2023-10-11 Nr. AB-18084-3-61-3-04385-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-601-602/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04385-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.13.1.2; 12.13.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą J. J. dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja J. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2021 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 21R-697(AG-648/02-2021) (toliau – ir LAGK sprendimas) dalį, kuria nuspręsta atmesti kaip nepagrįstą skundo dalį dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. (23.31-08)467-41275 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (toliau – ir VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas); 2) panaikinti VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-41275 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto; 2) sumažinti pareiškėjai priskaičiuotus 40 899,93 Eur delspinigius.

2. Pareiškėja skunde nurodė, jog VMI 2018 m. liepos 26 d. priėmė sprendimą Nr. (21.131-31-5) FR0682-245 dėl patikrinimo akto tvirtinimo dalies, kuriame pareiškėjai apskaičiuota ir nurodyta sumokėti į biudžetą 50 536,08 Eur gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM), 32 280,75 Eur GPM delspinigių ir 5 054 Eur GPM baudą. Sprendimas priskaičiuoti minėtas sumas iš pareiškėjos, be kita ko, grindžiamas tuo, kad nuo 2010 m. iki 2011 m. ir nuo 2013 m. iki 2014 m. (toliau – ir ginčo laikotarpiai) pareiškėja iš J. P. M. ir kitų asmenų gavo kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų (t. y. 2010 m. – 179 360,01 Lt, 2011 m. – 814 947,32 Lt, 2013 – 104 319,43 Lt, 2014 m. – 74 969,81 Lt; toliau šios pajamos – ir ginčo pajamos), nuo kurių neapskaičiavo bei nesumokėjo GPM. Pareiškėja šį sprendimą skundė įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi išsprendė pareiškėjos ir VMI ginčą, pareiškėjos skundą nuspręsdamas atmesti. VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. priėmė ginčijamą sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos turto, iš viso – 96 402,98 Eur, prievolių ataskaitoje pažymėdama, jog šią sumą sudaro 50 449,05 Eur prievolės, 5 054,00 Eur baudos ir 40 899,93 Eur delspinigių. Pareiškėja dėl VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto pateikė skundą LAGK, kuri 2021 m. spalio 28 d. priėmė sprendimą pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies: panaikinti VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo dalį dėl gyventojų pajamų mokesčio delspinigių apskaičiavimo, o likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

3. Pareiškėjos teigimu, VMI, priimdama 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą, nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo (išsamumo ir proporcingumo) principų, VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktuose įtvirtintų nuostatų, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

4. Pareiškėja paaiškino, kad ji yra sukūrusi šeimą – turi du nepilnamečius vaikus ir veda bendrą ūkį (nesudarius santuokos) su J. P. M.. 2010 m. – 2011 m., 2013 m. – 2014 m. J. P. M. ir kiti asmenys J. P. M. pavedimu pervedė 1 188 385,19 Lt J. P. M. priklausiusių piniginių lėšų į pareiškėjos sąskaitas (toliau – ir Lėšos). Lėšos buvo panaudotos šeimos būstui įsigyti, padengti dukrų privataus mokymosi, pragyvenimo išlaidas, finansuoti šeimos laisvalaikį ir kitais būdais kurti šeimos materialinį gerbūvį. Tokiu būdu tarp J. P. M. (iš vienos pusės), pareiškėjos ir jų abiejų dukrų (iš kitos pusės) susiklostė dovanojimo teisiniai santykiai, kaip vieni iš esminių šeimos gyvenimo požymių, nes J. P. M. dovanotos Lėšos buvo perduotos jo šeimos nariams ir panaudotos jų kasdienių poreikių tenkinimui.

5. Pareiškėja nurodė, kad VMI 2018 m. liepos 26 d. priėmė sprendimą Nr. (21.131-31-5) FR0682-245 (toliau – ir VMI 2018 m. liepos 26 d. sprendimas), kuriuo patvirtintas 2018 m. gegužės 24 d. patikrinimo aktas Nr. (21.60-32)-FR0680-213 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir jame apskaičiuota 50 536,08 Eur GPM suma, priskaičiuoti 32 280,75 Eur delspinigiai ir skirta 5 054 Eur bauda. VMI įpareigojo pareiškėją sumokėti šias GPM ir su juo susijusias sumas, nes konstatavo, kad pareiškėja į savo sąskaitas iš užsienio juridinių, fizinių asmenų gavo pajamų, kurios neatitinka Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 17 straipsnio 1 dalies 26 punkte, taip pat GPMĮ 17 straipsnio 2 dalyje nustatytų neapmokestinimo sąlygų.

6. Pareiškėja akcentavo, kad nagrinėjamu atveju delspinigių ir baudų suma sudaro net 91 procentą pareiškėjai apskaičiuotos GPM sumos, todėl papildomos su mokesčiais susijusios sumos laikomos baudžiamąja priemone, ką pripažįsta tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Pasak pareiškėjos, tokio dydžio delspinigiai neadekvatūs ir neproporcingi teisės pažeidimui ir siekiamam tikslui. Pareiškėja pažymėjo, kad ji nepiktnaudžiavo teise ir nevilkino teisminių procesų, kilus ginčui dėl GPM prievolės mokėjimo pagrindų, todėl jos atžvilgiu susiklostė neadekvati situacija. Be kita ko, GPM prievolė nebuvo įvykdyta, nes pareiškėja ir VMI skirtingai traktavo ginčo pajamų paskirtį: pareiškėja lėšas, kurias VMI pripažino mokesčio objektu, gavo šeimos išlaikymui iš jos faktinio sutuoktinio (tokios lėšos nėra apmokestinamos susituokusiems asmenims), todėl nagrinėjamoje situacijoje negalima įžvelgti pareiškėjos tyčios.

7. Atsakovas VMI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad jo 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr. (23.31-08)467-41275 parengtas pagal galiojančią FR0497 formą, patvirtintą VMI viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-11 (VMI viršininko 2017 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. VA-16 redakcija). VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendime nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 33 straipsnio 8 punktas, 106 straipsnio 1 dalies 4 punktas, įtvirtinantis bendrus teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką pasibaigimo pagrindus. VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendime aiškiai nurodytas jų tikslas, t. y. kad juo nusprendžiama išieškoti į biudžetą iš mokesčio mokėtojo turto nurodytą nesumokėtą mokestinę nepriemoką. Taip pat aiškiai išdėstyta jo apskundimo tvarka. VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas patvirtintas (autorizuotas) VMI informacinėje sistemoje ir pareiškėjai 2021 m. gegužės 8 d. pateiktas VMI portalo e.VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srityje Mano VMI (toliau – ir Mano VMI).

9. Atsakovas pažymėjo, kad kartu su VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu pareiškėjai buvo pateikta ir prievolių ataskaita, kurioje nurodyta, kokios mokestinės prievolės yra išieškomos, išskirtas prievolių tipas, prievolės susidarymo laikotarpis (patikrinimo akto data – 2018 m. gegužės 24 d.), išskirtos prievolių, delspinigių sumos. Atsakovas mano, kad ginčijamas VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

10. Atsakovas VMI pateikė teismui skundą, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti tą patį Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. spalio 28 d. sprendimą Nr.21R-697(AG-648/02-2021), kurį su skundu kreipdamasi į teismą ginčijo pareiškėja. Pareiškėjos ir atsakovo reikalavimai teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi buvo sujungti į vieną bylą.

11. Atsakovas VMI teismui pateiktame skunde nurodė, kad nesutinka su LAGK priimtu sprendimu ta apimtimi, kuria buvo tenkintas pareiškėjos skundas dėl VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo dalies dėl gyventojų pajamų mokesčio delspinigių apskaičiavimo panaikinimo.

12. Atsakovas teigė, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs du skirtingus ir savarankiškai taikomus delspinigių skaičiavimo už netinkamą mokestinės prievolės vykdymą pagrindus tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokesčių sumą, nurodytą mokesčių administratoriaus sprendime dėl mokestinio patikrinimo akto ar kito patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento patvirtinimo. Vienu atveju delspinigiai yra skaičiuojami dėl to, kad mokesčių mokėtojas nesumokėjo mokesčio to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Kitas delspinigių skaičiavimo pagrindas taikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas per MAĮ 81 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nesumoka sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytų papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumų.

13. Atsakovas nurodė, kad MAĮ 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų: 1) mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime; 2) mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu; 3) mokesčių mokėtojas šio Įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje numatytu terminu nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodytų mokesčio ir su juo susijusių sumų. Be to, pagal MAĮ 105 straipsnio 2 dalį, teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas – po 20 dienų po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos.

14. Atsakovas pažymėjo, kad pasibaigus mokestiniam ginčui jis 2021 m. gegužės 7 d. raginimu Nr. (23.31-08)464-649 paragino pareiškėją sumokėti 50 466,28 Eur GPM, 5 054,00 Eur šio mokesčio baudą ir 32 280,73 Eur šio mokesčio delspinigių, tačiau pareiškėja į raginimą nereagavo.

15. Pareiškėja J. J. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

16. Pareiškėja nurodė, kad VMI 2021 m. gegužės 7 d. raginime ir VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendime nurodyta delspinigių suma skiriasi, t. y. raginime nurodyta delspinigių suma yra 32 280,75 Eur, o 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendime – 40 899,93 Eur. Pareiškėja teigė, kad atsakovas nenurodė jokių argumentų dėl 2021 m. gegužės 7 d. raginime ir 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendime Nr. (23.31-08)467-41275 išieškoti mokestinę nepriemoką nurodytų skirtingų delspinigių sumų. Byloje nėra jokių įrodymų, jog pareiškėjai 2021 m. gegužės 7 d. pateiktas raginimas būtų negaliojantis ar pakeistas.

17. Pareiškėja teigė, kad VMI skunde nurodyti argumentai nepašalina LAGK sprendime nurodytų VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką trūkumų, t. y. skunde apskritai nėra argumentų, paaiškinančių, kodėl delspinigiai nuo raginimo dienos iki sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką padidėjo kiek daugiau nei 8 tūkstančiais eurų. Be to, VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką prieštarauja MAĮ 89 straipsniui, 105 straipsnio 2 daliai dėl to, jog jame nurodytos sumos neatitinka 2021 m. gegužės 7 d. raginime nurodytų sumų. Pasak pareiškėjos, nesant aiškaus teisinio ir faktinio pagrindimo delspinigių padidėjimui, pareiškėja negali ginti savo interesų, nes nėra aišku apskritai, kodėl toks sumų padidėjimas įvyko.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjos J. J. ir atsakovo VMI skundus tenkino iš dalies – paliko nepakeistą LAGK 2021 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 21R-697 (AG-648/02-2021). Likusias pareiškėjos ir atsakovo skundo dalis teismas atmetė kaip nepagrįstas.

19. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad tarp pareiškėjos ir VMI kilęs mokestinis ginčas dėl GPM mokestinės nepriemokos yra išspręstas įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-568-968/2021.

20. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis MAĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pasibaigus mokestiniam ginčui, VMI 2021 m. gegužės 7 d. surašė raginimą Nr. (23.31-08) 464-649, kuriuo pareiškėja buvo paraginta sumokėti 50 466,28 Eur GPM, 5 054,00 Eur šio mokesčio baudą ir 32 280,73 Eur šio mokesčio delspinigių. Pareiškėja su raginimu susipažino 2021 m. gegužės 8 d. per VMI elektroninių paslaugų sritį „Mano VMI“. Kadangi nepavyko išieškoti mokestinės nepriemokos iš bankų sąskaitose esančių lėšų, VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-41275 išieškoti 96 402,98 Eur (50 449,05 Eur GPM, 5 054,00 Eur šio mokesčio baudą ir 40 899,93 Eur šio mokesčio delspinigių) mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos turto, su kuriuo pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 27 d. susipažino per mokesčių inspekcijos elektroninių paslaugų sritį „Mano VMI“. Pareiškėjai per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo nesumokėjus VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendime nurodytų sumų, sprendimas 2021 m. rugsėjo 27 d. buvo perduotas vykdyti antstolės A. S. (toliau – ir Antstolė) kontorai.

21. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad VMI, gavusi pareiškėjos atstovės prašymą dėl atleidimo nuo priskaičiuotų delspinigių ar jų dalies mokėjimo, 2021 m. rugsėjo 28 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-48188 sustabdyti dalies VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo vykdymą (t. y. dėl 40 899,93 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių), kuris 2021 m. rugsėjo 28 d. perduotas Antstolei vykdyti. Dėl likusios VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu iš turto išieškomos sumos 55 503,05 Eur (50 449,05 Eur GPM ir 5 054,00 GPM bauda) Antstolė tęsė išieškojimo veiksmus. Pareiškėja su 2021 m. rugsėjo 23 d. skundu kreipėsi į LAGK dėl VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-41275 panaikinimo. LAGK 2021 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 21R-697(AG-648/02-2021) panaikino VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-41275 dalį dėl gyventojų pajamų mokesčio delspinigių apskaičiavimo.

22. Teismas, aptaręs ginčo teisinius santykius reglamentuojančio MAĮ 33 straipsnio 8 dalies, 105 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, darė išvadą, kad pareiškėjai nesumokėjus ginčo mokestinės nepriemokos per atsakovo raginime nustatytą terminą, kitą dieną po to, kai pasibaigė raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, mokesčių administratorius (VMI) turėjo teisę priimti sprendimą priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos turto. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai buvo žinoma jos pareiga sumokėti mokestinę nepriemoką ir, kad nesumokėjus jos nustatytu terminu, pagal įstatymą, mokesčių administratorius turi tesiės imtis priverstinių mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų. Teismas akcentavo, kad būtent VMI yra institucija, kuriai įstatymu priskirta administruoti mokesčius ir kuriai nustatyta teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką bei priimti sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto (MAĮ 33 str. 8 p., 106 str. 1 d. 4 p.).

23. Teismas, išanalizavęs skundžiamą VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-41275, pažymėjo, kad jis atitinka VMI viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-11 (nuo 2017 m. vasario 8 d. galiojanti redakcija) patvirtintą sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto formą ir turinį. VMI minėtu sprendimu nusprendė iš pareiškėjos turto išieškoti į biudžetą bendrą 96 402,98 Eur sumą, prie šio sprendimo pridėjo Prievolių ataskaitą, kurioje nurodyta, jog prievolės sumą sudaro 50 449,05 Eur, bauda – 5 054 Eur, delspinigių suma – 40 899,93 Eur.

24. Vertindamas pareiškėjos argumentus, kad iš VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo turinio nėra aiški mokestinės nepriemokos išieškojimo faktinė ir teisinė kilmė, kad apskaičiuoti delspinigiai ir bauda sudaro net 91 procentą pareiškėjai apskaičiuotos GPM sumos, teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje nenagrinėjamas mokestinis ginčas ir nesprendžiamas mokestinio ginčo metu nagrinėtas mokestinės nepriemokos dydžio klausimas. Teismas akcentavo, kad VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu nenustatė pareiškėjai mokestinės prievolės, todėl faktinės aplinkybės, susijusios su jos atsiradimu, sprendime nenurodytos. Šios aplinkybės nurodytos VMI 2018 m. liepos 26 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5)FR0682-245, tuo tarpu skundžiamas VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas priimtas pastarojo pagrindu, nustačius, kad pareiškėja jai apskaičiuotos mokestinės prievolės neįvykdė.

25. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendime nenurodė nei vieno MAĮ 105 straipsnio 1 dalyje išdėstyto pagrindo, kuo vadovaudamasi priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką, nes teismas nustatė, jog VMI, priimdama 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą, rėmėsi MAĮ 33 straipsnio 8 punkto ir 106 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis bei laikėsi anksčiau minėtų sprendimo formos ir turinio reikalavimų (FR0497 forma).

26. Dėl pareiškėjos teiginių, kad skiriasi prievolių sumos, nurodytos VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendime ir 2018 m. liepos 26 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5)FR0682-245, teismas, įvertinęs sprendimuose mokesčių administratoriaus nurodytas išieškotinas mokestinės prievolės sumas, sutiko, kad nurodyti GPM dydžiai skiriasi (ginčijamame VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendime – 50 449,05 Eur; VMI 2018 m. liepos 26 d. sprendime – 50 536,08 Eur), taip pat skiriasi ir GPM delspinigių sumos (VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendime – 40 899,93 Eur; VMI 2018 m. liepos 26 d. sprendime – 32 280,75 Eur), tuo tarpu paskirtos baudos dydis nesiskiria – 5 054, 00 Eur.

27. Teismas sutiko su LAGK sprendimo išvada, kad vertinant mokestinės nepriemokos kilimo aplinkybes, esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams dėl mokestinio ginčo, nėra pagrindo kvestionuoti pareiškėjai tenkančios mokestinės prievolės. Todėl, atsižvelgiant į pareiškėjai palankesnę (nors ir nežymiai) ginčijamame VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendime nurodytą 50 449,05 Eur prievolės sumą, vien dėl šio netikslumo atsakovo priimto sprendimo dėl GPM (50 449,05 Eur) ir baudos (5 054 Eur) išieškojimo iš turto nėra pagrindo pripažinti neteisėtu ir jį naikinti. Spręsdamas dėl atsakovo nurodytų pareiškėjai sumokėti delspinigių, teismas vertino, jog 2021 m. gegužės 7 d. raginime Nr. (23.31-08) 464-649 nurodžius 32 280,73 Eur sumą, o 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendime (23.31-08) 467-41275 – 40 899,93 Eur, tokio sumų skirtumo atsakovas nepagrindė jokiais skaičiavimais ir plačiau nedetalizavo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su pareiškėjos skundo argumentu, kad atsakovas 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendime nedetalizavo, už kokį laikotarpį ir kokiu būdu apskaičiuoti delspinigiai, nepaaiškinta, dėl ko delspinigių suma ženkliai išaugo.

28. Teismas akcentavo, kad nors atsakovas savo skunde teismui nurodė, jog didesni delspinigiai apskaičiuoti, nes pasibaigus mokestiniam ginčui delspinigiai yra paskaičiuoti už visą mokestinio ginčo vedimo laikotarpį, o 180 dienų laikotarpis delspinigių skaičiavimui skaičiuojamas nuo raginimo sumokėti mokestinę nepriemoką datos, t. y. nuo 2021 m. gegužės 7 d., kai VMI pasirašė raginimą Nr. (23.31-08) 464-649, toks atsakovo pagrindimas, teismo vertinimu, neatitinka byloje surinktų įrodymų. Teismas pažymėjo, kad iš delspinigių ataskaitų, prievolių ataskaitų lentelių ir raginimo lentelės matyti, jog delspinigių skaičiavimui imti mokestiniai laikotarpiai 2010 m. – 2015 m. Kaip buvo apskaičiuoti didesni, nei raginime nurodyti delspinigiai, VMI nei savo sprendime, nei procesiniuose dokumentuose teismui nepagrindė ir nedetalizavo.

29. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą ir administracinių teismų praktiką, ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir įrodymus, darė išvadą, kad LAGK pagrįstai konstatavo, jog VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo dalis dėl delspinigių išieškojimo iš pareiškėjos turto nėra pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, delspinigių apskaičiavimas nedetalizuotas, nepašalinti esminiai neaiškumai dėl apskaičiuotos delspinigių sumos padidėjimo, todėl LAGK pagrįstai nusprendė šią VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo dalį panaikinti, kaip neatitinkančią VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimų.

30. Atsižvelgdamas į tai, kad LAGK pripažino, jog VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo dalis dėl GPM turi trūkumų, tačiau įvertinęs ją kaip palankią pareiškėjai, jos nepripažino neteisėta ir nepanaikino. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir šalių procesinius dokumentus, pritarė tokiai LAGK išvadai.

III. 31. Atsakovas VMI apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo dalį, kuria buvo palikta nepakeista LAGK 2021 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 21R-697(AG-648/02-2021) dalis, kuria panaikinta VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. (23.31-08)467-41275 dalis dėl gyventojų pajamų mokesčio delspinigių apskaičiavimo.

32. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu, be kitų įrodymų, kurie jau yra pateikti į bylą, pateikė naujus įrodymus – VMI 2021 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (21.222)500-264 „Dėl atleidimo nuo baudų ir / ar delspinigių“ ir VMI 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-102801, kuriuo pakeistas VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.

33. Atsakovas, aptaręs bylos faktines aplinkybes, pažymėjo, kad vykstant ginčui pasikeitė faktinės bylos aplinkybės, nes VMI 2021 m. spalio 21 d. priėmė sprendimą Nr. (21.222)500-264 „Dėl atleidimo nuo baudų ir / ar delspinigių“. Šiuo sprendimu pareiškėja yra atleista nuo 16 140,38 Eur GPM delspinigių sumokėjimo, todėl VMI 2022 m. gegužės 12 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)467-102801 pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Taigi šiuo metu VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr. (23.31-08)467-41275 yra pakeistas, VMI 2022 m. gegužės 12 d. sprendimu sumažinant išieškomą delspinigių sumą, šiuo metu išieškoma delspinigių suma sudaro 24 939,95 Eur.

34. Atsakovas nurodė, kad byloje ginčijamame VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendime įtraukta ir pateikta išieškojimui 40 899,93 Eur GPM delspinigių suma. Į šią sumą įtraukta ir VMI 2018 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. (21.131-31-5) FR0682-245 patvirtinti sumokėti 32 280,73 Eur GPM delspinigiai. Atsakovo teigimu, dėl 32 280,73 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių sumos negali kilti jokio ginčo, nes mokestinis ginčas dėl patikrinimo aktu priskaičiuotos sumos baigėsi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-568-968/2021 atmetus pareiškėjos skundą. Pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu turėjo teisę panaikinti tik 8 619,20 Eur GPM išieškomų delspinigių skirtumą, t. y. iš sprendime nurodytos šio mokesčių 40 899,93 Eur delspinigių sumos atėmę 32 280,73 Eur.

35. Atsakovas teigia, kad VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendime Nr. (23.31-08) 467-41275 dėl išieškojimo nukreipimo į turtą yra apskaičiuoti didesni delspinigiai, nes jie buvo paskaičiuoti už visą mokestinio ginčo laikotarpį. Atsakovas paaiškino, kad delspinigių skaičiavimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos – šiuo atveju, kai baigėsi mokestinis ginčas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi. Pasibaigus mokestiniam ginčui, delspinigiai skaičiuojami už visą mokestinio ginčo laikotarpį, o 180 dienų laikotarpis delspinigių skaičiavimui skaičiuojamas nuo raginimo sumokėti mokestinę nepriemoką įteikimo datos, t. y. praėjus 20 dienų nuo 2021 m. gegužės 7 d., kai VMI pasirašė raginimą Nr. (23.31-08) 464-649, kuriuo pareiškėja paraginta sumokėti 50 466,28 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 5 054,00 Eur šio mokesčio baudą ir 32 280,73 Eur šio mokesčio delspinigių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Nagrinėjamoje byloje skundžiamas VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr. (23.31-08)467-41275 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.

37. VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendime, vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 8 punktu ir 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nusprendė iš mokesčių mokėtojo J. J. išieškoti į biudžetą bendrą sumą – 96402,98 Eur. Prie sprendimo pridedama prievolių ataskaita, kurioje nurodytas prievolės tipas ir pagrindas (gyventojų pajamų mokestis, 2018-05-24 aktas), prievolės suma (50449,05 Eur), bauda (5054 Eur), delspinigių suma (40899,93 Eur).

38. LAGK 2021 m. spalio 28 d. sprendime panaikino VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo dalį dėl gyventojų pajamų mokesčio delspinigių. Šį LAGK sprendimą teismui apskundė tiek mokesčių mokėtoja, tiek VMI, bylos sujungtos ir skundai išnagrinėti šioje byloje.

39. LAGK 2021 m. spalio 28 d. sprendime akcentavo, kad VMI administraciniame sprendime (kuris priimtas 2018 m. liepos 26 d. ir tapo galutinis išnagrinėjus mokestinį ginčą teisme) dėl patikrinimo akto tvirtinimo, pagal kurį mokesčių mokėtojai naujai apskaičiuotas ir nurodomas sumokėti mokestis, delspinigių suma yra 32280,75 Eur, skundžiamame sprendime išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto yra nurodyta akivaizdžiai didesnė delspinigių suma – 40899,93 Eur. LAGK akcentavo, kad mokesčių administratorius jokių įrodymų, pagrindžiančių delspinigių padidėjimą, į bylą nepateikė.

40. Vilniaus apygardos administracinis teismas LAGK 2021 m. spalio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas akcentavo, kad VMI jokiais skaičiavimais nepagrindė ir plačiau nedetalizavo delspinigių sumų skirtumo, nurodyto VMI sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo, pagal kurį mokesčių mokėtojai naujai apskaičiuotas ir nurodomas sumokėti mokestis, ir skundžiamame sprendime išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.

41. VMI apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimas turėtų būti pakeistas, nes šiuo metu pasikeitė faktinės aplinkybės ir skundžiamas sprendimas yra pakeistas (nes mokesčių mokėtoja atleista nuo dalies delspinigių). Be to, mokesčių mokėtojos pareiga mokėti delspinigius (bent jau dalį nurodytų delspinigių) buvo aiški, nes delspinigiai paskaičiuoti VMI sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo, pagal kurį mokesčių mokėtojai naujai apskaičiuotas ir nurodomas sumokėti mokestis.

V. 42. MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas.

43. Nagrinėjamoje byloje LAGK ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, kad VMI sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto dalies dėl delspinigių mokėjimo nepagrindė įrodymais, kaip to reikalauja MAĮ 67 straipsnis, nes delspinigių suma skundžiamame sprendime išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto yra nurodyta akivaizdžiai didesnė, negu buvo nurodyta sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo, pagal kurį mokesčių mokėtojai naujai apskaičiuotas ir nurodomas sumokėti mokestis. Teismas teisingai akcentavo, kad VMI jokiais skaičiavimais nepagrindė ir plačiau nedetalizavo minėtų delspinigių sumų skirtumo.

44. Skundžiamame sprendime yra nurodytos tik teisės normos, kuriose įtvirtinta mokesčių administratoriaus teisė priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas. Iš skundžiamo sprendimo turinio yra aišku, kad išieškomos sumos, atsiradusios mokesčių administratoriaus sprendimo pagrindu (mokesčio suma, bauda), tačiau delspinigių suma yra nurodyta didesnė, negu administraciniame sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo, pagal kurį mokesčių mokėtojai naujai apskaičiuotas ir nurodomas sumokėti mokestis. Skundžiamame sprendime nėra nurodomos faktinės aplinkybės ir MAĮ normos, kuriomis remiantis skaičiuojami delspinigiai, šie duomenys yra nurodomi tik mokesčių mokėtojai apskundus sprendimą. Faktinės aplinkybės ir teisės aktai turi būti nurodomi administraciniame sprendime, šiuo duomenų nurodymas procesiniuose dokumentuose, kai sprendimas skundžiamas, nepagrindžia sprendimo teisėtumo, buvusio jo priėmimo metu. Taigi tai, kad mokesčių administratorius nepagrindė jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotos su mokesčiu susijusios sumos (delspinigių), sudarė pakankamą pagrindą naikinti šią sprendimo dalį.

45. Reikšmingų teisės aktų reikalavimų nesilaikymas (nevykdymas pareigos pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas), negali būti pateisinamas tuo, kad sprendimas priimtas pildant nustatytą formą. Nustatytos formos pildymas priimant administracinį sprendimą, nepaneigia pareigos laikytis teisėtumo principo, pagal kurį reikalaujama ne tik kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, bet ir kad jų sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Remiantis teisėtumo principu reikia, kad viešojo administravimo subjektų paklusimas šiems reikalavimams būtų veiksmingai užtikrintas. Nagrinėjamoje byloje negalima pripažinti, kad buvo laikomasi teisėtumo principo.

46. Nepagrįsti yra atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad teismo sprendimas turėtų būti pakeistas, nes šiuo metu pasikeitė faktinės aplinkybės ir skundžiamas sprendimas yra pakeistas (nes mokesčių mokėtoja atleista nuo dalies delspinigių).

47. Vadovaujantis ABTĮ 3 straipsniu, administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Administracinio akto, buvusio jo priėmimo metu, teisėtumo patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reguliavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-133/2014; 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1172-602/2015; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5189-602/2019; kt.).

48. LAGK ir pirmosios instancijos teismas, tikrindami VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo teisėtumą, teisingai vertino, ar skundžiamas sprendimas jo priėmimo metu atitiko esminius teisės aktų reikalavimus, ar skundžiamu sprendimu nebuvo pažeidžiamos mokesčio mokėtojos teisės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Ernestas Spruogis