2021-05-27 Nr. AB-11376-4-45-3-00117-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3250-438/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00117-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ernesto Spruogio,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant užsieniečiui V. L. (V. L.), jo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

vertėjui Tadui Tvarijonui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio V. L. (V. L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl užsieniečiui V. L. (V. L.) paskirto sulaikymo termino pratęsimo.

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) teikimu prašė pratęsti (duomenys neskalbtini) piliečio V. L. (V. L.) (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo terminą.

2. Centras nurodė, kad Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Migracijos departamentas prie Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį nagrinėja iš esmės, bet sprendimas dar nepriimtas. Užsienietis Lietuvai buvo perduotas pagal Dublino III Reglamentą, nustačius, kad Lietuva atsakinga už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Teismui nustačius Užsieniečio sulaikymo pagrindus, jis iki šiol sulaikytas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), nagrinėdamas Užsieniečio skundus dėl jo sulaikymo, patvirtino, kad egzistuoja jo sulaikymo pagrindai. Šie pagrindai išlikę iki šiol, nes neišspręstas klausimas dėl prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo. Įvertinus tai, kad Užsienietis iki sulaikymo nesilaikė nustatytos tvarkos, vengė perdavimo Lietuvai, keliavo po Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybes, būdamas sulaikytas pažeidinėjo Centro vidaus tvarkos taisykles, yra pagrindo išvadai, kad Užsienietis gali slėptis ir trukdyti įvykdyti sprendimą, kuris bus priimtas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį. Užsienietis į Lietuvą atvyko turėdamas vizą, ją panaikinus į savo šalį neišvyko, o neteisėtai nuvyko į Vokietiją, ten, taip pat iš Šveicarijoje jis prašėsi prieglobsčio, jį perdavus Lietuvai, užsienietis paprašė prieglobsčio ir Lietuvos Respublikoje. Tokie užsieniečio veiksmai leidžia abejoti jo atvykimo tikslais ir leidžia pagrįstai manyti, kad jis piktnaudžiauja savo, kaip prieglobsčio prašytojo, teisėmis ir vengia išsiuntimo į kilmės valstybę. Vokietijos Federacinė Respublika ir Šveicarijos Konfederacija yra paskelbusios draudimą Užsieniečiui atvykti į Šengeno erdvę. Užsienietis pripažintas pažeidžiamu asmeniu, tačiau, kaip nurodė LVAT, ši aplinkybė nėra lemianti sprendžiant dėl sulaikymo pagrindų, nes būdamas sulaikytas Užsienietis gauna pakankamą priežiūrą. Užsieniečiui negali būti leista apsigyventi jo pasirinktoje vietoje, nes jam paskelbtas draudimas atvykti į Šengeno erdvę ir apsigyventi joje.

3. Užsienietis ir jo atstovas pirmosios instancijos teismui paaiškino, kad būdamas sulaikytas Centre jis negali gauti visų būtinų dėl jo sveikatos būklės procedūrų. Nori gyventi pasirinktoje vietoje ir registruotis, nes tik tuomet galės gauti reikalingą gydymą. Jis bendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais – teikia visą reikalingą informaciją. Centro teikimas negali būti tenkinamas, kadangi pratęsus Užsieniečio sulaikymo terminą, sulaikymas truktų ilgiau ne šešis mėnesius. Nėra išimtinių aplinkybių, dėl kurių sulaikymas galėtų būti tęsiamas ilgesniam laikui. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jis pažeidžiamas asmuo. Užsienietis turi galimybę gyventi savarankiškai – jam suteikiama galimybė gyventi nakvynės namuose be užmokesčio, be to, jis turi lėšų pragyvenimui, todėl jam gali būti paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė neribojant judėjimo laisvės.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. balandžio 23 d. sprendimu Centro teikimą tenkino iš dalies – paskyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2021 m. liepos 25 d.

