2016-10-25 Nr. BB-4302-1-01-1-08706-2015-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-330-507/2016

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08706-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.3.2.9;

1.2.22.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Aldonos Rakauskienės ir Gintaro Godos (pranešėjas),

sekretoriaujant Laurai Vaštakaitei,

dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei,

nuteistajam ir jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui

viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu aštuoniolikai metų, 254 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams, 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoniolikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė M. J. paskirta laisvės atėmimas aštuoniolikai metų. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2015 m. vasario 12 d. Iš nuteistojo M. J. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. B. priteista 2284 Eur turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. D., S. D., G. B., U. M. ir A. D. kiekvienam po 29 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 35,87 Eur teismo išlaidų valstybei. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. B. civilinio ieškinio dalis dėl 8738 Eur turtinės žalos atlyginimo palikta nenagrinėta, pripažįstant jai teisę į ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas dėl 390,83 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmestas.

Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d. nuosprendis, kuriuo pakeista Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 23 d. nuosprendžio dalis, kuria M. J. nuteistas pagal BK 254 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams: nuteistojo M. J. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 254 straipsnio 1 dalies į 254 straipsnio 2 dalį ir paskirta bausmė laisvės atėmimas devyneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu pagal BK 254 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 253 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė nuteistajam M. J. paskirta laisvės atėmimas aštuoniolikai metų. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Nuteistojo M. J. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. M. J. nuteistas už tai, kad dėl savanaudiškų paskatų nužudė V. D. ir pagrobė šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir, neturėdamas leidimo, nešiojo pagrobtą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis tokiomis aplinkybėmis: 2015 m. vasario 10 d., apie 13.00 val., bute, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), siekdamas pagrobti V. D. pistoletą „Sig Sauer P232BL“, šovė šiuo ginklu V. D. į galvą ir jam nuo šautinio–kiaurinio galvos sužalojimo įvykio vietoje mirus taip tyčia jį nužudė; po to pagrobė pistoletą „Sig Sauer P232BL“ Nr. S218074, kuris yra B kategorijos šaunamasis ginklas, ir trylika 7,65 mm šovinių, kurie yra šaudmenys, skirti B ir C kategorijų šaunamiesiems ginklams, dvi pistoleto dėtuves ir dėžutę su priemonėmis, skirtomis ginklo priežiūrai, iš viso pagrobė turto už 400 Eur; vėliau pagrobtą pistoletą ir 13 šovinių, neturėdamas leidimo, nešiojo Klaipėdos mieste iki 2015 m. vasario 12 d., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

2. Kasaciniu skundu nuteistasis M. J. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 23 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d. nuosprendį, sušvelninant jam paskirtą bausmę.

2.1. Kasatorius nurodo, kad jo kaltumo klausimas buvo išspręstas šališkai, remiantis prielaidomis, jokiais objektyviais įrodymais nepašalinus prieštaravimų tarp balistinės ekspertizės ir jo parodymų, taip pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, priimtas nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų, be to, buvo suvaržyta teisė gintis. Anot kasatoriaus, teismų ištirti ir įvertinti įrodymai nesuteikia pagrindo manyti, kad jo kaltė įrodyta tinkamai. Teismai turėjo įvertinti visus byloje surinktus duomenis ir nustatyti, ar jie atitinka BPK 20 straipsnio 3, 4 dalyse įtvirtintus liečiamumo, leistinumo ir patikimumo reikalavimus.

Be objektyvių kaltinamojo parodymų spręsti apie įvykio mechanizmą negalima. Tik ištyrus ir įvertinus faktų visumą, galima nustatyti, kas atsitiko įvykio metu. Pripažindamas kasatorių kaltu, teismas iš esmės vadovavosi vieninteliu įrodymu – balistikos ekspertize, tačiau jos patikimumo nenorėjo patikrinti nuteistojo parodymais, kuriuos laikė nereikšmingais ir prieštaraujančiais bylos medžiagai, nepašalino įrodymų prieštaravimų. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad kasatorius tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudė nukentėjusįjį.

Kasatorius tvirtina, kad šūvis įvyko, kai nukentėjusysis patempė jį už rankos, kurioje tuo metu jis laikė ginklą ir jį apžiūrinėjo. Nagrinėjant bylą teismuose taip pat buvo suvaržyta jo teisė gintis, teismo posėdžių metu duoti parodymus. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo pažeista BPK 22 straipsnio 3 dalis, suteikianti jam teisę duoti paaiškinimus. Procesas apeliacinės instancijos teisme truko 30 min., teismas atsisakė tirti įrodymus ir neleido netrukdomai pasisakyti apie bylos esmę. Tai patvirtina teismo posėdžio garso įrašas, kurį reikalinga perklausyti.

Šis esminis pažeidimas turi būti ištaisytas leidžiant kasatoriui pasisakyti teisme tiek, kiek reikalinga jo interesams apginti ir pilnai paaiškinti savo poziciją dėl byloje surinktų ir tirtų įrodymų. Be to, nuteistojo apeliacinio skundo nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme iš anksto buvo skirta pusė valandos, taigi nebuvo užtikrintas objektyvus bylos nagrinėjimas. Kasatoriaus nuomone, teismai buvo suinteresuoti baigti nagrinėti bylą kuo greičiau, neatlikus reikalingų kasatoriaus prašomų veiksmų, pvz., neturėdami reikiamų mokslinių žinių, nusprendė, kad ekspertiniai tyrimai nieko nepadės nustatyti, ir atmetė jo prašymą juos skirti, taip pat nemotyvuotai nusprendė atmesti visus kasatorių teisinančius parodymus.

2.2. Kartu kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai jo veiksmus kvalifikavo kaip tyčinius ir savanaudiškus. Byloje nėra jokios informacijos, išskyrus prielaidas, apie išankstinį tikslą ir paskatas nužudyti žmogų siekiant praturtėti iš jo mirties. Nužudymas įvyko dėl neatsargumo, todėl negali būti sprendžiama apie savanaudiškas paskatas. Taigi teismai, neturėdami jokių objektyvių įrodymų, neatsargų gyvybės atėmimą pripažino nužudymu dėl savanaudiškų paskatų pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nors iš tikrųjų jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 132 straipsnio 1 dalį.

2.3. Taip pat kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu jo veiksmus perkvalifikuoti iš BK 254 straipsnio 1 dalies į 254 straipsnio 2 dalį, nes byloje nėra įrodytas išankstinis pasiruošimas pagrobti ginklą, panaudojant smurtą, t. y. nužudant jo savininką. Priešingos kaltinimo versijos nepatvirtina surinkti įrodymai, o vien teoriniai teismo pamąstymai nesudaro pagrindo nuteisti už ginklo pagrobimą sunkinančiomis aplinkybėmis. Kasatorius tvirtina nenorėjęs nušauti nukentėjusiojo, ginklas iššovė atsitiktinai ir tik ištiktas šoko bei nežinodamas, kaip elgtis, jis pasiėmė ginklą su savimi. Esant šioms aplinkybėms, jo veiksmai negalėjo būti kvalifikuoti pagal BK 254 straipsnio 2 dalį.

3. Nuteistojo M. J. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

4. Nagrinėjant baudžiamąsias bylas kasacine tvarka pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai bei nutartys, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrinami tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas pagal paduotus kasacinius skundus tikrina, ar ankstesnėse proceso stadijose nebuvo padaryta esminių BPK pažeidimų ir ar tinkamai buvo taikytas baudžiamasis įstatymas. Kasaciniame skunde turi būti aiškiai nurodomos, kasatoriaus manymu, padarytos teisės taikymo klaidos (pažeistos įstatymų nuostatos) ir išdėstomi teisiniai argumentai, pagrindžiantys tokią kasatoriaus poziciją.

4.1. Nuteistojo M. J. kasaciniame skunde teigiama, kad proceso metu buvo padaryta esminių BPK pažeidimų, tačiau aiškių teisinių argumentų, pagrindžiančių tokius kasatoriaus teiginius, kasaciniame skunde nėra. Kasatoriaus nesutikimas su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktų įrodymų vertinimu nėra pagrindas spręsti apie tai, kad bylą teismai nagrinėjo šališkai. Baudžiamosiose bylose situacija, kai teismai išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių daro kritiškai vertindami kaltinamojo parodymus, yra pakankamai dažna. Teismas negali būti laikomas šališku vien todėl, kad vienus įrodymus pripažįsta patikimais, o kitais nesiremia, ar todėl, kad netenkina proceso dalyvių prašymų dėl naujų įrodymų tyrimo. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra nurodyti aiškūs motyvai dėl naujos ekspertizės neskyrimo. Toks prašymas pagrįstai atmestas, padarius išvadą, kad paskyrus ekspertizę negali būti gauti atsakymai į nuteistojo nurodomus klausimus dėl kaltės formos nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas turi pareigą tirti naujus įrodymus tik tais atvejais, kai yra tikimybė, kad atlikus įrodymų tyrimą bus galima nustatyti byloje iki tol nenustatytas aplinkybes, ar dėl pirmosios instancijos teismo jau nustatytų aplinkybių bus galima daryti kitokias išvadas. Nepagrįstų prašymų dėl įrodymų tyrimo atmetimas nėra pagrindas konstatuoti, jog bylos aplinkybės yra nustatytos neišsamiai, o nuosprendis pagrįstas prielaidomis.

4.2. Kasaciniame skunde nėra teisinių argumentų, pagrindžiančių kasatoriaus teiginį ir dėl kaltinamojo teisių suvaržymo apeliacinio proceso metu. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama laikantis BPK nustatytų taisyklių. Posėdžio metu buvo suteikta teisė pasisakyti tiek nuteistajam, tiek gynėjui. Taigi gynybos argumentai proceso metu buvo išklausyti ir išanalizuoti apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje.

Dėl M. J. veikų kvalifikavimo

5. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti išsamūs argumentai, paaiškinantys, kodėl veika nušaunant V. D. kvalifikuota kaip nužudymas dėl savanaudiškų paskatų, o ne kaip neatsargus gyvybės atėmimas, o ginklo ir šaudmenų pagrobimas kvalifikuotas pagal BK 254 straipsnio 2 dalį (inkriminavus fizinio smurto panaudojimo požymį), o ne pagal 254 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas darydamas tokias išvadas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto taikymas pagrįstas išsamia bylos įrodymų (tiesioginių ir netiesioginių) analize.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo ir V. D. tarpusavio padėtį iki šūvio bei padėtį, kurioje pastarasis buvo rastas, motyvuotai (kaip ir pirmosios instancijos teismas) atmetė kaltinamojo M. J. parodymus, kad nuteistasis iššovė neatsargiai, neturėdamas tyčios nužudyti, V. D. netikėtai griebus M. J. už rankos, kurioje jis turėjo ginklą, jam bandant išsilaisvinti. Versija, kad šautinis sužalojimas V. D. galėjo būti padarytas pagal kaltinamojo nurodytą mechanizmą, atmesta išsamiai įvertinus ekspertų išvadas, nukentėjusiųjų parodymus, ikiteisminio tyrimo medžiagą.

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sutiko su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu aplinkybių vertinimu (kaltinamasis ne tik nesiėmė jokių priemonių suteikti V. D. pagalbą, bet pagrobė šaunamąjį ginklą, šovinius, kitus kaltinime nurodytus daiktus ir iš įvykio vietos pabėgo; taip kaltinamasis ne tik parodė visišką nukentėjusiojo gyvybės nevertinimą, numatė, kad jis gali mirti, bet ir tokiu elgesio parodė, kad norėjo V. D. mirties) bei padaryta išvada, kad M. J. nužudė V. D. veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą pagrobti šaunamąjį ginklą ir kitą V.

D. priklausantį turtą, ir tai po to ir padarė. Sprendžiant veikos kvalifikavimo klausimą, pagrįstai vertinta ir paties nuteistojo apklausų metu nurodyta aplinkybė, kad pas V. D. nuteistasis atvyko neturėdamas ginklui pirkti pinigų, bei faktas, jog nuteistasis pas nukentėjusįjį vyko neturėdamas leidimo naudoti (nešioti) šaunamąjį ginklą, t. y. negalėdamas jo teisėtai įsigyti. Taigi nustatytos bylos aplinkybės pagrindžia išvadą, kad M. J. nusikalstamą veiką teismai pagrįstai įvertino kaip nužudymą dėl savanaudiškų paskatų ir ją teisingai kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

5.1. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai nuteistojo veiką pagrobiant ginklą perkvalifikavo iš BK 254 straipsnio 1 dalies į 254 straipsnio 2 dalį. Nustačius, kad V. D. buvo tyčia nužudytas, siekiant pagrobti V. D. šaunamąjį ginklą, kartu darytina išvada, kad nuteistasis pagrobė ginklą bei šaudmenis, panaudojęs fizinį smurtą. Fizinio smurto panaudojimas yra viena iš nusikalstamą veiką – šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimą kvalifikuojančių aplinkybių. Ši kvalifikuojanti aplinkybė nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, todėl BK 254 straipsnio 2 dalis apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pritaikyta tinkamai.

6. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo M. J. kasacinį skundą.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Aldona Rakauskienė

Gintaras Goda