e449dc69-22bb-4cfd-bdac-aece67c7ac2e · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-160-398/2016Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00415-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.10.4.; 1.1.10.1.;1.2.14.5.2.; 1.2.14.6.2.; 1.2.18.10.; 1.2.19.4.;2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.; 2.2.4.3.LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo),teisėjų Reginos Gaudutienės, Aloyzo Kruopio,sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Pliopliui,nuteistajai D.

K. ,jos gynėjui advokatui Giedriui Danėliui, specialistei Irinai Karkauskienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės ir nuteistosios D. K. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažinta kalta ir nuteista: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) 250 MGL (9 415 eurų) dydžio bauda; pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) 350 MGL (13 181 eurų) dydžio bauda; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) 150 MGL (5 649 eurų) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintos apėmimo bÅ«du, iÅ¡ dalies sudedant su pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 450 MGL (16 947 eurų) dydžio bauda.D.

K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: D. K. nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad bÅ«dama UAB „A“ (duomenys pakeisti), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), generalinė direktorė ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 14 straipsnį bÅ«dama atsakinga už apskaitos dokumentų suraÅ¡ymo teisingumÄ , už juose esančių duomenų tikrumÄ bei pagal 21 straipsnį bÅ«dama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 5 d. iki 2013 m. birželio 5 d. tyčia organizavo teisės aktų reikalaujamos UAB „A“ buhalterinės apskaitos apgaulingÄ tvarkymÄ :2010-12-31 akcininkų susirinkime UAB „A“ akcininkams: jai, Do.

K. ir L. K. nutarus atidėti 1 447 000 Lt akcijų pirkimui į iÅ¡ankstinius mokėjimus už finansinį turtÄ , ji, 2010-12-31 bÅ«dama bendrovei skolinga 1 430 000 Lt pagal 2006-12-12, 2007-01-02, 2007-11-20, 2008-12-12, 2009-01-05, 2009-02-02, 2009-03-17, 2009-10-01, 2009-10-01 paskolos sutartis ir pagal avanso apyskaitÄ kaip atskaitingas asmuo turėdama iÅ¡duotus 17 000 Lt, jokios pinigų sumos, lygios jos įsipareigojimams bendrovei „A“, nepanaudojo finansiniam turtui bendrovės vardu realiai įgyti, tačiau pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, laikotarpyje nuo 2011-01-05 iki 2011-04 UAB „A“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), davė nurodymÄ vyriausiajai buhalterei V.

S. UAB „A“ apskaitoje be pateisinamųjų dokumentų jos visÄ Ä¯siskolinimÄ apskaityti kaip grÄ Å¾intÄ finansiniu turtu – akcijomis, o buhalterei V. S. vykdant jos nurodymÄ ir 2010 m. didžiojoje knygoje jos 1 447 000 Lt skolÄ perkėlus į finansinį turtÄ , kurio UAB „A“ realiai neįsigijo, įsiskolinimas UAB „A“ apskaitoje buvo atvaizduotas kaip grÄ Å¾intas akcijomis, po ko 2011-04-29 vyriausiajai buhalterei V. S. pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus sudarius UAB „A“ balansÄ už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31, jai paraÅ¡u patvirtinus, Å¡ioje finansinėje ataskaitoje užfiksavus tikrovės neatitinkančius įraÅ¡us apie tai, kad ji 1 447 000 Lt skolÄ 2010 metais padengė finansiniu turtu, 2011 m. balandžio 29 d.

šį žinomai neteisingÄ dokumentÄ su iÅ¡kraipytais duomenimis apie UAB „A“ turto struktÅ«rÄ elektroniniu bÅ«du pateikė Valstybės įmonės „Registrų centras“ Panevėžio filialui, esančiam, adresu P. Puzino g. 7, Panevėžys (toliau – VÄ® „Registrų centras“ Panevėžio filialas).2012-10-12 UAB „A“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), bendrovės apskaitÄ tvarkančiam vyriausiajam buhalteriui A. M. , kuris nesuvokdamas nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, dėl jos kaltės, pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, remiantis bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais, kuriuose jos nurodymu buvo įtraukti tikrovės neatitinkantys duomenys apie jos vadovaujamai bendrovei 2010 metais padengtÄ 1 447 000 Lt skolÄ finansiniu turtu, sudarius UAB „A“ balansÄ už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31, jai paraÅ¡u patvirtinus, Å¡ioje finansinėje ataskaitoje užfiksavus tikrovės neatitinkančius įraÅ¡us apie tai, kad ji 1 447 000 Lt skolÄ 2010 metais padengė finansiniu turtu, 2012 m. spalio 12 d.

šį žinomai neteisingÄ dokumentÄ su iÅ¡kraipytais duomenimis apie UAB „A“ turto struktÅ«rÄ elektroniniu bÅ«du pateikė VÄ® „Registrų centras“ Panevėžio filialui.Ji 28 000 Lt pinigų sumos, iÅ¡duotos jai kaip atskaitingam asmeniui „A“, nepanaudojo finansiniam turtui bendrovės vardu realiai įgyti, tačiau žinodama, kad laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-06-05 UAB „A“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), vyriausioji buhalterė A. P. , pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, UAB „A“ apskaitoje savo iniciatyva be pateisinamųjų dokumentų jai pagal avansinę apyskaitÄ iÅ¡duotus pinigus – 28 000 Lt apskaitė kaip panaudotus finansiniam turtui – akcijomis įgyti, o 2012 m. didžiojoje knygoje jos 28 000 Lt kaip atskaitingam asmeniui iÅ¡duotus pinigus perkėlė į finansinį turtÄ , kurio UAB „A“ realiai neįsigijo, UAB „A“ apskaitoje jai iÅ¡duotos 28 000 piniginės lėšos buvo atvaizduotos kaip panaudotos įgyjant akcijas, po ko žinodama, kad 2013-06-05 bendrovės apskaitÄ tvarkanti vyriausioji buhalterė A.

P. , remdamasi bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais, kuriuose įtraukti tikrovės neatitinkantys duomenys apie jos vadovaujamai bendrovei 2010 metais padengtÄ 1 447 000 Lt skolÄ finansiniu turtu ir 2012 metais pagal avanso apyskaitÄ jai iÅ¡duotÄ 28 000 Lt sumÄ , padengtÄ finansiniu turtu, sudarius UAB „A“ balansÄ už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31, jai paraÅ¡u patvirtinus, Å¡ioje finansinėje ataskaitoje užfiksavus tikrovės neatitinkančius įraÅ¡us apie tai, kad ji 2010 metais padengė 1 447 000 Lt skolÄ finansiniu turtu bei 2012 metais už 28 000 Lt, iÅ¡duotus jai kaip atskaitingam asmeniui, įgijo finansinio turto, 2013 m. birželio 5 d.

šį žinomai neteisingÄ dokumentÄ su iÅ¡kraipytais duomenimis apie UAB „A“ turto struktÅ«rÄ elektroniniu bÅ«du pateikė VÄ® „Registrų centras“ Panevėžio filialui.Buhalteriams D. K. skolÄ â€“ 1 430 000 Lt (414 156,62 eurų) ir kaip atskaitingam asmeniui iÅ¡duotas pinigines lėšas – 45 000 Lt (13 032,90 eurų) UAB „A“ apskaitoje melagingai atvaizdavus kaip grÄ Å¾intus finansiniu turtu, ji organizavo apgaulingos UAB „A“ apskaitos tvarkymÄ , dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „A“ turto ir jo struktÅ«ros už 2010-2012 metus.Be to, D.

K. nuteista pagal BK 228 straipsnio 2 dalį už tai, kad bÅ«dama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – UAB „A“ generaline direktore, turinčia teisę veikti UAB „A“ vardu, bei 2010-11-02 UAB „A“ direktorės įsakymu Nr.10/11/02 sudarytos UAB „A“ pirkimų komisijos pirmininke ir projektų vadove, turinčia administracinius įgaliojimus atlikti SPA, konferencijų salės ir turistinės klasės apgyvendinimo paslaugų infrastruktÅ«ros įrengimo darbų, finansuojamų iÅ¡ Europos SÄ jungos struktÅ«rinės paramos, pirkimÄ pagal 2010-09-23 UAB „A“ ir VÅ¡Ä® Lietuvos Verslo paramos agentÅ«ros finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP3-1.3-ŪM-06-K-02-075 (toliau – 2010-09-23 finansavimo ir administravimo sutartis) UAB „A“ vykdomame projekte, laikotarpyje nuo 2011 m. liepos mėnesio iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio piktnaudžiavo tarnyba, siekdama turtinės naudos UAB „A“ – užvaldyti svetimas VÅ¡Ä® Lietuvos verslo paramos agentÅ«ros (toliau – LVPA) administruojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšas, o bÅ«tent: sutinkamai su 2010-09-23 finansavimo ir administravimo sutarties 8.4 punktu privalėdama pirkimus organizuoti vadovaujantis Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymÄ , pirkimų vykdymo ir priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2008-06-11 įsakymu Nr. 1K-212 (toliau – Pirkimų vykdymo ir priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡as), pažeisdama Å¡io apraÅ¡o 3, 4, 5 punkto reikalavimus: laikytis lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų, racionalaus lėšų naudojimo, užtikrinti kuo didesnį tiekėjų varžymÄ si ir pirkimo rezultatÄ , kad įsigytų prekių, paslaugų ar darbų kainos nevirÅ¡ytų analogiÅ¡kų prekių, paslaugų ar darbų vidutinių rinkos kainų, bei 26 punkto reikalavimus tiekėjams suteikti vienodas galimybes ir pateikti vienodÄ informacijÄ , ji pardavė UAB „A“ priklausančias prekes ženkliai padidintomis kainomis iÅ¡ anksto jos neteisėtai parinktai laimėti pirkime apklausos bÅ«du bendrovei, po ko Å¡iai bendrovei pagal numatytÄ nusikalstamÄ planÄ sudarė sÄ lygas laimėti pirkime „Dėl SPA, konferencijų salės ir turistinės klasės apgyvendinimo paslaugų infrastruktÅ«ros įrengimo darbų pirkimo“.

