e4647fde-711b-4f5d-bc67-7dc511c3ee0d · Å iaulių apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-111-951/2021 Teisminio proceso Nr. 1-13-0-00004-2020-3 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5.; 1.2.4.6.1.; 2.3.6.4.5.1. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 25 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė, sekretoriaujant V. A., V. P., dalyvaujant prokurorei D. S., kaltinamajam M. K., jo gynėjai advokatei I. B., kaltinamajam J. P., jo gynėjui advokatui M.

J., kaltinamajam A. K., jo gynėjai advokatei V. P., nukentėjusiajam E. N., jo gynėjai advokatei E. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, turintis pradinį iÅ¡silavinimÄ , nedirbantis, gyvenamoji vieta nedeklaruota, Å¡iuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), teistas 23 kartus, paskutinį kartÄ teistas 2020-08-25 Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 182 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta 16 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės neatlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 140 straipsnio 1 dalyje;

J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), teistas 21 kartÄ , paskutinį kartÄ teistas 2020-07-30 Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų nuosprendžiu pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį galutine sumažinta 1 metų laisvės atėmimo bausme; 2020-10-28 Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų nutartimi, vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, J.

P. 2020-06-02 ir 2020-07-30 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės neatlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 140 straipsnio 1 dalyje; A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), teistas 33 kartus, paskutinį kartÄ teistas 2020-08-04 Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 1 d. galutine subendrinta 15 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės neatlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : M. K., J. P. ir A. K., veikdami kartu, 2020-03-17 apie 15.40 val. (duomenys neskelbtini) kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) muÅ¡dami sukėlė fizinį skausmÄ E. N. ir nežymiai jį sužalojo, o bÅ«tent: M. K., J. P. ir A. K. rankomis sudavė nukentėjusiajam E. N. ne mažiau kaip 4 smÅ«gius į galvos sritį ir rankomis bei kojomis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, taip bendrais tyčiniais veiksmais sukeldami jam fizinį skausmÄ ir padarydami nežymų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusius sužalojimus - kirstines žaizdas lÅ«pose, kraujosruvÄ deÅ¡inės akies srityje, odos nubrozdinimus kairio smilkinio srityje ir kaktoje.

Kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir paaiÅ¡kino, kad jau davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu visas aplinkybes pasakojo teisingai, bet ten tik vienas žmogus yra įtrauktas nereikalingai, nes A. K. nieko nedarė. A. K. sėdėjo ant lovos ir gėrė arbatÄ , žiÅ«rėjo, kaip jis su P. muÅ¡a N.. Negali pasakyti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė skirtingas aplinkybes. Jo santykiai su A. K. puikÅ«s. Jie yra pažįstami nuo 14 metų, visÄ laikÄ santykiai su juo buvo geri.

E. N. buvo nusikaltęs žmogus, prisidirbęs, todėl ir gavo į galvÄ . Jis jį sumušė. Jam davė į galvÄ , į pakaušį, į Å¡onus. SmÅ«giavo rankomis ir kojomis. Jis sudavė pirmÄ smÅ«gį E. N. kumščiu tiesiai į dantis. Tada E. N. dengėsi veidÄ . Nuo kažkurio smÅ«gio jis gal ir buvo suklupęs. A. K. tuo metu klausė, kas čia vyksta, o jis pasakė, kad nesikiÅ¡tų, nes tai jų reikalai, ir jis liko sėdėti ant lovos. A. K. nebandė gelbėti E. N. ar jiems padėti.

Kai susitiks nukentėjusįjį pataisos namuose akis į akį, atlygins turtinę ir neturtinę žalÄ . Civilinį ieÅ¡kinį pripažįsta. Jam nėra skirtumo dėl to, kaip jis pasielgė. Gal ir gailisi, kad padarė tokį nusikaltimÄ , bet dėl E. N. nesigaili. Po to, kai jis ir J. P. E. N. sudavė smÅ«gius, tai jam buvo prakirsta lÅ«pa, patinęs veidas. Tie sužalojimai truputį matėsi. Jam bėgo kraujas iÅ¡ lÅ«pos. Nelabai žiÅ«rėjo, nes buvo neįdomu. Nežino tokių aplinkybių, kad jis bÅ«tų buvęs vedamas, jog jam bÅ«tų suteikta medicininė pagalba.

Kaltinamasis J. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir paaiÅ¡kino, kad bÅ«nant kameroje, atėjo E. N.. Jis žinojo, kad E. N. yra ,,a.........“, todėl jam sakė: „ko tu, p..., atėjai į Å¡itÄ kamerÄ â€œ. E. N. pradėjo pÅ«sti akis, kad jis nekaltas. Todėl jis, pagal kalinių sugalvotas taisykles, be prokuroro leidimo, pradėjo kovinius veiksmus. Kovinius veiksmus pradėjo rankomis, kojomis, smaugė su antenos kabeliu. Kad nebÅ«tų ieÅ¡kinio, neimtų obdukcijos, galvojo pasmaugti.

Tačiau kameroje buvo gynėjas A. K., kuris paprašė, jog paliktų E. N. gyvÄ . Jie su M. K. sudavė nukentėjusiajam kelis kartus iÅ¡ rankos ir kelis kartus iÅ¡ kojos. Nežino, nežiÅ«rėjo, į kurias kÅ«no vietas sudavė. Daužė tik į galvÄ . Nukentėjusiajam bėgo nedaug kraujo iÅ¡ nosies. Nematė kraujo, bėgančio iÅ¡ lÅ«pos, nes buvo afekto bÅ«senoje. Nematė, jog jam bÅ«tų buvusi sužalota akis. Paskui E. N. apsiramino, atidavė visus daiktus, pasakė, kad gali pasikalbėti.

Atidavęs daiktus, išėjo iÅ¡ kameros ir dar pavogė 75 g tabako pakelį. Jie irgi dėl to gali pateikti ieÅ¡kinį. Visa kamera dėl to tabako kreipėsi į policijÄ . V. M., M. K. dėl to tabako susipjaustė. Juos iÅ¡vedė iÅ¡ kameros, pareigÅ«nai darė kratÄ , o tas tiesiog paėmė ir pavogė. Visa kamera kreipėsi su ieÅ¡kiniu į policijÄ , nes faktas buvo užfiksuotas. Kaip jie prieÅ¡ E. N. naudojo kovinius veiksmus, taip prieÅ¡ juos policijos pareigÅ«nai naudojo kovinius veiksmus, suduodami kojomis, rankomis.

VisÄ naktį jis miegojo su antrankiais. Nežino, kada viskas įvyko, nes tai vyksta dažnai. Galėjo bÅ«ti kaltinime įvardinta 2020 m. kovo 17 d. Buvo jau po pietų, tai gali bÅ«ti 15.40 val. Žino, kad jie papietavo, pasistiprino ir pradėjo veikti. Viskas vyko (duomenys neskelbtini), kameroje Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu su juo kameroje buvo V. M. ir visi dalyviai, kas dalyvauja teisme, be pareigÅ«nų. Smurto metu nieko nematė, tik girdėjo, jog A. K. Å¡aukė, kad paliktų jį gyvÄ . A. K. tikrai nesudavė jokių smÅ«gių nukentėjusiajam, nes jis stovėjo per kokius 3 metrus nuo jo.

M. K. kartu su juo naudojo kovinius veiksmus. Tiksliai pasakyti negali, kas kokius smÅ«gius sudavė. Jis tik daužė ir pamatė, kad prisijungė antras asmuo. Savo elgesį vertina teisingai. Gailisi dėl to, kÄ padarė. Neatsiprašė nukentėjusiojo ir nenori atsipraÅ¡yti. Jis sudavė pirmÄ smÅ«gį nukentėjusiajam. Jis į nukentėjusįjį stovėjo tiesiai veidu, M. K. ir A. K. tuo metu stovėjo prie stalo. Jis atėjo prie E. N. ir pasakė: ,,tu, o..., žiÅ«rėk man į akis“, tada sudavė tiesiai į nosį.

Toliau pradėjo spardyti, pamatė antenos kabelį, kurį reikėjo pravesti į koridorių, paėmė tÄ kabelį ir pradėjo smaugti, o A. K. pasakė, kad paliktų gyvÄ . Jis vartoja stiprius vaistus, buvo prigėręs ,,(duomenys neskelbtini)“. Jis atsimena, kas ten vyko. PraÅ¡o remtis jo pirmais parodymais. Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. Tada, kai jį apklausė, jis geriau atsiminė. TÄ pačiÄ dienÄ jis parašė atvirÄ prisipažinimÄ , kuris turi bÅ«ti prie bylos.

Jį pareigÅ«nai laikė alkanÄ , be rÅ«kymo, nors yra rÅ«kantis žmogus. Po to jie jam davė cigaretes, kad jis prisipažintų, bÅ«tų sutrumpintas, ir jiems bÅ«tų mažiau tyrimo. IÅ¡samiau parodymus duos tada, kai teisme bus apklausti visi liudytojai. Nukentėjusysis rankomis dengėsi veidÄ , tada jis jam davė per kepenis, kai jis užsiėmė už kepenų, jis jam vėl davė per veidÄ . Nesutinka su tuo, kad, kai jį mušė, jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Jei bus pažymos, kad po to įvykio jis kreipėsi į medikus, kad jam buvo kažkokių problemų su sveikata, be abejo, jis pripažins.

Neturtinės žalos nepripažįsta nei kiek. Jis sudaužė televizorių. Nukentėjusysis tÄ televizorių buvo pavogęs taip, kaip iÅ¡ jų pavogė tabakÄ , dėl to jis jį sudaužė. Čia buvo jo idėja. Niekas neėmė (duomenys neskelbtini) rakto, nežino, jo nematė. Paskui jie visi susitiko, ir niekas neturėjo jokio (duomenys neskelbtini) rakto. Pas jį yra tik vienas (duomenys neskelbtini) raktas. IeÅ¡kinys nepagrįstas. Jis atsisako sutrumpinto įrodymų tyrimo. Nori, kad liudytojai duotų parodymus.

Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad tuo metu, kai galimai buvo padarytas nusikaltimas prieÅ¡ nukentėjusįjį E. N., jis buvo kameroje. Tuo metu kameroje buvo dar trys nuteistieji, o kas įvyko, nematė. Kameroje buvo V. M., M. K. ir J. P.. Nematė, kaip nukentėjusysis atrodė po įvykio, kas jam buvo atsitikę. Nematė nukentėjusiojo sužalojimų, įvardintų kaltinime. Negali pasakyti, kÄ kiti asmenys, buvę konflikto metu kameroje, darė, jie užsiiminėjo kažkokia saviveikla.

Jei J. P. taip sakė, kad buvo panaudoti smurtiniai veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį, tai gal kažkÄ ir girdėjo. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus pasakojo teisybę. Jis E. N. nepažinojo. Jam atrodo, kiti asmenys, buvę kameroje, E. N. pažinojo. Tiksliai nepasakys, bet jam atrodo, kad tarp nukentėjusiojo ir kitų asmenų seniau yra buvę kažkokių konfliktų. Neįsivaizduoja, kodėl buvo iÅ¡vestas iÅ¡ kameros ir kodėl buvo daroma krata. Atsidarė durys, įėjo pareigÅ«nai, pradėjo muÅ¡ti, iÅ¡mėtė į koridorių, po to iÅ¡vedė dar į kitas kameras, surakino su antrankiais ir per visÄ naktį laikė.

Nežino, kokiu tikslu tai buvo padaryta, nes jis buvo Å¡oko bÅ«senoje, iÅ¡vis nesuprato, kas vyksta. Jei ikiteisminio tyrimo metu jis sakė: ,,kad aÅ¡ nuėjau miegoti, po kiek laiko, iÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ kameroje, atsikėliau ir mačiau asmenį, kuris buvo su manimi perkeltas į kamerÄ . Tas asmuo tupėjo ar sėdėjo prie kameros durų, o J. P. kažkÄ garsiai kalbėjo stovėdamas prie jo“, tai reiÅ¡kia, taip ir yra. Neatsimena, apie kÄ ten kalbėjo, bet jei taip sakė, jog kalbėjo, tai reiÅ¡kia taip ir yra.

Neatsimena, kad jis sakė: ,,paklausiau J. P., kas atsitiko, tai jis nurodė, kad tai yra senos problemos“, bet jei taip sakė, tai reiÅ¡kia, taip ir yra. Jo santykiai su M. K. ir J. P. yra normalÅ«s, su jais nėra susipykęs, konfliktų neturi. Kameroje be jo, M. K., J. P. ir E. N. dar buvo V. M.. Neatsimena, kÄ veikė V. M.. (duomenys neskelbtini) jautėsi nesaugiai, nes nieko nedarė, dėl Å¡ito nusikaltimo pareigÅ«nai vertė prisipažinti. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kuriais praÅ¡o remtis.

Dar kažkÄ pasakyti daugiau negali, nes neprisimena. Jei jo pirmuose parodymuose buvo paraÅ¡yta, kad matė, kas vyksta kameroje, tai reiÅ¡kia, kad matė. Nukentėjusysis E. N. teisme parodė, kad Å¡ių metų kovo mėnesį, tikslios dienos pasakyti negali, gal buvo 16 ar 17 diena, jį kartu su A. K. iÅ¡ kameros Nr. (duomenys neskelbtini) perkėlė į kamerÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Toje kameroje buvo J. P., M. K. ir dar vienas asmuo, kurio vardo ir pavardės nežino. Po truputį jie jam pradėjo daryti psichologinį spaudimÄ , kol priėjo iki tų muÅ¡tynių ir sumuÅ¡imo.

Pirmiausiai smÅ«gį gavo iÅ¡ nugaros, tiksliai negali pasakyti, ar sudavė M. K. ar A. K.. AntrÄ smÅ«gį gavo tada, kai jį už kaklo paėmė J. P. ir nutempė prie sienos. Kai jis tupėjo ant žemės, tada A. K. jam spyrė du kartus į galvÄ . Dar keletÄ smÅ«gių gavo į veido sritį, į kaklo sritį. Tuos smÅ«gius sudavė J. P. smaugdamas, A. K. sudavė du smÅ«gius, o M. K. sudavė 3 ar 4 smÅ«gius rankomis į veidÄ . A. K. du kartus jam spyrė iÅ¡ kojos į galvÄ , bet su minkÅ¡ta ,,tapke“, tai taip nesijautė.

SmÅ«giai kojomis buvo tuo metu, kai buvo priremtas prie sienos. Daugiau smÅ«gių kojomis negavo. Dėl Å¡ių suduotų smÅ«gių juto fizinį skausmÄ . Jam bėgo kraujas, buvo praskelta lÅ«pa, nubrozdintas veidas. (duomenys neskelbtini) sesutės viskÄ užfiksavo, kad buvo nubrozdinta ir praskelta. Viskas gijo beveik tris savaites, kol visai iÅ¡nyko. Jį apžiÅ«rėjo medikas. Medikas buvo davęs tepalÄ pasitepti, jog neskaudėtų ir netintų oda. Po Å¡ito įvykio su kaltinamaisiais jokių santykių nepalaiko.

Nei vienas kaltinamasis neatsiprašė. 148 eurų turtinę žalÄ sudaro jo asmeninis televizorius ,,(duomenys neskelbtini)“ ir jo ,, (duomenys neskelbtini)” atmintinė, kurios dar iki Å¡iol nėra gavęs. Kai nuėjo pasiskambinti į kitÄ korpusÄ , pasakė pareigÅ«nui, kad jį sumušė, kad, jei jis pasiskųs, jie sudaužys televizorių. Dėl to, jog nuėjo skųstis, sudaužė jo asmeninį turtÄ . Tas televizorius nebuvo tvarkomas. Televizorių laisvėje buvo įsigijęs 2019 m. rugpjūčio mėnesį, tikriausiai 20 dienÄ , jį pirko ne naujÄ , o ,,(duomenys neskelbtini)“ atmintinė kainavo 8 eurus.

Atmintinės dar neatgavo. Jis nebegrįžo į tÄ kamerÄ , grįžo, kai jų kameroje nebuvo, kad susirinktų asmeninius daiktus. Ä®vykio metu Å¡itų daiktų niekas nedaužė. 1200 eurų neturtinės žalos suma yra už patirtus iÅ¡gyvenimus, kai važiuoja etapu, jam daro spaudimÄ . Ä® šį teismo posėdį etapu važiavo ne kartu. Bet kai važiuoja iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į pataisos namus, tai į maÅ¡inÄ Ä¯meta kartu. Po įvykio kartu maÅ¡inoje važiavo keturis kartus. Spaudimas pasireiÅ¡kia tuo, kad iÅ¡vadina visokiais necenzÅ«riniais žodžiais prie kitų nuteistųjų, grasina, kad įtrauks į dar kitas nusikalstamas veikas. 1200 eurų neturtinės žalos suma yra už patirtus sužalojimus, iÅ¡gyvenimus.

Kai jį sumušė, buvo gal pusė keturių, gal buvo prieÅ¡ keturias. Pasakė, kad nebandytų pasiskųsti, nes jam ant galvos sudaužys televizorių. Po kažkiek laiko jį iÅ¡kvietė pasiskambinti, tada buvo apie pusė septynių, tada pranešė, jog jį sumušė. Jau tada su jais nebesusitiko, tik grįžo pasiimti daiktus. Tada televizoriuje per ekranÄ jau buvo dvi skylės. Ä®vykio metu kameroje buvo dar vienas žmogus, kuris viskÄ turėjo matyti, bet akistatos metu jis pasakė, kad nieko nematė.

Kai mušė prie kitų asmenų, jį žemino. Jaučiasi pieÅ¡ kitus pažemintas, kad taip nutiko. Dabar, kai važiuoja etapu, tai vis daugiau nuteistųjų žino apie Å¡itÄ Ä¯vykį. IÅ¡ po to įvykio buvo iÅ¡vežtas atgal į pataisos namus, pataisos namų ligoninėje negulėjo, gydėsi savarankiÅ¡kai. To penkto žmogaus vardo ir pavardės tiksliai nepasakys, nes nepamena. Ikiteisminis tyrimas buvo kovo ar balandžio mėnesį, tada nurodė to asmens vardÄ ir pavardę, bet dabar, po tiek laiko nebeprisimins.

Kai buvo apklaustas iÅ¡kart po įvykio, kovo 18 d., tada geriau prisiminė visas įvykio aplinkybes. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė teisingas aplinkybes. Tas asmuo buvo V., bet ar M., neįsidėmėjo. IÅ¡ nugaros smÅ«gį gavo į veido sritį. Jis dengėsi veidÄ rankomis, o J. P. vis bandė atitraukti rankas nuo jo veido, dar J. P. pasakė, jog duotų laidÄ jo pasmaugimui. Viskas prasidėjo nuo to, kad, A. K. žodžiais, neva jis nenorėjo eiti gyventi pas juos į kamerÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Pradėjo vadinti visokiais necenzÅ«riniais žodžiais, tokiais, kaip ,,o...“. Gal po pusantros valandos nuo įvykio kreipėsi pagalbos į pareigÅ«nus. IÅ¡ karto nesikreipė, nes jam net prie durų neleido prieiti. Tarp A. K. ir M. K. buvo pokalbis, kuris pirmas pradės. Po to iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos iÅ¡aiÅ¡kėjo, kad pirmas trenkė M. K.. Jis pats nematė, kas sudavė pirmÄ smÅ«gį. Kai viskas vyksta greitai, puola iÅ¡ visų pusių, užsidengi veidÄ , tai labai sunku atskirti, kas kur trenkė.

Atsimena, kad A. K. su koja spyrė iÅ¡ virÅ¡aus į apačiÄ , nes tuo metu jis tupėjo. Po to J. P. bandė jam nutraukti rankas nuo kaklo, kad galėtų jį pasmaugti. M. K. davė į veido sritį, į kaktÄ , dar vienÄ kartÄ davė į žandÄ . Po to jie pradėjo dalintis jo daiktus. J. P. sakė, kad duotų laidÄ , kad jį pasmaugtų, o kažkuris iÅ¡ nuteistųjų pasakė, kad geriau nereikia. Tiksliai negali pasakyti, ar taip sakė M. K. ar A. K.. Nepažįsta A. K., tada jį pamatė pirmÄ kartÄ .

Pradžioje buvo kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), kai iÅ¡ etapo atvežė A. K., tai jį įkėlė į tÄ kamerÄ . VienÄ parÄ prabuvus, pernakvojus, A. K. perkėlė į kamerÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nes A. K. buvo prašęs pareigÅ«nų, kad jį perkeltų, tai tuo pačiu perkėlė ir jį. Kai juos atvedė į tÄ kamerÄ , visi atsistojo, pradėjo kalbėti. IÅ¡ pat pradžių pokalbis nebuvo konfliktiÅ¡kas. A. K. pasakė, kad jis nenorėjo į Å¡itÄ kamerÄ . A. K. su M. K. pastoviai tarpusavyje kalbėjosi.

Tiksliai nepasakys, kas sudavė pirmus smÅ«gius, A. ar M.. Kai jie stovėjo jam už nugaros, iÅ¡girdo, kad A. K. M. K. klausė, ar jis pirmas pradės ar jam pirmam pradėti. Jis televizoriaus dokumentų pristatyti negali. Jis buvo pirktas naudotas, jo dokumentai kažkur nusimetė. Nei vienam kaltinamajam nebuvo skolingas. IÅ¡ anksčiau pažinojo tik M. K.. Jis tupėjo, o A. K. jam sudavė du smÅ«gius į galvÄ , iÅ¡ priekio davė į pakaušį. Matė A. K., kai jis priėjo ir du kartus jam spyrė.

J. P. buvo suėmęs jo kaklÄ , o jis bandė patraukti jo rankas. Jį laikė už kaklo, jam rÅ«pėjo ne A. K. smÅ«gis, o tik tai, kad jo nepasmaugtų. Su A. K. nei karto nevažiavo etapu. Etapu yra važiavęs su M. K. ir J. P.. VienÄ kartÄ etapu važiavo su M. K., o tris kartus etapu važiavo su J. P.. Jis nežiÅ«ri į kalinių neformalias subkultÅ«ras. PrieÅ¡ kitus jį žemino tokiais žodžiais kaip ,,o...“. Nuo bylos pradžios įsidėmėjo A. K. vardÄ ir pavardę. Gavo lapÄ po sumuÅ¡imo, kokioje kameroje A.

K. sėdėjo. Eidamas į kamerÄ nežinojo, kokie asmenys ten sėdi. Kai atėjo į kamerÄ , tai iÅ¡ matymo pažinojo tik M. K.. Ikiteisminio tyrimo metu ir sužinojo jų vardus ir pavardes. Ikiteisminio tyrimo metu tikrai pareigÅ«nui R. G. nenurodė, kad pretenzijų niekam neturi. Visi trys mušė ir visi po lygiai atlygins neturtinę žalÄ . Nežino, iÅ¡ kur A. K. iÅ¡traukė, kad prašė 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. To ketvirto asmens, buvusio kameroje, kai viskas įvyko, vardo ir pavardės neprisimena, nes jis kažkaip su byla nesusijęs. Niekas jam nieko nesakė, kad jis sakytų, jog A.

K. jam sudavė tuos smÅ«gius. Jam nustatė tik sužalojimus, nes neparaÅ¡yta, kad jam į kokiÄ nors vietÄ davė tas ir tas. Nesigydė ligoninėje, nes sveikata nebuvo tiek stipriai sutrikdyta, kad reiktų gultis į ligoninę. Nepageidauja dalyvauti tolimesniuose teismo posėdžiuose. Pas medikus kreipėsi, bet į psichologus nesikreipė. Liudytojas V. M. teisme parodė, kad žino, kodėl yra kviečiamas liudytoju. Kameroje įvyko muÅ¡tynės. Neatsimena, kas ten toks buvo, kas mušėsi. Tuo metu kameroje buvo M., dar buvo A. ir P., taip pat kameroje buvo E. N..

E. N. atėjo į kamerÄ , gavo į galvÄ ir išėjo. Jam davė M. ir P.. Jis nematė, kiek smÅ«gių į galvÄ sudavė, žiÅ«rėjo žinias. TurbÅ«t davė su rankomis. Tuo metu, kai E. N. buvo muÅ¡amas, rėkė stovėdamas prie sienos. Nematė, kÄ darė A. K.. Lyg akies kraÅ¡tu ir matė, kad E. N. mušė P.. Kai P. mušė E. N., kiti asmenys vaikščiojo po kamerÄ , žiÅ«rėjo televizorių, Å¡oko. Neatsimena, kas Å¡oko. Jis buvo su ausinėmis. Tuo metu žiÅ«rėjo žinias.

Ikiteisminio tyrimo metu jį bandė apklausti, bet neapklausė. Nedavė parodymų, nes sakė, kad duos teisme. Fizinį smurtÄ prieÅ¡ E. N. panaudojo du asmenys. Vienas asmuo buvo P., kitas asmuo buvo M. K.. Nematė, kÄ veikė A. K., turbÅ«t sėdėjo ant lovos. Nematė E. N. sužalojimų. Televizorius nukrito nuo stalo dėl skersvėjo, kai atsidarė durys. Tvirtina, kad M. K. su J. P. mušė nukentėjusįjį. Nematė, kÄ veikė A. K., jis žiÅ«rėjo televizorių. Nematė, kas buvo su (duomenys neskelbtini) kortele.

Nematė, kad J. P. daužytų televizorių. Liudytojas M. B. teisme parodė, kad nežino, kodėl yra kviečiamas, bet įtaria, nes mato pagal žmones. Tiksliai situacijos neatsimena, bet atsimena, kad E. N. bendravo su kriminalinės žvalgybos skyriumi, tada jie atliko kratÄ (duomenys neskelbtini) kameroje, išėmė du televizorius. Nežino, dėl kokių priežasčių E. N. bendravo su kriminalinės žvalgybos pareigÅ«nu, čia reikėtų klausti kriminalinės žvalgybos skyriaus. TÄ dienÄ matė E. N., jis atrodė normaliai, nesimatė, kad veidas bÅ«tų sužalotas.

Iš nuogirdų žino, kad kažkas ten buvo dėl daiktų, bet tiksliai nežino. Kratos metu buvo kameroje. Kameroje rado du televizorius be identifikacinių lipdukų, o daugiau neatsimena. Netikrino, ar televizoriai buvo veikiantys, juos paėmė, nes nebuvo lipdukų. Gali būti, kad televizorius buvo įskilęs. Jo parodymai, kurie duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi, jei jis taip nurodė, reiškia viskas taip ir buvo, šiuo metu jis neprisimena, nes praėjo daug laiko. Tos dienos vakare ant E. N. matėsi sužalojimai, bet neatsimena, kokie jie buvo.

BÅ«tinÄ jÄ pagalbÄ dažniausiai teikia bendrosios praktikos slaugytoja. Gali bÅ«ti, kad Å¡iuo atveju jis teikė pagalbÄ , bet tiksliai neatsimena. Jei ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad jis suteikė bÅ«tinÄ jÄ pagalbÄ , tai gali bÅ«ti, kad taip ir buvo. Gal tuo metu nebebuvo bendrosios praktikos slaugytojos, nes jos kartais dirba iki 18 val., kartais iki 20 val. Teikdamas pirmÄ jÄ pagalbÄ , turėjo klausti, kas atsitiko E. N., bet jie su jais mažai bendrauja, jie daugiau bendrauja su kriminalinės žvalgybos pareigÅ«nais.

Neatsimena, ar vėliau sužinojo, kas ten atsitiko. Atidarydami kameros duris, jie neprivalo registruoti vaizdo su vaizdo registratoriumi, bet atlikdami kratas registruoti privalo. Neatsimena, ar tada buvo filmuojama. Ikiteisminio tyrimo metu viskÄ atsiminė geriau, tada teisingai nurodė aplinkybes. Jei gerai atsimena, tai medicininę pagalbÄ E. N. suteikė apie 19 val. Jei bÅ«na bendrosios praktikos slaugytoja, tai visada veda pas jÄ . Liudytojas T. S. teisme parodė, kad žino, kodėl yra kviečiamas. Jis buvo (duomenys neskelbtini) korpuse, vienas iÅ¡ nuteistųjų paskambino ir pasakė, kad nori pasikalbėti.

Jis pasakė, kad jam kameroje yra blogai, nori susirinkti daiktus ir iÅ¡eiti į kitÄ kamerÄ , bet bijo tai padaryti prie kitų nuteistųjų. Tuomet jis jį palydėjo pas kriminalinės žvalgybos pareigÅ«nÄ , kuris buvo (duomenys neskelbtini) aukÅ¡te. Po jo pokalbio su kriminalinės žvalgybos pareigÅ«nu, jis, kriminalinės žvalgybos pareigÅ«nas, korpuso vyresnysis bei prižiÅ«rėtojas nuėjo į kamerÄ ir iÅ¡vedė ten buvusius nuteistuosius į karantininę kamerÄ , o minėtas nuteistasis susirinko savo asmeninius daiktus, jie atliko kratÄ kameroje ir išėmė televizorius be skiriamųjų ženklų.

Dėl konflikto negali pakomentuoti, bet E. N. sakė, kad jam kameroje daromas spaudimas ir jį palydėjo pas kriminalinės žvalgybos pareigÅ«nÄ . Nematė fizinio smurto žymių ant E. N., bet gal kažkiek jis buvo iÅ¡sigandęs. Gali bÅ«ti, kad matėsi kažkokios žymės, bet jis Å¡iuo metu tiksliai neatsimena. Ä®vykis galėjo bÅ«ti pavasarį, gali bÅ«ti, kad tai buvo kovo 17 diena. Toje kameroje buvo nuteistieji, kurie buvo atvežti iÅ¡ pataisos namų, tai P., K., M., o daugiau neprisimena.

Greičiausiai E. N. sakė, kad buvo sumuÅ¡tas, jei jis taip sakė ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes nurodė teisingai. Atsimena, kad iÅ¡ kameros paėmė televizorius, vienas buvo su įskilusiu ekranu. Nežino ir nematė, kokiomis aplinkybėmis tas ekranas įskilo, jie jį tokį rado atlikdami kratÄ . Jis dalyvavo atliekant kratÄ kameroje. Kai jie įėjo į kamerÄ , televizorius nuo skersvėjo nenukrito. Kiek žino, įėjus į kamerÄ , privaloma filmuoti. Negali atsakyti, ar tÄ dienÄ buvo filmuojama, nes jis pats vaizdo registratoriaus neturi.

Jis, įėjęs į kamerÄ , nematė, kad daužytų televizorių. Liudytojas R. G. teisme parodė, kad įtaria, kodėl yra kviečiamas. Su salėje sėdinčiais kaltinamaisiais dažnai kažkas vyksta. Kovo 17 d. jis dirbo vakarinėje pamainoje, kai budėtojas informavo, kad nuteistasis nori pasikalbėti su kriminalinės žvalgybos pareigÅ«nu. E. N. buvo atvestas pasikalbėti į korpuso vyresniojo kabinetÄ . Pokalbio metu nuteistasis nurodė, kad nori iÅ¡eiti iÅ¡ kameros, kurioje jis buvo, dėl blogo mikroklimato jis nenorėjo eiti vienas, nes gali bÅ«ti, kad bus paimti jo asmeniniai daiktai.

IÅ¡klausę E. N., jį izoliavo. Korpuso vyresnysis, jis, gal dar postinis nedelsdami užėjo į kamerÄ , iÅ¡sivedė nuteistuosius, atliko kratÄ , parsivedė E. N. ir sakė, kad susirinktų savo asmeninius daiktus. E. N. sakė, kad kameroje blogas mikroklimatas, jis nesutaria su kitais nuteistaisiais ir nenorėtų toje kameroje likti nakčiai. Tuo metu buvo galimybė perkelti E. N., tai jis, turėdamas tokiÄ teisę, jį perkėlė. Toje kameroje sėdėjo P., K., N., K. ir dar vienas asmuo, kurio neatsimena.

Nepamena, kÄ daugiau E. N. nurodė ir kÄ sakė ikiteisminio tyrimo metu. Nepamena, ar E. N. sakė apie fizinį smurtÄ . Jei ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad jis taip sakė, tai gali taip ir bÅ«ti. Nematė akivaizdžių žymių ant jo veido. IÅ¡ bendrų suvestinių gal ir buvo žinoma, kad jis buvo nuvestas pirmajai pagalbai suteikti. Jei yra neatidėliotina ir žmogui reikia pagalbos, kiekvienas iÅ¡ jų gali suteikti pirmÄ jÄ pagalbÄ . Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes prisiminė geriau, tada aplinkybes nurodė teisingai.

Dalyvavo, kai buvo atliekama krata. Kratos metu išėmė daiktus, kurie neatitiko nustatytų reikalavimų, buvo nežymėti. Buvo paimti televizoriai, nes jie buvo be skiriamųjų ženklų. Vienas televizorius buvo apgadintas. Nematė, kokiomis aplinkybėmis jis buvo sugadintas. Negali pasakyti, ar filmavo, kai ėjo daryti kratÄ . Liudytojas L. P. teisme parodė, kad žino, kodėl teismas jį kviečia liudytoju. Datos tiksliai nepamena, viskas vyko maždaug prieÅ¡ metus. Per radijo ryÅ¡io priemones gavo signalÄ , kad jam reikia ateiti prie (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) kameros.

Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistas informavo, kad reikės skubiai daryti kratÄ kameroje Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo ir daugiau pareigÅ«nų, kiek pamena, jis atidarė kameros duris ir užėjo į kamerÄ . Kameroje buvo nuteistieji. BÅ«na tokios kameros, kur asmenys laikinai pervežti iÅ¡ pataisos namų. Užėjęs į kamerÄ , pamatė, kad vienas iÅ¡ nuteistųjų daužė televizorių į stalo kampÄ . Įėjęs tuos veiksmus iÅ¡ karto užkardė. Nuteistieji buvo iÅ¡vesti į koridorių, atlikta asmens krata, visi kiti likę pareigÅ«nai atliko kameros kratÄ .

Ėjo daryti kratÄ , nes tarp nuteistųjų buvo įvykęs kažkoks konfliktas. Tiksliai detalių nepasakys, bet, kiek prisimena ir tuo metu suprato, ten buvo vienas nuteistasis, kurį norėjo iÅ¡varyti iÅ¡ kameros, jo daiktus norėjo sunaikinti, suniokoti, iÅ¡mesti. Buvo įvykęs kažkoks konfliktas tarp vieno nuteistojo ir kitų nuteistųjų, dėl to buvo naikinami bei daužomi jo daiktai. Neprisimena, ar be daiktų daužymo buvo padaryta dar kažkas daugiau nukentėjusiajam. Kameroje buvo nuteistieji:

P., K., kitų neprisimena. Nepamena, kas toks buvo nukentėjusysis. Kiek ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, P. buvo tas, kuris daužė televizorių. Nematė, kad naudotų smurtÄ , apie tai sužinojo tik vėliau. Tiesiog buvo konfliktas, o kai kameroje bÅ«na konfliktas, tai dažniausiai bÅ«na ir smurtas. Tačiau faktų nematė. Dabar neprisimena, ar matė nukentėjusįjį po konflikto, bet jį matyti turėjo. Gerai pamena faktÄ , kai televizorius buvo daužomas į stalo kampÄ . Ant nukentėjusiojo sužalojimų nematė.

Kai kiti nuteistieji buvo išvesti iš kameros ir buvo daroma krata, tai nukentėjusysis buvo parvestas, kad ramiai, be replikų susirinktų savo daiktus. Atsimena, kad jis kameroje ilgai ieškojo savo (duomenys neskelbtini) atmintinės, gal jos ir nerado. Dalyvavo, kai nukentėjusysis buvo parvestas rinktis daiktų, buvo šalia nukentėjusiojo. Neprisimena tokių stiprių sužalojimų ant nukentėjusiojo kūno, jei jų būtų buvę, tai būtų prisiminęs. Žmogus buvo dideliame strese, išsigandęs. Kiek jis buvo sužalotas, nepamena.

Nebuvo taip, kad bÅ«tų buvę kažkokių akivaizdžių sužalojimų, kraujo, kai jis rinkosi daiktus. Galėjo praeiti 20-30 min. nuo konflikto, kai parvedė nukentėjusįjį rinktis daiktus. GalbÅ«t jis ir matė sužalojimus ant veido, bet neprisimena. Jis atrodė kaip nukentėjęs, nes buvo labai susijaudinęs, iÅ¡sigandęs, pergyveno dėl daiktų, dėl konflikto. Ä®vykus tokiam atvejui, nukentėjusysis yra izoliuojamas į kitÄ kamerÄ , vedamas pas medikus, suraÅ¡omi tarnybiniai praneÅ¡imai dėl įvykio, o toliau tyrimÄ atlieka kriminalinės žvalgybos pareigÅ«nai.

Jis neprisimena, bet pagal tvarkÄ nukentėjusysis turėjo bÅ«ti vedamas pas medikus. Jį turėjo nuvesti to aukÅ¡to korpuso vyresnysis arba postinis. Jis prisimena, kad tuo momentu jie visi buvo izoliuoti į skirtingas kameras, bet jau buvo vakaras, darbo pabaiga, o kas vyko toliau, nežino. Pasirašė ant kratos, o raÅ¡yti tarnybinį praneÅ¡imÄ jam nebuvo jokio pagrindo. Ä® kamerÄ daryti kratos ėjo su Å¡iais pareigÅ«nais: kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nu R. G., kuris ten vadovavo, saugumo valdymo skyriaus specialistu D.

Č., kitu saugumo valdymo skyriaus specialistu T. S., korpuso vyresniuoju M. B.. Ä® jo pareigas neįėjo aiÅ¡kintis, kieno tas televizorius, bet, kaip suprato, televizorius buvo nukentėjusiojo. Nuteistasis, kuris daužė televizorių, neaiÅ¡kino, dėl kokių priežasčių jį sudaužė. Tai įvyko greitai, jie užkardė tuos veiksmus, iÅ¡vedė iÅ¡ kameros. Tuo metu nebuvo konkretaus nurodymo filmuoti kratÄ , be to, ne jis vadovavo kratai, tik atidarė duris. Jis nebuvo pamainos virÅ¡ininkas. Koridoriuje yra filmuojama nuolat.

Nežino, galbÅ«t tas, kas vadovavo, tas ir filmavo. Spec. priemonės naudojamos, kai nuteistieji, suimtieji per kratÄ , poėmį prieÅ¡inasi. Tuo metu, kai jie atėjo, niekas nesiprieÅ¡ino. Nebuvo panaudoti koviniai veiksmai ir spec. priemonės. Jis negali komentuoti jų teiginių. Jis nežino, ar tuo metu buvo įteiktas vaizdo registratorius. TurbÅ«t tam, kam jis buvo įteiktas, tai tas ir galėjo filmuoti. Liudytojas D. Č. teisme parodė, kad numano, kodėl teismas jį kviečia liudytoju byloje. Norėtų, kad pagarsintų jo tarnybinį praneÅ¡imÄ , nes praėjo daug laiko, tikrai neatsimins.

IÅ¡girdę per racijÄ , kad reikia pagalbos (duomenys neskelbtini) aukÅ¡te, visi laisvi pareigÅ«nai ėjo prie tos kameros. Jei gerai pamena, jis buvo koridoriuje ir stebėjo, kaip buvo atliekama krata nuteistiesiems, suimtiesiems. Paskui tuos, pas kuriuos buvo atliekama krata, palydėjo į laikino sulaikymo kameras. Pavardžių nepasakys, kÄ iÅ¡vedė į laikino sulaikymo kameras, nes jam ne tai buvo aktualu. Kiek per racijÄ buvo praneÅ¡ta ir kiek pareigÅ«nai pasakojo, kad prieÅ¡ vienÄ kameroje esantį nuteistÄ jį buvo panaudotas fizinis smurtas, todėl jie juos ir iÅ¡kvietė.

Nepamena nukentėjusiojo pavardės. Tiksliai negali pasakyti, bet greičiausiai (duomenys neskelbtini) buvo N.. Negali atsakyti, kas jam buvo nutikę dėl fizinio smurto panaudojimo. Nukentėjusiojo nematė, nematė, kaip jis atrodė ir tÄ dienÄ bei kitÄ dienÄ , nes su juo kontakto neturėjo. Nematė, nes jo pareigos yra kitos. Jei nuteistieji yra ne dinaminėje priežiÅ«roje, tai jis su jais mažai turi kontakto. Neturi informacijos apie tai, kad nukentėjusiajam reikėjo medikų pagalbos ir į juos kreipėsi.

Jis tiek težino, kiek buvo parašyta tarnybiniame pranešime, gal tie pareigūnai, kurie vykdė savo pareigas, žino daugiau. Žino, kad kalba buvo apie sudužusį televizorių. Negali atsakyti, kieno tas televizorius, ir kas jį sudaužė. 2020 m. balandžio 16 d. apklausus jį baudžiamojoje byloje, nebuvo praėjęs ilgas laiko tarpas kaip dabar, tai galbūt tada mintys buvo šviežesnės. Kai buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, pareigūnui pasakojo teisingas aplinkybes. Be kaltinamųjų paaiškinimų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų jų kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

IÅ¡ 2020-03-18 E. N. protokolo-pareiÅ¡kimo matyti, kad 2020-03-17 apie 15.40 val. jis buvo kalinamas (duomenys neskelbtini) kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tuo metu buvo kalinamas kartu su dar keturiais asmenimis: A. K., J. P., M. K., V. M.. NuteistÄ jį M. K. jis pažįsta maždaug 5 metus iÅ¡ buvimo kartu įkalinimo įstaigose, o su kitais trimis asmenimis jis susitiko pirmÄ kartÄ kameroje Nr. (duomenys neskelbtini). BÅ«nant kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas, kurio metu M. K., stovėdamas jam iÅ¡ nugaros pusės, sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu į deÅ¡inį skruostÄ , po Å¡io smÅ«gio jis atsitÅ«pė ant žemės ir užsidengė galvÄ .

Po to M. K. kartu su dar dviem asmenimis, t. y. A. K. bei J. P., jam tupint ant žemės, trankė kumščiais bei spardė kojomis. Kiek tuo metu jam buvo suduota smÅ«gių, jis konkrečiai nurodyti negali, tačiau smÅ«gių buvo daug. J. P. vis bandė patraukti jo rankas nuo galvos, kad smÅ«giuojant bÅ«tų galima pataikyti į veidÄ . IÅ¡ viso minėti asmenys į galvos sritį kojomis jam pataikė apie 4-5 kartus, daug smÅ«gių pataikė į įvairias kÅ«no vietas, tikslaus skaičiaus smÅ«gių jis nepamena.

V. M. jam nesudavė nei vieno smÅ«gio. Ä®vykio metu jis minėtiems asmenims jokių smÅ«gių nesudavė, nes neturėjo galimybės pasiprieÅ¡inti. Po sumuÅ¡imo jis liko kameroje, nes jie jam neleido kviestis pareigÅ«nų, prieÅ¡ingu atveju grasino sumuÅ¡ti daugiau. Tik po kiek laiko, maždaug apie 18.20 val. pareigÅ«nai jį iÅ¡ kameros iÅ¡vedė pasiskambinti, nuėjęs skambintis į (duomenys neskelbtini) korpuso (duomenys neskelbtini) aukÅ¡tÄ , prie skambučių dirbusiam pareigÅ«nui jis pasakė, kad nebegali bÅ«ti kameroje.

Po skambučio jis buvo patalpintas į (duomenys neskelbtini) aukÅ¡te prie medicinos darbuotojų kabineto esančiÄ grotuotÄ patalpÄ , suprato, kad pareigÅ«nai nuėjo pasižiÅ«rėti, kas vyksta kameroje Nr. (duomenys neskelbtini). Ä® kamerÄ Nr. (duomenys neskelbtini) jis buvo grÄ Å¾intas susirinkti savo asmeninių ir valdiÅ¡kų daiktų, tada pamatė, kad yra sudaužytas jo televizorius „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 140 eurų. PraÅ¡o dėl Å¡io įvykio priimti procesinį sprendimÄ ir asmenis, prieÅ¡ jį vartojusius smurtÄ , nubausti įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 7-11).

IÅ¡ 2020-03-17 (duomenys neskelbtini) pamainos specialisto M. B. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 18.40 val. vedant nuteistÄ jį E. N. pasiskambinti, buvo pastebėta, jog E. N. susižalojęs kaktÄ bei smilkinį. Nuteistasis susižalojimo aplinkybes paaiÅ¡kinti atsisakė. Nedelsiant nuteistajam buvo suteikta bÅ«tinoji medicininė pagalba ir nuvestas pas bendrosios praktikos slaugytojÄ medicininei apžiÅ«rai. Nurodyti (duomenys neskelbtini) kameroje buvę asmenys: J. P., gim. (duomenys neskelbtini); M. K., gim. (duomenys neskelbtini) m.;

V. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. (1 t., b. l. 14). IÅ¡ 2020-03-18 laisvės atėmimo vietų ligoninės sužaloto asmens medicininės apžiÅ«ros pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad medicininė apžiÅ«ra atlikta 2020-03-18 7.10 val. ApžiÅ«rėtas sužalotas asmuo - E. N., gim. (duomenys neskelbtini) m.; kÅ«no sužalojimų pobÅ«dis - hematoma aplink deÅ¡iniÄ jÄ akį, kairės pusės smilkinio nubrozdinimas, kaktos srities nubrozdinimas, virÅ¡utinės ir apatinės lÅ«pos kirstinės žaizdos.

Sužalotas asmuo aplinkybių nenurodė (1 t., b. l. 15). IÅ¡ 2020-03-17 (duomenys neskelbtini) Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus draudžiamų daiktų, rastų pas suimtuosius (nuteistuosius) paėmimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2020-03-17 pagal (duomenys neskelbtini) direktoriaus patvirtintÄ grafikÄ buvo atliktos kratos ir techninės apžiÅ«ros kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios metu rasta ir paimta: televizorius „(duomenys neskelbtini)“ be identifikavimo lipduko, televizorius „(duomenys neskelbtini)“ be savininko identifikavimo lipduko, savadarbis vandens Å¡ildytuvas (1 t., b. l. 16).

Iš 2020-03-18 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. N. tyrimui pateikė televizorių „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 17-20). Iš 2020-03-30 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta E. N. pateikto televizoriaus „(duomenys neskelbtini)“ apžiūra. Nustatyta, kad televizoriaus ekrane yra dvi ekrano įdaužos, abi maždaug 7 cm ilgio (1 t., b. l. 21-27). Iš 2020-08-20 Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl dokumentų pateikimo“ matyti, kad (duomenys neskelbtini) perduota medžiaga (procesinių veiksmų dokumentų kopijos ir televizorius „(duomenys neskelbtini)“) dėl administracinių nusižengimų (turto sugadinimo ir vagystės) teisenos pradėjimo (1 t., b. l. 28-31).

IÅ¡ 2020-03-20 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad atlikta (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kameros Nr. (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ra. (duomenys neskelbtini) teritorija yra aptverta mÅ«rine raudonų plytų tvora; teritorijos vakarinėje dalyje yra trijų aukÅ¡tų raudonų plytų mÅ«rinis gyvenamasis pastatas; į pastatÄ Ä¯Ä—jimas yra iÅ¡ režiminės teritorijos; patekus į pastato vidų, laiptais palipus į antrÄ aukÅ¡tÄ , yra metalinės durys, pro kurias įeinama į II-ojo korpuso skyrių (antrÄ aukÅ¡tÄ ); II-ame korpuso skyriuje (antrame aukÅ¡te) yra susikertantys koridoriai tiesiai, į kairę ir į deÅ¡inę; susikertančius koridorius skiria metalinės grotuotos atitvaros su grotuotomis durimis; koridoriumi tiesiai kairėje pusėje yra kameros Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

Įėjus į kamerÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kameros deÅ¡inėje pusėje matomas sanitarinis mazgas, atitvertas mÅ«rine pertvara, viena eilė dviejų aukÅ¡tų gultų, kameros gale yra langas; kameros viduryje yra metalinė kėdė mediniu pavirÅ¡iumi ir už jos - metalinis stalas mediniu pavirÅ¡iumi; kameros kairėje pusėje nuo durų pusės, prie pat durų, yra medinė lentynėlė, už jos dvi eilės dviejų aukÅ¡tų gultų (1 t., b. l. 32-38). IÅ¡ 2020-05-05 (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad 2020-03-17 (duomenys neskelbtini) kratos metu iÅ¡ gyvenamosios kameros Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimui buvo paimtas televizorius „(duomenys neskelbtini)“ ir televizorius „(duomenys neskelbtini)“ su suskilusiu ekranu.

Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti minėtų televizorių savininkus, buvo patikrinti gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusių nuteistųjų asmens bylose esantys duomenys. Nustatyta, kad televizorius „(duomenys neskelbtini)“ priklausė nuteistajam V. M., kuris televizorių atsivežė 2020-03-16 atvykdamas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), todėl televizorius 2020-03-18 buvo grÄ Å¾intas savininkui V. M.. Patikrinimo metu nustatyta, kad televizorius „(duomenys neskelbtini)“, kuris kratos metu iÅ¡imtas suskilusiu ekranu, priklausė nuteistajam E. N., jis minėtÄ televizorių 2020-03-12 atvykdamas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) atsigabeno į (duomenys neskelbtini).

Pažymoje nurodyta, kad atvykimo metu nuteistojo E. N. televizorius buvo veikiantis, be suskaldymo žymių. Nustačius, kad televizorius „(duomenys neskelbtini)“ priklauso E. N., 2020-03-18 televizorius jam grÄ Å¾intas (1 t., b. l. 39). IÅ¡ 2020-04-10 savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) Saugumo skyriaus specialistas R. G. tyrimui pateikė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vaizdo įraÅ¡Ä , kur fiksuoti telefonų aparatai nuo 18.25 val. iki 19.00 val., taip pat (duomenys neskelbtini) pagrindinė laiptinė (išėjimas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) aukÅ¡to, įėjimas į (duomenys neskelbtini) aukÅ¡tÄ ) nuo 18.25 val. iki 19.00 val. (1 t., b. l. 42-44).

IÅ¡ 2020-06-15 daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad atlikta (duomenys neskelbtini) Saugumo skyriaus specialisto R. G. pateiktų vaizdo įrašų apžiÅ«ra. Nustatyta, kad, atidarius kompaktinį diskÄ DVD+R, jame matyti trys failai: vaizdo peržiÅ«ros programa, (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini). Atidarius failÄ (duomenys neskelbtini), vaizdo įraÅ¡e matyti (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančio gyvenamojo pastato pagrindinė laiptinė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) aukÅ¡to į (duomenys neskelbtini) aukÅ¡tÄ .

Vaizdo įraÅ¡as be garso. Vaizdo įraÅ¡e matyti data „2020-03-17“ ir sekundžių tikslumu rodantis laikrodis. Vaizdo įraÅ¡o pradžia – 18:25:00. Vaizdo įraÅ¡e matyti laiptai, vedantys į apačiÄ , kur yra (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančio gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini) aukÅ¡tas bei laiptai, vedantys į viršų, kur yra (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančio gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini) aukÅ¡tas. Vaizdo įraÅ¡e nuo 18:25:00 iki 18:27:42 yra tyrimui nereikÅ¡minga medžiaga. 18:27:43 vaizdo įraÅ¡e matosi, kaip (duomenys neskelbtini) pareigÅ«nas atidaro (duomenys neskelbtini) gyvenamojo aukÅ¡to pagrindines duris ir stovi tarpduryje.

Vaizdo įraše 18:29:14 matosi, kaip atsidaro (duomenys neskelbtini) gyvenamojo aukšto pagrindinės durys ir pro pravertas pagrindines duris iš (duomenys neskelbtini) aukšto laiptais aukštyn nueina suimtasis, kuris užlipa iki (duomenys neskelbtini) aukšto, kur jį pasitinka tarpduryje stovintis (duomenys neskelbtini) pareigūnas. Vaizdo įraše nuo 18:29:55 matosi, kaip pro atidarytas (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinės duris laiptais aukštyn nueina nuteistasis E. N., kuris užlipa iki (duomenys neskelbtini) aukšto, kur jį pasitinka tarpduryje stovintis (duomenys neskelbtini) pareigūnas.

IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matomos medžiagos, ant nuteistojo E. N. kÅ«no sužalojimų nepastebima. Vaizdo įraÅ¡e nuo 18:30:10 iki 18:38:36 yra tyrimui nereikÅ¡minga medžiaga. Vaizdo įraÅ¡e nuo 18:38:38 matosi, kaip atsidaro (duomenys neskelbtini) aukÅ¡to pagrindinės durys ir pro pravertas duris laiptais žemyn nueina nuteistasis E. N., lydimas (duomenys neskelbtini) pareigÅ«no, ir nueina į (duomenys neskelbtini) aukÅ¡tÄ pro pravertas pagrindines duris. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matomos medžiagos, ant nuteistojo E. N. kÅ«no sužalojimų nepastebima.

Vaizdo įraÅ¡e nuo 18:38:58 iki 18:48:54 yra tyrimui nereikÅ¡minga medžiaga. Vaizdo įraÅ¡e nuo 18:48:55 matyti, kaip pro praviras (duomenys neskelbtini) aukÅ¡to laiptinės duris lydimas (duomenys neskelbtini) pareigÅ«no nuteistasis E. N. laiptais žemyn nueina į (duomenys neskelbtini) aukÅ¡tÄ ir įeina pro praviras laiptinės duris. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matomos medžiagos, ant nuteistojo E. N. kÅ«no sužalojimų nepastebima. Vaizdo įraÅ¡e nuo 18:49:10 iki 18:59:59 yra tyrimui nereikÅ¡minga medžiaga.

Vaizdo įraÅ¡o pabaiga 19:00:00. Atidarius failÄ (duomenys neskelbtini), jame matyti (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančio gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini) aukÅ¡to koridorių susikirtimo vieta, kuri yra atitverta metaline grotuota pertvara. Vaizdo įraÅ¡as be garso. Vaizdo įraÅ¡e matyti data „2020-03-17“ ir sekundžių tikslumu rodantis laikrodis. Vaizdo įraÅ¡o pradžia – 18:24:25. Vaizdo įraÅ¡e nuo 18:24:25 iki 18:30:00 yra tyrimui nereikÅ¡minga medžiaga. Vaizdo įraÅ¡e nuo 18:30:00 matosi, kaip pro atidarytas pagrindines (duomenys neskelbtini) aukÅ¡to laiptinės duris prie vidurinio taksofono aparato prieina nuteistasis E. N..

Vaizdo įraÅ¡e nuo 18:30:00 iki 18:34:29 nuteistasis E. N. yra prie vidurinio taksofono aparato ir kalba telefonu. Vaizdo įraÅ¡e nuo 18:34:50 matyti, kaip nuteistajam E. N. paduodamas lapelis, su kurio jis prieina prie sienos, esančios prieÅ¡ingoje pusėje nuo taksofono aparato, pakėlęs lapÄ ant sienos, pasiraÅ¡o ir eina link kameros Nr. (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraÅ¡e nuo 18:34:54 iki 18:38:30 yra tyrimui nereikÅ¡minga medžiaga. Vaizdo įraÅ¡e nuo 18:38:32 matyti, kaip nuteistasis E. N., lydimas (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus specialisto T.

S., išeina iš (duomenys neskelbtini) aukšto pro pagrindines duris. Vaizdo įraše nuo 18:38:30 iki 18:59:51 yra tyrimui nereikšminga medžiaga. Vaizdo įrašo pabaiga 18:59:52 (1 t., b. l. 45-47). Iš 2020-04-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. N. padaryti sužalojimai: kirstinės žaizdos lūpose, kraujosruva dešinės akies srityje, odos nubrozdinimai kairio smilkinio srityje ir kaktoje; sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (2020-03-17 apie 15.40 val.); sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais, tiek griuviminių traumų metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais; sužalojimai padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasekoje;

E. N. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 55-56). Iš 2020-05-13 nukentėjusiojo E. N. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad pasiūlius E. N. parodyti vietoje ir paaiškinti, kaip 2020-03-17 (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas, kitas tyrimui reikšmingas aplinkybes, nukentėjusysis E. N. (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančio gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini) aukšte, prie gyvenamosios kameros Nr. (duomenys neskelbtini) parodė kryptį į duris su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ (fotografuota Nr.

1) ir paaiÅ¡kino, kad nuo 2020-03-17 dienos, tikslaus laiko nepamena, jis buvo Å¡ioje gyvenamojoje kameroje (planas - schema Nr. 1). Atidarius gyvenamosios kameros Nr. (duomenys neskelbtini) duris, nukentėjusysis E. N. įėjo į Å¡iÄ patalpÄ , atsistojo prie pirmo gulto, esančio kairėje pusėje, nuo durų, ir, rodydamas pirÅ¡tu (fotografuota Nr. 2), paaiÅ¡kino, kad 2020-03-17 dienos metu, tikslaus laiko nepamena, atėjęs į gyvenamÄ jÄ kamerÄ Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡ioje vietoje pasidėjo savo asmeninius bei įstaigos iÅ¡duotus daiktus. E. N. apsisuko ir, stovėdamas tarp gulto ir prie grindinio pritvirtintos kėdės, parodė (fotografuota Nr. 3), kurioje vietoje stovėjo jis, kai jam buvo suduotas vienas smÅ«gis iÅ¡ už nugaros stovinčių kitų nuteistųjų į veido srities deÅ¡inį skruostÄ . Toliau nukentėjusysis E. N. atsistojo į vietÄ (fotografuota Nr.

4) ir paaiÅ¡kino, kad Å¡ioje vietoje jis gulėjo ant grindinio, kai buvo muÅ¡amas rankomis bei kojomis nuteistųjų J. P., M. K., A. K., o J. P. rankomis bandė apglėbti jo kaklÄ bei smaugti. Kaip nurodė E. N., iÅ¡ viso jam į galvos sritį buvo suduoti 4-5 smÅ«giai, taip pat daug smÅ«gių rankomis ir kojomis į kitas įvairias kÅ«no vietas (1 t., b. l. 96-104). IÅ¡ 2020-05-13 akistatos tarp nukentėjusiojo E. N. ir liudytojo V. M. protokolo matyti, kad E. N. parodė, jog 2020-03-17 kameroje, kurioje tuo metu taip pat buvo V.

M., kiti trys kameroje buvę asmenys jį sumušė, o V. M. galėjo matyti visÄ Å¡Ä¯ įvykį. V. M. nesutiko su Å¡iais E. N. parodymais, įvykio aplinkybes nurodyti atsisakė, nurodė, kad parodymus duos teisme (1 t., b. l. 134-138). IÅ¡ 2020-08-04 akistatos tarp nukentėjusiojo E. N. ir įtariamojo J. P. protokolo matyti, kad E. N. paaiÅ¡kino, jog pirmÄ smÅ«gį jam sudavė M. K., po to atėjo J. P. ir tempė nukentėjusįjį už kaklo prie sienos, sakydamas, kad jį pasmaugs, nukentėjusiajam pritÅ«pus, vienas iÅ¡ bendrų spyrė jam iÅ¡ kojos į galvÄ .

J. P. nesutiko su šiais E. N. parodymais, teigdamas, kad konflikte dalyvavo tik du asmenys, t. y. J. P. ir M. K., o A. K. nukentėjusįjį tik gynė. Tačiau E. N. parodė, kad tikrai žino, jog jį mušė ir A. K., pastarasis jam sudavė du ar tris smūgius iš kojos tuo metu, kai jis tupėjo ant žemės (2 t., b. l. 7-11). Iš 2020-08-04 akistatos tarp įtariamųjų J. P. ir M. K. protokolo matyti, kad J. P. parodė, jog E. N. sumušė dėl to, kad jis jam yra skolingas daug pinigų. Sumušus E. N., J.

P. iÅ¡metė E. N. daiktus ant žemės ir visiems pasakė juos susirinkti. M. K. paaiÅ¡kino, jog visas aplinkybes nurodys teismo posėdžio metu (2 t., b. l. 12-16). IÅ¡ 2020-08-04 akistatos tarp nukentėjusiojo E. N. ir įtariamojo A. K. protokolo matyti, kad E. N. paaiÅ¡kino, jog A. K. asmeniÅ¡kai nepažįsta, yra jį matęs anksčiau įkalinimo įstaigoje. A. K. taip pat nurodė, kad E. N. asmeniÅ¡kai nepažįsta, matė jį įkalinimo įstaigoje. PapraÅ¡ius A. K. papasakoti apie savo veiksmus 2020-03-17 kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡is nurodė, kad apie įvykio aplinkybes jis negali nieko papasakoti, kadangi tÄ dienÄ jis gulėjo lovoje ir miegojo, tiksliai neprisimena, lieka prie anksčiau duotų parodymų, kitas aplinkybes, esant reikalui, nurodys teisme.

E. N. ir A. K. vienas kitam klausimų neuždavė (2 t., b. l. 60-64). IÅ¡ 2020-08-04 akistatos tarp įtariamųjų M. K. ir A. K. protokolo matyti, kad A. K. paaiÅ¡kino, jog 2020-03-17 jis gulėjo lovoje ir snaudė, todėl nieko nematė ir negirdėjo, pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų. M. K. duoti paaiÅ¡kinimus akistatos metu atsisakė, nurodė, kad parodymus duos teisme. Ä® A. K. klausimÄ , ar jis matė, kad jis smurtavo prieÅ¡ E. N., M. K. nurodė, jog į šį klausimÄ jis atsakys teismo posėdžio metu (2 t., b. l. 101-105).

IÅ¡ 2020-08-04 M. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimas pradėtas daryti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) administraciniame pastate, ikiteisminio tyrimo skyriaus darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini). Ä®tariamajam M. K. buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios kameros Nr. (duomenys neskelbtini) planas-schema bei papraÅ¡yta parodyti, kada, kur, su kuo ir prie kokių aplinkybių nuteistasis M. K. 2020-03-17 smurtavo prieÅ¡ nuteistÄ jį E. N.. M. K. nurodė, jog supranta, kas yra pavaizduota gyvenamosios kameros Nr. (duomenys neskelbtini) plane-schemoje.

M. K., rodydamas pirÅ¡tu, nurodė, kad plane-schemoje Nr. 1 pažymėtos metalinės kameros durys. Nr. 2 pažymėta medinė lentyna. Nr. 3 pažymėtos metalinės dviaukÅ¡tės lovos. Nr. 4 pažymėtas kameros stiklinis langas. Nr. 5 pažymėtas metalinis stalas su mediniu pavirÅ¡iumi. Nr. 6 pažymėta metalinė kėdė su mediniu pavirÅ¡iumi. Nr. 7 pažymėta kameros tualeto patalpa. Nr. 8 pažymėtas įėjimas į kameros tualeto patalpÄ . M. K. nurodė, jog 2020-03-17 buvo gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su J.

P. ir V. M.. Toliau dienos eigoje, tačiau tikslaus laiko nepamena, į gyvenamÄ jÄ kamerÄ buvo įkeltas E. N. ir A. K.. Visus Å¡iuos nuteistuosius M. K. anksčiau yra matęs įkalinimo įstaigose. M. K. nurodė vietÄ (Nr. 9), jog 2020-03-17, tikslaus laiko nepamena ir negali nurodyti, įėjęs į kamerÄ E. N. Å¡ioje vietoje pasidėjo savo asmeninius daiktus po gultu. M. K. nurodė vietÄ (Nr. 10), kur stovėjo jis, ir vietÄ , pažymėtÄ Nr. 11, kur stovėjo E. N., kai jis (M. K.) sudavė jam pirmÄ smÅ«gį deÅ¡ine ranka į veido sritį, o po pirmo smÅ«gio E. N. toje pačioje vietoje, kur stovėjo, atsitÅ«pė.

Kaip paaiÅ¡kino M. K., tada jis E. N. sudavė dar du smÅ«gius ranka į galvos sritį ir vienÄ smÅ«gį koja į galvos sritį. Po to prie E. N. priėjo J. P. ir A. K., kurie kartu su M. K. sudavė dar kelis smÅ«gius E. N. į įvairiais kÅ«no vietas, tačiau, kiek smÅ«gių buvo suduota, jis tiksliai nepamena. Be to, M. K. paaiÅ¡kino, jog matė, kad smÅ«giavo ir J. P., ir A. K.. Po to M. K. plane-schemoje parodė vietÄ Nr. 12 ir nurodė, jog Å¡ioje vietoje J. P. nutempė E. N. bei, nuo grindų paėmęs laidÄ , užvyniojo E. N. ant kaklo bei bandė smaugti, tačiau M.

K. liepė J. P. baigti, ir J. P. nieko nebedarė E. N.. Tuo metu A. K. E. N. nieko nedarė, tuo fizinis smurtas prieÅ¡ E. N. buvo baigtas. M. K. nurodė, kad dėl Å¡io įvykio daugiau nieko parodyti neturi, tuo M. K. parodymų patikrinimas vietoje buvo baigtas ir suraÅ¡ytas protokolas (2 t., b. l. 106-110). Pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Å ia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kÅ«no neliečiamumÄ (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatÄ (nežymiai ar trumpam laikui jÄ sutrikdžius). Å i nusikalstama veika apima smurtavimÄ , tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmÄ , tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatÄ . Å is nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, LR BK 15 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65-489/2018, 2K-162/2014).

MuÅ¡imas ar kitoks smurtavimas LR BK 140 straipsnio prasme reiÅ¡kia poveikį žmogaus kÅ«nui, siekiant sukelti fizinį skausmÄ , nežymiai jį sužaloti ar trumpam susargdinti. Fizinis skausmas dažniausiai sukeliamas tiesiogine tyčia, kadangi asmuo arba to siekia, arba tai yra neiÅ¡vengiama. Už neatsargų fizinio skausmo sukėlimÄ kitam žmogui ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ baudžiamoji atsakomybė nekyla (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018). LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta veika objektyviai pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu.

Tai materiali nusikaltimo sudėtis – muÅ¡imo ar kitokio smurtavimo atveju turi bÅ«ti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141-699/2017). T. y. Å¡ios nusikalstamos veikos materialiosios sudėties konstrukcija lemia, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti bÅ«tina pagrįsti faktÄ , jog dėl asmens padaryto veikimo ar neveikimo atsirado pavojingi ir prieÅ¡ingi teisei (nusikalstami) padariniai, t. y. kitam asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas arba padarytas nežymus sužalojimas, ar asmuo buvo trumpam susargdintas.

Nustačius bÅ«tinÄ jį Å¡io nusikaltimo objektyviosios pusės požymį – padarinius, t. y. sveikatai padarytÄ Å¾alÄ , turi bÅ«ti nustatytas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Tai reiÅ¡kia, jog turi bÅ«ti nustatyta, kad veikÄ darantis asmuo suvokia, kad tarp jo veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryÅ¡ys, be to, kaltininkas nori, kad dėl jo veikimo atsirastų padarinių, t. y. asmuo sÄ moningai veikia taip, kad atsirastų padarinių ar kiltų grėsmė jiems atsirasti, arba nors jų nenori, tačiau sÄ moningai leidžia jiems atsirasti.

Taigi pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai asmeniui sukeliamas fizinis skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas tik dėl tyčinių asmens veiksmų, kurie pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-99-417/2018). Teismo posėdžio metu kaltinamasis M. K. neneigė, jog jis sumušė nukentėjusįjį. Teismui kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad E. N. jis kumščiu sudavė pirmÄ smÅ«gį tiesiai į dantis, tada E. N. dengėsi veidÄ , smÅ«giavo rankomis ir kojomis, davė į galvÄ , į pakaušį, į Å¡onus, taip pat nukentėjusįjį mušė ir J.

P., po to, kai jis ir J. P. E. N. sudavė smÅ«gius, matė, kad nukentėjusiajam buvo prakirsta lÅ«pa, patinęs veidas, iÅ¡ lÅ«pos bėgo kraujas. Teismas remiasi tokiais kaltinamojo M. K. paaiÅ¡kinimais apie įvykio aplinkybes ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyviÄ tiesÄ dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Be to, tokius M. K. paaiÅ¡kinimus patvirtina ir kita bylos medžiaga. Kaltinamasis J. P. taip pat teismui patvirtino naudojęs fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu. Teismui jis paaiÅ¡kino, kad jie su M.

K. sudavė nukentėjusiajam kelis kartus iÅ¡ rankos ir kelis kartus iÅ¡ kojos, nežino, nežiÅ«rėjo, į kurias kÅ«no vietas sudavė, daužė tik į galvÄ , nukentėjusiajam bėgo kraujas iÅ¡ nosies, E. N. rankomis dengėsi veidÄ , tada jis jam davė per kepenis, kai jis užsiėmė už kepenų, jis jam vėl davė per veidÄ , sudavė tiesiai į nosį, toliau pradėjo spardyti, pamatęs antenos kabelį, kurį reikėjo pravesti į koridorių, paėmė tÄ kabelį ir pradėjo smaugti, o A.

K. pasakė, kad paliktų jį gyvÄ . Teismas remiasi ir tokiais kaltinamojo J. P. duotais paaiÅ¡kinimais, nes Å¡iuos aptartus parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga. Tuo tarpu kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad tuo metu, kai prieÅ¡ nukentėjusįjį E. N. buvo naudojamas smurtas, jis buvo kameroje, bet kas įvyko, nematė, pats smurto nenaudojo. Taip pat teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus pasakojo teisybę, jei apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad matė, kas vyksta kameroje, tai reiÅ¡kia, kad matė, jei nurodė, kad miegojo, o iÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ kameroje, atsikėlė ir pamatė asmenį, kuris su juo buvo perkeltas į kamerÄ , tas asmuo tupėjo ar sėdėjo prie kameros durų, o J.

P. kažkÄ garsiai kalbėjo stovėdamas prie jo, tai reiÅ¡kia, taip ir yra. Tačiau teismas su tokiais A. K. paaiÅ¡kinimais, duotais teisme, nesutinka ir jais nesiremia, vertindamas kaip kaltinamojo pasirinktÄ gynybinę pozicijÄ siekiant atriboti save nuo įvykio ir taip iÅ¡vengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip rodo A. K. paaiÅ¡kinimai, jis viso proceso metu nebuvo nuoseklus. Be to, tokių A. K. paaiÅ¡kinimų nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga. Nes bylos duomenys liudija, kad E. N. atžvilgiu smurtavo ir A.

K.. Nukentėjusysis E. N. teisme parodė, kad viskas prasidėjo nuo to, kad, A. K. žodžiais, neva jis nenorėjo eiti gyventi pas juos į kamerÄ Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjo jį vadinti visokiais necenzÅ«riniais žodžiais, tokiais, kaip ,,o...“, tada pirmiausiai gavo smÅ«gį iÅ¡ nugaros, tiksliai negali pasakyti, ar sudavė M. K. ar A. K., antrÄ smÅ«gį gavo tada, kai jį už kaklo paėmė J. P. ir nutempė prie sienos, kai jis tupėjo ant žemės, tada A. K. jam spyrė du kartus į galvÄ , smÅ«giai kojomis buvo tuo metu, kai buvo priremtas prie sienos, daugiau smÅ«gių kojomis negavo, dar keletÄ smÅ«gių gavo į veido sritį, į kaklo sritį, tuos smÅ«gius sudavė J.

P. smaugdamas, o M. K. sudavė 3 ar 4 smÅ«gius rankomis į veido sritį, į kaktÄ , dar vienÄ kartÄ davė į žandÄ , dėl Å¡ių suduotų smÅ«gių jis juto fizinį skausmÄ , jam bėgo kraujas, buvo praskelta lÅ«pa, nubrozdintas veidas. Teismas remiasi tokiais nukentėjusiojo E. N. parodymais ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyviÄ tiesÄ dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Paminėtina, kad nukentėjusysis davė parodymus bÅ«damas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , taip pat byloje nenustatytas nukentėjusiojo siekis nepagrįstai apkaltinti asmenis nusikaltimo darymu.

Dar daugiau, svarbu paminėti ir tai, kad nukentėjusysis E. N. viso proceso metu buvo nuoseklus, t. y. jis analogiÅ¡kai aiÅ¡kino įvykio aplinkybes tiek teismui, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis E. N., apklaustas 2020-03-18 ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad kameroje kartu buvęs M. K., stovėdamas jam iÅ¡ nugaros pusės, sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu į deÅ¡inį skruostÄ , po Å¡io smÅ«gio jis atsitÅ«pė ant žemės ir užsidengė galvÄ , po to M. K. kartu su dar dviem asmenimis, t. y.

A. K. bei J. P., jį, tupintį ant žemės, trankė kumščiais bei spardė kojomis, kiek jam tuo metu buvo suduota smÅ«gių, jis konkrečiai nurodyti negali, tačiau smÅ«gių buvo daug (1 t., b. l. 58-59). E. N., apklaustas 2020-05-12, nurodė, kad jam ranka iÅ¡ nugaros buvo suduotas smÅ«gis į veido deÅ¡inės pusės skruostÄ , kas tiksliai sudavė šį smÅ«gį, pasakyti negali, kadangi stovėjo nugara į abu už jo stovėjusius asmenis (A. K. ir M. K.), po Å¡io pirmo smÅ«gio jis suklupo ant žemės ir užsidengė rankomis galvÄ , tada pamatė, kaip nuo gulto atsistojo J.

P. ir jį nutempė prie sienos, ten rankomis bei spiriant kojomis jis buvo muÅ¡amas J. P., M. K. ir A. K., jis matė, kad smÅ«gius tuo metu jam sudavė visi trys iÅ¡vardinti asmenys, smÅ«gių sudavimo metu J. P. vis bandė patraukti jo rankas nuo galvos, bandė rankomis apglėbti jo kaklÄ bei tokiu bÅ«du jį smaugti, tačiau J. P. tai padaryti nepavyko, nes jis prieÅ¡inosi, visi trys asmenys bendrai jam sudavė į galvos sritį 4-5 smÅ«gius bei daug smÅ«gių rankomis ir kojomis jie sudavė jam ir į kitas kÅ«no vietas, tačiau, kiek buvo suduota smÅ«gių, jis pasakyti negali (1 t., b. l. 81-83).

Nukentėjusysis E. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2020-08-06, taip pat parodė, kad 2020-03-17 (duomenys neskelbtini) kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ jį naudojo fizinį smurtÄ M. K., A. K. ir J. P., sudavė smÅ«gius į veido sritį bei kitas kÅ«no vietas, smÅ«giai buvo suduoti rankomis bei kojomis, dėl to jam buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 92-93). Nukentėjusysis, apklaustas 2020-08-18 pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , tapačiai nurodė įvykio aplinkybes, teigdamas, kad, kai jis stovėjo veidu į langÄ , o A.

K. su M. K. stovėjo jam už nugaros, pajuto smÅ«gį į veido sritį, į deÅ¡inį žandÄ , kas pirmas sudavė smÅ«gį, jis nematė, po to J. P., pagriebęs jį už kaklo, nusitempė prie sienos ir pradėjo smaugti, kai jis prispaustu kaklu gulėjo ant žemės, A. K. koja sudavė į galvos sritį 2-3 smÅ«gius, J. P. kumščiu sudavė smÅ«gius į Å¡onÄ ir į veido sritį, daugiausia smÅ«gių sudavė J. P. ir M. K., o A. K. sudavė 2 smÅ«gius koja į pakaušį (1 t., b. l. 126-128).

Dar daugiau, tai, kad E. N. mušė visi trys asmenys, t. y. ne tik M. K., J. P., bet ir A. K., nukentėjusysis patvirtino ir 2020-03-18 raÅ¡ydamas protokolÄ -pareiÅ¡kimÄ (1 t., b. l. 7-11), 2020-05-13 vykusio parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 96-104), 2020-05-13 vykusios akistatos tarp nukentėjusiojo E. N. ir liudytojo V. M. metu (1 t., b. l. 134-138), taip pat ir 2020-08-04 vykusios akistatos tarp nukentėjusiojo E. N. ir įtariamojo J. P. metu (2 t., b. l. 7-11). Aukščiau aptarti duomenys rodo ne tik tai, kad nukentėjusysis viso proceso metu buvo nuoseklus, bet ir tai, kad jis visus kartus itin detaliai papasakojo įvykio aplinkybes, konkrečiai įvardindamas kiekvieno kaltinamojo atliktus veiksmus, kokius smÅ«gius, į kurias kÅ«no vietas jam sudavė, nurodydamas ir jam suduotų smÅ«gių skaičių.

Kas teismui neduoda pagrindo abejoti nukentėjusiojo E. N. parodymais. Svarbu paminėti ir tai, kad aplinkybę, jog E. N. atžvilgiu smurtavo ir A. K., patvirtino taip pat kaltinamasis M. K.. Teismo posėdžio metu jis, duodamas parodymus, paaiÅ¡kino, kad jau davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu visas aplinkybes pasakojo teisingai. Teisme tikslinantis aplinkybes, kaltinamasis jau bandė neigti A. K. dalyvavimÄ nusikaltimo įvykdyme, teigdamas, kad vienas žmogus yra įtrauktas nereikalingai, nes A.

K. nieko nedarė. Å iuo atveju paminėtina, kad kaltinamasis negalėjo paaiÅ¡kinti, dėl kokių priežasčių duotus parodymus keičia, teigdamas, jog negali pasakyti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė skirtingas aplinkybes. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip paaiÅ¡kėjo nagrinėjant bylÄ teisme, kaltinamojo M. K. santykiai su A. K. yra puikÅ«s, kaip teigė kaltinamasis M. K., jie yra pažįstami nuo 14 metų, visÄ laikÄ santykiai su juo buvo geri. Pats A. K. taip pat teismui patvirtino, jog jo santykiai su M.

K. yra normalÅ«s, su juo nėra susipykęs, konfliktų neturi. Kaip matyti iÅ¡ M. K. ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos, 2020-05-18 kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad jis matė, kaip nuo gultų atsistojo A. K. ir J. P., jie priėjo prie gulinčio E. N. ir abu sudavė po kelis smÅ«gius E. N. į įvairias kÅ«no vietas, po Å¡ių smÅ«gių E. N. liko gulėti ant žemės (2 t., b. l. 83-85). Bylos medžiaga rodo ir tai, kad M. K., 2020-08-18 buvo apklaustas ir pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Å ios apklausos metu jis taip pat patvirtino, kad pirmÄ smÅ«gį nukentėjusiajam sudavė jis, o likusius smÅ«gius sudavė A.

K. ir J. P., smūgiai buvo suduoti ranka, A. K. sudavė smūgį į galvos sritį, nematė, ar A. K. sudavė smūgius į kitas kūno vietas. Teismas remiasi tokiais kaltinamojo M. K. paaiškinimais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad nusikaltimo įvykdyme dalyvavo ir smūgius nukentėjusiajam sudavė taip pat ir A. K.. Tuo pačiu įvertinant ir tai, kad aptartus kaltinamojo M. K. paaiškinimus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, M. K. patvirtino ir 2020-08-04 parodymų patikrinimo vietoje metu.

IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis itin detaliai atskleidė įvykio aplinkybes, įvardijo vietas, kur stovėjo kaltinamieji ir kur buvo E. N., kai jo atžvilgiu buvo smurtaujama, teigdamas, jog kai jis nukentėjusiajam sudavė pirmÄ smÅ«gį deÅ¡ine ranka į veido sritį, E. N. toje pačioje vietoje, kur stovėjo, atsitÅ«pė, tada jis E. N. sudavė dar du smÅ«gius ranka į galvos sritį ir vienÄ smÅ«gį koja į galvos sritį, po to prie E. N. priėjo J. P. ir A. K., kurie kartu su juo sudavė dar kelis smÅ«gius E. N. į įvairiais kÅ«no vietas, tačiau, kiek smÅ«gių buvo suduota, jis tiksliai nepamena, be to, M.

K. paaiÅ¡kino, jog matė, kad smÅ«giavo ir J. P., ir A. K.. Tokių duomenų visumos analizė neleidžia teismui remtis J. P. ir M. K. teisme duotais paaiÅ¡kinimais, t. y. ta paaiÅ¡kinimų dalimi, kad A. K. nedalyvavo nusikaltimo įvykdyme. Nes, kaip rodo bylos medžiaga, kaltinamieji J. P. ir M. K. nebuvo nuoÅ¡irdÅ«s aiÅ¡kindami įvykio aplinkybes, siekė duoti parodymus A. K. palankia linkme. Tuo pačiu įvertinant ir tai, kad J. P. ir M. K. nurodytos aplinkybės dėl to, kÄ A. K. darė įvykio metu, taip pat nesutapo.

Kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad A. K. įvykio metu sėdėjo ant lovos ir gėrė arbatÄ , žiÅ«rėjo, kaip jis su J. P. muÅ¡a E. N.. Kaltinamasis J. P. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad A. K. Å¡aukė, kad paliktų jį gyvÄ , jis tikrai nesudavė jokių smÅ«gių nukentėjusiajam, nes jis stovėjo per kokius 3 metrus nuo jo. Tuo tarpu pats A. K. jau teigė, kad jis tuo metu buvo kameroje, bet kas įvyko, nematė, vėliau jau tvirtino, kad įvykio metu jis miegojo, po kiek laiko iÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ kameroje, atsikėlė ir matė, kad J.

P. kažkÄ garsiai kalbėjo stovėdamas prie tupinčio ar sėdinčio nukentėjusiojo. Å iuo atveju teismas atkreipia dėmesį į nukentėjusiojo parodymus, jog jis aiÅ¡kiai matė A. K., kai jis priėjo ir du kartus jam spyrė, nes tuo metu jis tupėjo, o A. K. smÅ«gius jam sudavė priėjęs iÅ¡ priekio. Aukščiau aptartų duomenų visumos analizė leidžia teismui daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad 2020-03-17 apie 15.40 val. (duomenys neskelbtini) kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) E. N. atžvilgiu smurtavo ne tik J.

P. bei M. K., bet ir A. K., kurie kartu sudavė nukentėjusiajam E. N. ne mažiau kaip 4 smÅ«gius į galvos sritį ir rankomis bei kojomis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas. Tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, patvirtino ir teisme apklausti liudytojai. Liudytojas V. M. teisme parodė, kad kameroje įvyko muÅ¡tynės, kai E. N. atėjo į kamerÄ , gavo į galvÄ ir išėjo, tuo metu, kai E. N. buvo muÅ¡amas, stovėdamas prie sienos rėkė.

Teismo posėdžio metu liudytojais buvo apklausti ir (duomenys neskelbtini) įvykio dienÄ dirbę pareigÅ«nai. Liudytojas M. B. teismui teigė, kad tos dienos vakare ant E. N. matėsi sužalojimai, bet neatsimena, kokie jie buvo, jei gerai atsimena, tai medicininę pagalbÄ E. N. jis suteikė apie 19 val. Be to, liudytojas teigė, kad jo parodymai, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi, Å¡iuo metu jis neprisimena, nes praėjo daug laiko. IÅ¡ 2020-03-26 vykusios liudytojo M. B. apklausos matyti, kad jis parodė, jog jam paskambino (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus specialistas dinaminei priežiÅ«rai T.

S., kuris informavo, jog ant nuteistojo E. N. kÅ«no pastebėjo sužalojimus (1 t., b. l. 140-141). 2020-04-14 vykusios apklausos metu liudytojas M. B. parodė, kad nuteistasis E. N. buvo su kÅ«no sužalojimais, matėsi nubrozdintas veidas, paraudusi deÅ¡inioji akis bei prakirsta lÅ«pa, todėl jis jam suteikė bÅ«tinÄ jÄ medicininę pagalbÄ , nes atlikti tokius veiksmus jis yra apmokytas ir korpuso skyriaus kabinete yra laikoma vaistinėlė, tuo metu pas (duomenys neskelbtini) medicinos specialistus jis E. N. nuvesti negalėjo, kadangi tuo metu dirbančių bendrosios praktikos slaugytojų jau nebebuvo, medicininei apžiÅ«rai nuteistÄ jį E. N. nuvedė kitos dienos ryte kitas tuo metu dirbęs pareigÅ«nas, ir tik tada buvo iÅ¡raÅ¡yta sužaloto asmens medicininės apžiÅ«ros pažyma (1 t., b. l. 144-145).

Liudytojas T. S. teisme parodė, kad gali būti, jog matėsi kažkokios žymės, bet jis šiuo metu tiksliai neatsimena, įvykis galėjo būti pavasarį, gali būti, kad tai buvo kovo 17 diena, toje kameroje buvo nuteistieji, kurie buvo atvežti iš pataisos namų, tai P., K., M., o daugiau neprisimena, greičiausiai E. N. sakė, kad buvo sumuštas. Taip pat liudytojas teigė, kad jis ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes nurodė teisingai. Kaip rodo ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos protokolas, liudytojas T.

S. parodė, kad 2020-03-17 matėsi, jog E. N. yra sunerimęs, ant jo veido matėsi raudonos spalvos žymės (1 t., b. l. 153-154). Liudytoju teisme apklaustas R. G. taip pat parodė, kad nepamena, ar E. N. sakė apie fizinį smurtÄ , ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes prisiminė geriau, tada aplinkybes nurodė teisingai. Kaip rodo bylos medžiaga, 2020-03-17 ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu liudytojas R. G. parodė, kad apie 18.30 val., jam bÅ«nant (duomenys neskelbtini) administracinio pastato Kriminalinės žvalgybos skyriaus kabinete, paskambino (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus specialistas T.

S., kuris informavo, jog nuteistasis E. N. prasitarė, kad kameros Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistieji prieÅ¡ jį panaudojo fizinį smurtÄ (1 t., b. l. 158-159). Liudytojas L. P. teismui teigė, kad jis apie tai, kad kameroje buvo konfliktas, sužinojo tik vėliau, nukentėjęs buvo dideliame strese, iÅ¡sigandęs, kiek jis buvo sužalotas, nepamena, galbÅ«t jis ir matė sužalojimus ant veido, bet neprisimena, asmuo atrodė kaip nukentėjęs, nes buvo labai susijaudinęs, iÅ¡sigandęs, pergyveno dėl daiktų, dėl konflikto.

Å is liudytojas iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoju apklaustas (duomenys neskelbtini) pareigÅ«nas D. Č. taip pat teisme parodė, kad, kiek buvo praneÅ¡ta per racijÄ ir kiek pareigÅ«nai pasakojo, prieÅ¡ vienÄ kameroje esantį nuteistÄ jį buvo panaudotas fizinis smurtas. Be to, Å¡is liudytojas analogiÅ¡kai tvirtino ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kad kiti pareigÅ«nai jam pranešė, jog gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ vienÄ iÅ¡ nuteistųjų buvo panaudotas fizinis smurtas (1 t., b. l. 168-169).

Teismas remiasi Å¡iais liudytojų parodymais, kaip matyti, liudytojai iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai nurodė įvykio aplinkybes apie tai, kad E. N. atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, be to, nenustatytas Å¡ių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis nepagrįstai apkaltinti asmenis nusikaltimo įvykdymu. Dar daugiau, fizinio smurto panaudojimo aplinkybė užfiksuota ir 2020-03-17 (duomenys neskelbtini) 3-ios pamainos specialisto M. B. tarnybiniame praneÅ¡ime, kad 18.40 val. vedant nuteistÄ jį E. N. pasiskambinti, buvo pastebėta, jog E. N. susižalojęs kaktÄ bei smilkinį, nedelsiant nuteistajam buvo suteikta bÅ«tinoji medicininė pagalba (1 t., b. l. 14).

IÅ¡ byloje esančios 2020-03-18 laisvės atėmimo vietų ligoninės sužaloto asmens medicininės apžiÅ«ros pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2020-03-18 7.10 val. buvo apžiÅ«rėtas sužalotas asmuo E. N., nustatytas kÅ«no sužalojimų pobÅ«dis - hematoma aplink deÅ¡iniÄ jÄ akį, kairės pusės smilkinio nubrozdinimas, kaktos srities nubrozdinimas, virÅ¡utinės ir apatinės lÅ«pos kirstinės žaizdos, sužalotas asmuo aplinkybių nenurodė (1 t., b. l. 15). Dar daugiau, rasti sužalojimai konstatuoti ir 2020-04-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Joje nurodyta, kad E. N. padaryti sužalojimai: kirstinės žaizdos lÅ«pose, kraujosruva deÅ¡inės akies srityje, odos nubrozdinimai kairio smilkinio srityje ir kaktoje; sužalojimai padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasekoje, jie galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku (2020-03-17 apie 15.40 val.), E. N. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 55-56). Tokių aplinkybių visumos analizė rodo, kad M. K., J. P. ir A. K., bÅ«dami suaugę ir pakaltinami asmenys, suduodami ne mažiau kaip 4 smÅ«gius nukentėjusiajam į skausmingÄ ir jautriÄ Å¾mogaus kÅ«no vietÄ â€“ galvos sritį, rankomis bei kojomis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, neabejotinai suvokė, kad taip sukels padarinius.

Esant tokioms aplinkybėms, visuma byloje esančių patikimų įrodymų (pačių kaltinamųjų M. K., J. P. paaiÅ¡kinimai, nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai, medicininiai duomenys, kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga) patvirtina, kad kaltinamieji, veikdami kartu, tyčia E. N. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ , dėl ko nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi, tarp kaltinamųjų veiksmų ir nukentėjusiajam sukelto fizinio skausmo bei padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo yra priežastinis ryÅ¡ys.

IÅ¡ byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų matyti, kad M. K., J. P. ir A. K. veiksmuose nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai. Skirdamas bausmes kaltinamiesiems už nusikalstamos veikos padarymÄ , teismas atsižvelgia į bausmių skyrimo ypatumus, veikos pavojingumo laipsnį, kaltininkų kaltės formÄ ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamųjų asmenybes charakterizuojančius duomenis, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kaltinamųjų vaidmenį nusikaltimo įvykdyme.

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (LR BK 59 str.) nenustatyta. Nors kaltinamojo gynėja ir prašė pripažinti atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, jog jis pripažino savo kaltę ir padėjo atskleisti Å¡itÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad kaltininko prisipažinimas pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ yra tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, t. y. veikÄ , kuriÄ jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus.

Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tuo atveju, kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių dalyvavimÄ padarant nusikalstamÄ veikÄ , toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas prisipažinimu LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-697/2017).

Å iuo atveju matyti, kad M. K., duodamas paaiÅ¡kinimus teismui, nebuvo nuoÅ¡irdus ir vengė sakyti tiesÄ , atskleidė tik dalį aplinkybių, taip bandydamas Å¡velninti kito kaltinamojo, t. y. A. K., teisinę padėtį, dėdamas pastangas atriboti jį nuo nusikaltimo įvykdymo, iÅ¡ esmės neigdamas, jog A. K. dalyvavo nusikaltimo padaryme. Kas rodo, kad nėra pagrindo taikyti LR BK 59 str. 1 d. 2 p. įvardintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė veikdamas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir, kad nusikalto bÅ«damas recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Kaltinamasis M. K. padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. M. K. nusikalto bÅ«damas eilę kartų teistas, teistumui neiÅ¡nykus, kas atitinka LR BK 27 straipsnyje įtvirtintÄ nusikaltimų recidyvo sampratÄ , buvo nuteistas ir po Å¡io nusikaltimo įvykdymo (3 t., b. l. 121-153 ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 154-158), Å¡iuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas neigiamai, nurodyta, jog jis sistemingai bei piktybiÅ¡kai pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles, 78 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, skatintas nebuvo (3 t., b. l. 161-163).

Teismas, atsižvelgdamas į Å¡iuos kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad savo elgesio nekeičia, iÅ¡vadų nedaro, ignoruoja moralės normas, kas rodo, kad jis nelinkęs taisytis, įvertinęs M. K. aktyvų elgesį nusikalstamos veikos padaryme, bei siekdamas LR BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad M. K. bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamÄ veikÄ paskyrus LR BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , kurios dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytam Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkiui, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtÄ elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., Å¡iuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrintina su 2020-08-25 Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant Å¡velnesnės bausmės dalį. Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas visas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal 2020-08-25 Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nuosprendį.

Kaltinamojo J. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59 str.). Nors kaltinamojo gynėjas teigė, jog J. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino, tačiau, kaip minėta, kaltininko prisipažinimas pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ yra tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, t. y. veikÄ , kuriÄ jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus.

Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tuo atveju, kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių dalyvavimÄ padarant nusikalstamÄ veikÄ , toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas prisipažinimu LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-697/2017).

Å iuo atveju matyti, kad J. P., duodamas paaiÅ¡kinimus teismui, nebuvo nuoÅ¡irdus ir vengė sakyti tiesÄ , atskleidė tik dalį aplinkybių, taip bandydamas Å¡velninti kito kaltinamojo, t. y. A. K., teisinę padėtį, dėdamas pastangas atriboti jį nuo nusikaltimo įvykdymo, iÅ¡ esmės neigdamas, jog A. K. dalyvavo nusikaltimo padaryme. Dar daugiau, kaip posėdžio metu teigė J. P., jis dėl padaryto nusikaltimo nesigaili. Kas rodo, kad nėra pagrindo taikyti LR BK 59 str. 1 d. 2 p. įvardintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė veikdamas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir, kad nusikalto bÅ«damas recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Kaltinamasis J. P. padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. J. P. nusikalto bÅ«damas eilę kartų teistas, teistumui neiÅ¡nykus, kas pagal LR BK 27 straipsnio nuostatas pripažįstama nusikaltimų recidyvu, buvo nuteistas ir po Å¡io nusikaltimo įvykdymo (3 t., b. l. 1-35 ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 36-37), (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas neigiamai: daug kartų baustas drausmine tvarka, neskatintas, asmuo įtrauktas į linkusių užpulti ir bėgti asmenų įskaitÄ , menkina įstatymus, nejaučia nei kaltės, nei atsakomybės dėl praeityje įvykdytų nusikaltimų, pasižymi agresijos proveržiu pareigÅ«nų atžvilgiu (3 t., b. l. 40), (duomenys neskelbtini) eilę kartų taikytos nuobaudos dėl netinkamo elgesio (3 t., b. l. 41-48).

Å ie ir kiti bylos duomenys liudija, kad kaltinamasis savo elgesio kritiÅ¡kai nevertina, nesitaiso, iÅ¡vadų nedaro, ignoruoja visuotinai priimtas moralės normas. Todėl, įvertinęs Å¡ias aplinkybes, J. P. aktyvų elgesį nusikalstamos veikos padaryme, bei siekdamas LR BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. P. už nusikalstamÄ veikÄ paskyrus LR BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , kurios dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytam Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkiui, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtÄ elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., Å¡iuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrintina su 2020 m. spalio 28 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų nutartimi paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant Å¡velnesnės bausmės dalį. Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas visas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal 2020 m. spalio 28 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų nutartį.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (LR BK 59 str.) nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė veikdamas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir, kad nusikalto bÅ«damas recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.). Kaltinamasis A. K. padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. A. K. nusikalto bÅ«damas eilę kartų teistas, teistumui neiÅ¡nykus, kas pagal LR BK 27 straipsnio nuostatas pripažįstama nusikaltimų recidyvu, buvo nuteistas ir po Å¡io nusikaltimo įvykdymo (3 t., b. l. 51-102 ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 103-104), (duomenys neskelbtini) eilę kartų taikytos nuobaudos dėl netinkamo elgesio, (duomenys neskelbtini) administracija kaltinamÄ jį charakterizuoja neigiamai (3 t., b. l. 108-117).

Teismas, atsižvelgdamas į Å¡iuos kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad A. K. savo elgesio nekeičia, kritiÅ¡kai nevertina, iÅ¡vadų nedaro, ignoruoja moralės normas, kas rodo, kad jis nelinkęs taisytis, siekdamas LR BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamÄ veikÄ A. K. paskyrus LR BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , kurios dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytam Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkiui, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtÄ elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Atsižvelgiant į tai, kad A. K. atžvilgiu 2020-11-12 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su 2020-08-04 Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nuosprendžiu paskirta 15 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, o 2020-11-12 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendis dar yra neįsiteisėjęs, A. K. šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė nebendrinama, kad išvengti dvigubo bausmių bendrinimo. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis E. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl 148 eurų turtinės ir 1200 eurų neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 195-196).

IeÅ¡kinyje nurodė, kad 140 eurų turtinė žala atsirado dėl sudaužyto televizoriaus „(duomenys neskelbtini)“, o 8 eurų turtinė žala atsirado dėl neteisėtai pasisavintos 16 GB talpos (duomenys neskelbtini) laikmenos, todėl viso jis patyrė 148 Eur turtinę žalÄ . Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksÄ (toliau – LR BPK) 109 straipsnio prasmę civilinis ieÅ¡kinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiÅ¡kiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtÄ Å¾alÄ .

Tačiau gali bÅ«ti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kuriÄ padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi bÅ«ti teisinis priežastinis ryÅ¡ys. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis LR BPK taisyklėmis ir joms neprieÅ¡taraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieÅ¡kinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016).

Teismas atkreipia dėmesį, kad turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima:

a) nusikalstama veika padarytÄ tiesioginę turtinę žalÄ (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.);

b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika);

c) iÅ¡laidas, kurios patirtos paÅ¡alinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo iÅ¡laidos ir pan.). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kaltinamieji M. K., J. P. ir A. K. įvykdė nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai, numatytÄ LR BK 140 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu Å¡ioje byloje kaltinamieji nebuvo kaltinami svetimo turto pagrobimu ar sugadinimu, kas reiÅ¡kia, kad E. N. galimai padaryta turtinė žala dėl sudaužyto televizoriaus „(duomenys neskelbtini)“ bei pasisavintos 16 GB talpos (duomenys neskelbtini) laikmenos nėra susijusi tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su nusikalstama veika, numatyta LR BK 140 straipsnio 1 dalyje, dėl kurios kaltais yra pripažįstami kaltinamieji.

Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiojo E. N. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl 148 eurų turtinės žalos atlyginimo atmestinas. Kaip minėta, nukentėjusysis E. N. jam padarytÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 1 200 Eur. Nukentėjusysis 2020-08-25 ieÅ¡kinyje nurodė, kad neturtinę žalÄ sudaro tai, jog jis prarado asmeninius daiktus, kuriais galėjo naudotis iki Å¡iol, be to, patyrė sužalojimus, pažeminimÄ , nes smurtas buvo panaudotas trečiųjų asmenų akivaizdoje, dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, nerimÄ dėl savo sveikatos, daiktų, buvo palaužtas psichologiÅ¡kai, jautėsi prislėgtas, dvasinio sukrėtimo pasekmes jaučia ir iki Å¡iol.

Teisminio nagrinėjimo metu E. N. taip pat teigė, kad 1200 eurų neturtinės žalos suma yra už patirtus iÅ¡gyvenimus, kai važiuoja etapu kartu maÅ¡inoje, jam daro spaudimÄ , po įvykio važiavo keturis kartus, spaudimas pasireiÅ¡kia tuo, kad iÅ¡vadina visokiais necenzÅ«riniais žodžiais prie kitų nuteistųjų, grasina, kad įtrauks į dar kitas nusikalstamas veikas. Be to, teigė, kad 1200 eurų neturtinės žalos suma yra už patirtus sužalojimus, viskas gijo beveik tris savaites, kol visai iÅ¡nyko sužalojimai, kai jį sumušė, pasakė, kad nebandytų pasiskųsti, nes jam ant galvos sudaužys televizorių, kai jį mušė prie kitų asmenų, tai jį žemino, jaučiasi pieÅ¡ kitus pažemintas, kad taip nutiko.

Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių dėl to, kad neteisėti kaltinamųjų veiksmai turėjo neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam, jo sveikatai, emocinei bÅ«senai, todėl nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt.

Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifikÄ , t. y. Å¡is dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai bÅ«na skirtingas. LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (LR CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ä®vertindamas neturtinę žalÄ pinigais, teismas turi vadovautis ne tik LR CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Å iuo atveju matyti, kad neturtinė žala buvo padaryta nežymiai sutrikdžius nukentėjusiojo E. N. sveikatÄ . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios.

Nustatant nukentėjusiajam E. N. neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į nusikalstamų veiksmų pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, kad buvo veikiama tyčiniais veiksmais, jo atžvilgiu M. K., J. P. ir A. K. įvykdė nesunkų nusikaltimÄ , bendrais tyčiniais veiksmais sudavė ne mažiau 4 smÅ«gių į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no dalį – galvÄ , taip pat tiksliai nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į kitas kÅ«no vietas, atsižvelgtina ir į pasekmes, kad buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kas rodo, jog dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmÄ , sveikatos sutrikdymÄ , lankėsi pas medicinos darbuotojus, buvo suteikta medicininė pagalba, bet ir dvasinį sukrėtimÄ . Todėl nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusysis dėl prieÅ¡ jį įvykdyto nusikaltimo patyrė neturtinę žalÄ . Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi bÅ«ti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamÄ Ä¯takÄ .

Paminėtina, kad nukentėjusysis E. N. patyrė kaltinamųjų pažeminimÄ , fizinį smurtÄ , dvasines kančias ir iÅ¡gyvenimus, buvo pasikėsinta į jo sveikatÄ , kaltinamųjų veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, Å¡io sutrikdymo pasekmės buvo jaučiamos apie tris savaites, kol visos žaizdos sugijo. Dar daugiau, kaip teigė nukentėjusysis, po nusikaltimo įvykdymo jam kaltinamieji daro psichologinį spaudimÄ . Be to, nustatant patirtos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į kaltinamųjų turtinę padėtį (duomenų apie turimÄ turtÄ byloje nėra, yra nedirbantys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę), pragyvenimo lygį valstybėje, teisingumo ir protingumo kriterijus, įvertinant ir kaltinamųjų skaičių (trise smurtavo vieno asmens atžvilgiu), tai, kad buvo atimta bet kokia galimybė pasiprieÅ¡inti, nukentėjusiajam buvo apribotos galimybės kreiptis pagalbos, nes jam nebuvo leista iÅ¡eiti iÅ¡ kameros, grasinta turto suniokojimu, jeigu pasiskųs, atkreipiant dėmesį į nusikaltimo įvykdymo vietÄ (pataisos namai, kur kreipimasis pagalbos dėl tokio pobÅ«džio nusikaltimų psichologiÅ¡kai yra apsunkintas dėl pagrįstos baimės bÅ«ti užpultam pakartotinai ir bÅ«ti psichologiÅ¡kai engiamam).

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant nukentėjusiajam solidariai iÅ¡ kaltinamųjų M. K., J. P. ir A. K. 800 Eur neturtinę žalÄ . Nagrinėjant bylÄ , kaltinamajam M. K. buvo skirta gynėja advokatė I. B.. Byloje gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-01-19 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 195), iÅ¡ kurios matyti, kad M. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 266,94 Eur.

Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (duomenų apie turimÄ turtÄ byloje nėra), į tai, kad gynėjÄ skyrė teismas, nes gynėjo dalyvavimas byloje buvo bÅ«tinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ jo nėra priteistinos. Nagrinėjant bylÄ , kaltinamajam J. P. buvo skirtas gynėjas advokatas M. J.. Byloje gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-02-19 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurios matyti, kad J. P. suteiktos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 279,00 Eur.

Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (duomenų apie turimÄ turtÄ byloje nėra), į tai, kad gynėjÄ skyrė teismas, nes gynėjo dalyvavimas byloje buvo bÅ«tinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ jo nėra priteistinos. Nagrinėjant bylÄ , kaltinamajam A. K. buvo skirta gynėja advokatė V. P.. Byloje gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-02-05 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 59), iÅ¡ kurios matyti, kad A. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 392,94 Eur.

Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (duomenų apie turimÄ turtÄ byloje nėra), į tai, kad gynėjÄ skyrė teismas, nes gynėjo dalyvavimas byloje buvo bÅ«tinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ jo nėra priteistinos. LR BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Bylos duomenys liudija, kad nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , nukentėjusiajam E. N. buvo skirta atstovė advokatė E. G.. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2021-02-09 pateikė teismui patikslintÄ pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurios matyti, kad už E. N. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ valstybė patyrė 1104,86 Eur iÅ¡laidas.

Spręsdamas klausimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji yra nedirbantys, jokių pajamų negauna, atlieka laisvės atėmimo bausmes, jokių duomenų apie kaltinamųjų turimÄ turtÄ byloje nėra. Atsižvelgtina ir į tai, kad Å¡iuo nuosprendžiu buvo iÅ¡ dalies patenkintas nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos už nukentėjusiajam suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ iÅ¡ kaltinamųjų nepriteisintos.

Daiktinis įrodymas – kompaktinis diskas (1 vnt.), kuris yra voke prie 3 tomo bylos galinio virÅ¡elio, paliktinas saugoti prie bylos medžiagos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., n u s p r e n d ž i a : M. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su 2020-08-25 Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant Å¡velnesnės bausmės dalį, ir M.

K. paskirti galutinę subendrintÄ 16 (Å¡eÅ¡iolikos) metų 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo M. K. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti visÄ atliktÄ ir įskaitytÄ bausmės laikÄ pagal 2020-08-25 Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nuosprendį. J. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su 2020-10-28 Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų nutartimi paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant Å¡velnesnės bausmės dalį, ir J. P. paskirti galutinę subendrintÄ 2 (dviejų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo J.

P. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti visÄ atliktÄ ir įskaitytÄ bausmės laikÄ pagal 2020-10-28 Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų nutartį. A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo A. K. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Nukentėjusiojo E. N. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 148 eurų turtinės žalos atlyginimo atmesti. Nukentėjusiojo E. N. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 1200 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies, solidariai priteisiant iÅ¡ kaltinamųjų M. K., J. P., ir A. K. 800 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ E. N. naudai. Likusioje dalyje nukentėjusiojo E. N. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Proceso iÅ¡laidų už kaltinamiesiems M.

K., J. P. ir A. K. suteiktÄ valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ iÅ¡ kaltinamųjų M. K., J. P. ir A. K. nepriteisti. Nepriteisti iÅ¡ M. K., J. P. ir A. K. 1104,86 Eur valstybei už nukentėjusiajam E. N. suteiktÄ valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ . Daiktinį įrodymÄ â€“ kompaktinį diskÄ (1 vnt.), kuris yra voke prie 3 tomo bylos galinio virÅ¡elio, palikti saugoti prie bylos medžiagos. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ .

Teisėja Ilona Jakubėnienė