Legislator Case Law & Legislation
2019-01-30 Nr. AB-2744-3-65-3-00460-2016-6 AI generated

2019-01-30 Nr. AB-2744-3-65-3-00460-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2019-01-30 Nr. AB-2744-3-65-3-00460-2016-6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

2019-01-30 Nr. AB-2744-3-65-3-00460-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas R. V. padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus (toliau – Skyrius), priteisti 3 112,81 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-391-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00460-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 28.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. V. padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus (toliau – Skyrius), priteisti 3 112,81 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2016 m. vasario 22 d. prašymu (toliau – Prašymas) iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės kreipėsi į Skyrių dėl antrinės teisinės pagalbos jam suteikimo bei advokato I. T. paskyrimo civilinėje byloje, apeliacinio skundo parengimo bei atstovavimo jam apeliacinės instancijos teisme. Tačiau Skyrius 2016 m. kovo 16 d. raštu Nr. (2.4)-NO-2-1509 (toliau – 2016 m. kovo 16 d. raštas) jį informavo apie antrinės teisinės pagalbos tvarką, jam buvo pateikta užpildyti prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą forma bei pareikalauta pateikti dokumentus, įrodančius teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Skyrius, iki 2016 m. balandžio 15 d. negavęs iš pareiškėjo užpildyto nustatytos formos prašymo ir dokumentų, 2016 m. birželio 29 d. raštu Nr.(2.4)-NO-2-3852 (toliau – 2016 m. birželio 29 d. raštas) jo Prašymą paliko nenagrinėtą. Nei Skyriaus 2016 m. kovo 16 d. rašto, nei 2016 m. birželio 29 d. rašo pareiškėjas nėra gavęs, apie juos sužinojo tiktai nagrinėjant administracinę bylą. Dėl to, kad pareiškėjui nebuvo suteikta antrinė teisinė pagalba, nepaskirtas advokatas, Panevėžio apygardos teismas priėmė jam nepalankią 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-636-278/2016. Pareiškėjo patirtą turtinę žalą sudaro Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eS-44-902/2016 priteista iš jo 3 112,81 Eur suma Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, naudai. Pareiškėjas patyrė ir neturtinę žalą, kuri pasireiškė depresija, išgyvenimais, buvo pažemintas jo orumas. Neturtinė žala vertintina 10 000 Eur.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Skyrius atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Skyrius gavo pareiškėjo laisvos formos Prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme ir paskirti advokatą, tačiau pareiškėjas su Prašymu nepateikė dokumentų, įrodančių jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, todėl 2016 m. kovo 16 d. raštu pareiškėjas informuotas apie antrinės teisinės pagalbos teikimo sąlygas ir tvarką. Kartu su šiuo raštu pareiškėjui buvo išsiųsta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-301 patvirtinta Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą forma, metinės pajamų ir turto deklaracijos antrinei teisinei pagalbai gauti forma ir jos pildymo taisyklės. Kadangi pareiškėjas per Skyriaus nustatytą terminą nepateikė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 straipsnio 1 dalyje (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-270 redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) nurodytų dokumentų ir minėtos formos prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą, Skyrius 2016 m. birželio 29 d. raštu pareiškėjo laisvos formos Prašymą paliko nenagrinėtą. Skyrius nepadarė neteisėtų veiksmų, todėl valstybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą pareiškėjui.

II. 4. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas pažymėjo, kad, vertinant pareiškėjo skundo pagrįstumą, būtina patikrinti, ar viešojo administravimo subjektas, 2016 m. birželio 29 d. raštu palikdamas pareiškėjo prašymą nenagrinėtu, veikė teisėtai.

6. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju Skyrius, nustatęs, kad pareiškėjas pateikė netinkamos formos prašymą antrinei teisinei pagalbai suteikti ir nepateikė visų sprendimui priimti reikalingų dokumentų, vadovavosi Įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi (2014 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. XII-1417 redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) ir 2016 m. kovo 16 d. raštu nustatė terminą iki 2016 m. balandžio 15 d. pateikti nustatytos formos prašymą antrinei teisinei pagalbai suteikti bei Prašymą pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėjas per Skyriaus nustatytą terminą nepateikė nustatytos formos prašymo antrinei teisinei pagalbai suteikti ir nepateikė sprendimui priimti reikalingų dokumentų. Todėl Tarnyba 2016 m. birželio 29 d. raštu informavo pareiškėją, kad jo laisvos formos Prašymą paliko nenagrinėtą.

7. Iš Skyriaus pateikto siunčiamų dokumentų išrašo teismas nustatė, kad 2016 m. kovo 16 d. raštas ir 2016 m. birželio 29 d. raštas registruoti elektroninės valdymo sistemos „Kontora“ registre ir jie buvo išsiųsti šių raštų priėmimo dienomis, t. y. 2016 m. kovo 16 d. ir 2016 m. birželio 29 d. Kadangi Įstatyme nėra nurodyta, kokia pašto siunta (registruota ar paprasta) turi būti siunčiamas sprendimas, Skyrius minėtus raštus pareiškėjui išsiuntė paprasta pašto siunta. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginį, kad jis Skyriaus siųstų jam 2016 m. kovo 16 ir 2016 m. birželio 29 d. raštų nėra gavęs ir tai atsitiko dėl Skyriaus kaltės.

8. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Skyrius, nesuteikdamas pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos civilinėje byloje dėl apeliacinio skundo parengimo ir pareiškėjo atstovavimo apeliacinės instancijos teisme, nepažeidė Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, veikė teisėtai. Nenustatęs Skyriaus, kaip viešojo administravimo subjekto, neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti jam turtinę ir neturtinę žalą.

III. 9. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Nurodo, kad kreipėsi į Vilniaus pataisos namų administraciją su prašymu pateikti pažymą apie tai, ar buvo gautas jam pateiktas laiškas iš Skyriaus laikotarpiais nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. ir nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2016 m. liepos 15 d. Vilniaus pataisos namai išdavė 2017 m. liepos 5 d. pažymą Nr. 42-742(1), patvirtinančią, kad minėtu laikotarpiu Vilniaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyrius iš Skyriaus negavo jokių laiškų.

10. Atsakovas atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad palaiko savo argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą, ir kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti turtinės ir neturtinės žalos, kurią jis teigia patyręs dėl neteisėtų Skyriaus veiksmų (neveikimo) (dėl Skyriaus veiksmų (neveikimo) jam nebuvo suteiktos advokato paslaugos apeliacinio proceso stadijoje civilinėje byloje Nr. e2S-636-278/2016).

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundo netenkino, konstatavęs, kad Skyrius neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu nepadarė. Pareiškėjas su šiuo teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad iš Skyriaus jokių laiškų (raštų, sprendimų) laikotarpiais nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. ir nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2016 m. liepos 15 d. negavo, o tai patvirtina jo pateikta Vilniaus pataisos namų 2017 m. liepos 5 d. pažyma Nr. 42-742(1) (b. l. 94).

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

14. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, sutinka su žemesnės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams (žr. šios nutarties 6–8 p.) ir jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

16. Nors pareiškėjas nurodo, kad iš Skyriaus jokių laiškų (raštų, sprendimų) laikotarpiais nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. ir nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2016 m. liepos 15 d. negavo (tai patvirtina jo pateikta Vilniaus pataisos namų 2017 m. liepos 5 d. pažyma Nr. 42-742(1), tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas Prašyme (b. l. 26), į kurį buvo atsakyta Skyriaus 2016 m. kovo 16 d. raštu (b. l. 27–28) ir kuris 2016 m. birželio 29 d. raštu paliktas nenagrinėtas (b. l. 31), nurodė adresą – (duomenys neskelbtini), – o ne Vilniaus pataisos namų adresą – (duomenys neskelbtini). Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, Skyriaus pateiktas siunčiamų dokumentų išrašas (b. l. 65–66) patvirtina, kad 2016 m. kovo 16 d. raštas ir 2016 m. birželio 29 d. raštas buvo išsiųsti šių raštų priėmimo dienomis būtent pareiškėjo Prašyme nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini).

17. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, jog pareiškėjas privalo bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (1 p.), teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją (2 p.). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų informavęs atsakovo atstovą, jog priimtus sprendimus, raštus jam reikia siųsti kitų adresu negu tuo, kuris nurodytas Prašyme. Be to, negavęs pageidaujamo sprendimo (norimos informacijos) iš Skyriaus, pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į atsakovą, aiškiai nurodydamas, į kokius teiktus atsakovui prašymus jis nėra gavęs atsakymo, taip pat informuodamas, kad jis yra kalinamas Vilniaus pataisos namuose ir visus dokumentus reikia siųsti minėtos įkalinimo įstaigos adresu. Todėl vertintina, kad pats pareiškėjas tinkamai nevykdė minėtos jam nustatytos pareigos bendradarbiauti su institucija, priimančia sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo.

18. Taigi pripažintina, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog Skyrius padarė neteisėtus veiksmus (neteisėtai neveikė) pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjui neįrodžius konkrečių neteisėtų atsakovo veiksmų, t. y. nesant vienos iš būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygų, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str. 1 d., 6.250 str. 1 d., 6.271 str. 1 d.).

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti, remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė