2018-03-30 Nr. AB-6705-3-62-3-01330-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-226-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01330-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 1 541 873 turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. balandžio 28 d. Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus 16 būryje buvo atlikta krata ir nuteistųjų asmeninių daiktų svėrimas. Minėta krata buvo atlikta jam nedalyvaujant. 2015 m. balandžio 17 d. pareiškėjas išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir su savimi nepasiėmė visų jam priklausančių daiktų, tik būtiniausius daiktus, nes yra senyvo amžiaus, invalidas, todėl visų daiktų panešti negalėjo. Dauguma daiktų paliko Pravieniškių PN-AK. Daiktai buvo sudėti į krepšius ir padėti po jo gultu. 2015 m. gegužės 4 d. grįžęs iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės į Pravieniškių PN-AK pasigedo kai kurių asmeninių daiktų, t. y. segtuvo su dokumentais, rūbų, patalynės, avalynės, higienos priemonių, medicininių diržų, dokumentų iš baudžiamosios bylos, laiškų, nuotraukų, maišelio su žeme nuo mamos kapo, knygutės ir kt. Dėl daiktų dingimo ir jų grąžinimo kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių, tačiau daiktai jam nebuvo grąžinti. Pareiškėjas nurodė, kad dėl prarastų daiktų patyrė dvasinius išgyvenimus, sutriko jo sveikata.

3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad laisvės atėmimo įstaigos 2 sektoriuje buvo atlikta bendroji krata 15–16 būrių nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, buitinėse, pagalbinėse patalpose, taip pat patikrintas nuteistųjų leidžiamų turėti daiktų bendrasis svoris. Kratos ir daiktų svėrimo metu dalyvavo pataisos įstaigos 1, 2 ir 3 sektorių pareigūnai. Paaiškino, kad pataisos įstaigos administracija, organizuodama bendrąją kratą objekte, neprivalo iš anksto informuoti nuteistųjų apie kratos atlikimo laiką ir vietą.

5. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad, prieš pradedant kratą, nuteistiesiems buvo paaiškinta jos vykdymo tvarka, skirta laiko (apie 20 min.) susirinkti ir išsinešti su savimi asmeninius daiktus. Prieš atliekant kratą visi nuteistieji buvo įspėti, kad būryje likę daiktai bus paimti kaip neturintys savininko. Nuteistiesiems susirinkus daiktus ir išėjus iš gyvenamųjų patalpų, buvo atliekamas nuteistųjų turimų daiktų patikrinimas. Po vieną nuteistąjį buvo paprašyta pasilikti savo gyvenamojoje patalpoje ir tik tuomet buvo atliekama gyvenamųjų patalpų krata. Pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje gyvenantys nuteistieji išeidami iš patalpos taip pat visus savo asmeninius daiktus išsinešė. Kratos metu iš gyvenamųjų patalpų buvo paimti visi jose likę daiktai, kurių neišsinešė nuteistieji. Daiktai buvo sukrauti į sunkvežimius ir išvežti už laisvės atėmimo įstaigos teritorijos. Iš viso buvo išvežtos dvi priekabos įvairių patalpose likusių daiktų, kurių su savimi iš patalpų neišsinešė nuteistieji. Todėl nustatyti, kurie konkrečiai daiktai priklausė (jeigu iš viso priklausė) pareiškėjui, buvo neįmanoma. 2015 m. balandžio 17 d. pareiškime Nr. 42-5399 pareiškėjas patvirtino, kad jis, išvykdamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę iš pataisos įstaigos, pasiėmė visus asmeninius savo daiktus ir Pravieniškių PN-AK administracijai pretenzijų neturi. Pravieniškių PN-AK pabrėžė, kad byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo arba neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui.

II. 6. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2014 m. gegužės 8 d. Pravieniškių PN-AK buvo apgyvendintas 4 lokalinio sektoriaus 16 būrio 2 brigadoje. 2015 m. balandžio 17 d. jis buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, iš kurios sugrįžo į Pravieniškių PN-AK 2015 m. gegužės 4 d. Pareiškėjui išvykus į Laisvės atėmimo vietų ligoninę 2014 m. balandžio 28 d., nuo 8.15 val. iki 12 val., jo gyvenamojoje patalpoje, buitinėse ir pagalbinėse 15 ir 16 būrio patalpose buvo atliekama bendroji krata ir šiuose būriuose bausmes atliekančių nuteistųjų asmeninių daiktų svėrimas.

8. Teismas pažymėjo, kad kratų ir apžiūrų atlikimą laisvės atėmimo vietose reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – ir Instrukcija). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi kratos ir daiktų svėrimo metu) 57 punkte nurodyta, jog nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų ir reikmenų bendroji masė neturi viršyti 30 kilogramų. Į bendrą daiktų masę neįskaičiuojama baudžiamosios bylos medžiaga. Daiktai ir reikmenys, kuriuos draudžiama turėti nuteistiesiems ir kurie viršija šiame punkte nustatytą nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų bendrąją masę, paimami. Paėmus daiktus ir reikmenis, surašomas protokolas.

9. Liudytoju apklaustas 2 sektoriaus apsaugos ir priežiūros vyriausiasis specialistas M. K. teisme paaiškino, kad pareiškėjo nurodytų daiktų atliekant kratą ir daiktų svėrimą jo gyvenamojoje patalpoje nebuvo rasta. Draudžiami turėti nuteistiesiems daiktai buvo paimti ir įforminti atliktos kratos protokolu, o daiktai, kurių šeimininkai nenustatyti ir dėl kurių buvo nustatytas viršsvoris, buvo įforminti daiktų paėmimo protokolu ir išvežti. Daiktų su pareiškėjo indentifikavimo žymėmis nebuvo rasta.

10. Teismas pažymėjo, kad 2015 m. balandžio 28 d. protokole Nr. 42-5926 nėra nurodyti pareiškėjo įvardinti daiktai, kurių, jo teigimu, jis pasigedo po kratos. Objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK turėjo jo įvardintus daiktus, byloje nėra, rašytiniais duomenimis tai neužfiksuota. Todėl pareiškėjo argumentus dėl jo daiktų paėmimo kratos metu teismas vertino kaip nepagrįstus.

11. Pareiškėjas 2015 m. balandžio 17 d. pareiškime Nr. 42-5399 nurodė, jog išvykdamas iš pataisos įstaigos paėmė savo asmeninius daiktus, įstaigos administracijai pretenzijų neturi. Vertindamas šio pareiškimo turinį, teismas sutiko su atsakovo atstovo pozicija, jog Pravieniškių PN-AK pareigūnai negalėjo būti atsakingi už pareiškėjo asmeninius daiktus. Pareiškėjo įsitikimu, apie atliekamą kratą jam turėjo būti pranešta iš anksto, tačiau, teismo nuomone, tuo atveju nebūtų pasiekti kratos, kaip pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės, tikslai ir uždaviniai.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš Pravieniškių PN-AK buvo daug kartų etapuotas į kitas įstaigas, jam buvo žinoma nustatyta daiktų apskaitos, tikrinimo ir laikymo tvarka išvykimo iš pataisos įstaigos atveju. Byloje nėra duomenų apie tai, kad jis, 2015 m. balandžio 17 d. išvykdamas etapu į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją dėl minėtų daiktų patikrinimo, jų apsaugos. Nėra duomenų, kad pareiškėjas būrio viršininką būtų informavęs, jog būrio gyvenamoje patalpoje palieka dalį savo asmeninių daiktų, pataisos įstaigos daiktų saugojimo sandėlyje jis jokių asmeninių daiktų saugoti nepaliko. Todėl teismas konstatavo, kad reikalavimas grąžinti jo nurodytus daiktus yra nepagrįstas.

13. Nenustatęs Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo jam priteisti žalos atlyginimą.

III. 14. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netenkino jo prašymo atidėti teismo posėdį tam, kad kitame posėdyje jį galėtų atstovauti jo advokatas. Pareiškėjas teigia prašęs teismo iškviesti liudytojus, dalyvavusius kratoje. Nurodo, kad atsakovo atstovas pateikė tik dalį jo raštų, kuriais jis kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl atliktos kratos. Todėl teismas dėl įrodymų stokos priėmė neteisingą sprendimą.

16. Pareiškėjas nurodo, kad du jo sportiniai krepšiai buvo pažymėti jo vardu ir pavarde. Viename paliktame krepšyje buvo dokumentai su jo vardu ir pavarde, jo nuotraukos. Pareiškėjas teigia, kad prašė būrio viršininko, jog jo daiktai būtų saugomi ar sudėti į sandėlį. Tai, kad pareiškėjas buvo palikęs savo asmeninius daiktus, gali paliudyti gyvenamojoje patalpoje gyvenantys nuteistieji. Pabrėžė, kad tokie daiktų paėmimai (vagystės) Pravieniškių PN-AK vyksta nuolat. Atsižvelgiant į tai, kad buvo pažeista jo teisė turėti advokatą, pačiam apklausti bylos liudininkus, dalyvius, teismas neišreikalavo iš atsakovo atstovo visų bylos duomenų, pareiškėjas prašo perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

17. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18. Pravieniškių PN-AK 2015 m. balandžio 28 d. protokole Nr. 42-5926 yra nurodyta, kokie buvo rasti ir paimti uždrausti daiktai. Minėtame protokole nėra pareiškėjo daiktų, kurių jis pasigedo po kratos. Daiktų su pareiškėjo identifikavimo žymėmis nebuvo rasta. Atsakovo atstovas pabrėžia, kad iš laisvės atėmimo įstaigos išvykstantys asmenys savo daiktus privalo išsivežti su savimi, laisvės atėmimo vietos administracija už asmenų savavališkai paliktų daiktų būklę nėra atsakinga. Pareiškėjas 2015 m. balandžio 17 d. pareiškime Nr. 42-5399 patvirtino, kad, išvykdamas iš pataisos įstaigos, pasiėmė savo asmeninius daiktus, įstaigos administracijai pretenzijų neturi. Atsakovo atstovas negalėjo būti atsakingas už pareiškėjo asmeninius daiktus, kadangi nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas žodžiu ar raštu būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją dėl daiktų saugojimo sandėlyje. Taip pat nėra duomenų, kad jis būtų informavęs administraciją, jog palieka dalį savo asmeninių daiktų būrio gyvenamojoje patalpoje. Todėl, Pravieniškių PN-AK nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, pagrįstai nusprendė, jog nėra objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėjas pataisos įstaigoje kratos atlikimo metu buvo palikęs asmeninius daiktus. Taigi pareiškėjas neįrodė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

19. Pravieniškių PN-AK taip pat nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių svarių argumentų apie tai, jog pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ar pirmosios instancijos teismas būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialinės teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas prašo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos.

22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

23. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

24. Nustatyta, kad 2015 m. balandžio 28 d. protokole Nr. 42-5924 (b. l. 48) ir 2015 m. balandžio 28 d. protokole Nr. 42-5926 (b. l. 49) nėra nurodyti pareiškėjo įvardinti daiktai, kurių, jo teigimu, jis pasigedo po kratos. Objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK turėjo jo įvardintus daiktus, byloje nėra. Pareiškėjas 2015 m. balandžio 17 d. pareiškime Nr. 42-5399 (b. l. 52) nurodė, jog išvykdamas iš Pravieniškių PN-AK paėmė savo asmeninius daiktus, laisvės atėmimo įstaigos administracijai pretenzijų neturi. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus apsaugos ir priežiūros vyriausiasis specialistas M. K. patvirtino, kad pareiškėjo nurodytų daiktų atliekant kratą ir daiktų svėrimą jo gyvenamojoje patalpoje nebuvo rasta.

25. Įvertinusi minėtas aplinkybes, visus byloje esančius duomenis (b. l. 46–53, 61–67, 104, 106–109) ir skundžiamą teismo sprendimą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo daiktai 2014 m. balandžio 28 d. Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus 15 ir 16 būriuose atliktos kratos metu buvo paimti ir išmesti. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir sprendime detaliai išdėstė pareiškėjo skundo nepagrįstumą patvirtinančius motyvus. Todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išsamiai išdėstytų motyvų nebekartoja.

26. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, netenkino jo prašymo atidėti teismo posėdį (bylos nagrinėjimą) tam, kad kitame posėdyje jį galėtų atstovauti jo advokatas, neišreikalavo iš atsakovo atstovo visų bylos duomenų, nešaukė į teismo posėdį jo prašomų liudytojų, kurie būtų galėję patvirtinti jo nurodytą aplinkybę dėl kratos metu paimtų daiktų.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl to, kad jį galėtų atstovauti advokatas, padavė tik antrajame pirmosios instancijos teismo posėdyje. Nors pareiškėjas teigė, kad jam atstovaus advokatas, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas turėjo pakankamai laiko susirasti advokatą ir susitarti dėl jo atstovavimo nagrinėjamoje byloje, tačiau tai delsė padaryti iki pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme antrojo posėdžio. Pažymėtina, kad minėtas posėdis buvo ir paskutinis posėdis bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme.

28. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko vertėjas ar proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos, kai būtina išreikalauti naujus įrodymus arba kai šalims reikia laiko deryboms dėl taikos sutarties sudarymo ir kitais reikiamais atvejais.

29. Įvertinusi minėtas aplinkybes ir vadovaudamasi minėta ABTĮ 80 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl to, kad kitame teismo posėdyje jį galėtų atstovauti jo advokatas. Teisėjų kolegijos nuomone, svarių priežasčių, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, tenkinti tokį pareiškėjo prašymą nebuvo.

30. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal to paties ABTĮ straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais.

31. Išklausiusi pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašus, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo prašomi liudytojai patys neatvyko į teismo posėdį (vienas – dėl nežinomų priežasčių, kitas – dėl to, kad buvo gydomas ligoninėje). Vienas iš kviestų liudytojų į teismo posėdį atvyko ir buvo apklaustas. Kitų liudytojų pirmosios instancijos teismas nekvietė, pažymėjęs, kad yra pakankamai surinkta duomenų byloje reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir liudytojus kviesti nėra tikslinga. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su šia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutikti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išreikalavo pareiškėjo prašomus papildomus duomenis iš atsakovo atstovo ir suteikė galimybę pareiškėjui su jais susipažinti. Tarp bylos duomenų yra ir pareiškėjo raštų kopijos Pravieniškių PN-AK administracijai (b. l. 61–67, 107–108).

32. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi ABTĮ nuostatomis ir byloje veikė aktyviai, t. y. nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, išreikalavo ir išnagrinėjo visus bylai reikšmingus duomenis, kuriuos įvertinęs padarė teisingą išvadą dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepagrįstumo.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, jog administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo suinteresuotas bylos baigtimi (subjektyvusis teisės į nešališką teismą aspektas), ar kad buvo kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo. Vien ta aplinkybė, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas aplinkybes vertino ne taip, kaip pageidavo pareiškėjas, nesudaro pagrindo abejoti teismo nešališkumu.

34. Taigi nenustačius Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y.vienos iš būtinų sąlygų viešajai atsakomybei kilti, konstatuotina, kad nėra pagrindo jam atlyginti žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį.

35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius