e44d2187-ca64-4c64-a10e-970953c50ba8 · Å iaulių apygardos teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. ATP-219-519/2014Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00108-2014-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.7; 79.1. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 8 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas PoÅ¡kus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R.

A. apeliacinį skundÄ dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarties, kuria R. A. skundas netenkintas ir 2014 m. sausio 7 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto nutarimas  Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuobaudos paskyrimo R. A. paliktas nepakeistas.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė : (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto 2014 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) R.

A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 1 straipsnio 4 dalį, 150 Lt bauda už tai, kad jis 2013 m. lapkričio 6 d. apie 10.35 val., (duomenys neskelbtini) paliko stovėti automobilį „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant šaligatvio. Apeliaciniu skundu R. A. prašo panaikinti 2014 m. sausio 7 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto A.

K. priimtÄ nutarimÄ , panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartį ir jo atžvilgiu pradėtÄ administracinę teisenÄ nutraukti.Apeliantas mano, kad nutartis priimta klaidingai įvertinus reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, be to, joje nėra paneigtos jo skunde iÅ¡dėstytos abejonės, kurioms esant, nutartis negali bÅ«ti laikoma pagrįsta ir teisėta. Skunde Kelmės rajono apylinkės teismui nurodė, jog nutarimÄ priėmęs policijos pareigÅ«nas A. K. nutarime nurodo, jog iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ jis nustatė, jog jis, vairuodamas automobilį, paliko jį stovėti ant Å¡aligatvio.

Vienintelis įrodymas, kuris neva patvirtina pažeidimo faktÄ , yra prie nutarimo pridėta nuotrauka, kurioje nufotografuotas jo naudojamas automobilis. Ant nuotraukos nurodyta, jog joje užfiksuotas 2013 m. lapkričio 6 d. 10.35-10.40 val. vaizdas (duomenys neskelbtini).Apelianto teigimu, nagrinėjant skundÄ teisme pasitvirtino jo prielaidos, jog sprendimÄ administracinėje byloje priėmęs pareigÅ«nas pats betarpiÅ¡kai netyrė ir nevertino reikÅ¡mingų įrodymų. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas - tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

IÅ¡naudojus visas galimybes surinkti bylai reikÅ¡mingus įrodymus, tačiau nepaÅ¡alinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtÄ administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ nutraukti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartÄ pabrėžęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai:

a) objektas;

b) objektyvioji pusė;

c) subjektas;

d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi Å¡ie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, apelianto vertinimu, akivaizdu, jog administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėjęs policijos pareigÅ«nas privalėjo betarpiÅ¡kai surinkti pakankamus ir neabejotinus jo kaltės įrodymus, be kita ko, paneigiančius keliamas abejones dėl nuotraukos autentiÅ¡kumo. Tuo tarpu bylÄ nagrinėjęs pareigÅ«nas sprendimÄ paskirti jam administracinę nuobaudÄ priėmė vadovaudamasis vieninteliu, atskiru įrodymu – suinteresuoto asmens atsiųsta nuotrauka.

BylÄ nagrinėjęs pareigÅ«nas nesiėmė jokių procesinių veiksmų tam, kad betarpiÅ¡kai pats įsitikintų nuotraukos autentiÅ¡kumu ir joje atspindėtų vaizdų atitikimu prie nuotraukos nurodytam laikui. Neabejoja, jog tokie policijos pareigÅ«no veiksmai prieÅ¡tarauja nurodytam teisiniam reguliavimui ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikai. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. biuletenį Administracinių teismų praktika Nr. 1, p. 328) laikomasi nuostatos, jog bÅ«tent administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai.

Ä®statymas administracinio teisės pažeidimo protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopÄ reikÅ¡mę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikÅ¡mingos nagrinėjant bylÄ (ATPK 256 straipsnio 2 dalis).Pasak apelianto, kaip matyti iÅ¡ 2013 m. gruodžio 9 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (kurio pagrindu priimtas nutarimas), jame nefiksuojami jokie įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikÅ¡mingos nagrinėjant bylÄ .

Taigi, toks protokolas ir jo pagrindu priimtas nutarimas negali bÅ«ti laikomi teisėtais ir pagrįstais. Todėl bylÄ nagrinėjęs Kelmės rajono apylinkės teismas turėjo įvertinti Å¡iuos, apelianto nuomone, reikÅ¡mingus administracinės bylos nagrinėjimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, tačiau jis dėl jų nutartyje nepasisakė.Apeliantas pažymi ir tai, kad Kelmės rajono apylinkės teismas nutartyje nurodo, jog abejoti liudytojų (R. A. ir G. Å .) parodymais nėra jokio pagrindo.

Apelianto įsitikinimu, teismas privalėjo kritiÅ¡kai vertinti Å¡ių liudytojų parodymus. Byloje buvo nustatyta, jog apelianto ir liudytojo G. Å . santykiai yra konfliktiÅ¡ki, todėl pastarasis neabejotinai suinteresuotas bylos baigtimi. Tuo tarpu apklausiamas R. A. neprisiminė nei tikslios dienos, kuriÄ jis neva matė stovintį juodÄ â€žBMW“ automobilį ant Å¡aligatvio, nei neva matyto automobilio valstybinio numerio. Taigi teigti, jog liudytojas R. A. matė bÅ«tent jo naudojamÄ automobilį ir matė jį tariamo pažeidimo dienÄ , nėra pagrindo.

Mano, jog Å¡ios aplinkybės buvo pakankamas pagrindas abejoti Å¡ių liudytojų parodymais, tad teismas nepagrįstai savo sprendimÄ grindė Å¡ių liudytojų parodymais.Dėl pirmiau iÅ¡dėstytų aplinkybių, apeliantas mano, kad pagrįstai galima konstatuoti, jog 2014 m. sausio 7 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto A. K. priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartis yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl panaikintini.(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato virÅ¡ininkas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad su R.

A. apeliaciniu skundu nesutinka ir mano, kad taikytos poveikio priemonės atitinka padarytÄ veikÄ , o Kelmės rajono apylinkės teismas pagrįstai paliko galioti priimtÄ nutarimÄ . Apeliacinis skundas netenkintinas ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotÄ praktikÄ , administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡omas, kai:

1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė);

2) žinomas pažeidimÄ padaręs asmuo;

3) galima konstatuoti bÅ«tinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (Administracinių teismų praktika Nr. 1, p. 328-329). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopÄ reikÅ¡mę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikÅ¡mingos nagrinėjant bylÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog „teismas, nustatęs, kad protokolas yra suraÅ¡ytas netinkamai – nenurodyti esminiai <...> administracinio teisės pažeidimo, sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo, ar bylos medžiagos trÅ«kumų, kliudančių bylÄ nagrinėti teisme, turėtų grÄ Å¾inti bylÄ protokolÄ suraÅ¡iusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių.

GrÄ Å¾indamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , apylinkės teismas priima motyvuotÄ nutartį, kurioje nurodo nustatytus trÅ«kumus, trukdančius nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylÄ teisme“ (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 258 p.).IÅ¡ (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2013 m. gruodžio 9 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad protokole yra nurodyti nustatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, pažeidimÄ padaręs asmuo ir jo duomenys, teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, punktas, ATPK norma, kurioje nustatyta atsakomybė už padarytÄ pažeidimÄ , nurodyta, kad prie protokolo pridedama administracinio teisės pažeidimo medžiaga.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo suraÅ¡ytas pažeidžiant nustatytus reikalavimus. Vien tai, kad protokole nebuvo iÅ¡vardyti duomenys, kuriais remiamasi, nėra pagrindas laikyti protokolo neteisėtu ar nepagrįstu, kadangi protokole užfiksuotas aplinkybes pagrindžia pridedamoje administracinio teisės pažeidimo medžiagoje esantys duomenys. Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindÄ kilti administracinei atsakomybei, prieÅ¡ingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigÅ«nai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime bÅ«tų iÅ¡dėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡siaiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Bylos nagrinėjimo teisme betarpiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , privalo tiesiogiai iÅ¡tirti bylos įrodymus: iÅ¡klausyti proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiÅ¡kinimų ir ekspertų iÅ¡vadų, susipažinti su raÅ¡ytiniais įrodymais, apžiÅ«rėti daiktinius įrodymus.Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡analizavęs byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, patikrinęs ir įvertinęs juos įrodymų tyrimo bei vertinimo aspektu, daro iÅ¡vadÄ , kad R.

A. kaltė padarius ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ yra visapusiÅ¡kai ir objektyviai įrodyta byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais. Tai VÄ® „Regitra“ duomenys apie automobilį „BMW 730“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „(duomenys neskelbtini)“ raÅ¡tas apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo R.

A., G. Å . praneÅ¡imas apie galimai R. A. padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ su fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas automobilis „BMW 730“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis ant Å¡aligatvio, pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojo G. Å . duoti parodymai apie tai, kad jis įvykio dienÄ matė R. A. vairuojantį automobilį „BMW“, netrukus po to pamatė tÄ patį automobilį stovintį ant Å¡aligatvio, iÅ¡karto automobilį nufotografavo ir nuotraukÄ iÅ¡siuntė generaliniam prokurorui, pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojo R.

A. duoti parodymai, kad 2013 metų lapkričio mėnesį, dienos neprisimena, matė juodÄ â€žBMW“ automobilį stovintį ant Å¡aligatvio tiesiog pėsčiųjų take einančiame per (duomenys neskelbtini), pagalvojo, kad tai itin grubus pažeidimas. Nors apeliantas nurodo, kad jo ir liudytojo G. Å . santykiai yra konfliktiÅ¡ki, tačiau apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas neturi pagrindo nesivadovauti liudytojo, įspėto dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , G. Å . pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, kuriuos patvirtina liudytojo R.

A. duoti parodymai, bei fotonuotraukoje užfiksuotos aplinkybės. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti liudytojo, įspėto dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , R. A. duotais parodymais, nes liudytojas nurodė esmines nagrinėjamo įvykio aplinkybes, o Å¡ias aplinkybes patvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Remdamasis tuo, kad iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kelmės rajono apylinkės teismas priimdamas 2014 m. kovo 10 d. nutartį R. A. administracinio teisės pažeidimo byloje tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus duomenis, padarė bylos duomenimis teisiÅ¡kai pagrįstas iÅ¡vadas, todėl priimta nutartis yra teisėta, pagrįsta ir jos naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: R. A. apeliacinio skundo netenkinti.Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                                                                   Gražvydas PoÅ¡kus