e469941f-d3b6-4fa2-b0bc-e715b37c642c · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-275-579/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42166-2018-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 27 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Virginijai Vigelienei, nuteistosios E. L. gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios E. L. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažinta kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteista 30 (trisdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausme.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – 20 (dvideÅ¡imties) parų areÅ¡tas. Bausmę paskirta atlikti areÅ¡tinėje, bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo E. L. sulaikymo dienos. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniuose nustatyta tvarka, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d., 19 val., iki 2018 m. rugsėjo 2 d., 10.45 val. Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš E. L. priteista 5,38 Eur (penki eurai 38 ct) proceso išlaidų valstybei. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. E. L. nuteista už tai, kad bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, 2018 m. rugpjūčio 31 d., apie 14.30 val., namuose, (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui dėl mokyklos, savo Å¡eimos narei – nepilnametei dukrai A. J., gim. (duomenys neskelbtini), patampė už plaukų ir kumščiu du kartus sudavė į rankas, kuriomis Å¡i dengėsi veidÄ , tuo Å¡iais veiksmais A. J. sukėlė fizinį skausmÄ ir dėl poodinės kraujosruvos deÅ¡inės alkÅ«nės srityje nežymiai sutrikdė sveikatÄ .

2. Apeliaciniame skunde nuteistoji E. L. praÅ¡o suÅ¡velninti jai Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu paskirtÄ dvideÅ¡imties parų areÅ¡to bausmę. 2.1. Skunde apeliantė nurodo, jog yra pripažinusi savo kaltę, tačiau apylinkės teismas neatsižvelgė, kad jos dukra A. J. turi II-Ä (80 procentų) neįgalumo grupę ir yra linkusi fantazuoti bei meluoti. Todėl teisme turėjo dalyvauti psichiatras, tai yra specialistas, žinantis jos dukros ligos istorijÄ . Jai teko pripažinti savo kaltę, kad galėtų bÅ«ti su savo vaikais.

3. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistosios E. L. gynėja advokatė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti ir suÅ¡velninti E. L. paskirtÄ areÅ¡to bausmę, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

4. Nuteistosios E. L. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantė savo kaltės įrodytumo neginčija, tačiau nesutinka su paskirtos bausmės individualizavimu, praÅ¡ydama jÄ Å¡velninti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam praÅ¡ymui įgyvendinti nėra objektyvaus pagrindo, nes bausmių skyrimo taisyklės pirmosios instancijos teismo nebuvo pažeistos.

6. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is bei jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti bei paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę. Kiekvienas sÄ moningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį pasaulį, dorovės, etikos nuostatas. Dažniausiai nusikalstama veika asmuo realizuoja save, todėl iÅ¡ padarytos nusikalstamos veikos vienaip ar kitaip matyti kaltininko asmenybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014).

8. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad E. L. savo kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, kas pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Apeliantė veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimas buvo užbaigtas ir tai jai ne pirmasis teistumas. Apylinkės teismas taip pat nustatė vienÄ jos atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, t. y. veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos Å¡ios veikos padarymui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės nustatytos teisingai. Bylos medžiaga liudija, kad E. L. pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, neigė smurtavusi prieÅ¡ dukrÄ (1 t., b l. 89-90). Vėliau kaltę pripažino visiÅ¡kai ir nurodė dėl savo poelgio nuoÅ¡irdžiai besigailinti (1 t., b. l. 97-98). Kadangi įtariamosios pozicija dėl kaltės pasikeitė, todėl ji buvo informuota dėl galimybės kreiptis į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

E. L. tokiam proceso užbaigimui pritarė, sutiko su prokuroro siÅ«loma bausmės rÅ«Å¡imi ir dydžiu (1 t., b. l. 162-164). 2018 m. spalio 2 d. Kauno apylinkės teismas jos atžvilgiu priėmė teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ , kuriuo ji buvo pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteista galutine dvideÅ¡imties parų areÅ¡to bausme. Tačiau E. L., nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu, pasinaudojo įstatymo jai suteikta galimybe pateikti praÅ¡ymÄ surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.

Savo prašyme apylinkės teismui (2 t., b. l.

14) ji nurodė iÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes, kurios yra iÅ¡dėstytos ir apeliaciniame skunde, t. y. kad nebuvo atsižvelgta į jos dukters A. J. neįgalumÄ . Apeliantės teigimu, jos dukra yra linkusi fantazuoti bei meluoti. Tačiau bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme E. L. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurių metu visiÅ¡kai pripažino kaltę. Ji nurodė, kad dukra apie 2018 m. rugpjūčio 31 d. kilusį konfliktÄ bei panaudotÄ fizinį smurtÄ sako tiesÄ , tačiau yra provokatorė, jų tarpusavio santykiai blogi.

Taip pat paaiÅ¡kino, kad su praÅ¡ymu peržiÅ«rėti teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtÄ bausmę kreipėsi tik todėl, kad 2018 m. lapkričio 28 d. apygardos teisme apeliacine tvarka jos atžvilgiu bus nagrinėjama kita baudžiamoji byla, kurioje ji yra pripažinta kalta ir nuteista penkerių metų laisvės atėmimo bausme. Taigi, ji norėjo vienu metu atlikti paskirtas bausmes, taip pat norėjo ilgiau pabÅ«ti laisvėje su vaikais (2 t., b. l. 25).

9. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti apeliantės teiginius, jog veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiosios elgesys. Tai, kad A. J. atsisakė mamos praÅ¡omÄ dokumentÄ nuneÅ¡ti į mokyklÄ , nesuteikė E. L. pagrindo plÅ«sti jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, tampyti už plaukų, suduoti kumščiu, t. y. smurtauti nepilnametės dukros atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktoje A.

J. apklausoje (1 t., b. l. 43-44) dalyvavo ir psichologė J. A., kuri jokių pastabų dėl mergaitės polinkio fantazuoti nepadarė, t. y. nefiksuota, kad nukentėjusiosios parodymai galėtų bÅ«ti nerealistiÅ¡ki. Bylos duomenimis A. J. nuo 2014 m. sausio 7 d. yra VÅ¡Ä® Kėdainių pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro Psichikos sveikatos kabineto priežiÅ«ros grupėje, jai nustatyta diagnozė: lengvas protinis atsilikimas (1 t., b. l. 56), ji yra baigusi (duomenys neskelbtini) specialiosios mokyklos pagrindinio ugdymo individualizuotÄ programÄ (1 t., b. l. 62), nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (1 t., b. l. 66), vis dėlto, duomenų, kad ji negalėtų teisingai suvokti įvykio aplinkybes ir duoti parodymus apie Å¡ias suvoktas aplinkybes, bylos medžiagoje nėra.

Psichiatro pagalba A. J. nėra reikalinga, todėl šios srities specialisto kvietimas į teismo posėdį nėra tikslingas, be to, jau minėta, E. L. savo kaltę pripažįsta ir jos parodymai iš esmės nesiskiria nuo nukentėjusiosios parodymų.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad surinkta baudžiamosios bylos medžiaga, charakterizuojanti nuteistosios asmenybę, nėra teigiama. E. L. Å¡eima buvo įraÅ¡yta į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių veikus, apskaitÄ iki 2018 m. liepos mėn., tačiau Å¡eimai ir toliau teikiamos socialinės paslaugos, nes nėra iÅ¡nykusios priežastys, dėl ko Å¡eima buvo įraÅ¡yta į apskaitÄ (1 t., b. l. 36).

E. L. yra bedarbė, jai nustatytas 45 procentų darbingumas, gauna priežiÅ«ros tikslinę kompensacijÄ , taip pat Å¡alpos neįgalumo pensijÄ vaikui, kadangi jos dvi dukros turi nustatytÄ vidutinį neįgalumÄ . Taip pat gauna socialines iÅ¡mokas vaikams (1 t., b. l. 158). Å ie duomenys patvirtina, kad nuteistoji gyvena iÅ¡ valstybės skiriamų paÅ¡alpų, pozityvaus užimtumo nesiekia. Be to, ji nuo 2009 m. lapkričio 19 d. iki 2016 m. balandžio 29 d. buvo VÅ¡Ä® Kėdainių pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro Priklausomybės ligų informacinėje grupėje, diagnozė: konsultacija ir stebėjimas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu (1 t., b. l. 161).

Å ioje nutartyje jau minėta, kad E. L. smurtinę nusikalstamÄ veikÄ dukters atžvilgiu padarė bÅ«dama neblaivi, jai įvykio metu buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,64 promilės. Duomenų, kad nuteistoji bandytų gydytis turimÄ priklausomybę alkoholiui, bylos medžiagoje nėra.

11. Å velnesnės bausmės rÅ«Å¡ies bei jos dydžio parinkimui neduoda pagrindo ir ankstesni apeliantės teistumai. 2015 m. vasario 10 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu E. L. buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista dvejų metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., dirbti arba registruotis darbo biržoje (1 t., b. l. 115-132). 2018 m. birželio 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu ji buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje (trys veikos), ir nuteista galutine subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausme (1 t., b. l. 133-155).

Å is nuosprendis skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio priėmimo metu dar nebuvo įsiteisėjęs, tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis 2018 m. birželio 15 d. nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 21 d., apeliacinės instancijos teismui atmetus E. L. apeliacinį skundÄ . Tai, kad nuteistoji netinkamai auklėja savo vaikus ir pati elgiasi prieÅ¡ingai įstatymų imperatyvams, liudija ir byloje esantis Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡as apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (2 t., b. l. 2-7).

Apeliantė ne kartÄ bausta dėl savo nepilnamečių vaikų padaryto chuliganizmo, taip pat dėl alkoholinių gėrimų vartojimo (nepilnametei dukrai buvo nustatytas 1,12 promilių girtumas), ji pati yra plÅ«dusi, įžeidinėjusi policijos pareigÅ«nus, tokiu bÅ«du žemindama jų garbę bei orumÄ . Å ios aplinkybės patvirtina, kad nuteistosios elgesys yra gerokai atitolęs nuo visuomenėje priimtinų bendrabÅ«vio taisyklių ir turėtų bÅ«ti taisomas ribojant jos elgesio laisvę. Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau E. L. skirta laisvės apribojimo bausmė teigiamo poveikio jos elgesiui neturėjo, t. y. nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo, todėl apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog Å¡iuo atveju tikslinga skirti griežtesnę bausmės rūšį – areÅ¡tÄ .

12. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 49 straipsnio 3 dalis nustato, jog už nusikaltimÄ skiriama nuo penkiolikos iki devyniasdeÅ¡imties parų areÅ¡to. E. L. yra paskirta gerokai Å¡velnesnė bausmė nei areÅ¡to bausmės vidurkis – 30 parų. Be to, Å¡i bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė dvideÅ¡imties parų areÅ¡to bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, dar labiau mažinti Å¡iÄ bausmę nėra jokio pagrindo. Ä®vertinus E. L. asmenybę, jos ankstesnį nusikalstamÄ elgesį bei nenorÄ taisytis, kolegija konstatuoja, jog iÅ¡vadai, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be trumpalaikio laisvės atėmimo, nėra pagrindo.

Priešingai, dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo gali susiformuoti paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Paskirtoji bausmė tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga, priešingai, ji proporcinga nuteistosios asmenybę neigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms bei jos pavojingumui ir todėl yra tinkamai individualizuota. Bausmės tikslas nėra vien nubaudimas, ja siekiama prevencijos tikslų – apriboti nusikaltusiam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

13. Bausmė neiÅ¡vengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymÄ . Tuo pasireiÅ¡kia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančiÄ bausmę ir pasirinkęs daryti nusikaltimÄ , prisiima ir galimas pasekmes. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistosios E. L. apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Albinas Antanaitis Evaldas Gražys Daiva Jankauskienė