Legislator Case Law & Legislation
e45c66dc-d4e3-44dc-be27-b42da94566a3 AI generated

Court allows claimant to establish legal significance of inheriting estate after mother's death.

Case Number e45c66dc-d4e3-44dc-be27-b42da94566a3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Allowed / Granted

Legislator summary

AI generated

The court of first instance ruled in favor of the claimant, establishing the legal significance of her inheritance of her mother's estate. The claimant argued she had de facto managed the property since her father's death and was the sole heir after her brother renounced his rights. The appellate court upheld this decision, confirming that the claimant's actions and the brother's waiver of inheritance rights legally validated her status as the heir.

Legislator headnote

AI generated

CPK 326 str. 1 d. 2 p.; CPK 331 str.: The court may establish the legal significance of a fact if the party's actions and the other party's waiver of rights confirm the party's entitlement to the estate.

Keywords

AI generated
inheritance acceptance legal significance of fact de facto management waiver of inheritance heir determination

Cited Legislation

AI generated
CPK 326 str. 1 d. 2 p.
CPK 331 str.
CPK 98 str. 1 d.
CPK 98 str. 2 d.
CPK 443 str. 6 d.

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-1405-933/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27044-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.4; 2.5.5; 2.5.9 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1491-820/2020 pagal pareiÅ¡kėjos J. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Suinteresuotieji asmenys L. Z., valstybės įmonė Turto bankas ir M. Å . Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja J. K. prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji po motinos P. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimÄ priėmė pradedama palikimÄ faktiÅ¡kai valdyti.

PareiÅ¡kimÄ grindė tuo, kad: 1.1. PareiÅ¡kėjos tėvas V. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Po V. Z. mirties liko jam nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Kadangi V. Z. buvo pripažintas neveiksniu, tai Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-04-27 nutartimi pareiÅ¡kėja buvo paskirta tėvo (V. Z.) globėja ir turto administratore. PareiÅ¡kėja persikėlė gyventi į ButÄ , kadangi reikėjo prižiÅ«rėti tėvus. PareiÅ¡kėja buvo deklaravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Bute nuo 2008-07-01.

Bute pareiÅ¡kėja gyveno nuo 2008 m. Po tėvo V. Z. mirties mokėjo komunalinius mokesčius, ButÄ prižiÅ«ri, tvarko, kaip savÄ . 1.2. PareiÅ¡kėja 2017-03-07 gavo raÅ¡tÄ iÅ¡ Vilniaus miesto 29-ojo notarų biuro, kuriame nurodoma, kad notarų biure vedama V. Z. paveldėjimo byla. RaÅ¡te nurodyta, kad paveldėjimo byla buvo pradėta pagal žmonos P. M. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo pagal testamentÄ . Testamentas buvo pripažintas negaliojančiu Vilniaus apygardos teismo 2012-12-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-2174-553/2012.

RaÅ¡te pažymėta, kad į Vilniaus miesto 29-ajį notarų biurÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo kreipėsi ir mirusiojo sÅ«nus (pareiÅ¡kėjos brolis) L. Z., kuris vėliau nuo palikimo atsisakė pateikęs notarui pareiÅ¡kimÄ . Notaro raÅ¡te nurodoma, kad visas mirusiojo V. Z. turtas testamentu, sudarytu 1992-04-29, kuris pripažintas galiojančiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19530-433/2013, paliktas mirusiojo vaikaitei (pareiÅ¡kėjos dukrai) D.

K. D. Å . (K.) mirė (duomenys neskelbtini) ir nepateikė notarui pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo. 1.3. PareiÅ¡kėja kreipėsi su pareiÅ¡kimu į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji po savo tėvo V. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimÄ priėmė pradedant jį faktiÅ¡kai valdyti. Ä®siteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-28694-592/2018 nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad pareiÅ¡kėja J.

K. po savo tėvo V. Z. mirties palikimÄ priėmė pradedama jį faktiÅ¡kai valdyti. Po aptarto teismo sprendimo, atsižvelgiant į tai, kad V. Z. anÅ«kė D. K., neįgyvendino savo, kaip įpėdinės teisių, atsirado teisinė situacija, jog visi paveldėjimo santykiai grįžo į pirminę padėtį, t. y. į V. Z. mirties dienÄ ir po V. Z. mirties jau atsirado trys įpėdiniai:

i) V. Z. dukra (pareiÅ¡kėja) J. K., kuri priėmė palikimÄ pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti; ii) V. Z. sunÅ«s L. Z., kuris dar 2008-11-05 pateikė notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo; iii) V. Z. žmona P. M., kuri paveldi kartu su pirmos eilės įpėdiniais vienÄ ketvirtadalį palikimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnis). 1.4. PareiÅ¡kėjos brolis L. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties palikimÄ priėmė jo žmona ir suinteresuotas asmuo – L. Z. 3/8 dalys Buto atitenka pareiÅ¡kėjai J.

K., 3/8 dalys L. Z., o 1/4 dalis liko registruota mirusiojo V. Z. vardu, kadangi V. Z. žmona P. M. savo privalomosios palikimo dalies neįregistravo. P. M. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties asmenys nepriėmė palikimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-03 sprendime buvo nustatytas prejudicinis faktas, kad pareiÅ¡kėja J. K. po savo tėvo V. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties gyveno Bute, valdė visÄ butÄ kaip savÄ . PareiÅ¡kėja ir po motinos P. M. mirties priėmė palikimÄ pradėjus faktiÅ¡kai jį valdyti, nors pati P. M. dėl tam tikrų aplinkybių ir neįregistravo daiktinių teisių.

2. Suinteresuotas asmuo L. Z. praÅ¡o atmesti J. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Nurodė, kad V. Z. įpėdiniai yra jo vaikai: pareiÅ¡kėja J. K. ir sÅ«nus L. Z., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Po L. Z. mirties L. Z. palikimÄ priėmė jo žmona L. Z. LikusiÄ dalį turto po V. Z. mirties priima L. Z. sÅ«naus įpėdinė L. Z.

3. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ prašė pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-03-05 sprendimu pareiÅ¡kėjos J. K. pareiÅ¡kimÄ atmetė. 4.1. Apylinkės teismas nustatė, kad V. Z. mirė (duomenys neskelbtini), P. M. mirė (duomenys neskelbtini), D. Å . (mergautinė pavardė K.) mirė (duomenys neskelbtini), L. Z. mirė (duomenys neskelbtini). V. Z. (duomenys neskelbtini) susituokė su P. M.

PareiÅ¡kėja J. Z. yra V. Z. ir P. M. dukra, kurios pavardė po santuokos pasikeitė į K.. Apylinkės teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėja yra P. M. įpėdinė pagal įstatymÄ . Butas nuosavybės teise priklauso: L. Z. – 3/8 dalys, J. K. – 3/8 dalys ir V. Z. – ¼ dalis. Apylinkės teismas taip pat nustatė, kad pareiÅ¡kėja nuo 2008-07-10 įregistravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Bute. IÅ¡ 2017-03-27 notarės raÅ¡to matyti, kad visas V. Z. turtas 1992-04-29 testamentu paliktas V. Z. vaikaitei D.

K., tačiau D. K. nepateikė pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ ir notaro biure nėra duomenų, kad D. K. buvo kreipusi dėl palikimo priėmimo. D. K. iki savo mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo ir nėra duomenų, kad bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusi valiÄ priimti palikimÄ . 4.2. Apylinkės teismas iÅ¡ Testamentų registrų iÅ¡raÅ¡o nustatė, kad L. Z. 2016-11-29 atsisakė P. M. palikimo. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nei mirusiojo V. Z. žmona P. M., nei mirusiojo sÅ«nus L. Z., nei mirusiojo vaikaitė D.

Å (K.) palikimo nepriėmė, neiÅ¡reiÅ¡kė valios jį (palikimÄ ) priimti nei pagal įstatymÄ nei pagal testamentÄ . Buto ¼ dalis liko registruota mirusiojo V. Z. vardu, kadangi V. Z. žmona P. M. savo privalomosios palikimo dalies neįregistravo. 4.3. Apylinkės teismas nustatė, kad D. Å . kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad bÅ«tų pripažintas galiojančiu testamentas, kuriuo V. Z. palikimÄ paliko D. Å . Teismas D. Å . ieÅ¡kinį tenkino. Duomenų, jog D. Å . V. Z. turtÄ bÅ«tų paveldėjusi byloje nėra, tačiau byloje nėra ir duomenų, jog D.

Å . nepaveldėjus V. Z. turto pagal testamentÄ , jį bÅ«tų paveldėjusi P. M. Aptartų duomenų nėra ir notaro pateiktoje paveldėjimo byloje. 4.4. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiÅ¡kėjos teiginiais, jog nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja paveldėjo P. M. turtÄ , bÅ«tų pagrindas įregistruoti P. M. nuosavybės teises į V. Z. turtÄ , o vėliau – įregistruoti pareiÅ¡kėjos nuosavybės teises. PareiÅ¡kėjos nurodoma aplinkybė, jog D.

Å . neiÅ¡reiÅ¡kus valios priimti turto, tÄ turtÄ galėjo paveldėti P. M., nes buvo padavusi pareiÅ¡kimÄ notarui dėl turto paveldėjimo, gali bÅ«ti pagrindu kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad P. M. priėmė palikimÄ pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti, arba pateikus pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo arba ginti savo teises kitais pagrindais, jei P. M. paveldėjo V. Z. turtÄ kitais pagrindais. PareiÅ¡kėja negali paveldėti palikėjos P. M. turto pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti, kurio dar nebuvo paveldėjusi.

PareiÅ¡kėjos nurodoma aplinkybė, jog palikėja turėjo teisę priimti palikimÄ ir savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kė notarui, gali bÅ«ti pagrindu pareiÅ¡kėjai kreiptis į teismÄ dėl palikėjos turtinių teisių gynimo, tačiau tai nėra pagrindas pripažinti, jog pareiÅ¡kėja priėmė P. M. palikimÄ pradėdama faktiÅ¡kai valdyti ir tuo pagrindu įforminti palikėjos P. M. nuosavybės teises į jos paveldėtÄ V. Z. palikimÄ . PareiÅ¡kėja neįrodė, jog faktiniu valdymu priėmė P. M. palikimÄ pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti, nes tokio P. M. palikimo turto byloje nenustatyta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 5. PareiÅ¡kėja J. K. apeliaciniu skunde prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-05 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Apeliacinį skundÄ grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis: 5.1. Ä®pėdinis, norėdamas paveldėti palikėjo turtÄ pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi pateikti įrodymus, jog jis (įpėdinis) pradėjo faktiÅ¡kai valdyti bÅ«tent palikėjo turtÄ .

Byloje yra 2017-03-07 raÅ¡tas iÅ¡ Vilniaus miesto 29-ojo notarų biuro, kuriame nurodoma, kad V. Z. sutuoktinė P. M. 2008-10-01 priėmė mirusiojo palikimÄ , pateikdama Vilniaus miesto 29-ajam notarų biurui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . 5.2. Teismas netinkamai aiÅ¡kino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008 nurodytus iÅ¡aiÅ¡kinimus. P. M. iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl palikimo priėmimo po savo sutuoktinio V. Z. mirties, pateikdama Vilniaus miesto 29-ajam notarų biurui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ ir šį palikimÄ priėmė nepaisant to, kad P. M. paveldėto turto neįregistravo.

Papildomai nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinti faktÄ , kad P. M. palikimÄ priėmė ir pradėjus faktiÅ¡kai jį (turtÄ ) valdyti nėra pagrindo. P. M. turtas aiÅ¡kiai nustatytas ir pareiÅ¡kėja įrodė, kad ¼ dalį Buto pareiÅ¡kėja paveldėjo po savo motinos P. M. mirties pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti.

6. Suinteresuotas asmuo L. Z. atsiliepime į pareiÅ¡kėjos J. K. apeliacinį skundÄ prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-05 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis: 6.1. Apeliantė nesuformulavo tiksliai savo praÅ¡ymo (apeliacinio skundo dalyko). Apeliantė teigia, kad P. M. buvo ¼ dalies paveldimo po V. Z. mirties turto savininkė. Tačiau patvirtinti šį teiginį nepateikė teismui dokumentų. Apeliantė teigia, kad pradėjo faktiÅ¡kai valdyti P. M. turtÄ , tačiau įrodymų, patvirtinančių tai, kad P. M. paveldėjo turtÄ faktiniu valdymu nepateikta.

Byloje yra įrodymas, kad P. M. iki mirties dienos gyveno savo bute uzufrukto pagrindais. 6.2. Iki mirties P. M. nepriėmė V. Z. turto nei vienu įstatymo nustatytu bÅ«du. V. Z. 2005-11-10 sudarė testamentÄ P. M. naudai. V. Z. mirė (duomenys neskelbtini). P. M. 2008-10-01 kreipėsi į notarÄ dėl paveldėjimo priėmimo pagal testamentÄ . Vilniaus apygardos teismas 2012-12-08 priėmė sprendimÄ dėl V. Z. testamento P. M. naudai negaliojančiu. Po 2012-12-08 P. M. nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo pagal įstatymÄ .

Vilniaus 29-ojo notaro biuro notarė 2013-03-29 pranešė apeliantei, kad jeigu pareiÅ¡kėja nesikreips į notarÄ dėl V. Z. palikimo priėmimo iki 2013-04-08, tai notarė laikys, kad pretenzijų dėl V. Z. turto J. K. neturi. Iki 2013-04-08 J. K. nesikreipė į notarę. Tuo pačiu metu į notarę galėjo kreiptis ir P. M., tačiau nesikreipė. Apeliantė 2017-04-20 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, palikimo priėmimo po V.

Z. mirties, kuriame nurodė, jog nei testamentinė įpėdinė D. K. (Å .), nei L. Z., nei P. M. neiÅ¡reiÅ¡kė savo valios priimti palikimÄ po V. Z. mirties. 6.3. V. Z. 1992-04-08 sudarė sutartį su (duomenys neskelbtini) seniÅ«nija dėl Buto pirkimo. Tuo metu V. Z. nebuvo santuokoje su P. M. P. M. negyveno V. Z. bute, todėl negalėjo priimti palikimo faktiniu valdymu. Apeliantė nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo po P. M. mirties. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

8. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

9. Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiÅ¡kėjos J. K. pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad pareiÅ¡kėja J. K. po motinos P. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimÄ priėmė pradedama jį (palikimÄ ) faktiÅ¡kai valdyti. Dėl faktinių aplinkybių, reikÅ¡mingų ginčo iÅ¡sprendimui 10. Bylos duomenimis nustatyta, kad:

i) V. Z. gimė (duomenys neskelbtini), o mirė – (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 5); V. Z. (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ su P. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) (el. b. t. 1, b. l. 12); V. Z. sutuoktinė P. M. gimė (duomenys neskelbtini), o mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 11); V. Z. su P. M. susilaukė dviejų vaikų: pareiÅ¡kėjos J. K. (mergautinė pavardė – Z.), gim. (duomenys neskelbtini), ir sÅ«naus L. Z., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 2, b. l. 6, 191).

11. Nustatyta, jog pareiškėja J. K. buvo susilaukusi dukters D. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) (el. b. t. 2, b. l. 103–104). D. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 121; t. 2, b. l. 205).

12. Bylos duomenys rodo, kad L. Z. (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ su L. Z., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 2, b. l. 49). L. Z. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 8–9).

13. V. Z. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 1992-04-08, pagrindu priklausė Butas (esantis (duomenys neskelbtini)) (el. b. t. 1, b. l. 22; t. 2, b. l. 16–17). Bylos duomenys rodo, kad V. Z. 2005-11-10 sudarė testamentÄ , kuriuo iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ palikti ButÄ sutuoktinei P. M. (el. b. t. 2, b. l. 8–9). Visgi, aptartas 2005-11-10 testamentas buvo pripažintas negaliojančiu (pagal L. Z. ieÅ¡kinį atsakovei P. M.) Vilniaus apygardos teismo 2012-12-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-2174-553/2012 (el. b. t. 2, b. l. 245–254).

14. Bylos duomenys rodo, kad V. Z. 1992-04-29 sudarė testamentÄ , kuriuo iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ ButÄ po savo mirties palikti anÅ«kei D. V. K. (vėliau D. K. pavardė keista į Å .) (el. b. t. 2, b. l. 264–269). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-08-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19530-433/2013 pripažino 1992-04-29 V. Z. testamentÄ galiojančiu (el. b. t. 1, b. l. 125–129). Vilniaus apygardos teismas 2014-04-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-12-258/2014 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-06 sprendimÄ paliko nepakeistÄ (el. b. t. 2, b. l. 130–136).

15. Ä®siteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-28694-592/2018 buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog J. K. po V. Z. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė V. Z. palikimÄ , pradedamÄ paveldėtÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti (el. b. t. 2, b. l. 183–186).

16. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019-09-04 iÅ¡raÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, Butas (esantis (duomenys neskelbtini)) priklauso: 1) 3/8 dalys buto – L. Z.; ii) ¼ dalis – V. Z. ir; iii) 3/8 dalys – J. K. (el. b. t. 1, b. l. 18–19). Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo 17. PareiÅ¡kėja J. K. siekia nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog ji po motinos P. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikėjos P. M. palikimÄ , pradedama faktiÅ¡kai velionės P. M. palikimÄ (turtÄ ) valdyti. Apylinkės teismas skundžiamu sprendimu nusprendė, kad pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas negali bÅ«ti tenkinamas, kadangi negalima paveldėti tokio turto, kurio neturėjo (nebuvo paveldėjusi) pati palikėja (P. M.), t. y. apylinkės teismas nustatė, kad velionė P. M. po sutuoktinio V. Z. mirties (duomenys neskelbtini) nepaveldėjo sutuoktiniui priklausiusio turto (1/4 dalies Buto).

18. Tam, kad velionio (bylos kontekste – P. M.) palikimas bÅ«tų įgytas, tai įpėdinis (bylos kontekste – pareiÅ¡kėja J. K.) turi velionio palikimÄ priimti vienu iÅ¡ įstatyme numatytų bÅ«dų: arba faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti, arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 1–2 dalys). Bylai aktualus teisinis reguliavimas, numatantis palikimo priėmimÄ , faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti.

19. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs (CPK 4 straipsnis), jog kiekvienas palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti atvejis yra individualus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012).

Toks kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas reiÅ¡kia, kad sprendžiant bylÄ dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktinės aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos individualizuotai, atsižvelgiant į objektyvias sÄ lygas, t. y. svarbu įvertinti, ar palikėjas faktiÅ¡kai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. ir iki mirties momento jo teisės į turtÄ , turtines teises ir kt. nebuvo prarastos (perleistos tretiesiems ir kt.), kiek laiko, kokiu bÅ«du ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksnius, t. y. kokie buvo įpėdinio tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jis rÅ«pinosi turtu kaip Å¡io turto savininkas (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-15 ApžvalgÄ bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1) (Teismų įstatymo 23 straipsnio 4 dalis).

20. Apylinkės teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiškėja (apeliantė) negali paveldėti palikėjos P. M. turto pradėdama jį faktiškai valdyti, kurio dar nebuvo paveldėjusi turto palikėja (P. M.). Pareiškėja (apeliantė) su aptariama skundžiamo apylinkės teismo sprendimo išvada nesutinka, todėl analizuotina, ar velionė P. M. mirties momentu turėjo turto, kuris galėjo būti paveldėjimo teisės objektu.

21. CK 5.1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog:

i) paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma; ii) paveldimo turto masė – nevienarūšė, nes paveldimi ne tik konkrečiai suformuoti kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės, turto apsunkinimai, su turtu susijusios prievolės, bet ir tų turto vienetų ir teisių kompleksai; iii) įstatyme neįtvirtinta iÅ¡samaus paveldimų teisių sÄ raÅ¡o ir absoliutaus palikėjo subjektinių teisių paveldėjimo principo, todėl sprendžiant dėl konkrečios teisės paveldėjimo reikia įvertinti teisinių santykių, iÅ¡ kurių teisė yra kilusi, reguliavimo ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2020, nutarties 25 punktas;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/ 2018, nutarties 15 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2009).

22. P. M. mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro 2016-11-29 paieÅ¡kos pagal fizinį asmenį (palikėjÄ P. M.) iÅ¡raÅ¡as rodo, kad velionės P. M. vardu buvo įregistruota uzufrukto teisė (el. b. t. 2, b. l. 198–199). Taip pat matyti, kad velionei P. M. priklausė 62,43 Eur kompensuojamoji senatvės pensijos suma (el. b. t. 2, b. l. 200). Testamentų registro 2019-03-12 iÅ¡raÅ¡e iÅ¡vieÅ¡intas palikėjo V. Z. palikimo priėmimo faktas nurodant, kad „Palikimo priėmimo data – 2008-10-01“ (el. b. t. 2, b. l. 66).

Bylos duomenys rodo, kad 2008-10-01 velionė P. M. Vilniaus miesto 29-ajame notarų biure padavė pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , kuris notarės buvo patvirtintas (el. b. t. 2, b. l. 2). Aptartame 2008-10-01 P. M. pareiÅ¡kime apie palikimo priėmimÄ nurodyta, kad „Po mano sutuoktinio mirties liko paveldimas turtas, kurį sudaro Butas/Patalpa – butas su rÅ«siu, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) m. sav.

