Legislator Case Law & Legislation
e45d0ab2-8855-4b32-8a18-838fee602bb5 AI generated

e45d0ab2-8855-4b32-8a18-838fee602bb5 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number e45d0ab2-8855-4b32-8a18-838fee602bb5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2022 m. kovo 16 d. nuosprendį panaikinti ir nuteistÄ jį J. M. iÅ¡teisinti, nesant jo veiksmuose jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties, arba 2) Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2022 m. kovo 16 d. nuosprendį pakeisti ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimo bausmės terminÄ nustatyti artimÄ minimaliam bei kartu su paskirta bausme neskirti baudžiamojo poveikio priemonių, teismo įpareigojimų ar pareigų, numatytų BK 48 straipsnyje, Å¡io kodekso IX ir X skyriuose.

Legislator headnote

AI generated

e45d0ab2-8855-4b32-8a18-838fee602bb5 · Klaipėdos apygardos teismas: 2.5. Taigi apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad tik nukentėjusiosios N. Å . parodymai yra nuoseklÅ«s ir teisingi, todėl jais galima tikėti ir vadovautis visa apimtimi. Taip pat nesutinkama su nuosprendyje padarytomis iÅ¡vadomis, jog liudytojų L. V. ir J. G. parodymai neprieÅ¡tarauja nukentėjusiosios parodymams bei juos papildo, o su kitais surinktais įrodymais sudaro vieningÄ Ä¯rodymų visumÄ , patvirtinančiÄ J. M. kaltę. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su nuosprendyje nurodytu liudytojų M.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-193-795/2022 Proceso Nr. 1-01-1-25355-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.4.6.5.1; 2.4.7 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 16 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Aušrai Čybienei, dalyvaujant prokurorei Danutei Rudienei, nuteistojo J.

M. gynėjui advokatui Jonui Å pelveriui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. M. gynėjo advokato Jono Å pelverio apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2022 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su lankymusi sveikatos priežiÅ«ros įstaigose.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. J. M. buvo nuteistas už tai, kad, muÅ¡damas ir smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ : J. M. 2021 m. liepos 26 d., apie 22.35 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vilos „(duomenys neskelbtini)“ kiemo pavėsinėje, smogė ranka nukentėjusiajai N. Å . į veidÄ , sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ atitinkančius sužalojimus – galvos-veido sumuÅ¡imÄ su kraujosruva kairės pusės smakro srityje.

II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Nuteistojo J. M. gynėjas advokatas J. Špelveris apeliaciniu skundu prašo:

1) Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2022 m. kovo 16 d. nuosprendį panaikinti ir nuteistÄ jį J. M. iÅ¡teisinti, nesant jo veiksmuose jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties, arba 2) Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2022 m. kovo 16 d. nuosprendį pakeisti ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimo bausmės terminÄ nustatyti artimÄ minimaliam bei kartu su paskirta bausme neskirti baudžiamojo poveikio priemonių, teismo įpareigojimų ar pareigų, numatytų BK 48 straipsnyje, Å¡io kodekso IX ir X skyriuose.

Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Å ioje byloje analizuota konfliktinė situacija pagal nukentėjusiosios iÅ¡keltÄ versijÄ susiklostė dėl nuteistojo J. M. ir nukentėjusiosios N. Å . civilinių teisinių santykių. Po Å¡alių dalyvavimo posėdyje (duomenys neskelbtini) teisme civilinėje byloje, kurioje nuteistasis buvo ieÅ¡kovas, o nukentėjusioji ieÅ¡kovo kviesta liudytoja, J. M. buvo nepatenkintas N. Å . duotų parodymų turiniu, dėl to jai priekaiÅ¡tavo, o tai ir sudarė Å¡io konflikto turinį.

Susiklosčius įtemptiems santykiams tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios, itin įdėmiai vertintina, ar konfliktinėje situacijoje nuteistojo veiksmai buvo padaryti tyčia ar iÅ¡provokuoti pačios nukentėjusiosios. 2.2. Galima daryti iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamoje byloje nepakanka įrodymų, kurie patvirtintų J. M. kaltę, atlikus kaltinime nurodytus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, t. y. sukėlus N. Å . fizinį skausmÄ ir padarius nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek jį apklausiant teisiamojo posėdžio metu, J.

M. teigė, kad įvykio metu buvo blaivus. TÄ dienÄ , po vykusio teismo posėdžio civilinėje byloje, buvo pavargęs, jautėsi blogai dėl (duomenys neskelbtini), vartojo vaistus, alkoholio negėrė, o vakare iÅ¡lydėjęs pažįstamus A. ir M. C., nuėjo ilsėtis. Jokio smÅ«gio ranka N. Å . į veidÄ ar kuriÄ nors kitÄ kÅ«no vietÄ nesudavė, mobiliojo ryÅ¡io telefono iÅ¡ jos neėmė. Nuteistasis yra įsitikinęs, kad nukentėjusioji jį apkalbėjo, turėdama savanaudiÅ¡kų tikslų jam pakenkti.

Taip pat J. M. parodė, kad jokio nepasitenkinimo dėl N. Å . duotų parodymų minėtoje civilinėje byloje jis nukentėjusiajai nereiÅ¡kė. 2.3. Atkreiptas dėmesys į tai, kad duodama parodymus nukentėjusioji N. Å . nebuvo nuosekli, jos parodymai pastebimai keitėsi kiekvienos apklausos metu, galbÅ«t reaguojant ir prisitaikant prie byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos. Byloje apklausti L. V. bei A. M. apklausų metu paneigė aplinkybę, kad J. M. sudavė N. Å . Liudytojai A. C. ir M. C. apklausų metu patvirtino, kad tÄ vakarÄ , apie 20 val., jie J.

