A-261-2182-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Pareiškėja A-B

Administracinė byla Nr. Nr. A261-2182/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01768

Procesinio sprendimo kategorija 28

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės–Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Virgilijaus Valančiaus,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjui V. S., atsakovų atstovams Ramūnui Beikui ir Vidui Vanagui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Utenos teritoriniam skyriui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant AB „Lesto“, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas 1) panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Energetikos inspekcija, Inspekcija) 2011 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. 18.4.OV-126 1 ir 2 punktus, 2011 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 18.4.OV-106; 2) įpareigoti Energetikos inspekciją pašalinti pažeidimus pagal teisės aktų reikalavimus, kurie padaryti nagrinėjant ir priimant sprendimą dėl 2011 m. gegužės 12 d. prašymo Nr. 4R(S)-361, ir pateikti aiškų atsakymą; 3) įpareigoti Energetikos inspekciją priimti sprendimą dėl 2011 m. birželio 20 d. prašymo Nr. 18.2.OV(S)-11 1 ir 5 punktų, išduodant dokumentus pagal teisės aktų reikalavimus; 4) įpareigoti Energetikos inspekciją atsakyti į pareiškėjo 2011 m. gegužės 12 d. prašymo Nr. 4R(S)-361 neatsakytus 1, 2, 3 klausimus su aiškiais paaiškinimais ir teisinėmis nuorodomis; 5) įpareigoti Energetikos inspekciją pateikti tikslų atsakymą į 2011 m. birželio 20 d. prašymą Nr. 18.2.OV(S)-10; 6) priteisti pareiškėjui 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (t. I, b.l. 105-112) paaiškino, kad, norėdamas apšiltinti namą, siekdamas perkelti elektros įvadinį apskaitos skydą ĮAS, kuris buvo sumontuotas ant namo sienos ir iš kurio elektra tiekiama senu laidu, neatitinkančiu pareiškėjo poreikių ir saugumo, kreipėsi į AB „Lesto“ Ukmergės klientų aptarnavimo centrą, tačiau šis nurodė, kad to atlikti negalima, būtina sudaryti standartinę sutartį ir vėl tapti tarsi nauju (buitiniu) vartotoju.

Paaiškėjo, kad pareiškėjo leistinoji naudoti elektros galia AB „Lesto“ dokumentuose (2003 m. sutartyje) yra iki 5 kW, likusius reikia išsipirkti, o 1997 m. dokumentai, kai darytas įvadas 30 kW galiai, dingę. Dabartiniame ĮAS sumontuoti įrenginiai pritaikyti 20 kW galiai. Neturėdamas laiko ginčams, sutiko dėl 12 kW galios, nors prašė AB LESTO padidinti galią iki 15 kW. Sutarė dėl 12 kW galios ir 2010-10-13 žmonos vardu buvo sudaryta standartinė sutartis dėl 12 kW galios. Pareiškėjas jautėsi pažemintas antrą kartą mokėdamas už tą patį. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad jis moka už padidintą galią, o įrenginiai – komercinis apskaitos skydas KAS, elektros skaitiklis ir automatinis išjungėjas – yra AB „Lesto“ nuosavybė, už kuriuos mokėti nereikia. Pareiškėjo teigimu, sumontuoto ĮAS skardos storis yra 0,7 mm, nors teisės aktai reikalauja, jog skardos storis būtų ne mažesnis kaip 1,5 mm. Nors sumontuotas ĮAS priklauso ne pareiškėjui, tačiau jis juo naudojasi, jis sumontuotas viešoje vietoje, o tai susiję su jo paties ir aplinkinių saugumu, atsisakė naudotis sumontuotu ĮAS. 2011 m. balandžio 12 d. pareiškėjas kreipėsi į AB „Lesto“ Ukmergės klientų aptarnavimo centrą, pateikdamas klausimus ir prašydamas paaiškinimo, tačiau 2011 m. gegužės 6 d. atsakyme į nurodytus klausimus neatsakyta. Dėl to pareiškėjas 2011 m. gegužės 12 d. kreipėsi į Energetikos inspekciją, išdėstydamas situaciją ir pateikdamas aiškius klausimus. Pareiškėjas teigia, kad jo prašymo nagrinėjimo metu negalėjo susisiekti su Energetikos inspekcijos darbuotojais, buvo ignoruojamas, elgiamasi nepagarbiai, neteikiami paaiškinimai. 2011 m. birželio 10 d. atsakyme į pareiškėjo 2011 m. gegužės 12 d. prašymą į pirmus tris klausimus išvis neatsakyta.

Pagal AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 2009 m. liepos 28 d. darbų pirkimo sąlygas, 0,4 kV tranzitinės ir apskaitos spintos techninių reikalavimų standartas yra LST EN 60439-5+A1:2000, o 2011 m. birželio 10 d. sprendime nurodyta, kad KAS sumontuota pagal technines sąlygas, kurios atitinka standartą LST EN 60439-3+A1+A2+AC:2002. Minėti standartai yra skirtingi. Nurodė, kad AB „Lesto“, nustačiusi, kad AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir AB „VST“ KAS buvo gaminami pagal skirtingus techninius reikalavimus, 2011 m. gegužės 23 d. patvirtino naujus vieningus techninius reikalavimus, tačiau, pareiškėjo teigimu, įpareigoti pašalinti pažeidimus yra Valstybinės energetikos inspekcijos, o ne AB „Lesto“ kompetencija.

Pažymėjo, kad 2011 m. liepos 8 d. AB „Lesto“ atsakyme į pareiškėjo 2011 m. birželio 16 d. prašymą nepaaiškinta, kokį LST standartą turi atitikti ĮAS, ĮASS ir KAS.

Pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. birželio 16 d. taip pat kreipėsi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją, prašydamas paaiškinti, ar pagal standartą LST EN 60439-3+A1+A2+AC:2002 pagaminta prekė gali būti naudojama kaip elektros ĮAS, ĮASS ir KAS, tačiau tinkamo atsakymo į šį klausimą jam nepateikė, nes Valstybinė ne maisto produktų inspekcija negavo atsakymo iš Valstybinės energetikos inspekcijos.

2011 m. birželio 20 d. pareiškėjas kreipėsi į Valstybinės energetikos inspekcijos Utenos teritorinį skyrių, prašydamas išduoti dokumentų kopijas, nuorašus ar išrašus, pateikė tuos pačius klausimus. 2011 m. liepos 20 d. sprendime netiksliai nurodyti duomenys, pareiškėjo prašomas dokumentas nepateiktas. Matydamas, kad Lietuvoje nevykdomas Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių 485.1 punktas dėl elektros ĮAS, ĮASS ir KAS korpusų skardos storio, pareiškėjas 2011 m. birželio 20 d. kreipėsi į Utenos teritorinį skyrių. 2011 m. birželio 27 d. atsakyme netiksliai pateikti duomenys, o nurodyti teisės aktai neatskleidžia valstybinio finansavimo įrengiant naujus elektros įvadus.

Pareiškėjo teigimu, dėl minėtų aplinkybių jis patyrė neturtinę žalą kaip žmogus, valstybės pilietis, negerbiamas ir neginamas iš valstybinės institucijos pusės, kurios pareiga padėti išsiaiškinti problemą, dėl jo namo elektros įvadui sumontuoto ĮAS (KAS) nustatyti ir nubausti pažeidėjus, kad jam nekiltų papildomų klausimų. Šiuo atveju pareiškėjas buvo priverstas visą laisvą laiką skirti ne šeimai ir poilsiui, o teisės aktų studijavimui, kol įrodė Energetikos inspekcijai, kad jam sumontuotas KAS neatitinka taisyklių reikalavimų. Bendravimas su Energetikos inspekcija buvo ne pagalba, o sukėlė pasityčiojimo ir diktatūrinės valdžios jausmą, nes buvo priverstas aiškintis ir užduoti tuos pačius klausimus. Tai turėjo įtakos pareiškėjo sveikatai. Pinigine išraiška neturtinę žalą įvertina norėdamas kompensuoti šeimos išgyvenimus, vaikų išgyvenimus, kad galėtų visi kartu pailsėti, nes dėl Energetikos inspekcijos neatsakingumo negali pabaigti pradėtų darbų, nes liko neatsakytų klausimų. Pabrėžia, kad pagrindinis skundo motyvas – Valstybinės energetikos inspekcijos pavestų įgaliojimų nevykdymas, kurie apibrėžti įstatymuose ir teisės aktuose, taip pat su įstatymų nevykdymu ir taisyklių nesilaikymu padaryta jam neturtinė žala.

Pareiškėjas prašė atnaujinti terminą paduoti skundui dėl Valstybinės energetikos inspekcijos Utenos teritorinio skyriaus 2011 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. 18.4.OV-106 (t. I, b. l. 95). Nurodė, kad ginčijamą sprendimą gavo 2011 m. birželio 13-17 d. Pareiškėjo teigimu, sprendimas buvo nesuprantamas, todėl pareiškėjas 2011 m. birželio 16 d. papildomai kreipėsi į atsakovą, prašydamas išduoti dokumentų kopijas. Atsakymas į šį prašymą buvo gautas 2011 m. liepos 26 d., skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pareiškėjas išsiuntė 2011 m. rugpjūčio 11 d.

Atsakovai Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, bei Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Utenos teritorinis skyrius (toliau – ir Utenos skyrius) su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 131-137, 165) nurodė, kad atsakant į pirmą 2011 m. gegužės 12 d. pareiškėjo kreipimąsi, buvo pašalinti nurodyti pažeidimai, antru ir trečiu 2011 m. birželio 16 d. kreipimais pareiškėjas prašė pateikti informaciją ir paaiškinimus Inspekcijos kompetencijos ribose, kas taip pat buvo atlikta. Be to, atsakovų nuomone, sprendžiant dėl Energetikos inspekcijos sprendimų, turi būti įvertinta, ar pareiškėjas nepraleido skundo teismui padavimo terminų. Pažymėjo, kad nagrinėjant pirmąjį pareiškėjo raštą, Inspekcija vadovavosi Inspekcijos viršininko 2007-05-10 įsakymu Nr. 46 patvirtintomis Išankstinio skundų ne teisme dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir mokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo nagrinėjimo taisyklėmis.

Atsižvelgiant į pareiškėjo rašte nurodytą informaciją, priimtas sprendimas kreiptis į AB „Lesto“ dėl elektros įvado ir kitų aplinkybių, o AB „Lesto“ priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjo elektros įvadą. Tiriant pareiškėjo skundą, Inspekcija 2011 m. birželio 8 d. gavo AB „Lesto“ garantinį patvirtinimą, jog elektros energijos tiekėjas savo lėšomis ir jėgomis pašalins aplinkybes, kurios galimai pažeidžia pareiškėjo teises. Dėl to, atsakovų nuomone, konfliktinė situacija buvo išspręsta. Atsakant į antrąjį pareiškėjo kreipimąsi, nurodyti teisės aktai, reglamentuojantys pareiškėjo nurodytus klausimus, t. y. pagal kompetenciją pateikė informaciją apie teisės aktus, kurie reglamentuoja elektros įvadų įrengimą.

Inspekcija kontroliuoja tik tiek, kiek tai susiję su techniniais klausimais – elektros įvadų įrengimo tinkamumu. Rengiant atsakymą į trečiąjį pareiškėjo kreipimąsi, Inspekcija kreipėsi į UAB „Elektrotechninių gaminių sertifikavimo centras“, prašydama pateikti informaciją apie Lietuvoje taikomus standartus montuojamiems ĮAS ir šią informaciją pateikė pareiškėjui. Inspekcija dėjo pastangas, kad būtų atsakyta į pareiškėjo klausimus, pateikė visų pareiškėjo reikalaujamų bei papildomų dokumentų kopijas. Atsižvelgiant į tai, teigia, kad Inspekcija tinkamai vykdė teisės aktuose numatytas pareigas, sprendimai yra teisėti, o atsakymai – tinkamai suformuluoti ir pagrįsti.

Pažymėjo, kad nesant neteisėtų Inspekcijos veiksmų, neturtinės žalos atlyginimas negalimas. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos. Pareiškėjas nurodo, kad negali pasikeisti elektros įvado, nes neturi dokumento, kokiam LST standartui priskiriami ĮAS, tačiau, atsakovų teigimu, Inspekcija nėra institucija, išduodanti pažymas/patvirtinimus ar kitus dokumentus dėl LST standarto elektros įvadui ar kitokius standartizacijos dokumentus. Be to, pareiškėjas pats nurodo, kad elektros skydas yra permontuotas ir pažeidimas pašalintas.

Dėl to pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lesto“ atsiliepime į skundą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra (t. I, b. l. 129).

Nurodė, kad AB „Lesto“ elektros energijos tiekimo pirkimo-pardavimo sutartis su klientais sudaro vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodo (toliau – ir CK) ir energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintomis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis. Pareiškėjas į AB „Lesto“ kreipėsi 2010 m. spalio mėnesį, prašydamas perkelti įvadinį apskaitos skydą ir padidinti leistinąją naudoti galią. Padidinus leistiną naudoti galią, privaloma sudaryti naują sutartį su vartotoju, todėl pareiškėjui pasiūlyta sudaryti naują sutartį, nes keitėsi esminės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos. Pareiškėjas 2011 m. balandžio 12 d. ir 2011 m. birželio 16 d. kreipėsi į AB „Lesto“, prašydamas pateikti informaciją apie įrenginių atitikimą standartams, ji pareiškėjui buvo pateikta. 2011 m. liepos 12 d., atsižvelgiant į pareiškėjo skundus dėl įvadinio apskaitos skydo neatitikimo, jis buvo pakeistas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 20 d. sprendimu bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Utenos teritorinio skyriaus 2011 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. 18.4.OV-126 1 ir 2 punktus nutraukė. Kitoje dalyje pareiškėjo V. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nustatydamas faktines bylos aplinkybes, teismas rėmėsi byloje esančiais įrodymais (t. I, b. l. 139, 140, 138, 142, 141, 10, 14, 15, 16-19, 143, 144, 146, 149, 147-148).

Teismas pažymėjo, kad byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl Inspekcijos bei Utenos skyriaus veiksmų, sprendžiant dėl pareiškėjo 2011 m. gegužės 12 d. ir 2011 m. birželio 20 d. prašymų, ir pagal minėtus prašymus priimtų sprendimų teisėtumo bei neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas žalos atsiradimo faktą grindžia tuo, kad atsakovų veiksmai, t. y. teisės aktuose apibrėžtų įgaliojimų nevykdymas, sukėlė pareiškėjui nepasitikėjimą ir pažeminimą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2011 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 18.4.OV-126 gavo 2011 m. liepos 26 d. (t. I, b. l. 115). Skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pareiškėjas išsiuntė 2011 m. rugpjūčio 11 d., Vilniaus apygardos administracinis teisme skundas užregistruotas 2011 m. rugpjūčio 22 d., t. y. praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi nustatytą skundo dėl 2011 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. 18.4.OV-106 panaikinimo padavimo terminą. Tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas, siekdamas išsiaiškinti ginčijamo sprendimo turinį, 2011 m. birželio 20 d. papildomai kreipėsi į atsakovą, prašomą medžiagą gavo 2011 m. liepos 26 d.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad skundą pareiškėjas teismui padavė per protingą ir minėtiems veiksmams atlikti būtiną terminą, todėl praleistas terminas skundui paduoti vadovaujanti ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi atnaujintinas.

2002 m. gegužės 16 d. Energetikos įstatymo Nr. IX-884 (redakcija iki 2011-12-31) 18 str. 2 d. nustatyta, kad Inspekcija nustatyta tvarka atlieka valstybinę energetikos kontrolę. Inspekcijos funkcijos įtvirtintos Energetikos įstatymo 18 str. 4 d., kurios 4 p. nustatyta, jog Inspekcija kontroliuoja, kaip laikomasi specialiųjų reikalavimų įrengiant ir rekonstruojant energetikos įrenginius, taip pat energetikos įrenginių atitiktį ir tinkamumą naudoti. Analogišką funkciją nustato Valstybinės energetikos inspekcijos nuostatų, patvirtintų energetikos ministro 2011 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 1-63 (toliau – Nuostatai), 10.5 p.

Vadovaujantis Energetikos įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi., Valstybinė energetikos inspekcija išankstine skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo.

Teismas nurodė, kad Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38, 163.1 punktu nustatyta, kad ginčai tarp vartotojo ir operatoriaus ar tiekėjo sprendžiami šalių tarpusavio susitarimu. Nepavykus ginčų išspręsti šalių tarpusavio susitarimu, vartotojų skundus teisės aktų nustatyta išankstinio skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja Valstybinė energetikos inspekcija – dėl elektros įrenginių ir apskaitos prietaisų gedimų, eksploatavimo, elektros energijos kokybės reikalavimų, elektros energijos apskaitos ir mokėjimo už suvartotą elektros energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo (persiuntimo) nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo.

Išankstinio skundų ne teisme dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir mokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo nagrinėjimo taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2007 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 46 (redakcija iki 2011 m. rugsėjo 23 d., toliau – ir Taisyklės), 25 punktu nustatyta, kad Inspekcija pareiškėjo skundą išnagrinėja ir sprendimą priima ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo, atitinkančio 11 punkto reikalavimus, pateikimo dienos, jeigu kiti įstatymai nenumato kitaip.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Inspekciją su 2011 m. gegužės 10 d. prašymu kreipėsi dėl AB „Lesto“ sumontuotos įvadinės apskaitos spintos atitikimo teisės aktų reikalavimams (t. I, b. l. 138).

Remiantis 2000 m. liepos 20 d. Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 48 straipsnio 1 dalimi, elektros įrenginių įrengimo, eksploatavimo ir saugos reikalavimus elektros sektoriuje nustato Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos Elektros įrenginių įrengimo, Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklės ir Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės. Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių, patvirtintų ūkio ministro 2007 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-40, 6 punktu nustatyta, kad naudojami elektros įrenginiai ir statybos produktai turi atitikti jiems taikomų techninių reglamentų ir Lietuvoje galiojančių standartų ir norminių teisės aktų reikalavimus. Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių, patvirtintų ūkio ministro 2007 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-40, 485.1 p. nustatyta, kad ĮAS ir ĮASS korpusų skardos storis turi būti ne mažesnis kaip 1,5 mm.

Teismas nustatė, kad UAB „Armetlina“ ĮEAS, įskaitant pareiškėjui sumontuotą, buvo gaminamos iš 0,7 mm storio skardos. Pareiškėjas į Utenos skyrių iš esmės kreipėsi dėl to, kad AB „Lesto“, pareiškėjo nuomone, netinkamai, neišsamiai atsakė į pareiškėjo prašyme išdėstytus klausimus, susijusius su jam sumontuotos ĮAS problema. Utenos skyrius, atlikdamas tyrimą dėl pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių, 2011 m. birželio 7 d. kreipėsi į AB „Lesto“ ir ši, įvertinusi pastabas dėl ĮAS neatitikimo Elektros įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimams, 2011 m. gegužės 23 d. patvirtino naujus techninius reikalavimus, juos pateikė visiems gamintojams, gaminantiems tokius skydus ir nurodė pradėti įvadinių skydų gamybą pagal šiuos reikalavimus ne vėliau kaip nuo 2011 m. liepos 1 d. AB „Lesto“ 2011 m. birželio 8 d. raštu dėl garantinio įsipareigojimo patvirtino, kad pareiškėjui naujas įvadinis apskaitos skydas bus pakeistas iki 2011 m. liepos 15 d. (t. I, b. l. 142). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodo, jog ĮAS buvo permontuotas 2011 m. liepos 12 d., taigi pripažintina, kad pareiškėjo nurodyti pažeidimai buvo pašalinti. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Utenos skyrius tinkamai atliko jo kompetencijai teisės aktų priskirtus veiksmus, t. y. išankstinio ne teismo tvarka išnagrinėjo pareiškėjo skundą, dėl ko tyrimo eigoje gautas elektros energijos tiekėjo įsipareigojimas pašalinti pažeidimą, tokiu būdu iš esmės išsprendžiant kilusį ginčą tarp pareiškėjo ir elektros energijos tiekėjo.

Pareiškėjas 2011 m. birželio 16 d. prašymais prašė Utenos skyriaus pateikti turimą informaciją, dokumentų kopijas, nuorašus ar išrašus ir atsakyti į nurodytus klausimus (t. I, b. l. 143, 145).

Vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 5 punktu, prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į instituciją prašant administracinės paslaugos – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; nustatytąja tvarka pateikti institucijos turimą informaciją; priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreiškiama institucijos valia; atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus.

Atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu, raštu ar elektroniniu būdu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikta administracinė paslauga, pateikta informacija, įteikta prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstyta institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas 2011 m. birželio 27 d. raštu nurodė teisės aktus, kurie reglamentuoja elektros įvadų įrengimą, o 2011 m. liepos 20 d. raštu atsakė į visus pareiškėjo nurodytus klausimus ir pateikė visus prašomus dokumentus.

Dėl Lietuvoje montuojamiems ĮAS taikomų standartų atsakovas kreipėsi į UAB „Elektrotechninių gaminių sertifikavimo centras“, remdamasis gautu atsakymu, 2011 m. liepos 20 d. rašte paaiškino, kokį standartą turi atitikti ĮAS, ĮASS, KAS, kuo remiantis skirstoma atsakomybė už šių įrenginių įrengimą, kas kontroliuoja, kaip jie įrengiami.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas ginčas dėl to, kurį būtent standartą turi atitikti ĮAS, ĮASS ir KAS. Pareiškėjui sumontuota ĮAS pagaminta UAB „Armetlina“, kuriai išduotas sertifikatas, garantuojantis atitinkamo standarto atitiktį. Atitikties sertifikatas nenuginčytas, pareiškėjui pateiktas sertifikatą išdavusios akredituotos įmonės UAB „Elektrotechninių gaminių sertifikavimo centras“ išaiškinimas, kuris standartas taikytinas ĮAS, ĮASS ir KAS. Dėl nurodytų motyvų, teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai įvykdė viešojo administravimo funkcijas, todėl nėra pagrindo įpareigoti atlikti veiksmus – suteikti administracinę paslaugą dėl informacijos suteikimo ar pateikti papildomą atsakymą į pareiškėjo raštus (ABTĮ 90 str.).

Remdamasis CK 6.271 straipsnio 1 dalies, 6.271 straipsnio 2 dalies, 6.246, 6.247, 6.249 straipsnių nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad nesant įstatymo numatytų sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei atsirasti, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinę žalą.

Teismas, analizuodamas ABTĮ 15, 22, 88 straipsnių, 2 straipsnio 14 punkto, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, padarė išvadą, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Teismas nurodė, kad pareiškėjo ginčijamu Utenos skyriaus 2011 m. liepos 20 d. raštu Nr. 18.4.OV-126 nėra išsprendžiamas klausimas dėl teisių ar pareigų pareiškėjui, juo yra pateikiama informacija bei dokumentai. Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius.

Dėl nurodytų motyvų, teismas padarė išvadą, kad skundžiamas raštas pagal savo turinį nėra individualus administracinis sprendimas, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teisme yra nagrinėtinos administracinės bylos dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo; teisės aktai turėtų būti suprantami kaip tokie teisės aktai arba veiksmai, kurie sukuria asmenims teisines pasekmes; nesant dokumente viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, šis dokumentas nedaro įtakos asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-613/2008).

Galimybė teismine tvarka nuginčyti administracinius aktus, juose nustatytus faktus ar pateikiamus teisinius vertinimus priklauso nuo teisminio nagrinėjimo dalyko administracinėje byloje, nuo to, ar skundžiamas dokumentas yra individualus administracinis aktas, kokio pobūdžio institucijų veiksmai ar neveikimas yra skundžiami. Bylos priskirtinumas administraciniam teismui klausimas sprendžiamas vadovaujantis administracinio sprendimo bei skundžiamų viešojo administravimo subjektų veiksmų ar atsisakymo atlikti tokius veiksmus priskyrimo nurodytoms kategorijoms pagal ABTĮ 1999 m. sausio 14 d. įstatymą Nr. VIII-1029, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 1999 m. birželio 17 d. įstatymą Nr. VIII-1234, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles, atitinkamos srities specialius įstatymus bei juos įgyvendinančius tesiės aktus. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą skundžiamas raštas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu.

Teismas pažymėjo, kad Konstitucijos 30 straipsniu, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą, priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p. (Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas nenagrinėtinas teismų)). Nesant nurodytai prielaidai kreiptis į teismą, pareiškėjas neturėjo procesinės teisės kreiptis į teismą su skundu. Teismas nurodė, kad minėtos aplinkybės paaiškėjo nagrinėjant bylą, todėl byla dalyje dėl Utenos skyriaus 2011 m. liepos 20 d. rašto Nr. 18.4.OV-126 ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu nutraukiama.

III. Pareiškėjas V. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Apeliacinis skundas (t. II, b.l. 97-112) grindžiamas šiais argumentais:

1. Kadangi AB „Lesto“ nėra viešojo administravimo subjektas, skundo nagrinėjimo procedūrai turi būti taikomas Vartotojų teisių apsaugos įstatymas

2. Utenos skyrius, gavęs iš pareiškėjo 2011 m. gegužės 12 d. prašymą Nr. 4R(S)-361, neatliko vartotojų teisių apsaugos įstatymo 24 straipsnio l, 3 ir 8 dalyse, 27 straipsnio 1 dalyje, Taisyklių 46, 20.2, 20.3, 20.6, 23, 25, 30, 33, punktuose numatytų veiksmų. Tokiu būdu buvo pažeista Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio l dalies 6 punkto, 34 straipsnio 1 dalies, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 4 ir 8 punktų, Taisyklių 46, 33, 33.2, 33.3, 33.S, 33.8 punktus.

3. Nagrinėjamu atveju buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Už pas pareiškėją sumontuotą ĮAS, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ir atsižvelgiant į tai, kad visoje Lietuvoje nesilaikoma Bendrųjų taisyklių ir Instaliacijos taisyklių, Utenos skyrius turėjo imtis priemonių, kurias numato Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK). Pažeidimas, dėl kurio kilo ginčas yra numatytas ATPK 992 straipsnyje.

Gavęs skundą (prašymą), jo turiniui patikslinti ir jame esančios informacijos teisiniam pagrindui užtikrinti, prieš skundo tyrimą Utenos skyrius privalėjo surašyti protokolą įvykio vietoje. Kokių buvo imtasi priemonių dėl ATPK 992 straipsnio pažeidimo, turėjo būti pažymėta ginčo sprendime.

4. Teismo padarytos išvados nepagrįstos jokiais teisės aktais.

5. UAB „Elektrotechninių gaminių sertifikavimo centras“ nėra viešojo administravimo subjektas ir jo statusas neleidžia priskirti vieno ar kito LST EN standarto vienam ar kitam gaminiui. UAB „Elektrotechninių gaminių sertifikavimo centras“ gali tik patikrinti ar gaminys, pagamintas pagal nurodyto standarto reikalavimus, juos tikrai atitinka ir jei atitinka išduoti tai patvirtinantį sertifikatą.

Taigi nagrinėjamu atveju buvo pažeista Informacijos įstatymo 3 straipsnio l dalies, 4 straipsnio, Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio l dalies 5 ir 2 punktų, 37 straipsnio nuostatos.

6. Teismo sprendime nenurodyta į kurią instituciją pareiškėjas turi kreiptis nutraukus bylą dalyje dėl Utenos skyriaus 2011 m. liepos 20 d. sprendimo panaikinimo (ABTĮ 102 str. l. d.).

7. Nagrinėjama byla negali būti skaidoma į dvi dalis, kadangi ĮAS (KAS) ir LST EN standartas neatsiejami saugumo ir techninių reikalavimų dalykai (abu viename), o saugumo kontrolė VEI pavesti įgaliojimai.

8. Nutraukus bylą dalyje dėl Utenos skyriaus 2011 m. liepos 20 d. sprendimo panaikinimo, yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės gauti informaciją pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą.

9. Skundžiamas Utenos skyriaus 2011 m. liepos 20 d. sprendimas gali būti panaikintas vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 2 dalimi. Todėl gali būti skundo dalyku.

10. Sprendime neaiškiai aprašyta ginčo esmė.

11. 2012 m. sausio 11 d. teismo posėdžio metu teismo posėdžio pirmininkė nutraukdavo pareiškėją jam formuluojant klausimus.

12. Teismas du kartus įpareigojo Utenos skyrių pateikti atsiliepimą į skundą, tačiau Utenos skyriaus atsiliepimas į skundą nebuvo gautas.

13. Teismo posėdžio protokole netiksliai atkartotos pareiškėjo mintys, trumpa replika užrašyta visai kitaip. Teismo posėdžio protokole nepažymėti 33 bylos dokumentai, t. y. b. 1. 47- 48....81-88. Teismo sprendime nėra įrašo apie naujai pateiktus įrodymus, argumentų kodėl pateikti įrodymai, nesusiję su priimtu sprendimu.

Atsakovai valstybinė energetikos inspekcija ir Utenos skyrius su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 149-156) nurodė, kad:

1. VEI tinkamai vykdė teisės aktuose numatytas pareigas ir VEI priimti sprendimai yra teisėti, o atsakymai tinkamai suformuluoti ir pagrįsti.

2. Inspekcijos atsakyme nėra įtvirtintos aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Pareiškėjui šie raštai tiesioginių pasekmių nesukėlė. Kaip yra nurodęs LVAT, tokie aktai nėra savarankiški administraciniai aktai, įtakojantys pareiškėjų teises ar įstatymų saugomus interesus ir galintys būti ginčo dalyku administraciniame teisme (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p., 22 str. 1 d.). Teisminis nagrinėjimas dėl informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentų teisiškai būtų beprasmis, paneigiantis teismui priskirtą funkciją iš esmės sprąsti socialinius konfliktus (LVAT 2011 m. gruodžio mėn. 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-3066-11). Inspekcijos atsakymas nėra individualus administracinis aktas, o yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas, negalintis būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

3. Utenos skyriaus 2011 m. liepos 20 d. rašte Nr. 18.4.0V-126 nėra įtvirtintos aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, pareiškėjui šie raštai tiesioginių pasekmių nesukėlė.

LVAT yra pažymėjęs, kad tokie aktai nėra savarankiški administraciniai aktai, įtakojantys pareiškėjų teises ar įstatymų saugomus interesus ir galintys būti ginčo dalyku administraciniame teisme (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p., 22 str. 1 d.). Teisminis nagrinėjimas dėl informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentų teisiškai būtų beprasmis, paneigiantis teismui priskirtą funkciją iš esmės spręsti socialinius konfliktus (LVAT 2011 m. gruodžio mėn. 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-3066-11).

4. Pareiškėjas nepagrindė jokiais įrodymais ar argumentais neturtinės žalos dydžio. Tam, kad teismas galėtų vertinti galimą atsakovų veiksmų neteisėtumą pareiškėjai turi konkrečiai juos įvardinti ir pagrįsti atitinkamais įrodymais (LVAT 2011 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-3066/2011).

5. Pareiškėjas pateikė daugybę argumentų ir aplinkybių, kurie yra akivaizdžiai nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku, tai pat daro nuorodas į teisės aktus, juos cituoja, tačiau argumentų, kodėl šie teisės aktai turi būti taikomi, nepateikė.

6. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, kokiu būdu ĮAS kelia grėsmę jo ar aplinkinių saugumui bei sveikatai, kai toks skydas yra sertifikuotas ir išbandytas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lesto“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 157-158) nurodė, kad sutinka su teismo sprendimu ir išvadomis. Pažymėjo, kad ginčo tarp Bendrovės ir pareiškėjo nebuvo, t. y. pareiškėjui pareiškus nepasitenkinimą visi jo reikalavimai buvo patenkinti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Atsakovo atstovai paaiškino nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus ir prašė apeliacinio skundo netenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos bei Utenos skyriaus veiksmų, sprendžiant dėl pareiškėjo 2011 m. gegužės 12 d. ir 2011 m. birželio 20 d. prašymų, ir pagal minėtus prašymus priimtų sprendimų teisėtumo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Energetikos įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi, Nuostatų 10.11, 10.12 punktais, Inspekcija išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir mokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, sprendžia iškilusius ginčus tarp klausėjo ir teikėjo dėl paklausimo aiškumo ar pagrįstumo arba pateiktos informacijos atitikties paklausimui.

Byloje nustatyta, kad 2011 m. gegužės 10 d. pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją su prašymu Nr. 4R(5)-361. Pareiškėjas iš esmės į Inspekciją kreipėsi dėl to, kad AB „Lesto“ netinkamai atsakė į jo klausimus, susijusius su jam sumontuotos ĮAS neatitikimu Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklėms.

Utenos skyrius, 2011 m. birželio 10 d. raštu Nr. 18.4.OV-106, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, nurodė, kad 2010 metais AB „Rytų skirstomieji tinklai“ Utenos regione KAS buvo įrengiamos pagal 2009 m. liepos 28 d. darbų pirkimo sąlygų Nr. 43030-K-534 4 priedo reikalavimus ir pareiškėjui sumontuota KAS atitinka šias sąlygas. Paaiškino, kad AB „Lesto“, nustačiusi, kad AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir AB „VST“ KAS buvo gaminami pagal skirtingus reikalavimus, 2011 m. gegužės 23 d. patvirtino naujus vieningus techninius reikalavimus ir įpareigojo visus gamintojus juos taikyti ne vėliau kaip nuo 2011 m. liepos 1 d. AB „Lesto“ Utenos regiono tinklo valdymo departamentas įsipareigojo iki 2011 m. liepos 15 d. pakeisti pareiškėjui sumontuotą KAS kitu, atitinkančiu naujus techninius reikalavimus, kuriuose numatytas skydo skardos storis yra 1,5 mm.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad skundo nagrinėjimo procedūrai pagrindinis taikomas teisės aktas turėtų būti Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad ginčo dalyku esantys pareiškėjo prašymai ir Inspekcijos bei Utenos skyriaus atsakymai į juos buvo susiję su ĮAS, kuris priklauso ne pareiškėjui kaip vartotojui, o AB „Lesto“. Vartotojų teisių apsaugos įstatymas taikomas ginčams su vartotojais, o šio įstatymo 2 straipsnio 15 punktas nurodo, kad vartotojas - tai fizinis asmuo, kuris pareiškia savo valią pirkti, perka ir naudoja prekę ar paslaugą asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti. Kadangi šiuo atveju ginčas buvo susijęs su preke, kurios pareiškėjas nepirko, Vartotojų teisių apsaugos įstatymas nėra taikomas. Turi būti vadovaujamasi Išankstinio skundų ne teisme dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir mokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo nagrinėjimo taisyklėmis, kuriose numatyta, kad jos reglamentuoja išankstinę skundų dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir mokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo sustabdymo ar ribojimo nagrinėjimo ne teisme tvarką.

Taisyklėse numatyta, kad Inspekcijos ar jos teritorinio skyriaus pareigūnas, nagrinėjantis skundą, išsiaiškina ginčo esmę, ištiria turimus įrodymus ir imasi priemonių šalims sutaikyti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Utenos skyrius išnagrinėjo ginčo esmę – paaiškino, kodėl KAS buvo įrengiami ne pagal pareiškėjo nurodytus reikalavimus ir nurodė, kad šis pažeidimas yra ištaisytas, patvirtinus naujus techninius reikalavimus ir gavus elektros energijos tiekėjo įsipareigojimą sumontuoti naują tinkamą KAS pareiškėjui. Jokie teisės aktai nenustato, kokia forma toks įsipareigojimas turėtų būti parengtas, todėl šiuo atveju įsipareigojimas garantiniu raštu sumontuoti naują KAS buvo tinkamas. Taigi, Utenos skyrius savo raštu Nr. 18.4.OV-106 išsprendė pareiškėjo pretenziją AB „Lesto“ ir taip iš esmės išnagrinėjo pareiškėjo skundą. Dėl to pagrindo naikinti šį Inspekcijos sprendimą nėra.

Nors pareiškėjas tvirtina, kad Utenos skyrius, gavęs skundą, privalėjo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl ATPK 992 straipsnio pažeidimo, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad protokolų surašymas yra tik tam įgaliotų pareigūnų kompetencijoje, todėl įpareigoti juos tai daryti kiti subjektai negali. Dėl to tai, kad pirmos instancijos teismo sprendime nėra nagrinėjami Utenos skyriaus veiksmai, susiję su administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymu, neturi įtakos šio sprendimo teisėtumui.

2011 m. birželio 16 d. pareiškėjas su prašymu Nr. 18.2.OV(5)-11 kreipėsi į Utenos skyrių. Remiantis pareiškėjo prašymo Nr. 18.2.OV(5)-11 turiniu, darytina išvada, jog pareiškėjas prašė pateikti 3 konkrečių dokumentų (2-4 prašymo punktai) kopijas ir suteikti informaciją jo nurodytais klausimais (prašymo 1,5,6 punktai).

Vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, atsakymai į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys, o į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Utenos skyrius, atsakymu Nr. 18.4.OV-126 pateikė atsakymus į klausimus ir nurodytų dokumentų kopijas, todėl tinkamai reagavo į pareiškėjo prašymą.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė, jog ginčijamu raštu Nr. 18.4.OV-126 nebuvo sprendžiamas klausimas dėl teisių ar pareigų pareiškėjui, juo buvo pateikiama informacija ir dokumentai. Dėl to šis raštas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu. Kadangi šis Utenos skyriaus atsakymas neturėjo įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, jos nebuvo pažeistos, todėl teismas neturėjo galimybės pats nagrinėti šio akto turinio ar nurodyti kitą instituciją, kuri tai atliktų (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai nustatytų aplinkybių nepaneigia.

Nagrinėdama pareiškėjo klausimą dėl neturtinės žalos, teisėjų kolegija nurodo, kad remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, civilinei atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsirasti būtini trys elementai: 1) valstybės valdžios institucijų neteisėti veiksmai (neveikimas), 2) žala ir 3) priežastinis ryšys tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (pvz., Lietuvos vyriausiojo teismo nutartis Nr. A662-2537/2012). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė esant šioms sąlygoms, dėl to nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinę žalą.

Pareiškėjo pastabos dėl teismo posėdžio protokolo yra išnagrinėtos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartimi Nr. I-961-281/2012 ir apeliacinės instancijos teismas sutinka su šios nutarties argumentais.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė – Maculevičienė

Virgilijus Valančius