e460fff7-99be-45e5-9883-30dd32a2a2ac · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-649-368/2016 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00034-2016-8 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.4.4.2; 2.6.5.2.1; 3.3.1.21 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 17 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Vytauto Kursevičiaus ir Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D.

B. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-803-797/2016 pagal ieÅ¡kovo A. G. ieÅ¡kinį atsakovei D. B., iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo vaikui priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas A. G. pateikė ieÅ¡kinį atsakovei D.

B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo bei bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Nurodė, kad taikos sutartį, kuriÄ teismas patvirtino jis pasirašė nesuprasdamas jos esmės, nes tuo metu gydėsi ligoninėje. Atsakovė, nepilnamečio vaiko motina, nuolat girtauja, vaikui su ja gyventi nesaugu, atsakovė turi sugyventinį, kuris taip pat geria ir skatina jÄ tai daryti. Nepilnametis vaikas Å¡iuo metu gyvena su ieÅ¡kovu, jaučiasi gerai, yra viskuo aprÅ«pintas.

Nuo 2015 m. lapkričio mėn., kai ieÅ¡kovas pasiėmė sÅ«nų, motina nerodė iniciatyvos dėl bendravimo su vaiku, nesiekė jo susigrÄ Å¾inti, į jokias institucijas nesikreipė. IeÅ¡kovas pripažino, jog ir pats turėjo su alkoholiu problemų, tačiau nuo 2015 metų rudens nebegeria, yra užsikodavęs, lanko anoniminių alkoholikų klubÄ , siekia visiÅ¡kai pakeisti savo gyvenimo bÅ«dÄ , Å¡iuo metu dirba.  Atsakovė D. B. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad prie sÅ«naus alkoholio nevartoja, tÄ kartÄ iÅ¡gėrė nes buvo proga, sÅ«numi rÅ«pinasi ir toliau nori tÄ daryti.

Nuo to laiko kai ieÅ¡kovas pasiėmė sÅ«nų, neturi galimybės su juo bendrauti kiek norėtų, nes ieÅ¡kovas neleidžia, į mokyklÄ ateiti negali, nes dirba, į Vaiko teisių apsaugos tarnybÄ nesikreipė. Sugyventinis Å¡iuo metu kartu negyvena, tačiau ieÅ¡kovė su juo ryÅ¡ius palaiko. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėPirmosios instancijos teismas skundžiamu 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – pakeitė Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. S2-10665-776/2015: pakeitė nepilnamečio vaiko T.

G. gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nepilnamečio vaiko T. G. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su ieÅ¡kovu A. G., pakeitė bendravimo tvarkÄ ir nustatė tokiÄ nepilnamečio vaiko T. G. ir motinos D. B. bendravimo tvarkÄ : atsakovė D. B. rÅ«pinasi sÅ«numi ir jį prižiÅ«ri savo namuose pirmo ir trečio mėnesio savaitgalio Å¡eÅ¡tadienį, paimdama vaikÄ 9.00 val. iÅ¡ atsakovo namų ir parveždama jį sekmadienį 19.00 val. tėvui į namus; vasaros mėnesiais dvi savaites abipusiu susitarimu parinktu laiku sÅ«nus T.

G. atostogauja su motina D. B.; poriniais metais Å v. Velykas, o neporiniais metais Å v. Kalėdas T. G. praleidžia su motina; nustatė, jog motinai netrukdomai leidžiama bendrauti su sÅ«numi ryÅ¡io priemonėmis; tėvas A. G. rÅ«pinasi sÅ«numi ir jį prižiÅ«ri visÄ kitÄ laikÄ . Pakeitė 2015 m. lapkričio 12 d. teismo nutartį dėl iÅ¡laikymo priteisimo ir priteisė iÅ¡ atsakovės D. B. nepilnamečiam sÅ«nui T. G. po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2016 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .

Pakeitė 2015 m. lapkričio 12 d. teismo nutartį dėl uzufrukto teisės ir nustatė uzufrukto teisę ieÅ¡kovui A. G. tvarkyti priteistÄ iÅ¡laikymÄ sÅ«nui. Priteisė iÅ¡ atsakovės D. B. nepilnamečiam sÅ«nui T. G. 120 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.Teismas, įvertinęs Å¡alių gyvenamÄ jÄ vietÄ , kiekvieno iÅ¡ tėvų Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, siekį keisti gyvenimo bÅ«dÄ , kiekvieno iÅ¡ tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sÄ lygas, Å¡alių elgesį, motyvacijÄ , sprendė, jog Å¡alių nepilnamečio vaiko gyvenimas su ieÅ¡kovu labiau atitinka vaiko interesus ir jiems neprieÅ¡tarauja.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Å¡iuo metu atsakovės sugyventinis kartu su atsakove negyvena, sprendė, jog siekiant atkurti susilpnėjusį ryšį su motina, nepilnamečio sÅ«naus pasilikimas pas atsakovę savaitgaliais su nakvyne neprieÅ¡tarautų vaiko interesams.

Teismas, nustatęs, kad Å¡alių nepilnametis sÅ«nus nuo 2015 m. lapkričio mėn. gyvena su ieÅ¡kovu, kad atsakovė iÅ¡laikymo nepilnamečiam sÅ«nui neteikia, įvertinęs Å¡alių turtinę padėtį, sveikatos bÅ«klę konstatavo, jog atsakovė turi galimybę teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui po 120 Eur kas mėnesį. Taip pat sprendė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo yra pagrįstas.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentaiAtsakovė D.

B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Teismas netinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo ginčo klausimais formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo buvo pateiktas praėjus vos mėnesiui po teismo nutarties, kuriuo Å¡is klausimas buvo iÅ¡spręstas, priėmimo.Teismas nepagrįstai pakeitė nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , nenustatęs nė vienos iÅ¡ esminių aplinkybių, kurios galėtų turėti lemiamÄ Ä¯takÄ teismo sprendimo pakeitimui.Teismas, pakeisdamas nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , nevertino atsakovei palankių įrodymų.Teismo iÅ¡vada, kad pas ieÅ¡kovÄ yra geresnės sÄ lygos vaikui gyventi, yra nepagrįsta.Teismas, nurodydamas, kad atsakovė turi sugyventinį, kuris daro neigiamÄ Ä¯takÄ vaikui, neatsižvelgia į tokiÄ aplinkybę, kad sugyventinis Å¡iuo metu su atsakove negyvena.

Teismas nevertino tos aplinkybės, kad ir ieÅ¡kovas turi sugyventinę.Teismas nevertino ieÅ¡kovo reputacijos, jį charakterizuojančių duomenų, jo asmeninių savybių.Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovė dirba oficialiai ir gauna nuolatines pajamas, o ieÅ¡kovas verčiasi atsitiktiniais uždarbiais.Teismas netinkamai interpretavo nepilnamečio T. G. norus ir nuomonę. Teismas neatsižvelgė į institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, nuomonę.Teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovės po 120 Eur vaiko iÅ¡laikymui, neiÅ¡siaiÅ¡kino, kokios yra ieÅ¡kovo galimybės skirti vaikui iÅ¡laikymÄ , nukrypo nuo Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo.IeÅ¡kovas A.

G. atsiliepimu į atsakovės D. B. apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokių įrodymų teismas nesurinko, kuo remiantis teigiama, kad teismas neatskleidė bylos esmės.Atsakovė klaidingai supranta ginčo klausimais formuojamÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ .Atsakovė su savo sugyventiniu atskirai gyvena laikinai.Atsakovė ne pirmÄ kartÄ dėl vyriÅ¡kio nepaiso vaiko interesų.IeÅ¡kovas sugyventinės neturi.

Teismo posėdyje apklausta R. yra ieškovo draugė ir pagalbininkė, padeda rūpintis sūnumi, jokių artimų ryšių su ja ieškovas nepalaiko.Ieškovas dirba UAB „T.“ puse etato, materialiai dar padeda Jungtinėje Karalystėje gyvenantis brolis bei Radviliškyje gyvenanti motina.Sūnus neišreiškė tvirtos savo nuomonės su kuriuo iš tėvų nori gyventi, nes jis jos ir neturi. Vaiko nuomonė yra tik vienas iš įrodymų šaltinių.Sutinka, kad vaikui iš atsakovės priteistinas išlaikymo dydis būtų sumažintas iki 100 Eur.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :IV.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosByloje nustatyta, kad Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria Å¡alių nepilnamečio vaiko T. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina D. B., taip pat sutartyje buvo susitarta dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir jam reikalingo iÅ¡laikymo dydžio. Po Å¡ios taikos sutarties sudarymo, pasikeitus aplinkybėms, t. y. atsakovei girtaujant vaiko akivaizdoje, nuo 2015 m. lapkričio 22 d. vaikui gyvenant pas ieÅ¡kovÄ , ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nustatyti jÄ su tėvu, taip pat iÅ¡spręsti klausimus dėl vaiko bendravimo tvarkos su atsakove nustatymo ir iÅ¡laikymo vaikui priteisimo.   Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimoApeliantė teigia, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, nepagrįstai pakeitė nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , nenustatęs nė vienos iÅ¡ esminių aplinkybių, kurios galėtų turėti lemiamÄ Ä¯takÄ teismo sprendimo pakeitimui, nukrypo nuo ginčo klausimais formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais.ReikÅ¡mingos ginčui byloje iÅ¡spręsti aplinkybės nustatomos ir įvertinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik tada daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas vadovavosi virÅ¡ minėtomis įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančiomis teisės normomis ir jų nepažeidė. Todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu įrodymų vertinimu, atmetami kaip nepagrįsti.Å eimos teisinių santykių reglamentavimas užtikrina tėvams galimybę susitarti, su kuriuo iÅ¡ jų po santuokos nutraukimo liks gyventi nepilnametis vaikas, taip pat nustatyti kito tėvo (su kuriuo vaikas negyvens) bendravimo su vaiku tvarkÄ .

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iÅ¡ tėvų. CK 3.169 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaikÄ auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iÅ¡ tėvų gali reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

CK 3.169 straipsnyje įtvirtintų teisės normų analizė leidžia daryti išvadas, jog pirminis nepilnamečio vaiko, kurio tėvas ir motina gyvena skyrium, gyvenamosios vietos nustatymo būdas – tėvų susitarimas, o teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tada, kai tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas; viena vertus, teismo sprendimas, kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, neįgyja res judicata galios, kita vertus, kreiptis dėl vaiko gyvenamosios vietos, nustatytos teismo sprendimu, pakeitimo galima tik esant įstatymo (CK 3.169 str. 3 d.) nustatytam pagrindui.

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, apeliantės argumentas, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo buvo pateiktas praėjus vos mėnesiui po teismo nutarties, kuriuo Å¡is klausimas buvo iÅ¡spręstas, priėmimo, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das įtvirtintas įstatyme.Aptardamas CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo sÄ lygas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad faktus, jog iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iÅ¡ tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaikÄ gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti tas iÅ¡ tėvų, kuris reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iÅ¡ tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, tai yra, sudarantis pakankamÄ pagrindÄ spręsti klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iÅ¡ tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumÄ ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

Nurodytas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai padaryti, jog tokio pobÅ«džio ginčas turi bÅ«ti sprendžiamas, vadovaujantis principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios. Todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymÄ yra lygÅ«s, interesus, bet į vaiko interesus, o bÅ«tent, su kuriuo iÅ¡ tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiÅ«rimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sÄ lygos, kad kito iÅ¡ tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti.Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių įrodymų bei kÄ iÅ¡ esmės nustatė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė turi problemų dėl alkoholio vartojimo.

Å alys nuo vaiko gimimo iki 2015 m. lapkričio mėn., kai vaikÄ pasiėmė ieÅ¡kovas A. G., ne visada tinkamai rÅ«pinosi savo nepilnamečiu sÅ«numi, abu ne kartÄ yra bausti administracine tvarka dėl alkoholio vartojimo ir tarpusavio konfliktų nepilnamečio vaiko akivaizdoje. Susiklosčius tokiai situacijai, ypač atkreiptinas dėmesys į kiekvieno iÅ¡ tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , kiekvieno tėvo Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, t. y. tas sÄ lygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, vaiko norus ir pažiÅ«ras.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai, Å¡alių paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai, teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, leidžia labiau tikėti ieÅ¡kovo pastangomis keisti gyvenimo bÅ«dÄ , tuo labiau, kad atsakovė neigia turinti priklausomybę nuo alkoholio, o besigydanti tik dėl pažymos, kuri buvo reikalinga Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikti. Atsižvelgiant į visus byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, jog minėtas žalingas įprotis tęsiasi jau kelerius metus, todėl akivaizdu, kad apeliantė pati be specialistų pagalbos kontroliuoti Å¡io įpročio nebegali.

Tuo tarpu ieÅ¡kovas nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2015 m. lapkričio 11 d. gydėsi Å iaulių miesto priklausomybės ligų centre, ieÅ¡kovui 2015 m. lapkričio 6 d. įvestas preparatas siekiant riboti alkoholio vartojimÄ , be to jo pastangos keistis palankiau įvertintos ir 2016 m. vasario 2 d. psichologės iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovo didesnes pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ rodo tai, kad ieÅ¡kovas nuo 2015 m. lapkričio 30 d. savarankiÅ¡kai nuomojasi bÅ«stÄ , kuris yra netoli sÅ«naus mokyklos, ieÅ¡kovas rÅ«pinasi vaiko mokslais, ateina į mokyklos susirinkimus, sÅ«nui gyvenant su tėvu, iÅ¡ mokyklos atsiliepimai yra geri, kas rodo tinkamÄ dėmesį sÅ«nui.

Tuo tarpu atsakovė gyvena ne savo nuomojame bute, yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sÄ raÅ¡Ä , nežino kur gyvens ateityje, jos padėtis priklauso nuo sugyventinio valios, pati savarankiÅ¡kai gyvenimo perspektyvų nekuria, nuo 2015 m. lapkričio mėnesio bendravimo su sÅ«numi nesiekia, yra pasyvi, jos paaiÅ¡kinimai apsiriboja tuo, kad dirba, todėl negali pasimatyti su sÅ«numi. Teisėjų kolegija, įvertinusi kiekvienos iÅ¡ Å¡alių gyvenamosios aplinkos sÄ lygas, kuriomis nepilnamečiam vaikui tektų gyventi, sprendžia, kad ieÅ¡kovo Å¡eimos aplinkos sÄ lygos labiau atitinka mažamečio vaiko poreikius nei atsakovės, be to, Å¡alių sÅ«nus pas ieÅ¡kovÄ gyvena nuo 2015 m. lapkričio mėnesio pabaigos, todėl Å¡i aplinka jam nėra nauja, jis prie jos pripratęs, joje jaučiasi saugiai, gerai sutaria su ieÅ¡kovu.

Tuo tarpu atsakovės Å¡eimos aplinkos sÄ lygos visiÅ¡kai neatitinka mažamečio vaiko interesų, atsakovė neturi nuolatinio gyvenamojo bÅ«sto, gyvena kartu su sugyventiniu, kuris turi žalingų įpročių, jo nuomojame bute, yra nuo jo priklausoma, sugyventinį nepilnametis sÅ«nus vertina neigiamai, nors atsakovė teigia, kad sugyventinis Å¡iuo metu su ja negyvena, tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad tokia padėtis laikina. Analizuojant vaiko nuomonę apie santykius su kiekvienu iÅ¡ tėvų, matyti, jog vaikas yra prisirišęs tiek prie savo tėvo, tiek prie motinos, vienodai, nori bendrauti su abiem tėvais.

Atsižvelgiant į tai, kad vaikas dėl savo amžiaus ir emocinės nebrandos negali iÅ¡reikÅ¡ti tvirtos pozicijos su kuriuo iÅ¡ tėvų norėtų gyventi, teismas, vertindamas tokiÄ vaiko nuomonę kitų byloje esančių įrodymų kontekste (nutarties 15 p.), turi nustatyti geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančiÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Todėl apeliantės argumentas, kad teismas netinkamai interpretavo vaiko norus ir nuomonę, atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliantė teigia, kad teismas nevertino ieÅ¡kovo reputacijos, jį charakterizuojančių duomenų, jo asmeninių savybių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų moralinės, dorovinės savybės yra vienas kriterijų, sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, į jį atsižvelgiama kartu su kitais įrodymais byloje. Byloje nėra įrodymų, jog Å¡iuo metu ieÅ¡kovo elgesys gali turėti žalingÄ poveikį vaiko vystymuisi ir moralinių nuostatų formavimuisi, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo reputacijai, jį charakterizuojantiems duomenims teismas turėjo suteikti didesnę reikÅ¡mę nei kitoms aplinkybėms, spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.Apeliantės argumentas, kad teismas neatsižvelgė į institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, nuomonę, taip pat atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi Å¡ios institucijos nuomonė yra rekomendacinio pobÅ«džio, o jos įrodomoji reikÅ¡mė turi bÅ«ti įvertinama, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumÄ .Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenų visuma patvirtina, kad Å¡iuo metu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina neužtikrina vaiko interesų, atsakovė neturi galimybės tinkamai rÅ«pintis vaiku, aplinka, kurioje Å¡alių sÅ«nus turėtų nuolatos gyventi, nėra saugi, be to, vaikas jau beveik vienerius metus laiko gyvena su ieÅ¡kovu.

IeÅ¡kovas įrodė, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas ir jos nustatymas su tėvu labiau atitiktų vaiko interesus nei teismo nustatyta gyvenamoji vieta su motina. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vaiko gyvenamosios vietos pakeitimÄ ir jos nustatymÄ su vienu iÅ¡ tėvų lemiančius kriterijus, tinkamai ir iÅ¡samiai įvertino reikÅ¡mingas nagrinėjamam ginčui spręsti faktines aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti teismo iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju vaiko interesus labiausiai atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu (ieÅ¡kovu).Dėl iÅ¡laikymo vaikui dydžioApeliantė nesutinka su priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui dydžiu, nurodo, kad teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino, kokios yra ieÅ¡kovo galimybės skirti vaikui iÅ¡laikymÄ , nukrypo nuo Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo.CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus.

Å ios nuostatos imperatyvas iÅ¡plaukia tiek iÅ¡ vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d.), tiek ir iÅ¡ bendrųjų Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 str. 1 d.), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sÄ lygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir iÅ¡laikymo vaikams teikimÄ .Sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai iÅ¡plėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumÄ turi bÅ«ti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimÄ .

Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius iÅ¡laikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti bÅ«tinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, iÅ¡laikymo dydis negali bÅ«ti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims.

Be to, svarbu nustatyti, ar iÅ¡laikymÄ turintis teikti asmuo turi neordinarių iÅ¡laidų, kitų iÅ¡laikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos bÅ«klę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrÄ padeda iÅ¡laikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų iÅ¡laikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).Koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius iÅ¡laikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, tačiau Å¡is kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iÅ¡ ieÅ¡kovės D.

B. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui kiekvienÄ mėnesį po 120 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis, įvertino tai, kad pasikeitus aplinkybėms Å¡alių nepilnametis sÅ«nus nuo 2015 m. lapkričio mėnesio gyvena su ieÅ¡kovu, kuris vykdo pareigÄ užtikrinti Å¡alių nepilnamečiui vaikui gyvenamÄ jį bÅ«stÄ bei kasdienę vaiko priežiÅ«rÄ , todėl pagrįstai iÅ¡samiau analizavo atsakovės, kuri iÅ¡laikymo sÅ«nui neteikia, turtinę padėtį nei ieÅ¡kovo. Kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad tėvų pareigai prisidėti prie vaikų iÅ¡laikymo įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iÅ¡ tėvų lieka vaikas ir jam neiÅ¡vengiamai tenka didesnis aprÅ«pinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprÅ«pinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010‑05‑27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Apeliantė byloje CPK leistinais įrodymais nepaneigė teismo nustatytos sumos Å¡alių vaiko poreikiams tenkinti, nenurodė, kokiu bÅ«du vaiko poreikiai gali bÅ«ti tenkinami mažesne iÅ¡laikymo suma. Sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio nustatymo klausimÄ atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principÄ , reiÅ¡kiantį, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiÅ¡kai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugÄ (CK 3.3 str. 1 d.).

Visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo turi bÅ«ti vertinamos vaikų interesų naudai. Taigi, nors Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas ir sutinka, kad atsakovė teiktų mažesnį iÅ¡laikymÄ vaikui, tačiau įvertinus atsakovės turtinę padėtį, darytina iÅ¡vada, kad apeliantės padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį iÅ¡laikymo dydį. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir aptartu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant iÅ¡laikymo dydžio nustatymÄ reglamentuojančių materialiosios teisės normų ir nenukrypstant nuo jų iÅ¡aiÅ¡kinimų, pateiktų kasacinio teismo praktikoje.Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiÅ¡kino gyvenamosios vietos pakeitimo bei iÅ¡laikymo dydį reglamentuojančias materialinės teisės normas, vadovavosi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                   Rasa Bartašienė           Vytautas Kursevičius                                                                                                                      Egidijus Mockevičius