e45d0ab2-8855-4b32-8a18-838fee602bb5 · KlaipÄdos apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedPlungÄs apylinkÄs teismo Palangos rÅ«mų 2022 m. kovo 16 d. nuosprendį panaikinti ir nuteistÄ jį J. M. iÅ¡teisinti, nesant jo veiksmuose jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudÄties, arba 2) PlungÄs apylinkÄs teismo Palangos rÅ«mų 2022 m. kovo 16 d. nuosprendį pakeisti ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvÄs apribojimo bausmÄs terminÄ nustatyti artimÄ minimaliam bei kartu su paskirta bausme neskirti baudžiamojo poveikio priemonių, teismo įpareigojimų ar pareigų, numatytų BK 48 straipsnyje, Å¡io kodekso IX ir X skyriuose.
Legislator headnote
AI generatede45d0ab2-8855-4b32-8a18-838fee602bb5 · KlaipÄdos apygardos teismas: 2.5. Taigi apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad tik nukentÄjusiosios N. Å . parodymai yra nuoseklÅ«s ir teisingi, todÄl jais galima tikÄti ir vadovautis visa apimtimi. Taip pat nesutinkama su nuosprendyje padarytomis iÅ¡vadomis, jog liudytojų L. V. ir J. G. parodymai neprieÅ¡tarauja nukentÄjusiosios parodymams bei juos papildo, o su kitais surinktais įrodymais sudaro vieningÄ Ä¯rodymų visumÄ , patvirtinanÄiÄ J. M. kaltÄ. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su nuosprendyje nurodytu liudytojų M.
Full text
? Baudžiamoji byla Nr. 1A-193-795/2022 Proceso Nr. 1-01-1-25355-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.4.6.5.1; 2.4.7 (S) KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 16 d. KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Kristinos KakurinÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Dalios KurseviÄienÄs ir Aurelijos SadauskaitÄs, sekretoriaujant AuÅ¡rai Äybienei, dalyvaujant prokurorei Danutei Rudienei, nuteistojo J.
M. gynÄjui advokatui Jonui Å pelveriui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. M. gynÄjo advokato Jono Å pelverio apeliacinį skundÄ dÄl PlungÄs apylinkÄs teismo Palangos rÅ«mų 2022 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â ir BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 8 (aÅ¡tuonių) mÄnesių laisvÄs apribojimo bausmÄ, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusijÄ su lankymusi sveikatos priežiÅ«ros įstaigose.
Kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä : I. Bylos esmÄ 1. J. M. buvo nuteistas už tai, kad, muÅ¡damas ir smurtaudamas, sukÄlÄ Å¾mogui fizinį skausmÄ ir padarÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ : J. M. 2021 m. liepos 26 d., apie 22.35 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vilos â(duomenys neskelbtini)â kiemo pavÄsinÄje, smogÄ ranka nukentÄjusiajai N. Å . į veidÄ , sukÄlÄ nukentÄjusiajai fizinį skausmÄ ir padarÄ nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ atitinkanÄius sužalojimus â galvos-veido sumuÅ¡imÄ su kraujosruva kairÄs pusÄs smakro srityje.
II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Nuteistojo J. M. gynÄjas advokatas J. Å pelveris apeliaciniu skundu praÅ¡o:
1) PlungÄs apylinkÄs teismo Palangos rÅ«mų 2022 m. kovo 16 d. nuosprendį panaikinti ir nuteistÄ jį J. M. iÅ¡teisinti, nesant jo veiksmuose jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudÄties, arba 2) PlungÄs apylinkÄs teismo Palangos rÅ«mų 2022 m. kovo 16 d. nuosprendį pakeisti ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvÄs apribojimo bausmÄs terminÄ nustatyti artimÄ minimaliam bei kartu su paskirta bausme neskirti baudžiamojo poveikio priemonių, teismo įpareigojimų ar pareigų, numatytų BK 48 straipsnyje, Å¡io kodekso IX ir X skyriuose.
Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Å ioje byloje analizuota konfliktinÄ situacija pagal nukentÄjusiosios iÅ¡keltÄ versijÄ susiklostÄ dÄl nuteistojo J. M. ir nukentÄjusiosios N. Å . civilinių teisinių santykių. Po Å¡alių dalyvavimo posÄdyje (duomenys neskelbtini) teisme civilinÄje byloje, kurioje nuteistasis buvo ieÅ¡kovas, o nukentÄjusioji ieÅ¡kovo kviesta liudytoja, J. M. buvo nepatenkintas N. Å . duotų parodymų turiniu, dÄl to jai priekaiÅ¡tavo, o tai ir sudarÄ Å¡io konflikto turinį.
SusiklosÄius įtemptiems santykiams tarp nuteistojo ir nukentÄjusiosios, itin įdÄmiai vertintina, ar konfliktinÄje situacijoje nuteistojo veiksmai buvo padaryti tyÄia ar iÅ¡provokuoti paÄios nukentÄjusiosios. 2.2. Galima daryti iÅ¡vadÄ , jog nagrinÄjamoje byloje nepakanka įrodymų, kurie patvirtintų J. M. kaltÄ, atlikus kaltinime nurodytus veiksmus nukentÄjusiosios atžvilgiu, t. y. sukÄlus N. Å . fizinį skausmÄ ir padarius nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek jį apklausiant teisiamojo posÄdžio metu, J.
M. teigÄ, kad įvykio metu buvo blaivus. TÄ dienÄ , po vykusio teismo posÄdžio civilinÄje byloje, buvo pavargÄs, jautÄsi blogai dÄl (duomenys neskelbtini), vartojo vaistus, alkoholio negÄrÄ, o vakare iÅ¡lydÄjÄs pažįstamus A. ir M. C., nuÄjo ilsÄtis. Jokio smÅ«gio ranka N. Å . į veidÄ ar kuriÄ nors kitÄ kÅ«no vietÄ nesudavÄ, mobiliojo ryÅ¡io telefono iÅ¡ jos neÄmÄ. Nuteistasis yra įsitikinÄs, kad nukentÄjusioji jį apkalbÄjo, turÄdama savanaudiÅ¡kų tikslų jam pakenkti.
Taip pat J. M. parodÄ, kad jokio nepasitenkinimo dÄl N. Å . duotų parodymų minÄtoje civilinÄje byloje jis nukentÄjusiajai nereiÅ¡kÄ. 2.3. Atkreiptas dÄmesys į tai, kad duodama parodymus nukentÄjusioji N. Å . nebuvo nuosekli, jos parodymai pastebimai keitÄsi kiekvienos apklausos metu, galbÅ«t reaguojant ir prisitaikant prie byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos. Byloje apklausti L. V. bei A. M. apklausų metu paneigÄ aplinkybÄ, kad J. M. sudavÄ N. Å . Liudytojai A. C. ir M. C. apklausų metu patvirtino, kad tÄ vakarÄ , apie 20 val., jie J.
M. kieme laikÄ leido kartu su nuteistuoju, o vÄliau, iÅ¡vykstant į namus, jis juos palydÄjo. Liudytojai tai pat paminÄjo, kad, prieÅ¡ jiems iÅ¡vykstant, matÄ pavÄsinÄje sÄdinÄias N. Å ., L. V. ir R. A., kurios vartojo įvairius alkoholinius gÄrimus. Liudytojos L. V. ir R. A. patvirtino, kad tiek dienos metu, tiek po pietų, kai N. Å . grįžo po teismo posÄdžio, jos visos trys vartojo įvairius alkoholinius gÄrimus ir buvo neblaivios. AplinkybÄ, kad N. Å . ir L. V. vakare, apie 22 val., J.
M. pavÄsinÄje buvo girtos, patvirtino ir liudytoja J. G. 2.4. Liudytoja L. V. parodÄ, kad vakare, po pabuvimo pavÄsinÄje, jai grįžus iÅ¡ tualeto, N. Å . pasakÄ, kad J. M. jai sudavÄ ranka į veidÄ ir paÄmÄ jos telefonÄ , nukentÄjusioji taip pat praÅ¡Ä apžiÅ«rÄti lÅ«pÄ . ApžiÅ«rÄjusi N. Å . veidÄ ir lÅ«pas, jokių veido sužalojimų liudytoja nepastebÄjo, J. M. ir A. M. pavÄsinÄje nebuvo. GirdÄjo, kaip N. Å . skambino į policijÄ . Ryte, sutikusi N. Å ., ant jos veido jokių sužalojimų nematÄ.
Liudytoja J. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausta teisiamojo posÄdžio metu, parodÄ, kad įvykio dienÄ , apie 22 val., grįžusi į namus, kuriuose pas J. M. tuo laiku nuomojosi kambarį, kieme pamatÄ N. Å . ir L. V., kurios abi akivaizdžiai buvo girtos ir bÄgiojo po kiemÄ , taip pat girdÄjo, kaip N. Å . Å¡aukÄ, kad jÄ muÅ¡Ä ir jai bÄga kraujas, o L. V., jÄ apžiÅ«rÄjusi, pasakÄ, kad jokio kraujo nÄra. Tuo laiku į kiemÄ buvo iÅ¡ÄjÄs ir šį vaizdÄ stebÄjo A.
M. 2.5. Taigi apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad tik nukentÄjusiosios N. Å . parodymai yra nuoseklÅ«s ir teisingi, todÄl jais galima tikÄti ir vadovautis visa apimtimi. Taip pat nesutinkama su nuosprendyje padarytomis iÅ¡vadomis, jog liudytojų L. V. ir J. G. parodymai neprieÅ¡tarauja nukentÄjusiosios parodymams bei juos papildo, o su kitais surinktais įrodymais sudaro vieningÄ Ä¯rodymų visumÄ , patvirtinanÄiÄ J. M. kaltÄ. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su nuosprendyje nurodytu liudytojų M.
C., A. C., R. A. parodymų vertinimu, nes nors Å¡ie liudytojai ir nematÄ paties įvykio bei N. Å . sužalojimo, taÄiau patvirtino, kad nukentÄjusioji vartojo alkoholinius gÄrimus ir buvo neblaivi. 2.6. Apeliaciniame skunde pažymÄta, kad specialisto iÅ¡vada buvo duota, vadovaujantis tik medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡u, gautu iÅ¡ VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninÄs (duomenys neskelbtini) klinikos. Specialisto iÅ¡vados tiriamojoje dalyje perraÅ¡yti pacientÄs N. Å . apžiÅ«ros duomenys, nurodyti minÄtame medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e, kur taip pat pažymÄta, kad, pasak pacientÄs, traumÄ ji patyrÄ liepos 27 d. muÅ¡tynių metu.
IÅ¡ to matyti, kad nukentÄjusioji buvo sužalota ne tiriamo įvykio, kilusio liepos 26 d., bet liepos 27 d. muÅ¡tynių metu. Taigi apeliaciniame skunde padaryta iÅ¡vada, kad nukentÄjusioji galbÅ«t buvo sužalota ar susižalojo visai kitu laiku, nenustatytoje vietoje ir nenustatytų muÅ¡tynių metu. J. M. turÄtų bÅ«ti iÅ¡teisintas, nes byloje surinktų ir iÅ¡tirtų duomenų nepakanka pripažinti jį kaltu, padarius jam inkriminuotÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. 2.7. Jei apeliacinÄs instancijos teismas atmestų minÄtus argumentus ir J.
M. pripažintų kaltu, jam turi bÅ«ti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Teismui paskyrus laisvÄs apribojimo bausmÄ, nustatytinas minimalus jos terminas ir neskirtinos baudžiamojo poveikio priemonÄs, teismo įpareigojimai ir pareigos. Nuteistasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ir (duomenys neskelbtini) žmogus, gyvena iÅ¡ gaunamos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pajamų, kurias gauna (duomenys neskelbtini), dÄl to jam dažnai tenka iÅ¡eiti iÅ¡ namų vÄlyvuoju paros metu. LaisvÄs apribojimo minimalaus termino nustatymas ir įpareigojimų nepaskyrimas paskatintų šį asmenį ateityje laikytis įstatymų ir nenusikalsti.
3. Teismo posÄdžio baigiamųjų kalbų metu proceso dalyviai iÅ¡sakÄ savo pozicijas dÄl apeliacinio skundo:
1) gynÄjas advokatas J. Å pelveris praÅ¡Ä J. M. iÅ¡teisinti arba sutrumpinti paskirtos bausmÄs terminÄ . GynÄjas atkreipÄ dÄmesį, jog pirmosios instancijos teismas vienu atveju liudytojų parodymus laikÄ patikimais ir jais grindÄ J. M. kaltÄ, kitu atveju laikÄ, kad liudytojai yra susijÄ (duomenys neskelbtini) ryÅ¡iais su nuteistuoju, suinteresuoti bylos baigtimi, todÄl jų parodymus vertino ribotai, t. y. kaip nepatikimus. AtkreipÄ dÄmesį, kad 2021 m. rugsÄjo 30 d. specialisto iÅ¡vada pateikta, remiantis vien (duomenys neskelbtini) ligoninÄs dokumentais, kuriuose užfiksuoti nukentÄjusiosios parodymai, jog sužalojimus ji patyrÄ muÅ¡tynių metu liepos 27 d., todÄl lieka nepaÅ¡alintos abejonÄs, kur ir kada tiksliai susižalojo ar buvo sužalota nukentÄjusioji N. Å . Kitų byloje esanÄių duomenų nepakanka nuteistojo kaltei pagrįsti;
2) prokurorÄ praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti, nes pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrÄ ir įvertino bylos medžiagÄ . Ä®rodymų visuma yra pakankama pripažinti J. M. kaltu, tuo labiau, kad visi liudytojai yra jo aplinkos asmenys ir vengÄ pasakoti apie įvykį, kurį matÄ. NukentÄjusiosios N. Å . sužalojimo mastas nustatytas tinkamai, abejonių neturi kilti. ProkurorÄs vertinimu, J. M. yra pakankamai veiklus, judrus, vysto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bylinÄjasi teismuose, kas rodo jo konfliktiÅ¡kÄ charakterį, todÄl nesama pagrindo jam Å¡velninti bausmÄ.
III. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Nuteistojo J. M. gynÄjo advokato J. Å pelverio apeliacinis skundas tenkintinas, o PlungÄs apylinkÄs teismo Palangos rÅ«mų 2022 m. kovo 16 d. nuosprendis naikintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â ir BPK) 326 straipsnio 4 dalis ir 329 straipsnio 1 punktas). 4.1. ApeliacinÄs instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dÄl tų asmenų, kurie padavÄ apeliacinius skundus ar dÄl kurių tokie skundai buvo paduoti.
