2020-10-14 Nr. AB-19038-3-61-3-00749-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2819-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00749-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl nutarimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. K. (V. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundais (2019 m. vasario 20 d. (administracinė byla Nr. I-2518-1066/2019, teisminio proceso Nr. 3-61-3-00749-2019-5) ir 2019 m. balandžio 10 d. (administracinė byla Nr. I-3248-331/2019, teisminio proceso Nr. 3-61-3-01441-2019-5)) prašydamas: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. NN-76 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ (toliau – ir I Nutarimas); 2) panaikinti Departamento 2019 m. kovo 27 d. nutarimą Nr. NN-401 „Dėl nuteistojo perkėlimo (V. K.)“ (toliau – ir II Nutarimas); 3) priteisti 1 100,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą (500,00 Eur pagal 2019 m. vasario 20 d. skundą ir 600,00 Eur pagal 2019 m. balandžio 10 d. skundą).

2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 2 d. nutartimi administracines bylas pagal minėtus pareiškėjo skundus sujungė į vieną bylą.

3. Pareiškėjas dėl I Nutarimo paaiškino, kad jam 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimu buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams. Pareiškėjas buvo perkeltas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2 sektoriaus į 3 sektorių, tačiau minėta įstaiga atsiliepime administracinėje byloje Nr. I-1447-406/2019 nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimo nėra, nors jis buvo pasirašytas Pravieniškių PN-AK direktoriaus. Nors nebuvo teisėto pagrindo pareiškėjo perkelti į kitą sektorių, pareiškėjas buvo paprastojoje grupėje, iki jo suėmimo pabaigos likus mėnesiui, Departamentas priėmė skundžiamą I Nutarimą ir neteisėtai perkėlė pareiškėją bausmę tęsti Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K). I Nutarime teigiama, kad pareiškėjas sistemingai ir itin piktybiškai pažeidinėja bausmės atlikimo režimo reikalavimus, į taikomas resocializacijos bei drausminio poveikio priemones nereaguoja, demonstratyviai ignoruoja nustatytą tvarką ir draudimus. Departamentas analogiškus nutarimus priėmė ir kitų nuteistųjų atžvilgiu, tai rodo formalų tokių nutarimų pagrindą. 2019 m. gegužės 8 d. pareiškėjas patikslino skundą bei nurodė, kad dėl I Nutarimo jis buvo priverstas kalėti vienas, nežmoniškomis sąlygomis ir patyrė apribojimų, nepatogumų, jam nebuvo užtikrintas gydymas, diagnozuotos (duomenys neskelbtini) paūmėjimas, dėl to jam atlygintina neturtinė žala.

4. Pareiškėjas dėl II Nutarimo paaiškino, kad Pravieniškių PN-AK 2019 m. kovo 12 d. nutarimu jis buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 12 mėnesių. Pravieniškių PN-AK 2019 m. kovo 15 d. nutarimu perkeltas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams dėl to, jog atsisakė eiti į jam paskirtą būrį. Dėl nurodytų aplinkybių Departamentas 2019 m. kovo 27 d. priėmė skundžiamą II Nutarimą, kuriuo perkėlė pareiškėją nuobaudos atlikimui į Lukiškių TI-K, šiuo metu pareiškėjas laikomas Vilniaus pataisos namuose (toliau – ir Vilniaus PN). Pareiškėjas teigė, kad sistemingai ir piktybiškai bausmės režimo nepažeidinėjo, įstaigos reikalavimų neignoravo. Departamentas neteisėtai elgiasi jau antrą kartą ne tik pareiškėjo, tačiau ir kitų nuteistųjų atžvilgiu. Todėl pareiškėjas prašė priteisti neturtinę žalą.

5. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Departamentas nurodė, kad pareiškėjui Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. rugsėjo mėnesį nutarimu buvo skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams. Departamentas, atsižvelgęs į gautą medžiagą, 2019 m. vasario 7 d. priėmė skundžiamą I Nutarimą, kuriuo pareiškėjas buvo perkeltas į Lukiškių TI-K, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsniu ir Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 (toliau – ir Aprašas) 3.8 papunkčio nuostatomis. Dėl I Nutarime įsivėlusios rašybos klaidos pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo perkeltas ne tolimesniam bausmės, o nuobaudos atlikimui. Ši klaida ištaisyta Departamento 2019 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. NN-290. Departamentas, priimdamas sprendimą perkelti pareiškėją, vadovavosi teisės aktais, Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas nepateikė jokių neturtinę žalą patvirtinančių įrodymų, buvo teisėtai ir pagrįstai perkeltas į kitą įstaigą.

7. Departamentas dėl II Nutarimo paaiškino, kad Departamento direktorius, atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 20 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus teikimą Nr. 61-1198 „Dėl nuteistojo perkėlimo iš pataisos namų kamerų tipo patalpų į kalėjimą nuobaudos atlikti“, konstatavo, jog pareiškėjas sistemingai ir itin piktybiškai pažeidinėja bausmės atlikimo režimo reikalavimus, nereaguoja į taikomas resocializacijos bei drausminio poveikio priemones, demonstratyviai ignoruoja nustatytą tvarką ir draudimus, todėl nutarė pareiškėją iš Pravieniškių PN-AK perkelti į Lukiškių TI-K (juridinis asmuo Lukiškių TI-K pasibaigė dėl reorganizacijos ir nuo 2019 m. balandžio 1 d. prijungtas prie Vilniaus PN). Priimdamas II Nutarimą, Departamentas vadovavosi galiojančiais teisės aktais, veikė teisėtai ir pagrįstai.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 3 d. sprendimu pareiškėjo V. K. skundą tenkino iš dalies, t. y., panaikino Departamento 2019 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. NN-76 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“, o kitą skundo dalį atmetė.

9. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas S. N. ir jaunesnysis specialistas E. Ž. 2018 m. rugsėjo 1 d. įstaigos direktoriaus pavaduotojui, atliekančiam direktoriaus pareigas, pateikė tarnybinius pranešimus, kuriuose nurodė, jog pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 1 d. apie 19.20 val. KPP-2 patalpoje kategoriškai atsisakė gyventi direktoriaus įsakymu jam paskirtoje gyvenamojoje vietoje 21-ame būryje 4-oje brigadoje. Savo atsisakymo motyvų jis konkrečiai neįvardijo, tik abstrakčiai paminėjo, nenurodė priežasčių, kurių pagrįstumą būtų galima patikrinti. Tuo pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 65 punktą. Pareiškėjas tą pačią dieną (2018 m. rugsėjo 1 d.), pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad atsisako eiti gyventi į jam paskirtą būrį, esant būtinybei, priežastis pateiks atskirai. Pravieniškių PN-AK drausmės komisija 2018 m. rugsėjo 3 d. surašė teikimą Nr. 62-4120 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriame nurodė, kad pareiškėjas sistemingai pažeidinėja bausmės atlikimo režimo reikalavimus, į taikomas socialinės reabilitacijos bei drausminio poveikio priemones nereaguoja, ignoruoja nustatytą tvarką, kategoriškai atsisako laikytis nustatytų pareigų ir draudimų, kito pobūdžio drausminio poveikio priemonės pareiškėjo elgesiui teigiamo poveikio nedaro ir siūlė pareiškėjui skirti perkėlimą į kamerų tipo patalpas 6 mėnesius.

10. Pravieniškių PN-AK direktorius 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 08-1411 paskyrė pareiškėjui nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams. Nutarime nurodoma informacija dėl pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 1 d. padaryto pažeidimo. 2019 m. vasario 5 d. Pravieniškių PN-AK direktorius kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių raštu Nr. 14-507 „Dėl nuteistųjų“. Lukiškių TI-K suderinimui buvo siunčiami nutarimų projektai dėl nuteistųjų perkėlimo iš Pravieniškių PN-AK į Lukiškių TI-K. 2019 m. vasario 7 d. priimtas skundžiamas I Nutarimas. Juo nutarta pareiškėją perkelti iš Pravieniškių PN-AK į Lukiškių TI-K tęsti bausmės atlikimo. Departamento 2019 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. NN-290 „Dėl duomenų patikslinimo“ buvo pakeistas I Nutarimas, jo nutariamąją dalį išdėstant taip: „nutariu nuteistąjį V. K. perkelti į Pravieniškių PN-AK į Lukiškių TI-K atlikti nuobaudą“.

11. Teismas pabrėžė, kad nuteistasis, būdamas paskirtas į atitinkamą būrį, atsiradus svarbių priežasčių, bet kada gali pateikti administracijai motyvuotą prašymą dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų (BVK 70 str. 6 d.), tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo.

12. Teismas aptarė BVK 142 straipsnio 1 dalies ir 142 straipsnio 3 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. balandžio 3 d.) bei Aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2019 m. sausio 25 d.) nuostatas, reglamentuojančias nuteistiesiems skiriamas nuobaudas bei nuteistųjų perkėlimą atlikti nuobaudą kalėjime.

13. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką Departamento administracinis aktas perkelti arba neperkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą turi būti motyvuotas, jame turi būti nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės lėmė išvadą, jog yra (nėra) išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Paprastai išimtinės aplinkybės, kliudančios nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, yra pateikiamos perkeliančiosios įstaigos išvadoje, kuri laikytina Departamento administracinio akto perkelti arba neperkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą motyvuojamąja dalimi (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1588-146/2015).

14. Teismas nurodė, kad Departamento buvo prašoma į bylą pateikti teikimą Departamentui perkelti pareiškėją į Lukiškių TI-K, tačiau to padaryta nebuvo. Atsakovo atstovas į bylą pateikė tik 2019 m. kovo 20 d. teikimą Nr. 61-1198 „Dėl nuteistojo perkėlimo iš pataisos namų kamerų tipo patalpų į kalėjimą nuobaudos atlikti“, tačiau jis susijęs su II Nutarimu. Šio teikimo data – 2019 m. kovo 20 d., o skundžiamo I Nutarimo – 2019 m. vasario 7 d., taigi šie dokumentai yra nesusiję. Iš paties skundžiamo I Nutarimo matyti, jog jame deklaratyviai teigiama, jog pareiškėjas sistemingai ir piktybiškai pažeidinėja įstaigoje nustatytą tvarką, į resocializacijos bei drausminio poveikio priemones nereaguoja, tačiau detalesnių aplinkybių nėra pateikiama.

15. Teismas vertino, kad skundžiamas I Nutarimas yra itin abstraktus ir nekonkretizuotas, jame nėra pateikiamos aplinkybės, kurioms esant yra pagrindas pareiškėją perkelti į kitą kalinimo įstaigą. Pravieniškių PN-AK Departamentui nepateikė išvados (teikimo) pareiškėją perkelti į kalėjimą.

16. Teismas konstatavo, kad Departamento I Nutarimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, kadangi jame buvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, nebuvo pakankamai išdėstytos faktinės aplinkybės, Pravieniškių PN-AK nepateikė teikimo, kuriame būtų nurodytos perkėlimo priežastys ir kitos svarbios aplinkybės ir kuris laikytinas sudedamąja skundžiamo akto dalimi, todėl Departamento I Nutarimas naikintinas.

17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde ginčija tik II Nutarimą, tačiau nekelia jam paskirtų nuobaudų teisėtumo klausimo. Skunde pareiškėjas nurodė, kad jam skirtos nuobaudos: 2019 m. kovo 12 d. nutarimu paskirtas perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 12 mėnesių, 2019 m. kovo 15 d. nutarimu paskirtas perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesius. LITEKO duomenimis, pastarąsias nuobaudas pareiškėjas yra apskundęs Regionų apygardos administraciniam teismui ir šių nuobaudų teisėtumo klausimas nėra išspręstas (Regionų apygardos teismo administracinė byla Nr. I-5718-283/2019, proceso Nr. 3-63-3-01019-2019-7). Sprendimų dėl nuobaudų vykdymas nėra sustabdytas. Teismas ginčą nagrinėjo pareiškėjo skundo ribose, t. y. tikrino skundžiamo II Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

18. Teismas nurodė, kad BVK 142 straipsnio 3 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. balandžio 3 d.) numatė, kad Departamento direktorius pataisos namų direktoriaus teikimu gali nuteistąjį, šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytais atvejais perkeltą į pataisos namų kamerų tipo patalpas, pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime. II Nutarimo priėmimo momentu galiojusios Aprašo redakcijos (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d.) 3.8 punkte buvo numatyta, kad nuteistuosius, pataisos namuose perkeltus į kamerų tipo patalpas BVK 142 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju, atlikti nuobaudą kalėjime, iš vienos įstaigos į kitą leidžiama perkelti, kai laikomasi šios tvarkos – perkeliančioji įstaiga pateikia Departamentui perkeliančiosios įstaigos direktoriaus nutarimo dėl nuteistojo nubaudimo ir motyvuoto nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo, kuris turi būti suderintas su priimančiąja įstaiga, projektą.

19. Teismas iš Departamento atsiliepimo nustatė, kad Departamento direktorius, atsižvelgęs į 2019 m. kovo 20 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus teikimą Nr. 61-1198 „Dėl nuteistojo perkėlimo iš pataisos namų kamerų tipo patalpų į kalėjimą nuobaudos atlikti“, nutarė perkelti pareiškėją iš Pravieniškių PN-AK į Lukiškių TI-K (juridinis asmuo Lukiškių TI-K pasibaigė dėl reorganizacijos ir nuo 2019 m. balandžio 1 d. prijungtas prie Vilniaus PN). Iš minėto teikimo matyti, jog Pravieniškių PN-AK direktorius siūlė pareiškėją perkelti iš pataisos namų kamerų tipo patalpų į kalėjimą. Teikime nurodoma, jog pareiškėjas bausmės atlikimo metu iš viso už padarytus pažeidimus yra baustas 63 kartus – Lukiškių TI-K 42 kartus, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje – 4 kartus, Pravieniškių PN-AK – 17 kartų. Teikime paaiškinama, jog pareiškėjas, laikomas Pravieniškių PN-AK per paskutinis septynis mėnesius buvo baustas šiomis nuobaudomis: 2018 m. rugpjūčio 24 d. už nepaklusimą teisėtiems administracijos reikalavimams – uždrausta vieną mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 2018 m. gruodžio 7 d. už dienotvarkės pažeidimą – uždrausta vieną mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 2019 m. kovo 12 d. už nepaklusimą teisėtiems administracijos reikalavimams – perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 12 mėnesių; 2019 m. kovo 15 d. už įstaigos administracijos nurodymų nevykdymą – perkeltas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams. Teikime konstatuojama, jog pareiškėjas sistemingai ir itin piktybiškai pažeidinėja bausmės atlikimo režimo reikalavimus, į taikomas socialinės reabilitacijos bei drausminio poveikio priemones nereaguoja, demonstratyviai ignoruoja nustatytą tvarką ir draudimus. Tokio pobūdžio teikimas laikytinas Departamento sprendimo motyvuojamąja dalimi. Teikime išvardintos aplinkybės, dėl kurių Departamento direktorius priėmė sprendimą dėl pareiškėjo perkėlimo į kalėjimą – nurodyti konkretūs pažeidimai, per 7 mėnesius iki skundžiamo sprendimo priėmimo jų buvo 4. Teismas laikė, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą laikyti, kad pažeidimai buvo sistemingi ir toks faktinis pagrindas yra pakankamas taikyti BVK 142 straipsnio 3 dalyje numatytą priemonę.

20. Teismas, aptaręs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, reglamentuojančias valstybės civilinės atsakomybės taikymą bei teismų praktiką, pažymėjo, kad siekdamas žalos atlyginimo, pareiškėjas privalo įrodyti visas valstybės civilinės atsakomybės kilimo sąlygas. Šiuo atveju pareiškėjo teiginiai pagrįsti tik prielaidomis, niekaip nepatvirtinti objektyviais duomenimis, pareiškėjas nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija priežastinio ryšio tarp tariamos neteisėtos veikos ir kilusių pasekmių. Skunde nėra duomenų apie tai, jog ginčijami nutarimai nulėmė realų pareiškėjo teisių pažeidimą. Pareiškėjas nenurodo, kuo jis grindžia nurodytos žalos dydį, kaip apskaičiuoja prašomą priteisti žalą.

21. Teismas sprendė, kad pareiškėjo hipotetiniai teiginiai, jog dėl I Nutarimo, kurį teismas pripažino neteisėtu, jam kilo neigiami padariniai, yra nepagrįsti ir neargumentuoti. Pareiškėjas skundo patikslinime tik nurodė, jog neturtinę žalą kildina iš I Nutarimo, kadangi jis buvo kalinamas nežmoniškomis sąlygomis, patyrė daugiau apribojimų, didelių nepatogumų, jam pablogėjo sveikata. Tačiau šių aplinkybių pareiškėjas nekonkretizavo, nenurodė, kokios būtent kalinimo sąlygos netinkamos (nežmoniškos) ir kuo ankstesnės kalinimo sąlygos buvo geresnės, nepateikė įrodymų dėl sveikatos pablogėjimo. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas taip pat neįrodė ir tinkamai nedetalizavo, kokia žala jam kilo būtent dėl perkėlimo į kitą įstaigą. Prieš perkėlimą į kalėjimą, pareiškėjas jau buvo laikomas kamerų tipo patalpose, todėl teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius dėl pablogėjusių kalinimo sąlygų, kurias pareiškėjas įvardija kaip „nežmoniškas“. Tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo prašymas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas jokiais įrodymais, nekonkretizuotas, pareiškėjas neįrodė žalos, kaip vienos iš civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, todėl šią skundo dalį atmetė.

III. 22. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti ar panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Departamento 2019 m. kovo 27 d. nutarimą Nr. NN-401 „Dėl nuteistojo perkėlimo (V. K.)“ ir priteisti pareiškėjui 1 100 Eur neturtinę žalą.

23. Pareiškėjas nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas ir panaikino I Nutarimą, tačiau nepagrįstai nepriteisė jam neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas teigė nurodęs, kad buvo kalinamas nežmoniškomis sąlygomis, patyrė daugiau apribojimų, didelių nepatogumų, jam pablogėjo sveikata. Teismas neišsireikalavo pareiškėjo asmens sveikatos istorijos. Pareiškėjas teigia, kad teismui nurodė ir tai, jog buvo kalinamas vienas, cokoliniame aukšte, kur tvyrojo drėgmė ir šaltis.

24. Pareiškėjas dėl II Nutarimo nurodo, kad šiuo nutarimu jis buvo perkeltas į Lukiškių TI-K atlikti nuobaudą, tačiau nuo 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių TI-K teisinę padėtį perėmė Vilniaus PN. T. D. neturėjo teisinio pagrindo pareiškėją laikyti Vilniaus PN ir dėl to II Nutarimas nepagrįstas taip pat.

25. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. Departamentas nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1R-253 „Dėl Kybartų pataisos namų ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo reorganizavimo“, Lukiškių TI-K reorganizavimo sąlygų aprašu, Lukiškių TI-K nuo 2019 m. balandžio 1 d. buvo reorganizuotas jungimo būdu, prijungiant prie Vilniaus PN ir Vilniaus PN perėjo visos Lukiškių TI-K teisės ir pareigos. Todėl pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai buvo laikomas Vilniuje, Lukiškių skg. 6, esančių pastatų komplekse, po reorganizacijos priklausančiame Vilniaus PN. Departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Byloje kilo ginčas dėl Departamento 2019 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. NN-76 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ ir 2019 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. NN-401 „Dėl nuteistojo perkėlimo (V. K.)“ teisėtumo ir pagrįstumo bei 1 100,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

28. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 3 d. sprendimu V. K. skundą tenkino iš dalies: panaikino Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. NN-76 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. NN-76 neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, kadangi jame buvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, nebuvo pakankamai išdėstytos faktinės aplinkybės, Pravieniškių PN-AK nepateikė teikimo, kuriame būtų nurodytos perkėlimo priežastys ir kitos svarbios aplinkybės. Įvertinęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. NN-401 priėmimo aplinkybes ir turinį teismas padarė išvadą, kad jis yra teisėtas ir pagrįstas. Taip pat pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi jis nepagrįstas jokiais įrodymais, nekonkretizuotas, pareiškėjas neįrodė žalos, kaip vienos iš civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos.

29. V. K. su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu jį prašo panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, panaikinęs I Nutarimą, neįvertino jo kalinimo sąlygų, taip pat uždarius Lukiškių tardymo-izoliatorių kalėjimą nebuvo jokio pagrindo jam atlikti paskirtą nuobaudą Vilniaus pataisos namuose.

30. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Teisėjų kolegija nurodo, kad BVK 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Taip pat BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti (atsakovo atsiliepimo), jog pareiškėjas sistemingai pažeidinėja nustatytą režimą.

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Departamento 2019 m. vasario 7 d. ir 2019 m. kovo 27 d. atitinkamai nutarimais Nr. NN-76 ir Nr. NN-401 perkeltas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą nuobaudų atlikimams.

33. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. balandžio 3 d.) reglamentuota, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 4) nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų. To paties kodekso ir straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) panaikinta paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę; 2) pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų; 3) pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių. Pagal minėto kodekso ir straipsnio 3 dalį, Kalėjimų departamento direktorius pataisos namų direktoriaus teikimu gali nuteistąjį, šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytais atvejais perkeltą į pataisos namų kamerų tipo patalpas, pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime.

34. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo 3.8 punkte įtvirtinta, kad nuteistuosius, pataisos namuose perkeltus į kamerų tipo patalpas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju, atlikti nuobaudą kalėjime, šia tvarka: perkeliančioji įstaiga pateikia teikimą Kalėjimų departamentui dėl nuteistojo, perkelto į pataisos namų kamerų tipo patalpas, pasiuntimo šią nuobaudą atlikti kalėjime. Kartu su šiuo teikimu pateikiamas ir perkeliančiosios įstaigos direktoriaus nutarimo dėl nuteistojo nubaudimo bei su šio nutarimo priėmimu susijusios dokumentinės medžiagos kopijos (3.8.1 punktas); teikimo ir dokumentinės medžiagos pagrindu priimamas Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimas perkelti nuteistąjį į kalėjimą, kurio kopijos išsiunčiamos perkeliančiajai ir priimančiajai įstaigai (3.8.2 punktas).

35. VAĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (VAĮ 8 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad VAĮ 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012, 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Akcentuotina, kad VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją.

36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014).

Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012 ir kt.).

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, pripažįsta, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. NN-76 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Nors ginčijamame nutarime iš dalies nurodytos atitinkamos perkėlimo nuobaudos atlikimui aplinkybės (pareiškėjas sistemingai ir itin piktybiškai pažeidinėja bausmės atlikimo režimo reikalavimus, į taikomus resocializacijos bei drausminio poveikio priemones nereaguoja, demonstratyviai ignoruoja tvarką ir draudimus), tačiau jos yra bendro pobūdžio, neišsamios ir nedetalizuotos. Tapatūs (šabloniški) perkėlimo argumentai nurodyti ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 27 d. nutarime Nr. NN-401 „Dėl nuteistojo perkėlimo (V. K.)“. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai ir aiškiai išdėstė, kodėl atsakovo priimtas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Teismo sprendime pateikta argumentacija pripažintina visiškai pagrįsta ir yra tvirtintina. Taigi aptariamas atsakovo sprendimas yra ydingas (defektinis) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo prasme.

38. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai vertino pareiškėjo skundo argumentus dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. NN-401 teisėtumo ir pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Šiais skundo aspektais pabrėžtina, jog priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus duomenis ir padarė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

39. V. K. taip pat prašo priteisti neturtinę žalą, kurią kildina iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. NN-76, kuriuo jis buvo perkeltas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos į Lukiškių TI-K atlikti nuobaudą.

40. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

41. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

42. Pažymėtina, jog V. K. į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą buvo perkeltas atlikti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 08-1411 paskirtos nuobaudos – perkėlimo į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas buvo perkeltas likusios nuobaudos daliai atlikti, t. y. nepilnam mėnesiui. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas jau iki perkėlimo V. K. buvo laikomas kamerų tipo patalpose, todėl kritiškai vertintini jo teiginiai dėl pablogėjusių kalinimo sąlygų. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovo veiksmai jam sukėlė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, (duomenys neskelbtini), pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ar bendravimo galimybių sumažėjimą. Tariami padarytos neturtinės (moralinės) žalos faktai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjas neįrodė ir tinkamai nedetalizavo, kokia žala jam kilo būtent dėl perkėlimo į kitą įstaigą.

43. Tiek skundą pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliacinį skundą V. K. grindžia bendro pobūdžio ir deklaratyviais teiginiais, nenurodydamas išsamių ir konkrečių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl žalos atlyginimo, jo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, motyvų. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė žalos kaip vienos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti prašomą neturtinės žalos atlyginimą.

44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. NN-401 „Dėl nuteistojo perkėlimo (V. K.)“ teisėtumo ir pagrįstumo, nes uždarius Lukiškių TI-K jis buvo perkeltas atlikti nuobaudą į Vilniaus pataisos namus, kur buvo laikomas be jokio teisinio pagrindo. Skunde pirmosios instancijos teismui šios aplinkybės nebuvo nurodytos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningam procesui užtikrinti, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neanalizuos ir plačiau nepasisakys dėl anksčiau minėtų pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų naujų argumentų.

45. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Arūnas Dirvonas Milda Vainienė