2018-01-03 Nr. AB-174-3-61-3-02462-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3247-442/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02462-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. Z. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 6 270 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiais nuo 2015 m. rugpjūčio 19 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. ir nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki 2016 m. balandžio 28 d. jis buvo laikomas LAVL Chirurginio skyriaus palatoje Nr. 29, kur vienai miegamajai vietai teko apie 1,93 kv. m ploto. Visos miegamosios vietos būdavo užimtos. Visi baldai ir įrenginiai palatoje įrengti nepajudinamai. LAVL nebuvo tinkamai įrengto unitazo, todėl gamtinius reikalus jis turėdavo atlikti tupėdamas, kas prilygo kankinimui. LAVL patalpos buvo avarinės antisanitarinės būklės. Dėl drėgmės po medinėmis grindimis ir čiužiniuose veisėsi parazitai, tarakonai, pelėsis. Dviaukštėse lovose nėra nei kopėtėlių, nei atramų. Po operacijos jis buvo priverstas gulėti lovos antrame aukšte, todėl kiekvienas nulipimas ir užlipimas jam sukeldavo didelius skausmus. Lovos siauros, geležinės, čiužiniai nelygūs, dėl to pareiškėjas jaučia nugaros skausmus. Langai buvo vienintelis ventiliacijos šaltinis, tačiau dėl įrengtų grotų langą buvo galima atidaryti tik 5 cm. Langai buvo 1,1 m aukštyje. Nuolat trūkdavo oro, nes nebuvo užtikrinamas oro judėjimo greitis. Kadangi nebuvo efektyvios ventiliacijos, būdavo drėgna. Išskalbti rūbai ne džiūdavo, bet pūdavo, nuo sienų byrėjo tinkas. Dušuose pareiškėjas buvo priverstas maudytis su įvairiomis ligomis (taip pat ir tuberkulioze) sergančiais asmenimis. Dušuose veisėsi pelėsis. Iš pareiškėjo buvo paimti asmeniniai drabužiai ir jis visą jo buvimo LAVL laikotarpį nebuvo aprūpintas tinkama apranga ir avalyne, kadangi LAVL suteikta pižama ir šlepetės buvo per maži. LAVL patalpose nebuvo vietos pasivaikščioti. Dėl šių priežasčių pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų, diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, negalėjo pailsėti, pablogėjo jo sveikata. Be to, jis patyrė didžiulį psichinį ir dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, sumažėjo jo pasitikėjimas savimi, visavertis gyvenimas, jis jaučia padidėjusią baimę aplinkai. Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai paaiškino, kad atvykus į LAVL jam buvo duota suplėšyta patalynė. Atliekant gamtinius reikalus ir maudantis duše dėl ligos jam teko stovėti.

3. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujanti Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimuose prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 19 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. ir laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki 2016 m. balandžio 28 d. buvo gydomas LAVL Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 29. Statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų LAVL neveda. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų. LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas ir keičiamas. Langai vėdinimui pritaikyti, yra ventiliacinė vėdinimo šachta. Langai yra visose patalpose. Palatų apšvietimas įrengtas atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus. Oro temperatūra ir santykinė drėgmė atitinka teisės aktų reikalavimus. Pacientų maudymas organizuojamas ne rečiau kaip kartą per savaitę. Karštas vanduo yra nuolat tiekiamas į dušo patalpas. Deratizacijos ir dezinfekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Čiužiniai, patalynė, pižamos ir kt. atnaujinami, keičiami pagal susidėvėjimo lygį, atsižvelgiant į LAVL finansines galimybes. Dėl skalbinių skalbimo LAVL yra sudariusi sutartį su skalbimo paslaugas teikiančia įmone. Ligoninėje esantis minkštasis inventorius dezinfekuojamas dezinfekcijos kameroje. Visi dezinfekcijos darbai registruojami žurnale. LAVL dviejų aukštų lovose kopetėlės nebuvo įrengtos, tačiau ant antrų lovų aukštų yra tik laikomi pacientų daiktai. Nesant techninių galimybių kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta ne žemesne nei 1,5 m aukščio pertvara. Asmeniniai rūbai ir avalynė iš nuteistųjų (suimtųjų) atimami vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Pareiškėjas savo parašu kratos protokole Nr. 33-3915 patvirtino, kad iš jo daiktų nebuvo paimta ir jis pretenzijų neturi. LAVL, vykdydama viešojo pirkimo procedūras, negali numatyti pacientų kompleksijos, todėl įsigyjama dažniausiai naudojamų dydžių apranga ir avalynė. Pareiškėjas nesikreipė į LAVL administraciją dėl jam išduotos netinkamos aprangos ir avalynės. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. išduotą Leidimą-Higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad ligoninės patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos reikalavimus. Pareiškėjas šiuo atveju nepagrindė žalos atsiradimo fakto.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė V. Z. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 420 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 19 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. ir nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki 2016 m. balandžio 28 d. buvo gydomas LAVL Chirurgijos skyriaus kameros tipo palatoje Nr. 29, kurios plotas 15,45 kv. m. Taigi ginčo laikotarpiu pareiškėjas LAVL iš viso buvo gydomas 35 dienas (35 lovadieniai). Atsakovo atstovė teigė, kad statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų, LAVL nevedama. Tačiau LAVL atsiliepime nurodė, kad Chirurgijos skyriaus kameros tipo palatoje Nr. 29 yra įrengtos 8 lovos. Teismas atkreipė dėmesį, kad LAVL neneigia, jog nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti neužtikrintos. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LAVL buvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka atsakovo atstovei. Šiuo atveju pareiškėjo teiginiai, kad minimalus asmeniui tenkantis kameros plotas nebuvo užtikrintas, nepaneigti byloje esančiais įrodymais. Todėl iš byloje pateiktų duomenų iš esmės buvo galima spręsti, kad laikotarpiais nuo 2015 m. rugpjūčio 19 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. ir nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki 2016 m. balandžio 28 d. nebuvo užtikrinta vienam asmeniui tenkančio minimalaus palatos ploto norma, t. y. 35 dienas buvo pažeista pareiškėjo teisė į minimalų 5,1 kv. m plotą.

7. Nagrinėjamu atveju pažymėta, kad teisės aktų reikalavimus atitinkančių gydymosi sąlygų nesudarymas (tam tikro gyvenamojo ploto nesuteikimas) galėjo lemti pareiškėjui tam tikrus nepatogumus, todėl konstatuota, kad kameros (palatos) ploto normų pažeidimas sudarė prielaidas pareiškėjui patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, dvasines kančias. Be to, pažymėta ir tai, kad LAVL yra gydymo įstaiga, kurioje ypač svarbu užtikrinti tinkamas higienos ir pacientų laikymo sąlygas. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą.

8. Atsakovo atstovė nurodė, kad LAVL negali daryti įtakos atvykstančių gydytis asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir suimtiesiems. Teismo nuomone, šios aplinkybės nėra reikšmingos, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

9. Pareiškėjo teigimu, palatose buvo įrengti dviaukščiai gultai, kuriuose nebuvo kopėtėlių, todėl buvo sunku į juos įlipti. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo informacijos apie tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų (įskaitant dviaukščius gultus) būtų kreipęsis į LAVL administraciją ar kitas institucijas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas 2016 m. liepos 4 d. raštu Nr. 2.10-3546(16.17.8.10.12) taip pat nurodė, kad ginčo laikotarpiu nėra gavęs pareiškėjo skundų dėl jo laikymo LAVL sąlygų. Byloje esančios palatos Nr. 29 fotonuotraukos patvirtino LAVL atsiliepimo teiginius, kad šioje palatoje esančių lovų antrajame aukšte pacientai paprastai laiko savo daiktus. Teismas pažymėjo, kad dviaukščių gultų įrengimas LAVL kamerose neprieštarauja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose nustatytam teisiniam reguliavimui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl dviaukščių gultų įrengimo vertinti kritiškai, ir atmesti, kaip nesusiję su kokiomis nors pareiškėjo neteisėtai apribotomis teisėmis ir iš to kilusiomis neigiamomis pasekmėmis.

10. Pareiškėjas skundėsi dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo tuo aspektu, kad jame buvo įrengtas tupimas tualetas. Eksploatavimo taisyklių 16.5 punkte nustatyta, kad, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos; sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Iš LAVL pateiktų kameros Nr. 29 fotonuotraukų matyti, kad šioje kameroje iš tiesų yra įrengtas tupimas tualetas. Atsižvelgęs į pareiškėjo susirgimų specifiką bei teisės aktų reikalavimus, teismas vertino, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 19 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. gydyti susirgimai galėjo apsunkinti pareiškėjui galimybę pasinaudoti tupimu tualetu. Todėl teismas vertino, kad LAVL turėjo sudaryti sąlygas pareiškėjui gydytis palatos tipo kameroje, kurioje įrengtas sanitarinis mazgas pareiškėjui su jam diagnozuotais susirgimais būtų kuo mažiau kėlęs fizinių nepatogumų bei kančių. Kadangi pareiškėjas dėl sanitarinio mazgo įrengimo nei skunde, nei teismo posėdžio metu nesiskundė kitais aspektais (privatumo stoka ar pan.), teismas kitų sanitarinio mazgo įrengimo reikalavimų nevertino.

11. Pareiškėjas skundėsi, kad po grindimis ir čiužiniuose veisėsi parazitai, buvo tarakonų. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 47-1:2012) 107 punkte nustatyta, kad sveikatos priežiūros įstaigose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių jo teiginius dėl netinkamos kamerų būklės patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl reikalavimų LAVL nesilaikymo būtų kreipęsis į LAVL administraciją ar kokias nors kitas institucijas. Byloje pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento 2016 m. liepos 4 d. raštas Nr. 2.10-3546(16.17.8.10.12) patvirtino, kad ginčo laikotarpiu nėra gavęs pareiškėjo skundų dėl jo laikymo LAVL sąlygų. LAVL prie atsiliepimo pridėjo 2014 m. sausio 2 d. su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ sudarytą sutartį Nr. 57-1/500 dėl LAVL patalpų priežiūros išsiaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir jų naikinimo darbų atlikimo. 2015 m. sausio 12 d.–2016 m. vasario 22 d. atliktų darbų aktai patvirtino, kad nurodytu laikotarpiu LAVL reguliariai kas mėnesį Chirurgijos skyriuje naudojo priemones prieš vabzdžius ir graužikus. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės rodo, kad LAVL yra sistemingai vykdoma tokio pobūdžio priežiūra ir profilaktika, todėl pareiškėjo argumentai atmesti.

12. Pareiškėjas skundėsi, kad iš jo buvo atimti daiktai ir jam buvo suteikti netinkamo dydžio rūbai ir avalynė. Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 108 punkte nustatyta, kad stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose pacientai perrengiami įstaigos drabužiais arba jiems pagal sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisykles leidžiama dėvėti asmeninius drabužius ir avalynę; pacientų drabužiai turi būti švarūs; drabužiai keičiami ne rečiau kaip vieną kartą per 7 dienas, užteršti krauju ir (ar) kūno skysčiais, ekskretais – tuoj pat; pacientų avalynė, išduota įstaigoje, turi būti iš neperšlampamos medžiagos, tinkamos valyti ir dezinfekuoti. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad iš jo buvo atimti daiktai, paneigė 2016 m. balandžio 28 d. Suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas Nr. 33-3915. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad LAVL suteikė pareiškėjui drabužius ir avalynę. Pareiškėjas skundėsi dėl to, kad išduoti drabužiai ir avalynė jam netiko. Teismas šiuos pareiškėjo skundo teiginius vertino kritiškai, kadangi LAVL įvykdžius Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 108 punkto reikalavimus, dėl suteiktų daiktų tinkamumo nuspręsti turėjo pats pareiškėjas ir nusprendus, kad daiktai yra netinkami, jis turėjo galimybę kreiptis su skundais, prašymais į LAVL administraciją. Pareiškėjas nenurodė, kad su tokio pobūdžio skundais būtų kreipęsis į LAVL administraciją ir kad jie būtų netenkinti.

13. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jam buvo išduota suplyšusi patalynė. Teismo vertinimu pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl patalynės būklės paneigia LAVL pateiktų kameroje dezinfekuotų daiktų registravimo žurnalai, patvirtinantys, kad LAVL rūpinasi, kad drabužiai ir patalynė būtų švarūs, tinkami, o netinkami būtų keičiami.

14. Pareiškėjas skundėsi, kad LAVL buvo neužtikrintas vėdinimas. Iš byloje pateiktų LAVL palatų fotonuotraukų, taip pat LAVL antro aukšto palatų plano matyti, kad LAVL palatose yra įrengti langai. Šios aplinkybės neginčijo ir pareiškėjas. Grotų įrengimas ant langų atitinka Eksploatavimo taisyklių 16.9 punkte nustatytus reikalavimus. Todėl teismas darė išvadą, kad LAVL palatoje Nr. 29 veikė mechaninė patalpų vėdinimo sistema, atitinkanti teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo argumentai dėl netinkamo palatų vėdinimo atmesti kaip nepagrįsti.

15. Pareiškėjo teigimu, LAVL palatose nebuvo užtikrinamas tinkamas oro judėjimo greitis, buvo drėgna, nuo sienų byrėjo tinkas, buvo blogos sąlygos maudytis dušuose, netinkamai organizuojamas maudymas, nebuvo sąlygų pasivaikščioti. Remiantis kartu su atsiliepimu pateiktu Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktu, palatoje Nr. 29, kurioje buvo gydomas pareiškėjas, 2015 m. sausio 28 d.–2015 m. sausio 29 d. atlikus grįžtamąją kontrolę, buvo nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 11 d. patikrinimo akte Nr. 08(24.1)-PA-1491 nustatyti pažeidimai, susiję su netinkamu aprūpinimu baldais, buvo pašalinti. Tačiau dėl aprūpinimo baldais pareiškėjas nusiskundimų neišreiškė. Kiti patikrinimai palatoje Nr. 29 ginčo laikotarpiu nebuvo atlikti. Taigi duomenų apie tai, koks palatoje buvo oro judėjimo greitis, drėgmė, patalpų būklė byloje nebuvo. Taip pat atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų dėl higienos reikalavimų dušuose ir maudynių organizavimo tvarkos laikymosi, dėl sąlygų pasivaikščioti sudarymo. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė pakankamai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. LAVL, nepateikdama jokių duomenų pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl higienos reikalavimų palatose ir dušuose, maudynių organizavimo tvarkos laikymosi, dėl sąlygų pasivaikščioti sudarymo, pareiškėjo skundo teiginių nepaneigė.

16. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl netinkamų kalinimo LAVL sąlygų būtų pablogėjusi jo sveikata. Iš byloje pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo atliekami profilaktiniai tyrimai, nustatytos (duomenys neskelbtini), o depresija ar kitokie panašaus pobūdžio susirgimai nebuvo diagnozuoti. Taigi byloje nebuvo duomenų apie kokius nors negrįžtamus pareiškėjo sveikatos pakitimus, sąlygotus netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų pažeidimų mastą bei trukmę (35 dienos), taip pat atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos teismų formuojama praktika, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl LAVL padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms pareiškėjui atlyginti adekvati suma yra 420 Eur.

III. 17. Pareiškėjas V. Z. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 5 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą.

18. Teigia, kad LAVL palatose buvo laikomas pažeidžiant sveikatos ir higienos normų reikalavimus: buvo laikomas perpildytose kamerose, gultai buvo dviejų aukštų, pristumti prie sienų ir vieni šalia kitų, patalpose buvo rūkoma ir nebuvo patalpų, kuriose nerūkoma, sanitariniai mazgai buvo akivaizdžiai pasenę, su defektais, surūdiję ir purvini, LAVL uždaro tipo patalpose nebuvo tiekiamas karštas vanduo, pareiškėjas buvo laikomas su kitais asmenimis, sergančiais infekcinėmis ir užkrečiamomis ligomis. Dėl neteisėtų LAVL administracijos darbuotojų veiksmų pareiškėjas patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą.

19. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujanti Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20. Mano, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, įvertino šalių argumentus, išnagrinėjo surinktą medžiagą, teisingai taikė teisės normas ir priėmė sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo V. Z. galbūt patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

22. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

23. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad ginčo laikotarpiais nuo 2015 m. rugpjūčio 19 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. ir nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki 2016 m. balandžio 28 d. iš viso 35 dienas buvo pažeista pareiškėjo teisė į minimalų plotą, taip pat atsakovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl higienos reikalavimų pažeidimų palatose ir dušuose, maudynių organizavimo tvarkos laikymosi, sąlygų pasivaikščioti sudarymo, be to, pareiškėjui galėjo kilti sunkumų naudojantis tupimu tualetu, ir nusprendė, kad 420 Eur yra adekvati suma dėl pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamos pasekmėms atlyginti.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ir tenkinti jo skundą bei priteisti jam 6 270 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skunde nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas, bei nurodo papildomas aplinkybes, dėl kurių jis patyrė neturinę žalą, t. y. tai, kad patalpose buvo rūkoma, jose nebuvo tiekiamas karštas vanduo, sanitariniai mazgai buvo pasenę ir su defektais bei kad pareiškėjas buvo laikomas kartu su infekcinėmis ir užkrečiamomis ligomis sergančiais asmenimis.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų turėtų būti pripažintos neteisingomis. Pažymėtina, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, jog EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

27. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai pasisakė dėl visų pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, kurias patvirtina byloje pateikti įrodymai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

28. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str.), aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

29. Kaip jau minėta, pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo papildomas aplinkybes, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliaciniame skunde naujai reiškiami argumentai, kurie nebuvo nurodyti skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini.

30. Pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

31. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).

32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad visą ginčo laikotarpį (35 dienas) buvo pažeista minimalaus gyvenamojo ploto norma, kadangi pareiškėjui teko tik 1,93 kv. m, palatos ir dušai neatitiko higienos reikalavimų, nebuvo laikomasi maudynių organizavimo tvarkos, ir nebuvo tinkamai sudarytos sąlygos pasivaikščioti, be to, naudojimasis tupimu tualetu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas LAVL buvo laikomas dėl susirgimų, jam kėlė papildomus nepatogumus. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad tokios sąlygos, atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų kumuliatyvų poveikį pareiškėjo patiriamai neturtinei žalai, pripažintinos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reikalavimų, draudžiančių kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį, pažeidimu. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes ir kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistas 420 Eur neturtinės žalos atlyginimas nėra pakankamas dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms, todėl sprendžia, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis turi būti didinamas iki 800 Eur.

33. Vadovaudamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 5 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui V. Z. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė