2013-02-22 Nr. AB-9-3-61-3-02968-2012-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS143-132/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02968-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjų O. J., V. Ž., N. V., G. Š., D. J. ir N. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai O. J., V. Ž., N. V., G. Š., D. J. ir N. M. (toliau – pareiškėjai) 2012 m. lapkričio 20 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro paskelbto viešo konkurso dalį, kuria skelbiamas viešas konkursas notaro pareigoms užimti Šiaulių miesto savivaldybėje. Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti viešą konkursą notaro pareigoms užimti Šiaulių miesto savivaldybėje iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) išnagrinės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kreipimąsi administracinėje byloje Nr. A492-1371/2012 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00997-2011-2), kuris Konstituciniame Teisme gautas 2012 m. balandžio 3 d. (bylos Nr. 3/2012), ir priims atitinkamą sprendimą.

Pareiškėjai nurodė, kad 2012 m. spalio 19 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ paskelbta, jog atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – atsakovas, Teisingumo ministerija) skelbia viešą konkursą notaro pareigoms užimti penkiose savivaldybėse, tarp jų ir Šiaulių miesto savivaldybėje. Pažymėjo, jog šiuo metu yra iškeltas Notariato įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir jos pagrindu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 2 8 d. įsakymu Nr. 1R-481 patvirtintos Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodikos teisėtumo ir atitikimo Konstitucijai klausimas, kurį turi išnagrinėti Konstitucinis Teismas. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu negalėtų būti didinamas notarų skaičius ir negali būti priimamas teisingumo ministro įsakymas dėl viešo konkurso notaro pareigoms užimti skelbimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 28 d. nutarties dalimi iš dalies patenkino pareiškėjų prašymą ir nutarė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Teisingumo ministerijai organizuoti viešą konkursą notaro pareigoms užimti Šiaulių miesto savivaldybėje iki Konstitucinis Teismas išnagrinės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kreipimąsi administracinėje byloje Nr. A492-1371/2012 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00997-2011-2), Konstituciniame Teisme gautą 2012 m. balandžio 3 d. (bylos Nr. 3/2012), ir priims atitinkamą sprendimą, taip pat nurodė, jog nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra skubaus vykdymo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 str.).

Teismas, spręsdamas prašymą, vadovavosi ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1R-34 patvirtintų Viešo konkurso notaro pareigoms užimti nuostatų 4, 5 punktais, Notariato įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, 61 straipsnio 1, 3 dalimis. Teismas nustatė, kad pareiškėjai inicijuoja ginčą dėl teisingumo ministro veiksmų, t. y. viešo konkurso notaro pareigoms užimti paskelbimo teisėtumo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų prašymas sustabdyti viešą konkursą notaro pareigoms užimti negali būti tenkintinas, nes ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punktas, kaip galimą reikalavimo užtikrinimo priemonę, numato ginčijamo akto galiojimo laikiną sustabdymą.

Viešas konkursas notaro pareigoms užimti nelaikytinas administraciniu aktu. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-1371/2012 kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Notariato įstatymo 6 straipsnio 1 dalis (2003 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. IX-1311 redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, jog notarų skaičių nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras pagal savo patvirtintą Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodiką, įstatyme nenustačius aiškių ir konkrečių bendrųjų kriterijų ar principų, kuriais vadovaujantis nustatytinas notarų skaičius, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui bei Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai.

Pažymėjo, jog Notariato įstatymo 6 straipsnio 1 dalis aktuali ir šiai administracinei bylai. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikiną uždraudimą atsakovui organizuoti viešą konkursą notaro pareigoms užimti Šiaulių miesto savivaldybėje. Tuo atveju, jeigu nebūtų pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, o vėliau teismas pripažintų atsakovo veiksmų (paskelbti viešą konkursą Šiaulių miesto savivaldybėje) neteisėtumą, buvusios iki ginčo padėties atkūrimas pasunkėtų – viešas konkursas notaro pareigoms užimti Šiaulių miesto savivaldybėje galbūt būtų įvykęs, asmuo, laimėjęs konkursą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu būtų paskirtas eiti notaro pareigas bei atlikęs veiksmus, reikalingus notaro veiklai pradėti.

Todėl, teismo nuomone, prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkintinas iš dalies, Teisingumo ministerijai uždraudžiant organizuoti viešą konkursą notaro pareigoms užimti Šiaulių miesto savivaldybėje iki Konstitucinis Teismas išnagrinės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kreipimąsi administracinėje byloje Nr. A492-1371/2012 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00997-2011-2), Konstituciniame Teisme gautą 2012 m. balandžio 3 d. (bylos Nr. 3/2012), ir priims atitinkamą sprendimą.

III. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Atsakovas nurodo, kad teismas viršijo kompetenciją, kadangi reikalavimo užtikrinimo priemonė galėjo būti pritaikyta, jeigu, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Nagrinėjamu atveju teismas susiejo reikalavimo užtikrinimo trukmę su kitoje nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiomis aplinkybėmis. Taigi skyrė reikalavimo užtikrinimo priemonę neturėdamas teisinio ir faktinio pagrindo, numatyto ABTĮ 71 straipsnyje. Be to, viešo konkurso notaro pareigoms užimti paskelbimas savaime negali sukelti pasekmių pareiškėjams, kadangi nėra aišku, ar šis konkursas įvyks, ar ne ir koks bus konkurso rezultatas.

Teisingumo ministras vykdo administracines, taip pat kontrolės ir priežiūros funkcijas notarų sistemos organizavimo veikloje (Notariato įstatymo 2, 4, 6, 61, 7, 71, 11, 22, 221, 23 str. ). Taigi atsakovo interesas aptariamu klausimu yra žymus ir reikšmingas, todėl į jį turėtų būti atsižvelgta. Pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė neleisti skelbti konkurso į Šiaulių miesto veiklos teritoriją suformuotų precedentą ir dėl kitose teritorijose nustatyto notarų skaičiaus, todėl tikėtina daugiau nei keliems metams (vidutiniškai trunkantis procesas Konstituciniame Teisme) teisingumo ministras negalėtų vykdyti jam priskirtų funkcijų ir užtikrinti tinkamų notaro paslaugų prieinamumą.

Todėl, sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės atitikimo viešajam interesui ir proporcingumo principui, negalima apsiriboti vien siekiu išvengti išlaidų dėl notarų viešo konkurso organizavimo ir dėl laimėjusių viešą konkursą ir pradėjusių vykdyti pareigas notarams galimų pasekmių atsiradimo tikėtinumu tuo atveju, jeigu pareiškėjų skundas išnagrinėjus bylą bus patenkintas. Pareiškėjai ginčija klausimą, kuris neabejotinai priskirtas atsakovo kompetencijai ir susijęs su notarų sistemos funkcionavimu šalies mastu.

Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-589/2008, 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-666/2012. Atsakovo nuomone, nėra jokio pagrindo keisti analogiškose bylose jau suformuotą teismų praktiką. Atsižvelgtina ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-206/2010, 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008, 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-520/2007.

Pareiškėjai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo palikti nepakeistą.

Pareiškėjai nurodo, kad ginčas kyla būtent dėl viešojo intereso (užtikrinti tinkamų notaro paslaugų prieinamumą) teisinio reguliavimo atitikimo Konstitucijai. Būtent ir yra suabejota įstatymo nereglamentuotos atsakovo kompetencijai priskirtos funkcijos teisėtumu. Atsakovas nepateikė jokių faktinių duomenų, kad iki ginčijamo viešo konkurso paskelbimo Šiaulių miesto savivaldybėje notaro paslaugos būtų neprieinamos ar teikiamos netinkamai, ir kuo tai grindžiama. Pareiškėjų nuomone, konkurso sustabdymas (savaime) jokių neigiamų pasekmių nesukelia. Taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemonę, teismas tuo pačiu apsaugojo ateityje laimėjusių viešą konkursą ir pradėjusių vykdyti notaro pareigas asmenų teisėtus lūkesčius nuo galimų neigiamų pasekmių. Viešo konkurso procedūrų tolesnis vykdymas labiau pažeidžia viešąjį interesą, nei jį gina, nes pretenduojantiems į notarus asmenims teisėti lūkesčiai negali būti užtikrinami norminiais aktais, kurių teisėtumu yra abejojama. Teismas tinkamai taikė ABTĮ 71 straipsnio nuostatas. Atsakovas nepagrindė argumentų, kad, uždraudus vykdyti konkursą, yra pažeidžiamas proporcingumo principas, nes viešasis interesas teismo taikytomis reikalavimo užtikrinimo priemonėmis nėra pažeidžiamas, o yra apsaugomas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Pareiškėjai iš esmės kelia ginčą dėl teisingumo ministro paskelbto viešo konkurso notaro pareigoms užimti Šiaulių miesto savivaldybėje. Pareikštam reikalavimui užtikrinti pareiškėjai prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti viešą konkursą notaro pareigoms užimti Šiaulių miesto savivaldybėje iki Konstitucinis Teismas išnagrinės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kreipimąsi administracinėje byloje Nr. A492-1371/2012 ir priims atitinkamą sprendimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama nutarties dalimi iš dalies patenkino pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir uždraudė Teisingumo ministerijai organizuoti viešą konkursą notaro pareigoms užimti Šiaulių miesto savivaldybėje iki Konstitucinis Teismas išnagrinės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kreipimąsi administracinėje byloje Nr. A492-1371/2012 ir priims atitinkamą sprendimą.

Atskiruoju skundu atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, šalių pateiktus argumentus, sutinka su atsakovo argumentais.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Atsižvelgus į šiuos argumentus bei įvertinus nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjų reikalavimas yra susijęs su notarų sistemos funkcionavimu. Teisingumo ministras vykdo administracines, taip pat kontrolės ir priežiūros funkcijas notarų sistemos organizavimo veikloje (Notariato įstatymo 2, 4, 6, 61, 7, 71, 11, 22, 221, 23 str.). Užtikrinus pareiškėjų keliamą reikalavimą, atsakovui būtų užkirstas kelias vykdyti teisės aktų nustatytas funkcijas (nustatyti notarų skaičių, jų buveinę, veiklos teritorijas ir kt.) ir užtikrinti tinkamų notaro paslaugų prieinamumą. Iš esmės būtų sutrikdyta notarų sistemos organizavimo veikla, o tai sukeltų neigiamų padarinių tiek viešajam interesui, tiek ir trečiųjų asmenų interesams. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą. Pareiškėjai iš esmės siekia ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o reikalauja, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti teises ir apsaugotų nuo galimų būsimų teisių pažeidimų.

Išdėstyti argumentai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 30 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS556-160/2013 išvadas, kurioje pasisakyta dėl tuo pačiu metu teisingumo ministro paskelbto viešo konkurso notaro pareigoms užimti Jurbarko ir Kelmės rajonų savivaldybėse.

Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi nepagrįstai nusprendė imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, todėl nutarties dalis naikintina, o pareiškėjų prašymas atmestinas (ABTĮ 151 str. 3 p.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutarties dalį panaikinti.

Pareiškėjų O. J., V. Ž., N. V., G. Š., D. J. ir N. M. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis