2025-02-05 Nr. AB-2109-3-65-3-00133-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1109-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00133-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 7.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. T. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (toliau – ir atsakovas, VSDFV Panevėžio skyrius) 2022 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. (10.16) DV_S-4971 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta į pareiškėjo ištarnautą laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaityti laikotarpį nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d.; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV arba Fondo valdyba) 2022 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. (18.2) I-3063 (toliau – ir 2022 m. kovo 22 d. Sprendimas), kuriuo Sprendimas paliktas nepakeistu; 3) įpareigoti VSDFV Panevėžio skyrių į pareiškėjo ištarnautą laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaityti laikotarpį nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d. Lazdijų miesto profesionalioje priešgaisrinėje dalyje ir perskaičiuoti pareiškėjui paskaičiuotą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir PAGD) 2021 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. TE-7-535 „Dėl A. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“ buvo atleistas iš statutinės tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 18 punkto pagrindu (šalių susitarimu). VSDFV Panevėžio skyrius 2021 m. gruodžio 10 d. priėmė sprendimą Nr. VPESP5-1118 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo skyrimo A. T.“. VSDFV Panevėžio skyriuje 2021 m. gruodžio 15 d. gautas pareiškėjo prašymas „Dėl pareigūnų pensijos perskaičiavimo“ ir darbo knygelės KT-I Nr. 0722188 kopija. Pareiškėjas 2022 m. sausio 21 d. gavo skundžiamą Sprendimą, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d. dirbo Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo pagrindais Lazdijų miesto profesionalios priešgaisrinės dalies kovotojo pareigose. Pagal PAGD Lazdijų miesto sukarintos priešgaisrinės dalies etatų sąrašą kovotojo pareigybė neįrašyta, todėl darytina išvada, kad tokios pareigybės, vykdant etapinę šalies priešgaisrinių padalinių sukarinimo programą, neliko. Taip pat Sprendime nurodyta, kad darbo laikotarpis nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d. Lazdijų miesto profesionalioje priešgaisrinėje dalyje Darbo sutarties įstatymo pagrindais neįskaitytinas į tarnybos laiką pensijai skirti kaip neatitinkantis Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Pareigūnų pensijų įstatymas arba Įstatymas) 16 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punkto nuostatų, todėl perskaičiuoti paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas 2022 m. vasario 18 d. Sprendimą apskundė ir pateikė papildomus dokumentus, tačiau VSDFV 2022 m. kovo 22 d. Sprendimu paliko galioti VSDFV Panevėžio skyriaus Sprendimą nepakeistą.

3. Pareiškėjas teigė, kad Sprendime nurodoma, jog pareiškėjo ištarnautas laikas yra 36 m. 7 mėn. 25 d., tačiau į pareiškėjo darbo stažą neįtrauktas laikotarpis nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d., kai jis dirbo Darbo sutarties įstatymo pagrindu Lazdijų miesto profesionalios priešgaisrinės dalies kovotojo pareigose. Nors pareiškėjo pareigybė buvo įvardinta kaip kovotojas, tačiau realiai jis vykdė statutinio pareigūno gaisrininko funkcijas: paduodavo vandenį, žarnas, laikydavo vandens švirkštus, ardydavo pastatus, stogo konstrukcijas ir pan., kartu su komandos nariais gelbėdavo gaisruose ir kitose nelaimės vietose esančius žmones, jų turtą, gesindavo gaisrus, vykdydavo pirminius gelbėjimo darbus kilus avarijoms ar stichinėms nelaimėms, likviduodavo ekstremalių įvykių ir situacijų bei incidentų pasekmes, teikdavo kitą neatidėliotiną pagalbą. Pagal tuometį reguliavimą gaisrininko pareigybė buvo vadinta kovotoju, tai patvirtina ir tuometis Lazdijų miesto profesionalios priešgaisrinės dalies viršininkas J. V., kuris paaiškinime teigė, jog tuo metu kovotojo atliekami darbai savo pobūdžiu ir apimtimi atitiko gaisrininko vykdomas funkcijas.

4. Pareiškėjas nurodė, kad vertinant pateiktus dokumentus svarbesnis turėtų būti įrašas darbo knygelėje, t. y. rusų kalba įrašytas priėmimas 1985 m., nes tuo metu rusų kalbai buvo teikiamas tam tikras prioritetas, juo labiau, kai padaliniai priklausė Vidaus reikalų ministerijai, o šis įrašas atitinka Pareigūnų pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktą. Apie mokymąsi profesinėje mokykloje yra įrašas tik rusų kalba, todėl ir atsirado neatitikimas tarp įrašų numerių rusų ir lietuvių kalba. Pareiškėjo vertinimu, šioje situacijoje reiktų kreipti dėmesį į įrašą knygelėje rusų kalba, kur aiškiai nurodyta „priimtas gaisrininku“, tačiau vertimuose lietuvių kalba įrašyta „kovotojas“. Nors pareiškėjas neturi galimybės pateikti teismui kitų dokumentų, įrodančių jo užimtų pareigų atitikimą gaisrininko pareigybei jam dirbant darbo sutarties pagrindu, tačiau galima konstatuoti, jog šiuo atveju pareiškėjo, kaip kovotojo, darbas buvo priskirtas gaisrininko (ugniagesio) pareigybei.

5. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 1997 m. kovo 14 d. jį paskyrus į Vilniaus miesto SPAD 1-os sukarintos priešgaisrinės dalies ugniagesio pareigas, jo įgaliojimai ir darbo pobūdis nepasikeitė, pasikeitė tik pareigų pavadinimas. Ginčui aktualiu laikotarpiu Lazdijų miesto profesionali priešgaisrinė dalis buvo struktūrinis Vidaus reikalų ministerijos sistemos padalinys, o asmenys, dirbę šiame padalinyje, dirbo profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinyje. Susiklostė situacija, kai į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti nėra įskaičiuojamas laikotarpis nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d. (už darbą pagal Darbo sutarties įstatymą, kai vėliau pareiškėjas buvo paskirtas pareigūnu). Turėtų būti taikomas turinio viršenybės prieš formą principas, t. y. atsižvelgiama ne tik į tai, kad esama neatitikimų tarp įrašų darbo knygelėse skirtingomis kalbomis, o taip pat, kad nepriklausomai nuo to, kaip lietuviškai buvo įrašyta pareiškėjo pareigybė, jis atliko darbo funkcijas, kurios priskirtinos to meto gaisrininko funkcijoms. Pareiškėjas savo teiginius grindė tuometinio viršininko parodymais, nes tuo metu nebuvo rengiami ir teikiami darbo tvarkos aprašai.

6. Pareiškėjo vertinimu, abu skundžiami sprendimai neatitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje individualiems administraciniams aktams keliamų turinio reikalavimų. Aplinkybės dėl jo atliktų pareigų pagal Darbo sutarties įstatymą kovotojo pareigose, kai pagal turinį pareiškėjas veikė gaisrininko (statutinio pareigūno) įgaliojimų ribose, nebuvo nustatytos ir vertintos, todėl nebuvo pašalinti prieštaravimai. Sprendimai priimti formaliai įvertinus situaciją, bet nevertinant pareiškėjo pateiktų dokumentų visumos.

7. Atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad VSDFV Panevėžio skyriaus 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-1118 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo skyrimo A. T.“ nustatyta, jog pareiškėjo ištarnautas laikas – 36 m. 7 mėn. 25 d. Į tarnybos laiką pensijai skirti neįskaitytas laikotarpis nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d., nes pareiškėjas nurodytu laikotarpiu Darbo sutarties įstatymo pagrindu dirbo kovotoju, o Įstatyme nenumatyta, kad darbas šiose pareigose būtų įskaitytas į tarnybos laiką valstybinei pareigūnų pensijai skirti. Kovotojo pareigybė neišliko ir nebuvo įrašyta į PAGD Lazdijų miesto sukarintos priešgaisrinės dalies etatų sąrašą, taigi nebuvo priskirta pareigūno pareigoms. PAGD 2021 m. lapkričio 5 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape Nr. 6-7-4199 nurodyta, kad pareiškėjas Lazdijų miesto profesionaliosios priešgaisrinės dalies kovotojo pareigose dirbo nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d. Po atleidimo iš šių pareigų, 1987 m. kovo 20 d. Lietuvos TSR VRM priešgaisrinės apsaugos valdybos Vilniaus m. 1-os savistovės SPD Spalio raj. apsaugai įsakymu Nr. 13a/s pareiškėjui suteiktas pirmasis specialusis nekarinis / karinis laipsnis – jaunesnysis seržantas, nuo 1987 m. kovo 14 d. pareiškėjas dirbo Vilniaus m. SPAD 1-ojoje sukarintoje priešgaisrinėje dalyje ugniagesiu.

9. Atsakovo vertinimu, nėra pagrindo vadovautis Pareigūnų pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatytomis išimtimis ir taikyti šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 2 bei 3 punktus. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl valstybinės pensijos perskaičiavimo buvo kreiptasi į PAGD dėl pirminių dokumentų (įsakymų, etatų sąrašų ir kt.), patvirtinančių pareiškėjo priėmimo Lazdijų miesto profesionaliojoje priešgaisrinėje dalyje laikotarpiu nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d. eitas pareigas, pateikimo. Iš pateiktų pirminių dokumentų (Lazdijų miesto profesionalios priešgaisrinės dalies įsakymų knygos dviejų lapų kopijos) nustatyta, kad pareiškėjas 1985 m. spalio 21 d. Lazdijų miesto profesionalios priešgaisrinės dalies viršininko įsakymu Nr. 58a priimtas į kovotojo pareigas, jam nustatytas atlyginimas – 90 rub.; 1986 m. spalio 16 d. Lazdijų miesto profesionalios priešgaisrinės dalies viršininko įsakymu Nr. 51 pareiškėjas atleistas iš kovotojo pareigų nuo 1986 m. spalio 26 d. pačiam prašant. Ginčo laikotarpio pirminiuose pareiškėjo priėmimo ir atleidimo iš pareigų dokumentuose nurodytos pareiškėjo pareigos – kovotojas. Paties pareiškėjo su skundu pateiktas Lietuvos ypatingojo archyvo 2010 m. kovo 26 d. atsakymas Nr. P2-1501 su archyve saugomomis pareiškėjo darbo užmokesčio kortelių kopijomis, kuriame nurodyta, kad 1985–1986 m. pareiškėjas ėjo kovotojo pareigas, gautas darbo užmokestis – 90 rublių. Įrašai pareiškėjo darbo knygelėje KT-I Nr. 0722188 (lietuvių kalba) įrašyti remiantis minėtais pirminiais dokumentais. Įrašai darbo knygelėje lietuvių kalba įrašyti nedarant jokio vertimo, todėl nėra pagrindo teigti, jog įrašant duomenis lietuvių kalba padaryta vertimo klaida.

10. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas teiginių, jog pagal tuometinį reglamentavimą gaisrininko pareigybė buvo vadinta kovotoju, jokiais objektyviais įrodymais nepateikė ir nenurodė, kokiame teisės akte tai buvo reglamentuota. Tuometinio Lazdijų miesto profesionalios priešgaisrinės dalies viršininko J. V. paaiškinimas nepaneigia fakto, kad pareiškėjas dirbo kovotojo pareigose, kurios nėra nurodytos Pareigūnų pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkte. Kovotojo pareigybė neišliko ir nebuvo įrašyta į PAGD Lazdijų miesto sukarintos priešgaisrinės dalies etatų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1997 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 140, todėl nėra pagrindo taikyti Pareigūnų pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir pareiškėjo darbo laiką Lazdijų miesto profesionaliosios priešgaisrinės dalies kovotojo pareigose dirbant Darbo sutarties įstatymo pagrindu prilyginti pareigūno tarnybos laikui. Sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus administraciniam sprendimui.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

12. VSDFV paaiškino, kad pareiškėjas su 2022 m. vasario 18 d. skundu kreipėsi į VSDFV, prašydamas panaikinti Sprendimą bei įskaičiuoti į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti laikotarpį nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d. Fondo valdyba nustatė, kad VSDFV Panevėžio skyrius pareiškėjui teisingai paaiškino Pareigūnų pensijų įstatymo nuostatų taikymą, išsamiai ir teisingai paaiškino minėto laikotarpio neįskaitymo į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti priežastis ir teisinį pagrindą. Šiuo laikotarpiu pareiškėjas dirbo pagal darbo sutartį, kovotojo pareigos nebuvo priskirtos pareigūno pareigoms. Į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti įskaitomas darbo laikas iki 1995 m. sausio 1 d., išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais-vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jei vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais. Todėl VSDFV Panevėžio skyrius Sprendimu, kuris atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, teisėtai ir pagrįstai atsisakė perskaičiuoti pareiškėjo pareigūnų pensiją.

13. Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 17 d. pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad į bylą yra pateikta darbo knygelė KT-I Nr. 0722188 su vertimu iš rusų į lietuvių kalbą, kuri patvirtina, jog pareiškėjas 1985 m. spalio 21 d. buvo priimtas gaisrininku (kovotoju) į Lazdijų profesionalią gaisrininkų dalį. Taip pat į bylą pateiktas Lazdijų miesto profesionalios priešgaisrinės dalies viršininko (ėjusio pareigas 1985 m.) J. V. paaiškinimas, kuriame nurodoma, jog jo vadovaujamos įstaigos laikotarpiu kovotojo pareigose pareiškėjas vykdė gaisrininko funkcijas, nepaisant to, kad pagal tuometinį teisinį reglamentavimą gaisrininko pareigybė buvo vadinta kovotoju. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad jo laikotarpiu nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d. vykdytos kovotojo pareigos pagal funkcijas buvo tapačios gaisrininko pareigybės funkcijoms, todėl pareiškėjo tarnybos laikotarpis nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d. nepagrįstai neįskaičiuotas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti.

II. 14. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

15. Teismas nustatė, kad A. T. nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d. darbo sutarties pagrindu dirbo Lazdijų miesto profesionaliosios priešgaisrinės dalies kovotojo pareigose, o nuo 1986 m. lapkričio 10 d. iki 1987 m. kovo 10 d. – Lazdijų melioracijos eksploatavimo valdyboje vandens takų remontininku. Pareiškėjas į pareigūno pareigas paskirtas nuo 1987 m. kovo 14 d. Vilniaus m. SPAD 1-oje sukarintoje priešgaisrinėje dalyje ugniagesiu, 1987 m. kovo 20 d. jam suteiktas pirmasis specialus nekarinis (karinis) jaunesniojo seržanto laipsnis. Iš vidaus tarnybos sistemos pareiškėjas atleistas 2021 m. spalio 11 d., 2021 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. TE-7-535 Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 18 punkto pagrindu, t. y. šalių susitarimu. VSDFV Panevėžio skyriaus 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-1118 pareiškėjui apskaičiuotas ištarnautas laikas yra 36 m. 7 mėn. 25 d., paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, į darbo stažą neįskaitytas laikotarpis nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d., kai pareiškėjas darbo sutarties pagrindu dirbo Lazdijų miesto profesionaliosios priešgaisrinės dalies kovotojo pareigose. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 14 d. VSDFV Panevėžio skyriui pateikė prašymą „Dėl pareigūnų pensijos perskaičiavimo“, prašydamas perskaičiuoti pareigūnų pensiją ir papildomai įskaičiuoti tarnybos metus nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d., kai pareiškėjas dirbo Lazdijų miesto profesionaliosios priešgaisrinės dalies kovotojo pareigose.

16. Teismas nurodė, kad VSDFV Panevėžio skyrius 2022 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. (10.16) DV_S-4971 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo“ (Sprendimas) netenkino pareiškėjo prašymo. VSDFV Panevėžio skyrius nustatė, kad tarnybos eigos lape ir darbo knygelėje KT-I Nr. 0722188 (lietuvių kalba) įrašas Nr. 3 neatitinka pareiškėjo pateiktos darbo knygelės kopijos įrašo Nr. 4 (rusų kalba). Dėl pateiktuose dokumentuose prieštaraujančių įrašų tikslinimo išsiųstas raštas į PAGD dėl pirminių dokumentų (įsakymų, etatų, sąrašų ir kt.), patvirtinančių priėmimo į Lazdijų miesto profesionalią priešgaisrinę dalį laikotarpiu nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d. eitas pareigas, pateikimo. PAGD pateiktuose priėmimo į Lazdijų miesto profesionalią priešgaisrinę dalį ir atleidimo įsakymų kopijose nurodytos pareigos – kovotojas. VSDFV Panevėžio skyrius atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad jis pagal PAGD pateiktus įsakymus (priėmimo ir atleidimo) laikotarpiu nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d. dirbo Darbo sutarties įstatymo pagrindais Lazdijų miesto profesionalios priešgaisrinės dalies kovotojo pareigose. Pagal PAGD Lazdijų miesto sukarintos priešgaisrinės dalies etatų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1997 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 140, kovotojo pareigybė neįrašyta, todėl VSDFV Panevėžio skyrius darė išvadą, kad tokios pareigybės vykdant etapinę šalies priešgaisrinių padalinių sukarinimo programą neliko. Dėl šių priežasčių VSDFV Panevėžio skyrius darbo laikotarpio nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d. Lazdijų miesto profesionalioje priešgaisrinėje dalyje Darbo sutarties įstatymo pagrindais neįskaitė į tarnybos laiką pensijai skirti kaip neatitinkančio Pareigūnų pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktų nuostatų, todėl perskaičiuoti paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją nėra teisinio pagrindo.

17. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. vasario 18 d. skundu Sprendimą apskundė VSDFV. VSDFV 2022 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. (18.2) I-3063 Sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu. VSDFV nurodė, kad VSDFV Panevėžio skyrius teisingai paaiškino Pareigūnų pensijų įstatymo nuostatų taikymą, išsamiai ir teisingai paaiškino minėto laikotarpio neįskaitymo į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti priežastis ir teisinį pagrindą. Minėtu laikotarpiu pareiškėjas dirbo pagal darbo sutartį, kovotojo pareigos nebuvo priskirtos pareigūno pareigoms, todėl VSDFV atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, pripažinusi, kad VSDFV Panevėžio skyrius teisėtai ir pagrįstai atsisakė perskaičiuoti jo pareigūnų pensiją.

18. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu ir 2022 m. kovo 22 d. Sprendimu, kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas juos panaikinti. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-5323-279/2022 atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2024 m. birželio 12 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. eA-224-822/2024, kuria iš dalies tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą, panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LVAT sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl įrodymų stokos ir formaliai taikydamas Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas, neatskleidė bylos esmės, neatsakė į pagrindinį faktinį klausimą, ar pareiškėjo nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d. eitos kovotojo pareigos de facto (iš tikrųjų) atitiko gaisrininko pareigas. LVAT vertinimu, siekiant įvertinti, ar pareiškėjo nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d. eitos kovotojo pareigos pagal tuometinį teisinį reguliavimą, atliekamas funkcijas ir kompetenciją atitiko gaisrininko pareigas, būtina byloje surinkti įrodymus apie pareiškėjo ginčo laikotarpiu vykdytų funkcijų apimtį, taip pat reikalinga atlikti pareiškėjo nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d. ir nuo 1987 m. kovo 14 d., kai pareiškėjas buvo paskirtas į ugniagesio (pareigūno) pareigas, vykdytų funkcijų palyginimą. Be to, LVAT vertinimu, tikslinga kreiptis į PAGD tam, jog būtų patvirtintos ar paneigtos bylai reikšmingos aplinkybės.

19. Teismas pažymėjo, kad 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojo 1994 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas Nr. I-693 (2007 m. sausio 18 d. įstatymu Nr. X-1027 įstatymo pavadinimas pakeistas į Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas). Iki šio įstatymo įsigaliojimo pareigūnų ir karių pensiniam aprūpinimui buvo taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) nutarimais nustatytas laikinasis teisinis reguliavimas.

Vyriausybė 1991 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 281 patvirtino Lietuvos Respublikos prokuratūros, vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus darbuotojų, pareigūnų ir karių pensinio aprūpinimo tvarką. Šios tvarkos 1.1 punkte buvo nustatyta, kad kol bus priimtas ir įsigalios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas, vidaus reikalų sistemos darbuotojams, pareigūnams ir kariams pensijos skiriamos už ištarnautus metus.

Vyriausybės 1992 m. birželio 25 d. priimto nutarimo Nr. 490 „Dėl vidaus reikalų sistemos pareigūnų ir karių pensinio aprūpinimo“ 1.1 ir 1.1.7 punktais buvo nustatyta, kad iki įsigalios Pensijų įstatymas, vidaus reikalų sistemos pareigūnams ir kariams į tarnybos stažą, reikalingą pensijai už ištarnautus metus skirti, įskaitomas ir laikas, išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais samdos pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais.

Laikinojo vidaus tarnybos įstatymo Nr. I-2120 1 straipsnyje, galiojusiame iki 1996 m. sausio 1 d., tai yra ir laikotarpiu nuo 1990 m. birželio 12 d. iki 1995 m. sausio 1 d., buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos vidaus tarnyba yra struktūrinių padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje ir vykdančių specifines valstybės vidaus tvarkos palaikymo funkcijas, visuma ir ją sudaro Tardymo, Pataisos reikalų, Priešgaisrinės apsaugos departamentai, Emigracijos ir imigracijos tarnyba, vidaus daliniai, budėtojų dalis ir vadovybė, taip pat finansų ir kontrolės, materialinio-techninio aprūpinimo, ryšių, medicinos tarnybos, Informacinis statistikos centras bei kiti vidaus reikalų sistemą aptarnaujantys padaliniai.

Nuo 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojus Pensijų įstatymui Nr. I-693, laikinasis pareigūnų ir karių pensinio aprūpinimo teisinis reguliavimas, nustatytas aukščiau nurodytais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, neteko galios.

20. Teismas nurodė, kad ginčo teisiniams santykiams aktualiame Pareigūnų pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkte (2012 m. spalio 2 d. įstatymo Nr. XI-2254 redakcija) nustatyta, jog asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės pareigūnais (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami šie laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d., – darbo laikas, išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais. Taigi pagal Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktą, tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti neprilyginamas darbo laikas, po 1995 m. sausio 1 d. išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais.

21. Teismas vertino, kad byloje keliamas ginčas dėl to, ar kovotojo pareigybė pagal atliekamas funkcijas ir suteiktas kompetencijas ginčo laikotarpiu atitiko gaisrininko pareigas ir pareiškėjui kovotojo pareigose išdirbtas laikotarpis turi būti įskaitytas į tarnybos laiką pensijai skirti.

22. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d. darbo sutarties pagrindu dirbo Lazdijų miesto profesionaliosios priešgaisrinės dalies kovotojo pareigose, nuo 1986 m. lapkričio 10 d. iki 1987 m. kovo 10 d. ‒ Lazdijų melioracijos eksploatavimo valdyboje vandens takų remontininku, nuo 1987 m. kovo 14 d. pareiškėjas buvo paskirtas į pareigūno ‒ ugniagesio ‒ pareigas Vilniaus m. SPAD 1-oje sukarintoje priešgaisrinėje dalyje, 1987 m. kovo 20 d. pareiškėjui suteiktas pirmasis specialus nekarinis (karinis) jaunesniojo seržanto laipsnis. Iš vidaus tarnybos sistemos pareiškėjas atleistas nuo 2021 m. spalio 11 d., PAGD 2021 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. TE-7-535 Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 18 punkto pagrindu (šalių susitarimu).

23. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teigimu, nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d. dirbdamas kovotojo pareigose, jis vykdė statutinio pareigūno ‒ gaisrininko ‒ funkcijas: paduodavo vandenį, žarnas, laikydavo vandens švirkštus, ardydavo pastatus, stogo konstrukcijas ir pan. Taip pat kartu su komandos nariais vykdavo į įvykius, gelbėdavo gaisruose ir kitose nelaimės vietose esančius žmones, jų turtą, gesindavo gaisrus, vykdydavo pirminius gelbėjimo darbus, kilus avarijoms, stichinėms nelaimėms, likviduodavo ekstremalių įvykių ir situacijų bei incidentų pasekmes, teikdavo kitą neatidėliotiną pagalbą. Pareiškėjas minėtoms aplinkybėms pagrįsti pateikė Lazdijų miesto profesionalios priešgaisrinės dalies viršininko J. V. paaiškinimą, kuriame nurodyta, jog pagal tuometį reguliavimą gaisrininko pareigybė buvo vadinta „kovotoju“ ir tuo metu kovotojo atliekami darbai savo pobūdžiu ir apimtimi atitiko gaisrininko vykdomas funkcijas. Taip pat pareiškėjas pateikė jo darbo knygelių kopijas rusų ir lietuvių kalbomis, kuriose nurodytas skirtingas pareigų pavadinimas, t. y. rusų kalba surašytoje darbo knygelėje nurodyta, kad „priimti gaisrininku“ (vertimas iš rusų kalbos), o lietuvių kalba surašytoje darbo knygelėje nurodyta, kad pareiškėjas priimtas į „kovotojo“ pareigas.

24. Teismas nurodė, kad iš atsakovo Sprendimo matyti, jog atsakovas, atsižvelgdamas į darbo knygelėse esančius prieštaravimus, kreipėsi į PAGD dėl pirminių dokumentų (įsakymų, etatų, sąrašų ir kt.), patvirtinančių pareiškėjo priėmimo į Lazdijų miesto profesionalią priešgaisrinę dalį laikotarpiu nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d. eitas pareigas pateikimo. Iš į bylą pateiktų Lazdijų miesto profesionalios priešgaisrinės dalies įsakymų knygos duomenų nustatyta, kad A. T. 1985 m. spalio 21 d. Lazdijų miesto profesionalios priešgaisrinės dalies viršininko įsakymu Nr. 58a priimtas į kovotojo pareigas, jam nustatytas atlyginimas – 90 rublių. 1986 m. spalio 16 d. Lazdijų miesto profesionalios priešgaisrinės dalies viršininko įsakymu Nr. 51 pareiškėjas A. T. atleistas iš kovotojo pareigų nuo 1986 m. spalio 26 d. pačiam prašant. Į bylą pateiktame Lietuvos ypatingojo archyvo 2010 m. kovo 26 d. atsakyme Nr. P2-1501 su archyve saugomomis A. T. darbo užmokesčio kortelių kopijomis nurodyta, kad 1985–1986 m. pareiškėjas ėjo kovotojo pareigas, gautas darbo užmokestis – 90 rublių. Įrašas pareiškėjo darbo knygelėje KT-I Nr. 0722188 lietuvių kalba patvirtina, jog pareiškėjas 1985 m. spalio 21 d. darbo sutarties pagrindu buvo priimtas dirbti į Lazdijų miesto profesionaliosios priešgaisrinės dalies kovotojo pareigas ir 1986 m. spalio 26 d. atleistas iš kovotojo pareigų.

25. Teismas pažymėjo, kad vykdydamas teismo įpareigojimą dėl duomenų ir informacijos pateikimo, PAGD Žmogiškųjų išteklių valdymo skyrius 2024 m. liepos 2 d. pateikė teismui paaiškinimą, laikotarpiu nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d. profesionalioje priešgaisrinėje apsaugoje buvo įsteigta kovotojo pareigybė ir galimai jos funkcijos galėjo atitikti gaisrininko arba ugniagesio atliekamas funkcijas, tačiau PAGD negali pateikti dokumentų, kurie patvirtintų šį faktą. Atsižvelgdamas į tai, PAGD kreipėsi į Lietuvos ypatingąjį archyvą, kad šis pateiktų LTSR Vidaus reikalų ministerijos ir (arba) LTSR VRM Priešgaisrinės apsaugos valdybos veiklos įsakymų nuo 1986 m. sausio 1 d. iki 1990 m. kovo 11 d. kopijas, kuriose būtų nurodyta informacija (data, pagrindas), kada buvo panaikinta ar pervardinta Lazdijų miesto profesionaliosios priešgaisrinės dalies kovotojo pareigybė (etatas) ir vietoje šios pareigybės įsteigta gaisrininko (ugniagesio) pareigybė Lazdijų miesto profesionaliojoje priešgaisrinėje dalyje.

26. PAGD Žmogiškųjų išteklių valdymo skyrius 2024 m. rugpjūčio 6 d. pateikė teismui 2024 m. rugpjūčio 1 d. gautą Lietuvos ypatingojo archyvo atsakymą Nr. P4-737-(4.23 E) „Dėl archyvinių duomenų“, kuriame nurodoma, kad Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Sekretoriato ir Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Milicijos valdybos Sekretoriato archyviniame fonde Nr. V-141 saugomose LTSR vidaus reikalų ministerijos 1986–1989 m. įsakymų veiklos klausimais bylose (1990 m. saugojimui neperduotos), LTSR NKVD–MVD priešgaisrinės apsaugos valdybos ir LTSR NKVD–MVD priešgaisrinės apsaugos valdybos Vilniaus miesto profesionalios priešgaisrinės dalies ir sukarintos priešgaisrinės dalies Vilniaus miesto apsaugai archyviniame fonde Nr. L-2/51 saugomose priešgaisrinės apsaugos valdybos viršininko 1986–1990 m. įsakymų veiklos klausimais bylose, Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Finansų-planinio skyriaus (FPO) archyviniame fonde Nr. V-140 saugomose 1986–1990 m. etatų ir jų pakeitimų bylose duomenų apie Lazdijų m. profesionalios priešgaisrinės dalies kovotojo pareigybės (etato) panaikinimą (pervardinimą) ir gaisrininko (ugniagesio) pareigybės (etato) įsteigimą nerasta.

27. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo darbo knygelėje (lietuvių kalba) įrašai padaryti remiantis jo priėmimo ir atleidimo įsakymais, todėl pareiškėjo argumentai, jog tikslesniais įrašais laikytini įrašai darbo knygelėje, įrašyti rusų kalba, yra atmestini kaip nepagrįsti. Be to, įrašai darbo knygelėje lietuvių kalba įrašyti nedarant jokio vertimo, todėl nėra pagrindo teigti, jog įrašant duomenis lietuvių kalba buvo padaryta vertimo klaida. PAGD 2021 m. lapkričio 5 d. Tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape Nr. 6-7-4199 taip pat nurodyta, kad pareiškėjas Lazdijų miesto profesionaliosios priešgaisrinės dalies kovotojo pareigose dirbo nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d.

28. Teismas nurodė, kad Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktas įtvirtina baigtinį sąrašą profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių pareigybių, kuriose darbo sutarties pagrindu išdirbtas laikas pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas prilyginamas tarnybos laikui pareigūnų ir karių pensijai skirti (padalinių vadovai, gaisrininkai, gaisrininkai vairuotojai) ir akcentavo, kad kovotojo pareigos minėtame sąraše nėra numatytos.

29. Teismas sprendė, kad į bylą pateikti dokumentai įrodo, jog pareiškėjas dirbo kovotojo pareigose, kurios nėra nurodytos Pareigūnų pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkte, t. y. kur nurodytas baigtinis pareigybių sąrašas. Kovotojo pareigybė nebuvo įrašyta ir į PAGD Lazdijų miesto sukarintos priešgaisrinės dalies etatų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1997 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 140. Po atleidimo iš šių pareigų 1987 m. kovo 20 d. Lietuvos TSR VRM priešgaisrinės apsaugos valdybos Vilniaus m. 1-os savistovės SPD Spalio raj. Apsaugai įsakymu Nr. 13a/s pareiškėjui suteiktas pirmasis specialusis nekarinis / karinis laipsnis – jaunesnysis seržantas, nuo 1987 m. kovo 14 d. pareiškėjas dirbo Vilniaus m. SPAD 1-os sukarintoje priešgaisrinėje dalyje ugniagesiu. Teismas, atsižvelgęs į tai, konstatavo, kad negalima daryti išvados, jog pareiškėjas nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d. dirbo gaisrininku ar de facto atliko ugniagesio (gaisrininko) pareigas. Kadangi pareiškėjas nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d. neatitiko visų Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto taikymo sąlygų, teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai šio laikotarpio neįskaitė į pareiškėjo tarnybos laiką pensijai skirti.

30. Teismas pažymėjo, kad patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nenustatyta, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į bendrosios kompetencijos teismą, siekdamas nustatyti juridinį faktą, kad jo eitos kovotojo pareigos atitiko ugniagesio pareigas. Tokių aplinkybių (dėl juridinio fakto nustatymo) teismui nenurodė ir pats pareiškėjas. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjui išaiškino, kad, siekdamas įrodyti, jog jo eitos kovotojo pareigos atitiko gaisrininko pareigas, jis turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Tuo atveju, jei toks juridinis faktas teisme bus nustatytas, pareiškėjas galės iš naujo kreiptis į atsakovą su prašymu perskaičiuoti pareigūnų pensiją ir įskaičiuoti į tarnybos laiką pensijai skirti laikotarpį nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d.

31. Teismas konstatavo, kad VSDFV Panevėžio skyriaus ir VSDFV sprendimai yra išsamūs, pagrįsti objektyviais duomenimis, faktinės aplinkybės susietos su aiškiai išdėstytu ir cituojamu teisiniu reglamentavimu, todėl atmetė skundo reikalavimą juos panaikinti. Atitinkamai teismas atmetė ir išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.

III. 32. Pareiškėjas A. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.

33. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ginčo faktines aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas dirbo gaisrininku ar de facto (faktiškai) atliko ugniagesio (gaisrininko) pareigas, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų tesenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, kadangi netinkamai vertino administracinėje byloje surinktus įrodymus. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nors jo pareigybė buvo įvardinta kaip kovotojas, tačiau realiai jis vykdė statutinio pareigūno ‒ gaisrininko ‒ funkcijas. Byloje yra pateikti pareiškėjo darbo knygelės įrašai lietuvių ir rusų kalbomis (su vertimu į lietuvių kalbą) ir darbo knygelėje KT-I, Nr. 0722188 rusų kalba aiškiai ir nedviprasmiškai įrašyta „priimtas gaisrininku“.

34. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įrašai darbo knygelėje lietuvių kalba įrašyti nedarant jokio vertimo, todėl nėra pagrindo teigti, jog įrašant duomenis lietuvių kalba buvo padaryta vertimo klaida. Pareiškėjas neginčija darbo knygelės įrašo, o siekia įrodyti, kad tarp darbo knygelių įrašų skirtingomis kalbomis yra neatitikimas, kurį įvertinus visų esančių įrodymų visumoje, darytina labiau pagrįsta išvada, jog pareiškėjo kaip kovotojo darbas buvo priskirtas gaisrininko (ugniagesio) pareigybei. Įrašai rusų kalba yra išsamesni, kadangi apie pareiškėjo mokymąsi profesinėje mokykloje yra užfiksuota darbo knygelėje rusų kalba. Pirmosios instancijos teismas šių pareiškėjo argumentų nevertino ir dėl jų sprendime nepasisakė. Nuo 1997 m. kovo 14 d. pareiškėją paskyrus į Vilniaus m. SPAD 1-a sukarintos priešgaisrinės dalies ugniagesio pareigas, jo įgaliojimai ir darbo pobūdis nepasikeitė, pasikeitė tik pareigų pavadinimas. Ginčui aktualiu laikotarpiu Lazdijų miesto profesionali priešgaisrinė dalis buvo struktūrinis vidaus reikalų ministerijos sistemos padalinys, asmenys, dirbę šiame padalinyje dirbo profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinyje. Pareiškėjo įsitikinimu, visuma byloje esančių įrodymų pagrindžia, kad pareiškėjas vykdė gaisrininko funkcijas.

35. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į LVAT 2024 m. birželio 13 d. nutartyje nurodytus argumentus, neatskleidė bylos esmės, neatsakė į pagrindinį faktinį klausimą, ar pareiškėjo nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d. eitos kovotojo pareigos de facto atitiko gaisrininko pareigas. Teismas antrą kartą formaliai įvertino administracinėje byloje esančius įrodymus ir pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

36. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi atsakovo išdėstytais argumentais, jog pareiškėjo pareigybė buvo įvardinta kaip kovotojas, todėl nėra teisinio pagrindo įskaityti pareiškėjo išdirbto laikotarpio pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Teismas, netirdamas ir nevertindamas įrodymų, galinčių pagrįsti arba paneigti Sprendime konstatuotas faktines aplinkybes, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

37. Pareiškėjas nurodo, kad neturėtų būti pamirštamas turinio viršenybės prieš formą principas, t. y. turėtų būti atsižvelgiama ne tik į tai, kad esama neatitikimų tarp įrašų darbo knygelėse skirtingomis kalbomis. Be to, nepriklausomai nuo to kaip lietuviškai buvo įrašyta pareiškėjo pareigybė, jis atliko darbo funkcijas, kurios priskirtinos tuo meto gaisrininko funkcijoms. Pareiškėjas šiuos savo teiginius grindžia tuomečio viršininko parodymais, nes tuo metu nebuvo rengiami ir teikiami darbo tvarkos aprašai ir todėl pareiškėjas neturi galimybės pateikti įrodymų, kur būtų aiškiai nurodoma, jog kovotojas atitinka gaisrininką. Pareiškėjas dėl netikslaus ir neteisingo vertimo knygelėje (lietuvių k.), pateko į situaciją, kai privalo įrodinėti aiškius ir suprantamus dalykus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad administracinėje byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo gaisrininku ar de facto atliko ugniagesio (gaisrininko) pareigas, dėl ko nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir priėmė neteisėtą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimą, įrodymų vertinimo taisykles, todėl netinkamai įvertino administracinės bylos aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir nepagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą įskaityti pareiškėjo ištarnautą laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti.

38. Atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

39. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimą, taip pat tinkamai ir visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų dėl sprendimų panaikinimo nėra ir patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą. Atsakovas sutinka su teismo sprendimo išvadomis, kad į bylą pateikti dokumentai įrodo, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo kovotojo pareigose, kurios nėra nurodytos Pareigūnų pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkte, t. y. kur nurodytas baigtinis pareigybių sąrašas. Kadangi pareiškėjas nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d. neatitiko visų Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto taikymo sąlygų, teismas pagrįstai konstatavo, jog VSDFV Panevėžio skyrius pagrįstai šio laikotarpio neįskaitė į pareiškėjo tarnybos laiką pensijai skirti. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas atliko veiksmus, nurodytus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartyje ir visapusiškai bei objektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas subjektyviu nesutikimu su teismo procesiniu sprendimu, todėl laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

40. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

41. VSDFV sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nurodo, kad teismas tinkamai įvertino taikytinų teisės aktų nuostatas, vadovaudamasis ABTĮ 86 straipsnio 2 dalimi, įvertino byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ABTĮ numatytų pagrindų nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 42. Ginčas byloje kilo dėl VSDFV Panevėžio skyriaus 2022 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. (10.16) DV_S-4971, kuriuo atsisakyta įskaityti A. T. pagal darbo sutartį išdirbto darbo Lazdijų miesto profesionaliosios priešgaisrinės dalies kovotojo pareigose laikotarpį nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d. į šio asmens ištarnautą laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, ir tokį sprendimą nepakeistu palikusio Fondo valdybos 2022 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. (18.2) I-3063 pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat A. T. reikalavimo įpareigoti VSDFV Panevėžio skyrių įskaityti minėtą laikotarpį į pareiškėjo ištarnautą laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti bei perskaičiuoti pareiškėjui paskaičiuotą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį.

43. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, pažymėdamas, be kita ko, Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pabrėžiamą valstybinių pensijų reglamentavimo pagal plačią įstatymų leidėjo diskreciją specifiką ir šių pensijų skyrimo priklausymą nuo tarnybos ypatumų bei ekonominių valstybės išgalių, ir darydamas išvadą, jog byloje nėra duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kad pareiškėjas nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d. dirbo gaisrininku ar de facto (faktiškai; iš tikrųjų) atliko ugniagesio (gaisrininko) pareigas.

44. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. birželio 12 d. nutartimi, patikrinęs pirmosios instancijos teisme išnagrinėtą bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą iš dalies ir panaikino pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą, nes jame, neatskleidus bylos esmės ir neatsakius pagrindinio faktinio klausimo, pareiškėjo skundas, formaliai taikant Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas, atmestas dėl įrodymų stokos (žr. 2024 m. birželio 12 d. nutarties 41 punktą), bei perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

45. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kad atsakovas netinkamai taikė turinio viršenybės prieš formą principą ir todėl neteisingai vertino, ar pareiškėjo dirbtas darbas Lazdijų miesto profesionaliosios priešgaisrinėje dalies kovotojo pareigose 1985–1986 m. realiai apėmė statutiniam pareigūnui gaisrininkui būdingų funkcijų vykdymą, kurį esą įrodo pareiškėjo tuometinio viršininko 2022 m. paaiškinimai (patvirtinimai) ir neatitikimai darbo knygelėje esančiuose įrašuose lietuvių bei rusų kalbomis, t. y. įrašai rusų kalba, kurie nurodo gaisrininko pareigas ir kuriems 1985 m. buvo teikiamas prioritetas. Be to, skundžiami sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatytų turinio reikalavimų.

46. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kad pareiškėjo nepagrįstai skundžiami sprendimai objektyviai grindžiami paprašytais ir gautais PAGD pirminiais dokumentais (įsakymais, etatų sąrašais), kurie patvirtina pareiškėjo priėmimą į Lazdijų miesto profesionaliosios priešgaisrinėje dalies kovotojo pareigas 1985 m. spalio 16 d., nustatytą 90 rublių atlyginimą, ir pareiškėjo atleidimą iš minėtų kovotojo pareigų jo paties prašymu nuo 1986 m. spalio 26 d. Būtent kovotojo pareigos nurodytos dokumentuose dėl pareiškėjo priėmimo ir atleidimo. Be to, kovotojo pareigos nurodytos Lietuvos ypatingojo archyvo atsakyme ir pareiškėjo darbo knygelės įrašuose lietuvių kalba. Be to, pareiškėjas jokiais įrodymais nepagrindė ir neįrodė, kad kuriame nors ginčo laikotarpio teisės akte buvo reglamentuotas kovotojo pareigybės prilyginimas gaisrininko pareigybei ir pastarosios pareigybės galimas vadinimas kovotojo pareigybe.

47. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2024 m. spalio 14 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, pažymėdamas, kad pareiškėjo darbo knygelės įrašai lietuvių kalba grindžiami įsakymais dėl jo priėmimo į kovotojo pareigas ir atleidimo iš šių pareigų, todėl pareiškėjo argumentai dėl esą tikslesniais laikytinų darbo knygelės įrašų rusų kalba atmestini kaip nepagrįsti. Be to, teismas pažymėjo Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtiną baigtinį profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių pareigybių sąrašą, kuriame kovotojo pareigos nenumatytos. Be to, teismas akcentavo kovotojo pareigybės neįrašymą į PAGD Lazdijų miesto sukarintos priešgaisrinės dalies etatų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 1997 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 140.

48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 14 d. sprendime nepagrįstai konstatavo administracinės bylos duomenimis neįrodytomis pareiškėjo ginčo laikotarpiu de facto vykdytas ugniagesio (gaisrininko) funkcijas, nes būtent tokių funkcijų vykdymą patvirtina pareiškėjo tuomečio viršininko 2022 m. rašytiniai paaiškinimai. Jų nepaneigia pareiškėjo pareigybės lietuviški įrašai darbo knygelėje, t. y. netikslus ir neteisingas vertimas darbo knygelėje lietuvių kalba, nes pareiškėjo darbo knygelėje esantis aiškus ir nedviprasmiškas įrašas rusų kalba (rus. „принят пожарным“; liet. „priimtas gaisrininku“) patvirtina pareiškėjo priėmimą gaisrininku Lazdijų profesionalioje gaisrininkų dalyje. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 12 d. nutarties argumentus, nes neatskleidė bylos esmės ir neatsakė pagrindinio fakto klausimo, ar kovotojo pareigos ginčo laikotarpiu iš tikrųjų atitiko gaisrininko pareigas.

49. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

50. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.)

51. Byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo Vilniaus mieste vykdytų sukarintos priešgaisrinės dalies ugniagesio funkcijų nuo 1987 m. kovo mėnesio ar atleidimo iš statutinės tarnybos šalių susitarimu 2021 m. spalyje. Tačiau nesutariama, ar pareiškėjo darbas Lazdijų miesto profesionaliosios priešgaisrinėje dalies kovotojo pareigose nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d. faktiškai ir teisiškai apėmė statutiniam pareigūnui gaisrininkui būdingų funkcijų vykdymą pagal pareiškėjo tuometinio viršininko 2022 m. raštu pateiktą to laikotarpio kovotojo ir ugniagesio pareigybių dubliavimosi patvirtinimą ir pareiškėjo tuometinėje darbo knygelėje esančius įrašus lietuvių ir rusų kalbomis, t. y. ar ginčo laikotarpis turėtų (neturėtų) būti įskaitytas į pareiškėjo tarnybos laiką pensijai skirti.

52. Pareiškėjo skundžiamame VSDFV Panevėžio skyriaus 2022 m. sausio 18 d. sprendime Nr. (10.16) DV_S-4971 nurodytas ir įvertintas, be kita ko: 1) pareiškėjo tarnybos eigos lape ir darbo knygelėje (trečiame įraše lietuvių kalba) bei pareiškėjo pateiktos darbo knygelės kopijoje (įraše rusų kalba) esančių duomenų atliktas tikrinimas paprašytų PAGD turimų pirminių dokumentų (įsakymų, etatų sąrašų) pagrindu, t. y. remiantis darbdavio įsakymu priimti pareiškėją į kovotojo pareigas ir įsakymu atleisti jį iš tokių pareigų; 2) kovotojo pareigoms taikytinas Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nustatytas reguliavimas, kuris numato į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomą darbo laiką, išdirbtą profesionalios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais; tokių pareigybių sąrašas yra baigtinis; 3) kovotojo pareigybės neįrašymas į Lazdijų miesto sukarintos priešgaisrinės dalies etatų sąrašą, patvirtintą vidaus reikalų ministro 1997 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 140 ir tuo sudaromas pagrindas daryti išvadą, kad „tokios pareigybės vykdant etapinę šalies priešgaisrinių padalinių sukarinimo programą <...> neliko“; 4) pirmojo specialaus laipsnio suteikimas pareiškėjui 1987 m. kovo 20 d. Tuo remiantis sprendimo priešpaskutinėje pastraipoje nurodyta, kad nėra teisinio pagrindo perskaičiuoti paskirtą pensiją, nes Darbo sutarties įstatymo pagrindais išdirbto darbo laikotarpis nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d. neįskaitytinas tarnybos laiką pensijai skirti.

53. Pareiškėjo skundžiamame VSDFV 2022 m. kovo 22 d. sprendime Nr. (18.2) I-3063 nurodytas ir įvertintas, be kita ko, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytas reglamentavimas, taip pat pareiškėjo pagal darbo sutartį ginčo laikotarpiu dirbtas kovotojo darbas, kuris nebuvo priskirtas pareigūno tarnybai („kovotojo pareigos nebuvo priskirtos pareigūno pareigoms“), ir todėl VSDFV Panevėžio skyriaus pagal teisės aktus ir pareiškėjo pensijos bylos dokumentus pagrįstai ir teisėtai priimtas sprendimas atsisakyti perskaičiuoti pareiškėjo pareigūno pensiją dėl ginčo laikotarpio neįskaitymo į tarnybos laiką šiai pensijai skirti.

54. Byloje esančios pareiškėjo A. T. 1985 m. sausio 8 d. užpildyti pradėtos darbo knygelės Nr. KT-I, Nr. 0722188 trečiasis įrašas lietuvių kalba nurodo, kad pareiškėjas 1995 m. spalio 21 d. priimtas kovotu į Lazdijų m. profesionalią priešgaisrinę dalį; ketvirtasis įrašas lietuvių kalba nurodo, kad jis 1986 m. spalio 26 d. atleistas iš Lazdijų m. profesionalios priešgaisrinės dalies kovotojo pareigų.

55. Byloje esančiame Lazdijuose gyvenančio J. V. 2022 m. vasario 10 d. rašte „Dėl kovotojo ir gaisrininko pareigų“ nurodyta, kad šis asmuo 1985 m. vadovavo Lazdijų miesto profesionaliai priešgaisrinei daliai eidamas viršininko pareigas ir 1985 m. spalio 21 d. priėmė A. T. į jo vadovaujamos įstaigos kovotojo pareigas, kurias einant „pagal tuo metu galiojusias tvarkas, kovotojas <...> vykdavo į gaisrus ir juos gesindavo, paduodavo vandenį žarnas, laikydavo vandens švirkštus, gaisro metu ardydavo pastatus bei jų konstrukcijas ir pan. <...> Pagal tuo laiku galiojantį reglamentavimą gaisrininko pareigybė buvo vadinta kovotojas“.

56. Byloje esančiame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro V. Ž. pasirašytame ir viceministro J. A. vizuotame 1997 m. balandžio 1 d. įsakyme Nr. 140 nustatytas, be kita ko, Lazdijų miesto sukarintos priešgaisrinės dalies naujai steigiamų etatų sąrašas. Jame nurodytos, be kita ko, tokios pareigybės: viršininkas (pulkininko leitenanto laipsnis), jo pavaduotojas (majoro laipsnis), vyresnysis inžinierius (kapitono laipsnis), inžinierius (vyresniojo leitenanto, kapitono laipsnis), vyresnysis ugniagesys (jaunesniojo puskarininkio laipsnis), ugniagesys (grandinio laipsnis; 5 pareigybės), dispečeris (viršilos laipsnis). Kovotojo pareigybė šiame sąraše nenurodyta.

57. Byloje nėra duomenų ir pareiškėjo pateiktų įrodymų, kurie patvirtintų minėtas J. V. rašte nurodytas „pagal tuo metu galiojusias tvarkas“ (arba pažymėtą „pagal tuo laiku galiojantį reglamentavimą“) neprisiekusio kovotojo pareigybei esą priskirtą prisiekusio statutinio pareigūno sukarintą tarnybinę veiklą, kuriai būdinga specifinio statuso elementų visuma.

58. Pirmiausia pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

59. Be to, pažymėtina, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkte, kuriuo grindžiami pareiškėjo skundžiami atsakovo sprendimai, nustatyta, jog „Asmenims, priimtiems tarnauti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, vidaus tarnybos <...> pareigūnais, tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami šie laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d. <...> darbo laikas, išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais.“

60. Taigi tarnybos laikui pensijai skirti neprilyginamas darbo laikas, kuris dirbtas pagal darbo sutartį profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių ne vadovų, ne gaisrininkų, ne gaisrininkų vairuotojų pareigose, bet kitose pareigose.

61. Teisėjų kolegija vertina, kad šios administracinės bylos nagrinėjimo procesinę baigtį turi lemti tiek fakto klausimas, ar pareiškėjo pagal darbo sutartį už 90 rublių dirbtas darbas Lazdijų miesto profesionaliosios priešgaisrinėje dalies kovotojo pareigose realiai ir teisėtai apėmė (sudarė) statutiniam pareigūnui gaisrininkui būdingų funkcijų vykdymą, kurį esą patvirtina ar įrodo pareiškėjo akcentuojami jo tuometinio viršininko rašytiniai 2022 m. paaiškinimai ir neatitikimai darbo knygelėje esančiuose įrašuose lietuvių bei rusų kalbomis, tiek teisės klausimas, ar pareiškėjo pagal darbo sutartį dirbtas darbas Lazdijų miesto profesionaliosios priešgaisrinėje dalies kovotojo pareigose, kurios nurodytos darbo knygelės įraše lietuvių kalba ir darbdavio įsakymuose dėl pareiškėjo paskyrimo į tokias pareigas bei atleidimo iš jų, gali būti pagrįstai ir teisėtai neprilyginamas pagal darbo sutartį atliktam profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovų, gaisrininkų, gaisrininkų vairuotojų darbui tarnybos laiko pensijai skirti apskaičiavimo aspektu.

62. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarime pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą nagrinėta Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto atitiktis Konstitucijai tuo abejonės aspektu, jog tame įstatymo punkte nustatytu teisiniu reguliavimu skirtingai traktuojami vienodas funkcijas vykdę priešgaisrinės apsaugos padaliniuose tarnavę pareigūnai ir pagal darbo sutartis dirbę asmenys, neatsižvelgiama į iki Įstatymo įsigaliojimo galiojusiu teisiniu reguliavimu asmenims sukurtus teisėtus lūkesčius. Toks galimos normų kolizijos pagrindimas minėtame Konstitucinio Teismo nutarime atmestas, pažymint, kad:

a) skirtingai nei pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims, pareigūnams keliami specialūs reikalavimai, jie turi prisiekti Lietuvos valstybei ir laikytis tam tikrų apribojimų, jiems taikoma specifinė tarnybinė atsakomybė, jie turi įgaliojimus vykdydami tarnybines funkcijas duoti nurodymus jiems nepavaldiems asmenims; tik pareigūnams nustatytos tam tikros specialios materialinės ir socialinės garantijos;

b) valstybė nebuvo įsipareigojusi tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti prilyginti po Įstatymo, kuriuo nustatyta ši pensija, įsigaliojimo, t. y. po 1995 m. sausio 1 d., pagal darbo sutartis profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padaliniuose dirbto laiko, taigi nurodytą darbą dirbę asmenys negalėjo įgyti teisėtų lūkesčių, kad jų tarnybos laikui bus prilygintas ir po Įstatymo įsigaliojimo pagal darbo sutartis dirbtas laikas;

c) priešgaisrinės apsaugos padaliniuose tarnavusių pareigūnų ir juose pagal darbo sutartis dirbusių asmenų teisinio statuso skirtumai yra objektyvus pagrindas apibrėžiant tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti asmenis, tam tikrą laiką po 1995 m. sausio 1 d. priešgaisrinės apsaugos padaliniuose dirbusius pagal darbo sutartis (vėliau paskirtus priešgaisrinės apsaugos pareigūnais), ir asmenis, atitinkamu metu tarnavusius priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, traktuoti skirtingai. Tokiais ir kitais argumentais remiantis Konstitucinio Teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarime konstatuota, kad Konstitucijai neprieštarauja (neprieštaravo) minėto įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti neprilyginamas darbo laikas, po 1995 m. sausio 1 d. pagal darbo sutartis išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais.

63. Pabrėžtina ir tai, kad minėtame Konstitucinio Teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarime nurodyta: „Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui apklausti specialistai – <...> buvęs vidaus reikalų ministras R. V., buvęs PAGD direktorius K. Z.. Iš specialistų pateiktų paaiškinimų matyti, kad:

– dar nepertvarkytų (nesukarintų) profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovų, gaisrininkų, gaisrininkų vairuotojų pagal darbo sutartis iki 1995 m. sausio 1 d. dirbtas laikas yra tik papildomai prilyginamas tarnybos laikui, o sukarintuose padaliniuose pareigūnais dirbtas laikas į tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti yra įskaitomas; <...>

– iki sukarinimo kiekvienas rajonas turėjo „pritraukimo“ planą: jeigu kilus gaisrui pirmi atvykdavo nesukarintų priešgaisrinės apsaugos padalinių ugniagesiai, dirbę pagal darbo sutartis, jie atlikdavo pirminius darbus ir laukdavo atvykstant pareigūnų, be kita ko, galinčių vadovauti gaisro gesinimui; <...>“.

64. Tokios įžvalgos, kylančios iš minėtų specialistų, turinčių neabejotinai išskirtinę patirtį ir kompetenciją prižiūrint ir valdant vidaus reikalų ministerijos valdymo sričiai priskirtą PAGD, Konstituciniam Teismui pateiktų paaiškinimų, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju sudaro pakankamą pagrindą vertinti, kad pareiškėjas, dirbdamas kovotojo pareigybei darbo sutartimi priskirtą darbą ginčo laikotarpiu, hipotetiškai galėjo vykdyti tam tikras nesukarinto priešgaisrinės apsaugos padalinio ugniagesio funkcijas kilus gaisrui, pvz., kai pirmiau atvykdavo į gaisro vietą ir laukdavo atvykstančių sukarinto priešgaisrinės apsaugos padalinio gaisrininkų, galinčių vadovauti gaisro gesinimui. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo kategoriškai vertinti ir juo labiau konstatuoti, kad pareiškėjo darbas, kuris ginčo laikotarpiu 1985–1986 m. pagal darbo sutartį atliktas einant kovotojo pareigas, esą visiškai prilygintinas prisiekusio statutinio pareigūno gaisrininko sukarintai tarnybai ne pagal darbo sutartį.

65. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-712-602/2021), kurioje vertinti toje byloje buvusios pareiškėjos argumentai dėl jos darbo sutarčių pagrindu atlikto darbo laikotarpio įskaitymo į tarnybos laikotarpį ir pagal tai apskaičiuotino jos ištarnauto laiko valstybinei pensijai gauti, pabrėžta, kad: 1) valstybė nebuvo įsipareigojusi tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti prilyginti po Pareigūnų pensijų įstatymo, kuriuo nustatyta ši pensija, įsigaliojimo, t. y. po 1995 m. sausio 1 d., policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose dirbto laiko Darbo sutarties įstatymo pagrindais, taigi nurodytą darbą dirbę asmenys negalėjo įgyti teisėtų lūkesčių, kad jų tarnybos laikui bus prilygintas ir po Pareigūnų pensijų įstatymo įsigaliojimo pagal darbo sutartis dirbtas laikas; 2) nėra pagrindo vertinti, jog institucija, atsisakydama įskaityti į pareiškėjos tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti laikotarpį po 1995 m. sausio 1 d., netinkamai taikė Pareigūnų pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nes byloje nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo įskaityti į pareiškėjos tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti pareiškėjos nurodom darbo laikotarpį nuo 1997 m. spalio 21 d.

66. Pažymėtina, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, jog teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimus).

67. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytas teisinis reguliavimas pagrįstai ir teisingai nurodytas pareiškėjo skundžiamuose sprendimuose kaip jų teisinis pagrindas. Jo kvestionavimas ir juo labiau paneigimas netaikymu būtų nesuderinamas su konstituciniu principu, kad Konstitucinio Teismo nutarimai, tarp jų – minėtas 2017 m. sausio 25 d. nutarimas, yra galutiniai ir neskundžiami (žr. Konstitucijos 107 straipsnio 2 dalį). Todėl pareiškėjo akcentuotas turinio viršenybės prieš formą principas negali įgauti esminės svarbos nagrinėjamu atveju, nebent pareiškėjas pateiktų tokius įrodymus, kurie paneigtų minėtus PAGD pirminius dokumentus (įsakymus, etatų sąrašus), ypač kovotojo pareigų nurodymą dokumentuose dėl pareiškėjo priėmimo į tokias pareigas ir atleidimą iš tokių pareigų. Tokių įrodymų pareiškėjui nepateikus ir juos susiejus tik su savo ankstesnio viršininko 2022 m. rašytiniais paaiškinimais (patvirtinimais) ir įrašais darbo knygelėje rusų kalba, teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo paneigti atsakovo sprendimų faktinį ir teisinį pagrindą bei pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 14 d. sprendime padarytas išvadas.

68. Dėl pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui ir apeliacinio skundo argumentų, kad jo 1985–1986 m. viršininkas 2022 m. raštu paaiškino (patvirtino) statutiniam pareigūnui gaisrininkui būdingų funkcijų realų vykdymą pareiškėjui būnant paskirtam į Lazdijų miesto profesionaliosios priešgaisrinės dalies kovotojo pareigas (žr. šios nutarties 55 punktą), pažymėtina, kad byloje nėra duomenų ir pareiškėjo pateiktų įrodymų, kad kovotojo pareigos pagal tuometinį teisinį reglamentavimą apėmė prisiekusiam statutiniam pareigūnui gaisrininkui būdingų funkcijų vykdymą, kuris buvo teisėtas. Tikslas, kurio siekė pareiškėjas skundu pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniu skundu, turėjo būti pasiektas įrodinėjant ne ankstesnio viršininko paaiškinimais (patvirtinimais) grindžiamas neprisiekusio statutinio pareigūno darbo kovotojo pareigose faktines aplinkybes, bet tokių aplinkybių atitiktį tuometiniams teisės aktams, iš kurių esą galėjo atsirasti į kovotojo pareigas paskirto pareiškėjo teisėti lūkesčiai, kad kovotojo darbas yra (bus) teisiškai prilygintas prisiekusio statutinio pareigūno (gaisrininko) tarnybinei veiklai. Byloje nesant tokių duomenų ir įrodymų, minėti apeliacinio skundo argumentai atmetami.

69. Dėl pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui ir apeliacinio skundo argumentų, kad nagrinėjamu atveju prioritetiniais laikytini pareiškėjo darbo knygelės įrašai rusų kalba (rus. „принят пожарным“; liet. „priimtas gaisrininku“), pažymėtina, kad nėra pakankamo pagrindo tokius darbo knygelės įrašus rusų kalba vertinti kaip neabejotinai prioritetinius tiek, kad jais galėtų būti esą objektyviai ir proporcingai pateisinamas pareiškėjo darbo knygelės įrašuose lietuvių kalba nurodytų kovotojo pareigų esminis teisinis perfrazavimas (visiškas teisinis paneigimas) tokiame kontekste, kai būtent kovotojo pareigos nurodytos atsakovo paprašytuose ir įvertintuose PAGD turimuose kituose pirminiuose dokumentuose, t. y. įsakyme priimti pareiškėją į kovotojo pareigas ir įsakyme atleisti jį iš tokių pareigų. Todėl minėti apeliacinio skundo argumentai atmetami.

70. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 12 d. nutarties argumentus, nes neatskleidė bylos esmės ir neatsakė pagrindinio fakto klausimo, ar kovotojo pareigos ginčo laikotarpiu iš tikrųjų atitiko gaisrininko pareigas, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 14 d. sprendime pakankamai atskleidė bylos esmę ir pagal byloje esančius duomenis bei pareiškėjo pateiktus įrodymus objektyviai ir teisingai įvertino pareiškėjo skundžiamuose sprendimuose nurodytą nesamą teisinį pagrindą perskaičiuoti pensiją pagal taikytiną teisinį reglamentavimą, kuris lemia, kad Darbo sutarties įstatymo pagrindu išdirbtas laikas kovotojo pareigose, į kurias pareiškėjas buvo paskirtas ir iš kurių jis buvo atleistas atitinkamais įsakymais, nepriskiriamas tarnybos laikui valstybinei pensijai skirti. Todėl minėti apeliacinio skundo argumentai atmetami.

71. Dėl pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui ir apeliacinio skundo argumentų, kad skundžiami atsakovo sprendimai neatitinka VAĮ nustatytų administraciniam aktui keliamų reikalavimų, pažymėtina, kad pareiškėjo skundžiamų sprendimų turinys aptarto teisinio reguliavimo kontekste neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad šie sprendimai pakankamai motyvuoti, juose nurodyti teisiniai ir faktiniai pagrindai, kitos administraciniams sprendimams įtakos turėjusios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, ar pareiškėjui aiškus atsakovo ir VSDFV priimtų sprendimų teisinis bei faktinis pagrindas, motyvai. Todėl minėti apeliacinio skundo argumentai atmetami.

72. Kiti apeliacinio skundo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo dėl VSDFV Panevėžio skyriaus 2022 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. (10.16) DV_S-4971 ir tokį sprendimą nepakeistu palikusio Fondo valdybos 2022 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. (18.2) I-3063 pagrįstumo ir teisėtumo išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų nėra pasisakoma.

73. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 14 d. sprendime tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis