e44e33dd-85f4-474d-ac2f-bd1424b2d8d8 · Å akių rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrNuorašasBaudžiamoji byla Nr. 1-60-876/2012Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00639-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.2.(N) (S) ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugsėjo 25 d.Šakiai              Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorams Audriui Ažukui, Linui Frančiakui, kaltinamajam G. K., jo gynėjui advokatui Juozui Gabraičiui, nukentėjusiosioms D.

I., K. I.teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turtintis pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis individualioje K. K. įmonėje darbininku, iÅ¡situokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2004-12-15 Å akių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 4 d., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. padarymu n u s t a t ė:

G. K. 2011 m. lapkričio 24 d. apie 12 val. 10 min. vieÅ¡oje vietoje, Vasario 16-osios gatvėje prie 6 numeriu pažymėto namo, Å akių mieste, įžūliu elgesiu, vandaliÅ¡kai veiksmais, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, sustabdęs nukentėjusiosios D. I. vairuojamÄ automobilį Opel Calibra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį K. I., D. I. sudavė ranka per deÅ¡inę ausį, padarydamas ausies sumuÅ¡imÄ , kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , jÄ keikė necenzÅ«riniais žodžiais, apspjovė bei daužydamas rankomis, spardydamas kojomis sulaužė abu automobilio Å¡oninius galinio vaizdo veidrodėlius, sulankstė variklio dangtį, apgadino vairuotojo pusės dureles, tuo K.

I. padarė turtinę 540 Lt žalÄ bei Å¡iais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad tos dienos ryte skambino D., nes norėjo pasiimti sÅ«nų. Jis neprisiskambino, paskui jÄ sutiko degalinėje. Jie susiskambino ir susitarė susitikti ir pasikalbėti. Ji iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir jam trenkė, tada jis D. pastÅ«mė. Po to iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo M., J. ir R. Jis suprato, kad nepavyks pasikalbėti. D. pasakė, kad prie kitų asmenų jis apie vaikÄ nekalbės, todėl jis buvo tų asmenų apdaužytas.

Pro Å¡alį važiavo mėlynos spalvos autobusiukas, kurio vairuotojas liepė ramintis ir žadėjo iÅ¡kviesti policijÄ . Tada jis vėl norėjo pasikalbėti su D. ir priėjo prie automobilio, durelės buvo atidarytos, ir kai ji važiavo , automobilio durelės jam atsitrenkė į kojÄ . Jis koja užstÅ«mė dureles. Matė, kad nulinko veidrodėlis. Jis sėdo į savo automobilį, o D. vairavo link jo, tada jis ranka atsirėmė su ranka. Nukentėjusioji D. I. teismo posėdžio metu nurodė, kad tÄ dienÄ J.

R. paprašė jį nuvežti į Šakius. Kartu važiavo jos brolis ir M. R.. Jie nuvažiavo į degalinę ir ji pamatė, kad keliu pravažiavo G. Ji užsipylusi benzino išvažiavo iš degalinės, o K. jos palaukė. Ji pravažiavo pro G. ir važiavo link namų, tada G. pradėjo jai skambinėti. Ji neatsiliepė, nes kai jie susitinka , visada susipeša. Jis skambino ir šviesomis stabdė. Tada ji atsiliepė ir G. pasakė, kad reikia pasikalbėti. Ji važiavo ir bandė sustoti ties parku, tačiau G. važiuodamas visai šalia jos mašinos gazavo, todėl ji pavažiavo į priekį.

G. jÄ gÄ sdino, kad atsitrenks į jÄ . Netoli mokyklos G. jÄ aplenkė ir skersai užstatė automobilį. IÅ¡lipęs pamatė, kad yra draugai, tada liepė jai iÅ¡lipti ir eiti su juo pasikalbėti. Matėsi, kad G. yra agresyviai nusiteikęs. Jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir G. jÄ tempė pasikalbėti, ji nėjo. Ji bandė vėl sėsti į automobilį, tuomet G. jai trenkė per veidÄ . Tai pamatę brolis ir draugai iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir pradėjo stumdytis. Tuomet G. pagrasino ir iÅ¡važiavo.

Jos automobilio dureles trenkė ir tuo metu atšoko panelė, paskui nuspyrė automobilio veidrodėlį. Neturtinės žalos prašo už tai, kad negalėjo miegoti naktimis, viena bijojo vaikščioti. Nukentėjusioji K. I. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji įvykyje nebuvo. Matė tiek, kad parvažiavo Dovilė, kuri buvo išsigandusi, plaukai sutaršyti. Ji negalėjo kalbėti, automobilis buvo sudaužytas. D. jai sakiusi, kad skauda ausį, spengia, pykina. Kadangi liudytojai R. I.< J. R., M. R. teisminio proceso metu buvo išvykę į užsienį ir nebuvo galimybės jų apklausti, teismo posėdžio metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu jų duoti parodymai.Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R.

I. nurodė, kad 2011 m. lapkričio 24 d. apie pietus, valandos tiksliai nežino, važiavo namo iÅ¡ Å akių link PrÅ«selių. Važiavo mamai priklausančiu automobilio Opel Calibra. Vairavo sesuo D. I., jis sėdėjo priekyje, gale sėdėjo Mantas ir J. R.. Važiuojant pro Varpo mokyklos stadionÄ juos prisivijo buvęs sesers vyras G. K. ir aplenkęs juos, užstatė jiems automobiliu sustodamas skersai kelio. G. K. iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio vienas ir priėjo prie jų automobilio, prie vairuotojo pusės durelių.

G. K. atsidaręs dureles pareikalavo D. iÅ¡lipti. D. lipdama lauk iÅ¡ automobilio truputį stumtelėjo G. K., nes jis buvo atsistojęs labai arti jos ir tada iÅ¡girdo pliaukÅ¡telėjimÄ . IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio pamatė, kad sesuo D. stovi užsiėmusi delnu už ausies. O G. K. stovėjo įnirÅ¡usiu veidu, juodu kažkÄ aiÅ¡kinosi. Tarp jų įvyko susistumdymas. Tada G. K. pradėjo grasinti M. R.. Sesuo D. jau buvo atsisėdusi į automobilį, kai G. K. priėjo prie jų automobilio priekio ir kumščiu trenkė į automobilio variklio gaubtÄ , tada įsikibo į atidarytas vairuotojo pusės dureles ir jas konfliktuodamas su D. laužė į prieÅ¡ingÄ pusę, link variklio pusės, tada tas dureles stipriai trenkė, dėl ko atÅ¡oko durelių vidinė apdaila.

D. užsikÅ«rusį automobilį pavažiavo truputį atgal ir tada G. K. spyrė į kairės pusės Å¡oninį veidrodėlį, kurį sugadino. Kuriuo momentu sugadino deÅ¡inės pusės veidrodėlį jis nematė. Po to G. K. sėdo į savo automobilį ir iÅ¡važiavo, o sesuo D. paskambino į policijÄ . (b.l. 28-29). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. R. nurodė, kad 2011 m. lapkričio mėn. važiavo su kaimynais D. K., jos broliu R. I. ir pusbroliu M. R.. Vežė D. K. automobiliu Ople Calibra.

Važiuojant pro „Varpo“ mokyklos stadionÄ iÅ¡ Å akių link PrÅ«selių, juos pasivijo automobilis. D. iÅ¡ karto pastebėjo, kad tai jos buvęs vyras G. K.. Jis dar D. skambinėjo į telefonÄ , tačiau D. nestojo, o G. važiavo pastoviai iÅ¡ paskos. Tada G. K. juos lenkė ir važiuodamas greta pradėjo važiuoti arčiau D. automobilio, kad ji trauktųsi labiau į kelkraÅ¡tį ir sustotų, bet D. nestojo, važiavo toliau. Tada G. K. pavažiavo į priekį D. ir sustabdė skersai automobilį, dėl ko D. sustojo.

G. K. pradėjo lupti vairuotojo pusės dureles, D. iÅ¡lipus, juodu kažkÄ apsižodžiavo ir pamatė, kad G. K. kairės rankos delno apačia sudavė D. AiÅ¡kiai matė tÄ sudavimÄ , tada visi iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir tarp jų įvyko susistumdymas. Po to G. K. nuėjo prie D., kuri sėdėjo automobilyje, bei norėjo uždaryti automobilio dureles, tačiau G. jas atidarė ir lupo duris prieÅ¡ingai varstymui pusę, link variklio skyriaus. G. toliau žodžiavosi su D. ir tada G. K. iÅ¡ jėgų trenkė dureles, dėl ko atÅ¡oko vidinės apdailos.

Tada G. K. atsistojo priekyje D. automobilio, D. pradėjo važiuoti atgal, tuo metu G. K. kumščiu du kartus trenkė į automobilio variklio gaubtÄ ir jį įlenkė. Po to G. K. nubėgo į kitÄ automobilio pusę ir nuspyrė Å¡oninį veidrodėlį, jį sulaužydamas. Grįžęs atgal prie vairuotojo pusės durelių, kurios buvo pradarytos, toliau keikė D., spjaudė ant jos, su viena ranka įsikibęs klaipė Å¡oninį vairuotojo pusės veidrodėlį, o su kita ranka buvo įsikibęs į durelių stiklÄ iÅ¡ virÅ¡aus ir jį laužė link savęs, keliu stumdamas duris.

Sugadino veidrodėlį, bet durelių stiklo nesulaužė. Po to G. K. nuėjo į savo automobilį, įsėdo ir nuvažiavo. Jie paskambino į policijÄ . (b.l. 30-31). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. R. nurodė, kad 2011 m. lapkričio mėn. 24 d. apie pietus važiavo kartu su J. R., draugais D. ir R. Vairavo automobilį D. Važiuojant pro „Varpo“ mokyklos stadionÄ iÅ¡ Å akių, juos prisivijo automobilis, kuris juos aplenkė ir užstatė priekyje keliÄ , D sustojo. Jie visi atpažino, kad tai G.

K., buvęs D. vyras. Jis iÅ¡lipo, priėjo prie jų automobilio atsidarė vairuotojo dureles ir pradėjo peÅ¡tis su D. D. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, tuo metu G. K. trenkė D., dėl ko D. vėl atsisėdo ant vairuotojo sėdynės ir užsiėmė ausį. Tada iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo jis, J., R., jie visi susistumdė bei bandė nuraminti G.K. Jiems dar bÅ«nant lauke, D. bandė važiuoti, tada G. K. lupo atidarytas vairuotojo pusės duris į kitÄ pusę, po to spyrė į duris iÅ¡ kojos ir jos užsitrenkė.

D. bandant važiuoti į priekį, jis atsistojo priekyje automobilio ir kumščiu daužė automobilio variklio gaubtÄ . Po to priėjo iÅ¡ Å¡ono ir spyrė į keleivio pusės Å¡oninį veidrodėlį, kuris nulėkė. Po to G. K. sėdo į savo automobilį ir nuvažiavom o jie nuvyko į policijÄ . G. K. kaltę įrodo Å¡ie byloje esantys įrodymai:2011 m. lapkričio 24 d. apžiÅ«ros protokolas, kuriame apraÅ¡ytas ir nufotografuotas sugadintas automobilis. (b.l. 3-9). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G460\11(10) nurodoma, kad D.

K. padaryta dešinės ausies sumušimas. Sumušimas padarytas kietu buku daiktu, pvz. ranka, kumščiu ir pan., galimai ir nurodomo įvykio metu. Sužalojimas padarytas vieno smūgio ar trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas padarytas galimai ir nurodomo įvykio metu, būdu. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. Akistatos protokoluose užfiksuoti nukentėjusiosios D. I., kaltinamojo G. K., liudytojo G. I., liudytojo J. R. parodymai (b.l. 41-46).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo G. K. traukiamas atsakomybėn pagal BK 284 str. 1 d. už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ . Kaip nurodoma kaltinime G. K. įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir ignoruodamas žmonių bendravimo taisykles sutrikdė visuomenės rimtį ir nežymiai sutrikdė D. K. sveikatÄ . Baudžiamoji atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti bÅ«tinieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai, kurie privalo bÅ«ti įrodyti bei pagrįsti bylos duomenimis, – tai veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti bÅ«tent vieÅ¡oje vietoje. VieÅ¡oji vieta yra vieÅ¡a erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai.

Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus G. K. atliko gatvėje, tai yra vietoje, kur laisvai gali vaikščioti kiti asmenys, tad buvimas Å¡ioje vietoje asmenims sukelia pareigÄ elgtis pagal visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas. Be to, atsižvelgiant į bendruosius sÄ vokos „vieÅ¡osios tvarkos“ požymius, teismas konstatuoja, jog įvykis vyko vieÅ¡oje vietoje. VieÅ¡oji tvarka gali bÅ«ti pažeidžiama BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytais savarankiÅ¡kais bÅ«dais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandaliÅ¡kais veiksmais.

Bet kuris Å¡ių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veikÄ kaip vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymÄ . Todėl turi bÅ«ti nurodyta, kokius konkrečiai veiksmus atliko kaltininkas bei kokio pobÅ«džio veiksmus, nurodytus minėto straipsnio dispozicijoje, jie atitinka. Kaltinime nurodoma, jog G. K. įžūliu elgesiu, vandaliÅ¡kai veiksmais, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, sudavė ranka D. I. per ausį, jÄ keikė necenzÅ«riniais žodžiais, sugadino svetimÄ automobilį.

 Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytais bÅ«dais demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus. Byloje nustatyta, kad gatvėje G. K. panaudojo smurtinį veiksmÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ . Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010).Be to, G.

K. vieÅ¡oje vietoje daužydamas rankomis ir spardydamas kojomis sugadino K. I. priklausantį turtÄ . Teismų praktikoje svetimo turto sugadinimas vieÅ¡oje vietoje laikytinas vandaliÅ¡kais veiksmais. Taip pat aplinkybę, jog buvo sutrikdyta visuomenės rimtis patvirtina, tai jog tuo metu prie konfliktuojančių asmenų buvo sustojęs automobilis, kurio vairuotojas pasidomėjo, ar nereikia iÅ¡kviesti policijos. Å ios aplinkybės patvirtina tai, kad asmenys garsiai konfliktavo ir tokiu bÅ«du buvo trikdoma visuomenėje nusistovėjusi tvarka.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad G. K. veiksmuose nustatyti ir bylos duomenimis pagrįsti visi bÅ«tinieji vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai: veika padaryta vieÅ¡oje vietoje – gatvėje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, nes naudojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ D. I., bei sugadino svetimÄ automobilį, o tai prieÅ¡tarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms. Tad darytina iÅ¡vada, kad G.

K. veikÄ tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir jo veiksmuose yra nurodyto nusikaltimo požymiai. Teismo posėdžio metu G. K. nurodė, jog jis nesudavė, tačiau pats buvo sumuÅ¡tas automobilyje važiavusių asmenų, tačiau tokia pateikiama versija neatitinka byloje esančių duomenų. Nukentėjusioji D. I., bei liudytojai R. I., J. R. ir M. R. nurodė nuoseklias įvykio aplinkybes, jų parodymai nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taringi bei atitinkantys kitus byloje esančius įrodymus. Dėl bausmės dydžio Skiriant bausmę bÅ«tina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų.

Å io straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę bÅ«tina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmių rÅ«Å¡ys yra – bauda, laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas. G. K. neteistas, todėl pagal BK 55 str. reikalavimus jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

Kadangi teisiamasis yra ne kartÄ baustas administracine tvarka už chuliganizmÄ Ä¯vykdytÄ nukentėjusiųjų namuose, kas charakterizuoja jo asmenybę, todėl teismas mano, kad paskyrus tam tikrus apribojimus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai, todėl skirtina laisvės apribojimo bausmė. G. K. įvykdė tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtu. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog G. K. suvokė atliekantis neteisėtus veiksmus ir juos vykdė, tai parodo kaltinamojo požiÅ«rį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir jų ignoravimÄ .

G. K. yra dirbantis, baustas administracine tvarka už pažeidimus, susijusius su jo atliekamais neteisėtais veiksmai nukentėjusiųjų namuose, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad G. K. linkęs į neprognozuojamÄ , smurtinį elgesį, ypač buvusios sutuoktinės atžvilgiu. BK 61 str. įpareigoja skiriant bausmę atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, G. K. veiksmuose nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. G. K. savo kaltės visiÅ¡kai nepripažino, įvykio aplinkybes aiÅ¡kino nenuosekliai, todėl nėra pagrindo manyti, jog jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

G. K. yra baustas administracine tvarka dėl neteisėtų veiksmų atlikimo nukentėjusiųjų namuose, todėl teismas atsižvelgdamas į teisiamojo asmenybę mano, kad skirtina didesnė negu sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje nėra nurodytos laisvės apribojimo dydžio ribos, tad jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į BK 48 str. 2 d. nurodytus dydžius. Å iame straipsnyje nurodoma, jog už laisvės apribojimÄ gali bÅ«ti skiriamas nuo 3 mėnesių iki 2 metų, taigi didesnė negu bausmės vidurkis nustatytina 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

BK 48 str. 4 d. nurodomo, jog paskyrus asmeniui laisvės apribojimo bausmę, teismas gali nustatyti vienÄ ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Atsižvelgdamas į tai, kad G. K. neteisėti veiksmai buvo įvykdyti dėl besitęsiančių ir neiÅ¡sprendžiamų konfliktų su nukentėjusiÄ ja D. I., teismas mano, kad ateityje nuo nusikalstamų veiksmų darymo sulaikys draudimas lankytis D. I. gyvenamojoje vietoje. O siekiant, kad paskirta bausmė paveiktų G. K. ir Å¡is ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisiamÄ jį bÅ«tina įpareigoti neatlygintinai dirbti sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Jam nustatytina iÅ¡dirbti 50 valandų per visÄ laisvės apribojimo bausmės laikÄ , nes teisiamasis Å¡iuo metu dirba, todėl nebÅ«tų apsunkintas įpareigojimo atlikimas. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo              Byloje nukentėjusioji D. I. pateikė 5000 Lt ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos ir K. I. 540 Lt ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo. BPK 109 str. yra nustatyta, kad turtinė žala gali bÅ«ti civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje dalykas.

Turtinės žalos samprata suformuota BK 6.249 str. 1 d., kur nurodoma, kad žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Nukentėjusioji K. I. praÅ¡o priteisti 540 Lt turtinės žalos, nurodydamas, jog tokiÄ Å¾alÄ patyrė automobilio remontui bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Tačiau Å¡ių visų savo iÅ¡laidų nepagrindė. Byloje pateikė kvitus, iÅ¡ kurių matyti, jog automobilio remontui iÅ¡leista 501,50 Lt. Kaip matyti Å¡ie kvitai atitinka sugadinimus padarytus remonto darbus, tad Å¡ios iÅ¡laidos pripažintinos ir pagal pateiktus kvitus priteistina suma yra 501,50 Lt už patirtas iÅ¡laidas.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikta neturtinės žalos samprata. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės iÅ¡raiÅ¡kos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais bÅ«dais, o neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 30 d. nutarime yra konstatavęs, kad žalos atlyginimas įvairiose valstybės funkcijų vykdymo srityse gali bÅ«ti reguliuojamas skirtingai. Pabrėžta ir tai, kad įstatymuose expressis verbis nurodyti kriterijai, kuriais remiantis bÅ«tų galima nustatyti (įvertinti) atlygintinos žalos dydį, neturi kliudyti teismui vykdyti teisingumÄ â€“ atsižvelgus į visas turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos dydį, ir, vadovaujantis teise, inter alia nenusižengiant teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingÄ atlyginimÄ už tÄ asmens patirtÄ materialinę ir (arba) moralinę žalÄ .

Nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjimas; jis pagal teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų konkrečioje byloje kriterijų visumÄ nustatomas teismo. Taigi priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 straipsnis).

Materialios kompensacijos už moralinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias sÄ lygas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Teismas konstatuoja, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje K.

A. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė iÅ¡raiÅ¡ka atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.CK 6.250 straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę; 3)žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Be to, pagal formuojamÄ teismų praktika bÅ«tina atsižvelgti į teisingumo ir lygiateisiÅ¡kumo principus, kuriais siekiama, kad esant panaÅ¡iomis faktinėms aplinkybėms, neturtinės žalos atlyginimo klausimai bylose bÅ«tų sprendžiami vienodai. Nukentėjusiosios D. I. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies. Kadangi neturtinės žalos dydžio, skirtingai negu turtinės, neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl neturtinės žalos atlyginimo srityje „visiÅ¡ko žalos atlyginimo“ principas netaikomas visa apimtimi.

Priteisiant dėl nusikaltimo patirtÄ neturtinę žalÄ siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o atkurti nukentėjusiojo ir žalÄ padariusio asmens teisėtų interesų pusiausvyrÄ . Teismas pripažįsta, kad D. I. dėl padaryto nusikaltimo patyrė fizinį skausmÄ , pažeminimÄ . Smurtiniai veiksmai prieÅ¡ jÄ buvo panaudoti vieÅ¡oje vietoje, matant aplinkiniams žmonėms. Taip pat pripažintina, jog neprognozuojamas G. K. elgesys sukėlė nukentėjusiajai baimę vienai pasirodyti vieÅ¡oje vietoje, nerimÄ .

Taip nustatant neturtinės žalos dydį bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad nusikaltimas padarytas tyčiniais teisiamojo veiksmai. G. K. Å¡iuo metu dirba. Sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstÄ , bet ir į sukauptÄ teismų praktikÄ , tad atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei teismų praktikÄ , teismas konstatuoja, jog D. K. priteistina 2500 Lt neturtinės žalos dydžio atlyginimas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas n u s p r e n d ž i a :

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir uždrausti per laisvės apribojimo laikÄ lankytis nukentėjusiosios D. I. gyvenamojoje vietoje; bei įpareigoti neatlygintinai per laisvės apribojimo bausmės laikÄ iÅ¡dirbti 50 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.             Nukentėjusiosios K. I. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ G. K., asm.kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 501,50 Lt (penkis Å¡imtus vienÄ Lt 50 cnt.) turtinei žalai atlyginti K. I..Nukentėjusiosios D. I. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ G. K., asm.kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 2500 Lt (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus Lt) neturtinei žalai atlyginti D.

I..                          Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ Å akių rajono apylinkės teisme. Teisėjos paraÅ¡as.NuoraÅ¡as tikras: Teisėja                                                                                                                     Judita Sungailaitė