2019-08-08 Nr. BB-4573-1-01-1-48024-2017-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. 2P-664/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48024-2017-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. rugpjūčio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, susipažinusi su nuteistųjų A. B. ir M. B. bei jų gynėjos advokatės Sonatos Žukauskienės kasaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 24 d. nutarties ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistieji A. B. ir M. B. bei jų gynėja advokatė S. Žukauskienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 24 d. nutartį ir bylą nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nuteisdami A. B. ir M. B. dėl A. V. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 28 straipsnio nuostatas, nukentėjusiojo A. V. veiksmų nepagrįstai nepripažino akivaizdžiu, pavojingu ir realiu kėsinimusi, nuo kurio galima būtinoji gintis, taip nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, nes įvykio aplinkybes ir neteisėtus nuteistųjų veiksmus nustatė remdamiesi ne įrodymų visuma, o išimtinai nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės parodymais. Skunde detaliai išdėstytos nustatytos aplinkybės, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, analizuojama kasacinio teismo praktika ir pateikiama abiejų instancijų teismų sprendimų kritika, teigiant, kad teismai netinkamai vertino nuteistųjų ir liudytojų parodymus, neteisingai nustatė įvykio aplinkybes, būtinosios ginties sąlygas, nuteistųjų kaltę, neįvertino pagrindinės fizinės prievartos prieš nukentėjusįjį panaudojimo priežasties, paties nukentėjusiojo pavojingų ir neteisėtų, smurtinių veiksmų. Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad nuteistųjų veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėties, nes jie neturėjo jokio išankstinio sumanymo, tikslo ar ketinimo sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, ar nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Šiuo atveju kasaciniame skunde nurodyti kasacinio apskundimo pagrindai – netinkamas BK 28 straipsnio, 138 straipsnio 1 dalies taikymas ir esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai iš esmės grindžiami ne teisiniais argumentais, o išimtinai teismų nustatytų ir įvertintų faktinių bylos aplinkybių kvestionavimu, teismų sprendimų kritika dėl netinkamų ir neteisingų išvadų vertinant nuteistųjų A. B. ir M. B., nukentėjusiojo A. V. ir liudytojų parodymus, formuluojant savas išvadas, o tai nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Be to, kaip matyti iš skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų turinio, juose tiek dėl BK 28 straipsnio taikymo, tiek dėl nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką išdėstytos motyvuotos išvados, visi įrodymai, visos bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės, iš jų ir paties nukentėjusiojo A. V. veiksmai, teismų išanalizuoti ir įvertinti. Atlikę įrodymų vertinimą byloje teismai konstatavo, kad nuteistieji A. B. ir M. B., padarydami nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, neveikė būtinosios ginties sąlygomis. Jokių reikšmingų šią išvadą paneigiančių argumentų kasaciniame skunde nepateikta. Kasacinio skundo teiginiai, kuriais iš esmės prašoma kasacinės instancijos teismo iš naujo įvertinti įrodymus ir daryti kitokias išvadas, nei padarė teismai savo sprendimuose, nesudaro kasacinio bylos nagrinėjimo dalyko.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi.

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistųjų A. B. ir M. B. bei jų gynėjos advokatės Sonatos Žukauskienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Arvydas Daugėla

Artūras Pažarskis

Daiva Pranytė-Zalieckienė