e44dcce4-ddf9-48fe-a636-c20feebb96df · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-596-557/2016Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02491-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4.;3.26.1.; (S)                                                                               KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 20 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal V.

S. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo, kuriuo V. S. nubaustas pagal ATPK 127 str. 3 d. 1158 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Teismas n u s t a t ė : V. S. 2016-06-05 suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 30P-62640200-16 už tai, kad jis 2016-06-05 18.56 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę BMW (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis 3,07 promilės, važiuodamas atbuline eiga, nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo (Å¡oninio tarpo), dėl ko atsitrenkė į greta stovėjusį automobilį.

Ä®vykio metu apgadinti du automobiliai. Tuo V. S. pažeidė KET 14, 126 p. reikalavimus. V. S. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu pripažino V. S. kaltu padarius ATPK 127 str. 3 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ . Teismas savo sprendimÄ motyvavo tuo, kad pažeidimo padarymo faktas ir V. S. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigÅ«no tarnybiniu praneÅ¡imu, alkotesterio kvito parodymais, iÅ¡ kurio matyti, jog V.

S. buvo nustatytas 3,07 promilių girtumas, D. S. paaiÅ¡kinimu, eismo įvykio vietos schema, duomenimis apie eismo įvykį, fotolentelėmis, praneÅ¡imu dėl nuÅ¡alinimo nuo transporto priemonės vairavimo, liudytojų pareigÅ«nų parodymais, duotais teisme, BPC ir Klaipėdos AVPK registrų duomenimis, kita bylos medžiaga. Teismas nurodė, kad jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų liudytojų pareigÅ«nų Å¡aliÅ¡kumÄ ar norÄ pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nenustatyta, juolab, kad Å¡ie liudytojai nei su V.

S., nei su jo artimaisiais nebuvo pažįstami, byloje nėra duomenų, tokių nepateikė ir pažeidėjas, kurių pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti pareigÅ«nus buvus Å¡aliÅ¡kus ar suinteresuotus melagingai jį apkaltinti nebÅ«to teisės pažeidimo padarymu. Teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , paskyrė minimalias sankcijose numatytas nuobaudas.Apeliaciniu skundu V. S. praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarimÄ panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti.

Nurodo, kad su teismo nutarimu ir jame iÅ¡dėstytais argumentais nesutinka ir mano, kad teismas neteisingai ir nevisapusiÅ¡kai įvertino esmines bylos aplinkybes bei liudytojų parodymus. Mano, jog kaltinantiems liudytojų (policijos pareigÅ«nų) parodymams teismas nepagrįstai suteikė prioritetÄ prieÅ¡ jį teisinančius kitų liudytojų parodymus, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp liudytojų parodymų bei paskyrė neadekvačiÄ administracinę nuobaudÄ už administracinį teisės pažeidimÄ , kurio jis nepadarė ir net neturėjo galimybės padaryti.

Pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog asmuo gali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis — tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ administracinį teisės pažeidimÄ , visuma. Jei nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Atitinkamai ATPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Be to, pagal teismų praktikÄ , nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi bÅ«ti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese.

Vienas tokių yra bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme principas, pagal kurį teismas, nagrinėdamas bylÄ , privalo tiesiogiai iÅ¡tirti bylos įrodymus: iÅ¡klausyti proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiÅ¡kinimus ir eksperto iÅ¡vadas, susipažinti su raÅ¡ytiniais įrodymais, apžiÅ«rėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus. Vertinant įrodymus turi bÅ«ti laikomasi ATPK 257 str. nuostatų, pagal kurias įrodymai įvertinami pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Byloje surinktų įrodymų vertinimas, kaip teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi — vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas — tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada pagal surinktus įrodymus po reikÅ¡mingų faktų iÅ¡nagrinėjimo.Nurodo, kad priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , Klaipėdos miesto apylinkės teismas nurodė, jog neturi pagrindo abejoti nuosekliais, logiÅ¡kais ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumai neprieÅ¡taraujančiais į įvykio vietÄ atvykusių policijos pareigÅ«nų F.

R. ir M. B. parodymais, kurie vieninteliai liudijo pažeidėjo nenaudai, nors faktiÅ¡kai eismo įvykio nematė, ir tik atvykę į gautÄ iÅ¡kvietimÄ rado V. S. miegantį automobilyje saulės kaitroje. Tuo tarpu realiai automobilį vairavusio R. I., eismo įvykį ir kitas faktines aplinkybes realiai mačiusių liudininkų D. I. ir A. D., bei I. S. parodymus teismas nepagrįstai atmetė, remdamasis vien tik prielaidomis, jog Å¡ie liudytojų parodymai gali bÅ«ti melagingi, siekiant padėti V. S. iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Apelianto nuomone, Å¡ie teismo argumentai bei galimai suinteresuotų nubausti pažeidėjÄ policijos pareigÅ«nų duoti parodymai yra nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi ir vertinti kritiÅ¡kai.

Mano, jog klaidingai nustatydamas faktines aplinkybes dėl V. S. vairavimo fakto, teismas nesivadovavo byloje esančių nuoseklių raÅ¡ytinių įrodymų visuma, kuri nurodo visiÅ¡kai kitas įvykio faktines aplinkybes. Pažymi, kad visuma įrodymų, o bÅ«tent liudytojų parodymai patvirtina faktÄ , kad automobilį vairavo ne jis, o kitas asmuo. Teismo posėdyje apklaustas liudytoju R. I. parodė, kad eidamas iÅ¡ parduotuvės pamatė, jog V. S., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, nesilaikantis ant kojų, vaikščiojo prie maÅ¡inų.

Truputį vėliau vaikščiodamas su Å¡uniu kieme, R. I. pamatė, jog V. S. visas suprakaitavęs miega ant savo automobilio galinės sėdynės. Taip pat R. I. nurodė, jog visaip žadino administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį, paprašė, kad duotų raktus, nes norėjo automobilį patraukti nuo saulės, jog neperkaistų. Gavęs raktelius, pats perstatė automobilį ir važiuodamas įbrėžė automobilį. Tada jis pažadino V. S., pasakė apie įvykį, atidavė raktelius ir V.

S. jam pasakė, kad pats informuos kaimynÄ . Pastatęs automobilį, jis nuėjo ieÅ¡koti kaimyno, į kurio automobilį įvažiavo, bet namuose nerado. Teismo posėdyje apklaustas liudytoju D. I. atitinkamai parodė, kad matė patį įvykį. Tuo metu buvo atvažiavęs pas dėdę, krikÅ¡to tėvÄ R. I.. PaaiÅ¡kino, kad R. I. jo paprašė perstatyti automobilį, kadangi jame yra neblaivus žmogus – kaimynas, kuriam spigina saulė. Pamanė, kad dėdė juokauja, nes pažiÅ«rėjus per langÄ pasirodė, kad automobilis yra tuščias, todėl nepadėjo.

Nurodė, kad vėliau išėjus į balkonÄ parÅ«kyti pamatė, kad automobilis BMW važiuoja atbula eiga. Per automobilio langelį matėsi, kad automobilį vairuoja R. I.. Matė, kaip buvo atvažiavusi policija ir traukė V. S.. Matė, kaip jis buvo ant galinės sėdynės, kaip policija trankė langÄ , bandė atidaryti dureles, bet buvo užrakinta iÅ¡ visų pusių. Matė, kaip automobilis buvo pastatytas ir pasirodė, kad pastatytas tvarkingai. Pamatęs vėliau įbrėžimus suprato, kad vairuodamas R.

I. įbrėžė kitÄ automobilį. Paklaustas, kiek laiko kieme stovėjo automobilis BMW nurodė, kad neįsiminė, nes toks automobilis kieme ne vienas.Teismo posėdyje apklaustas liudytoju A. D. parodė, kad buvo su sÅ«numi vaikų žaidimų aikÅ¡telėje. Nors nematė, kad BWM automobilis įbrėžė kitÄ automobilį, tačiau matė, kad parkavosi ir įsirėmė. IÅ¡lipo aukÅ¡tas, Å¡viesus vairuotojas (R. I.). PasižiÅ«rėjo, kad įsirėmęs, atidarė galines duris, ar kažkÄ padarė, ar kažkÄ pasakė gale sėdinčiam.

Paskui pasiÅ¡alino, nuėjo link penkiaaukščio. Pats jis nepriėjo prie to asmens, nes jis greit pasiÅ¡alino. Policijai nepaskambino, tačiau matė, kaip atvyko policijos pareigÅ«nai. Pirmas ekipažas atvyko, priėjo prie įvykio vietos, apžiÅ«rėjo, priėjo prie galinių durelių, ir bandė pakelti miegantįjį. Matė, kaip V. S. galva pakilo nuo sėdynės. Pats jis nepriėjo prie pareigÅ«nų, nes nemanė, kad reikalinga. Pamatė, kad ir antras ekipažas atvažiavo, tada jau fotografavo įvykio vietÄ .

Asmens, parkavusio automobilį, prie pareigūnų nebuvo. Paaiškino, kad įvykį matė dalinai: matė kaip parkavosi, kaip pareigūnai atvyko, kaip pasišalino, ir kaip pilietis atsikėlė nuo galinės sėdynės. Atstumas nuo aikštelės iki įvykio vietos apie 30 metrų. Paaiškino, kad automobilį vairavo ir eismo įvykį padarė kitas asmuo, bet ne tas, kuris gulėjo automobilio gale ir kurį prikėlė policijos pareigūnai. Nurodė, kad policijos pareigūnai kieme visiškai jokių liudytojų neieškojo, nieko neklausinėjo, o jis pats savo iniciatyva nepranešė matęs įvykį.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja I. S. parodė, kad įvykio dienÄ pro langÄ pamatė, kaip atvažiavo policijos automobilis, sustojo prie V. S. BMW automobilio, ir iÅ¡ automobilio galo policininkai iÅ¡traukia V. S.. Išėjus į kiemÄ , pareigÅ«nai pasakė, kad V. S. neva įvažiavo į kitÄ automobilį, tačiau pagal jo bÅ«klę, kaip jis atrodė, jis tikrai negalėjo vairuoti, nes buvo labai girtas. I. S. taip pat parodė, jog tÄ dienÄ automobilis stovėjo kieme, niekur juo važiuota nebuvo.

Automobilis stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės, toje pačioje vietoje, kaip užfiksuota schemoje, tik kita puse, galu į saulę. Stovėjo toje pačioje vietoje, tik buvo apsuktas.Mano, kad atsižvelgiant į Å¡ių parodymų visumÄ yra akivaizdu, jog liudytojais apklausti asmenys davė nuoseklius parodymus, jog automobilio V. S. nevairavo ir negalėjo vairuoti, nes automobilis visÄ dienÄ stovėjo nejudinamas, o jis autobusu grįžo girtas iÅ¡ darbo ir negalėjęs patekti į namus nuėjo miegoti ant automobilio galinės sėdynės. Vertindamas parodymus teismas ieÅ¡kojo neatitikimų ir nelogiÅ¡kumo, tačiau Å¡iuo atveju pažymėtina, kad taip elgdamasis teismas akcentavo visiÅ¡kai neesmines aplinkybes.

Pavyzdžiui, teismas nurodė, kad R. I. nerado nukentėjusiojo D. S. namuose, kai Å¡is parodė buvęs namie. Tačiau Å¡iuo atveju byloje teismas taip ir neiÅ¡siaiÅ¡kino, ar R. I. tiksliai žinojo, kur gyvena D. S.. Pažymi, kad V. S. pats pažadėjo kaimynui prasineÅ¡ti, o R. I. tik pamėgino rasti nukentėjusįjį ir galimai apsiriko paskambinęs ne į tÄ butÄ . Be to, teismas nurodo, kad prieÅ¡taringi liudytojų parodymai, kiek V. S. automobilis stovėjo kieme iki įvykio ir kokioje vietoje, kiek laiko buvo nenaudojamas.

Pažymi, jog Å¡ios aplinkybės tiesiogiai su įvykiu nesusijusios, kiemas, kuriame V. S. gyvena, yra nemažas, pravažiuojamas, automobilių BMW, panaÅ¡ių į jo, stovėjo ne vienas. Mano, kad todėl bet koks liudijimas asmens, kuris tik žino, kad jis važinėja automobiliu BMW, paklausiant kur konkrečioje vietoje stovėjo automobilis kelios dienos iki įvykio, yra nelogiÅ¡kas, nes asmuo ne tik kad negali atsiminti, bet gali ir sumaiÅ¡yti. Pavyzdžiui, liudytojas D. I. parodė, kad kiek laiko kieme stovėjo automobilis BMW neįsiminė, nes toks automobilis kieme ne vienas.Pažymi, jog teismas nepagrįstai kritiÅ¡kai vertino paties pažeidėjo duotus paaiÅ¡kinimus, bei jį teisinančius kitų 4 teismo posėdyje liudytojais apklaustų asmenų duotus nuoseklius parodymus apie įvykio dienÄ buvusias faktines aplinkybes.

Atmesdamas kaip nepagrįstus V. S. duotus paaiÅ¡kinimus, teismas visiÅ¡kai nepatikrino faktinių aplinkybių, ar 2016-06-05 (sekmadienį), dirbdamas slenkančiu grafiku UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir žinodamas, jog bÅ«tent tÄ dienÄ Å¡vęs darbo kolegos iÅ¡leistuves ir vartos alkoholinius gėrimus, jis apskritai galėjo vykti automobiliu į darbÄ , o po to atgal namo, kai jo girtumas buvo virÅ¡ 3 promilių ir jis sunkiai orientavosi aplinkoje, jau nekalbant apie automobilio vairavimÄ . Apeliantui neaiÅ¡ku, kokiais motyvais vadovaudamasis teismas atmetė V.

S. bei liudytojos I. S. duotus nuoseklius parodymus, jog automobiliu į darbÄ nebuvo vykęs kelias pastarÄ sias dienas, nes automobilis buvo techniÅ¡kai netvarkingas. Mano, kad vertindamas įrodymus, teismas nepagrįstai ir neargumentuotai policijos pareigÅ«nų parodymams suteikė pirmenybę prieÅ¡ byloje apklaustų kitų liudytojų parodymus. Teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ neargumentavo, kodėl remiasi bÅ«tent policijos pareigÅ«nų parodymais, o ne pažeidėjo ir kitų byloje apklaustų objektyvių liudytojų parodymų visuma.

Liudytojas policijos pareigÅ«nas M. B. parodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolÄ surašė bÅ«tent jis. Protokolas suraÅ¡ytas remiantis policijos pareigÅ«nų M. B. ir F. R. parodymais. Kiti įrodymai patvirtinantys kaltę: praneÅ¡imas iÅ¡ bendrojo pagalbos centro ir asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, draugės I. S. parodymai, kad automobilį vairavo V. S..Pabrėžia, kad M. B. tiesiogiai įvykio nematė ir rėmėsi tik prieÅ¡taringais savo kolegų parodymais. Nors teisme apklaustas M.

B. parodė, kad V. S. neva jam prisipažino vairavęs automobilį, tačiau teisme apklausta kartu su juo įvykyje buvusi policijos pareigÅ«nė F. R. nurodė, kad jis jai sakė, jog nevairavo automobilio. Pažymėtina tai, kad abu policijos pareigÅ«nai nurodė, kad jis automobilyje gulėjo gale, buvo stipriai įmigęs, jie ilgai žadino V. S., beldėsi į automobilio duris ir stiklÄ . Apklausta liudytoja I. S. nurodė, kad šį automobilį įprastai vairuoja V. S., tačiau tÄ dienÄ automobiliu jis nevažiavo.

IÅ¡gėrus vairuojant V. S. nėra mačiusi. Teismas taip pat nepaÅ¡alino policijos pareigÅ«nų bei kitų liudytojų duotų parodymų prieÅ¡taravimų dėl apytikslio V. S. grįžimo iÅ¡ darbo laiko, nors tai galėjo lengvai padaryti, papildomai apklausęs tÄ dienÄ kartu su juo buvusius darbo kolegas bei teisme liudytojais apklaustus asmenis. Atkreipia dėmesį, jog iÅ¡ darbo grįžo autobusu apie 16 val., kaitriÄ dienÄ , o ne vakarėjant — 18 val. 56 min., kaip nurodo policijos pareigÅ«nai.

Nors iÅ¡ bylos medžiagos buvo nustatyta, jog policijos pareigÅ«nai atvyko į įvykio vietÄ gavę praneÅ¡imÄ bendruoju pagalbos telefonu apie tai, kad nenustatytas automobilis BMW pavojingai manevruoja JÅ«rininkų prospektu ir pasuko į namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemÄ , atkreipia dėmesį, jog nei apie galimÄ pažeidimÄ pranešęs pilietis, nei praneÅ¡imo patikrinti vykstantys policijos pareigÅ«nai negalėjo tiksliai įvardyti, koks konkrečiai automobilis ir kokiu valstybiniu numeriu pavojingai manevravo, važiuodamas JÅ«rininkų prospektu.

Taip pat pažymi, jog JÅ«rininkų pr. namo Nr. (duomenys neskelbtini) vidinis kiemas nėra uždaras, pro jį nuolat važiuoja daugybė automobilių, siekiant patekti į gretimų namų esančius kiemus. Taigi policijos pareigÅ«nai vyko į įvykio vietÄ ieÅ¡koti bet kokio įtartino BMW 5 serijos automobilio, o ne konkrečiai V. S.. Tokių automobilių kieme galėjo bÅ«ti ne vienas. Asmuo, pranešęs apie įvykį, nėra nustatytas, jis neapklaustas ir neiÅ¡aiÅ¡kintos visos abejonės. Svarbia aplinkybe bylai laiko tai, kad asmuo, pranešęs apie įvykį, konkretaus valstybinio automobilio numerio nenurodė, todėl negalima teigti, kad pavojingai vairavęs automobilis, minimas praneÅ¡ime, yra bÅ«tent V.

S. automobilis.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pabrėžęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, bÅ«dingi Å¡ie keturi objektyvÅ«s ir subjektyvÅ«s požymiai:

a) objektas;

b) objektyvioji pusė;

c) subjektas;

d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi Å¡ie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ .

Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda (LVAT nutarimas Nr. N-662-14-13). Atsižvelgiant į tai, daro iÅ¡vadÄ , jog vertindamas (neatsižvelgdamas) į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, apylinkės teismas padarė grubius materialinės bei procesinės teisės pažeidimus be pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d.

įtvirtintÄ nekaltumo prezumpcijos principÄ bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiantį in dubio pro reo principÄ , pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, privalėjo bÅ«ti aiÅ¡kintini V. S., kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (LAT nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Pažymi, kad Å¡ioje byloje priimdamas sprendimÄ , kad automobilį vairavo V. S., o ne kitas asmuo, teismas rėmėsi daugiau savo vidiniu įsitikinimu, kurį teismui suformavo prieÅ¡taringi policijos pareigÅ«nų liudijimai teisme, o ne įrodymų visuma, kuri nurodo prieÅ¡ingas aplinkybes.

Tie patys policijos pareigūnai išsamaus įvykio aplinkybių tyrimo neatliko: neapklausė nei kieme buvusių asmenų, kurie matė apie įvykį, o tokių buvo (pvz., A. D.), nei asmenų, kurie žiūrėjo pro langus (pvz., D. I.), nors įprastai daugiabučio kieme smalsių žmonių visada pakanka. Tokių asmenų liudijimai patys objektyviausi byloje. Mano, jog toks policijos pareigūnų netinkamas bylos aplinkybių ištyrimas ir jiems priklausančios įrodinėjimo pareigos (onus probandi) perkėlimas būtent teismui yra nepriimtinas ir teismo neturėtų būti toleruojamas, todėl visos abejonės dėl V.

S. kaltės ir turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamos pažeidėjo naudai.Apeliacinis skundas netenkintinas.ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sÄ mone. IÅ¡ to seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 str. taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad V. S. padarė jam inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ . Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį kaltu, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus – teismo iÅ¡vados dėl pažeidėjo kaltės pagrįstos, priimtos teismui iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai ir teisingai įvertinus įrodymus.

V. S. versija, neva jis būdamas neblaivus automobilio nevairavo ir eismo įvykio nesukėlė, į jį tik nuėjo pamiegoti tuomet, kai grįžęs neblaivus iš darbo negalėjo patekti į namus, o automobilį vairavo jo kaimynas, norėjęs apsaugoti V. S. nuo perkaitimo, yra visiškai paneigta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3), bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaita ir pranešimo garso įrašu (b. l. 63), liudytojos policijos pareigūnės F. R. tarnybiniu pranešimu (b. l. 4), policijos pareigūnų M.

B., M. B. ir F. R. teismo posėdžio metu duotais parodymais (b. l. 42-45, 69-70), alkotesterio parodymais (b. l. 11).Apeliantas skunde neneigia jam nustatyto girtumo laipsnio, tačiau neigia, kad vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį. Teigia, kad išgėręs darbe namo grįžo visuomeniniu transportu, namų durų jam niekas neatidarė, todėl, turėdamas automobilio raktelius, nuėjo prie automobilio, jį atsirakino ir užmigo ant galinės sėdynės. Jį pažadino kaimynas R. I., kuris norėjo patraukti automobilį į pavėsį, nes automobilio langai buvo uždaryti, buvo labai karšta.

Kaimynas perstatydamas automobilį atsitrenkė į greta stovėjusiÄ maÅ¡inÄ , tačiau V. S. pasakė, kad nieko tokio, todėl kaimynas R. I. nuėjo namo (b. l. 26-27). TokiÄ V. S. dėstomÄ Ä¯vykio versijÄ patvirtino jo kaimyno liudytojo R. I. parodymai, kad baigė darbÄ 18.30 val., grįžęs išėjo į parduotuvę, parėjęs iÅ¡ parduotuvės pamatė, kad kaimynas V. S. trinasi apie maÅ¡inas. Buvo vakaras, pasiėmė Å¡unį, pamatė, kad V. S. jau miega maÅ¡inos gale. Pasivaikščiojo su Å¡unimi, grįžo, pamatė, kad dar miega kaimynas visas Å¡lapias.

Pradėjo stumdyti visaip, žadinti, kad duotų jam raktus, norėjo patraukti nuo saulės maÅ¡inÄ . Paprašė sÅ«nėno, kad jis patrauktų maÅ¡inÄ , bet Å¡is pagalvojo, kad juokauja. Pažadino V. S., jis padavė raktus, bandė perstatyti maÅ¡inÄ ir Å¡iek tiek stuktelėjo. Pasakė jam, kad įbrėžė maÅ¡inÄ , V. S. sakė, kad nieko tokio, su kaimynu pasiÅ¡nekės. Po įvykio maÅ¡inos raktus padėjo ant sėdynės. V. S. užmigus, jis nuėjo pas automobilio savininkÄ , bet nieko nerado namuose.

V. S. automobiliu važiuoja kasdien, ilgesniam laikui paliekamas nebÅ«na, palieka kieme per naktį, ryte iÅ¡važiuoja (b. l. 46-47). TokiÄ R. I. dėstomÄ V. S. teisinančiÄ versijÄ patvirtino ir jo sÅ«nėnas D. I., kuris apklausiamas pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad atėjo R. I., paprašė, kad perstatytų maÅ¡inÄ , nes saulė spigina į maÅ¡inÄ , o joje yra neblaivus žmogus, tačiau jis nesutiko. Vėliau išėjo į balkonÄ ir pamatė, kad važiuoja automobilis atbulomis.

Per šoninį langelį matėsi R. I. už vairo. Varė automobilį atbulomis, matė, kaip prisiparkavo, bet kampo nesimatė, pasirodė, kad priparkavo tvarkingai. Po įvykio jis matė, kaip sustojo mašina. R. I. namo buvo parėjęs, po to kažkur vėl išėjo. Automobilis stovėjo prie bortelio priekiu į saulę, į vaikų žaidimų aikštelę. Po to, kai žiūrėjo, jau galu važiavo. Tada pastatė prieš saulę galu. Išvažiuodamas namo pamatė, kad mašinos susilietusios stovi, jog yra įbrėžta, tuomet ir suprato, kas įvyko.

Pagal tai, kÄ matė, mano, kad vairavo R. I. (b. l. 47-48). V. S. bei R. ir D. I. dėstomÄ Ä¯vykio versijÄ tvirtina jo kaimyno liudytojo A. D. parodymai, kuris apklausiamas pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo su sÅ«numi vaikų žaidimų aikÅ¡telėje, pamatė pilietį, sėdintį BMW automobilyje ir bandantį pastatyti į vietÄ maÅ¡inÄ , maÅ¡inÄ užkliudęs pilietis iÅ¡lipo, pasižiÅ«rėjo, kad įsirėmė deÅ¡inės pusės sparnu, grįžo atgal prie galinės sėdynės, pradaręs duris kažkÄ darė, lyg kažkÄ kalbėjo.

Uždaręs duris, asmuo patraukė link penkiaaukščio. Kai policijos pareigÅ«nai atvyko, pamatė, jog jie priėjo prie įvykio vietos, apžiÅ«rėjo ir, kaip ir vairuotojas, priėjo prie galinių durelių, ir bandė pakelti miegantįjį. Galva pakilo nuo sėdynės, ten buvo V. S. (b. l. 48-49). Tai, jog V. S. įvykio dienÄ nevairavo, duodama parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė ir jo draugė liudytoja I. S., kuri patvirtino, jog tÄ dienÄ automobilis stovėjo kieme, su juo niekur nebuvo važiuota.

Stovėjo apie savaitę, nes akumuliatorius buvo iÅ¡sikrovęs, gal tik prieÅ¡ parÄ draugas buvo padėjęs pakrauti. Stovėjo toje pačioje vietoje, kaip užfiksuota schemoje, tik kita puse, galu į saulę (buvo apsuktas). Namie ji buvo visÄ dienÄ . V. S. atėjęs buvo vos grįžęs po darbo, tačiau ji iÅ¡varė jį pas mamÄ , nes buvo iÅ¡gėręs, į namus nepriėmė. KaimynÄ R. I. žino iÅ¡ matymo, jai sakė, kad jis vairavo automobilį, nes buvo karÅ¡ta diena ir jis bijojo, kad neužtrokÅ¡tų V.

S.. Automobilyje visi langai buvo uždaryti. Durys automobilio nebuvo užrakintos, todėl raktus gavo iÅ¡ V. S. ar raktai buvo ant sėdynės, to pasakyti negali (b. l. 46)Tuo tarpu V. S. kaltinančiÄ versijÄ patvirtina liudytojų policijos pareigÅ«nų M. B., M. B. ir F. R. teismo posėdžio metu (b. l. 42-45, 69-70) duoti parodymai, liudytojos policijos pareigÅ«nės F. R. tarnybinis praneÅ¡imas (b. l. 4), Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2016-08-08 raÅ¡tas Nr. 41D(K)-1180 ir pateiktas garso įraÅ¡as (b. l. 62-63), policijos informacinės sistemos ataskaita apie 2016-06-05 įvykį (b. l. 65), alkotesterio parodymai (b. l. 11).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos byloje esančius V. S. kaltinančius įrodymus sutinka, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų M. B., M. B. ir F. R. teismo posėdžio metu duotais parodymais, bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu bei alkotesterio parodymais, kurie šiuo atveju yra kertiniai ir kuriais vienareikšmiškai paneigta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliama versija. Netikėti ar abejoti policijos pareigūnų, atlikusių savo tarnybines pareigas, nurodytomis įvykio aplinkybėmis, atitinkančiomis byloje surinktus objektyvius duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo, šių liudytojų parodymai, skirtingai nei administracinėn atsakomybėn traukiamo V.

S. ir jo kaimynų A. D. ir R. I., Å¡io kaimyno sÅ«nėno D. I., ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenimo draugės I. S., yra nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi. IÅ¡ Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2016-08-08 raÅ¡to Nr. 41D(K)-1180 ir pateikto garso įraÅ¡o matyti, kad 2016 m. birželio 5 d. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje 18.56 val. buvo užregistruotas neprisistačiusio asmens telefoninis praneÅ¡imas apie nesaugų vairavimÄ Klaipėdoje, adresu JÅ«rininkų per.

8. Pokalbio metu asmuo informuoja, apie galimai girtÄ vairuotojÄ , vaikinÄ , kuris įvažiavo į daugiabučio kiemÄ ir blogai vairavo, keistai manevravo, automobilio modelis ir markė – 5 klasės BMW, spalva – tamsiai mėlyna, valstybiniai numeriai – raidžių neįsidėmėjo, skaičiai (duomenys neskelbtini) (b. l. 62-63, CD diskas su garso įraÅ¡u, esantis voke). IÅ¡ policijos informacinės sistemos ataskaitos apie 2016-06-05 įvykį matyti, jog ekipažas į įvykio vietÄ atvyko 19.07 val. (b. l. 65).

IÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, jog automobiliu buvo ne tik manevruojama kieme, tačiau juo buvo ir įvažiuota į kiemÄ iÅ¡ JÅ«rininkų prospekto, taip pat matyti, jog automobilis buvo pastebėtas judantis 18.56 val., o pareigÅ«nai į įvykio vietÄ atvyko per 11 min – 19.07 val. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pranešėjas nebuvo tikslus, todėl policijos pareigÅ«nai vyko į įvykio vietÄ ieÅ¡koti bet kokio įtartino BMW 5 serijos automobilio, o ne konkrečiai V. S., tačiau pastebėtina, jog pranešėjas nurodė ne tik automobilio modelį ir markę, tačiau ir jo spalvÄ , taip pat valstybinio numerio skaičius, be to, buvo nurodytas ir tikslus kiemo, į kurį įsuko automobilis, adresas, todėl akivaizdu, jog pareigÅ«nai ieÅ¡kojo ne bet kokio 5 serijos BMW, o bÅ«tent to, kurį įvykio dienÄ vairavo V.

S.. IÅ¡ policijos pareigÅ«no M. B. parodymų pirmos instancijos teismo posėdžio metu matyti, jog pareigÅ«nams atvykus ir pažadinus V. S. Å¡is nurodė, kad atvažiavo automobiliu, aiÅ¡kino, jog jis vairavo tvarkingai, eismo įvykio nesukėlė, kad ne jis atsitrenkė į kitÄ automobilį, o jis į jį. Asmuo tuo momentu pripažino, kad vairavo. Kai pareigÅ«nas paklausė, kaip jis čia atsidÅ«rė, V. S. jam atsakė, kad atvažiavo ir pastatė automobilį, įsistÅ«mė tvarkingai atgal, jis neatsitrenkė, turbÅ«t į jį atsitrenkė.

V. S. nurodė, kad atbuline eiga pasistatė automobilį, bet į niekÄ neatsitrenkė (b. l. 69-70). IÅ¡ policijos pareigÅ«nės F. R. parodymų pirmos instancijos teismo posėdžio metu matyti, kad jiems atvykus į įvykio vietÄ , automobilyje rado tik miegantį V. S.. M. B. daugiau bendravo su pažeidėju, o ji su jo drauge I. S.. Å i priėjusi prie pareigÅ«nės patvirtino, kad įvykio dienÄ V. S. minėtu automobiliu važiavo į darbÄ (b. l. 44). Su antru ekipažu į įvykio vietÄ atvykęs policijos pareigÅ«nas M.

B., duodamas parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad jis atvykęs į įvykio vietÄ surašė protokolÄ , akivaizdžiai matėsi, jog BMW važiuodamas atbuline eiga kliudė Subaru, jam I. S. nurodė, jog minėtÄ BMW vairuoja tik V. S. (b. l. 43). SistemiÅ¡kai vertinant byloje surinktus aukščiau minėtus duomenis akivaizdu, jog bÅ«damas neblaivus automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė bÅ«tent V. S.: 18.56 pastebimas į daugiabučio kiemÄ Ä¯važiuojantis automobilis, kuris pavojingai manevruoja, į įvykio vietÄ po 11 min atvykęs policijos pareigÅ«nų ekipažas randa BMW, įsirėmusį į SUBARU automobilį, užrakintame automobilyje neblaivus miega V.

S., kurį pažadinus, jis pareigūnui M. B. pripažįsta vairavęs automobilį, V. S. nustatomas sunkus girtumo laipsnis. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teisme apklaustas M. B. parodė, kad V. S. jam prisipažino vairavęs automobilį, tačiau teisme apklausta kartu su juo įvykyje buvusi policijos pareigūnė F. R. nurodė, kad jis jai sakė, jog nevairavo automobilio. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog iš pareigūnų parodymų matyti, jog V. S. tik pačioje pradžioje neneigė vairavęs, o jį pažadino ir iš pradžių su juo bendravo pareigūnas M.

B., todėl natÅ«ralu, kad bÅ«tent Å¡is pareigÅ«nas girdėjo V. S. pripažįstant vairavimo faktÄ , ir tai, jog F. R. Å¡io prisipažinimo negirdėjo, nelaikytina tarp pareigÅ«nų parodymų esančiu prieÅ¡taravimu.Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog V. S. nevairavimo faktÄ patvirtina neva nuoseklÅ«s liudytojų parodymai, tačiau nėra pagrindo su tuo sutikti. Kaltę už automobilio vairavimÄ ir eismo įvykio sukėlimÄ pirmos instancijos posėdžio metu bandžiusio prisiimti R. I. parodymai prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems ir neginčytinai nustatytiems duomenims.

Visų pirma pastebėtina, jog R. I. nurodyti veiksmai neatitinka byloje neginčytinai nustatytų įvykių laiko. R. I. pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog jis dirba iki 18.30. Grįžęs iÅ¡ darbo, jis nurodo ėjęs į parduotuvę, grįždamas iÅ¡ parduotuvės teigia matęs V. S. prie automobilio, tuomet parėjo namo, pasiėmė Å¡unį, išėjo į laukÄ pasivaikščioti su Å¡unimi, pasivaikščiojęs pastebėjo, jog V. S. miega ant automobilio galinės sėdynės, tuomet grįžo namo, paliko Å¡unį, pabandė įkalbinti sÅ«nėnÄ D.

I., kad jis perstatytų automobilį, Å¡iam atsisakius, jis pats grįžo prie automobilio, bandė pažadinti giliai įmigusį V. S., V. S. prabudus paėmė automobilio raktelius, neturėdamas teisės vairuoti pabandė apsukti automobilį, važiuojant atbulomis kliudė greta stovėjusį Subaru, tuomet iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio vėl žadino V. S., norėdamas praneÅ¡ti apie įvykį, Å¡iam prabudus ir atsakius jog susitvarkys pats, R. I. išėjo namo (b. l. 46-47). Kaip jau minėta, praneÅ¡imas apie įtartinai vairuojamÄ BMW buvo gautas 18.56 val., todėl chronologiÅ¡kai vertinant paminėtas įvykio aplinkybes matyti, kad R.

I. nebÅ«tų turėjęs pakankamai laiko per 26 minutes (nuo 18.30 val. iki 18.56 val.) grįžti iÅ¡ darbo, nueiti į parduotuvę, iÅ¡vesti Å¡unį, įtikinėti savo sÅ«nėnÄ D. I., vėl grįžti prie automobilio ir jį vairuoti. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neanalizavo ir nesiaiÅ¡kino neva tikrojo V. S. grįžimo iÅ¡ darbo laiko (skunde nurodoma, jog V. S. grįžo 16 val.), ir tai galėjo bÅ«ti lengvai padaroma papildomai apklausus tÄ dienÄ kartu su juo buvusius darbo kolegas, bei teisme liudytojais apklaustus asmenis, tačiau apygardos teismas pažymi, jog Å¡iuo atveju neginčytinai nustatyta, jog BMW automobilis, kurį anot pažeidėjo draugės, visuomet vairuoja V.

S., į (duomenys neskelbtini) kiemÄ Ä¯suko ir jame pavojingai manevravo 18.56 val. Pažymėtina, jog pats V. S. nurodė, kad automobilio rakteliai visÄ laikÄ buvo jo kiÅ¡enėje, tačiau jis automobilio nevairavo, taigi Å¡iuo atveju nėra svarbu, kuomet tiksliai V. S. grįžo iÅ¡ darbo, nes jis apskritai neigia tÄ dienÄ vairavęs automobilį, o vairuoti automobilį 18.56 val. bÅ«tų galėjęs net ir tuo atveju, jei iÅ¡ darbo grįžo 16 val. Kita vertus, V. S. parodymai, jog jis iÅ¡ darbo grįžo apie 16 val., ir neįėjęs į namus, iÅ¡kart išėjo miegoti į automobilį, kuriame liko iki tol, kol jį pažadino atvykę policijos pareigÅ«nai, t. y. nuo 16 val. iki 19.07 val. miegojo automobilyje, prieÅ¡tarauja atsakomybę bandančio prisiimti liudytojo R.

I. parodymams, kuris nurodė, jog jam baigus darbÄ 18.30 val., jis grįžo namo ir tik tuomet, eidamas į parduotuvę, matė aplink BMW automobilį vaikÅ¡tantį V. S.. Pažymėtina, jog byloje esantiems duomenims prieÅ¡tarauja ir kitos R. I. nurodytos aplinkybės. Pavyzdžiui, R. I. duodamas parodymus nurodė, kad V. S. automobiliu naudojasi kasdien, ilgesniam laikui automobilis paliekamas nebÅ«na, tuo tarpu pats V. S. ir jo draugė I. S. nurodė, jog automobilis nebuvo važiavęs jau savaitę laiko, buvo techniÅ¡kai netvarkingas.

R. I. taip pat nurodo, jog automobilį rado atrakintÄ , raktelius padėjo ant sėdynės, o V. S. paliko miegantį, tačiau iÅ¡ policijos pareigÅ«nų parodymų matyti, kad jie atvykę rado automobilį užrakintÄ . Akivaizdu, jog R. I. palikus raktelius ant automobilio sėdynės, o V. S. kietai miegant, užrakinti automobilį nebÅ«tų buvę kam. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog R. I. nurodė, jog jis tik apsuko automobilį, tuo tarpu Bendrajam pagalbos centrui paskambinęs asmuo nurodė, kad automobilis įsuko į (duomenys neskelbtini) namo kiemÄ , t. y. buvo vairuota ir kelyje, o tai taip pat prieÅ¡tarauja R.

I. pateiktai įvykio versijai. R. I. taip pat nurodė, jog po to, kai sukėlė eismo įvykį, jis ėjo pas Subaru automobilio savininkÄ D. S., tačiau jo nerado namie, tuo tarpu D. S. nurodė, jog tuo metu jis buvo Subaru automobiliu grįžęs iÅ¡ treniruotės, ir todėl tikrai buvo namuose (b. l. 45). Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog R. I. galėjo nežinoti, kur gyvena D. S., tačiau duodamas parodymus pirmos instancijos teismo posėdyje R. I. patvirtino, jog žino, kur gyvena D. S., be to, apgadinto automobilio valdytojas nurodė, kad kitÄ dienÄ R.

I. pas jį buvo atėjęs, taigi R. I. be abejonės žinojo, kur gyvena D. S., tačiau pas jį įvykio dienÄ , skirtingai nei nurodė duodamas parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu, iÅ¡ tiesų užėjęs nebuvo. Be kita ko, pažymėtina, jog ir pati R. I. deklaruojama jo neva atliktų veiksmų prasmė, kad automobilį nusprendė vairuoti, siekdamas apsaugoti V. S. nuo perkaitimo, yra logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinama – visų pirma pažymėtina, jog R. I. pastebėjus V. S. automobilyje, jau buvo vakaras (R.

I. baigė darbÄ tik 18.30 val.), todėl net ir saulėtÄ vasaros dienÄ saulė nebebuvo tokia kaitri, be to, nors R. I. nurodė, kad norėjo automobilį patraukti į Å¡ešėlį, tačiau kaip matyti iÅ¡ įvykio vietos fotografijų, paties R. I. ir kitų liudytojų parodymų, jis automobilį pastatė toje pačioje vietoje, t. y. automobilis nebuvo pervarytas į medžio ar namo keliamÄ Å¡ešėlį, ir saulė lygiai taip pat apÅ¡vietė automobilį ir jį kaitino. Dar daugiau – automobilį perstačius priekiu į saulę, pro ženkliai už galinį stiklÄ didesnį priekinį stiklÄ Ä¯ automobilio salonÄ pateko dar daugiau tiesioginių saulės spindulių, todėl tokiais savo veiksmais R.

I. realiai niekaip nesumažino temperatÅ«ros automobilio salone. Tuo pačiu logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinama, kodėl R. I., radęs V. S. neužrakintame automobilyje, norėdamas jam pagelbėti, negalėjo jo tiesiog parvesti namo arba atverti automobilio langus, tačiau užuot ėmęsis Å¡ių logiÅ¡kų veiksmų, jis nusprendė atlikti bereikÅ¡mį manevrÄ automobiliu, kuris niekaip neįtakojo temperatÅ«ros automobilyje, ir plačiau neatidarė langų (policijos pareigÅ«nai atvykę rado tik vienÄ Å¡iek tiek pravertÄ langÄ , per kurį pasitelkdami lazdelę pasiekė automobilio raktus).Analizuojant kitų V.

S. teisinančiÄ versijÄ pateikiančių liudytojų parodymus matyti, jog ir juose gausu neatitikimų ir tarpusavio prieÅ¡taravimų. V. S. draugė I. S. nurodė, jog įvykio dienÄ namie buvo visÄ dienÄ , V. S. atėjęs buvo vos grįžęs po darbo, jis užėjo į namus, tačiau ji iÅ¡varė jį pas mamÄ , nes buvo iÅ¡gėręs, tuo tarpu V. S. nurodė, jog negalėjo įeiti į namus, nes paliko namų raktÄ darbe, todėl nusprendė grįžti į automobilį. Pažymėtina, jog iÅ¡ pareigÅ«nų parodymų matyti, jog po įvykio prie automobilių atėjusi V.

S. draugė I. S. nurodė, jog tÄ dienÄ V. S. automobiliu iÅ¡važiavo į darbÄ , tačiau duodama parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu ji jau nurodė, kad automobiliu nebuvo važiuota visÄ savaitę, nes buvo iÅ¡sikrovęs akumuliatorius, kurį V. S. buvo prieÅ¡ parÄ padėjęs krauti (b. l. 46). Tokiu bÅ«du teismo posėdžio metu duoti I. S. parodymai ne tik prieÅ¡tarauja jos pačios po įvykio pareigÅ«nams nurodytoms aplinkybėms, tačiau ir elementariai logikai – jei automobilis buvo techniÅ¡kai netvarkingas ir dėl to juo įvykio dienÄ V.

S. negalėjo važiuoti į darbÄ (neva jis buvo išėmęs ir padėjęs krauti automobilio akumuliatorių), R. I. taip pat nebÅ«tų galėjęs užvesti automobilį ir jį apsukti priekiu į saulę. D. I., apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė stebėjęs automobilio perstatymo manevrÄ , nurodė, jog per Å¡oninį automobilio langÄ sugebėjo įžvelgti, kad automobilį vairuoja R. I., tačiau neva nepamatė to, kad įvyko eismo įvykis ir jo dėdė atsirėmė į greta stovėjusį automobilį bei jį apgadino.

Akivaizdu, jog visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka, kad iÅ¡ buto balkono sugebėjęs pastebėti vairuotojÄ , D. I. nepamatė paties eismo įvykio. Tuo pačiu pastebėtina, jog D. I., duodamas parodymus apie automobilio perstatymo aplinkybes klaidingai nurodė, jog po perstatymo automobilis stovėjo galu į saulę, tačiau jo dėdė, neva automobilį vairavęs R. I. parodė, jog automobilį pastatė priekiu į saulę. Tai, jog automobilis buvo perstatytas priekiu į saulę, matyti ir iÅ¡ byloje esančių eismo įvykio fotografijų, kuriuose stebimas nuo automobilio galo krentantis Å¡ešėlis (b. l. 8).

Nors liudytojas A. D. nurodė, kad jis eismo įvykį ir R. I. vairavimo faktÄ matė bÅ«damas su vaiku vos už 30 metrų nuo automobilio, be to, netoliese dar 5-6 asmenys žaidė krepÅ¡inį (b. l. 49), tačiau iÅ¡ nuoseklių policijos pareigÅ«no liudytojo M. B. parodymų matyti, jog jiems atvykus kieme nieko nebuvo, jokių liudininkų nesimatė, gal už 200-300 metrų girdėjosi žaidžiantys vaikai (b. l. 70). Tai, jog kieme be V. S. sugyventinės nieko nebuvo, patvirtino ir policijos pareigÅ«nė liudytoja F.

R. (b. l. 44). Atkreiptinas dėmesys, jog 19.07 val. atvykus pareigÅ«nams, įvykio vietoje buvo pakankamai ilgai aiÅ¡kinamasi įvykio aplinkybes (V. S. blaivumo testas atliktas 19.47 val.), todėl visiÅ¡kai neįtikima, jog neva įvykį tiesiogiai stebėję asmenys (A. D. ir D. I.) nebÅ«tų priėję prie policijos pareigÅ«nų ir nenurodę, jog V. S. automobilio nevairavo. Pažymėtina, jog Å¡iÄ versijÄ , neva automobilį vairavo ne jis, o R. I., ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas V.

S. pateikė ne iÅ¡ karto po įvykio atvykusiems pareigÅ«nams, o tik pirmos instancijos teismo posėdžio metu. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, visi V. S. teisinančiÄ versijÄ tvirtinantys asmenys yra pakviesti gynybos ir yra vienaip ar kitaip suinteresuoti teigiama V. S. bylos baigtimi, todėl jų parodymai gali bÅ«ti suderinti iÅ¡ anksto siekiant padėti iÅ¡vengti atsakomybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui: I. S. yra pažeidėjo sugyventinė, liudytojai R. I., D. I. yra pažeidėjo kaimynai, o A.

D. yra V. S. pažįstamas. Apygardos teismas pažymi, jog analizuojant asmenų parodymus, kurie galėjo bÅ«ti suderinti dėl esminių įvykio aplinkybių, itin svarbu nustatyti, ar egzistuoja prieÅ¡taravimai dėl detalių, kurių asmenys, laikydami jas nesvarbiomis, galėjo neaptarti, tačiau jos buvo pakankamai reikÅ¡mingos, kad asmenys turėtų jas atsiminti. Å iuo atveju iÅ¡ pateiktos liudytojų parodymų analizės akivaizdu, jog aptartuose liudytojų parodymuose gausu tiek tarpusavio prieÅ¡taravimų, tiek ir neatitikimų kitiems byloje esantiems duomenims, kas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl Å¡ių parodymų netikslumo.

Apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad V. S. teisinančiÄ versijÄ tvirtinančių asmenų parodymai yra visiÅ¡kai paneigti aukščiau aptartų V. S. kaltinančių įrodymų visumos, tinkamai juos įvertino kaip V. S. pasirinktÄ gynybos bÅ«dÄ ir pagrįstai atmetė kaip neatitinkančius tikrovės. Tuo bÅ«du byloje surinktais įrodymais patikimai nustatyta, kad V. S. bÅ«damas neblaivus sukėlė eismo įvykį, o tai užtraukia jam atsakomybę pagal ATPK 127 str. 3 d. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstÄ bei faktines bylos aplinkybes visiÅ¡kai atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , jog V.

S. kaltė visiÅ¡kai įrodyta. Teismo nutarime aptartų vienas kitÄ patvirtinančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina V. S. kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 3 d. padarymo. Apeliacinio skundo argumentai V. S. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Apeliacinio skundo ribose nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Teisėjas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

V. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                  Linas Pauliukėnas