5. Teismas nustatė, kad Užsienietis 2020 m. spalio 26 d. perduotas Lietuvos Respublikai iš Šveicarijos pagal Dublino III Reglamentą. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Aiškinantis Užsieniečio teisinę padėtį nustatyta, kad jam buvo išduota C tipo viza, galiojusi nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2018 m. spalio 26 d. Migracijos departamento 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu viza panaikinta, kadangi Šengeno informacinėje sistemoje paskelbtas Vokietijos Federacinės Respublikos perspėjimas dėl užsieniečio neįleidimo į Šengeno erdvę nuo 2018 m. spalio 17 d. iki 2021 m. spalio 11 d. Panaikinus vizą, Užsienietis turėjo išvykti į savo šalį, tačiau neteisėtai nuvyko į Vokietijos Federacinę Respubliką ir pasiprašė prieglobsčio. Vengdamas grąžinimo į Lietuvos Respubliką, užsienietis iš Vokietijos nuvyko į Olandiją, Belgiją, atvyko į Šveicariją, kur taip pat pasiprašė prieglobsčio, tačiau buvo perduotas Lietuvai, atsakingai už užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Šveicarijos Konfederacija Šengeno informacinėje sistemoje 2020 m. spalio 5 d. taip pat paskelbė draudimą Užsieniečiui atvykti į Šengeno erdvę arba joje apsigyventi iki 2023 m. spalio 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. spalio 28 d. sprendimu Užsienietis sulaikytas VSAT, sulaikymo terminas teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimu pratęstas iki 2021 m. balandžio 26 d. LVAT, išnagrinėjęs Užsieniečio apeliacinį skundą, 2021 m. vasario 25 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė. Nuo LVAT 2021 m. vasario 25 d. nutarties priėmimo Užsieniečio teisinė padėtis nepasikeitė – prašymas suteikti prieglobstį neišnagrinėtas, Užsienietis įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Taip pat nepasikeitė ir faktinės aplinkybės, kurių pagrindu užsieniečiui paskirtas sulaikymas. Išlieka pagrindas manyti, kad Užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali vėl neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, tuo trukdydamas priimti galutinį sprendimą dėl jo teisinio statuso, ir išlieka Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte.

6. Teismas nurodė, kad pasibaigė Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje numatytas sulaikymo terminas ir nėra teisinio pagrindo jį pratęsti ilgesniam kaip šešių mėnesių terminui. Atsižvelgęs į tai, kad Užsienietis, būdamas apgyvendintas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, buvo pažeidęs laikino išvykimo iš VSAT tvarką, į tai, jog yra pagrindo manyti, kad Užsienietis gali išvykti į kitas ES valstybes nesulaukęs galutinio sprendimo dėl prieglobsčio, taip pat į tai, kad Užsienietis dėl paskelbto draudimo negali atvykti į Šengeno erdvę arba joje apsigyventi, teismas sprendė, kad Užsieniečiui turi būti taikomi judėjimo laisvės apribojimai, todėl skyrė jam Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę.

III. 7. Užsienietis padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – leisti apsigyventi jo pasirinktoje vietoje nustatant, jog jis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad:

7.1. Teismas rėmėsi LVAT 2021 m. vasario 25 d. nutartimi, tačiau dabar aplinkybės yra pasikeitusios. Nuo pareiškėjo sulaikymo yra praėję daugiau nei 6 mėn. Asmens sulaikymas yra altima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Atsižvelgiant į sulaikymo ir kitų priemonių taikymą tik pagal aiškiai reglamentuotas nuostatas, teismas neturėjo teisės taikyti alternatyvios sulaikymo priemonės. Jei nėra teisinio pagrindo taikyti sulaikymą, tai savaime daro negalimą ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymą. Užsienietis neatitinka nei vienos išimties, nurodytos Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje.

7.2. Teismo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė yra labai griežta ir beveik prilygsta sulaikymui, ji neproporcinga. Ji nepanaikina žmogaus izoliacijos fakto, jausmo ir iš esmės yra traumuojanti patirtis atimant asmens laisvę.

7.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas yra pažeidžiamas asmuo. Apeliantas sulaikytas išbuvo maksimalų terminą, per kurį ne dėl jo kaltės jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo taip ir nebuvo išnagrinėtas. Apeliantas bendradarbiavo su Migracijos departamentu. Apeliantas neturi prisiimti institucijos atsakomybės ir dėl to patirti perteklinius itin griežtus judėjimo laisvės ribojimus.

7.4. Apeliantas turės gyvenamąją vietą ir lėšų pragyventi. Apeliantas yra suinteresuotas savo prašymo išnagrinėjimu, nes ilgas sulaikymas ir neapibrėžta teisinė padėtis nėra jo tikslas. Dėl šios priežasties jis ketina likti Lietuvoje, tačiau siekia gyventi oriomis sąlygomis.

8. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo nenagrinėti ir administracinę bylą nutraukti. Centras atsiliepime nurodo, kad:

8.1. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs Užsieniečio prieglobsčio prašymą, 2021 m. gegužės 4 d. priėmė sprendimą nesuteikti jam prieglobsčio, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį bei uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo dienos. Užsienietis nesutinka su sprendimu, jį skundžia.

8.2. 2021 m. gegužės 12 d. Užsienietis pabėgo iš Centro. Pagal kriminalinės žvalgybos duomenis minėtas užsienietis buvo rastas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perduotas Centro pareigūnams bei sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val.

8.3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu sulaikė Užsienietį Centre iki 2021 m. liepos 25 d. Šiuo metu Užsienietis yra sulaikytas. Teismas minėtame sprendime konstatavo, kad sulaikymas šiuo atveju yra proporcingas ir tikslingas, siekiant valstybei eliminuoti piktnaudžiavimą prieglobsčio procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis.

8.4. Pareiškėjas, nesulaukęs apeliacinio skundo nagrinėjimo, pabėgo iš Centro, pažeisdamas alternatyvią sulaikymui priemonę. Taigi ši priemonė buvo neefektyvi.

8.5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas dėl Užsieniečio, dėl jo pažeidžiamumo nurodė, kad sulaikymas nėra neproporcinga priemonė jo priklausomybės nuo narkotinių medžiagų aspektu. VSAT Vilniaus rinktinė Užsieniečio atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą įtariant jį nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, padarymu, kas sudaro pagrindą abejoti jo teiginiais apie reikalingą kompleksinę, sveiką ir saugią sveikimui aplinką. Juolab, kad apeliantas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nebendradarbiavo su valdžios institucijomis, tame tarpe nei su Migracijos departamentu (perdavimo pagal Dublino III Reglamentą metu), nei su Centru (buvimo Centre metu sistemingai pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles), nevykdė teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygų. Tai iš esmės paneigia apelianto teiginius, kad jis yra suinteresuotas savo prašymo išnagrinėjimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 9. Ginčas kilęs dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje, yra Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Šio Įstatymo 113 straipsnio, reglamentuojančio užsieniečio sulaikymo pagrindus, 4 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą.

11. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6–10 punktus, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės.

12. Pagal bylos duomenis Užsieniečiui buvo išduota C tipo viza, galiojusi nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2018 m. spalio 26 d. Migracijos departamentas 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu vizą panaikino, kadangi Šengeno informacinėje sistemoje paskelbtas Vokietijos Federacinės Respublikos perspėjimas dėl Užsieniečio neįleidimo į Šengeno erdvę. Panaikinus vizą, Užsienietis turėjo išvykti į kilmės valstybę, tačiau neteisėtai nuvyko į Vokietijos Federacinę Respubliką ir ten pasiprašė prieglobsčio. Iš Vokietijos nuvyko į Olandiją, Belgiją, atvyko į Šveicarijos Konfederaciją, kur taip pat pasiprašė prieglobsčio, tačiau buvo perduotas Lietuvai, atsakingai už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Šveicarijos Konfederacija Šengeno informacinėje sistemoje 2020 m. spalio 5 d. taip pat paskelbė draudimą Užsieniečiui atvykti į Šengeno erdvę arba joje apsigyventi iki 2023 m. spalio 4 d. Užsienietis 2020 m. spalio 26 d. buvo perduotas Lietuvos Respublikai pagal Dublino III Reglamentą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjas buvo sulaikytas. Sulaikymo terminas buvo pratęstas iki 2021 m. balandžio 26 d.

13. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2772-624/2021, kurioje buvo spręstas to paties Užsieniečio sulaikymo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, konstatavo, kad atsižvelgiant į Užsieniečio migravimą po ES valstybes nares, į tai, kad prieglobsčio prašymus jis pateikė keliose ES valstybėse, į Užsieniečio elgesį Užsieniečių registracijos centre (dėl jo veikos pradėtas ikiteisminis tyrimas), nėra išnykęs Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas pagrindas sulaikyti Užsienietį, kuris yra pažeidžiamas asmuo, įvertinus Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkto nuostatą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2772-624/2021 nurodytos aplinkybės, kuriomis remdamasis teismas sprendė, kad sulaikymas yra būtina priemonė ir egzistuoja Įstatyme įtvirtinti pagrindai sulaikymui taikyti, iš esmės yra aplinkybės, apibūdinančios pareiškėjo elgesį praeityje. Šios aplinkybės yra aktualios ir šiuo metu vertinant tikimybę, kad Užsienietis gali pasilėpti. Byloje nėra pagrindo spręsti apie pareiškėjo elgesio, reikšmingo šiam vertinimui, elgsenos pasikeitimus. Todėl atmestini apelianto argumentai, kad aplinkybės šiuo metu yra pasikeitusios, lyginant su 2021 m. vasario 25 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-2772-624/2021 priėmimo metu egzistavusiomis.

14. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (115 str. 2 d.). Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (115 str. 5 d.).

15. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis anksčiau pažeidė laikino išvykimo iš Centro taisykles, taip pat vidaus tvarkos taisykles, be to, net ir po to, kai pirmosios instancijos teismas paskyrė ginčijamą alternatyvią sulaikymui priemonę, jis jos nesilaikė ir vėl pabėgo iš Centro, darytina išvada, kad poveikio priemonės Užsieniečiui negali būti visiškai panaikintos, jos yra objektyviai būtinos net ir atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis priskirtinas pažeidžiamiems asmenims. Šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad Centre yra teikiama medicinos pagalba: kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Užsieniečiui buvo teikiamos psichologo, psichiatro konsultacijos, buvo paskirtas medikamentinis gydymas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad Užsieniečiui reikalingas gydymas negali būti suteiktas Centre, o esant poreikiui – ir kitose specializuotose gydymo įstaigose, kas, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ir buvo daroma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė nagrinėjamu atveju yra proporcinga.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą, todėl jis atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Užsieniečio V. L. (V. L.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Ernestas Spruogis