e4554a01-5cbd-412e-aac3-e822b5083d53 · Kauno apygardos teismas

                  Civilinė byla Nr. 2A-1040-153/2014;                  Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01517-2013-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 35.5;   63.1; 121.18;121.21; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žibutės Budžienės ir RÅ«tos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A.

M. (A. M.) apeliacinį skundÄ dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-28-938/2014 pagal ieÅ¡kovo A. G. ieÅ¡kinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 18 000 Lt skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad tarp Å¡alių 2008-01-07 buvo sudaryta ir notaro patvirtinta paskolos sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas atsakovui paskolino 18 000 Lt, o atsakovas įsipareigojo paskolÄ grÄ Å¾inti iki 2011-01-15, mokėdamas po 500 Lt kas mėnesį. Tačiau atsakovas paskolos ieÅ¡kovui negrÄ Å¾ino. Atsakovas su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nors paskolos sutartį jis pasirašė, tačiau pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovo negavo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai; priteisė iÅ¡ atsakovo A.

M. 18 000 Lt skolÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2013-08-02 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas: 540,00 Lt žyminį mokestį ir 550,00 Lt atstovavimo iÅ¡laidas ieÅ¡kovui A. G. bei 25,94 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Teismas nurodė, kad tarp Å¡alių, nepažeidžiant CK 6.156 str. įtvirtinto sutarčių laisvės principo, 2008-01-07 buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios forma ir turinys atitiko tokioms sutartims įstatymo keliamus reikalavimus – sudaryta raÅ¡ytine forma, Å¡alys susitarė dėl paskolos grÄ Å¾inimo termino ir tvarkos. 2008-01-07 tarp Å¡alių sudaryta paskolos sutartis patvirtina pinigų perdavimÄ atsakovui, todėl atsakovui A.

M. neigiant gavus pinigus, jam tenka pareiga šį pinigų neperdavimo faktÄ Ä¯rodyti. Paskolos gavėjas atsakovas A. M. nurodytoms aplinkybėms apie pinigų negavimÄ pagal sutartį pagrįsti pateikė baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2008-01-18 priimtÄ prokuroro nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 178 str. 2 d. prieÅ¡ jį ir kitus asmenis, esant BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatytam pagrindui, t. y. nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau iÅ¡ Å¡io nutarimo bei atsakovo praÅ¡ymu iÅ¡reikalautos baudžiamosios bylos medžiagoje esančio ieÅ¡kovo 2008-01-07 praÅ¡ymo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ A.

M. ir kito asmens atžvilgiu, kadangi jam žala atlyginta, nenurodant sumos, negalima nustatyti, kad A. M. Å¡ioje baudžiamojoje byloje A. G. atlygino (ar pažadėjo atlyginti) žalÄ , atitinkančiÄ tarp jų sudarytoje paskolos sutartyje nurodytÄ sumÄ , t. y. 18 000 Lt, be to, nutraukdamas ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje dėl vagystės metu galimai padarytos 26500 Lt žalos, prokuroras konstatavo, kad tiek įvertinti įrengimai, dėl kurių vagystės buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nepriklauso A.

G., o kitam asmeniui – T. L., kuris dėl baudžiamojoje byloje minimų įrengimų vagystės niekam pretenzijų neturi. T. L. atsakovas prašė apklausti liudytoju, tačiau nepasirÅ«pino Å¡io liudytojo dalyvavimu teismo posėdyje. Teismas konstatavo, kad atsakovas įrodymų, patvirtinančių pinigų negavimo faktÄ pagal paskolos sutartį nepateikė, nurodęs, kad sutartis sudaryta galimos prievartos įtakoje, jos neginčijo, įrodymų neteikė, netiesiogiai pripažino esÄ s skolingas ieÅ¡kovui, nes kaip nurodė teismo posėdyje, jis po paskolos sutarties sudarymo skambino ieÅ¡kovui ir žadėjo jam persiųsti 500 Lt, prašė, kad Å¡is palauktų, teismui patvirtino, kad suprato paskolos sutarties turinį ir esmę, taip pat nepasinaudojo teise pateikti teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl paskolos pripažinimo negaliojančia, todėl atsakovo argumentas, jog jis pagal 2008-01-07 tarp Å¡alių sudarytÄ paskolos sutartį negavo iÅ¡ ieÅ¡kovo 18 000 Lt, nepagrįstas.

Teismas sprendė, kad byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad paskolos sutartis tarp Å¡alių dėl 18 000 Lt sudaryta. Paskolos grÄ Å¾inimo terminas suėjo 2011 m. sausio 15 d., byloje nėra duomenų, kad pinigai pagal sutartį bÅ«tų paskolos davėjui (ieÅ¡kovui) grÄ Å¾inti. Atsakovas pažeidė sutartinę prievolę ir negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui paskolos Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas A.

M. praÅ¡o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti (b. l. 106–107). Apeliantas nurodo, kad jis realiai jokios paskolos iÅ¡ A. G. negavo. 2007–2008 m. Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kur apeliantas buvo patrauktas įtariamuoju. IeÅ¡kovas privertė apeliantÄ pripažinti skolÄ , nors jos nebuvo. Vėliau ikiteisminis tyrimas apelianto atžvilgiu buvo nutrauktas, jis buvo pripažintas nekaltu, tačiau paskolos sutartis jau buvo sudaryta.

Paskolos sutartis buvo apsimestinė – fiktyvi. IeÅ¡kovas iki 2013-08-01 skolos nereikalavo. Teismas atsisakė priimti apelianto prieÅ¡ieÅ¡kinį, tuo suvaržydamas jo teises. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu jis prašė pripažinti paskolos sutartį negaliojančia. Pateikdamas prieÅ¡ieÅ¡kinį, jis sumokėjo tik dalį žyminio mokesčio, o nuo dalies – 396 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo prašė jį atleisti. Tačiau teismas 2013 m. lapkričio 8 d. nutartimi apelianto praÅ¡ymÄ atmetė. Per nustatytÄ terminÄ apeliantas kitos žyminio mokesčio dalies nesumokėjo, todėl teismas atsisakė prieÅ¡ieÅ¡kinį priimti.

Teisme nebuvo apklaustas liudytoju T. L., kuriam buvo žinomos visos paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo aplinkybės, tačiau nei teismas, nei apeliantas Å¡io liudytojo nesurado. Teismas nesirėmė apelianto parodymais ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, todėl be pakankamo pagrindo patenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.IeÅ¡kovas atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių paskolos teisinius santykius, taip pat proceso teisės normų, nustatančių įrodymų įvertinimo taisykles, aiÅ¡kinimo ir taikymo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ .

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

CK 6.871 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis, jeigu paskolos suma virÅ¡ija 2000 Lt, turi bÅ«ti raÅ¡ytinė. Esminis paprastos raÅ¡ytinės formos sutarties požymis yra visų sutarties Å¡alių valios iÅ¡reiÅ¡kimas raÅ¡tu, raÅ¡ytinės formos sutartį pasiraÅ¡o jÄ sudarantys asmenys. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tai, jog tiek raÅ¡ytinei paskolos sutarčiai, tiek ir raÅ¡ytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatÅ«s turinio reikalavimai, t. y. jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimÄ .

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Be to, nagrinėjant iÅ¡ paskolos santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas. Ä®statymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau įstatyme paskolos gavėjui taip pat suteikta teisė Å¡iÄ prezumpcijÄ nuginčyti ir įrodyti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis).Pagal kasacinio teismo praktikÄ , tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui (t. y. paskolos raÅ¡telis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktÄ pareiga tenka paskolos gavėjui.

Taigi prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimÄ bei įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymÄ lemia tai, ar paskolos raÅ¡telis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009, 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas A. G. 2008 m. sausio 7 d. notarine forma sudarė su atsakovu A. M. paskolos sutartį (notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kuriÄ paskolino atsakovui 18 000 Lt, atsakovas paskolintÄ sumÄ Ä¯sipareigojo grÄ Å¾inti iki 2011 m. sausio 15 d., kiekvieno mėnesio 15 d. pervedant į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ banke po 500 Lt, pradedant mokėti nuo 2008 m. vasario 15 d. Paskolos sutartyje atsakovas A. M. ranka įrašė, kad pinigus gavo ir pasirašė (b. l. 7). Pažymėtina, kad apeliantas neginčija aplinkybės, kad pasirašė minėtÄ paskolos sutartį, tačiau teigė, kad pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovo A.

G. negavo. Teisėjų kolegijos manymu, Å¡io apelianto įraÅ¡o ir paraÅ¡o pakanka iÅ¡vadai, kad apeliantas pinigus gavo, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pinigų neperdavimÄ nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti atsakovas. Apeliantas, ginčydamas paskolos sumos perdavimo faktÄ ir teigdamas, kad sudaryta paskolos sutartis yra fiktyvi, rėmėsi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prokuroro priimtu 2008-01-18 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ apelianto ir kitų asmenų atžvilgiu nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, minėtas prokuroro nutarimas bei baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esantis ieÅ¡kovo A. G. 2008-01-07 praÅ¡ymas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ A. M. ir T. L. atžvilgiu, kadangi ieÅ¡kovui žala atlyginta, nepatvirtina aplinkybių, kad 2008 m. sausio 7 d. paskolos sutartis tarp Å¡alių sudaryta tam, kad bÅ«tų atlyginta ieÅ¡kovui padaryta žala baudžiamojoje byloje, ir nepaneigia notarine forma sudarytoje paskolos sutartyje užfiksuoto paskolos sumos perdavimo atsakovui fakto.

Be to, prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje priimtas 2008-01-18, todėl apeliantas turėjo teisę kreiptis į teismÄ dėl 2008 m. sausio 7 d. paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia iki ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ dėl skolos priteisimo, tačiau Å¡ia savo teise nepasinaudojo.Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos iÅ¡vadomis, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje įrodė paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sÄ lygų egzistavimo, faktÄ , o atsakovas, remdamasis pinigų negavimo aplinkybe, jam tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir nurodytos aplinkybės neįrodė (CPK 176, 177, 185 str.).Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ apelianto argumentÄ , kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai atsisakė priimti jo prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, tuo suvaržydamas apelianto teises.

PrieÅ¡ieÅ¡kinis turi bÅ«ti pareikÅ¡tas laikantis CPK nustatytų reikalavimų. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, 2013 m. spalio 8 d. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti 2008 m. sausio 7 d. paskolos sutartį, sudarytÄ tarp A. G. ir A. M., negaliojančia; taip pat pateikė praÅ¡ymÄ atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėjimo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumus, 2013 m. spalio 8 d. nutartimi įpareigojo atsakovÄ iki 2013 m. spalio 22 d. juos paÅ¡alinti, taip pat įpareigojo pateikti duomenis, reikÅ¡mingus klausimo dėl jo atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo iÅ¡sprendimui (b. l. 49–50).

Apelianto praÅ¡ymu, teismas minėtÄ terminÄ pratęsė iki 2013 m. spalio 31 d., po pratęsto termino prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti atsakovas pateikė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį. Teismas 2013 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsakovo praÅ¡ymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo netenkino, įpareigojo atsakovÄ A. M. iki 2013 m. lapkričio 18 d. paÅ¡alinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumÄ â€“ sumokėti kitÄ dalį, t. y. 396 Lt žyminio mokesčio (b. l. 62–63).

Atsakovui nepaÅ¡alinus prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumų, teismas 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsakovo A. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį ir patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį laikė nepaduotais ir juos kartu su priedais grÄ Å¾ino padavusiam asmeniui (b. l. 66–67). Anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas pats netinkamai realizavo savo teisę pateikti byloje prieÅ¡ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinis neatitiko CPK 135 straipsnio 2 dalies reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jį priimti.

Pažymėtina, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo 2013 m. spalio 8 d. ir 2013 m. lapkričio 8 d. įstatymų nustatyta tvarka neskundė.Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Teisėjos                                                     Galina Blaževič                                                                 Žibutė Budžienė                                                                 RÅ«ta Palubinskaitė