2021-03-12 Nr. AB-5118-4-45-3-00016-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2834-575/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00016-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

užsieniečiui A. R. (A. R.), jo atstovei advokatei I. A.,

vertėjai J. L.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio A. R. (A. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. sausio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl užsieniečiui A. R. (A. R.) paskirto sulaikymo termino pratęsimo.

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) teikimu prašė pratęsti užsieniečio A. R. (toliau – ir užsienietis) sulaikymo Centre terminą iki 2021 m. balandžio 21 d.

2. Centras nurodė, kad užsienietis pirmą kartą Lietuvos Respublikoje buvo sulaikytas 2015 m., kai buvo grąžintas iš Lenkijos Respublikos. Užsienietis buvo perduotas Austrijai. Jis 2018 m. vėl atvyko į Lietuvos Respubliką, kur buvo sulaikytas Tarnybos, 2018 m. birželio 15 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartimi užsieniečiui buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, bet jis pažeidė jos sąlygas, 2018 m. liepos 22 d. pasišalino iš Centro ir išvyko iš Lietuvos. 2019 m. balandžio 24 d. iš Šveicarijos užsienietis buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką.

Jo atžvilgiu buvo atnaujintas jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu užsienietis buvo sulaikytas, o teismo 2019 m. spalio 25 d. sprendimu jam buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Alternatyvios sulaikymo priemonės taikymo laikotarpiu užsienietis nuolat pažeidinėjo Centro vidaus tvarkos taisykles, nesilaikė alternatyvios sulaikymo priemonės sąlygų, t. y. laiku nesugrįždavo į Centrą.

Užsienietis įtariamas 2020 m. vasario 16 d. padaręs nusikalstamą veiką, jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį, buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Užsienietis 2020 m. kovo 30 d. išvyko iš Centro, išvyko iš Lietuvos Respublikos ir tik 2020 m. spalio 21 d. iš Estijos buvo grąžintas į Lietuvą. Užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio suteikimo dar neišnagrinėtas, nes jis nebendradarbiauja su valstybės institucijomis ir pareigūnais, pasišalina iš Lietuvos Respublikos.

Tarnybos Kriminalinių tyrimų valdyba užsienietį pripažino keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Taigi užsienietis nesilaikė Lietuvos Respublikos įstatymų, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų atstovais, netinkamai vykdė teismo sprendimu skirtą alternatyvią sulaikymui priemonę (du kartus buvo neteisėtai išvykęs iš Lietuvos Respublikos teritorijos), tokiu būdu sutrukdė Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) nustatyti ir išnagrinėti prieglobsčio prašymo motyvus bei priimti sprendimą.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2020 m. spalio 23 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – sulaikė užsienietį Centre iki 2021 m. sausio 21 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Centro nuomone, nagrinėjamu atveju būtina pratęsti užsieniečio sulaikymo terminą tuo pačių pagrindu.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. sausio 21 d. sprendimu Centro teikimą tenkino – paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. spalio 23 d. sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo Centre ir pratęsė jo sulaikymo terminą iki 2021 m. balandžio 21 d.

4. Teismas nustatė, kad užsienietis pirmą kartą Lietuvos Respublikoje buvo sulaikytas 2015 m., kai buvo grąžintas iš Lenkijos Respublikos. Užsienietis buvo perduotas Austrijai. Užsienietis 2018 m. vėl atvyko į Lietuvos Respubliką ir teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimu buvo sulaikytas. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo ir Migracijos departamentas priėmė 2018 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. (15/6-12)15PR-106 „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės“. Teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimu užsieniečiui buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, bet užsienietis 2018 m. liepos 22 d. pasišalino iš Centro ir išvyko iš Lietuvos. Užsienietis 2019 m. balandžio 24 d. buvo grąžintas iš Šveicarijos į Lietuvos Respubliką. Teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu užsienietis buvo sulaikytas iki 2019 m. liepos 25 d., o vėliau teismo sprendimu sulaikymo terminas pratęstas iki 2019 m. spalio 25 d. Teismo 2019 m. spalio 25 d. sprendimu užsieniečiui buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, šios alternatyvios sulaikymui priemonės terminą nustatant iki 2020 m. sausio 25 d. Teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimu užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės terminas pratęstas iki 2020 m. balandžio 25 d. Užsienietis 2020 m. kovo 30 d. išvyko iš Centro ir nustatytu laiku negrįžo. Užsienietis 2020 m. spalio 21 d. buvo grąžintas iš Estijos į Lietuvos Respubliką ir sulaikytas 48 val. Teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimu užsienietis sulaikytas Centre iki 2021 m. sausio 21 d.

5. Teismas taip pat pabrėžė, kad užsienietis alternatyvios sulaikymo priemonės taikymo laikotarpiu nuolat pažeidinėjo Centro vidaus tvarkos taisykles, dėl kurių yra surašyti pažeidimų protokolai (2019 m. lapkričio 4 d., 2019 m. gruodžio 20 d., 2019 m. gruodžio 24 d., 2020 m. sausio 11 d., 2020 m. vasario 16 d., 2020 m. kovo 30 d.), nesilaikė alternatyvios sulaikymo priemonės sąlygų, t. y. laiku nesugrįždavo į Centrą. Taip pat Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje užsienietis kaltinamas 2020 m. vasario 16 d. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

6. Teismas, įvertinęs minėtas nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad užsieniečio elgesys leidžia daryti prielaidą, jog užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir pateikdamas prieglobsčio prašymą siekia sutrukdyti priimti bei įvykdyti galimą sprendimą dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos. Užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio neišnagrinėtas, t. y. galutinis sprendimas byloje dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobsti Lietuvos Respublikoje nėra priimtas. Prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. Nors užsienietis nurodė, kad paskutinį kartą išvyko iš Lietuvos Respublikos, nes Lietuvoje negavo jam reikalingos medicininės pagalbos, tokie jo paaiškinimai yra mažai tikėtini, nes užsienietis pats deklaruoja, kad turi pajamų, turi verslo partnerių užsienyje, kurie jam finansiškai gali padėti, užsienietis nebuvo sulaikytas, turėjo galimybę laisvai judėti, todėl, esant norui, galėjo gauti būtiną pagalbą Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigose. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad užsienietis iš Centro pasišalino 2020 m. kovo 30 d., vėliau išvyko iš Lietuvos, o iš jo pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad į medikus Estijoje, kaip pats nurodo dėl skubios ir būtinos pagalbos, kreipėsi tik 2020 m. rugpjūčio mėn. Ši aplinkybė iš esmės paneigia užsieniečio nurodytą versiją.

7. Teismo vertinimu, yra didelė tikimybė, kad, netaikant sulaikymo, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Todėl nagrinėjamu yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius ), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).

8. Teismas nustatė, kad užsienietis yra pripažintas pažeidžiamu asmeniu. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Nagrinėjamas užsieniečio atvejis gali būti priskiriamas prie ypatingų ir išskirtinių Įstatymo 114 straipsnio 4 dalies taikymo aspektu, nes užsieniečiui du kartus buvo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, tačiau jis, žinodamas apie draudimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, jį pažeidė, du kartus išvyko iš Lietuvos Respublikos, alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo laikotarpiu galbūt padarė nusikalstamą veiką, pažeidė jam baudžiamojoje byloje paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, žinodamas, kad byla nagrinėjama teisme, pabėgo nuo teismo.

9. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. spalio 23 d. sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo. Nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties priėmimo užsieniečio teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nepasikeitė, jo sulaikymo pagrindai neišnyko, todėl yra pagrindas pratęsti sulaikymo terminą.

III. 10. Užsienietis padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad:

10.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra. Migracijos departamentas nėra konstatavęs, kad užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra. Aplinkybė, kad užsienietis pažeidė alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas, nėra pagrindas konstatuoti, kad jis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, juo labiau, kad prieglobsčio prašytojas rašytiniais įrodymais pagrindė objektyvią būtinybę išvykti iš Lietuvos Respublikos – 2018 m. liepos 22 d. išvyko į Austriją dalyvauti itin sudėtingame savo dukters gimime, o 2020 m. kovo 30 d. dėl savo sveikatos būklės ir gydymo – į Estiją. Užsienietis prieglobsčio suteikimo jam motyvus nagrinėjančiai kompetentingai institucijai paaiškino itin išsamiai apklausos metu, ne kartą teikė papildomus rašytinius įrodymus, t. y. sąžiningai bendradarbiavo nagrinėjant jo prašymą ir iš savo pusės atliko visas pareigas. Todėl nepagrįsti ir teismo argumentai, kad nėra išsiaiškinti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvai. Įstatymų leidėjas prieglobsčio prašymo motyvų išsiaiškinimo nesieja su įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Migracijos departamentas ir teismas gali tirti, vertinti prieglobsčio prašytojo nurodytus motyvus, tačiau objektyviai negali jų įvardinti.

10.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad užsienietis galėjo gauti būtiną pagalbą Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigose. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad užsieniečiui Estijoje buvo taikomas gydymas vaistais (duomenys neskelbtini), kurie Lietuvoje yra receptiniai, jų kaina su receptu yra virš 15 000 Eur ir jų įsigyti Lietuvoje šiuo metu galimybės nėra. Užsienietis pateikė medicininius dokumentus, patvirtinančius, kad jam nustatytas režimo sąlygas jis pažeidė siekdamas gydymo paslaugų.

10.3. Užsienietis neturi pagrindo slėptis. Jis Lietuvoje turi socialinių ryšių, teismui pateikti duomenys apie užsieniečiui suteikiamą gyvenamąjį plotą. Užsieniečiui 2019 m. spalio 25 d. buvo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jos jis laikėsi ir iš Lietuvos nebuvo išvykęs iki 2020 m. kovo 30 d., t. y. 5 mėnesius. Centras teikime akcentavo, kad užsieniečiui už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus buvo surašyti protokolai, tačiau nenurodė jų faktinio pagrindo, kuris beveik visais atvejais buvo tas pats. Užsienietis kelis kartus yra vėlavęs grįžti į Centrą po apsilankymo gydymo įstaigose ir tai yra patvirtinta rašytiniais įrodymais, taigi priežastys buvo objektyvios, nepriklausančios nuo užsieniečio valios. Į Estiją užsienietis turėjo išvykti taip pat dėl objektyvios priežasties – kai jam tapo reikalinga kreiptis dėl tinkamo ir kokybiško gydymo. Nors teismas kritiškai vertino šią aplinkybę, tačiau akivaizdu, jog visos faktinės aplinkybės, susijusios su šiuo pasišalinimu iš Centro, nebuvo išnagrinėtos pilnai. Dėl stabilaus sveikatos blogėjimo užsienietis pirma kreipėsi į Santaros klinikas, tačiau, sveikatos būklei negerėjant ir negaunat tinkamo gydymo, buvo priverstas išvykti iš Lietuvos.

10.4. Nors užsieniečiui yra iškelta baudžiamoji byla, ji nėra teikimo nagrinėjimo dalykas, o užsieniečiui turi būti taikoma nekaltumo prezumpcija. Užsieniečiui nėra taikytas suėmimas. Tai reiškia, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas nemano, kad jis galėtų bėgti ar slapstytis nuo baudžiamojo persekiojimo. Dėl to nesuderinama, kad šioje byloje teismas taiko užsieniečio atžvilgiu griežtesnes laisvės ribojimo priemones, nei jos taikomos baudžiamajame procese.

10.5. Nors teismas nesirėmė ta aplinkybe, bet Centras nurodė, kad Tarnybos Kriminalinių tyrimų valdybos užsienietis pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Tačiau ši aplinkybė laikytina neturinčia įrodomosios galios. Minėta Kriminalinių tyrimų valdyba nėra kompetentinga konstatuoti, kad asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai.

10.6. Teismas nepagrįstai vertino, kad nagrinėjamas užsieniečio atvejis gali būti priskiriamas prie ypatingų ir išskirtinių Įstatymo 114 straipsnio 4 dalies aspektu. Toks teismo vertinimas nesuderinamas su pažeidžiamo asmens statusu ir geriausiais užsieniečio interesais. Vertinant pažeidžiamo asmens maksimalų laisvės ribojimą būtina įvertinti tai, kad šiuo atveju taikomas sulaikymas nėra proporcinga priemonė ir varžo jo judėjimo laisvę daugiau nei būtina jo dalyvavimui nagrinėjant prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Sulaikymas šiuo atveju apriboja užsieniečiui galimybę pasinaudoti ir kitomis teisėmis bei galimybėmis.

10.7. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties priėmimo užsieniečio teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nepasikeitė, jo sulaikymo pagrindai neišnyko. Kaip minėta, Migracijos departamente atlikus užsieniečio apklausą, laikytina, kad jo prieglobsčio prašymo motyvai yra išaiškinti, o tai reiškia, kad teismo taikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas pagrindas išnyko ir toliau laikyti užsienietį sulaikytą nėra teisėto pagrindo. Teismas neįvertino reikšmingos faktinės aplinkybės, susijusios su užsieniečio šeimynine padėtimi. Jis yra dvejų mažamečių vaikų tėvas. Tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, tačiau dėl nepagrįsto sulaikymo užsieniečio pareiga išlaikyti vaikus yra apribota. Užsienietis neturi objektyvių galimybių rūpintis savo verslu, todėl atitinkamai ir negali skirti materialinės pagalbos savo šeimai. Ši aplinkybė taip pat yra reikšminga vertinant sulaikymo pagrįstumą, adekvatumą ir proporcingumą.

10.8. Asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Šiuo atveju visiškai pakankama ir proporcinga priemonė yra užsieniečio apgyvendinimas Centre, netaikant judėjimo ribojimų. Prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą (Įstatymo 114 str. 7 d.).

11. Centras atsiliepimu prašo užsieniečio apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Centras atsiliepime nurodo, kad:

11.1. Nekyla jokių abejonių, kad užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis. Piktnaudžiavimo faktas yra akivaizdus, realus ir įrodytas. Užsienietis keturis kartus buvo perduodamas iš vienos Europos Sąjungos valstybės į kitą ir nei viena Europos Sąjungos valstybė narė nėra suteikusi jam prieglobsčio, netgi priešingai – jam nustatyti du draudimai atvykti ir apsigyventi Šengeno teritorijoje, kuriuos paskelbė Šveicarija ir Čekija. Estijoje užsieniečiui suteikta medicininė pagalba nepagrindžia fakto, kad tokios pat pagalbos jis negalėjo gauti Lietuvos Respublikoje. Galbūt užsienietis susidūrė su problema gauti nemokamą medicininę pagalbą Lietuvoje, kadangi po to, kai jis 2020 m. kovo 30 d. išėjo iš Centro ir nebegrįžo, tiek jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra, tiek prieglobsčio prašytojui teikiamos garantijos, viena kurių yra nemokamų medicinos paslaugų gavimas, buvo sustabdytos. Norint jas gauti, jam reikėjo kreiptis į Migracijos departamentą ir atnaujinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, bet jis pasirinko neteisėtą kelią – išvyko į kitą Europos Sąjungos valstybę, į kurią vykti neturėjo teisės, ir gavo ten skubią pagalbą.

11.2. Nesutiktina su užsieniečio nuomone, kad jis sąžiningai bendradarbiavo nagrinėjant jo prieglobsčio prašymą. Bendradarbiavimo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu su kompetentingomis institucijomis nereikėtų suprasti siaurai ir apsiriboti tik motyvų, įrodymų pateikimu, į bendradarbiavimą plačiąja prasme taip pat patenka įstatymų ir tvarkos laikymasis, institucijų ir teismų priimtų sprendimų vykdymas. Taigi šiuo atveju negalima teigti, kad užsienietis bendradarbiauja, kadangi jis nevykdo teismo paskirtų alternatyvių sulaikymui priemonių, neteisėtai keliauja po Europos Sąjungos valstybes nares, atlieka teisei priešingas veikas (2018 m. pavogė vyno butelį iš parduotuvės, 2020 m. neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti vairavo transporto priemonę bei sukėlė eismo įvykį, gyvendamas Centre sistemingai darė vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus), trukdė Migracijos departamentui priimti sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, kadangi nesulaukęs galutinio sprendimo neteisėtai buvo išvykęs iš Lietuvos. Be to, Migracijos departamente 2020 m. gruodžio 17 d. atliktos pakartotinės prieglobsčio prašytojo apklausos (pirma apklausa buvo atlikta 2020 m. lapkričio 19 d.) negalima laikyti faktine prieglobsčio prašymo motyvų nustatinėjimo bei įrodymų pateikimo pabaiga. Migracijos departamento atlikta apklausa neatima iš prieglobsčio prašytojo teisės pateikti naujus įrodymus ar aplinkybes, atsiradusias jau po apklausos. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl prieglobsčio nesuteikimo, nors ir nesiaiškina prieglobsčio prašymo motyvų (tai Migracijos departamento kompetencija), bet juos vertina ir, nustatęs tam tikrus pažeidimus, trūkumus, gali įpareigoti prieglobsčio prašymą Migracijos departamentą nagrinėti iš naujo. Tad ir šiuo atveju užsienietis turės teisę pateikti paaiškinimus bei su prieglobsčio prašymu susijusius motyvus iki tol, kol nebus priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas prieglobsčio byloje.

11.3. Užsieniečiui yra iškelta baudžiamoji byla, kurioje jis yra įtariamasis nusikalstamos veikos padarymu, jam buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, – kurią jis pažeidė. Užsienietis buvo sulaikytas administracine tvarka, todėl nebuvo būtinybės taikyti jam dar vieną griežtą laisvės apribojimo priemonę. Tačiau jeigu administracinis sulaikymas bus panaikintas, o kaltinamasis nuosprendis dar nebus priimtas – didelė tikimybė, kad teismas užsieniečio atžvilgiu taikys suėmimą baudžiamojo byloje.

11.4. Tarnybos Kriminalinių tyrimų valdybai yra suteikta kompetencija identifikuoti asmenis, keliančius grėsmę Lietuvos Respublikos visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, bei rengti išvadas dėl tokių asmenų keliamos grėsmės. Tarnyba, atlikusi vertinimą dėl užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, Migracijos departamentui pateikė išvadas, kuriomis užsienietis pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai.

11.5. Teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamas užsieniečio atvejis gali būti priskiriamas prie ypatingų ir išskirtinių Įstatymo 114 straipsnio 4 dalies taikymo aspektu, t. y., kad, nepaisant asmens pažeidžiamumo, jis gali būti sulaikytas.

11.6. Užsienietis teigia, kad negali tinkamai pasirūpinti savo vaikais, tačiau nepateikė tėvystės faktą patvirtinančių įrodymų. Jis taip pat teigia, kad dėl jam taikomo sulaikymo neturi objektyvių galimybių rūpintis „savo verslu“. Tačiau užsienietis neturi asmens tapatybės patvirtinančio dokumento, todėl negali vykdyti jokio teisėto verslo Lietuvoje. Nei užsieniečio siekis pagerinti jo vaikų, gyvenančių kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, materialinę padėtį, nei noras gydytis kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse negali pateisinti Lietuvos Respublikos įstatymų nesilaikymo, teismų sprendimų nevykdymo, prieglobsčio prašytojo pareigų nevykdymo, trukdymo teismui vykdyti teisingumą iškeltoje baudžiamojoje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Šioje byloje kilo ginčas dėl užsieniečio sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, tenkino Centro teikimą ir pratęsė užsieniečio sulaikymo terminą iki 2021 m. balandžio 21 d. Užsienietis su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo nuostatas bei nepagrįstai jomis grindė jo sulaikymą, todėl prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

14. Įstatymo 112 straipsnis nustato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

15. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6–10 punktus, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

16. Apeliantas teigia, kad užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvai išaiškinti. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teismas nesutinka. Nors užsienietis yra apklaustas, bet Migracijos departamentas, nagrinėdamas kiekvieną atvejį individualiai, gali atlikti daugiau nei vieną apklausą priklausomai nuo bylos aplinkybių. Šiuo metu nėra įsiteisėjusio Migracijos departamento sprendimo dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo. Prieglobsčio prašytojui yra suteikta teisė papildyti savo prašymą administracinėse procedūrose, taip pat esant ginčui ir teisme. Teismo nuomone, šioje byloje įrodyta, kad šiuo metu motyvai, kuriais grindžiamas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, nėra išaiškinti.

17. Apeliantas teigia, kad jis nepiktnaudžiauja prieglobsčio procedūra. Teismo nuomone, šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartimi Užsieniečiui buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, t. y. apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, bet jis pažeidė jos sąlygas, 2018 m. liepos 22 d. pasišalino iš Centro ir išvyko iš Lietuvos. Užsienietis 2019 m. balandžio 24 d. buvo grąžintas iš Šveicarijos į Lietuvos Respubliką. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu buvo sulaikytas iki 2019 m. liepos 25 d., o Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. liepos 25 d. sprendimu sulaikymo terminas pratęstas iki 2019 m. spalio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. spalio 25 d. sprendimu jam buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2020 m. sausio 25 d., kuri teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimu buvo pratęsta iki 2020 m. balandžio 25 d. Užsienietis 2020 m. kovo 30 d. išvyko iš Centro ir nustatytu laiku negrįžo. Apelianto nurodytos priežastys, dėl ko buvo pažeistos alternatyvios sulaikymo priežastys, yra nesvarbios.

18. Įvertinus apelianto elgesį prieglobsčio prašymo nagrinėjimo laikotarpiu nuo 2015 m. (tuomet jis prašė prieglobsčio Austrijoje) ir nuo 2018 m. (Lietuvoje), nekyla jokių abejonių dėl to, kad apeliantas piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis. Apeliantas 4 kartus buvo perduodamas iš vienos Europos Sąjungos valstybės į kitą pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, nei viena Europos Sąjungos valstybė narė nėra suteikusi jam prieglobsčio, netgi priešingai – jam nustatyti du draudimai atvykti ir apsigyventi Šengeno teritorijoje, kuriuos paskelbė Šveicarija ir Čekija.

19. Be to, alternatyvios sulaikymo priemonės taikymo laikotarpiu užsienietis nuolat pažeidinėjo Centro vidaus tvarkos taisykles, dėl kurių yra surašyti pažeidimų protokolai, sulaikymo Centre metu užsienietis taip pat sistemingai pažeidžia Centro vidaus tvarkos taisykles, dėl ko jam surašyti vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų protokolai (asmens b. l. 98, 111, 113, 243 ir 237).

20. Tai, kad apeliantas nevykdo teismo paskirtų alternatyvių sulaikymui priemonių, neteisėtai keliauja po Europos Sąjungos valstybes nares, trukdo Migracijos departamentui priimti sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo (nuolat nesulaukęs galutinio sprendimo neteisėtai išvyksta iš Lietuvos), įrodo, kad jis prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

21. Remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nagrinėjamai situacijai aktualiu teisiniu reguliavimu, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad siekiant eliminuoti riziką, jog užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali dar kartą bandyti neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, taip sutrukdydamas nustatyti prieglobsčio prašymo motyvus bei priimti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje, o priėmus sprendimą dėl jo grąžinimo ar išsiuntimo į kilmės šalį, jį įvykdyti, egzistuoja objektyvi būtinybė taikyti jam judėjimo laisvės ribojimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-115/2013, 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-131/2013 ir kt.).

22. Apeliaciniame skunde teigiama, kad užsienietis yra pažeidžiamas asmuo ir toks asmuo gali būti sulaikytas tik esant ypatingiems atvejams. Dėl šių apeliacinio skundo argumentų teismas pažymi, kad toks ypatingas atvejis byloje įrodytas atsižvelgiant šios nutarties 17–20 punktuose nurodytas aplinkybes.

23. Apelianto teiginiai, kad Lietuvoje negavo tinkamo gydymo neįtikinami. Kiti apeliacinio skundo argumentai nepaneigia aukščiau nurodytos būtinybės pratęsti sulaikymą.

24. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Užsieniečio A. R. (A. R.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas