e46ffc30-755b-458d-bed0-bf26c8c94f07 · Å iaulių apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-43-1007/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47510-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3.; (S) 1.1.7.2.2.; 1.2.25.4.1.; 2.3.6.4.2. ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 16 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė, sekretoriaujant Tomai Ivoškutei, Deimantei Tamošauskienei, Ingridai Paulauskienei, Živilei Aleksandravičienei, dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui, kaltinamajam V.

V., jo gynėjams advokatams Algirdui Zakrasui, Lionei Musteikienei, nukentėjusiajam D. K., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai gyvenantis ir gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), naÅ¡lys, pensininkas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

1. V. V. 2019 metų rugsėjo 21 dienÄ , apie 6 valandÄ (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 ir 127 punktų reikalavimus, tai yra važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sÄ lygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, nesustojo prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ ir neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam galėtų sukelti pavojų, dėl to kliudė per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusį pėsčiÄ jį D.

K., taip sukėlė eismo įvykį, dėl kurio D. K. padarytas stuburo kaklinės dalies VI slankstelio keterinės ataugos lūžis, kairio kelio vidinio šalutinio raiščio įplyšimas, muštinė žaizda viršugalvyje, tai yra padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. V. savo kaltės nepripažino ir nurodė, jog 2019 m. rugsėjo 21 d., apie 6 val. jis vienas, vairuodamas „Golf“ markės automobilį, važiavo į turgų. Važiavo normaliai, 30 km/h greičiu, pirma eismo juosta, link (duomenys neskelbtini) gatvės. Buvo blaivus. Privažiavo pirmÄ jÄ pėsčiųjų perėjÄ , ji buvo apÅ¡viesta ir tuščia. Jis ne pirmÄ kartÄ važiavo ir apsidairė iÅ¡ abiejų pusių, kad nieko nėra. Pravažiavo sankryÅ¾Ä ir ant Å¡irdies taip lengva, kad nieko nebuvo.

Matė, kad sankryža tuščia, nieko nesimatė. Privažiavo ir netoli (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos pamatė, kaip viduryje sankryžos, iÅ¡ deÅ¡inės pusės, įlėkė žmogus ir pajuto, jog užšoko ant automobilio, nieko nespėjo padaryti. PėsčiÄ jį kliudė automobilio priekiu, deÅ¡ine puse. Jam užstojo langÄ , iÅ¡mušė stiklÄ . Pavažiavo porÄ metrų ir staigiai stabdė automobilį. Stabdė 1,5–2 metrus, greitai sustojo, nes automobilis buvo geras. Kol stabdė, pėsčiasis buvo ant automobilio.

Sustojo prie kitos pėsčiųjų perėjos ir pėsčiasis pervirto per automobilį ir nuo jo nukrito. Pėsčiasis jam sustojus buvo kairėje pusėje nukritęs prie antrosios pėsčiųjų perėjos. SmÅ«gį pajuto pravažiavus pirmÄ perėjÄ , jis (pėsčiasis) jam užšoko per vidurį sankryžos. SankryÅ¾Ä pėsčiasis kirto už pėsčiųjų perėjos. PrieÅ¡ tai važiuodamas perėja, jis nieko nematė. Nežino, iÅ¡ kur atsirado pėsčiasis, gal iÅ¡ tos gatvės. Jis gal ėjo (duomenys neskelbtini) gatve.

Jis žiÅ«rėjo į pėsčiųjų perėjÄ ir antrÄ , bet nieko nebuvo. Mano, kad pėsčiasis ėjo važiuojama kelio dalimi, ne pėsčiųjų perėja. Pėsčiasis nesilaikė taisyklių, o dabar jį kaltina. Po įvykio policija matė, kaip ten viskas buvo. Automobilis buvo 2 metrus nuo deÅ¡inio kraÅ¡to. SuraÅ¡ant eismo įvykio vietos planÄ , jis dalyvavo. Su plane užfiksuotu 7,58 m. stabdymo keliu nesutinka. Nuo vienos iki kitos pėsčiųjų perėjos atstumas yra 3–4 metrai.

Jis (D. K.) baisiausiai keikėsi, buvo girtas ir puolė ant jo. Nukentėjusysis paprašė parÅ«kyti, jis atsakė, kad nerÅ«ko, tada kitas asmuo priėjo prie jo ir davė parÅ«kyti. Buvo iÅ¡kviesta greitoji ir ji atvažiavo. Žmogus atsikėlė ir rÅ«kė kalbėdamas. Nukentėjusysis kaltino jį, kad jis kaltas, bet jam policija sakė sėstis į automobilį ir neprasidėti su juo. Asmuo, kuris davė nukentėjusiajam parÅ«kyti, norėjo liudyti, bet jis nieko nematė. Jis tik vienas viskÄ matė, ten yra nesÄ monės priraÅ¡ytos.

Su nukentėjusiuoju jis nieko nekalbėjo ir nekalbės. Jei jis bÅ«tų buvęs kaltas, kitaip bÅ«tų buvę. Kelių eismo taisykles ir jų pakeitimus žino, Å¡iame įvykyje savo kaltės nemato. Advokatai nepaklausė jo, kaip buvo, ir visko prirašė, padarė jį kaltu ir nervus gadina. Automobilis buvo techniÅ¡kai tvarkingas, draustas. Automobiliui yra apgadintas stiklas ir nulaužta antena. Antena yra kairėje pusėje, jÄ nukentėjusysis užkabino su ranka ir nulaužė. Daugiau automobilio sugadinimų nebuvo.

Eismo įvykio metu automobilio deÅ¡inės pusės žibintas, priekinė apdailos detalė, automobilio deÅ¡inės pusės sparnas ar automobilio priekis, apgadinti nebuvo. Eismo įvykio metu jo sveikata buvo gera ir geras regėjimas. SveikatÄ tikrinosi prieÅ¡ 7 metus. Paskui paÅ¡lijo nervai, nes čia visokias nesÄ mones pradėjo raÅ¡inėti. Jis tuo metu važinėdavo automobiliu. Važiuodavo daugiausia į turgų ir parduotuvę. Ä®vykio metu turėjo teisę vairuoti transporto priemones. Å iuo metu turi teisę vairuoti transporto priemonę, bet nebevažiuoja. 2019 m. lapkričio 18 d. eismo įvykio metu buvo problema su sveikata, jam gal nervai atsijungė.

Atrodo, buvo praradęs sÄ monę. IÅ¡lipo ir pamatė, kad atsitrenkė į medį. Jis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir automobilis jį pralenkė, jis gražiai važiavo. Tik viskas atsijungė ir į medį. Po to karto daugiau nebevažiuoja. Iki tol tokių įvykių nebuvo. Turėjo du automobilius – 3 ir 2 „Golf“. Teismui pagarsinus dalį specialisto iÅ¡vados dėl kaltinamojo sveikatos bÅ«klės V. V. papildomai paaiÅ¡kino, jog anksčiau nėra sirgęs psichikos sutrikimais.

Jam yra pakeistas Å¡irdies vožtuvas, turėjo skrandžio, sÄ narių ligų. Su savo veiksmų suvokimu problemų anksčiau neturėjo. Gerai mato, tik sunkiai girdi. 2019 m. rugsėjo mėn. gyveno vienas. Å iuo metu dukra jį prižiÅ«ri nes dėl plaučių du kartus ligoninėje gulėjo ir vos nenumirė. Pusę metų iÅ¡gulėjo ligoninėje. Jis gerai įvykio aplinkybes prisimena. Jo atmintis yra gera. Juo rÅ«pinasi, kad dėl kitų ligų jam galva svaigsta ir negali iÅ¡eiti iÅ¡ namų.

Jis protauja ir savo veiksmus suvokia. Prisimena, kad ligoninėje susidaužė galvÄ ir prisimena, kad nuvežė į chirurginį, perÅ¡vietė galvÄ , sutvarkė ir vėl atgal grįžo į palatÄ . Dukra rÅ«pinasi juo. Ji neina į darbÄ ir gyvena su juo. PrieÅ¡ įvykį jis žiÅ«rėjo į Å¡alis. Ant Å¡aligatvio žmonių nebuvo, ten buvo tuščia. KelkraÅ¡tyje stovėjo automobiliai, bet antroje pusėje sankryžos. Po deÅ¡ine puse nieko nebuvo. Niekas netrukdė matomumui ir jis normaliai važiavo ir į jį atsitrenkė.

TÄ dienÄ oro sÄ lygos buvo geros, labai Å¡viesu. Ä®vykis buvo 6 val. ryto. Lauke buvo tamsu. Automobilio žibintai buvo įjungti. Sankryža buvo tuščia, ten nieko nesimatė, jis įvažiavo ir atsitrenkė. Jis tiesiai važiavo. Kaip važiavo, taip ir stabdydamas sustojo. Automobilyje vaizdo registratoriaus neturėjo. Iki eismo įvykio deÅ¡inės pusės žibintas nebuvo sudaužytas. IÅ¡važiuojant į keliÄ , žibintas buvo sveikas. Buvo žmogus, kuris davė parÅ«kyti ir iÅ¡kvietė greitÄ ja ir policijÄ , kuri buvo atvažiavusi du kartus.

Nukentėjusį iÅ¡vežė į ligoninę iÅ¡ įvykio vietos. Jis liudytojų nežino. Nežino, kÄ jie ten rašė ir liudijo, kÄ norėjo, tÄ rašė. Žino, kaip viskas buvo. (duomenys neskelbtini) gatvėje pėsčiųjų perėja buvo apÅ¡viesta. Jis pirmÄ pravažiavo, apsidžiaugė. Važiuojant antra ir atsitrenkė žmogus į jį. Jis staigiai sustabdė ir viskas. Jis nuėjo pasižiÅ«rėti, kas nutiko, pėsčiasis pasakė jam, kad duotų užrÅ«kyti. Atsakė, kad nerÅ«ko.

Jam kažkas davė parÅ«kyti. Jis jam pasakė vėliau, kodėl neini per pėsčiųjų perėjÄ , viena buvo ir antra buvo, o jis užlekia ant jo, jau prie antros ir viskas, jis daugiau nieko nežino. O liudytojų nebuvo, gatvė buvo apÅ¡viesta, aiÅ¡kiai matėsi ir nieko nebuvo. 2.

1. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. K. nurodė, kad įvykio aplinkybes prisimena miglotai, praėjo labai daug laiko, bet kažkÄ atsimena, nepamirÅ¡o visko. Linksminosi su draugais naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, susiruošė namo, ėjo link namų, išėjo į perėjÄ , buvo „bumbt“ ir krito ant žemės. Atvažiavo policija, greitoji, iÅ¡važiavo į ligoninę. Susiuvo galvÄ , apžiÅ«rėjo, perÅ¡vietė kojÄ . IÅ¡ pradžių atsisakė gultis į ligoninę, nes atrodė, kad jaučiasi gerai.

Ryte nubudo, žiÅ«ri, kad nepasikelia, tada vėl važiavo į ligoninę. Buvo neblaivus, iÅ¡gėręs. Ä® perėjÄ Å¾engdamas apsižiÅ«rėjo ir ėjo, galvojo, kad spės pereiti, bet nespėjo, automobilį matė. Automobilis judėjo (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, važiavo link turgaus. Jis ėjo nuo bulvaro (duomenys neskelbtini) gatve, kirto (duomenys neskelbtini) gatvę ir automobilis atvažiavo jam iÅ¡ kairės, tai buvo „VW Golf 2“. Pamatė automobilį gal iÅ¡ 10-15 m atstumo, tiksliai tikrai nežino, o automobilio markę pamatė jau po įvykio.

Perėjos didžiÄ jÄ dalį jau buvo perėjęs, buvo likęs vienas žingsnis iki gatvės vidurio. Automobilio prieÅ¡ pertrenkimÄ nematė, pajuto smÅ«gį tik. Jį kliudė priekinis automobilio bamperis į kairę kojÄ ties keliu ir numušė jį. Koja nelūžo, bet plyÅ¡o raiščiai, buvo daugybiniai sumuÅ¡imai. Ta maÅ¡ina nenauja buvo, tai bamperis iÅ¡ metalo padarytas. Pats tikrai neatsitrenkė, turi metų, turi ir proto, nevaikÅ¡to į automobilius trankydamasis. PrieÅ¡ žengdamas į perėjÄ Ä¯vertino atstumÄ , pamatęs automobilį manė, kad spės pereiti gatvę.

Nors buvo iÅ¡gėręs, aplinkoje orientavosi. Ä® pėsčiųjų perėjÄ Ä¯Ä—jo ramiai, neįbėgo. Buvo kažkur 5-6 valandos ryto, tamsu, neatsimena, kokios buvo oro sÄ lygos. KliÅ«tis jį pamatyti vairuotojui buvo nebent jo amžius, jam jau reikėtų nebevairuoti. Tuo metu kitų automobilių nebuvo, tik paskui policijos ekipažas ir greitoji atvažiavo. SÄ monę trumpam buvo praradęs. Ä®vykio vietoje su kaltinamuoju nebendravo, buvo piktas, jį juk sužalojo, galvÄ trijose vietose, kojÄ , stuburÄ .

Jis juk vaikus turi, dirbti reikia, vaikus užauginti. Padarinius tebejaučia, kojÄ skauda, nugarÄ , reiks dar kreiptis į gydytojus. Pretenzijų dėl turtinių reikalavimų neturi, civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia. Kad kaltinamasis nepripažįsta kaltės – tai jei jis prisidirbtų, irgi suktų uodegÄ , sakytų, kad to nepadarė, kÄ Äia ir bekalbėti. Tiksliai tikrai neatsimena, kad 10-15 m atstumas buvo tarp jo ir automobilio. TÄ automobilį pajuto, o ne matė, taip gal reiktų sakyti. Å iuo metu jam atrodo, kad jį matė, bet praėjo jau daug laiko.

Ikiteisminio tyrimo apklausos neatsimenu, kokius parodymus davė, neatsimena. Mano, kad tuomet nurodė teisingesnes aplinkybes iš karto po įvykio, dabar jau daug laiko praėjo. 2.1.1. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teismas perskaitė nukentėjusiojo D. K. 2019 m. lapkričio 14 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, esančius 1 tome, b. l. 42–44. Nukentėjusysis parodė, kad 2019 m. rugsėjo 21 d., tikslaus laiko įvardinti negali, tačiau apie 6 val. ryto, jis išėjo iš naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini).

Atsisveikinęs su draugais, nukentėjusysis išėjo iÅ¡ naktinio klubo ir ėjo į namus. Priartėjęs prie (duomenys neskelbtini) esančios sankryžos, nukentėjusysis norėjo pereiti (duomenys neskelbtini) gatvę. Priėjęs prie (duomenys neskelbtini) gatvėje buvusios pėsčiųjų perėjos pradėjo eiti per perėjÄ . Negali pasakyti ar apsidairė, kadangi įvykio metu buvo neblaivus, bet, kiek prisimena, automobilių pradėjęs eiti per perėjÄ nepastebėjo. Eidamas per perėjÄ ir bÅ«damas viduryje gatvės, buvo kliudytas automobilio „VW Golf“, kurio valstybinių numerių neprisimena.

Kokiu greičiu galėjo važiuoti jį kliudęs automobilis negalėjo pasakyti, teigė automobilio negirdėjęs tiek automobiliui atvažiuojant, tiek jam važiuojant gatve. Tuo metu, kai įvyko eismo įvykis, buvo ankstus rytas. Ä® namus ėjo vienas, Å¡alia einančių žmonių nepastebėjo. Eismo įvykio metu, automobilio „VW Golf“ vairuotojas jį kliudė automobilio priekiu, kiek nukentėjusysis prisiminė, jis įvykio metu truputį pakilo į orÄ ir nukrito ant žemės. Po eismo įvykio sÄ monės praradęs nebuvo.

Nežino, kas iÅ¡kvietė pareigÅ«nus ir greitÄ jÄ pagalbÄ . Atvykus policijos pareigÅ«nams, po kurio laiko atvyko ir greitoji medicinos pagalba, kuri jį iÅ¡vežė į ligoninę. Ligoninėje patikrinus jokių stiprių sužalojimų jam nenustatė. GalbÅ«t po 3-4 dienų, pasijuto blogai ir nuvyko pas savo Å¡eimos gydytojÄ , kuri iÅ¡rašė siuntimÄ pas chirurgÄ , kur buvo nustatyti eismo įvykio metu padaryti stipresni sužalojimai. Teisė pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta.

Artimiausiu metu jis kreipsis į automobilio vairuotojo draudimo įmonę dėl žalos atlyginimo. 2.1.2. Pagarsinus parodymus, nukentėjusysis nurodė, jog parodymai teisingi, nieko papildyti neturi. Atvažiuojančio automobilio nematė. Jis jau nebeprisimena įvykio aplinkybių, 2 metai jau praėjo. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui parodymai buvo duoti iÅ¡ karto po įvykio, todėl jie tikslesni. Ėjo per perėjÄ , tikrai pamena. Buvo tamsu. Nebėgo, ėjo normaliu tempu, neįbėgo į pėsčiųjų perėjÄ .

Kliūčių matomumui nebuvo, perėja buvo apÅ¡viesta. Ar iÅ¡kart po įvykio davė pareigÅ«nui paaiÅ¡kinimus, nepamena. 2.1.3. Teismas perskaitė nukentėjusiojo 2019 m. rugsėjo 21 d. paaiÅ¡kinimÄ , esantį 1 tome, b. l. 16, kuriame nukentėjusysis D. K. nurodė, jog ėjo iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“, įėjo į perėjÄ , tada jį nubloÅ¡kė automobilis. Ėjo iÅ¡ A. M. gatvės link „(duomenys neskelbtini)“, ėjo per perėjÄ prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, arčiau (duomenys neskelbtini) gatvės, tada jį nubloÅ¡kė automobilis.

Ä®vykio metu buvo neblaivus. Kaltas automobilio vairuotojas, nes pamatęs jį „davė gazo“. Mano jį partrenkė specialiai. 2.1.4. Teismas perskaitė nukentėjusiojo 2019 m. rugsėjo 30 d. paaiÅ¡kinimÄ , esantį 1 tome, b. l. 17, kuriame nukentėjusysis D. K. nurodė, jog 2019 m. rugsėjo 21 d., apie 6 val. ėjo iÅ¡ klubo (duomenys neskelbtini) gatve, priėjęs prie perėjos arčiau (duomenys neskelbtini) gatvės buvo įsitikinęs, kad artėjantis automobilis jį praleis. Nežino, kodėl vairuotojas jo nepastebėjo, vidurį perėjos pajuto smÅ«gį ir krito ant žemės. Eismo įvykio metu sudužo jo telefonas taip pat buvo sužalotas.

Dėl eismo įvykio kaltas vairuotojas. 2.1.5. Pagarsinus paaiÅ¡kinimus, nukentėjusysis papildomai nurodė, jog 2019 m. rugsėjo 21 d. paaiÅ¡kinimai suraÅ¡yti jo, kaip juos davė, nepamena, galėjo bÅ«ti po įvykio, kai buvo neblaivus. 2019 m. rugsėjo 30 d. paaiÅ¡kinimas tikrai jo raÅ¡ytas. Antrame paaiÅ¡kinime nurodė teisingas aplinkybes, pirmame paaiÅ¡kinime gal netiksliai įvardino, nes buvo neblaivus. 2019 m. rugsėjo 30 d. davė tikruosius parodymus. Žingsnis liko ir bÅ«tų kitoje eismo juostoje buvęs, jį kliudė viduryje gatvės. Jis tik pajuto smÅ«gį, negali pasakyti, kuria automobilio dalimi buvo kliudytas į Å¡itÄ vietÄ (rodė kairę kojÄ ).

Mano, kad kliudė priekiniu bamperiu. Jis ne ekspertas, nepasakys, kuria tiksliai bamperio dalimi jį kliudė, kodėl tada vietoje niekas neužfiksavo, kameros ten yra. Vairuotojas nieko nesakė, jis išlipo iš automobilio, automobilis pradėjo važiuoti atgal, jam sakė „Žiūrėk, ta tavo mašina išvažiuoja be tavęs“, daugiau jis buvo panikoje, rėkė už galvos susiėmęs. Automobilis pariedėjo atgal kokius 2-3 m. Ėjo arčiau (duomenys neskelbtini) esančia perėja, tiksliai nežino.

Jam trijose vietose galva iÅ¡sižiojo, sÄ monės praradęs nebuvo. Buvo kaip sapnas, atsikelia, žiÅ«ri, policija, pareigÅ«nai vaikÅ¡to ir atvažiavo greitoji. 2.2. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. F. nurodė, kad Å¡iek tiek įvykio aplinkybes prisimena, bet buvo labai seniai, praeitais metais, tiksliai datos neprisimena, gal 2020 metais ar 2019 metais. Jis dirbo „(duomenys neskelbtini)“ paÅ¡tininku-spaudos iÅ¡neÅ¡iotoju, neÅ¡iojo laikraščius (duomenys neskelbtini) gatvėje. Važiuodamas iÅ¡ paskos, prie perėjos pamatė, kad senjoras yra nutrenkęs jaunuolį.

Jis atvažiavo iÅ¡ paskos po kelių minučių. Sustojo. Senjoras buvo Å¡oke ir paprašė iÅ¡kviesti pagalbos tarnybÄ 112. IÅ¡kvietė. Priėjo prie jaunuolio, jis gulėjo, vėliau pats atsikėlė. Matėsi, kad jaunuolis buvo neblaivus. Jis jaunuolį nuramino, pasakė, kad iÅ¡kvietė tarnybÄ , sakė palaukti. Pasakė niekur neiti, nepabėgti, jis tik striukę jam suplėšė. Palaukė, kol atvažiuos policininkai, paklausė, ar yra nebereikalingas ir tęsė savo darbÄ . Pačio eismo įvykio nematė.

Atvažiavo po kelių minučių. Kai privažiavo, įvykis jau buvo įvykęs. Žino, kad prie pėsčiųjų perėjos, nes ten buvo viskas sustoję. Visas veiksmas buvo ten ar ties pėsčiųjų perėja. Vairuotojas neaiškino jam įvykio aplinkybių. Jis buvo šoke ir paprašė jo iškviesti specialias tarnybas. Jis iškvietė. Kiek prisimena, įvykio aplinkybių kaltinamasis neaiškino. Jis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Sutinka, kad įvykio vietoje yra dvi pėsčiųjų perėjos ir tuo metu buvo dvi.

Jam atrodo, kad buvo nuo centro link turgaus, ėjo per antrÄ pėsčiųjų perėjÄ . Automobilis žino, kad buvo „Golf“, bet kur stovėjo, neprisimena. 2.2.1. Vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismas perskaitė liudytojo V. F. 2019 m. lapkričio 20 d. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotus parodymus, esančius 1 tome, b. l. 62–63, kuriuose liudytojas nurodė, jog 2019 m. rugsėjo 21 d., tikslaus laiko pasakyti negali, bet anksti ryte, maždaug apie 6 val., kai dirbo spaudos iÅ¡neÅ¡iotoju, apėjęs ir iÅ¡neÅ¡iojęs spaudÄ , jis atsisėdo į automobilį ir važiavo (duomenys neskelbtini) gatve.

Važiuodamas liudytojas pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje yra sustojęs Golf markės automobilis, kurio valstybinio numerio jis tikrai negali nurodyti. Liudytojas sustojo netoli sankryžos ir pastebėjo, kad iÅ¡ Golf markės automobilio buvo iÅ¡lipęs senyvo amžiaus vairuotojas, vairuotojas galėjo bÅ«ti apie 80-85 metų. Priėjęs prie jo, vairuotojas paprašė, kad Å¡is iÅ¡kviestų pareigÅ«nus, teigdamas, kad jis dėl senyvo amžiaus to padaryti pats negali. Automobilio vairuotojas tuo metu buvo iÅ¡sigandęs, drebėjo ir pasakė, kad jis perėjoje kÄ tik kliudė ėjusį žmogų.

Jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir paskambino tel. Nr. 112 bei iÅ¡kvietė pareigÅ«nus. Kol visi laukė, kada atvyks pareigÅ«nai, jis nuėjo prie nublokÅ¡to vaikino, kuris nebuvo praradęs sÄ monės. Jam liepė nesikelti, bet nukentėjusysis jo neklausė. Vaikinas atsistojo ir paprašė cigaretės. Davė vaikinui cigaretę ir kartu laukė kol atvyks policijos pareigÅ«nai. Nukentėjusysis vaikinas buvo neblaivus, kadangi nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Skausmais nukentėjusysis nesiskundė. PareigÅ«nams atvykus, paklausė ar Å¡iems jis bus reikalingas.

Kadangi pareigÅ«nai atsakė, kad ne, jis iÅ¡važiavo dirbti toliau ir iÅ¡neÅ¡iojo spaudÄ . Kaip įvyko pats eismo įvykis nematė, todėl apie Å¡ias aplinkybes nieko negali pasakyti 2.2.2. Pagarsinus parodymus, liudytojas patvirtino, kad tai jo parodymai ir suraÅ¡yti iÅ¡ jo žodžių. Aplinkybės, kad jam vairuotojas pasakė, kad perėjoje kliudė žmogų, jis Å¡iandien nenurodė, nes yra daug laiko praėję, galėjo pamirÅ¡ti, tiksliai visko neprisimena. Tiksliai atsimena, kad nurodė, kad kliudė žmogų, tiksliai prisimena, kad prašė kviesti 112.

Vairuotojas pasakė, kad yra Å¡oke ir negali iÅ¡kviesti 112, tÄ tiksliai prisimena. Dar neprisimena, ar sakė kitus žodžius. Jei pareigÅ«nai užrašė tuos žodžius, gal tuo momentu ir prisiminė. Teismas gali remtis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui. Savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, palaiko. Ä®vykio metu lauke buvo tamsu, nes ankstus rytas. Oro sÄ lygos buvo vidutinės, nesnigo ir nelijo, tik tamsa. Tikslių oro sÄ lygų negali pasakyti. Kitų objektų, trukdančių matyti pėsčiųjų perėjÄ ir jos aplinkÄ , tuo metu nebuvo.

Automobilis stovėjo daugiau link gatvės vidurio, nes jis laisvai galėjo pravažiuoti pro tÄ pusę. Automobilis stovėjo ties perėja, bet negali pasakyti ties pirma ar antra. Jo vertinimu, stovėjo ties pirmÄ ja perėja. Automobilis ten ir stovėjo, nebuvo pravažiavęs tos perėjos. Transporto priemonė nebuvo judinta, kaip stovėjo, taip ir stovėjo iki policijos atvažiavimo. Pagal schemÄ , atitinka, taip, kaip yra pažymėtas. 2.3. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. B. teisme nurodė, kad nežino dėl ko yra Å¡iandien pakviestas paliudyti. 2019 m. rugsėjo 21 d. 6.00 val. ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža įvykusio eismo įvykio aplinkybių neprisimena.

Jo tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytų aplinkybių negali pasakyti. Teismas turėtų vertinti jo tarnybiniame praneÅ¡ime suraÅ¡ytas aplinkybes, kaip teisingas. 2.3.1. Vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismas perskaitė liudytojo G. B. 2019 m. lapkričio 20 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ , esantį 1 tome, b. l. 15, kuriame nurodyta, jog 2019 m. rugsėjo 21 d., dirbant ekipaže „(duomenys neskelbtini)“, kartu su vyriausiÄ ja patrule V. V., apie 06.25 val. iÅ¡ Å iaulių AVPK OVS buvo gautas praneÅ¡imas ROIK 011900508528, kad (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) perėjoje partrenkė vyrÄ .

Apie 06.39 val., pareigÅ«nams atvykus į įvykio vietÄ , juos pasitiko ekipažas S1717, taip pat pastebėtas stovintis automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas – V. V.. Iki atvykstant pareigÅ«nams, greitosios medicinos pagalbos ekipažas nukentėjusį pėsčiÄ jį iÅ¡sivežė į VÅ¡Ä® „Respublikinę Å iaulių ligoninę“ tolimesnei apžiÅ«rai. Automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. V. paaiÅ¡kino, kad 2019 m. rugsėjo 21 d., apie 6.00 val., jis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), važiavo apie 30 km/h greičiu, privažiavęs (duomenys neskelbtini) sankryÅ¾Ä ir įvažiavęs į jÄ pajuto, kad kažkas atsitrenkė į jo automobilį.

Po susidūrimo V. V. teigė pastebėjęs, kad ant jo automobilio dangčio nukrito ant pėsčiųjų perėjos žmogus. Sustojęs vairuotojas iškart išlipo ir priėjo prie jaunuolio, kuris jau buvo atsistojęs ir pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, šaukti. 2019 m. rugsėjo 21 d., apie 07.21 val. iš VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninės“ priėmimo skyriaus slaugytojos Š. buvo gautas pranešimas, kad 2019 m. rugsėjo 21 d., apie 06.27 val. iš eismo įvykio, kuris įvyko (duomenys neskelbtini) sankryžoje buvo pristatytas neblaivus (2,01 prom. girtumo) D.

K. su muÅ¡tine galvos žaizda, kairiojo kelio nubrozdinimu. Atvykęs pėsčiasis paaiÅ¡kino, kad, eidamas iÅ¡ naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ A. M. gatve link „(duomenys neskelbtini)“, priėjęs prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, arčiau (duomenys neskelbtini) ėjo per pėsčiųjų perėjÄ , kai jį partrenkė automobilis. Ä®vykio metu pėsčiasis buvo neblaivus, mano, kad jį tyčia partrenkė automobilis, kadangi jį pamatęs automobilis didino greitį. 2.3.2.

Perskaičius tarnybinį praneÅ¡imÄ liudytojas nurodė, jog įvykį prisiminė. Atsiminė, kad buvo neblaivus asmuo, kuris davė parodymus, kad jį matydamas specialiai didino greitį, jam tas įsiminė. Dėl aplinkybių gali pasakyti, jog prisimena, kad buvo sužalotas asmuo, jiems atvažiavus įvykio vietoje jau buvo kitas ekipažas ir jie užfiksavo įvykio aplinkybes. Jis surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ , tik dabar neprisimena, ar jis, ar kolegė braižė schemÄ . Jis neatsimena, su kuo tÄ dienÄ dirbo.

Jų buvo du ekipažai, nes pirmas atvyko pirmi į įvykio vietÄ . Kadangi yra kelių policija ir yra sužaloti asmenys, perėmė tolimesnį įvykio tyrimÄ . Atlieka kelių saugumo funkcijas ir jiems priklauso eismo įvykių forminimas. Eismo įvykį įformino jų ekipažas. Paimto D. K. paaiÅ¡kinimo neprisimena taip pat ir vairuotojo paaiÅ¡kinimo neprisimena, nes seniai buvo. Kitų aplinkybių neprisimena. Teismas gali remtis jo tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Ar buvo nustatyti liudytojai, tiesiogiai matę eismo įvykį, neprisimena.

Jei bÅ«tų nustatyti liudytojai, savo tarnybiniame praneÅ¡ime bÅ«tų nurodęs. Kadangi į įvykio vietÄ atvažiavo pirmas ekipažas, turėtų pirmas nurodyti įvykio aplinkybes. Jei bÅ«tų nustatyti liudytojai, jie bÅ«tų nurodyti tarnybiniuose praneÅ¡imuose.

3. Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, jo kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais: 3.1. Liudytoja R. N., Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausioji patrulė, 2019 m. gruodžio 18 d. liudytojo apklausos metu nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 21 d. dirbo marÅ¡rute „Centras“, kartu su ja dirbo Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausiasis patrulis R.

P.. Maždaug apie 6 val. ryto iÅ¡ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) sankryžoje, automobilis „VW Golf“, kurio valstybinio numerio pasakyti tikrai negali, kadangi neprisimena, perėjoje partrenkė vyrÄ . Nuvykus minėtu adresu, pareigÅ«nai rado sankryžoje sustojusį automobilį „VW Golf“, kuriame sėdėjo senyvo amžiaus vyriÅ¡kis, kuris paaiÅ¡kino, kad jis važiavo į turgų ir, bÅ«damas sankryžoje (duomenys neskelbtini) jam iÅ¡ deÅ¡inės pusės, iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės (ne per pėsčiųjų perėjÄ ) iÅ¡lindo pėsčiasis, kurį vairuotojas kliudė deÅ¡ine automobilio puse.

Patikrinus vairuotojo girtumÄ , vairuotojas buvo blaivus. Liudytoja vairuotojo paklausė, kur yra pėsčiasis, kurį jis kliudė. Vairuotojas parodė, kad pėsčiasis stovi ant Å¡aligatvio ir tuo metu rÅ«kė cigaretę. Liudytojai priėjus prie pėsčiojo ir jo paklausus ar jam kažkur skauda, jis pradėjo keiktis ir pasakė, kad skauda visur. Liudytoja pėsčiajam atsakė, kad medikai jau važiuoja, bet jis buvo nusiteikęs agresyviai ir toliau rėkė ir keikėsi. Po kurio laiko pėsčiasis atsisėdo ant Å¡aligatvio, rÅ«kė cigaretę ir laukė kol atvyks medikai.

Pareigūnams atvykus pėsčiasis stovėjo ant šaligatvio prie pėsčiųjų perėjos, esančios arčiau (duomenys neskelbtini). Liudytojai akivaizdžiai matėsi, kad pėsčiasis neblaivus. Atvykus medikams, pėsčiasis buvo išvežtas į ligoninę (1 tomas, b. l. 68–69). 3.2. 2019 m. rugsėjo 21 d. eismo įvykio vietos planas su papildomais duomenimis apie eismo įvykį ir foto lentelė, iš kurių matyti, jog eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, kurioje yra įrengtos dvi pėsčiųjų perėjos, pažymėtos kelio ženklais Nr. 533, žymėjimu ant važiuojamosios dalies – „Zebras“.

Artimesnė (duomenys neskelbtini) gatvei, įrengta su greičio mažinimo priemone – kalneliu. Įvykio vietos plane nurodyta transporto priemonės „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vieta – automobilis stovi priekiu link (duomenys neskelbtini) gatvės, važiuojamojoje kelio dalyje, 3,70 m atstumu nuo dešinio kelkraščio, 0,40 m atstumu iki pėsčiųjų perėjos, esančios arčiau (duomenys neskelbtini) gatvės, žymėjimo „Zebras“. Nurodytas transporto priemonės stabdymo kelias (7,85 m ir 5,00 m) ant važiuojamosios dalies, prasidedantis 2,30 m atstumu už pėsčiųjų perėjos, esančios arčiau (duomenys neskelbtini) gatvės (1 tomas, b. l. 19, 21–38). 3.3.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. rugsėjo 21 d. Transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuoti duomenys apie transporto priemonę – „VW Golf“, pilkos spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai arba pirmos registracijos data (duomenys neskelbtini), savininkas V. V., savininko adresas (duomenys neskelbtini). Nustatyti automobilio techniniai defektai, sugadinimai ant automobilio priekinio stiklo, priekinio dešinės pusės žibinto, priekinės apdailos detalės. Padaryta išvada, kad transporto priemonė apgadinta eismo įvykio metu (1 tomas, b. l. 39). 3.4.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. spalio 30 d. specialisto išvadoje Nr. G 1521/2019(04) nurodoma, jog nukentėjusiajam D. K. padaryti sužalojimai: stuburo kaklinės dalies VI slankstelio keterinės ataugos lūžis, kairio kelio vidinio šalutinio raiščio įplyšimas, muštinė žaizda viršugalvyje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais, bukais paviršiais. D. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl stuburo kaklinės dalies VI slankstelio keterinės ataugos lūžio ir kairio kelio vidinio šalutinio raiščio įplyšimo jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Sužalojimai D. K. galėjo bÅ«ti padaryti 2019 m. rugsėjo 21 d. (duomenys neskelbtini), sankryžoje įvykusio eismo įvykio, kurio metu automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kliudė pėsčiÄ jį, D. K., aplinkybėmis ir laiku (1 tomas, b. l. 59).

4. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Å iame BK straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir padarinių.

Å ios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veikÄ pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimÄ ), jos padarinius (eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), bet ir jų priežastinį ryšį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad iÅ¡vada apie priežastinio ryÅ¡io buvimÄ daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar Å¡ie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga.

Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiÅ¡koje situacijoje Å¡iam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs. Be to, bÅ«tina nustatyti, ar kilę padariniai yra dėsningi ar atsitiktiniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-110-699/2017). 4.1. Net ir nustačius KET pažeidimÄ ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi bÅ«ti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerÅ«pestingumas).

Nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti bÅ«tina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingÄ savo veikos pobÅ«dį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalÄ kito asmens sveikatai, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi Å¡ių padarinių iÅ¡vengti. Tai reiÅ¡kia, kad toks asmuo netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kurios, jo manymu, turėjo užkirsti keliÄ padariniams. Nusikalstamam nerÅ«pestingumui konstatuoti bÅ«tina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalÄ kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

Turėjimas numatyti padarinius iÅ¡plaukia iÅ¡ įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams iÅ¡manyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiÅ¡kia vairuotojo realiÄ galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumÄ ar pavojingumÄ bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai.

Apie tai teismas sprendžia konkrečiu atveju įvertinęs eismo sÄ lygas bei situacijÄ , kitų eismo dalyvių veiksmus, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes.

5. Kaltinamasis V. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme savo kaltę neigė, nurodė, jog dėl įvykio kaltas pats nukentėjusysis D. K., nes jis viduryje sankryžos atsitrenkė į kaltinamojo V. V. sankryžoje važiuojančio automobilio priekinį deÅ¡inį Å¡onÄ .

6. Teismas Å¡iuos kaltinamojo parodymus vertina kritiÅ¡kai, kaip gynybinę versijÄ , siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, nes kaltinamojo V. V. versijÄ paneigia kiti byloje esantys įrodymai. 6.1. Kaltinamojo V. V. parodymus, jog jis važiavo tiesiai pirma eismo juosta, deÅ¡ine kelio puse, automobilis buvo 2 metrus nuo deÅ¡inio kraÅ¡to, teismas vertina kritiÅ¡kai, nes iÅ¡ byloje esančio eismo įvykio vietos plano matyti, jog kaltinamojo V. V. įvykio metu vairuotas automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliko tiesias stabdymo žymes, kas patvirtina V.

V. parodymus, jog jis važiavo ir stabdė tiesiai, tačiau jo automobilis buvo ne pirmoje eismo juostoje, o beveik ties važiuojamosios dalies viduriu, o bÅ«tent, 3,7 m atstumu nuo deÅ¡iniojo kelkraščio, kai bendras kelio plotis yra 9 m. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos, kuriose užfiksuota automobilio stovėjimo vieta, ir nukentėjusiojo parodymai, jog iki įvykio buvo likęs vienas žingsnis ir jis bÅ«tų buvęs kelio viduryje. Teismas pažymi, jog (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje, kurioje įvyko eismo įvykis, yra vienpusis eismas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog V. V. automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos padarymo metu, vairavo labiau važiuojamosios dalies viduriu, o ne arčiau deÅ¡iniojo kraÅ¡to, t. y. ne visiÅ¡kai pirmÄ ja eismo juosta, automobilio važiavimo kryptis eismo įvykio metu (važiuojant ir stabdant) nekito. 6.2. Kaltinamasis nurodo, jog nukentėjusysis ėjo ne per pėsčiųjų perėjÄ , o važiuojamÄ ja kelio dalimi, tačiau Å¡iuos parodymus paneigia teisme duoti nukentėjusiojo parodymai ir byloje esantys įrodymai.

Nukentėjusysis teismui nurodė, jog jis normaliu tempu ėjo per pėsčiųjų perėjÄ , esančiÄ arčiau (duomenys neskelbtini) gatvės. Kaltinamasis teigė, jog po susidÅ«rimo jis pavažiavo porÄ metrų ir tada stabdė automobilį. IÅ¡ byloje esančio eismo įvykio plano matyti, kad automobilio stabdymo žymės prasidėjo 2,30 m atstumu nuo pėsčių perėjos, esančios arčiau (duomenys neskelbtini) gatvės, t. y. apie du metrus pavažiavus už jos, kas atitinka kaltinamojo parodymus, jog po susidÅ«rimo, jis dar pavažiavo ir tuomet stabdė, bei patvirtina, jog nukentėjusysis buvo kliudytas pėsčiųjų perėjoje, esančioje arčiau (duomenys neskelbtini) gatvės. 6.3.

Byloje siekiant iÅ¡samiai iÅ¡tirti įvykio aplinkybes tikslinga nustatyti ir tai, kuria automobilio dalimi (vieta) buvo kliudytas nukentėjusysis. Kaltinamasis nurodė, jog pėsčiÄ jį (D. K.) kliudė automobilio priekiu, deÅ¡ine puse, jis pats atsitrenkė į automobilį. Nukentėjusysis D. K. teisme duodamas parodymus nurodė, jog jį einantį per perėjÄ kliudė priekinė automobilio dalis – automobilio buferis (bamperis). Å iuo atveju tikslinga įvertinti V. V. eismo įvykio metu vairuoto automobilio apgadinimus.

Pažymėtina, jog kaltinamasis teismui nurodė, kad prieš eismo įvykį automobilio dešines pusės žibintas apgadintas nebuvo. Byloje esančiame Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. rugsėjo 21 d. Transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuoti duomenys apie transporto priemonę, „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir nurodyti nustatyti automobilio techniniai defektai: sugadinimai ant automobilio priekinio stiklo, priekinio dešinės pusės žibinto, priekinės apdailos.

Teismo vertinimu, minėti transporto priemonės apgadinimai patvirtina nukentėjusiojo versijÄ , jog jis buvo kliudytas automobilio priekiu, o ne deÅ¡iniÄ ja automobilio puse. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu parodė vietÄ , į kuriÄ pajuto pirmÄ smÅ«gį susidÅ«rimo su V. V. vairuojama transporto priemone metu – kairę kojÄ . TikslÅ«s nukentėjusiojo D. K. sužalojimai buvo nustatyti 2019 m. spalio 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G. 1521/2019(04), kurioje, be kitų sužalojimų, nurodytas kairio kelio vidinio Å¡alutinio raiščio įplyÅ¡imas.

Teismo nuomone, nustatyti sužalojimai taip pat patvirtina nukentėjusiojo parodymus. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas kaltinamojo nurodytÄ aplinkybę, jog nukentėjusysis pats atsitrenkė į automobilio Å¡onÄ , vertina kritiÅ¡kai, sprendžia, jog nukentėjusysis buvo kliudytas automobilio priekiu, po ko atsirado automobilio apgadinimai ant priekinio deÅ¡inės pusės žibinto bei buferio, taip pat nukentėjusiojo ir automobilio kontaktas įvyko automobilio priekiui – buferiui, atsitrenkus į nukentėjusiojo kairę kojÄ . 6.4.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jog automobilis iki pėsčiojo kliudymo ir stabdant važiavo tiesiai, stabdymo žymių pradžiÄ , atstumÄ nuo deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to, pėsčiojo judėjimo kryptį ir tai, kad jis buvo kliudytas automobilio priekine dalimi, darytina iÅ¡vada, jog pėsčiasis iki kliudymo į pėsčiųjų perėjÄ buvo įžengęs apie 4 metrus.

7. Kaltinamasis V. V. nepripažįsta, jog pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 ir 127 punktų reikalavimus. 7.1. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET), redakcijoje Nr. 88-3530 (galiojusioje nusikalstamos veikos padarymo metu) 9 punkte numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. 7.2.

KET 30 punkte numatyta, jog artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ , o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kuriÄ eismo juostÄ perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieÅ¡ pat eismo juostÄ (važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ ) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiÄ jį.

Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iÅ¡ vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. 7.3. KET 127 punkte numatyta, jog vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties.

Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. 7.4. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamasis padarė Kelių eismo taisyklių 9, 30, ir 127 punktų pažeidimus ir jie techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti, nes jis artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sÄ lygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties (Å¡iuo atveju per perėjÄ Ä—jusio nukentėjusiojo), bei artėdamas prie pėsčiųjų perėjos nepaisė reikalavimo, vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, nesustojo prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ ir neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam galėtų sukelti pavojų, todėl darytina iÅ¡vada, jog tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

Kaltinamojo veiksmais vertintini kaip padaryti esant nusikalstamam pasitikėjimui.

8. Ä®vertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo V. V. padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 281 straipsnio 1 dalyje, atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Teismas sprendžia, jog kaltinamojo V. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

9. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis). 9.1. V. V. padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ , nusikalstama veika yra baigta.

Nusikalto anksčiau neteistas (1 tomas, b. l. 80), nusikalstamos veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka: 2018 m. spalio 2 d. suraÅ¡ytas protokolas su administraciniu nurodymu dėl greičio virÅ¡ijimo, paskirta bauda sumokėta 2018 m. spalio 16 d., po nusikalstamos veikos padarymo V. V. 2020 m. sausio 21 d. suraÅ¡ytas protokolas su administraciniu nurodymu už tai, kad 2019 m. lapkričio 18 d. vairuodamas automobilį iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir atsitrenkė į kelkraÅ¡tyje stovinčius automobilius, eismo įvykio metu apgadintos trys transporto priemonės, 2021 m. sausio 21 d. duomenimis, paskirta 5 eurų bauda sumokėta nebuvo (2 tomas, b. l. 51–52), nedirbantis, pensininkas (1 tomas, b. l. 83), naÅ¡lys, turi sveikatos problemų.

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 9.2. Atsižvelgdamas į ankščiau (6.1. punkte) nurodytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis V. V. nėra linkęs daryti nusikaltimus, yra garbingo amžiaus, turi sveikatos problemų, teisiamas pirmÄ kartÄ , byloje nėra duomenų apie naujus ikiteisminius tyrimus, todėl bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. V. skiriant BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ baudos bausmę, nustatant jos minimalų dydį, baudÄ sumokant per teismo nustatytinÄ terminÄ .

10. BK 67 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kartu su bausme gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, iÅ¡plėstinis turto konfiskavimas, įpareigojimas praneÅ¡ti apie gyvenamosios vietos pakeitimÄ ar iÅ¡vykimÄ iÅ¡ jos.

11. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Pažymėtina, jog numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau Å¡io straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ .

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. 11.1. Nagrinėjamu atveju V. V. neatsargų nusikaltimÄ padarė blaivus, neteistas, iki Å¡io įvykio administracine tvarka baustas už nežymų kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , automobilio vairavimo stažas – 60 metų, byloje nėra duomenų, jog jis sistemingai ir piktybiÅ¡kai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, spręstina, jog jis nusikalto atsitiktinai.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis yra sunkios sveikatos, tačiau Å¡ie duomenys nepatvirtina, jog dėl Å¡ių aplinkybių jis nebegali vairuoti transporto priemonės, o kaltinamojo amžius bei prasta sveikata, teismo nuomone, savaime negali nulemti bÅ«tinybę skirti kaltinamajam minėtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kaltinamajam V. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

12. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – vienas pagrindinių tikslų yra iÅ¡imti iÅ¡ apyvartos turtÄ , kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti, užkirsti keliÄ toliau naudoti šį turtÄ tokiais tikslais, taip pat daryti atitinkamÄ prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys Nr. 2K-262-489/2017, 2K-72-489/2020 ir kitos).

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. 12.1. Narinėjamu atveju transporto priemonė – „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso kaltinamajam V. V., todėl jos konfiskavimas turi bÅ«ti svarstomas. Nors V. V. nepripažino padaręs neatsargų nusikaltimÄ , tačiau yra garbingo amžiaus, neteistas, iki Å¡io įvykio administracine tvarka baustas už nežymų kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nusikalto atsitiktinai, todėl atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju kaltinamojo V.

V. automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos padarymo priemone tapo atsitiktinai, nėra nuolatos naudojama tyčinių veikų padarymui, todėl šio turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

13. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD kompaktinė plokÅ¡telė su fotonuotraukomis, esanti voke, ir prisegta prie 1 tomo galinio bylos virÅ¡elio, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 20 MGL (1000 (vieno tÅ«kstančio)) eurų baudÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, kad paskirtÄ baudÄ privaloma sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant įmokos kodÄ 6801, ir pateikti teismo raÅ¡tinės tarnautojui banko kvitÄ . Jeigu bauda nesumokama savanoriÅ¡kai, jÄ priverstinai iÅ¡ieÅ¡ko antstolis pagal teismo nuosprendį priėmusio teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ . Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

CD kompaktinę plokÅ¡telę su fotonuotraukomis, esančiÄ voke, ir prisegtÄ prie 1 tomo galinio bylos virÅ¡elio, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per nuosprendį priėmusio Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėja Daiva Domeikienė