M. kieme laikÄ leido kartu su nuteistuoju, o vėliau, iÅ¡vykstant į namus, jis juos palydėjo. Liudytojai tai pat paminėjo, kad, prieÅ¡ jiems iÅ¡vykstant, matė pavėsinėje sėdinčias N. Å ., L. V. ir R. A., kurios vartojo įvairius alkoholinius gėrimus. Liudytojos L. V. ir R. A. patvirtino, kad tiek dienos metu, tiek po pietų, kai N. Å . grįžo po teismo posėdžio, jos visos trys vartojo įvairius alkoholinius gėrimus ir buvo neblaivios. Aplinkybę, kad N. Å . ir L. V. vakare, apie 22 val., J.

M. pavėsinėje buvo girtos, patvirtino ir liudytoja J. G. 2.4. Liudytoja L. V. parodė, kad vakare, po pabuvimo pavėsinėje, jai grįžus iÅ¡ tualeto, N. Å . pasakė, kad J. M. jai sudavė ranka į veidÄ ir paėmė jos telefonÄ , nukentėjusioji taip pat prašė apžiÅ«rėti lÅ«pÄ . ApžiÅ«rėjusi N. Å . veidÄ ir lÅ«pas, jokių veido sužalojimų liudytoja nepastebėjo, J. M. ir A. M. pavėsinėje nebuvo. Girdėjo, kaip N. Å . skambino į policijÄ . Ryte, sutikusi N. Å ., ant jos veido jokių sužalojimų nematė.

Liudytoja J. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykio dienÄ , apie 22 val., grįžusi į namus, kuriuose pas J. M. tuo laiku nuomojosi kambarį, kieme pamatė N. Å . ir L. V., kurios abi akivaizdžiai buvo girtos ir bėgiojo po kiemÄ , taip pat girdėjo, kaip N. Å . Å¡aukė, kad jÄ mušė ir jai bėga kraujas, o L. V., jÄ apžiÅ«rėjusi, pasakė, kad jokio kraujo nėra. Tuo laiku į kiemÄ buvo išėjęs ir šį vaizdÄ stebėjo A.

M. 2.5. Taigi apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad tik nukentėjusiosios N. Å . parodymai yra nuoseklÅ«s ir teisingi, todėl jais galima tikėti ir vadovautis visa apimtimi. Taip pat nesutinkama su nuosprendyje padarytomis iÅ¡vadomis, jog liudytojų L. V. ir J. G. parodymai neprieÅ¡tarauja nukentėjusiosios parodymams bei juos papildo, o su kitais surinktais įrodymais sudaro vieningÄ Ä¯rodymų visumÄ , patvirtinančiÄ J. M. kaltę. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su nuosprendyje nurodytu liudytojų M.

C., A. C., R. A. parodymų vertinimu, nes nors Å¡ie liudytojai ir nematė paties įvykio bei N. Å . sužalojimo, tačiau patvirtino, kad nukentėjusioji vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo neblaivi. 2.6. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad specialisto iÅ¡vada buvo duota, vadovaujantis tik medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡u, gautu iÅ¡ VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikos. Specialisto iÅ¡vados tiriamojoje dalyje perraÅ¡yti pacientės N. Å . apžiÅ«ros duomenys, nurodyti minėtame medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e, kur taip pat pažymėta, kad, pasak pacientės, traumÄ ji patyrė liepos 27 d. muÅ¡tynių metu.

IÅ¡ to matyti, kad nukentėjusioji buvo sužalota ne tiriamo įvykio, kilusio liepos 26 d., bet liepos 27 d. muÅ¡tynių metu. Taigi apeliaciniame skunde padaryta iÅ¡vada, kad nukentėjusioji galbÅ«t buvo sužalota ar susižalojo visai kitu laiku, nenustatytoje vietoje ir nenustatytų muÅ¡tynių metu. J. M. turėtų bÅ«ti iÅ¡teisintas, nes byloje surinktų ir iÅ¡tirtų duomenų nepakanka pripažinti jį kaltu, padarius jam inkriminuotÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. 2.7. Jei apeliacinės instancijos teismas atmestų minėtus argumentus ir J.

M. pripažintų kaltu, jam turi būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Teismui paskyrus laisvės apribojimo bausmę, nustatytinas minimalus jos terminas ir neskirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, teismo įpareigojimai ir pareigos. Nuteistasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ir (duomenys neskelbtini) žmogus, gyvena iš gaunamos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pajamų, kurias gauna (duomenys neskelbtini), dėl to jam dažnai tenka išeiti iš namų vėlyvuoju paros metu. Laisvės apribojimo minimalaus termino nustatymas ir įpareigojimų nepaskyrimas paskatintų šį asmenį ateityje laikytis įstatymų ir nenusikalsti.

3. Teismo posėdžio baigiamųjų kalbų metu proceso dalyviai išsakė savo pozicijas dėl apeliacinio skundo:

1) gynėjas advokatas J. Å pelveris prašė J. M. iÅ¡teisinti arba sutrumpinti paskirtos bausmės terminÄ . Gynėjas atkreipė dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas vienu atveju liudytojų parodymus laikė patikimais ir jais grindė J. M. kaltę, kitu atveju laikė, kad liudytojai yra susiję (duomenys neskelbtini) ryÅ¡iais su nuteistuoju, suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymus vertino ribotai, t. y. kaip nepatikimus. Atkreipė dėmesį, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. specialisto iÅ¡vada pateikta, remiantis vien (duomenys neskelbtini) ligoninės dokumentais, kuriuose užfiksuoti nukentėjusiosios parodymai, jog sužalojimus ji patyrė muÅ¡tynių metu liepos 27 d., todėl lieka nepaÅ¡alintos abejonės, kur ir kada tiksliai susižalojo ar buvo sužalota nukentėjusioji N. Å . Kitų byloje esančių duomenų nepakanka nuteistojo kaltei pagrįsti;

2) prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti, nes pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino bylos medžiagÄ . Ä®rodymų visuma yra pakankama pripažinti J. M. kaltu, tuo labiau, kad visi liudytojai yra jo aplinkos asmenys ir vengė pasakoti apie įvykį, kurį matė. Nukentėjusiosios N. Å . sužalojimo mastas nustatytas tinkamai, abejonių neturi kilti. Prokurorės vertinimu, J. M. yra pakankamai veiklus, judrus, vysto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bylinėjasi teismuose, kas rodo jo konfliktiÅ¡kÄ charakterį, todėl nesama pagrindo jam Å¡velninti bausmę.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Nuteistojo J. M. gynėjo advokato J. Å pelverio apeliacinis skundas tenkintinas, o Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2022 m. kovo 16 d. nuosprendis naikintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 4 dalis ir 329 straipsnio 1 punktas). 4.1. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. 4.2. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ . Å ios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018). 4.3. Apeliaciniame skunde nagrinėjamu atveju yra keliami nuteistojo J.

M. kaltės ir įrodymų vertinimo klausimai. BÅ«tent Å¡iuos klausimus ir aptaria apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje. J. M. buvo kaltinamas ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2021 m. liepos 26 d., apie 22.35 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vilos „(duomenys neskelbtini)“ kiemo pavėsinėje, smogė ranka nukentėjusiajai N. Å . į veidÄ , sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ atitinkančius sužalojimus – galvos-veido sumuÅ¡imÄ su kraujosruva kairės pusės smakro srityje.

5. BK 140 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å iuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį vartojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

Kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius, faktines aplinkybes – kaltininko veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ ir panaudotas priemones, padėtį, buvusiÄ juos padarant, konflikto priežastį, eigÄ , kilusius padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-65-489/2018 ir kt.). IÅ¡ BK 140 straipsnio 1 dalies normos turinio matyti, kad įstatymų leidėjas neiÅ¡skyrė nei veikos padarymo tikslo, nei motyvų kaip bÅ«tinųjų jos sudėties požymių, todėl į kaltininko motyvus ir tikslus gali bÅ«ti atsižvelgiama skiriant bausmę, tačiau nėra keliamas reikalavimas kiekvienu atveju konstatuoti, kad kaltininkas tam tikrus veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį atliko bÅ«tent iÅ¡imtinai siekdamas sukelti jam skausmÄ ar nežymiai sutrikdyti jam sveikatÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-23-895/2016, 2K-231-976/2017). 5.1.

Teisiamojo posėdžio metu J. M. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir nurodė, kad įvykio dienÄ , grįžęs iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) teisme buvo nagrinėjama byla dėl jo ir jo (duomenys neskelbtini) civilinio ginčo, į namus (duomenys neskelbtini), pamatė kiemo pavėsinėje sėdinčias N. Å ., L. V. ir R. A., A. M. nebuvo. Visos moterys vartojo alkoholį – vynÄ , Å¡ampanÄ ir alų. Jis pats tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) sode su A.

C. ir M. C. Apie 20 val., iÅ¡lydėjęs A. ir M. C. iÅ¡ kiemo, nuėjo miegoti. Ä® pavėsinę nebuvo nuėjęs, alkoholio su L. V., N. Å . ir R. A. nevartojo, N. Å . nemušė, prieÅ¡ jÄ nesmurtavo, jokio telefono iÅ¡ jos nebuvo atėmęs. Nuteistasis pažymėjo, kad alkoholio jis iÅ¡vis nevartoja, nes turi (duomenys neskelbtini) problemų. Mano, kad N. Å . galėjo susižaloti sėsdamasi, kai krito ant lovos paaukÅ¡tinimo, kur yra dedama patalynė. J. M. manymu, nukentėjusioji jį melagingai apkalba, kadangi jis iÅ¡siaiÅ¡kino, kas ji yra ir kuo užsiima (t. 2, b. l. 43-46).

Taigi J. M. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltę nuosekliai neigė. Neigė sudavęs smÅ«gį N. Å . į veidÄ ir tokiu bÅ«du sukėlęs jai fizinį skausmÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai pritaria nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde padarytai iÅ¡vadai, jog duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų galima tvirtai pripažinti, kad J. M. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ , nėra. 5.2. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji N. Å . parodė, kad 2021 m. liepos 26 d. ji, kaip liudytoja, J.

M. praÅ¡ymu dalyvavo civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) teisme. Kai baigėsi teismo posėdis, vairuotojas jÄ ir J. M. iÅ¡leido prie vilos „(duomenys neskelbtini)“. TÄ vakarÄ visi vakarojo, vartojo alkoholį. Ji gėrė vynÄ , visi kiti gėrė stipresnius alkoholinius gėrimus. Kartu su ja prie stalo pavėsinėje buvo nuolatinis vilos gyventojas A. M. ir J. M. (duomenys neskelbtini) L. V. TÄ vakarÄ J. M. jai pradėjo reikÅ¡ti priekaiÅ¡tus dėl jos liudijimo teisme, buvo nepatekintas jos duotais parodymais, po to nuteistasis jÄ pradėjo įžeidinėti, keikėsi, vartojo necenzÅ«rinius žodžius, gÄ sdino, kad trenks, ir galiausiai trenkė į kairįjį skruostÄ .

SmÅ«gio metu J. M. stovėjo jai už nugaros, o ji per petį buvo atsisukusi į nuteistÄ jį kaire veido puse. N. Å . iÅ¡sigando, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, jautėsi pažeminta. Po smÅ«gio ji iÅ¡kart norėjo paskambinti į policijÄ , bet nuteistasis paėmė jos telefonÄ . Tada ji prisiminė, kad turi (duomenys neskelbtini) telefonÄ , ir bÅ«tent iÅ¡ Å¡io telefono paskambino į policijÄ . Policija įvykį užregistravo, ji pasakė pareigÅ«nams, kad gyvybei pavojus negresia, o kitÄ dienÄ parašė pareiÅ¡kimÄ .

Ji niekur negriuvo, be to, jei bÅ«tų griuvusi, bÅ«tų nusibrozdinusi kelį ar rankÄ , o ne skruostÄ . Kraujosruvos niekam nerodė, bet jos sumuÅ¡imus matė L. V. Po įvykio nukentėjusioji pasiliko miegoti viloje, nes neturėjo naktį kur eiti (t. 2, b. l. 13-14). 5.3. PareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad pareiÅ¡kėja N. Å ., pageidaujanti praneÅ¡ti apie įvykį, parodė, kad 2021 m. liepos 26 d. 22.35 val. adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), namo kieme esančioje pavėsinėje, žodinio konflikto metu jos pažįstamas J.

M. jai deÅ¡inės rankos kumščiu trenkė į veido kairės pusės sritį, taip sukėlė jai fizinį skausmÄ . Prašė pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir nubausti asmenį įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 1-3). Nors nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiosios parodymai kito kiekvienos apklausos metu, priderinant juos prie surinktų duomenų, tačiau su tokiu skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas negali sutikti. Matyti, kad tiek 2021 m. liepos 27 d. pareiÅ¡kime apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji N. Å . nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas įvykio, kai prieÅ¡ jÄ neva buvo vartotas fizinis smurtas, aplinkybes.

Taip pat negalima tvirtinti, jog nukentėjusiosios N. Å . parodymai, kuriuos ji davė, apklausta kaip liudytoja, 2021 m. rugpjūčio 12 d. (t. 1, b. l. 30-31) ir 2021 m. gruodžio 3 d. (t. 1, b. l. 34-35) skyrėsi dėl esminių aplinkybių, susijusių su įvykiu ir prieÅ¡ jÄ neva vartotu fiziniu smurtu, tiesiog kiekvienoje apklausoje N. Å . kai kurias reikÅ¡mingas detales patikslindavo arba savo parodymus papildydavo, tačiau pačių parodymų turinys kardinaliai tikrai nesiskyrė, ypač dėl neva J. M. suduoto smÅ«gio N. Å .

į veido kairę pusę. BÅ«tina atkreipti dėmesį, jog visų apklausų metu N. Å . tvirtino, kad tarp jos ir J. M. įvykusį konfliktÄ bei nuteistojo vartotÄ fizinį smurtÄ gali patvirtinti įvykį stebėję liudytojai. 5.4. Teismo posėdžio metu liudytoja L. V. parodė, kad J. M. pažįsta, jis yra jos buvęs (duomenys neskelbtini). Ji padeda jam tvarkytis, nes jo (duomenys neskelbtini) yra iÅ¡vykusi, jokio atlyginimo už tai negauna. Taip pat paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiosios nepažįsta, bet iki aptariamo įvykio yra mačiusi.

Prisimena, kad 2021 m. liepos 26 d., apie 10.30 val., ji atėjo į J. M. vilÄ , lauke sėdėjo R. A., su kuria ji kiemo pavėsinėje gėrė alų ir Å¡ampanÄ . Po to atvyko N. Å . Apie 14 val. N. Å . iÅ¡važiavo į teismÄ (duomenys neskelbtini). Apie 17 val. N. Å . grįžo, o liudytoja L. V. su R. A. toliau gėrė pavėsinėje Å¡ampanÄ . Pas J. M. buvo svečių, bet jie nebuvo atėję prie jų stalo. Vėliau namo iÅ¡vyko R. A. su savo vyru. Vakare prie stalo sėdėjo N. Å ., buvo priėjęs ir J.

M. Liudytoja matė, kaip J. M. paragavo vyno, tada prie stalo atėjo iÅ¡ darbo grįžęs A. M. Jie visi kalbėjosi įvairiomis temomis, J. M. N. Å . nepriekaiÅ¡tavo dėl parodymų teisme, jokio konflikto tarp jų nebuvo. Liudytoja buvo išėjusi penkioms ar deÅ¡imčiai minučių, o kai jos nebuvo, prie stalo sėdėjo J. M., A. M. ir N. Å . Kai liudytoja sugrįžo į pavėsinę, pamatė bėgančiÄ N. Å ., kuri Å¡aukė, kad jai trenkė J. M. Tada nukentėjusioji pradėjo liudytojos L.

V. klausti, ar pastaroji matė, kad J. M. jai trenkė, tuomet N. Å . parodė lÅ«pÄ , bet liudytoja negali pasakyti, kad nukentėjusiosios lÅ«pa buvo raudona ar sutinusi, kraujas nebėgo, ant skruostų jokių žymių taip pat nebuvo. Ji matė, kaip nukentėjusioji kvietė policijÄ , operatoriui pasakė, kad jai nekyla joks pavojus. Liudytoja taip pat girdėjo, kaip operatorius N. Å . pasiÅ«lė nueiti į artimiausiÄ policijos komisariatÄ , tačiau nukentėjusioji netrukus grįžo, sakė, kad policijoje tamsu ir nieko nėra.

Ryte liudytoja nematė, kad ant N. Š. veido būtų kraujosruvos, lūpa nebuvo ištinusi. Liudytoja L. V. nematė, kad J. M. būtų trenkęs N. Š., negirdėjo, kad jis jai būtų grasinęs. Taip pat liudytoja nematė, kad nukentėjusioji svirduliuotų ar būtų kur nors kritusi (t. 2, b. l. 15-16). Taigi šie liudytojos L. V. parodymai patvirtina, kad įvykio metu ji buvo stebėtoja, tačiau jokio konflikto tarp nukentėjusiosios N. Š. ir nuteistojo J. M. nematė ir jo paliudyti negali, tuo labiau nematė, kad J.

M. prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ bÅ«tų vartojęs fizinį smurtÄ . Nors nukentėjusioji N. Å ., duodama parodymus, tvirtino, kad vykusį konfliktÄ stebėjo ir gali jį paliudyti L. V., akivaizdu, jog pastaroji liudytoja konflikto nematė, o tuo metu, kai, anot nukentėjusiosios, J. M. jai sudavė į veidÄ , L. V. apskritai buvo trumpam pasiÅ¡alinusi iÅ¡ įvykio vietos, tačiau nei grįžusi, nei kitÄ rytÄ ji nematė jokių N. Å . sužalojimų ar kraujosruvų, tik girdėjo pastarÄ jÄ Å¡Å«kaujančiÄ , tačiau N. Å . iÅ¡orinė ir fizinė bÅ«klė neleido spręsti apie prieÅ¡ jÄ vartotÄ fizinį smurtÄ â€“ nukentėjusioji nebuvo iÅ¡sigandusi, neverkė, neÅ¡aukė iÅ¡ skausmo. 5.5.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. M. parodė, kad J. M. pažįsta, nuomojasi pas jį kambarį, nukentėjusiÄ jÄ taip pat iÅ¡ matymo pažįsta. Pamena, kad įvykio dienÄ grįžo apie 18 val., vakare išėjo parÅ«kyti į laukÄ . Prie stalo sėdėjo nukentėjusioji, J. M., ar buvo ir L. V., neprisimena. Jis prisėdo prie stalo ir pabuvo gal valandÄ ar dvi. Jis, sėdėdamas prie stalo, žiÅ«rėjo į telefonÄ , nesiklausė, kÄ kalbėjo kiti, vartojo alkoholį – brendį.

Jokio konflikto nebuvo. Pasėdėjęs jis nuėjo miegoti. Liudytojas nematė, kad J. M. bÅ«tų vartojęs alkoholinius gėrimus, nes mano, kad jo (duomenys neskelbtini) jam neleistų to daryti. Ar J. M. trenkė nukentėjusiajai, liudytojas taip pat nematė (t. 2, b. l. 16-17). Nors nukentėjusioji N. Å . ir šį liudytojÄ buvo nurodžiusi, kaip stebėjusį konfliktÄ ir galintį paliudyti fizinio smurto vartojimÄ prieÅ¡ jÄ , tačiau A. M. parodymai tokios nukentėjusiosios versijos neatitinka. Anot liudytojo, jis nepastebėjo jokio vykusios konflikto, tuo labiau negalėjo patvirtinti neva nukentėjusiajai į veidÄ J.

M. suduoto smÅ«gio, nes to paprasčiausiais nematė. AnalogiÅ¡kai nei vykusio konflikto, nei tuo labiau prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ N. Å . vartoto fizinio smurto negalėjo patvirtinti ir liudytojai A. ir M. C. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. C. parodė, kad ji 2021 m. liepos 26 d. iÅ¡ J. M. vilos (duomenys neskelbtini) su savo vyru iÅ¡važiavo apie 20 val. PrieÅ¡ iÅ¡važiuodami, su J. M. buvo vilos (duomenys neskelbtini) sode, kiemo pavėsinėje matė N. Å ., L. V. ir R. A., kurios gėrė vynÄ ir Å¡ampanÄ .

Juos iÅ¡lydėjo J. M. ir nukentėjusioji, jokių konfliktinių situacijų tarp J. M. ir N. Å . nebuvo. J. M. buvo blaivus, jis su svečiais gėrė tik kavÄ (t. 2, b. l. 38-39). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. C. davė analogiÅ¡kus parodymus kaip ir liudytoja M. C. (t. 2, b. l. 39). 5.6. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. G. parodė, kad ji J. M. pažįsta, nes anksčiau pas jį gyveno. 2021 m. liepos 26 d., apie 22 val., įėjusi į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kiemÄ , iÅ¡girdo moters riksmÄ â€“ riksmas sklido nuo kieme buvusio poilsio namelio.

Priėjusi arčiau, kieme pamatė N. Å ., kuri buvo neblaivi. Kieme buvo ir L. V., taip pat neblaivi. Apie tai, kad moterys buvo neblaivios, sprendė iÅ¡ jų blaÅ¡kymosi po kiemÄ ir neriÅ¡lios kalbos. Jos abi bėgiojo po kiemÄ , N. Å . Å¡aukė, kad jÄ mušė. Matė, kaip L. V. pasilenkė ir žiÅ«rėjo N. Å . į veidÄ , girdėjo, kaip L. V. pasakė N. Å ., jog nėra jokio kraujo. KitÄ rytÄ paklausė N. Å ., ar ji kreipsis į medikus, į kÄ N. Å . jai pasakė, jog važiuos į (duomenys neskelbtini).

Ji nematė jokių sužalojimų ant N. Å . veido (t. 2, b. l. 39-41). Akivaizdu, jog pastaroji liudytoja taip pat nematė nei konflikto tarp J. M. ir N. Å ., nei tuo labiau neva nuteistojo N. Å . į veidÄ suduoto smÅ«gio. Vis dėlto pastaroji liudytoja patvirtino liudytojos L. V. parodymus, kad ji apžiÅ«rėjusi N. Å . veidÄ nematė jokių sužalojimų ar kraujosruvų, jų beje nepastebėjo ir pati liudytoja J. G. nei įvykio metu, nei kitÄ rytÄ . Liudytojos J. G. girdėtas moters riksmas savaime negali patvirtinti prieÅ¡ N. Å . vartoto fizinio smurto, nes neaiÅ¡ki yra riksmo priežastis, kadangi liudytoja nematė paties įvykio – riksmÄ galėjo sukelti tiek skausmas, tiek tai galėjo bÅ«ti neblaivaus asmens elgesio pasekmė. 5.7.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. A. parodė, kad 2021 m. liepos 26 d. gyveno J. M. viloje, esančioje (duomenys neskelbtini). Vilos kieme (duomenys neskelbtini) namelyje tuo metu gyveno ir N. Å . IÅ¡ J. M. vilos įvykio dienÄ iÅ¡važiavo apie 14 val., bet tiksliai neprisimena. J. M. tÄ dienÄ matė tik ryte, kas vyko vakare, nežino. Kai liudytoja iÅ¡važiavo, prie stalo liko sėdėti L. V. ir N. Å . (t. 2, b. l. 41-43). Darytina iÅ¡vada, jog Å¡i liudytoja ne tik nestebėjo konflikto tarp nuteistojo J. M. ir nukentėjusiosios N. Å ., bet apskritai N. Å . nurodytu apytiksliu laiku, kai jai neva buvo suduotas smÅ«gis, jau buvo iÅ¡važiavusi iÅ¡ J.

M. vilos – aplinkybių, tiesiogiai susijusių su konfliktu tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios bei fizinio smurto vartojimu, liudytoja negali patvirtinti, nes įvykio metu nebuvo nurodytoje vietoje, t. y. jos parodymai yra daugiau susiję su pašalinėmis, mažiau reikšmingomis aplinkybėmis, tiesiogiai neapibūdinančiomis nusikalstamos veikos sudėtį sudarančių požymių. 5.8. Apibendrinant visų liudytojų parodymus, akivaizdžiai matyti, jog nė vienas nepatvirtino nukentėjusiosios N. Š. parodymų, kad matė ar girdėjo tarp jos ir J.

M. kilusį konfliktÄ , taip pat nepatvirtino, jog stebėjo ir / ar matė, kaip nuteistasis J. M. sudavė smÅ«gį nukentėjusiajai N. Å . į veidÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog kai kurie liudytojai – A. C., M. C. ir R. A. – nukentėjusiosios nurodytu laiku, kai neva jai buvo suduotas smÅ«gis į veidÄ , apskritai jau nebebuvo viloje „(duomenys neskelbtini)“, jos teritorijoje ar tuo labiau pavėsinėje, kur buvo vartojamas alkoholis ir tariamai vyko konfliktas. Taigi savaime suprantama, kad Å¡ių liudytojų parodymai yra susiję su papildomomis ir Å¡alutinėmis aplinkybėmis, kurios tiesiogiai nei patvirtina, nei paneigia smurto prieÅ¡ N. Å . faktÄ .

Pažymėtina, jog abejonių dėl to, ar J. M. vartojo alkoholį, teisiamajame posėdyje ištyrus ir įvertinus visus įrodymus, pašalinti nėra galimybės – aplinkybę, jog nuteistasis vartojo alkoholį patvirtino tik nukentėjusioji N. Š. ir liudytoja L. V., kad nuteistasis sėdėjo pavėsinėje, nurodė ir liudytojas A. M., tačiau jis tvirtino, jog J. M. alkoholio nevartojo, kiti liudytojai, kaip jau ir minėta, vakare nebebuvo įvykio vietoje arba nematė jo vartojančio alkoholinius gėrimus.

Kita vertus, nors Å¡ių dvejonių paÅ¡alinti nebėra galimybės, pati aplinkybė – vartojo ar nevartojo nuteistasis alkoholinius gėrimus – tiesiogiai nėra susijusi su BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiais ir negali patvirtinti J. M. kaltės dėl fizinio smurto vartojimo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ . Asmens kaltė negali bÅ«ti įrodinėjama, remiantis vien keliamų versijų realumu ar labiausiai tikėtina įvykių eiga, o ne objektyviais duomenimis, sudarančiais logiÅ¡kÄ Ä¯rodymų visumÄ .

Net ir įvertinus keliamos versijos realumÄ , kad nuteistasis J. M. galėjo vakaroti kartu su L. V., A. M. ir N. Å ., tai tikrai neįrodo nei kilusio konflikto, nei tuo labiau fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ . 5.9. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu liudytojų M. C., A. C. ir R. A. parodymų vertinimu, kad Å¡ių liudytojų parodymai patvirtina tik tai, jog jie įvykio dienÄ buvo J. M. viloje, kad R. A. kartu su N. Å . ir L. V. vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau jie nei patvirtina, nei paneigia esmines įvykio aplinkybes, nes Å¡ie liudytojai nei tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios vykusio konflikto, nei J.

M. smurtavimo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ fakto nematė ir negalėjo matyti, kadangi, kaip nustatyta, visi paminėti liudytojai iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡vyko anksčiau, nei įvyko aptariamasis įvykis. Vis dėlto apeliacinis teismas visiÅ¡kai nesutinka su skundžiamame nuosprendyje pateiktu liudytojų L. V., J. G. ir A. M. parodymų vertinimu, kadangi, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas Å¡ių liudytojų parodymus įvertino prieÅ¡taringai – juos laikė rezervuotais, t. y. nepatikimais, bet tuo pačiu jais bandė grįsti nuteistojo J.

M. kaltę. Vien ta aplinkybė, kad L. V., J. G. ir A. M. yra nuteistojo J. M. pažįstami, nesudaro jokio pagrindo nepasitikėti jų parodymais ir vertinti juos rezervuotai, kadangi, visų pirma, pati nukentėjusioji N. Š. taip pat yra J. M. pažįstama, t. y. ankstesnis J. M. pažinojimas ir atitinkamų santykių su juo palaikymas nesudaro pagrindo liudytojų parodymų vertinti kaip siekio pagerinti J. M. teisinę padėtį. Kita vertus, atmetus šių liudytojų parodymus, bylos medžiagoje taip pat nelieka užtektinai duomenų, kurie galėtų patvirtinti J.

M. kaltę dėl fizinio smurto vartojimo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ . Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje netinkamai įvertino liudytojų parodymus, nepaÅ¡alino Å¡ių parodymų vertinime likusių prieÅ¡taravimų, kadangi matyti, jog, nors pats nurodęs, kad L. V. ir J. G. parodymus laiko rezervuotais, kitoje vietoje teigia, kad L. V. ir J. G. parodymai neprieÅ¡tarauja nukentėjusiosios parodymams bei juos papildo ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningÄ Ä¯rodymų visumÄ , patvirtinančiÄ J.

M. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas yra nenuoseklus, jo atliktame įrodymų vertinime yra likę prieÅ¡taravimų, kurių negalima paÅ¡alinti, be to, teismas tais pačiais parodymais grindžia J. M. kaltę, nors kitoje vietoje nurodo, kad jie yra nepatikimi, aiÅ¡kiai neiÅ¡skirdamas, tai kuria parodymų dalimi vadovaujasi, o kuriÄ atmeta, nenurodydamas iÅ¡samių argumentų, kurie jam leidžia taip dviprasmiÅ¡kai vertinti tas pačias liudytojų aptartas aplinkybes.

Taigi apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų parodymus, nepaÅ¡alino tarp jų esančių prieÅ¡taravimų, juos vertino tendencingai ir neiÅ¡dėstė aiÅ¡kių motyvų, kodėl, laikydamas parodymus nepatikimais (vadovaudamasis jais rezervuotai), vis dėlto vėliau tais pačiais parodymais grindė J. M. kaltę, t. y. pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnyje įtvirtintų esminių įrodymų vertinimo reikalavimų.

6. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nė vieni iÅ¡ aptartų parodymų negali bÅ«ti savaime atmetami kaip neteisingi, tačiau, įvertinus tÄ aplinkybę, kad visi parodymai tarpusavyje yra itin prieÅ¡taringi, o be to, tik dalis asmenų įvykį matė ir dalyvavo jame tiesiogiai, darytina iÅ¡vada, jog asmens kaltė gali bÅ«ti įrodinėjama, remiantis tik tais parodymais, kuriuos patvirtina bylos medžiagoje užfiksuoti objektyvÅ«s duomenys, jeigu jie tarpusavyje sudaro vieningÄ (neprieÅ¡taringÄ ) visumÄ ir leidžia iÅ¡vadÄ daryti be pagrįstų abejonių. 6.1. (duomenys neskelbtini) registro duomenimis nustatyta, kad 2021 m. liepos 26 d. 22.41 val. bendruoju pagalbos telefonu, iÅ¡ mobiliojo telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambinęs asmuo pranešė, kad vilos savininkas trenkė pranešėjai į veidÄ , greitoji pagalba nereikalinga, pareiÅ¡kimÄ paraÅ¡ys per e-policija arba atvykusi į policijos komisariatÄ . 2021 m. liepos 27 d. 10.30 val.

į (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariatÄ kreipėsi N. Å ., pageidavusi dėl minėtų įvykių raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ (t. 1, b. l. 101-102). ApžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad apžiÅ«rėtas skambučio į (duomenys neskelbtini) iÅ¡ mobiliojo telefono numerio (duomenys neskelbtini) garso įraÅ¡as, o jį iÅ¡klausius, nustatyta, jog moteris praneÅ¡a, kad (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Å¡eimininkas jai trenkė per veidÄ , paėmė telefonÄ (t. 1, b. l. 108-109).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors Å¡ie duomenys byloje yra objektyviai užfiksuoti, tačiau jie yra paremti bÅ«tent pačios N. Å . pateiktais parodymais, situacijos vertinimu ir institucijoms nurodytomis aplinkybėmis, t. y. Å¡ie duomenys nėra užfiksuoti neÅ¡aliÅ¡ko stebėtojo, mačiusio ir girdėjusio vykusį konfliktÄ . Vien ta aplinkybė, jog N. Å . paskambino į policijÄ ir pranešė apie tariamai prieÅ¡ jÄ vartotÄ fizinį smurtÄ , nesant kitų objektyviai tÄ patvirtinančių duomenų, savaime negali įrodyti nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių realizavimo. 6.2. (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2021 m. rugsėjo 30 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad N. Å . nustatytas galvos – veido sumuÅ¡imas su kraujosruva kairės pusės smakro srityje.

Sužalojimas gavosi ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu, paveikus kairę smakro pusę, metu, kas neprieÅ¡tarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodyta viena trauminio kontakto žymė. Sužalojimas padarytas ne vėliau kaip 2021 m. liepos 28 d. (nurodyta kreipimosi į gydymosi įstaiga data), kas neprieÅ¡tarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. N. Å . padarytas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (t. 1, b. l. 50-51).

Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde yra teisingai pažymėta, kad specialisto iÅ¡vada buvo pateikta iÅ¡imtinai vadovaujantis tik nukentėjusiosios N. Å . medicininiais dokumentais, kuriuose užfiksuoti duomenys pagal jos parodymus – nusiskundimus dėl sveikatos bÅ«klės. Nors veido sumuÅ¡imas su kraujosruva kairės pusės smakro srityje buvo užfiksuoti objektyviai, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nesama galimybės nustatyti tiesioginio priežastinio ryÅ¡io tarp J. M. veiksmų ir atsiradusių N. Å . padarinių, kadangi ji į gydymo įstaigÄ kreipėsi ne iÅ¡kart po įvykio, o tik 2021 liepos 28 d., nors įvykis vyko 2021 m. liepos 26 d., be to, pati nukentėjusioji nurodė, kad traumÄ patyrė 2021 m. liepos 27 d. muÅ¡tynių metu, t. y. lieka tiksliai nenustatyta, kokiu laiku ir kokiomis aplinkybėmis nukentėjusioji N. Å . patyrė traumÄ . 6.3.

Ekspertizės aktÄ arba eksperto ar specialisto iÅ¡vadÄ teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu. Ekspertizės akto (specialisto iÅ¡vados), kaip įrodymo, vertinimui keliami reikalavimai nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, kad specialisto iÅ¡vada yra tik vienas iÅ¡ įrodymų, kuris teismo turi bÅ«ti įvertintas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus visas bylos aplinkybes.

IÅ¡vada ar aktas yra vertinamas ne atsietai, bet kartu su visais byloje surinktais duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose (Nr. 2K-2/2005, 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, 2K-129-495/2020). Taigi specialisto iÅ¡vada yra tik vienas iÅ¡ įrodymų, kuris patvirtina nukentėjusios patirto sužalojimo faktÄ , galimÄ jo atsiradimo mechanizmÄ ir laikÄ , tačiau Å¡is įrodymas nėra pakankamas. Byloje bÅ«tina nustatyti tiek kaltinamojo kaltę, t. y. tyčiÄ , tiek kitus kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti specialisto pateikta iÅ¡vada dėl nukentėjusiajai nustatyto sveikatos sutrikdymo masto ir jo galimo atsiradimo mechanizmo, tačiau visiÅ¡kai sutinka su apeliaciniame skunde padaryta iÅ¡vada, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių neabejotinai konstatuoti, jog sužalojimai galėjo atsirasti dėl kokių nors tyčinių J. M. veiksmų. 6.4. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡spręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais.

Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiÅ¡kianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-689/2018). Duomenų pripažinimas įrodymais yra teismo prerogatyva. Teismas savo iÅ¡vadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumÄ ir tai turi leisti jam padaryti sprendime iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas. 6.5.

Apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės teigiama, jog bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė klaidų dėl jų pakankamumo bei patikimumo, neiÅ¡dėstė teisinių argumentų dėl iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo, nuosprendį grindė prielaidomis, t. y. padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ .

Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis turi bÅ«ti grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais įrodymais, kurie turi bÅ«ti neprieÅ¡taringi, nuoseklÅ«s, tarpusavyje susiję ir iÅ¡ jų analizės turi logiÅ¡kai iÅ¡plaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados, o kaltinimui prieÅ¡taraujantys duomenys turi bÅ«ti paneigti. Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų duomenų gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ iÅ¡spręsti ir atsakyti į klausimÄ , kuriais duomenimis vadovautis, o kuriuos atmesti.

Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad buvo padarytos esminės įrodymų tyrimo klaidos, kurios reiÅ¡kia esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimÄ . 6.6. Kolegija pažymi, kad procesas apeliacinės instancijos teisme yra tokia baudžiamojo proceso stadija, kurioje teismas, paisydamas apelianto pateikto apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo priimto neįsiteisėjusio nuosprendžio (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , patikrina, ar teismo iÅ¡vadas patvirtina įrodymai, iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo iÅ¡vadas, ar teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų pakanka teismo iÅ¡vadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan.

Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma tik tyčia, o toks nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia) arba nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Apeliacinės instancijos teismas pritaria, jog nagrinėjamu atveju buvo iÅ¡naudotos visos protingos priemonės, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti N. Å . veido kairės pusės sumuÅ¡imo (kraujosruvos) atsiradimo aplinkybes, tačiau duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų galima tvirtai pripažinti, kad J.

M. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ , nėra. Nagrinėjamu atveju duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie J. M. kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

7. Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 2 straipsnį asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jei jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir jei jo veika atitinka BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį. Pagal kasacinės instancijos teismo praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias aplinkybes.

Teismo apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai iÅ¡vadai apie asmens kaltumÄ . 7.1. Asmens pripažinimo kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ tvarkÄ nustato BPK. Å i tvarka grindžiama konstituciniais teisėtumo, lygybės įstatymui ir teismui, nekaltumo prezumpcijos, vieÅ¡o ir teisingo bylos nagrinėjimo, teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo ir nepriklausomumo, teisės į gynybÄ garantavimo ir kitais principais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai).

Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina, kad kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nekaltumo prezumpcija reiškia, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

IÅ¡ nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodinėjimo naÅ¡tos negalima jam perkelti, visos abejonės, kurių negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai (in dubio pro reo). Å is principas draudžia esant nepaÅ¡alintų abejonių dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms.

Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimÄ asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. 7.2. Bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukÅ¡tesnės instancijos teismuose iÅ¡taisyti bet kurias fakto (t. y. teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje bÅ«tų įvykdytas neteisingumas, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamÄ teismo procesÄ (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-190-648/2018).

IÅ¡ Å¡ių nuostatų iÅ¡plaukia ir apeliacinės instancijos teismo paskirtis užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, todėl apeliacinės instancijos teismas, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų, turi kruopščiai patikrinti kiekvieno apskųsto nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , t. y. ar teismo iÅ¡vadas patvirtina įrodymai, iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje, ar atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo iÅ¡vadas, ar teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų pakanka teismo iÅ¡vadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). 7.3.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus dėl J. M. kaltės, padarius nusikalstamÄ veikÄ , nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti visas bylos aplinkybes. Skundžiamame teismo nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl faktinių bylos aplinkybių, susijusių su J. M. inkriminuota nusikalstama veika, kelia abejonių jų tikrumu ir tikslumu. Apkaltinamasis nuosprendis turi bÅ«ti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Toks nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis, tokių faktinių aplinkybių pagrindu daromos iÅ¡vados taip pat yra tik abejotinos ir tikėtinos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog paprastai nuosprendyje daromos iÅ¡vados dėl įvairių aplinkybių negali bÅ«ti grindžiamos principu, jog, jei nėra įrodymų, nei aiÅ¡kiai paneigiančių, nei aiÅ¡kiai patvirtinančių tam tikrÄ aplinkybę, vadinasi, ta aplinkybė nepaneigta; tai prieÅ¡tarauja loginio metodo, taikomo darant iÅ¡vadas, taisyklėms.

Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis surinktų, teisme iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize, darytina iÅ¡vada, jog Å¡ioje byloje neįrodyta, kad J. M. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Taigi apygardos teismas, atsižvelgdamas į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, įvertinęs, jog byloje esama abejonių, kurios negali bÅ«ti paÅ¡alintos ir turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamo asmens naudai, daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų naikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2022 m. kovo 16 d. nuosprendį ir J.

M. iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi J. M. dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo iÅ¡teisinamas, apeliacinės instancijos teismas dėl skundo argumentų, susijusių su J. M. paskirtos bausmės pagrįstumu ir galimybe jÄ Å¡velninti BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, nebepasisako. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi ir 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : nuteistojo J.

M. gynėjo advokato Jono Å pelverio apeliacinį skundÄ tenkinti. Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2022 m. kovo 16 d. nuosprendį panaikinti ir J. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Daiktinį įrodymÄ â€“ CD laikmenÄ su garso įraÅ¡u – palikti saugoti baudžiamojoje byloje. Teisėjos Kristina Kakurinė Dalia Kursevičienė Aurelija Sadauskaitė