PalikimÄ priimu ir praÅ¡au iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal testamentÄ â€œ. Nustatytos faktinės aplinkybės reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu buvo duomenų apie tai, kad 2008-10-01 P. M. buvo padavusi pareiÅ¡kimÄ dėl V. Z. palikimo priėmimo. Aptarta aplinkybė skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime plačiau neanalizuota.

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad palikimo priėmimo teisinis padarinys (pasekmė) – nuosavybės teisės į paveldėtÄ turtÄ ir atsakomybės už palikėjo skolas įgijimas (CK 5.1 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis), t. y. pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo notarui padavimas reiÅ¡kia palikimo priėmimÄ ir palikimÄ priėmęs įpėdinis nuo palikimo atsiradimo laiko yra laikomas priėmusiu palikimÄ (paveldėto turto savininku, nes nuosavybės teisei į palikimÄ atsirasti įstatymo nereikalaujama, kad notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo padavęs asmuo atliktų papildomus veiksmus – pradėtų turtÄ valdyti, atliktų registracijÄ ar kt.) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-538-916/2018, nutarties 13 punktÄ ; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-15 ApžvalgÄ bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1).

24. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog byloje buvo susiklosčiusios individualios faktinės aplinkybės, kurių tinkamas (ne)nustatymas ir (ne)įvertinimas galėjo turėti įtakos pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytai iÅ¡vadai, jog P. M. palikėjo V. Z. turto nepaveldėjo. Pirma, byloje reikÅ¡minga aplinkybė, jog P. M. buvo V. Z. įpėdinė pagal įstatymÄ (CK 5.2 straipsnio 1 dalis, 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas). P. M. buvo V. Z. sutuoktinė, kas reiÅ¡kia, kad P. M. buvo įstatyminė V.

Z. įpėdinė (CK 5.13 straipsnis). Antra, P. M. pareiÅ¡kimas apie palikėjo V. Z. palikimo priėmimÄ notarės patvirtintas 2008-10-01. Byloje nėra ginčo, kad P. M. pareiÅ¡kimÄ dėl V. Z. palikimo padavė nepraleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyto 3 mėnesių termino, todėl laikytina, jog P. M. V. Z. palikimÄ priėmė (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Teisinis reguliavimas numato, jog nors tas pats asmuo (įpėdinis) gali paveldėti keliais pagrindais (tiek pagal įstatymÄ , tiek pagal testamentÄ ), tačiau nei CK, nei kituose teisės aktuose nenumatyta, jog įpėdinis, priimdamas palikimÄ CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytu bÅ«du (paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo), turėtų detalizuoti kokiu teisiniu pagrindu – ar įstatymo, ar pagal testamentÄ â€“ priima palikimÄ .

CK 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, todėl negalima situacija, kai įpėdinis, kuris gali paveldėti tiek pagal testamentÄ , tiek pagal įstatymÄ , priimtų palikimÄ pagal testamentÄ , o pagal įstatymÄ â€“ ne, arba vice versa (liet. atvirkščiai). Tokios pozicijos iÅ¡ esmės laikomasi ir nacionalinėje teismų praktikoje (pasisakoma, kad asmuo, priėmęs palikimÄ pagal testamentÄ , nepraranda teisės paveldėti pagal įstatymÄ , o įpėdiniai paveldi daiktus, turtines teises bei pareigas nepriklausomai nuo paveldėjimo pagrindo) (žr.

Kauno apygardos teismo 2017-05-10 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2A-75-343/2017, sprendimo 44 punktÄ ; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-06-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2005), tiek teisės doktrinoje (žr. Augytė-Kamarauskienė, L; Bradaitė, S; Čaplinskienė, E. et. al. Paveldėjimo teisė. Vilnius: Lietuvos notarų rÅ«mai, 2018, p. 229; Vileita, A. Paveldėjimo teisė. Vilnius: Justitia, 2011, p. 12). Trečia, faktinė situacija rodo, kad V. Z. 2005-11-10 testamentas buvo pripažintas negaliojančiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-2174-553/2012 (el. b. t. 2, b. l. 245–254).

Visgi, pripažinus negaliojančiu testamentÄ , paveldėjimas lieka galimas pagal įstatymÄ (CK 5.2 straipsnio 2–3 dalys) (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-15 ApžvalgÄ bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1). Kadangi P. M. laikytina ir V. Z. įpėdine pagal įstatymÄ , pripažinus 2005-11-10 testamentÄ negaliojančiu P. M. neprarado teisės paveldėti pagal įstatymÄ . Ketvirta, bylos duomenys rodo, kad V. Z. buvo sudaręs dar vienÄ testamentÄ â€“ 1992-04-29, kuriuo visÄ turtÄ paliko savo anÅ«kei D.

K. (el. b. t. 2, b. l. 264–269). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19530-433/2013 (aptartas sprendimas paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2014-04-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-12-258/2014) 1992-04-29 testamentas buvo pripažintas galiojančiu (el. b. t. 2, b. l. 125–136). Visgi, byloje nėra duomenų apie tai, kad D. K. bÅ«tų padavusi pareiÅ¡kimÄ dėl V. Z. palikimo priėmimo, ar V. Z. palikimÄ bÅ«tų priėmusi kokiu nors kitu bÅ«du. Bylos duomenimis, D.

K. (Å .) mirė, o nuo D. K. (Å .) palikimo atsisakė sÅ«nus D. E. K. (el. b. t. 2, b. l. 173, 205–206, 264; civilinės bylos Nr. 2YT-28694-592/2018 b. l. 124). Jeigu įpėdinis atsisako palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimÄ , pripažįstama, kad paveldėjimo santykiai neatsirado arba asmuo iÅ¡ jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrÅ«ko (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2014).

Nenustatyta, kad V. Z. palikimas bÅ«tų priimtas D. K. (Å .). Penkta, nustatyta, kad P. M. paveldėjimo teisės liudijimas į V. Z. palikimÄ (turtÄ ) neiÅ¡duotas. Visgi, kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta (CPK 4 straipsnis), jog:

i) nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ . Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties; ii) nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo įpėdinis disponuoja paveldėjimo teisėmis į palikimÄ , bet ne palikimÄ sudarančiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-08-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-969/2018, nutarties 19 punktas;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Aptartas teisinis reguliavimas, teisėjų kolegijos vertinimus, visgi duoda pagrindo iÅ¡vadai, kad P. M. savo mirties momentu disponavo paveldėjimo teisėmis į sutuoktinio V. Z. palikimÄ pagal įstatymÄ . Paveldėjimo teisės, kaip turtinė teisė (CK 1.97 straipsnio 1 dalis. 1.112 straipsnio 2 dalis), taip pat gali bÅ«ti paveldima.

Aptariamu atveju tai reiÅ¡kia, kad P. M. mirties momentu ji disponavo turtu – paveldėjimo teise į sutuoktinio V. Z. turtÄ . Tokia aplinkybė paneigia apylinkės teismo iÅ¡vadÄ , kad P. M. savo mirties momentu neturėjo paveldėtino turto. Å eÅ¡ta, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog L. Z. (pareiÅ¡kėjos (apeliantės) brolis) 2016-11-29 notariniu pareiÅ¡kimu atsisakė nuo jam priklausančios palikimo dalies, atsiradusios mirus motinai P. M. (e. b. t. 2, b. l. 169, 189).

25. Byloje susiklostė tokia faktinė situacija, kai P. M. po V. Z. mirties priėmė palikimÄ , tačiau mirė nespėjusi palikimo įforminti, t. y. gauti paveldėjimo teisės liudijimo. Dėl Å¡ios priežasties sutiktina su apylinkės teismo pastebėjimu, kad pareiÅ¡kėja (apeliantė) turi teisę ginti savo teises tokiu bÅ«du, kad paveldėjimo teisės liudijimas P. M. bÅ«tų iÅ¡duotas į atitinkamÄ palikėjo V. Z. paveldimo turto dalį. Visgi, kaip taip pat teisingai pastebėjo apylinkės teismas, pripažinimas, jog pareiÅ¡kėja priėmė P. M. palikimÄ pradėdama faktiÅ¡kai valdyti turtÄ tik tuo pagrindu, kad bÅ«tų įformintos palikėjos P. M. nuosavybės teisės į jos (P. M.) paveldėtÄ V. . palikimÄ , negalimas.

26. Teisėjų kolegija pažymi, jog vienas iÅ¡ palikimo priėmimo bÅ«dų – kai nustatoma, kad įpėdinis pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Priimdamas palikimÄ Å¡iuo bÅ«du, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimÄ priėmė bei iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs (CPK 4 straipsnis), jog:

i) dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti; ii) veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus).

Ä®pėdinio aktyvÅ«s veiksmai, kurie sudaro pagrindÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad palikimas priimtas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti turtÄ , gali bÅ«ti palikimÄ sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimÄ , kaip palikimo savininkas visÄ palikimÄ užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vienÄ iÅ¡ jų. AktyvÅ«s palikimo priėmimo veiksmai gali bÅ«ti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimÄ sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, nutarties 20 punktas).

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, jog nei CK, nei kiti įstatymai nenumato, kad turtinės teisės negali būti paveldėtos faktiniu valdymu CK 5.51 straipsnio pagrindu. Byloje nustatyta, kad velionė P. M. yra pareiškėjos (apeliantės) motina, o pareiškėja (apeliantė) P. M. dukra. Bylos duomenys rodo, kad pareiškėja V. Z. turto paveldėjimo procese dalyvauja aktyviai reikšdama prašymus (el. b. t. 2, b. l. 151–159). Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-28694-592/2018 nustatyta, kad pareiškėja po V.

Z. mirties priėmė V. Z. palikimÄ , pardėdama V. Z. turtÄ faktiÅ¡kai valdyti (el. b. t. 2, b. l. 183–186). PareiÅ¡kėja pakankamai aktyviai deda pastangas, jog visos P. M. turtinės teisės bÅ«tų teisiÅ¡kai įregistruotos bÅ«tent pareiÅ¡kėjos vardu. L. Z., P. M. įpėdinis, atsisakė nuo P. M. palikimo priėmimo, o duomenų, kad kiti asmenys bÅ«tų reiÅ¡kę kokias nors pretenzijas dėl turtinių P. M. teisių nėra. PareiÅ¡kėja (apeliantė) faktiÅ¡kai gyvena iÅ¡ esmės (lot. de facto) Bute, todėl yra pakankamas pagrindas spręsti apie tai, kad pareiÅ¡kėja (apeliantė) po P. M. mirties faktiÅ¡kai įgyvendino P. M. priklausančias turtines (paveldėjimo) teises.

28. Kiti (likę) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir bylos teisinio rezultato neįtakoja. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

29. Apibendrinant aukščiau iÅ¡dėstytÄ darytina iÅ¡vada, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino individualias bylos aplinkybes ir dėl to netinkamai taikė ir aiÅ¡kino paveldėjimo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Dėl aukščiau nurodytų argumentų pareiÅ¡kėjos (apeliantės) J. K. apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – nustatomas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog pareiÅ¡kėja (apeliantė) po motinos P. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė P. M. palikimÄ pradėdama palikimÄ faktiÅ¡kai valdyti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

30. PareiÅ¡kėja, kreipdamasi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį (e. b. 1 t. 16 b. l.), taip pat į bylÄ buvo teiktas praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ suinteresuoto asmens L. Z. 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už procesinių dokumentų suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ teisme (e. b. 1 t. 17, 21, 70-71, 72 b. l.). PareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas nagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas), o CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas ar jų interesai prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas.

31. CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes:

1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus;

2) bylos sudėtingumÄ ;

3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje). PareiÅ¡kėjos ir suinteresuoto asmens L. Z. suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, todėl tenkinus pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ yra pagrindas priteisti iÅ¡ suinteresuoto asmens L. Z. pareiÅ¡kėjos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 38 Eur žyminio mokesčio ir 1 000 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinio proceso metu 32.

Kadangi pareiÅ¡kėjos (apeliantės) apeliacinis skundas tenkintas, todėl suinteresuoti asmenys neturi teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ bei atlyginimÄ . PareiÅ¡kėja (apeliantė) J. K. už apeliacinį skundÄ sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį, o kitų įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė. PareiÅ¡kėjos ir suinteresuoto asmens L. Z. suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, todėl tenkinus pareiÅ¡kėjos apeliacinį skundÄ yra pagrindas priteisti iÅ¡ suinteresuoto asmens L.

Z. pareiÅ¡kėjos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 38 Eur žyminio mokesčio (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjos J. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja J.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po motinos P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikėjos P. M. palikimÄ , P. M. palikimÄ pradėjusi faktiÅ¡kai valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas pareiÅ¡kėjai J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nustatytinas palikėjos P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimui priimti. Priteisti iÅ¡ suinteresuoto asmens L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 038 Eur (vienÄ tÅ«kstantį trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų pareiÅ¡kėjos J.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai. Priteisti iš suinteresuoto asmens L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme pareiškėjos J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai. Teisėjai Irmantas Šulcas Žilvinas Terebeiza Tomas Venckus