e45e866d-4a76-4b31-8cd1-ca527e25a2ef · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-6413-794/2012 (Proceso Nr. 2-06-3-14848-2010-9)Procesinio sprendimo kategorija: 50.11.2.; 99.7.; 108.; 116.1 (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 15 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Vitai Diekontienei, Danguolei Gedvilaitei, Agnei Virketytei - Malakauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovui direktoriui Tomui Tukačiauskui, atsakovui D. B., atsakovo atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui D.

B., tretiesiems asmenimis J. B., G. B., Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai, Neringos miesto savivaldybės administracijai, iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai Neringos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų bei pagal atsakovo D. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijai, tretiesiems asmenimis J. B., G. B., Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai, Neringos miesto savivaldybės administracijai, iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai Neringos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepagrįsto atsisakymo pratęsti nuomos sutartį ir teisės lengvatine tvarka privatizuoti patalpas įgyvendinimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovė KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcija (toliau – Direkcija) kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovui D.

B. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų. IeÅ¡kinyje praÅ¡o iÅ¡keldinti atsakovÄ D. B. iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančių patalpų adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad ieÅ¡kovė su atsakovu D. B. 2000 m. rugsėjo 8 d. sudarė terminuotÄ butų gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. NS-18. Å ia sutartimi atsakovui iki 2005 m. rugsėjo 8 d. buvo suteiktos gyvenamosios patalpos - 59,15 kv. m ploto butas adresu Preilos g. 47-3, Neringoje. 2005 m. rugsėjo 8 d. pasibaigus nuomos sutarties terminui Å¡alys sudarė naujÄ terminuotÄ nuomos sutartį Nr. 11/05 dėl tų pačių patalpų nuomos iki 2010 m. rugsėjo 8 d.

IeÅ¡kovė 2010 m. vasario 18 d. raÅ¡tu Nr. Sl-(1.15)-68 informavo atsakovÄ apie tai, kad neketina pratęsti nuomos sutarties pasibaigus jos terminui. Atsakovas 2010 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į ieÅ¡kovę su praÅ¡ymu dėl buto gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pratęsimo. 2010 m. rugpjūčio 20 d. ieÅ¡kovė taip pat gavo atsakovo praÅ¡ymÄ , kuriame jis iÅ¡reiÅ¡kė norÄ privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas. 2010 m. rugpjūčio 26 d. raÅ¡tu ieÅ¡kovė informavo atsakovÄ apie tai, kad nuomos sutartis pratęsta nebus, neketina nuomoti ginčo patalpų ilgiau kaip vienerius metus ir apie artėjantį nuomos sutarties termino pasibaigimÄ , informavo apie pareigÄ atlaisvinti patalpas ir perduoti jas ieÅ¡kovės komisijai 2010 m. rugsėjo 9 d. 2010 m. rugsėjo 8 d. pasibaigė terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis.

Atvykus komisijai atsakovas nuomojamų patalpų ieÅ¡kovei neperdavė. 2010 m. rugsėjo 15 d. ieÅ¡kovė raÅ¡tu pakartotinai iÅ¡siuntė raginimÄ atsakovui kuo skubiau atlaisvinti patalpas dėl pasibaigusios nuomos sutarties. Atsakovas nesutinko atlaisvinti patalpų. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), nėra priskirtas tarnybinių gyvenamųjų patalpų sÄ raÅ¡ams, todėl nuomos sutartis su atsakovu negali bÅ«ti laikoma tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi. Å i sutartis yra terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, sudaryta nekomerciniais tikslais.

Atsakovas, pasibaigus sutartiniams santykiams, neatlaisvino gyvenamųjų patalpų ir tuo pažeidė ieÅ¡kovės teisę valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise valdomu turtu. Nurodė, kad atsakovas iki Å¡iol naudojasi gyvenamosiomis patalpomis, ir dalinai moka mokestį, tačiau jis neatitinka nustatyto 16,35 Lt mokesčio, kadangi mokestis 2012 m. gegužės mėnesį buvo 134,87, o nuo 2012 m. balandžio mėn. -144,33 Lt. PraÅ¡o priteisti mokesčio skirtumÄ už naudojimÄ si patalpomis, kurį sudaro 365,02 Lt.

Atsakovas D. B. teismui pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl reikalavimo iÅ¡keldinti iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, nepagrįsto atsisakymo pratęsti nuomos sutartį ir teisės lengvatine tvarka privatizuoti patalpas įgyvendinimo. PraÅ¡o netenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio ir pripažinti ieÅ¡kovės atsisakymÄ pratęsti su atsakovu gyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį bei atsisakymÄ leisti lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti butÄ Â nepagrįstais. Taip pat praÅ¡o įpareigoti direkcijÄ atnaujinti gyvenamosios patalpos terminuotÄ nuomos sutartį, sudarant naujÄ terminuotÄ sutartį ir leisti lengvatine tvarka privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas.

Nurodo, kad nuo 1993 m. gegužės yra KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojas, Å¡iuo metu dirba miÅ¡ko pjovėjo pareigose. 2000 m. rugsėjo 8 d. Butų gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pagrindu, 5 metų laikotarpiui ieÅ¡kovas suteikė atsakovui naudojimui 59,15 kv.m gyvenamÄ plotÄ adresu (duomenys neskelbtini). 2005 m. rugsėjo 8 d. pasibaigus nuomos terminui buvo sudaryta nauja buto nuomos sutartis galiojusi iki 2010 m. rugsėjo 8 d. Jis ne kartÄ kreipėsi į ieÅ¡kovÄ su praÅ¡ymu leisti gyvenamÄ sias patalpas privatizuoti nuomininkams įstatymų nustatyta tvarka, tačiau ieÅ¡kovė privatizuoti neleido ir nenurodė jokio atsisakymo pagrindo. 2004 m. sausio 8 d.

Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų bÅ«klei įvertinti iÅ¡važiuojamojo posėdžio 2001 m. sausio 26 d. protokole komisija konstatavo, kad buto nusidėvėjimas yra 67%, garažo - 52%, rÅ«sio - 70%. Komisija taip pat pateikė iÅ¡vadÄ , jog butas ir priklausiniai yra remontuotini. Neringos savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. kovo 26 d. raÅ¡tu Nr. 03-4.16-332 „Dėl gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų perdavimo savivaldybei“ informavo ieÅ¡kovÄ , kad siÅ«lomas perimti valstybės turtas ne visiÅ¡kai teisiÅ¡kai sutvarkytas, komisija Å¡io turto Neringos savivaldybės nuosavybėn siÅ«lė neperimti.

Be to, Neringos savivaldybės administracija raÅ¡te pažymėjo, kad gyvenamuosius pastatus (butus, jų dalis), kurių kapitalinis remontas ekonomiÅ¡kai nenaudingas ir kurie nusidėvėję daugiau kaip 60 procentų, bÅ«tų galima parduoti Å¡io turto nuomininkams. Tačiau ieÅ¡kovė privatizuoti buto neleido nenurodydama jokio teisinio pagrindo. 2008 m. rugsėjo 13 d. atsakovas sudarė santuokÄ . 2009 m. lapkričio 18 d. atsakovas raÅ¡tu kreipėsi į ieÅ¡kovę su praÅ¡ymu leisti priregistruoti sutuoktinę J.

B. adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė į jo praÅ¡ymÄ neatsakė. Žodžiu buvo informuotas, jog priregistravimas negalimas, tačiau priežastys nebuvo nurodytos. 2009 m. gegužės 27 d. su praÅ¡ymu dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo atsakovas kreipėsi į ieÅ¡kovę. Jam buvo atsakyta, kad ieÅ¡kovė neplanuoja leisti minėtų patalpų privatizuoti. Buvo nurodyta, kad yra neplanuojama su juo pratęsti nuomos sutarties ir kad 2010 m. rugsėjo 8 d. pasibaigus nuomos sutarties terminui jis turi atlaisvinti patalpas.

Toks ieÅ¡kovo sprendimas, atsakovo nuomone, yra subjektyvus ir nesÄ Å¾iningas jo, kaip darbuotojo, atžvilgiu. Be to, nurodo, kad nuo 2000 m. rugsėjo 8 d. jis moka nustatytÄ nuomos mokestį, butÄ naudoja pagal paskirtį, butų gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sÄ lygų nepažeidinėja. Kadangi atsakovui skirtos gyvenamosios patalpos buvo fiziÅ¡kai susidėvėjusios (daugiau nei 60%) ir jose nebuvo įmanoma gyventi (nebuvo patogumų), o valstybė remontui lėšų neskyrė, savo lėšomis 2004 m. atliko kapitalinį remontÄ už 27 000 Lt.

Mano, kad gyvenamoji patalpa gali bÅ«ti laikoma tarybine gyvenamÄ ja patalpa, iÅ¡ kurios iÅ¡keldinimas yra galimas tik suteikiant kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovas nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes kaip ir ieÅ¡kinyje bei papildomai nurodė, kad atsižvelgiant į vaiko interesų prioritetinės gynybos bei asmens bÅ«sto neliečiamybės principus, sprendimas iÅ¡keldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos yra kraÅ¡tutinė priemonė, todėl privalo bÅ«ti apsvarstytos visos galimybės užtikrinti nepilnamečiams vaikams galimybę turėti jų poreikius atitinkantį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ .

IeÅ¡kovas žinojo, kad atsakovas sukÅ«rė Å¡eimÄ ir netrukus susilauks vaiko, tačiau į vaiko interesus dėmesio nekreipė, atsisakymÄ pratęsti nuomos sutartį grindė iÅ¡ esmės tik savo, kaip nuomotojo, teise spręsti nuomojamo turto likimÄ . Nors siekiant nustatyti Å¡alių interesų pusiausvyrÄ bylose dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamojo bÅ«sto, privalo bÅ«ti atsižvelgiama į vaikų teisių apsaugÄ . Pagal LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 5 p., nė vienas vaikas negali bÅ«ti paliktas be gyvenamojo bÅ«sto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rÅ«pybos.

Taip pat nurodė, kad pasibaigus nuomos sutarties su ieÅ¡kove terminui, atsakovas ir toliau sÄ Å¾iningai kiekvienÄ mėnesį mokėdavo 16,35 Lt sutartÄ nuomos mokestį už naudojimÄ si butu ir tebemoka jį iki Å¡iol. Pagal LR CK 6.598 str. 4 d. nuomotojas apie numatomÄ nuomos sutarties sÄ lygų pakeitimÄ privalo raÅ¡tu praneÅ¡ti nuomininkui LR CK 6.607 str. 4 d. nustatytais terminais ir tvarka. Tačiau atsakovas apie pakitusį nuomos mokestį informuotas nebuvo. Pagal LR CK 6.607 str. 4 d., pratęsdamas sutartį, nuomotojas turi teisę pakeisti nuomos sutarties sÄ lygas, taip pat nuomos sutarties terminÄ ir nuomos mokesčio dydį, jeigu apie tokį sÄ lygų pakeitimÄ jis raÅ¡tu pranešė nuomininkui ne vėliau kaip prieÅ¡ tris mėnesius ir ne anksčiau kaip prieÅ¡ Å¡eÅ¡is mėnesius iki nuomos sutarties termino pabaigos.

IeÅ¡kovė, nesutikdama pratęsti nuomos sutarties su atsakovu ir teigdama, kad nuomos teisiniai santykiai tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo yra pasibaigę, neturi teisės reikalauti atsakovÄ mokėti didesnio dydžio nuomos mokesčio, nes nuomos mokesčio dydžio pakeitimas yra kartu ir nuomos sutarties sÄ lygų pakeitimas. IeÅ¡kovas KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepimu į atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį su juo nesutiko, prašė jį atmesti, o ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas buvo tinkamai ir laiku informuotas apie terminuotos nuomos sutarties pasibaigimÄ , žinojo iÅ¡ to kylančias pasekmes.

Nurodo, kad ieÅ¡kovė yra nurodžiusi atsakovui, jog atsižvelgiant į tai, kad nuomos sutartis yra terminuota ir įvertinant tarnybinių gyvenamųjų patalpų poreikį, yra neplanuojama minėtų gyvenamųjų patalpų perleisti privačion nuosavybėn.Tretysis asmuo Neringos savivaldybės administracija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ ir tenkinti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį. Nurodo, kad ieÅ¡kovė nenurodo jokių konkrečių motyvų, kodėl ji nesutinka pratęsti nuomos sutarties su atsakovu.

IeÅ¡kovę ir atsakovÄ sieja darbiniai santykiai, jau nuo 2001 metų buvo sprendžiamas klausimas dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo ir iÅ¡ Neringos savivaldybės administracijai pateiktų dokumentų, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovas turėjo pagrindo manyti, kad jam bus suteikta galimybė nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas privatizuoti. Be to, atsakovas turi kÄ tik gimusį vaikÄ ir reikia atsižvelgti ir į vaiko interesus. Vien tai, jog ieÅ¡kovė turtÄ valdo patikėjimo teise, nesuteikia jai absoliučios teisės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nepratęsti bei reikalauti atsakovo iÅ¡sikelti.

Nurodo, kad minėtos gyvenamosios patalpos buvo perduotos nusidėvėjusios ir dėl pastarosios priežasties Neringos savivaldybė atsisakė šį turtÄ perimti. Teigia, kad ieÅ¡kovo atsisakymas pratęsti nuomos sutartį yra formalus ir nemotyvuotas.Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ir nurodė, kad gyvenamoji patalpa negali bÅ«ti laikoma tarnybine gyvenamÄ jÄ patalpa, todėl sutarčiai pasibaigus atsakovas privalo iÅ¡sikelti ir atlaisvinti patalpas.IÅ¡vadÄ teikianti institucija Neringos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad patenkinus ieÅ¡kinio reikalavimus gali bÅ«ti pažeisti nepilnamečio interesai.

IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas.Dalyvaujančių byloje asmenų ir jų atstovų paaiÅ¡kinimais bei raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, jog butas adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcija butÄ valdo turto patikėjimo teise. Direkcija 2000 m. rugsėjo 8 d. Butų gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. NS-18 iÅ¡nuomojo atsakovui D. B. iki 2005 m. rugsėjo 8 d. butÄ adresu Preilos g. 47-3, Neringoje. 2005 m. rugsėjo 8 d.

Buto gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 11/05 sudaryta nauja minėto buto nuomos sutartis, kuria butas iÅ¡nuomotas iki 2010 m. rugsėjo 8 d. atsakovas D. B. nuo 1993 m. gegužės mėnesio yra Direkcijos darbuotojas, tačiau minėtose nuomos sutartyse nėra nurodyta, jog darbdavys patalpas suteikia darbuotojui apgyvendinti. Taip pat byloje nepateikta jokių duomenų, įrodančių, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), priskirtas prie tarnybinių gyvenamųjų patalpų, t.y. įtrauktas į tarnybinių patalpų registrÄ .

Esant minėtoms aplinkybėms konstatuotina, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę ne tarnybinės gyvenamosios patalpos, o gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai.IeÅ¡kovas praÅ¡o nutraukti nuomos sutartį, kadangi pasibaigė terminuotos gyvenamosios patalpos nuomos santykiai, o tęsti nuomos sutartį ieÅ¡kovė nepageidauja. IÅ¡ byloje esančių gyvenamosios patalpos sutarčių matyti, kad Å¡alys buvo sudariusios terminuotÄ gyvenamosios patalpos adresu Preilos g. 47-3, Neringoje, sutartį. Tai įrodo minėtų sutarčių 8 p. padaryti įraÅ¡ai apie tai, kad sutartys terminuotos.

Taip pat ir bylos nagrinėjimo metu šalys neneigė fakto, kad buvo sudarytos terminuotos sutartys. LR CK 6.613 str. numatyta, jog pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu - nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Sudarydamos tiek 2000 m. rugsėjo 8 d., tiek ir 2005 m. rugsėjo 8 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartis šalys susitarė dėl išnuomojamų patalpų adreso, ploto, atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus tvarkos, termino bei k.t. 2010 m. rugsėjo 9 d. baigėsi tarp šalių sudarytos gyvenamosios patalpos adresu Preilos g. 47-3, Neringoje, nuomos sutarties terminas.

Pasibaigus nuomos sutarties terminui ir nuomotojui nepageidaujant pratęsti nuomos sutarties bei reikalaujant iÅ¡sikelti, nuomininkas bei jo Å¡eimos nariai privalo iÅ¡sikelti iÅ¡ gyvenamosios patalpos. CK 6.607 str. reglamentuoja nuomininko pirmenybės teisę pratęsti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Minėtame straipsnyje numatyta galimybė nuomininkui, pasibaigus nuomos sutarties terminui, pirmenybės teise sudaryti nuomos sutartį naujam terminui. Tačiau pažymėtina, jog nuomininko pirmenybės teisė sudaryti nuomos sutartį naujam terminui nėra absoliuti, ji gali bÅ«ti įgyvendinama tik esant įstatyme nurodytoms sÄ lygoms.

Å alys yra laisvos pasirinkti elgesio variantÄ , t.y. sudaryti naujÄ sutartį pasibaigus sutarties terminui, ar ne. Pažymėtina, kad tai, jog atsakovas tinkamai vykdė sutarties sÄ lygas, mokėjo mokesčius ir iÅ¡laikė nuomojamÄ turtÄ , nesudaro pagrindo riboti ieÅ¡kovo diskrecijos teisės spręsti dėl nuomos sutarties pratęsimo galimybės. Nustatyta, jog direkcija 2010 m. vasario 18 d. raÅ¡tu Nr. S1-(1.15)-68 informavo atsakovÄ D. B. apie tai, kad neketina su juo pratęsti nuomos sutarties. RaÅ¡tu nuomininkui D.

B. apie sprendimÄ nepratęsti nuomos sutarties praneÅ¡ta prieÅ¡ daugiau kaip Å¡eÅ¡is mėnesius iki nuomos sutarties pabaigos, t.y. CK 6.607 str. 2 d. įpareigojimas ne vėliau kaip prieÅ¡ tris mėnesius iki nuomos sutarties pabaigos raÅ¡tu praneÅ¡ti nuomininkui apie atsisakymÄ pratęsti sutartį, pažeistas nebuvo. Atsakovo teiginiai, kad apie atsisakymÄ pratęsti sutartį atsakovui buvo praneÅ¡ta tik 2010 m. rugpjūčio 26 d. nelaikytini pagrįstais, kadangi apie minėtÄ aplinkybę atsakovas informuotas 2010 m. vasario 18 d. raÅ¡tu Nr. S1-(1.15)-68.

Tai, kad ieÅ¡kovas 2010 m. vasario 18 d. raÅ¡te Nr. S1-(1.15)-68 nenurodė, jog nenumato nuomojamų patalpų nuomoti ilgiau nei metus, nesudaro pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovas netinkamai įvykdė LR CK 6.607 str. 2 d. numatytÄ pareigÄ praneÅ¡ti atsakovui apie atsisakymÄ pratęsti nuomos sutartį prieÅ¡ tris mėnesius iki nuomos sutarties pabaigos, kadangi tai yra atsisakymo pratęsti sutartį teisėtumo sÄ lyga, o ne privalomas praneÅ¡imo turinio elementas. 2010 m. rugpjūčio 26 d. raÅ¡tu Nr. S1-(1.15/1)-513 buvo pateiktas praÅ¡ymas atsakovui atlaisvinti nuomojamas patalpas ir 2010 m. rugsėjo 9 d., 10.00 val., jas perduoti Direkcijos direktoriaus įsakymu sudarytai komisijai. 2010 m. rugsėjo 9 d. atstovas neatvyko, nuomojamų patalpų ieÅ¡kovei neperdavė. 2010 m. rugsėjo 15 d. raÅ¡tu Nr. Sl-(1.15/l)-552 Direkcija pakartotinai iÅ¡siuntė raginimÄ kuo skubiau atlaisvinti patalpas.

Minėtos aplinkybės rodo, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ anksto informavo nuomininkÄ apie ketinimus nesudaryti naujos nuomos sutarties, tiksliai nurodė kada ir kam perduoti nuomojamas patalpas. Direkcija, bÅ«dama teisėta gyvenamųjų patalpų valdytoja, turi teisę jas valdyti, naudoti ir disponuoti įstatyme numatytais bÅ«dais ir tikslais. Nuomotojas pats sprendžia, kaip tvarkyti turto patikėjimo teise valdomas patalpas. Nuomininkas, pasibaigus terminuotai gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai, neatlaisvino valdomu patalpų, tuo pažeidžia direkcijos teisę valdyti bei naudoti turto patikėjimo teise valdomÄ turtÄ .

Darytina išvada, kad atsakovo D. B. naudojimasis gyvenamosiomis patalpomis, kurių nuomos terminas pasibaigė daugiau nei prieš pusę metų, pažeidžia ieškovės direkcijos teises bei teisėtus interesus, todėl atsakovas D. B. ir jo šeimos nariai iškeldintini iš gyvenamųjų patalpų adresu Preilos g. 47-3, Neringoje. Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismai priimdami sprendimus yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų – precedentų, priimtų tos pačios kategorijos analogiškose bylose.

Teismų precedentai yra teisės Å¡altiniai, rėmimasis precedentais yra vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sÄ lyga. Tačiau pažymėtina, kad, remdamasis tokiu Å¡altiniu, teismas visų pirma turi įsitinkinti, ar jis turi precedento galiÄ jo nagrinėjamojoje byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime taip pat yra pažymėjęs „kad teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t.y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tas aplinkybes, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas“.

Kaip teisingai nurodė atsakovas nagrinėtoje byloje buvo sudaryta ne socialinio būsto nuomos sutartis, todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos civilinė bylos Nr. 3K-3-445/2010, 3K-3-1547/2002, 3K-3-194/2012 bei 3K-3-267/2011 nėra analogiškos nagrinėjamai bylai pagrindo ir vadovautis jose suformuotomis teisės taikymo taisyklėmis nėra pagrindo. Analogijos pagrindu vadovautis minėtose nutartyse suformuluotomis taisyklėmis nėra galima, kadangi egzistuoja vienareikšmiškai apibrėžtos šalių santykius reglamentuojančios įstatymų normos.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vaiko buto neliečiamybės apsauga, o Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje - vaiko teisė į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ . Tačiau vaiko teisė į bÅ«stÄ negali bÅ«ti absoliučiai prieÅ¡pastatoma kitoms konstitucinėms vertybėms įskaitant ir nuosavybės teisės neliečiamumui. Pareiga rÅ«pintis vaikais pirmiausia yra tėvų pareiga ir ji negali bÅ«ti be pagrindo perkeliama kitiems asmenims.

Ji reiÅ¡kia tėvų pareigÄ sudarant sandorius ar veikiant kitomis aplinkybėmis, kai gali bÅ«ti paliesti vaiko interesai, elgtis apdairiau ir labiau apgalvotai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikÅ¡mės, bÅ«sto užtikrinimo vaikui, negali bÅ«ti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta kitam asmeniui disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, jei kontrahentas turi nepilnamečių vaikų, iÅ¡skyrus įstatymo imperatyviai nustatytus atvejus.

LR CK 6.613 str. nenumato, kad nuomininko iÅ¡keldinimas nėra galimas, jei nuomininko Å¡eimoje yra nepilnamečių vaikų. Pastebėtina, kad atsakovas buvo iÅ¡ anksto informuotas apie atsisakymÄ pratęsti nuomos sutartį. Žinojo, kad nuomos sutartis nebus pratęsta, o ieÅ¡kovas nesutinka leisti privatizuoti ginčo patalpas, tačiau sÄ moningai nesiėmė jokių veiksmų nepilnamečio interesams užtikrinti. Be to, teismas nesutinka su atsakovo nuomone, kad pagal Å¡eimos gaunamas pajamas atsakovai neturi kitos galimybės užtikrinti nepilnamečio teisės į bÅ«stÄ .

Todėl atsižvelgtina ir į tai, kad nuomotos patalpos nėra priskirtos socialiniam bÅ«stui, ieÅ¡kovas nėra už valstybės socialinės politikos įgyvendinimÄ tiesiogiai atsakingas subjektas. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo varžyti ieÅ¡kovo teisę disponuoti patikėjimo teise valdomu turtu siekiant apsaugoti nepilnamečio teisę į bÅ«stÄ . LR CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grÄ Å¾inti nuomotojui daiktÄ .

Å ioje normoje nustatytos prievolės nesilaikymo pasekmės tenka nuomininkui, pavėluotai grÄ Å¾inusiam iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ nuomotojui. LR CK 6.499 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas daiktÄ grÄ Å¾ina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visÄ laikÄ , kurį buvo pavėluota grÄ Å¾inti daiktÄ , bei atlyginti nuostolius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ne nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laikÄ , kurį buvo pavėluota grÄ Å¾inti daiktÄ , kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje Å¡alių sulygtÄ nuomos mokestį, preziumuojamÄ kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat atlygindamas kitus, nuomotojo įrodytus, nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v.

UAB „Vilniaus dailė“, bylos Nr. 3K-3-132/2008). Taigi LR CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas dėl pavėluoto daikto grÄ Å¾inimo nuomotojo patirtų nuostolių (negautų pajamų) nustatymo metodas – laikoma, kad nuomotojo negautos pajamos yra tokio nuomos mokesčio dydžio, kurį jis bÅ«tų gavęs, jeigu nuomos sutartis nebÅ«tų pasibaigusi. Å ie nuostoliai laikytini minimaliais nuomotojo nuostoliais, nes LR CK 6.499 straipsnio 2 dalies prasme nuomotojas turi teisę reikalauti ir kitų nuostolių atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad nuomos sutartis yra pasibaigusi 2010 m. rugsėjo 9 d. suėjus jos terminui ir nuomotojui nesutinkant jos pratęsti. Todėl atsakovas privalo atlyginti ieÅ¡kovui dėl pavėluoto daikto grÄ Å¾inimo nuomotojo patirtus nuostolius. IeÅ¡kovas įrodė jo patirtus minimalius nuostolius dėl pavėluoto daikto gražinimo ieÅ¡kovui. Teismui pateiktas detalus, teisės aktais pagrįstas nuomos mokesčio apskaičiavimas. Tai, kad atsakovas nebuvo informuotas apie pakitusį, pagal KNNP gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡Ä mokėtinÄ nuomos mokesti, nesudaro pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovo patirti minimalÅ«s nuostoliai dėl vėlavimo perduoti daiktÄ yra neįrodyti ar mažesni.

Todėl, atsižvelgiant į atsakovo ieÅ¡kovui faktiÅ¡kai sumokėto tariamo nuomos mokesčio dydį, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistini 365,02 Lt nuostoliai, patirti dėl vėlavimo perduoti ieÅ¡kovui nuomotas patalpas. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o leisti lengvatine tvarka privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo lengvatinėmis sÄ lygomis tvarkÄ reglamentuoja Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namas atnaujinti (modernizuoti) įstatymas.

Minėto įstatymo 12 str. 2 d. 3 p. nustatyta, jog nuomininkas, iÅ¡gyvenęs ne mažiau kaip tris metus gyvenamosiose patalpose, turi galimybę privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas rinkos kaina, jeigu patalpų fizinis nusidėvėjimas yra per 60 procentų bei jei jų remontas ar rekonstrukcija yra ekonomiÅ¡kai nenaudinga valstybei. Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų ir pagalbinio Å«kio paskirties pastatų privatizavimo (pardavimo) ir lėšų, gautų už privatizuojamÄ (parduodamas) gyvenamÄ sias patalpas ir pagalbinio Å«kio paskirties pastatus, apskaitos ir naudojimo tvarko apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-08-21 nutarimu Nr. 1013, 3 p. nurodyta, jog privatizavimÄ vykdančios institucijos vadovas sprendžia, ar naudinga atlikti norimų privatizuoti gyvenamųjų patalpų remontÄ ar rekonstrukcijÄ .

Minėtų teisė aktų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog leisti privatizuoti yra privatizavimÄ vykdančios institucijos vadovo teisė, bet ne pareiga. Direkcija atsakovÄ 2009-06-26 raÅ¡tu Nr. S1-(1.15/2)-394 (b.l.

18) informavo, jog neplanuoja leisti privatizuoti patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat teismo posėdžio metu Direkcijos direktorius patvirtino, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovė neplanuoja leisti privatizuoti (parduoti) minėtas patalpas, kadangi jos yra reikalingos pačiam ieÅ¡kovui, nes trÅ«kta tarnybinių patalpų. Todėl teismas neturi pagrindo leisti privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas, esančias adresu Preilos g. 47-3, Neringoje. Minėtas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas atmestinas. Pažymėtina, kad atsisakymo leisti privatizuoti nuomojamas patalpas pagrindas neriboja teisės turėtojo diskrecijos disponuojant patikėjimo teise valdomomis patalpomis.

Pažymėtina, kad CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo iÅ¡vados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiÅ¡kia tuo, kad jis tiria ir vertina Å¡alių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Ä®rodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi bÅ«ti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A.

R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. UAB „ Jonviltė“, bylos Nr. 3K-3-101/2009; kt.). Å ie įrodymų vertinimo principai atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiÅ¡kindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Å iuo atveju nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovo atsisakymas leisti lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas yra neteisėtas ir ne motyvuotas, todėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas yra nepagrįstas ir atmestinas.Kadangi bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia Å¡alių procesiniuose dokumentuose suformuluotas reikalavimų dalykas bei faktinis pagrindas, o 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti atsakovo pateiktÄ patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame keliamas naujas reikalavimas dėl kompensacijos už atliktÄ remontÄ priteisimo, kuris nebuvo pareikÅ¡tas pateikiant pirminį prieÅ¡ieÅ¡kinį, konstatuotina, kad kompensacijos priteisimo klausimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl teismas nepasisako dėl jos priteisimo ir atsakovo argumentų susijusių su patalpų pagerinimu.Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikÅ¡mės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 str.).

Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių argumentÄ . Todėl, Å¡iuo atveju, teismas neaptarinėja kitų aplinkybių, kurios, Å¡ioje byloje neturi jokios teisinės reikÅ¡mės. Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ , proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (LR CPK 96 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai, o prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas iÅ¡ atsakovo priteistinas 204,00 Lt (133 Lt +71 Lt) dydžio žyminis mokestis valstybės naudai (LR CPK 80 str. 1 d. 2 p., 83 str. 1 d. 5 p., 96 str. 1 d.). Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.IÅ¡keldinti atsakovÄ D. B. ir jo Å¡eimos narius iÅ¡ ieÅ¡kovės KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos turto patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini).Priteisti iÅ¡ atsakovo D.

B. 365,02 Lt nuostolius už naudojimÄ si gyvenamosiomis patalpomis ieÅ¡kovo KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos naudai. PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovo D. B. 204,00 Lt žyminį mokestį valstybei.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismÄ . Teisėjas                                                                                  Vaclovas Paulikas