ¡kovas nepateikė. Atsakovas ieÅ¡kovui taip pat atlygino nukentėjusiajam iÅ¡mokėtas socialinio draudimo iÅ¡mokas, kuriomis buvo kompensuotos laikinojo nedarbingumo metu netektos pajamos (kadangi jis buvo nedarbingas).

IeÅ¡kovo pagal NADPLSDÄ® 20 str. nukentėjusiam asmeniui laikotarpiu nuo 2009-01-27 iki ieÅ¡kinio padavimo momento iÅ¡mokėta netekto darbingumo periodinė kompensacija bei pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymÄ laikotarpiu nuo 2009-03-09 iki ieÅ¡kinio padavimo momento iÅ¡mokėta netekto darbingumo periodinė kompensacija, ADB „ERGO Lietuva“ buvo vertinama žalos dėl V. M. negautų pajamų atlyginimo aspektu. Atsakovo paskaičiavimais pagal CK 6.290 str. 3 d. ieÅ¡kovui kompensuoti jo nuo 2009-01-26 iÅ¡mokėtas socialinio draudimo iÅ¡mokas buvo iÅ¡mokėta 11 208,89 Lt draudimo iÅ¡mokų suma.

Atsakovas pripažino, kad apskaičiuodamas vidutinį mėnesio, už kurį skaičiuojamos asmens negautos pajamos, darbo dienų skaičių, nesivadovavo Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-12-27 įsakymu Nr. A1-377, todėl teismas 857,95 Lt iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisė pagrįstai. Ä® likusiÄ , ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtų ir atsakovo nekompensuotų socialinio draudimo iÅ¡mokų, dalį pagal CK 6.290 str. 3 d. reikalavimo teisės į atsakovÄ ieÅ¡kovas neįgijo, kadangi neįrodė didesnių pradinio kreditoriaus, V.

M., socialinio draudimo iÅ¡mokų mokėjimo laikotarpiu prarastų pajamų.             Trečiasis asmuo V. P. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str.).IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2008-07-28 Vilniuje (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu buvo sužalotas pėsčiasis V.

M., kuris ėjo į darbÄ . (b. l. 5-7). Dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų V. M. tapo iÅ¡ dalies darbingu - 60 proc. netekto darbingumo lygis nustatytas nuo 2009-01-27 iki 2010-01-26 (b. l. 9, 22), 50 proc. netektas darbingumas nustatytas nuo 2010-01-25 iki 2011-01-24 (b. l. 11, 24), 50 proc. netektas darbingumas nustatytas nuo 2011-01-24 iki 2013-01-23 (b. l. 13, 26). VSDFV Vilniaus skyrius 2008-12-24 sprendimu Nr. 6-18-2083 2008-07-28 įvykusį lengvÄ nelaimingÄ atsitikimÄ pakeliui į darbÄ pripažino draudiminiu įvykiu (b. l.

8) ir 2009-02-12 sprendimu Nr. 6-18-425 nuo 2009-01-27 iki 2010-01-26 V. M. paskyrė bei mokėjo 200,88 Lt netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ (b. l. 10), nuo 2010-01-25 iki 2011-01-24 2010-02-19 sprendimu Nr. 6-18-349 (b. l.

12) ir nuo 2011-01-25 iki 2013-01-23 2011-02-22 sprendimu Nr. 6-18-552 (b. l. 14) – 131,63 Lt netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ . VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-03-30 sprendimu Nr. 11-17-6984 nuo 2009-01-27 iki 2010-01-31 V. M. paskyrė bei mokėjo 701,57 Lt netekto darbingumo pensijÄ (b. l. 23), nuo 2010-02-01 iki 2011-01-31 2010-02-08 sprendimu Nr. 11-17-2549 (b. l.

25) ir nuo 2011-02-01 iki 2013-01-31 2011-02-17 sprendimu Nr. 11-17-3215 (b. l. 27) – 350,79 Lt netekto darbingumo pensijÄ . Minėtų sprendimų pagrindu už laikotarpį nuo 2009-01-27 iki 2011-05-31 ieÅ¡kovas V. M. iÅ¡mokėjo 4 508,65 Lt netekto darbingumo periodinės kompensacijos, taip pat 14 385 Lt netekto darbingumo pensijos (už laikotarpį nuo 2009-01-27 iki 2011-06-30) (b. l. 30-34). IeÅ¡kovas dėl iÅ¡mokėtos netekto darbingumo periodinės kompensacijos ir netekto darbingumo pensijos atlyginimo 2009-08-18, 2009-12-29, 2010-03-25, 2010-06-30, 2010-09-28, 2011-03-31 raÅ¡tais (b. l. 15-21) kreipėsi į atsakovÄ , nes eismo įvykio metu V.

P. vairuojamÄ automobilį „Nissan Bluebird“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Å¡is buvo apdraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsakovas ieÅ¡kovui atlygino 3 323,98 Lt netekto darbingumo periodinės kompensacijos už laikotarpį nuo 2009-01-27 iki 2010-08-31 (b. l. 35). 2011-06-29 raÅ¡tu ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ praÅ¡ydamas atlyginti 1 184,67 Lt (4 508,65 Lt – 3 323,28 Lt) žalÄ , susidariusiÄ už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2011-05-31, paskyrus netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ , bei 14 385 Lt žalÄ , nukentėjusiajam paskyrus netekto darbingumo pensijÄ už laikotarpį nuo 2009-01-27 iki 2011-06-30; iÅ¡ viso 15 569,67 Lt (b. l. 28-29). 2011-07-19 raÅ¡tu atsakovas informavo, kad nukentėjusio asmens iki eismo įvykio gautos pajamos (darbo užmokestis) sudarė 709,47 Lt.

Nustačius 40 proc. darbingumo lygį, per mėnesį jis neteko 425,68 Lt pajamų, o nustačius 50 proc. darbingumo lygį – 354,74 Lt pajamų. Taigi V. M. už laikotarpį nuo 2009-01-27 iki 2011-06-30 prarado 11 208,89 Lt pajamų. Kadangi VSDFV biudžetui atlyginta 3 323,98 Lt žala, likusi mokėtina draudimo iÅ¡moka sudaro 7 884,91 Lt (b. l. 35-36). Å i suma ieÅ¡kovui iÅ¡mokėta. IeÅ¡kovas nurodo, jog atsakovas jo reikalavimÄ patenkinto iÅ¡ dalies ir praÅ¡o priteisti likusiÄ 7 684,76 Lt žalÄ (15 569,67 Lt – 7 884,91 Lt).Byloje keliamas klausimas dėl draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgytos regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį ribų.CK 6.290 str. 1 d.

įtvirtinta, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o pagal Å¡io straipsnio 3 d. draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį, iÅ¡skyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalÄ padaręs asmuo. TPVCAPDÄ® 19 str. 10 d. numatyta, jog asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalÄ padariusį asmenį, pretenzijÄ dėl iÅ¡mokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalÄ padariusiam asmeniui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-04-18 nutarime, priimtame byloje Nr. 37/2008-11/2009-7/2010-22/2010-34/2010-56/2010-116/2010-126/2010-10/2011-12/2011-13/2011-24/2011, nurodyta, kad CK 6.290 str. 1 d. nuostata aiÅ¡kintina socialinio draudimo santykius reguliuojančių įstatymų kontekste. Palyginus Civiliniame kodekse nustatytÄ Å¾alos atlyginimo teisinį reguliavimÄ ir socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose, inter alia Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, nustatytÄ socialinio draudimo iÅ¡mokų dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo ar profesinių ligų teisinį reguliavimÄ matyti, kad pagal Civiliniame kodekse nustatytÄ Å¾alos atlyginimo teisinį reguliavimÄ padarytÄ Å¾alÄ turi visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę; pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytÄ teisinį reguliavimÄ iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtų lėšų kompensuojamos dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo ar profesinių ligų negautos pajamos, o iÅ¡mokų dydis nustatomas Å¡io įstatymo nustatyta tvarka.

Taigi Civiliniame kodekse nustatytas žalos atlyginimo teisinis reguliavimas ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos socialinio draudimo iÅ¡mokos dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo ar profesinių ligų yra pagal paskirtį panaÅ¡Å«s, tačiau pagal turinį skirtingi teisiniai institutai: Civiliniame kodekse nustatytu žalos atlyginimo teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos visiÅ¡kai atlyginti nukentėjusiam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ ;

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytomis socialinio draudimo iÅ¡mokomis kompensuojamos dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo ar profesinių ligų) negautos pajamos Å¡ios rÅ«Å¡ies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų Å¡eimos nariams, t. y. atlyginama visa arba dalis turtinės žalos, atsiradusios dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo ar profesinių ligų.

Taigi dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo padarytos žalos dydis ir socialinio draudimo iÅ¡mokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, dydžiai gali nesutapti: padarytos žalos dydis gali bÅ«ti lygus socialinio draudimo iÅ¡mokų dydžiui, už jas didesnis arba mažesnis.Pagal CK 6.111 str., 6.113 str., 6.246 str. 1 d., 6.247 str., 6.249 str. 1 d., 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d., 6.280 str. 1 d. nuostatose nustatytÄ teisinį reguliavimÄ asmuo, atlyginęs dėl kito asmens veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ , turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ žalÄ padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokiÄ nukentėjusiajam asmeniui turėjo atlyginti žalÄ padaręs asmuo.

Taigi draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo iÅ¡mokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo iÅ¡moka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl visos draudimo iÅ¡mokos, o tuo atveju, kai draudimo iÅ¡moka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl socialinio draudimo iÅ¡mokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinė žala.Nagrinėjamos bylos atveju V.

M. iki 2008-07-28 eismo įvykio, kurio metu jis buvo sužalotas, dirbo UAB „Vilniaus parkai“ ir jam buvo mokamas darbo užmokestis (b. l. 82-84). Vadovaujantis LR Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtintu „Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡u“, eismo įvykio dienÄ nukentėjusiojo vidutinis faktiÅ¡kai gautas darbo užmokestis sudarė 709,47 Lt (b. l. 52). Pagal LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-12-27 įsakymÄ Nr. A1-377 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2008 m. patvirtinimo“ 2008 metais metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei, buvo 20,75 darbo dienos, todėl V.

M. vienos dienos vidutinis darbo užmokestis, kaip teisingai paskaičiavo pirmosios instancijos teismas, sudarė 34,19 Lt. Taigi V. M. už laikotarpį nuo 2009-01-27 iki 2010-01-26 neteko 5 108,16 Lt pajamų (709,47 Ltx60 proc. (netektas darbingumas)x12 mėn.), už laikotarpį nuo 2010-01-25 iki 2011-01-24 – 4256,88 Lt (709,47 Ltx50 proc. (netektas darbingumas)x12 mėn.), o už laikotarpį nuo 2011-01-24 iki 2011-06-30 – 2 701,8 Lt (34,19 Ltx50 proc. (netektas darbingumas)x158 dienos). Ginčui aktualiu laikotarpiu (2009-01-27 – 2011-06-30) V.

M. dėl eismo įvykio negautos pajamas sudaro 12 066,84 Lt, ir tai nagrinėjamu atveju yra atlygintina turtinė žala. Kadangi atsakovas ieÅ¡kovui sumokėjo 11 208,89 Lt (3 323,98 Lt+7 884,91 Lt) (b. l. 35-36), neatlyginta suma – 857,95 Lt (12 066,84 Lt-11 208,89 Lt), kuriÄ ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo pirmosios instancijos teismas teisingai bei pagrįstai ir priteisė, nes ieÅ¡kovas neįrodė didesnių V. M. negautų pajamų, t. y. atlygintinos turtinės žalos, laikotarpiu 2009-01-27 - 2011-06-30.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimÄ ar jo dalį, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas.

Apelianto nurodyta teismų praktika yra ankstesnė nei LRKT 2012-04-18 nutarimas, kuriame iÅ¡aiÅ¡kintos draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgytos regreso teisės į žalÄ padariusį asmenį ribos, todėl ja nesivadovautina.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., n u t a r ė : IeÅ¡kovo VSDFV Vilniaus skyriaus apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                                Virginijus Kairevičius                                                                 Kolegijos teisėjai                                                                              Jadvyga Mardosevič                                                    Vilija Mikuckienė      Â