DÄl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dÄl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. 4.2. ApeliacinÄs instancijos teismo paskirtis â iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustaÄius Å¡alinti žemesnÄs instancijos teismo padarytas klaidas, todÄl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisÄtų neteisÄti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisÄti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keiÄiami, apeliacinÄs instancijos teismai turi kruopÅ¡Äiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarÄių teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojanÄių normų reikalavimų.
ApeliacinÄs instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dÄstyti motyvuotas iÅ¡vadas dÄl apeliacinio skundo esmÄs. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ . Å ios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018). 4.3. Apeliaciniame skunde nagrinÄjamu atveju yra keliami nuteistojo J.
M. kaltÄs ir įrodymų vertinimo klausimai. BÅ«tent Å¡iuos klausimus ir aptaria apeliacinÄs instancijos teismas savo nuosprendyje. J. M. buvo kaltinamas ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dÄl to, kad 2021 m. liepos 26 d., apie 22.35 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vilos â(duomenys neskelbtini)â kiemo pavÄsinÄje, smogÄ ranka nukentÄjusiajai N. Å . į veidÄ , sukÄlÄ nukentÄjusiajai fizinį skausmÄ ir padarÄ nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ atitinkanÄius sužalojimus â galvos-veido sumuÅ¡imÄ su kraujosruva kairÄs pusÄs smakro srityje.
5. BK 140 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybÄ numatyta tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukÄlÄ Å¾mogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å iuo nusikaltimu kÄsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį vartojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais â fizinio skausmo sukÄlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai â tiesiogine ar netiesiogine tyÄia â suprantant, kad dÄl konkretaus fizinio smurto â pavojingos veikos â gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkreÄių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.
KaltÄs turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo, nukentÄjusiojo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius, faktines aplinkybes â kaltininko veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ ir panaudotas priemones, padÄtį, buvusiÄ juos padarant, konflikto priežastį, eigÄ , kilusius padarinius ir pan. (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-65-489/2018 ir kt.). IÅ¡ BK 140 straipsnio 1 dalies normos turinio matyti, kad įstatymų leidÄjas neiÅ¡skyrÄ nei veikos padarymo tikslo, nei motyvų kaip bÅ«tinųjų jos sudÄties požymių, todÄl į kaltininko motyvus ir tikslus gali bÅ«ti atsižvelgiama skiriant bausmÄ, taÄiau nÄra keliamas reikalavimas kiekvienu atveju konstatuoti, kad kaltininkas tam tikrus veiksmus prieÅ¡ nukentÄjusįjį atliko bÅ«tent iÅ¡imtinai siekdamas sukelti jam skausmÄ ar nežymiai sutrikdyti jam sveikatÄ (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-23-895/2016, 2K-231-976/2017). 5.1.
Teisiamojo posÄdžio metu J. M. kaltÄs dÄl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir nurodÄ, kad įvykio dienÄ , grįžÄs iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) teisme buvo nagrinÄjama byla dÄl jo ir jo (duomenys neskelbtini) civilinio ginÄo, į namus (duomenys neskelbtini), pamatÄ kiemo pavÄsinÄje sÄdinÄias N. Å ., L. V. ir R. A., A. M. nebuvo. Visos moterys vartojo alkoholį â vynÄ , Å¡ampanÄ ir alų. Jis pats tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) sode su A.
C. ir M. C. Apie 20 val., iÅ¡lydÄjÄs A. ir M. C. iÅ¡ kiemo, nuÄjo miegoti. Ä® pavÄsinÄ nebuvo nuÄjÄs, alkoholio su L. V., N. Å . ir R. A. nevartojo, N. Å . nemuÅ¡Ä, prieÅ¡ jÄ nesmurtavo, jokio telefono iÅ¡ jos nebuvo atÄmÄs. Nuteistasis pažymÄjo, kad alkoholio jis iÅ¡vis nevartoja, nes turi (duomenys neskelbtini) problemų. Mano, kad N. Å . galÄjo susižaloti sÄsdamasi, kai krito ant lovos paaukÅ¡tinimo, kur yra dedama patalynÄ. J. M. manymu, nukentÄjusioji jį melagingai apkalba, kadangi jis iÅ¡siaiÅ¡kino, kas ji yra ir kuo užsiima (t. 2, b. l. 43-46).
Taigi J. M. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinÄjimo teisme metu savo kaltÄ nuosekliai neigÄ. NeigÄ sudavÄs smÅ«gį N. Å . į veidÄ ir tokiu bÅ«du sukÄlÄs jai fizinį skausmÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ . ApeliacinÄs instancijos teismas visiÅ¡kai pritaria nuteistojo gynÄjo apeliaciniame skunde padarytai iÅ¡vadai, jog duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų galima tvirtai pripažinti, kad J. M. padarÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ , nÄra. 5.2. Teisiamojo posÄdžio metu nukentÄjusioji N. Å . parodÄ, kad 2021 m. liepos 26 d. ji, kaip liudytoja, J.
M. praÅ¡ymu dalyvavo civilinÄje byloje (duomenys neskelbtini) teisme. Kai baigÄsi teismo posÄdis, vairuotojas jÄ ir J. M. iÅ¡leido prie vilos â(duomenys neskelbtini)â. TÄ vakarÄ visi vakarojo, vartojo alkoholį. Ji gÄrÄ vynÄ , visi kiti gÄrÄ stipresnius alkoholinius gÄrimus. Kartu su ja prie stalo pavÄsinÄje buvo nuolatinis vilos gyventojas A. M. ir J. M. (duomenys neskelbtini) L. V. TÄ vakarÄ J. M. jai pradÄjo reikÅ¡ti priekaiÅ¡tus dÄl jos liudijimo teisme, buvo nepatekintas jos duotais parodymais, po to nuteistasis jÄ pradÄjo įžeidinÄti, keikÄsi, vartojo necenzÅ«rinius žodžius, gÄ sdino, kad trenks, ir galiausiai trenkÄ Ä¯ kairįjį skruostÄ .
SmÅ«gio metu J. M. stovÄjo jai už nugaros, o ji per petį buvo atsisukusi į nuteistÄ jį kaire veido puse. N. Å . iÅ¡sigando, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, jautÄsi pažeminta. Po smÅ«gio ji iÅ¡kart norÄjo paskambinti į policijÄ , bet nuteistasis paÄmÄ jos telefonÄ . Tada ji prisiminÄ, kad turi (duomenys neskelbtini) telefonÄ , ir bÅ«tent iÅ¡ Å¡io telefono paskambino į policijÄ . Policija įvykį užregistravo, ji pasakÄ pareigÅ«nams, kad gyvybei pavojus negresia, o kitÄ dienÄ paraÅ¡Ä pareiÅ¡kimÄ .
Ji niekur negriuvo, be to, jei bÅ«tų griuvusi, bÅ«tų nusibrozdinusi kelį ar rankÄ , o ne skruostÄ . Kraujosruvos niekam nerodÄ, bet jos sumuÅ¡imus matÄ L. V. Po įvykio nukentÄjusioji pasiliko miegoti viloje, nes neturÄjo naktį kur eiti (t. 2, b. l. 13-14). 5.3. PareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad pareiÅ¡kÄja N. Å ., pageidaujanti praneÅ¡ti apie įvykį, parodÄ, kad 2021 m. liepos 26 d. 22.35 val. adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), namo kieme esanÄioje pavÄsinÄje, žodinio konflikto metu jos pažįstamas J.
M. jai deÅ¡inÄs rankos kumÅ¡Äiu trenkÄ Ä¯ veido kairÄs pusÄs sritį, taip sukÄlÄ jai fizinį skausmÄ . PraÅ¡Ä pradÄti ikiteisminį tyrimÄ ir nubausti asmenį įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 1-3). Nors nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentÄjusiosios parodymai kito kiekvienos apklausos metu, priderinant juos prie surinktų duomenų, taÄiau su tokiu skundo argumentu apeliacinÄs instancijos teismas negali sutikti. Matyti, kad tiek 2021 m. liepos 27 d. pareiÅ¡kime apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tiek teisiamojo posÄdžio metu nukentÄjusioji N. Å . nurodÄ iÅ¡ esmÄs analogiÅ¡kas įvykio, kai prieÅ¡ jÄ neva buvo vartotas fizinis smurtas, aplinkybes.
Taip pat negalima tvirtinti, jog nukentÄjusiosios N. Å . parodymai, kuriuos ji davÄ, apklausta kaip liudytoja, 2021 m. rugpjÅ«Äio 12 d. (t. 1, b. l. 30-31) ir 2021 m. gruodžio 3 d. (t. 1, b. l. 34-35) skyrÄsi dÄl esminių aplinkybių, susijusių su įvykiu ir prieÅ¡ jÄ neva vartotu fiziniu smurtu, tiesiog kiekvienoje apklausoje N. Å . kai kurias reikÅ¡mingas detales patikslindavo arba savo parodymus papildydavo, taÄiau paÄių parodymų turinys kardinaliai tikrai nesiskyrÄ, ypaÄ dÄl neva J. M. suduoto smÅ«gio N. Å .
į veido kairÄ pusÄ. BÅ«tina atkreipti dÄmesį, jog visų apklausų metu N. Å . tvirtino, kad tarp jos ir J. M. įvykusį konfliktÄ bei nuteistojo vartotÄ fizinį smurtÄ gali patvirtinti įvykį stebÄjÄ liudytojai. 5.4. Teismo posÄdžio metu liudytoja L. V. parodÄ, kad J. M. pažįsta, jis yra jos buvÄs (duomenys neskelbtini). Ji padeda jam tvarkytis, nes jo (duomenys neskelbtini) yra iÅ¡vykusi, jokio atlyginimo už tai negauna. Taip pat paaiÅ¡kino, kad nukentÄjusiosios nepažįsta, bet iki aptariamo įvykio yra maÄiusi.
Prisimena, kad 2021 m. liepos 26 d., apie 10.30 val., ji atÄjo į J. M. vilÄ , lauke sÄdÄjo R. A., su kuria ji kiemo pavÄsinÄje gÄrÄ alų ir Å¡ampanÄ . Po to atvyko N. Å . Apie 14 val. N. Å . iÅ¡važiavo į teismÄ (duomenys neskelbtini). Apie 17 val. N. Å . grįžo, o liudytoja L. V. su R. A. toliau gÄrÄ pavÄsinÄje Å¡ampanÄ . Pas J. M. buvo sveÄių, bet jie nebuvo atÄjÄ prie jų stalo. VÄliau namo iÅ¡vyko R. A. su savo vyru. Vakare prie stalo sÄdÄjo N. Å ., buvo priÄjÄs ir J.
M. Liudytoja matÄ, kaip J. M. paragavo vyno, tada prie stalo atÄjo iÅ¡ darbo grįžÄs A. M. Jie visi kalbÄjosi įvairiomis temomis, J. M. N. Å . nepriekaiÅ¡tavo dÄl parodymų teisme, jokio konflikto tarp jų nebuvo. Liudytoja buvo iÅ¡Äjusi penkioms ar deÅ¡imÄiai minuÄių, o kai jos nebuvo, prie stalo sÄdÄjo J. M., A. M. ir N. Å . Kai liudytoja sugrįžo į pavÄsinÄ, pamatÄ bÄganÄiÄ N. Å ., kuri Å¡aukÄ, kad jai trenkÄ J. M. Tada nukentÄjusioji pradÄjo liudytojos L.
V. klausti, ar pastaroji matÄ, kad J. M. jai trenkÄ, tuomet N. Å . parodÄ lÅ«pÄ , bet liudytoja negali pasakyti, kad nukentÄjusiosios lÅ«pa buvo raudona ar sutinusi, kraujas nebÄgo, ant skruostų jokių žymių taip pat nebuvo. Ji matÄ, kaip nukentÄjusioji kvietÄ policijÄ , operatoriui pasakÄ, kad jai nekyla joks pavojus. Liudytoja taip pat girdÄjo, kaip operatorius N. Å . pasiÅ«lÄ nueiti į artimiausiÄ policijos komisariatÄ , taÄiau nukentÄjusioji netrukus grįžo, sakÄ, kad policijoje tamsu ir nieko nÄra.
Ryte liudytoja nematÄ, kad ant N. Å . veido bÅ«tų kraujosruvos, lÅ«pa nebuvo iÅ¡tinusi. Liudytoja L. V. nematÄ, kad J. M. bÅ«tų trenkÄs N. Å ., negirdÄjo, kad jis jai bÅ«tų grasinÄs. Taip pat liudytoja nematÄ, kad nukentÄjusioji svirduliuotų ar bÅ«tų kur nors kritusi (t. 2, b. l. 15-16). Taigi Å¡ie liudytojos L. V. parodymai patvirtina, kad įvykio metu ji buvo stebÄtoja, taÄiau jokio konflikto tarp nukentÄjusiosios N. Å . ir nuteistojo J. M. nematÄ ir jo paliudyti negali, tuo labiau nematÄ, kad J.
M. prieÅ¡ nukentÄjusiÄ jÄ bÅ«tų vartojÄs fizinį smurtÄ . Nors nukentÄjusioji N. Å ., duodama parodymus, tvirtino, kad vykusį konfliktÄ stebÄjo ir gali jį paliudyti L. V., akivaizdu, jog pastaroji liudytoja konflikto nematÄ, o tuo metu, kai, anot nukentÄjusiosios, J. M. jai sudavÄ Ä¯ veidÄ , L. V. apskritai buvo trumpam pasiÅ¡alinusi iÅ¡ įvykio vietos, taÄiau nei grįžusi, nei kitÄ rytÄ ji nematÄ jokių N. Å . sužalojimų ar kraujosruvų, tik girdÄjo pastarÄ jÄ Å¡Å«kaujanÄiÄ , taÄiau N. Å . iÅ¡orinÄ ir fizinÄ bÅ«klÄ neleido sprÄsti apie prieÅ¡ jÄ vartotÄ fizinį smurtÄ â nukentÄjusioji nebuvo iÅ¡sigandusi, neverkÄ, neÅ¡aukÄ iÅ¡ skausmo. 5.5.
Teisiamojo posÄdžio metu liudytojas A. M. parodÄ, kad J. M. pažįsta, nuomojasi pas jį kambarį, nukentÄjusiÄ jÄ taip pat iÅ¡ matymo pažįsta. Pamena, kad įvykio dienÄ grįžo apie 18 val., vakare iÅ¡Äjo parÅ«kyti į laukÄ . Prie stalo sÄdÄjo nukentÄjusioji, J. M., ar buvo ir L. V., neprisimena. Jis prisÄdo prie stalo ir pabuvo gal valandÄ ar dvi. Jis, sÄdÄdamas prie stalo, žiÅ«rÄjo į telefonÄ , nesiklausÄ, kÄ kalbÄjo kiti, vartojo alkoholį â brendį.
Jokio konflikto nebuvo. PasÄdÄjÄs jis nuÄjo miegoti. Liudytojas nematÄ, kad J. M. bÅ«tų vartojÄs alkoholinius gÄrimus, nes mano, kad jo (duomenys neskelbtini) jam neleistų to daryti. Ar J. M. trenkÄ nukentÄjusiajai, liudytojas taip pat nematÄ (t. 2, b. l. 16-17). Nors nukentÄjusioji N. Å . ir šį liudytojÄ buvo nurodžiusi, kaip stebÄjusį konfliktÄ ir galintį paliudyti fizinio smurto vartojimÄ prieÅ¡ jÄ , taÄiau A. M. parodymai tokios nukentÄjusiosios versijos neatitinka. Anot liudytojo, jis nepastebÄjo jokio vykusios konflikto, tuo labiau negalÄjo patvirtinti neva nukentÄjusiajai į veidÄ J.
M. suduoto smÅ«gio, nes to paprasÄiausiais nematÄ. AnalogiÅ¡kai nei vykusio konflikto, nei tuo labiau prieÅ¡ nukentÄjusiÄ jÄ N. Å . vartoto fizinio smurto negalÄjo patvirtinti ir liudytojai A. ir M. C. Teisiamojo posÄdžio metu liudytoja M. C. parodÄ, kad ji 2021 m. liepos 26 d. iÅ¡ J. M. vilos (duomenys neskelbtini) su savo vyru iÅ¡važiavo apie 20 val. PrieÅ¡ iÅ¡važiuodami, su J. M. buvo vilos (duomenys neskelbtini) sode, kiemo pavÄsinÄje matÄ N. Å ., L. V. ir R. A., kurios gÄrÄ vynÄ ir Å¡ampanÄ .
Juos iÅ¡lydÄjo J. M. ir nukentÄjusioji, jokių konfliktinių situacijų tarp J. M. ir N. Å . nebuvo. J. M. buvo blaivus, jis su sveÄiais gÄrÄ tik kavÄ (t. 2, b. l. 38-39). Teisiamojo posÄdžio metu liudytojas A. C. davÄ analogiÅ¡kus parodymus kaip ir liudytoja M. C. (t. 2, b. l. 39). 5.6. Teisiamojo posÄdžio metu liudytoja J. G. parodÄ, kad ji J. M. pažįsta, nes anksÄiau pas jį gyveno. 2021 m. liepos 26 d., apie 22 val., įÄjusi į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kiemÄ , iÅ¡girdo moters riksmÄ â riksmas sklido nuo kieme buvusio poilsio namelio.
PriÄjusi arÄiau, kieme pamatÄ N. Å ., kuri buvo neblaivi. Kieme buvo ir L. V., taip pat neblaivi. Apie tai, kad moterys buvo neblaivios, sprendÄ iÅ¡ jų blaÅ¡kymosi po kiemÄ ir neriÅ¡lios kalbos. Jos abi bÄgiojo po kiemÄ , N. Å . Å¡aukÄ, kad jÄ muÅ¡Ä. MatÄ, kaip L. V. pasilenkÄ ir žiÅ«rÄjo N. Å . į veidÄ , girdÄjo, kaip L. V. pasakÄ N. Å ., jog nÄra jokio kraujo. KitÄ rytÄ paklausÄ N. Å ., ar ji kreipsis į medikus, į kÄ N. Å . jai pasakÄ, jog važiuos į (duomenys neskelbtini).
Ji nematÄ jokių sužalojimų ant N. Å . veido (t. 2, b. l. 39-41). Akivaizdu, jog pastaroji liudytoja taip pat nematÄ nei konflikto tarp J. M. ir N. Å ., nei tuo labiau neva nuteistojo N. Å . į veidÄ suduoto smÅ«gio. Vis dÄlto pastaroji liudytoja patvirtino liudytojos L. V. parodymus, kad ji apžiÅ«rÄjusi N. Å . veidÄ nematÄ jokių sužalojimų ar kraujosruvų, jų beje nepastebÄjo ir pati liudytoja J. G. nei įvykio metu, nei kitÄ rytÄ . Liudytojos J. G. girdÄtas moters riksmas savaime negali patvirtinti prieÅ¡ N. Å . vartoto fizinio smurto, nes neaiÅ¡ki yra riksmo priežastis, kadangi liudytoja nematÄ paties įvykio â riksmÄ galÄjo sukelti tiek skausmas, tiek tai galÄjo bÅ«ti neblaivaus asmens elgesio pasekmÄ. 5.7.
Teismo posÄdžio metu liudytoja R. A. parodÄ, kad 2021 m. liepos 26 d. gyveno J. M. viloje, esanÄioje (duomenys neskelbtini). Vilos kieme (duomenys neskelbtini) namelyje tuo metu gyveno ir N. Å . IÅ¡ J. M. vilos įvykio dienÄ iÅ¡važiavo apie 14 val., bet tiksliai neprisimena. J. M. tÄ dienÄ matÄ tik ryte, kas vyko vakare, nežino. Kai liudytoja iÅ¡važiavo, prie stalo liko sÄdÄti L. V. ir N. Å . (t. 2, b. l. 41-43). Darytina iÅ¡vada, jog Å¡i liudytoja ne tik nestebÄjo konflikto tarp nuteistojo J. M. ir nukentÄjusiosios N. Å ., bet apskritai N. Å . nurodytu apytiksliu laiku, kai jai neva buvo suduotas smÅ«gis, jau buvo iÅ¡važiavusi iÅ¡ J.
M. vilos â aplinkybių, tiesiogiai susijusių su konfliktu tarp nuteistojo ir nukentÄjusiosios bei fizinio smurto vartojimu, liudytoja negali patvirtinti, nes įvykio metu nebuvo nurodytoje vietoje, t. y. jos parodymai yra daugiau susijÄ su paÅ¡alinÄmis, mažiau reikÅ¡mingomis aplinkybÄmis, tiesiogiai neapibÅ«dinanÄiomis nusikalstamos veikos sudÄtį sudaranÄių požymių. 5.8. Apibendrinant visų liudytojų parodymus, akivaizdžiai matyti, jog nÄ vienas nepatvirtino nukentÄjusiosios N. Å . parodymų, kad matÄ ar girdÄjo tarp jos ir J.
M. kilusį konfliktÄ , taip pat nepatvirtino, jog stebÄjo ir / ar matÄ, kaip nuteistasis J. M. sudavÄ smÅ«gį nukentÄjusiajai N. Å . į veidÄ . Atkreiptinas dÄmesys, jog kai kurie liudytojai â A. C., M. C. ir R. A. â nukentÄjusiosios nurodytu laiku, kai neva jai buvo suduotas smÅ«gis į veidÄ , apskritai jau nebebuvo viloje â(duomenys neskelbtini)â, jos teritorijoje ar tuo labiau pavÄsinÄje, kur buvo vartojamas alkoholis ir tariamai vyko konfliktas. Taigi savaime suprantama, kad Å¡ių liudytojų parodymai yra susijÄ su papildomomis ir Å¡alutinÄmis aplinkybÄmis, kurios tiesiogiai nei patvirtina, nei paneigia smurto prieÅ¡ N. Å . faktÄ .
PažymÄtina, jog abejonių dÄl to, ar J. M. vartojo alkoholį, teisiamajame posÄdyje iÅ¡tyrus ir įvertinus visus įrodymus, paÅ¡alinti nÄra galimybÄs â aplinkybÄ, jog nuteistasis vartojo alkoholį patvirtino tik nukentÄjusioji N. Å . ir liudytoja L. V., kad nuteistasis sÄdÄjo pavÄsinÄje, nurodÄ ir liudytojas A. M., taÄiau jis tvirtino, jog J. M. alkoholio nevartojo, kiti liudytojai, kaip jau ir minÄta, vakare nebebuvo įvykio vietoje arba nematÄ jo vartojanÄio alkoholinius gÄrimus.
Kita vertus, nors Å¡ių dvejonių paÅ¡alinti nebÄra galimybÄs, pati aplinkybÄ â vartojo ar nevartojo nuteistasis alkoholinius gÄrimus â tiesiogiai nÄra susijusi su BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiais ir negali patvirtinti J. M. kaltÄs dÄl fizinio smurto vartojimo prieÅ¡ nukentÄjusiÄ jÄ . Asmens kaltÄ negali bÅ«ti įrodinÄjama, remiantis vien keliamų versijų realumu ar labiausiai tikÄtina įvykių eiga, o ne objektyviais duomenimis, sudaranÄiais logiÅ¡kÄ Ä¯rodymų visumÄ .
Net ir įvertinus keliamos versijos realumÄ , kad nuteistasis J. M. galÄjo vakaroti kartu su L. V., A. M. ir N. Å ., tai tikrai neįrodo nei kilusio konflikto, nei tuo labiau fizinio smurto prieÅ¡ nukentÄjusiÄ jÄ . 5.9. ApeliacinÄs instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu liudytojų M. C., A. C. ir R. A. parodymų vertinimu, kad Å¡ių liudytojų parodymai patvirtina tik tai, jog jie įvykio dienÄ buvo J. M. viloje, kad R. A. kartu su N. Å . ir L. V. vartojo alkoholinius gÄrimus, taÄiau jie nei patvirtina, nei paneigia esmines įvykio aplinkybes, nes Å¡ie liudytojai nei tarp nuteistojo ir nukentÄjusiosios vykusio konflikto, nei J.
M. smurtavimo prieÅ¡ nukentÄjusiÄ jÄ fakto nematÄ ir negalÄjo matyti, kadangi, kaip nustatyta, visi paminÄti liudytojai iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡vyko anksÄiau, nei įvyko aptariamasis įvykis. Vis dÄlto apeliacinis teismas visiÅ¡kai nesutinka su skundžiamame nuosprendyje pateiktu liudytojų L. V., J. G. ir A. M. parodymų vertinimu, kadangi, kaip teisingai pažymÄta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas Å¡ių liudytojų parodymus įvertino prieÅ¡taringai â juos laikÄ rezervuotais, t. y. nepatikimais, bet tuo paÄiu jais bandÄ grįsti nuteistojo J.
M. kaltÄ. Vien ta aplinkybÄ, kad L. V., J. G. ir A. M. yra nuteistojo J. M. pažįstami, nesudaro jokio pagrindo nepasitikÄti jų parodymais ir vertinti juos rezervuotai, kadangi, visų pirma, pati nukentÄjusioji N. Å . taip pat yra J. M. pažįstama, t. y. ankstesnis J. M. pažinojimas ir atitinkamų santykių su juo palaikymas nesudaro pagrindo liudytojų parodymų vertinti kaip siekio pagerinti J. M. teisinÄ padÄtį. Kita vertus, atmetus Å¡ių liudytojų parodymus, bylos medžiagoje taip pat nelieka užtektinai duomenų, kurie galÄtų patvirtinti J.
M. kaltÄ dÄl fizinio smurto vartojimo prieÅ¡ nukentÄjusiÄ jÄ . ApeliacinÄs instancijos teismas atkreipia dÄmesį, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje netinkamai įvertino liudytojų parodymus, nepaÅ¡alino Å¡ių parodymų vertinime likusių prieÅ¡taravimų, kadangi matyti, jog, nors pats nurodÄs, kad L. V. ir J. G. parodymus laiko rezervuotais, kitoje vietoje teigia, kad L. V. ir J. G. parodymai neprieÅ¡tarauja nukentÄjusiosios parodymams bei juos papildo ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningÄ Ä¯rodymų visumÄ , patvirtinanÄiÄ J.
M. kaltÄ dÄl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas yra nenuoseklus, jo atliktame įrodymų vertinime yra likÄ prieÅ¡taravimų, kurių negalima paÅ¡alinti, be to, teismas tais paÄiais parodymais grindžia J. M. kaltÄ, nors kitoje vietoje nurodo, kad jie yra nepatikimi, aiÅ¡kiai neiÅ¡skirdamas, tai kuria parodymų dalimi vadovaujasi, o kuriÄ atmeta, nenurodydamas iÅ¡samių argumentų, kurie jam leidžia taip dviprasmiÅ¡kai vertinti tas paÄias liudytojų aptartas aplinkybes.
Taigi apeliacinÄs instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų parodymus, nepaÅ¡alino tarp jų esanÄių prieÅ¡taravimų, juos vertino tendencingai ir neiÅ¡dÄstÄ aiÅ¡kių motyvų, kodÄl, laikydamas parodymus nepatikimais (vadovaudamasis jais rezervuotai), vis dÄlto vÄliau tais paÄiais parodymais grindÄ J. M. kaltÄ, t. y. pirmosios instancijos teismas nesilaikÄ BPK 20 straipsnyje įtvirtintų esminių įrodymų vertinimo reikalavimų.
6. Nors apeliacinÄs instancijos teismas sutinka, kad nÄ vieni iÅ¡ aptartų parodymų negali bÅ«ti savaime atmetami kaip neteisingi, taÄiau, įvertinus tÄ aplinkybÄ, kad visi parodymai tarpusavyje yra itin prieÅ¡taringi, o be to, tik dalis asmenų įvykį matÄ ir dalyvavo jame tiesiogiai, darytina iÅ¡vada, jog asmens kaltÄ gali bÅ«ti įrodinÄjama, remiantis tik tais parodymais, kuriuos patvirtina bylos medžiagoje užfiksuoti objektyvÅ«s duomenys, jeigu jie tarpusavyje sudaro vieningÄ (neprieÅ¡taringÄ ) visumÄ ir leidžia iÅ¡vadÄ daryti be pagrįstų abejonių. 6.1. (duomenys neskelbtini) registro duomenimis nustatyta, kad 2021 m. liepos 26 d. 22.41 val. bendruoju pagalbos telefonu, iÅ¡ mobiliojo telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambinÄs asmuo praneÅ¡Ä, kad vilos savininkas trenkÄ praneÅ¡Äjai į veidÄ , greitoji pagalba nereikalinga, pareiÅ¡kimÄ paraÅ¡ys per e-policija arba atvykusi į policijos komisariatÄ . 2021 m. liepos 27 d. 10.30 val.
į (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariatÄ kreipÄsi N. Å ., pageidavusi dÄl minÄtų įvykių raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ (t. 1, b. l. 101-102). ApžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad apžiÅ«rÄtas skambuÄio į (duomenys neskelbtini) iÅ¡ mobiliojo telefono numerio (duomenys neskelbtini) garso įraÅ¡as, o jį iÅ¡klausius, nustatyta, jog moteris praneÅ¡a, kad (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Å¡eimininkas jai trenkÄ per veidÄ , paÄmÄ telefonÄ (t. 1, b. l. 108-109).
ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, jog nors Å¡ie duomenys byloje yra objektyviai užfiksuoti, taÄiau jie yra paremti bÅ«tent paÄios N. Å . pateiktais parodymais, situacijos vertinimu ir institucijoms nurodytomis aplinkybÄmis, t. y. Å¡ie duomenys nÄra užfiksuoti neÅ¡aliÅ¡ko stebÄtojo, maÄiusio ir girdÄjusio vykusį konfliktÄ . Vien ta aplinkybÄ, jog N. Å . paskambino į policijÄ ir praneÅ¡Ä apie tariamai prieÅ¡ jÄ vartotÄ fizinį smurtÄ , nesant kitų objektyviai tÄ patvirtinanÄių duomenų, savaime negali įrodyti nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudÄties požymių realizavimo. 6.2. (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2021 m. rugsÄjo 30 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad N. Å . nustatytas galvos â veido sumuÅ¡imas su kraujosruva kairÄs pusÄs smakro srityje.
Sužalojimas gavosi ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu, paveikus kairÄ smakro pusÄ, metu, kas neprieÅ¡tarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybÄms. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodyta viena trauminio kontakto žymÄ. Sužalojimas padarytas ne vÄliau kaip 2021 m. liepos 28 d. (nurodyta kreipimosi į gydymosi įstaiga data), kas neprieÅ¡tarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. N. Å . padarytas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (t. 1, b. l. 50-51).
Visų pirma, atkreiptinas dÄmesys, jog apeliaciniame skunde yra teisingai pažymÄta, kad specialisto iÅ¡vada buvo pateikta iÅ¡imtinai vadovaujantis tik nukentÄjusiosios N. Å . medicininiais dokumentais, kuriuose užfiksuoti duomenys pagal jos parodymus â nusiskundimus dÄl sveikatos bÅ«klÄs. Nors veido sumuÅ¡imas su kraujosruva kairÄs pusÄs smakro srityje buvo užfiksuoti objektyviai, pažymÄtina, kad nagrinÄjamu atveju nesama galimybÄs nustatyti tiesioginio priežastinio ryÅ¡io tarp J. M. veiksmų ir atsiradusių N. Å . padarinių, kadangi ji į gydymo įstaigÄ kreipÄsi ne iÅ¡kart po įvykio, o tik 2021 liepos 28 d., nors įvykis vyko 2021 m. liepos 26 d., be to, pati nukentÄjusioji nurodÄ, kad traumÄ patyrÄ 2021 m. liepos 27 d. muÅ¡tynių metu, t. y. lieka tiksliai nenustatyta, kokiu laiku ir kokiomis aplinkybÄmis nukentÄjusioji N. Å . patyrÄ traumÄ . 6.3.
EkspertizÄs aktÄ arba eksperto ar specialisto iÅ¡vadÄ teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų byloje esanÄių įrodymų iÅ¡tyrimu. EkspertizÄs akto (specialisto iÅ¡vados), kaip įrodymo, vertinimui keliami reikalavimai nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje. KasacinÄs instancijos teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonÄs, kad specialisto iÅ¡vada yra tik vienas iÅ¡ įrodymų, kuris teismo turi bÅ«ti įvertintas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinÄjus visas bylos aplinkybes.
IÅ¡vada ar aktas yra vertinamas ne atsietai, bet kartu su visais byloje surinktais duomenimis (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose (Nr. 2K-2/2005, 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, 2K-129-495/2020). Taigi specialisto iÅ¡vada yra tik vienas iÅ¡ įrodymų, kuris patvirtina nukentÄjusios patirto sužalojimo faktÄ , galimÄ jo atsiradimo mechanizmÄ ir laikÄ , taÄiau Å¡is įrodymas nÄra pakankamas. Byloje bÅ«tina nustatyti tiek kaltinamojo kaltÄ, t. y. tyÄiÄ , tiek kitus kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudÄties požymius.
ApeliacinÄs instancijos teismas neturi pagrindo abejoti specialisto pateikta iÅ¡vada dÄl nukentÄjusiajai nustatyto sveikatos sutrikdymo masto ir jo galimo atsiradimo mechanizmo, taÄiau visiÅ¡kai sutinka su apeliaciniame skunde padaryta iÅ¡vada, kad byloje nÄra pakankamai duomenų, leidžianÄių neabejotinai konstatuoti, jog sužalojimai galÄjo atsirasti dÄl kokių nors tyÄinių J. M. veiksmų. 6.4. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisÄtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybÄ, turinÄiÄ reikÅ¡mÄs baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡sprÄsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais.
Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisÄjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1â4 dalys). Teismas apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi iÅ¡dÄstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo iÅ¡vadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisÄjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi bÅ«ti paremtas visų byloje esanÄių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.
Kartu atkreiptinas dÄmesys į tai, kad įrodymų patikimumas â tai vertinimo metu nustatoma savybÄ, reiÅ¡kianti, kad duomenys atitinka tikrovÄ. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esanÄiais įrodymais (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-689/2018). Duomenų pripažinimas įrodymais yra teismo prerogatyva. Teismas savo iÅ¡vadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumÄ ir tai turi leisti jam padaryti sprendime iÅ¡dÄstytas iÅ¡vadas. 6.5.
Apeliaciniame skunde iÅ¡ esmÄs teigiama, jog bylÄ nagrinÄjÄs pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarÄ klaidų dÄl jų pakankamumo bei patikimumo, neiÅ¡dÄstÄ teisinių argumentų dÄl iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo, nuosprendį grindÄ prielaidomis, t. y. padarÄ esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus. DÄl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkreÄiu atveju. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinÄjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ .
Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis turi bÅ«ti grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais įrodymais, kurie turi bÅ«ti neprieÅ¡taringi, nuoseklÅ«s, tarpusavyje susijÄ ir iÅ¡ jų analizÄs turi logiÅ¡kai iÅ¡plaukti kaltinamojo kaltÄ bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinanÄios iÅ¡vados, o kaltinimui prieÅ¡taraujantys duomenys turi bÅ«ti paneigti. Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų duomenų gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ iÅ¡sprÄsti ir atsakyti į klausimÄ , kuriais duomenimis vadovautis, o kuriuos atmesti.
NagrinÄjamu atveju sutiktina, kad buvo padarytos esminÄs įrodymų tyrimo klaidos, kurios reiÅ¡kia esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimÄ . 6.6. Kolegija pažymi, kad procesas apeliacinÄs instancijos teisme yra tokia baudžiamojo proceso stadija, kurioje teismas, paisydamas apelianto pateikto apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo priimto neįsiteisÄjusio nuosprendžio (nutarties) teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ , patikrina, ar teismo iÅ¡vadas patvirtina įrodymai, iÅ¡nagrinÄti teisiamajame posÄdyje, ar teismas atsižvelgÄ Ä¯ visas bylos aplinkybes, galinÄias paveikti teismo iÅ¡vadas, ar teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄtų įrodymų pakanka teismo iÅ¡vadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan.
PažymÄtina, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma tik tyÄia, o toks nusikaltimas laikomas padarytu tyÄia, jeigu jį darydamas asmuo suvokÄ pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatÄ, kad dÄl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir jų norÄjo (tiesioginÄ tyÄia) arba nors jų nenorÄjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginÄ tyÄia). ApeliacinÄs instancijos teismas pritaria, jog nagrinÄjamu atveju buvo iÅ¡naudotos visos protingos priemonÄs, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti N. Å . veido kairÄs pusÄs sumuÅ¡imo (kraujosruvos) atsiradimo aplinkybes, taÄiau duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų galima tvirtai pripažinti, kad J.
M. padarÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ , nÄra. NagrinÄjamu atveju duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galÄjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie J. M. kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.
7. Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, kad nusikalstamÄ veikÄ padarÄs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 2 straipsnį asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jei jis yra kaltas padarÄs nusikalstamÄ veikÄ ir jei jo veika atitinka BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytÄ nusikalstamos veikos sudÄtį. Pagal kasacinÄs instancijos teismo praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginÄijamai patvirtinanÄiais asmens kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias aplinkybes.
Teismo apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginÄijamai iÅ¡vadai apie asmens kaltumÄ . 7.1. Asmens pripažinimo kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ tvarkÄ nustato BPK. Å i tvarka grindžiama konstituciniais teisÄtumo, lygybÄs įstatymui ir teismui, nekaltumo prezumpcijos, vieÅ¡o ir teisingo bylos nagrinÄjimo, teismo ir teisÄjo neÅ¡aliÅ¡kumo ir nepriklausomumo, teisÄs į gynybÄ garantavimo ir kitais principais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d., 2000 m. gegužÄs 8 d., 2000 m. rugsÄjo 19 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai).
Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina, kad kaltinimo ir gynybos Å¡alys turi lygias teises teikti įrodymus, ginÄyti kitos Å¡alies argumentus, taÄiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrÄžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Kaltininko kaltÄ baudžiamojoje teisÄje nÄra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dÄl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nekaltumo prezumpcija reiÅ¡kia, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisÄjusiu teismo nuosprendžiu.
IÅ¡ nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinÄti neprivalo ir įrodinÄjimo naÅ¡tos negalima jam perkelti, visos abejonÄs, kurių negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai (in dubio pro reo). Å is principas draudžia esant nepaÅ¡alintų abejonių dÄl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdanÄioms institucijoms.
KonkreÄių nusikalstamos veikos požymių buvimÄ asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindÄs abejonių nekelianÄių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. 7.2. Bendrosios kompetencijos teismų instancinÄs sistemos paskirtis â sudaryti prielaidas aukÅ¡tesnÄs instancijos teismuose iÅ¡taisyti bet kurias fakto (t. y. teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisÄs (t. y. teisÄs taikymo) klaidas, kurias dÄl kokių nors priežasÄių gali padaryti žemesnÄs instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinÄtoje civilinÄje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje bÅ«tų įvykdytas neteisingumas, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų nukrypta nuo konstitucinio teisinÄs valstybÄs principo, pažeista asmens konstitucinÄ teisÄ Ä¯ tinkamÄ teismo procesÄ (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., rugsÄjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai, kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-190-648/2018).
IÅ¡ Å¡ių nuostatų iÅ¡plaukia ir apeliacinÄs instancijos teismo paskirtis užtikrinti, kad neįsiteisÄtų neteisÄti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, todÄl apeliacinÄs instancijos teismas, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesÄ reglamentuojanÄių normų reikalavimų, turi kruopÅ¡Äiai patikrinti kiekvieno apskųsto nuosprendžio teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ , t. y. ar teismo iÅ¡vadas patvirtina įrodymai, iÅ¡nagrinÄti teisiamajame posÄdyje, ar atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinÄias paveikti teismo iÅ¡vadas, ar teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄtų įrodymų pakanka teismo iÅ¡vadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). 7.3.
ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus dÄl J. M. kaltÄs, padarius nusikalstamÄ veikÄ , nesilaikÄ BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo iÅ¡samiai iÅ¡nagrinÄti visas bylos aplinkybes. Skundžiamame teismo nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dÄl faktinių bylos aplinkybių, susijusių su J. M. inkriminuota nusikalstama veika, kelia abejonių jų tikrumu ir tikslumu. Apkaltinamasis nuosprendis turi bÅ«ti pagrįstas įrodymais, neginÄijamai patvirtinanÄiais kaltinamojo kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
Toks nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas abejotinais faktais ir tikÄtinomis aplinkybÄmis, tokių faktinių aplinkybių pagrindu daromos iÅ¡vados taip pat yra tik abejotinos ir tikÄtinos. Atkreiptinas dÄmesys ir į tai, jog paprastai nuosprendyje daromos iÅ¡vados dÄl įvairių aplinkybių negali bÅ«ti grindžiamos principu, jog, jei nÄra įrodymų, nei aiÅ¡kiai paneigianÄių, nei aiÅ¡kiai patvirtinanÄių tam tikrÄ aplinkybÄ, vadinasi, ta aplinkybÄ nepaneigta; tai prieÅ¡tarauja loginio metodo, taikomo darant iÅ¡vadas, taisyklÄms.
Taigi teisÄjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis surinktų, teisme iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize, darytina iÅ¡vada, jog Å¡ioje byloje neįrodyta, kad J. M. padarÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Taigi apygardos teismas, atsižvelgdamas į visas iÅ¡dÄstytas aplinkybes, įvertinÄs, jog byloje esama abejonių, kurios negali bÅ«ti paÅ¡alintos ir turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamo asmens naudai, daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas dÄl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų naikinti PlungÄs apylinkÄs teismo Palangos rÅ«mų 2022 m. kovo 16 d. nuosprendį ir J.
M. iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi J. M. dÄl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo iÅ¡teisinamas, apeliacinÄs instancijos teismas dÄl skundo argumentų, susijusių su J. M. paskirtos bausmÄs pagrįstumu ir galimybe jÄ Å¡velninti BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, nebepasisako. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi ir 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : nuteistojo J.
M. gynÄjo advokato Jono Å pelverio apeliacinį skundÄ tenkinti. PlungÄs apylinkÄs teismo Palangos rÅ«mų 2022 m. kovo 16 d. nuosprendį panaikinti ir J. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Daiktinį įrodymÄ â CD laikmenÄ su garso įraÅ¡u â palikti saugoti baudžiamojoje byloje. TeisÄjos Kristina KakurinÄ Dalia KurseviÄienÄ Aurelija SadauskaitÄ