Vėliau, atstovaudama UAB „A“ kaip projektų vadovė, pasirašė pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias nupirko tas pačias, prieÅ¡ kelias ar keliolika dienų, parduotas UAB „A“ priklausiusias prekes, tokiu bÅ«du padidindama jų kainÄ ir vėliau pateikdama sÄ skaitas faktÅ«ras, patvirtinančias didesnę nei realiai buvusi prekės kainÄ Lietuvos verslo paramos agentÅ«rai, tokiu bÅ«du kėsinosi apgaule užvaldyti svetimas LVPA administruojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšas, tačiau jų neužvaldė LVPA sustabdžius praÅ¡ymų nagrinėjimÄ , t. y.

D. K. UAB „A“ vardu pagal 2011-04-19 Invoice Nr. DA110419LT Kinijoje iÅ¡ firmos Shenzhen Jifan Trade Co3 įgijusi televizorius, kurio 1 vnt. kaina 129,19 Lt, su laikikliais, kurio 1 vnt. kaina 4,39 Lt (3 vnt. bendra kaina 400,74 Lt) ir juos, transportavus į LietuvÄ , deklaravusi 2011-06-10 importo deklaracijoje Nr.11LTPR2000IM0054E8, vėliau minėtas prekes atgabenusi ir laikiusi UAB „A“ vieÅ¡bučio „B“ (duomenys pakeisti) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) (toliau – vieÅ¡bučio „B“ patalpos), tikslu apgaule UAB „A“ naudai užvaldyti svetimas LVPA administruojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšas, pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ su UAB „C“ (duomenys pakeisti) direktoriumi R.

P. iÅ¡rašė UAB „A“ vardu 2011-07-26 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija (duomenys neskelbtini), remiantis kuria jos vadovaujama bendrovė pardavė 3 televizorius su laikikliais UAB „C“ už 5 739 Lt be PVM, ir po to, piktnaudžiaudama pareigomis, sudarė sÄ lygas jos organizuotame pirkime apklausos bÅ«du dėl audio/video aparatÅ«ros pirkimo, įgyvendinant projektÄ pagal 2010-09-23 finansavimo ir administravimo sutartį, laimėti UAB „C“ ir, Å¡iÄ bendrovę pripažinusi pirkimo laimėtoja, 2011-07-27 su ja sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tų pačių prekių – 3 televizorių su laikikliais atpirkimo ir UAB „A“ pagal 2011-08-09 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) atpirko minėtas prekes už 5 805 Lt be PVM, tokiu bÅ«du buhalteriÅ¡kai padidindama įgyjamo turto kainÄ 5 404,26 Lt sumai, 2011-08-22 pateikė LVPA 2011-08-18 mokėjimo praÅ¡ymÄ Nr. 9 kartu su 2011-08-09 PVM sÄ skaita faktÅ«ra (duomenys neskelbtini), praÅ¡ydama 5 805 Lt iÅ¡laidas televizoriams ir laikikliams (nors realiai patyrė tik 400,74 Lt) pripažinti kompensuojamomis Projekto iÅ¡laidomis ir kompensuoti pusę patirtų iÅ¡laidų, tokiu bÅ«du apgaule UAB „A“ naudai pasikėsindama užvaldyti LVPA administruojamus 2 702,13 Lt (782,59 Eur).Tokiais savo veiksmais D.

K. pažeidė Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymÄ (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas), Pirkimų vykdymo ir priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o 3, 4, 5 punkto reikalavimus: laikytis lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų, racionalaus lėšų naudojimo, užtikrinti kuo didesnį tiekėjų varžymÄ si ir pirkimo rezultatÄ , kad įsigytų prekių, paslaugų ar darbų kainos nevirÅ¡ytų analogiÅ¡kų prekių, paslaugų ar darbų vidutinių rinkos kainų, bei 26 punkto reikalavimus tiekėjams suteikti vienodas galimybes ir pateikti vienodÄ informacijÄ , ji pardavė UAB „A“ priklausančias prekes ženkliai padidintomis kainomis iÅ¡ anksto jos neteisėtai parinktai laimėti pirkime bendrovei, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes tokiais valstybės tarnautojui prilyginto asmeniu tyčiniais savo veiksmais parodė nepagarbÄ Lietuvos Respublikos įstatymams, pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų virÅ¡enybės, teisėtumo principus, sumenkino Lietuvos Respublikos prestiÅ¾Ä jai pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, kurdama savivalės, įstatymų nepaisymo nebaudžiamumo sistemÄ , dėl to buvo padaryta didelė neturtinė žala valstybės interesams.Be to, D.

K. nuteista pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad bÅ«dama UAB „A“ generaline direktore bei 2010-11-02 UAB „A“ direktorės įsakymu Nr.10/11/02 sudarytos UAB „A“ pirkimų komisijos pirmininke ir projektų vadove, laikotarpyje nuo 2011 m. liepos mėnesio iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio pasikėsino apgaule UAB „A“ naudai užvaldyti svetimas LVPA administruojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšas, t. y. D. K. UAB „A“ vardu pagal 2011-04-19 Invoice Nr. DA110419LT Kinijoje iÅ¡ firmos Shenzhen Jifan Trade Co., LTD įgijusi televizorius, kurio 1 vnt. kaina 129,19 Lt, su laikikliais, kurio 1 vnt. kaina 4,39 Lt (3 vnt. bendra kaina 400,74 Lt) ir juos, transportavus į LietuvÄ , deklaravusi 2011-06-10 importo deklaracijoje Nr.11LTPR2000IM0054E8, vėliau minėtas prekes atgabenusi ir laikiusi vieÅ¡bučio „B“ patalpose, tikslu apgaule UAB „A“ naudai užvaldyti svetimas LVPA administruojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšas, ji pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ su UAB „C“ direktoriumi R.

P. iÅ¡rašė UAB „A“ vardu 2011-07-26 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija (duomenys neskelbtini), remiantis kuria jos vadovaujama bendrovė pardavė 3 televizorius su laikikliais UAB „C“ už 5 739 Lt be PVM, ir po to, piktnaudžiaudama pareigomis, sudarė sÄ lygas jos organizuotame pirkime apklausos bÅ«du dėl audio/video aparatÅ«ros pirkimo, įgyvendinant projektÄ pagal 2010-09-23 finansavimo ir administravimo sutartį, laimėti UAB „C“ ir, Å¡iÄ bendrovę pripažinusi pirkimo laimėtoja, 2011-07-27 su ja sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl parduotų prekių – 3 televizorių su laikikliais pirkimo, po ko UAB „A“ pagal 2011-08-09 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) atpirko minėtas prekes už 5 805 Lt be PVM, tokiu bÅ«du buhalteriÅ¡kai padidindama įgyjamo turto kainÄ 5 404,26 Lt sumai, 2011-08-22 pateikė LVPA 2011-08-18 mokėjimo praÅ¡ymÄ Nr. 9 kartu su 2011-08-09 PVM sÄ skaita faktÅ«ra (duomenys neskelbtini), praÅ¡ydama 5 805 Lt iÅ¡laidas televizoriams ir laikikliams (nors realiai patyrė tik 400,74 Lt) pripažinti kompensuojamomis Projekto iÅ¡laidomis ir kompensuoti pusę iÅ¡laidų, tokiu bÅ«du apgaule UAB „A“ naudai pasikėsindama užvaldyti LVPA administruojamus 2 702, 13 Lt (782,59 Eur), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes LVPA sustabdė mokėjimo praÅ¡ymo MP009 nagrinėjimÄ .Organizuodama pirkimÄ apklausos bÅ«du dėl audio/video aparatÅ«ros pirkimo pagal įgyvendinamÄ projektÄ â€žSPA, konferencijų salės ir turistinės klasės apgyvendinimo paslaugų infrastruktÅ«ros įrengimas UAB „A“, projekto kodas VP3-1.3-ŪM-06-K-02-075, sužinojusi, kad Å¡iame pirkime besiruoÅ¡iančios UAB „D“ (duomenys pakeisti) siÅ«loma kaina už Smoovie TV, video medžiagos imtuvÄ bus 10 000 Lt be PVM, direktoriui D.

R. davė nurodymÄ Â Å¾enkliai padidinti Å¡ios prekės kainÄ â€“ nurodė sumÄ 61 900 Lt be PVM ir Å¡iÄ bendrovę pripažinusi pirkimo apklausos bÅ«du laimėtoja, 2011-08-08 su ja UAB „A“ vardu sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po ko UAB „A“ pagal 2011-08-17 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ UAB „D“ nupirko Smoovie TV, video medžiagos imtuvÄ už 61 900 Lt be PVM, tokiu bÅ«du padidindama įgyjamo turto kainÄ 51 900 Lt sumai, 2011-08-22 pateikė LVPA 2011-08-18 mokėjimo praÅ¡ymÄ Nr. 9 kartu su 2011-08-17 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. (duomenys neskelbtini), praÅ¡ydama 61 900 Lt iÅ¡laidas Smoovie TV, video medžiagos imtuvui pripažinti kompensuojamomis Projekto iÅ¡laidomis ir kompensuoti pusę iÅ¡laidų, tokiu bÅ«du apgaule UAB „A“ naudai pasikėsindama užvaldyti LVPA administruojamas 25 950 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi LVPA sustabdė mokėjimo praÅ¡ymo MP009 nagrinėjimÄ .

Tokiu bÅ«du, sukeldama buhalteriniuose dokumentuose įsigyjamų prekių kainas, D. K. apgaule kėsinosi užvaldyti svetimas LVPA administruojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšas – 28 652,13 Lt (8 298,23 euro), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, nes paramos iÅ¡mokėjimas buvo sustabdytas. D. K. kaltinime dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dėl pasikėsinimo sukčiauti buvo inkriminuota ir tai, kad ji UAB „A“ vardu pagal 2009-04-02 sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ UAB „E“ (duomenys pakeisti) įgijusi masažinius stalus su priedais ir Å¡irodaros stovus su priedais, bendros 35 488 Lt vertės, minėtas prekes atgabenusi ir laikiusi vieÅ¡bučio „B“ patalpose, tikslu apgaule UAB „A“ naudai užvaldyti svetimas LVPA administruojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšas, pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ su UAB „D“ direktoriumi D.

R. iÅ¡rašė UAB „A“ vardu 2011-08-20 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija (duomenys neskelbtini), remiantis kuria jos vadovaujama bendrovė pardavė 3 masažinius stalus bei 3 Å¡irodaros stovus UAB „D“ už 59 670 Lt be PVM, ir po to, piktnaudžiaudama pareigomis, sudarė sÄ lygas jos organizuotame pirkime apklausos bÅ«du dėl SPA centro įrangos pirkimo, įgyvendinant projektÄ pagal 2010-09-23 finansavimo ir administravimo sutartį, laimėti UAB „D“ bei Å¡iÄ bendrovę pripažinusi pirkimo laimėtoja, 2011-08-22 su ja sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl parduotų prekių, taip pat ir 3 vnt. masažinių stalų bei 3 vnt.

Å¡irodaros stovų pirkimo, po ko UAB „A“ pagal 2011-08-22 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) atpirko minėtas prekes už 60 000 Lt be PVM, tokiu bÅ«du buhalteriÅ¡kai padidindama įgyjamo turto kainÄ 24 512 Lt sumai, 2011-09-26 pateikė LVPA 2011-09-22 mokėjimo praÅ¡ymÄ Nr. 10 kartu su 2011-08-22 PVM sÄ skaita faktÅ«ra (duomenys neskelbtini), praÅ¡ydama 60 000 Lt iÅ¡laidas masažiniams stalams ir Å¡irodaros stovams (nors realiai patyrė tik 35 488 Lt) pripažinti kompensuojamomis Projekto iÅ¡laidomis ir kompensuoti pusę iÅ¡laidų, tokiu bÅ«du apgaule UAB „A“ naudai pasikėsindama užvaldyti LVPA administruojamus 12 256 Lt (3 549,58 eurų).

Apygardos teismas Å¡ias aplinkybes iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alino, konstatavęs, jog byloje surinkti įrodymai nepakankami kategoriÅ¡kai tvirtinti, kad D. K. pasikėsino užvaldyti 12 256 Lt (3 549,58 eurų).D. K. taip pat buvo kaltinama pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl to, kad, apgaulingai tvarkydama apskaitÄ , iÅ¡vengė turtinės prievolės sugrÄ Å¾inti paskolÄ , tokiu bÅ«du pasisavindama jai patikėtÄ svetimÄ UAB „A“ turtÄ â€“ 1 475 000 Lt (427 189,52 eurų). Apygardos teismas D. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisino, konstatavęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nuosprendžio dalį, kuria D.

K. iÅ¡teisinta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ nuosprendį: pripažinti D. K. kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 3 metams.Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nuosprendžio dalį, kuria D. K. pripažinta kalta pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį pakeisti: nustatyti, kad D. K. , bÅ«dama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, siekdama turtinės naudos UAB „A“ – užvaldyti svetimas LVPA administruojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšas, piktnaudžiavo tarnyba, apklausos bÅ«du organizuodama du pirkimus: 3 vnt. televizorių su laikikliais pirkimÄ bei 3 vnt. masažinių stalų ir 3 vnt.

Å¡irodaros stovų pirkimÄ ; nustatyti, kad D. K. pasikėsino apgaule UAB „A“ naudai užvaldyti svetimas didelės vertės LVPA administruojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšas – 40 908, 13 Lt (11 847,81 eurų) apklausos bÅ«du organizuodama tris pirkimus: 3 vnt. televizorių su laikikliais pirkimÄ , 3 vnt. masažinių stalų bei 3 vnt. Å¡irodaros stovų pirkimÄ ir Smoovie TV, video medžiagos imtuvo pirkimÄ , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios.

D. K. nusikalstamus veiksmus Å¡ioje dalyje perkvalifikuoti iÅ¡ BK 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi bei 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtas bausmes, esant idealiajai sutapčiai, subendrinti apėmimo bÅ«du, o kitas – iÅ¡ dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 450 MGL (16 947 eurų) dydžio baudÄ .Prokurorė nurodo, kad apygardos teismas, padaręs iÅ¡vadÄ , jog bylos įrodymai neleidžia kategoriÅ¡kai tvirtinti, kad D.

K. , organizavusi apgaulingÄ apskaitos tvarkymÄ , iÅ¡vengė turtinės prievolės sugrÄ Å¾inti paskolÄ , tokiu bÅ«du pasisavindama jai patikėtÄ svetimÄ UAB „A“ turtÄ â€“ 1 475 000 Lt, netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, rėmėsi iÅ¡imtinai nuteistosios parodymais, juos vertino atsietai nuo kitų įrodymų visumos ir nukrypo nuo teismų praktikos. Teismas nuosprendyje teisingai konstatavo, kad D. K. iniciatyva UAB „A“ jai suteiktos paskolos buvo iÅ¡keltos į balanso dalį – finansinį turtÄ , taip pat, kad piniginių lėšų teisinio režimo pasikeitimas savaime nesuponuoja fakto, jog lėšos pasisavintos iÅ¡ teisėto jų savininko – UAB „A“ ir taip iÅ¡vengta prievolės sugrÄ Å¾inti paskolÄ .

Siekiant pagrįstai atsakyti, ar pakeičiant teisinį turto režimÄ buvo pasisavintas svetimas patikėtas turtas, reikia objektyviai nustatyti tokio keitimo priežastis, tikslÄ ir pasekmes, tačiau pirmos instancijos teismas to nepadarė. Teismas, remdamasis D. K. parodymais, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pastaroji 2011 metų pradžioje nurodydama buhalterei jos 1 447 000 Lt skolÄ atvaizduoti kaip įgytÄ finansiniu turtu, vėliau kaip direktorė patvirtindama UAB „A“ balansus už 2010, 2011, 2012 metus, neturėjo tyčios Å¡ių pinigų pasisavinti.

Byloje surinkti duomenys rodo prieÅ¡ingai – D. K. ne tik, kad norėjo savo nuosavybe paversti jai patikėtus pinigus, tačiau tiesiogine tyčia įvykdė pasisavinimÄ . Pagal laikotarpiu nuo 2006-12-12 iki 2009-10-01 sudarytas paskolos sutartis D. K. iÅ¡ bendrovės „A“ buvo pasiskolinusi 1 430 000 Lt ir jai iÅ¡duodamos paskolos ketverius metus buvo apskaitomos 2006-2010 metų bendrovės buhalteriniuose dokumentuose. Jokių objektyvių priežasčių 2011 metais jos paskolÄ apskaityti padengtÄ finansiniu turtu ir dar nurodant, kad tai padaryta ankstesniu laiku – 2010 metais, nebuvo.

Pati D. K. teisme nepaaiÅ¡kino, kodėl bÅ«tent 2011 metais buvo nuspręsta jos skolÄ UAB „A“ panaikinti, atvaizduojant kaip 2010 metais padengtÄ akcijomis, tik akcentavo, jog po iÅ¡kėlimo ji norėjo sutvarkyti dokumentus – vadovaujamai UAB „A“ perleisti jai priklausančias Latvijoje registruotos UAB (SIA) „F“ (duomenys pakeisti) akcijas, tačiau Å¡ie jos parodymai prieÅ¡tarauja surinktai medžiagai, kitų proceso dalyvių nurodytoms faktinėms aplinkybėms. Dokumentų nesutvarkymÄ D.

K. motyvavo laiko stoka: pasak jos, reikėjo padidinti įstatinį UAB „F“ kapitalÄ , o tokiam dokumentų tvarkymui reikėjo pinigų, kurių trÅ«ko. Vykdant teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ gauti duomenys patvirtina, kad D. K. UAB „F“ akcijas įgijo dar 2007-09-28, taip pat 2008-01-15, kuomet tapo vienintele akcininke, o nuo 2007-09-28 ėjo ir UAB „F“ direktorės pareigas. Pagal Latvijos teisėsaugos pareigÅ«nų pateiktus duomenis, visi žemės sklypo ir akcijų nuosavybės dokumentai buvo sutvarkyti (t. 13, b.l. 12-14, 15-17).

Be to, UAB „A“ buhalterinę apskaitÄ tvarkiusios V. S. ir V. M. nurodė visai kitokias priežastis, dėl ko D. K. joms nurodė negalinti pateikti dokumentų: V. S. nurodė, kad D. K. jai aiÅ¡kino dokumentus pateiksianti vėliau, nes reikia iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ , užregistruoti ir viskÄ sutvarkyti, o V. M. paaiÅ¡kino, jog siekiant sutvarkyti dokumentus iÅ¡ pradžių buvo planuota, kad D. K. UAB „A“ parduos dalį jai nuosavybės teise priklausančių UAB „A“ akcijų (bendrovė nusipirks savo akcijų), o 2013 metais kilo idėja, kad D.

K. UAB „A“ nuosavybės teise perleis Latvijos įmonės akcijas, tačiau Å¡ios idėjos nepavyko įgyvendinti, nes direktorė neturėjo jokių dokumentų ir negalėjo imtis jokių veiksmų, kad viskÄ sutvarkyti. Å ių liudytojų parodymus patvirtina ir skirtingi įraÅ¡ai apie finansinį turtÄ paaiÅ¡kinamuosiuose raÅ¡tuose: 2010 ir 2011 metų aiÅ¡kinamuosiuose raÅ¡tuose nurodyta, kad bendrovė sukaupė kito finansinio turto 1 447 000 Lt – pagal preliminarius duomenis įmonė nupirko kitos įmonės akcijų, tačiau dar negavo tai patvirtinančios dokumentacijos, o 2012 metais aiÅ¡kinamajame raÅ¡te yra nurodyta, kad „bendrovė 2012 metų pabaigoje kito finansinio turto sukaupta 1 475 000 Lt.

Pagal preliminarius duomenis įmonė įsigijo nuosavų akcijų, kurios Å¡iuo metu dar neužregistruotos“. Visi Å¡ie duomenys, prokurorės nuomone, akivaizdžiai rodo, kad 2011-2013 metais UAB „A“ buhalterinėje apskaitoje įraÅ¡ai už 2010-2012 metus buvo daryti ne siekiant užfiksuoti Å«kinę operacijÄ â€“ įgytas kitos bendrovės akcijas, o siekiant panaikinti duomenis apie D. K. įsiskolinimÄ vadovaujamai bendrovei „A“.Apeliantė taip pat nurodo, kad 1 447 000 Lt D. K. įsiskolinimas buvo panaikintas 2011 metais tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2011-04-29, atliekant įraÅ¡us 2010 metų apskaitoje. 2013 metais nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2013-06-05, panaikintas ir įraÅ¡as apie D.

K. 2012 metais kaip atskaitingo asmens negrÄ Å¾intÄ 28 000 Lt sumÄ . Nagrinėjant bylÄ teisme gynyba pateikė UAB „A“ balansus už 2013 ir 2014 metus, kuriuose vėl buvo fiksuotas D. K. 1 475 000 Lt įsiskolinimas bendrovei. Remiantis V. M. parodymais, skola bendrovei „A“ „atstatyta“ 2013 metų antroje pusėje atvaizduojant, jog įraÅ¡ai padaryti 2013 metų pradžioje, ir balanse už 2013 metus jau atvaizduotas D. K. įsiskolinimas bendrovei. Taigi, Å¡ie 2011-2012 metais padaryti nepagrįsti įraÅ¡ai lėmė, kad UAB „A“ apskaitoje trejus metus nebuvo fiksuojama D.

K. 1 430 000 skola bendrovei ir atitinkamai trejus bei vienerius nebuvo fiksuota, kad ji, kaip atskaitingas asmuo, yra neatsiskaičiusi atitinkamai už 17 000 Lt (2010 metais) ir 28 000 Lt (2012 metais) panaudojimÄ . Taigi, D. K. , kurios iniciatyva buhalterinėje apskaitoje buvo pakeistas UAB „A“ turto teisinis režimas, panaikino savo prievolę – ne vėliau kaip nuo 2011-04-29 ji nebeprivalėjo grÄ Å¾inti 1447 000 Lt paskolos ir nuo ne vėliau kaip 2013-06-05 nebebuvo skolinga už iÅ¡ bendrovės paimtus dar 28 000 Lt, kas rodo, jog Å¡iuo laiku ji įvykdė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje.

BÅ«tent nuo įraÅ¡o apie skolÄ panaikinimo momento – 2011 metais, ne vėliau kaip 2011-04-29, ir 2013 metais, ne vėliau kaip 2013-06-05, D. K. nebeprivalėjo įvykdyti UAB „A“ turtinės prievolės – grÄ Å¾inti pinigų. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtÄ valdyti ar juo naudotis, arba disponuoti savo nuožiÅ«ra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiÅ¡kai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis jÄ Ä¯gyvendino (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012).

Tai, kad D. K. su UAB „A“ pinigais elgėsi kaip su savais ir bendrovės pinigų panaudojimas ne visuomet buvo pagrįstas ir ekonomiÅ¡kai naudingas UAB „A“, apeliantės teigimu, iÅ¡ dalies įrodo ir skolinimosi aplinkybės. Nuteistoji iÅ¡ bendrovės pinigus skolinosi įvairiai, tiek paimdama grynaisiais pinigais, tiek gaudama pavedimu į sÄ skaitÄ , kai kurie iÅ¡duodami pinigai iÅ¡ pradžių buvo apskaitomi kaip iÅ¡duoti atskaitingam asmeniui, vėliau nurodant, kad tai paskola, o sumos, apskaitomas kaip skolintos, svyravo nuo 241,91 Lt iki 750 000 Lt.

Paskolos, kurių suma per kartÄ siekė ir 750 000 Lt, D. K. buvo iÅ¡duodamos laikotarpiu nuo 2006 iki 2009 metų, kai jai 2006 metais iÅ¡mokėtas atlyginimas buvo 38 204,22 Lt, o 2007 metais – 24 371,93 Lt (2013-11-12 specialisto iÅ¡vados Nr. SI-11, 4 T. b.l. 39-44). 28 000 Lt, kurie 2013 metais UAB „A“ apskaitoje buvo atvaizduoti kaip 2012 metais D. K. grÄ Å¾inti finansiniu turtu, pas D. K. pateko pagal 2009-10-16 sudarytÄ ir jau po savaitės nutrauktÄ sutartį su UAB „G“ (duomenys pakeisti), pagal kuriÄ minėta bendrovė turėjo atlikti rangos darbus.

PrieÅ¡ dvi dienas iki sutarties nutraukimo UAB „A“ bendrovei „G“ pervedė 28 624 Lt, nurodydama, kad tai avansas pagal sutartį, o po dviejų dienų, sutartį nutraukus, D. K. nurodymu pinigus – 28 620 Lt UAB „G“ grÄ Å¾ino į jos asmeninę sÄ skaitÄ , kas leidžia pagrįstai teigti, kad sutartis Nr. 09/10-16 buvo sudaryta ne rangos darbams atlikti, o pinigams iÅ¡ UAB „A“ per UAB „G“ pervesti D. K. .Prokurorė teigia, kad teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, jog įmonės 2010-2012 metų paaiÅ¡kinamuosiuose raÅ¡tuose buvo nurodomas nesibaigęs procesas ir jokių įrašų apie baigtÄ akcijų perleidimo sandorį nėra.

Byloje esantys raÅ¡ytiniai duomenys patvirtina, kad D. K. 1 475 000 Lt paskola buhalterinėje apskaitoje buvo panaikinta, o vieninteliu 2010-2012 metų paaiÅ¡kinamuosiuose raÅ¡tuose esančiu įraÅ¡u buvo padaryta nuoroda ne į D. K. turimus įsipareigojimus bendrovei, o aplinkybė, kad UAB „A“ turi įgijusi: 2010-2011 metais – kitos įmonės akcijų, 2012 metais – nuosavų akcijų, kurioms nesutvarkyti dokumentai. Be to, aiÅ¡kindamas buhalterijoje padarytus įraÅ¡us, teismas nepakankamai įvertino UAB „A“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ atlikusios specialistės paaiÅ¡kinimus teismui, kad 2010 metais D.

K. įsipareigojimas yra matomas, tačiau vėlesniais laikotarpiais apskaitoje nebesimato, kad D. K. yra įmonei skolinga nurodytÄ pinigų sumÄ , o jeigu nagrinėjamas faktas bÅ«tų nepastebėtas, įmonė per tam tikrÄ laikÄ galėtų finansinį turtÄ po truputį nuraÅ¡yti ir D. K. nebereikėtų grÄ Å¾inti paskolos, taip pat liudytojos V. M. parodymus, kad jeigu apskaitoje nesugrÄ Å¾inti finansinio turto į paskolÄ , buhalterinėje apskaitoje nebÅ«tų fiksuota paskola ir nebÅ«tų įgytas finansinis turtas, tokiu atveju įmonei bÅ«tų žala lygi paskolos dydžiui.

Be to, liudytoja V. M. nurodė ir kitÄ svarbiÄ aplinkybę, t.y. kad D. K. pradėjo aiÅ¡kintis, konsultuotis, kaip su Latvijos įmonės dokumentais sutvarkyti UAB „A“ apskaitÄ , tik 2013 m. antroje pusėje, t.y. praėjus trims metams nuo įvykio ir tik tuomet, kai pareigÅ«nai jau buvo pradėję ikiteisminius tyrimus dėl pastarosios veiksmų. Å ios aplinkybės, apeliantės manymu, rodo, kad D. K. tikslas ir 2013 metais buvo ne tinkamai sutvarkyti bendrovės apskaitÄ , o atstatyti jos panaikintus įsipareigojimus, taigi, paslėpti jau įvykdytÄ nusikaltimÄ ir iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Specialistės paaiÅ¡kinimai, kad tuo atveju, jeigu į balansÄ yra atstatoma paskola su paskaičiuotomis palÅ«kanomis ir apskaitoje matosi D.

K. skola, įmonė žalos nepatiria, bei liudytojos V. M. parodymai, kad D. K. skola bendrovei atstatyta ir yra nepanaikinta, teisiniam vertinimui, ar D. K. įvykdė pasisavinimÄ , įtakos neturi, o jos veiksmai „atstatant“ paskolÄ vertintini kaip bendrovei nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas. Be to, apygardos teismas, nuteisdamas D. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, bet iÅ¡teisindamas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, buvo nenuoseklus. Buhalterinės apskaitos baigtumo momentas nuosprendyje teisingai susietas su neteisingų įrašų UAB „A“ buhalterinėje apskaitoje padarymu.

Teisingo fakto apie negrÄ Å¾intÄ D. K. paskolÄ nurodymas 2013 metais pagrįstai nebuvo pripažintas kaip Å¡alinantis atsakomybę už sÄ moningai anksčiau padarytus buhalterinės apskaitos pažeidimus, sÄ lygojusius negalėjimÄ nustatyti bendrovės 2010-2012 metų veiklos rezultatų, turto ir įsipareigojimų dydžio, o tuo pačiu negali bÅ«ti pripažintas kaip Å¡alinantis atsakomybę už turto pasisavinimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs kad baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 ir 223 straipsnius taikymo klausimas pirmiausiai turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į tai, ar nustatyti įmonės veiklÄ , jos turtÄ , nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktÅ«rÄ yra įmanoma vertinant tuos buhalterinius dokumentus, kurie yra įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitÄ ir gali bÅ«ti bet kuriuo metu pateikti (paimti) prireikus patikrinti įmonės Å«kinę finansinę veiklÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-395/2009, Nr. 2K-494/2013).

Taigi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktikÄ , kad buhalterinę apskaitÄ tvarkančių, o tuo pačiu ir už svetimo turto valdymÄ atsakingų asmenų veiksmus reikia vertinti jų įprastinės veiklos vykdymo metu, t. y. tuo metu, kai pareigÅ«nai nėra pradėję ikiteisminio tyrimo ar kai atsakingos institucijos nėra susidomėjusios vykdoma veikla, mokėtinais mokesčiais. Å iuo aspektu, pasak prokurorės, reikÅ¡mingas ir specialisto iÅ¡vadoje nustatytas faktas, kad UAB „A“ panaikinus įraÅ¡us apie D.

K. paskolÄ , D. K. iÅ¡ UAB „A“ gavo pajamų iÅ¡ viso 1 475 000 Lt, kurios nebuvo apmokestintos. 2013-11-25 Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-5/88 nurodyta, kad pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (toliau – GPMÄ®) 22 straipsnio 2 dalies nuostatas, D. K. bendrovei negrÄ Å¾intos lėšos vertinamos kaip A klasės pajamos (t. y. kitos veiklos pajamos, kurias gyventojui iÅ¡moka su juo darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijęs asmuo), todėl vadovaujantis GPMÄ® 6 ir 23 straipsnių nuostatomis bendrovė tiriamuoju laikotarpiu neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 221 250 Lt gyventojų pajamų mokesčio.

Nuo nusikalstamu bÅ«du įgytų pinigų mokesčiai nemokami, tačiau į šį faktÄ bÅ«tina atsižvelgti vertinant D. K. veiksmų, kuriais, nesant teisinio pagrindo, panaikinamas įsiskolinimas bendrovei, pavojingumÄ .Prokurorė pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamosios atsakomybės, kylančios iÅ¡ civilinių teisinių santykių, taikymo pagrįstumÄ rodo sÄ lygos, susijusios su objektyviu kreditoriaus ar žalÄ patyrusio asmens galimybių atkurti pažeistas teises civilinio proceso tvarka, apsunkinimu (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-388/2007, Nr. 2K-208/2013, Nr. 2K-7-85/20013).

Å iuo atveju svarbu tai, kad D. K. ėjo UAB „A“ direktorės pareigas ir jai priklausė 80 procentų akcijų. Taigi, direktorei bendrovės, kurios didžioji dalis akcijų priklausos jai pačiai, o likusi dalis – jos Å¡eimos nariams (10 % dukrai Do. K. ir 10 % sÅ«nui L. K. ), turtÄ paverčiant nuosavu, akivaizdu, jog pretenzijų akcininkai gali ir neturėti (laikotarpiu nuo 2011 iki 2012 metų ir neturėjo), todėl turto sugrÄ Å¾inimas bendrovei tampa neįmanomas. Dėl to bendrovei padaroma akivaizdi didelė žala, o nuo valstybinės mokesčių inspekcijos nuslėpus paskolos D.

K. panaikinimo faktÄ , padaroma didelė žala valstybei nesumokėtų 221 250 Lt mokesčių pavidalu. Visos Å¡ios aplinkybės, pasak prokurorės, patvirtina, kad D. K. , organizavusi apgaulingos apskaitos tvarkymÄ , ko pasekoje UAB „A“ apskaitoje laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 5 d. iki 2013 m. birželio 5 d. jos paskola buvo melagingai atvaizduota kaip grÄ Å¾inta finansiniu turtu, iÅ¡vengė turtinės prievolės sugrÄ Å¾inti paskolÄ ir pasisavino didelės vertės svetimÄ patikėtÄ turtÄ â€“ 1 475 000 Lt ( 427 189, 52 eurų), tai yra padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje.Apeliantė teigia, kad apygardos teismas taip pat nepagrįstai D.

K. iÅ¡ kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį paÅ¡alino aplinkybę, kad pastaroji UAB „A“ vardu pagal 2009-04-02 sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ UAB „E“ įgijusi 3 masažinius stalus su priedais ir 3 Å¡irodaros stovus su priedais, juos 2011-08-20 pardavė UAB „D“, po to dėl Å¡ių daiktų suorganizavusi pirkimÄ , piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi pripažino pirkimo laimėtoju UAB „D“ ir sudariusi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „A“ vardu 2011-08-22 vėl įgijo tuos pačius 3 masažinius stalus bei 3 Å¡irodaros stovus, tokiu bÅ«du buhalteriÅ¡kai padidino įgyjamo turto kainÄ 24 512 Lt (7 099,17 eurų) suma ir pasikėsino apgaule vadovaujamos bendrovės naudai užvaldyti 12 256 Lt (3 549,58 eurų) sumÄ .

Teismas sprendimÄ paÅ¡alinti iÅ¡ kaltinimo Å¡ias aplinkybes, motyvavo tik tuo, kad tyrimo metu nebuvo tiksliai nustatyta ir nebėra galimybės nustatyti realios kaltinime nurodyto turto įsigijimo kainos, tačiau, pasak prokurorės, Å¡ių prekių vertė byloje buvo nustatyta vadovaujantis iÅ¡ skirtingų Å¡altinių gauta informacija, ji apskaičiuota ir kaltinime įraÅ¡yta aplinkybes aiÅ¡kinant kaltinamosios naudai, kaip reikalauja in dubio pro reo principas. Specialistė, įvertinusi jai pateiktÄ medžiagÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad 3 masažinių stalų bei 3 Å¡irodaros stovų savikaina 28 446 Lt (2013-11-25 Specialisto iÅ¡vados Nr. 5-5/88).

Kaltinime nurodyta didesnė masažinių stalų ir Å¡irodaros stovų savikaina – 35 488 Lt, kuri paskaičiuota atsižvelgiant į 2013-11-12 apžiÅ«ros UAB „A“ patalpose metu Å¡ios bendrovės atstovės Do. K. pateiktÄ informacijÄ , lengvinančiÄ nuteistosios D. K. padėtį. 2013-11-11 Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pareigÅ«nui pareikalavus UAB „A“ parodyti pagal 2011-08-25 UAB „D“ iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytas prekes, UAB „A“ atstovė parodė ne tik masažinius stalus ir Å¡irodaros stovus, bet ir 2 talpas ant ratukų, 6 indus, 2 stovus, ant kurių uždėti 2 indai su Å¡aukÅ¡tais, paaiÅ¡kindama, kad tai yra masažinių stalų papildoma įranga.

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡i Do. K. nurodyta įranga buvo įgyta kartu su masažiniais stalais ir Å¡irodaros stovais, liko nepaneigta tikimybė, kad iÅ¡ tiesų masažiniai stalai ir Å¡irodaros stovai, kurie pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) už 59 670 Lt buvo parduoti UAB „D“, o vėliau iÅ¡ Å¡ios bendrovės nupirkti už 60 000 Lt be PVM, buvo parduoti ne vieni, o su Do. K. nurodyta papildoma įranga, kurios įgijimo savikaina – 7 042 Lt buvo nustatyta remiantis UAB „E“ direktorės E. K. parodymais ir raÅ¡ytine medžiaga.

Apeliaciniu skundu nuteistosios D. K. gynėjas praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nuosprendžio dalį, kuria D. K. pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, ir priimti Å¡ioje dalyje iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, D. K. nepadarius Å¡ių nusikalstamų veikų. Nuteistosios D. K. gynėjas teigia, kad apygardos teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas, neatitinkantis BPK 219 straipsnio reikalavimų, ir tai sutrukdė nagrinėti bylÄ , o teismas Å¡ių pažeidimų negalėjo iÅ¡taisyti ir neiÅ¡taisė.

Apygardos teismas konstatavo, kad D. K. veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje sudėtį, nes pastaroji nurodė buhalteriams į įmonės balansus įraÅ¡yti neteisingus duomenis. Tačiau UAB „A“ metinės finansinės atskaitomybės aiÅ¡kinamuosiuose raÅ¡tuose, kuriuos pasirašė D. K. , nurodė, kad preliminariai įgijo akcijas, bet dokumentų dar neturi. Taigi, aiÅ¡kinamuosiuose raÅ¡tuose buvo fiksuotas tam tikras procesas, intencija, kuri nepasibaigė, ir nėra jokio konstatavimo apie jau įvykusį sandorį, todėl nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad UAB „A“ apskaitoje atskaitingam asmeniui iÅ¡duotos piniginės lėšos buvo atvaizduotos kaip grÄ Å¾intos finansiniu turtu, kad UAB „A“ apskaitė jau įsigytas akcijas.

Bendrovės finansines ataskaitas sudaro dokumentų paketas: lydraÅ¡tis, balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, metinės finansinės atskaitomybės aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas ir Å¡ių dokumentų informacija turi bÅ«ti vertinama visumoje, o ne atskirai. Balanse nėra galimybės pateikti tekstinės informacijos, ji pateikiama aiÅ¡kinamuosiuose raÅ¡tuose, todėl administratoriui teikiama kompleksinė ataskaita ir ji turi bÅ«ti vertinama visumoje. Å iuo konkrečiu atveju įmonės finansinė ataskaita atitiko kitus įmonės dokumentus – 2010 m. gruodžio 31 d. akcininkų sprendimÄ dėl lėšų, esančių pas atskaitingÄ asmenį, panaudojimo.

Pasak apelianto, Å¡iuo konkrečiu atveju lieka neaiÅ¡ku, dėl kokio buhalterinės apskaitos dokumento netinkamo užpildymo D. K. pripažinta kalta – ar dėl balanso, ar dėl kito dokumento. Teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje vartoja terminÄ â€žfinansinė ataskaita“ (t. y. vienaskaita), tačiau įstatymai įpareigoja bendroves pateikti „finansines ataskaitas“ (daugiskaita), kurios savo ruožtu susideda iÅ¡ keleto dokumentų. Kuriame konkrečiai dokumente esantys duomenys tariamai neatitinka tikrovės, teismas nenurodė.

Be to, juridinių asmenų balansuose tiek suteiktos paskolos, tiek finansinis turtas apskaitomas kaip ilgalaikis turtas, todėl pakeitus balanso eilutes jo esmė visiÅ¡kai nepakito ir paskolos buvo apskaitytos kaip turtas. Liudytoja V. S. parodė, kad paskolos, kuriose nenurodytas grÄ Å¾inimo terminas, apskaitomos kaip ilgalaikis turtas, kitos įmonės akcijos balanse taip pat apskaitomos kaip ilgalaikis turtas, todėl tokio ilgalaikio turto apskaitymas skirtingose eilutėse balansui įtakos neturi. Å i liudytoja taip pat parodė, kad 26-tasis standartas leidžia planuojamÄ sandorį įtraukti į balansÄ , kÄ patvirtina ir minėto Verslo apskaitos standarto „IÅ¡vestinės finansinės priemonės“ nuostatos, čia planuojamas sandoris apibÅ«dinamas kaip įmonės įprastinės veiklos sandoris, kurio sudarymo tikimybė ateityje yra labai didelė.

Liudytoja V. S. patvirtino, kad turėjo akcininkų sprendimÄ dėl akcijų pirkimo, todėl visiÅ¡kai pagrįstai galėjo apskaityti planuojamÄ sandorį. Liudytoja V. M. taip pat parodė, kad tokiu bÅ«du deklaruoti finansinį turtÄ galima, tačiau, anot jos, reikia per pusę metų susitvarkyti dokumentus. Be to ji nurodė, kad avansinius mokėjimus į balansÄ galima perkelti ir žodiniu nurodymu. Specialistė I. Karkauskienė teismui paaiÅ¡kino, kad tiek paskola, tiek akcijos yra finansinis turtas, pakeitus balanso eilutes turto nepamažėjo, tik pasikeitė jo struktÅ«ra, ir jei už 2013 m. balansas bÅ«tų pataisytas, pažeidimo nebÅ«tų.

Nuteistoji D. K. teismui paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ įmonės pasiskolino pinigų ir nupirko žemės sklypÄ Latvijos Respublikoje Rucavas valsčiuje, siekiant, kad UAB „A“ padarytų investicijÄ , dėl tinkamo sandorio apiforminimo tarėsi su Latvijos teisininke, kuri pasiÅ«lė brangų sprendimo bÅ«dÄ (20 000 eurų), vėliau tarėsi su auditoriumi, tačiau iki dokumentų paėmimo nespėjo sutvarkyti dokumentų. D. K. parodymus apie gautas paskolas patvirtina UAB „A“ banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, kasos iÅ¡laidų orderiai, sudarytos paskolos sutartys, o taip pat ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) medžiaga. 2013 m. lapkričio 12 d.

Panevėžio VMI paneigė abejones dėl D. K. , kaip dalinės UAB „F“ akcininkės, lėšų pakankamumo 2007 m. lapkričio 24 d. įsigyti žemės sklypÄ Latvijos Respublikoje – mokestinio patikrinimo metu konstatavo, kad pastaroji 2006-2007 metais turėjo pakankamai lėšų įsigyti žemės sklypÄ , ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 1891 bei 216 straipsniuose, buvo nutrauktas. Å ios aplinkybės, pasak gynėjo, patvirtina D. K. parodymus dėl pinigų panaudojimo, o taip pat tas aplinkybes, kad esant skirtingoms jurisdikcijoms nebuvo paprasta buhalteriÅ¡kai įforminti užsienio bendrovės akcijų įsigijimÄ , ir parodo, kad nuteistoji neturėjo tyčios apgaulingai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitÄ .

D. K. realiai per Latvijos Respublikos jurisdikcijoje esantį juridinį asmenį įgijo žemės sklypÄ , ketino Latvijos Respublikos jurisdikcijoje veikiančio juridinio asmens akcijas įkelti į UAB „A“ finansinį turtÄ , bet nespėjo to padaryti. Be to, teismui buvo pateiktos UAB „A“ 2013 metų finansinės ataskaitos. 2013 metų balanse apskaityta 1 475 000 litų paskola D. K. , t.y. negavus akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, pas atskaitingÄ asmenį esančios lėšos vėl tapo apskaitomos kaip paskola, kas dar kartÄ parodo, kad ketinimų apskaitymas bei vėliau sekęs įrašų atstatymas nepasiekė tokio pavojingumo lygio, kuris turėtų užtraukti baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Apeliantas taip pat pažymi, kad BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai atsiranda Å¡iame kodekso straipsnyje numatyti padariniai – negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Nurodo, kad pirmiau aptarti liudytojų parodymai ir specialistės paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad akcininkės skolÄ perkėlus į kitÄ finansinį turtÄ , bendrovės turtas nei sumažėjo, nei padidėjo, todėl nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad negalima nustatyti įmonės turto.

Tas pats pasakytina ir dėl įmonės turto struktÅ«ros – mokėtinos sumos buvo perkeltos į kitÄ finansinį turtÄ , taigi, įmonės turto struktÅ«ra buvo visiÅ¡kai aiÅ¡ki, ji matėsi įmonės balanso eilutėse. 2013-11-25 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-5/88, kuria rėmėsi kaltinimas ir teismas, nurodyti Å¡eÅ¡i tariami pažeidimai, kurių visuma nulėmė tariamÄ negalimumÄ iÅ¡ dalies nustatyti turto, kapitalo ir t. t. D. K. buvo kaltinama ir nuteista tik dėl vieno iÅ¡ tariamų pažeidimų padarymo ir specialisto iÅ¡vadoje nėra duomenų, ar dėl Å¡io vieno tariamo pažeidimo kilo pasekmės, bÅ«tinos baudžiamajai atsakomybei.

Be to, akivaizdu, kad minėtos specialisto iÅ¡vados 5-o punkto teiginiai D. K. inkriminuoti iÅ¡imtinai pagal UAB „A“ dokumentus, jokio prieÅ¡prieÅ¡inio patikrinimo daryti nereikėjo, be to, pati įmonė savo aiÅ¡kinamuosiuose raÅ¡tuose nurodė, kad preliminariai įgijo akcijas, tačiau dokumentų dar neturi, suprasti tokį aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ apskritai nereikia jokių specialių žinių. Taigi, Å¡iuo konkrečiu atveju, gynėjo nuomone, nėra baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, kurie pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ nustatomi atliekant prieÅ¡prieÅ¡inius patikrinimus, ikiteisminį tyrimÄ ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015), nes pirminių akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių negavimas žinomas analizuojant pačios įmonės dokumentus, juose tiesiogiai paraÅ¡yta, kad turima tam tikrų tikslų, tačiau jie dar nėra įgyvendinti, ir jokio papildomo tyrimo Å¡ioms aplinkybėms nustatyti nereikėjo.

Specialistė teisme taip pat nenurodė, kad bÅ«tų atlikusi kokį nors prieÅ¡prieÅ¡inį tikrinimÄ ar tyrimÄ .  Gynėjas teigia, kad apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, apibrėžiančias valstybės tarnautojui prilyginto asmens statusÄ bei apibÅ«dinančias pasekmes (žalÄ ), dėl piktnaudžiavimo tarnyba uždraustos veikos padarė iÅ¡vadas, kurių nepagrindžia bylos duomenys, todėl nepagrįstai pripažino D. K. kalta pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.

Apeliantas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl valstybės tarnautojui prilyginto asmens statuso (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014) ir nurodo, kad kasacinis teismas tokį statusÄ sieja su administracinių įgaliojimų turėjimu. Valstybės tarnautojui prilygintas asmuo turi įgaliojimus jam nepavaldiems asmenims ar kitokius administracinius įgaliojimus, susijusius su vieÅ¡ojo administravimo veikla. Å iuo konkrečiu atveju nenustatyta, kad D. K. turėtų įgaliojimus asmenims, dirbantiems ne UAB „A“.

Ji buvo privataus ūkio subjekto vadovė, UAB „A“ vertėsi viešbučio, restorano, SPA centro ir sporto klubo veikla, kas nelaikytina viešojo administravimo įgyvendinimu. Viešojo administravimo neįgyvendino ir šios bendrovės vadovė. Be to, teismų praktikoje asmens, prilyginto valstybės tarnautojui, statusas siejamas su teisiškai reikšmingų paslaugų, susijusių su viešojo intereso įgyvendinimu, atlikimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje plenarinės sesijos nutartyje yra išaiškinęs, kad viešuoju interesu yra laikytinas teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, atspindintis ir išreiškiantis pamatines visuomenės vertybes, kurias paprastai įtvirtina ir saugo Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija).

Å is teismas taip pat pažymėjo, kad kiekvienÄ kartÄ , kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas vieÅ¡uoju, bÅ«tina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens, grupės asmenų intereso, bÅ«tų pažeistos esminės Å¡ių asmenų teisės ir laisvės, Konstitucijoje įtvirtintos ir jos saugomos vertybės (pvz. asmens teisė į nuosavybę ir jos neliečiamumas, asmens, jo turto apsauga nuo nusikalstamų kėsinimųsi ir kitų teisės pažeidimų, asmens teisė į gynybÄ , teisingÄ , neÅ¡aliÅ¡kÄ procesÄ ).

VieÅ¡bučio, restorano, SPA centro veikla nėra interesas, atspindintis ir iÅ¡reiÅ¡kiantis pamatines visuomenės vertybes, kurias paprastai įtvirtina ir saugo Konstitucija. Europos SÄ jungos paramos kreipiasi Å«kininkai, įvairių formų juridiniai asmenys, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad Å¡ie subjektai pradeda įgyvendinti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Teismų praktikoje, kilus tokių asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimui, analogiÅ¡kos veikos neužtraukdavo baudžiamosios atsakomybės (Vilniaus apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-55-92/2014;

Panevėžio apygardos teismo nutartis 1A-7-168/2011). VieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯gyvendina institucijos, kurios skirsto valstybės ar Europos SÄ jungos paramÄ , o ne privatÅ«s subjektai, kurie tÄ paramÄ gauna. Be to, valstybės tarnautojui prilyginto asmens statuso priskyrimas remiantis tuo, kad kėsintasi padaryti turtinę žalÄ ne privačiam Å«kio subjektui, o valstybei, pasak gynėjo, apskritai prieÅ¡tarauja asmenų lygiateisiÅ¡kumo principui, turto, į kurį tariamai buvo kėsinamasi, nuosavybės forma negali turėti įtakos sprendžiant, ar asmuo yra nusikaltimų valstybės tarnybai subjektas.Pasak apelianto, apygardos teismas nepagrįstai konstatavo ir tai, kad D.

K. neteisėtai sudarė sÄ lygas audio/video aparatÅ«ros pirkime laimėti UAB „C“. UAB „A“ pirkime apklausos bÅ«du audio /video aparatÅ«rai pirkti dalyvavo trys bendrovės: UAB „C“, UAB „H“ (duomenys pakeisti), UAB „I“ (duomenys pakeisti). Teisme apklaustas UAB „H“ atstovas R. L. parodė, kad teikė realų pasiÅ«lymÄ pirkimui, į pirkimus paprastai eina su 10-15% antkainiu, D. K. neprašė nurodyti kokiÄ nors konkrečiÄ kainÄ . UAB „I“ vadovas V.

C. taip pat parodė, kad kainas nustatė pati bendrovė, niekas neprašė kainų padidinti, pasiÅ«lyme nurodyta kaina pakankami reali. R. P. , dirbęs UAB „C“, parodė, kad kaina pasiÅ«lyme buvo reali, jis pirko įrangÄ iÅ¡ keleto tiekėjų, iÅ¡ ko pirko televizorius, nepamena. Papildomai įvertino komplektavimo darbus, kabelius, „upsus“, kaina buvo reali, su apsidraudimu, jos dirbtinai nepadidino. Å ie duomenys, gynėjo teigimu, patvirtina, kad apklausa vyko realiai, pirkimo laimėtoju pripažinta bendrovė, pasiÅ«liusi mažiausiÄ kainÄ , todėl teismo iÅ¡vados dėl sutarto pirkimo yra nepagrįstos.

Teismas nuosprendyje konstatavo, kad D. K. pažeidė Pirkimų vykdymo ir priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o 3, 4, 5, 26 punktus, tačiau nenustatė ir nenurodė, kuo įvykęs pirkimas prieÅ¡taravo Å¡io apraÅ¡o 3 punkte nurodytam pirkimo tikslui, kuo pasireiÅ¡kė 4 punkte įtvirtintų principų pažeidimas (liudytojai V. C. , R. P. , R. L. apie kokį nors jų (ar vieno iÅ¡ jų) teisių pažeidimÄ , diskriminavimÄ , nevienodų sÄ lygų sudarymÄ neparodė). Apklausoje dalyvavo trys pardavėjai, todėl teismas negalėjo padaryti iÅ¡vados, kad tiekėjų skaičius per mažas.

Liudytojai V. C. , R. P. , R. L. parodė, kad apklausos metu teikė pasiūlymus realiomis kainomis, kito kainų patikrinimo (vidutinių rinkos kainų) nei teismas, nei ikiteisminis tyrimas neatliko, visiems tiekėjams buvo žinoma vienoda informacija, jiems buvo taikomi vienodi reikalavimai, todėl teismo išvados dėl Pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašo 5 ir 26 punktų pažeidimo taip pat nepagrįstos. Nuteistosios D. K. gynėjas teigia, kad apygardos teismo sprendimas iš esmės pagrįstas objektyviu pakaltinimu, nes teismas nuosprendyje nenurodė, kokius veiksmus objektyviai atliko D.

K. . Akivaizdu, kad ne ji nupirko Kinijoje tris televizorius (tai nebuvo tirta ir nagrinėta teisme), teisminio nagrinėjimo metu visai nebuvo tirta ir nežinia kuo remiantis nustatyta, kad D. K. deklaravo importuotas prekes (iÅ¡ bylos dokumentų, priedo prie specialisto iÅ¡vados matyti, kad importuotas prekes deklaravo UAB „Tarpa“), teisme nebuvo tiriama ir nebuvo nustatyta, ar tikrai D. K. iÅ¡rašė 2011 m. liepos 26 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ UAB „C“ (vizualiai matyti, kad Å¡ioje sÄ skaitoje yra ne D.

K. paraÅ¡as), taip pat neaiÅ¡ku, kuo pasireiÅ¡kė sÄ lygų pirkimui laimėti sudarymas – dalyvavusių bendrovių vadovai patvirtino, kad pirkimas buvo realus, jokio tariamo susitarimo nebuvo. Nenustatyta, ar pati D. K. iÅ¡siuntė pasiÅ«lymus, juos gavo, informavo pirkimo dalyvius ir t.t. Nuteistoji buvo UAB „A“ generalinė direktorė, projekto vadovė, ji nurodė konkrečius asmenis, atlikusius vykdomÄ jį darbÄ , tačiau Å¡ie asmenys ir jų veiksmai, motyvai netirti ir nenustatyti. Apeliantas pažymi, kad tiek kaltinime, tiek nuosprendyje nurodyta, jog D.

K. savo veiksmais pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymÄ , tačiau neįvardintos konkrečios Å¡io įstatymo nuostatos, kurios buvo pažeistos. Byloje aktualiu laiku galiojęs Viešųjų pirkimų įstatymas vieÅ¡Ä jį pirkimÄ apibÅ«dino kaip perkančiosios organizacijos atliekamÄ prekių, paslaugų ar darbų pirkimÄ , kurio tikslas – sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo-pardavimo sutartį (2 straipsnio 32 punktas), o perkančioji organizacija apibrėžiama kaip valstybės ar savivaldybės valdymo institucija; vieÅ¡asis ar privatusis juridinis asmuo, kuris atitinka to paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalies sÄ lygas; viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų asociacija; to paties įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 2-4 punktuose nurodytos perkančiosios įmonės, veikiančios vandentvarkos, energetikos, transporto ar paÅ¡to paslaugų srityje.

Gynėjo teigimu, UAB „A“ negali bÅ«ti prilyginta perkančiajai organizacijai Viešųjų pirkimų įstatymo prasme. Be to, teismas nuosprendyje nurodė, kad D. K. pažeidė „Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymÄ , pirkimų vykdymo ir priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o“ reikalavimus, taigi, tuo pačiu konstatavo ir tai, kad UAB „A“ neturėjo vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymu, ir tai, kad jį pažeidė.

Kita vertus, jau pats Pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašo, kurio tariami pažeidimai inkriminuoti, pavadinimas parodo, kad UAB „A“ vykdyti pirkimai nėra ir negali būti prilyginti viešiesiems pirkimams, todėl tokių pirkimų procedūrų pažeidimas negali būti kvalifikuojamas kaip nusikaltimas valstybės tarnybai.Nuteistosios gynėjas pažymi, kad D. K. nuteista už tai, jog piktnaudžiaudama tarnyba pasikėsino užvaldyti 782,59 eurus. Akivaizdu, kad ši suma nėra didelė.

Ä®statymų leidėjas kaip nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnyje, pasekmes numatęs ir didelę turtinę žalÄ , kuri teismų praktikoje konstatuojama tada, kai virÅ¡ija 250 MGL. Teismo, nustatančio neturtinės žalos dydį, turtinė žala nesaisto, tačiau jos ignoruoti negalima. Tuo tarpu apygardos teismas, konstatuodamas didelės neturtinės žalos padarymÄ , neįvertino, kokiÄ turtinę žalÄ tariamai ketino padaryti D. K. (782,59 Eur), taip pat, kad tariama nusikalstama veika nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, nuteistosios veiksmai nebuvo korupcinio pobÅ«džio, pastaroji įgyvendino savo, kaip įmonės vadovo, fiduciarines pareigas, nesiekė savo įgaliojimų panaudoti prieÅ¡ingai tarnybos interesams, nei valstybė, nei juridinis ar fizinis asmuo jokios žalos apskritai nepatyrė.

Be to, D. K. inkriminuoti norminių aktų, nesusijusių su Viešųjų pirkimų įstatymu taikymu, pažeidimai. Tariamai pažeisti interesai ginami poįstatyminiu aktu, kas taip pat rodo, kad nusikaltimas valstybės tarnybai inkriminuotas nepagrįstai. Be to, net jei D. K. ir bÅ«tų inkriminuotas Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimas, pirmiausia turėtų bÅ«ti svarstomas kitos, ne baudžiamosios atsakomybės klausimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad už įvairius viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė (ATPK 171(3) str.), todėl nepritartina baudžiamųjų įstatymų paskirties neatitinkančiai praktikai, kai viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų iÅ¡vadai apie didelės žalos padarymÄ , neįvertinant kitų teisės Å¡akų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2012).

Å iuo konkrečiu atveju D. K. buvo eilinės UAB vadovė, jos veiksmai negali turėti įtakos valstybės pamatams, nuo jos veiksmų ar neveikimo niekaip nepriklauso Lietuvos Respublikos prestižas, dėl savo pareigų ji negali kurti savivalės ar įstatymų nebaudžiamumo sistemos. Apeliantas teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai D. K. pripažino kalta ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, nes Lietuvos verslo paramos agentÅ«rai buvo pateikti realiai įvykusių apklausų duomenys, kÄ patvirtino teisme apklausti liudytojai R.

L. , R. P. , V. C. , A. A. , ir realios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kurios buvo apmokėtos realiomis finansinėmis operacijomis. Teisme nebuvo nustatyti dokumentų klastojimo faktai, aplinkybės, paneigiančios, kad televizoriai ar audio/video įranga buvo nupirkta. LVPA turėjo galimybę nagrinėti visÄ reikiamÄ medžiagÄ , priimti sprendimus ir tai darė, ji nebuvo klaidinama, pateikti dokumentai atskleidė tikrai įvykusius sandorius. Be to, pasak gynėjo, teismas nuosprendyje suformulavo, kokius veiksmus objektyviai atliko D.

K. taip, kad jie, kaip ir BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo atveju, apibÅ«dina objektyvų pakaltinimÄ . Papildomai apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino liudytojo apklausto UAB „J” (duomenys pakeisti) direktoriaus A. A. parodymų, kad teikė realų pasiÅ«lymÄ , pasiÅ«lyme nurodytos kainos su niekuo nederino, taip pat R. P. (UAB „C”) parodymų, kad teikiant pasiÅ«lymÄ dėl Smoovie TV realiai rengė pasiÅ«lymÄ , tai buvo pirmas kartas. D. K. klausė tik kokios įrangos UAB „A“ tikisi gauti, nesiekė padėti apgauti agentÅ«rÄ , Smoovie TV konkurso nelaimėjo, nes labai specifinė įranga.Nuteistosios D.

K. gynėjas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių duomenų, patvirtinančių, jog praÅ¡omas gauti paramos sumas D. K. bÅ«tų siekusi pasisavinti, t. y. panaudoti ne pagal paskirtį. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje užfiksuotų apžiÅ«rų, UAB „A“ buhalterinės apskaitos dokumentų akivaizdu, kad tiek televizorių sistema, tiek video medžiagos imtuvas Smoovie TV realiai buvo įgyti. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 ir 207 straipsniuose, atribojimo, taip pat dėl paramos sÄ vokos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2013, 2K-246/2011), teigia, kad apygardos teismas, kvalifikuodamas D.

K. veikÄ pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes neįvertino, kokio pobÅ«džio paramos siekė UAB „A“, ir netinkamai nustatė tariamos nusikalstamos veikos dalykÄ . Taip pat, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl baudžiamosios atsakomybės atribojimo nuo kitų atsakomybės rÅ«Å¡ių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-251/2013), gynėjas teigia, kad Å¡iuo konkrečiu atveju susiklostė ne baudžiamieji, bet administraciniai teisiniai santykiai.

Lietuvos Respublikos Å«kio ministras 2014 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 4-859 nutraukė paramos sutartį su UAB „A“ ir nurodė grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtas lėšas. Taigi, susidariusios situacijos pasekmes galima paÅ¡alinti ir jos jau yra Å¡alinamos administracinėmis priemonėmis arba dėl to vyksta ginčas, byloje nagrinėjamos aplinkybės nesiekia tokio pavojingumo lygio, dėl kurio turėtų kilti baudžiamoji atsakomybė. Kilę klausimai buvo ir yra iÅ¡nagrinėti administracine tvarka, daugiau jokių pasekmių nebekelia, todėl baudžiamosios atsakomybės taikymas yra tiesiog neadekvati reakcija.

Administracinių santykių dalyvių, jų buvimo vietos nustatymas nėra apsunkintas, administracinių sprendimų įgyvendinimas yra visiškai įmanomas, tam nereikia teisėsaugos institucijų įsikišimo. Apeliantas taip pat teigia, kad šioje byloje buvo surašytas kaltinamasis aktas, neatitinkantis BPK 219 straipsnio reikalavimų, o teismas šių pažeidimų negalėjo ištaisyti ir neištaisė. Šioje byloje D. R. 2013 m. lapkričio 26 d. prokuroro nutarimu buvo atleistas nuo atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 3 dalį, t. y. dėl papirkimo, tačiau nėra ir nebuvo atleistas nuo atsakomybės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 (ar 2) dalį.

Apygardos teismo nuosprendyje akivaizdžiai nurodyta, kad darant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, reikėjo ne mažiau nei dviejų asmenų pastangų. Kitaip tariant teismo nuosprendyje (o taip pat ir kaltinamajame akte) apraÅ¡yti galimo D. K. tariamai padarytos nusikalstamos veikos bendrininko (bendravykdytojo arba padėjėjo) D. R. objektyvÅ«s veiksmai, tačiau Å¡is asmuo teismui neperduotas ir jo veiksmai teisiÅ¡kai neįvertinti, nors bendrininkavimas padarant galimÄ nusikalstamÄ veikÄ neabejotinai yra svarbi veikos faktinė aplinkybė.

Pats D. R. teisme parodė, kad suprato veiksmų neteisėtumÄ , turėjo galimybę jų neatlikti ir savo laisva valia bendradarbiavo su D. K. . Be to, jis nurodė ir daugiau objektyvių veiksmų, kurie turėtų bÅ«ti vertinami kaip galimos nusikalstamos veikos bendrininko veiksmai – jis ne tik teikė kaltinime nurodytus pasiÅ«lymus dėl parduodamų prekių kainos, bet ir pasirašė reikiamas sutartis, pristatė daiktus ir t. t. Taigi, Å¡iuo atveju kaltinamajame akte ir nuosprendyje nenurodžius galimų bendrininkų tariamų nusikalstamų veikų padarymo faktinių aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų aiÅ¡ku, kokie asmenys, kokiomis aplinkybėmis, kokius veiksmus, vaidmenis atliko, taip pat nenurodžius Å¡ių neteisėtų veiksmų teisinės kvalifikacijos, pažeidžiamos BPK 219 straipsnio 3 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvios nuostatos, o kadangi apraÅ¡ytos faktinės aplinkybės rodo bendrininkavimÄ , t.y. dviejų asmenų pastangas darant nusikalstamÄ veikÄ , Å¡ių asmenų galimų nusikalstamų veikų nagrinėjimas atskirai yra negalimas.

SuraÅ¡ytas kaltinamasis aktas trukdė nagrinėti bylÄ teisme, nes Å¡io pažeidimo teismas proceso metu iÅ¡taisyti negalėjo. Kaip ir nurodė pats teismas, jį varžė kaltinamojo akto ribos, todėl net ir nustačius, kad veikÄ padarė ne vienas, o du asmenys, negalėjo įtraukti kito asmens kaltinamuoju. Toks kaltinamasis aktas iÅ¡ esmės trukdė tinkamai įvertinti D. K. veiksmus – įvertinti galimo bendrininko indėlį į tariamo nusikaltimo padarymÄ , jo aktyvumÄ , iniciatyvÄ , motyvus, kitas svarbias aplinkybes, taip pat pažeidė kaltinamosios D.

K. teisę žinoti, kuo yra kaltinama, teisę, kad kaltinime bÅ«tų aiÅ¡kiai įvardinti galimo bendrininko veiksmai ir vaidmuo darant tariamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Taip buvo apsunkintas ne tik pats bylos nagrinėjimas, bet tokiu bÅ«du pažeista Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis bei BPK 44 straipsnio 5 ir 7 dalys.Apeliantas taip pat pažymi, kad D. R. parodymus apie savo galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ davė prisiekęs dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , jam nebuvo užtikrinta teisė į gynybÄ , neiÅ¡aiÅ¡kinta galimybė atsisakyti duoti parodymus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistosios D. K. gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistoji D. K. ir jos gynėjas prašė gynėjo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti. Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

Nuteistosios D. K. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinis skundas atmetamas.Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nuosprendžio dalis, kuria D. K. , vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, naikinama, šioje dalyje D. K. atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 punktas). Apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria D.

K. pripažinta kalta pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį keičiama dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms bei netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 182 straipsnio 1 dalis) ir dėl to neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktai). Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje. D. K. Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo kaltinama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį tuo, kad, bÅ«dama UAB „A“ generalinė direktorė, organizavo apgaulingÄ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti bendrovės turto ir jo struktÅ«ros už 2010-2012 metus, ir pasisavino jai patikėtÄ svetimÄ UAB „A“ didelės vertės turtÄ â€“1 475 000 Lt.

Tai ji padarė nurodydama bendrovės buhalteriams 1 475 000 Lt dydžio jos įsiskolinimÄ bendrovei (1 430 000 Lt skolÄ ir 45 000 Lt kaip atskaitingam asmeniui iÅ¡duotas pinigines lėšas) apskaitoje be pateisinamųjų dokumentų apskaityti kaip grÄ Å¾intÄ finansiniu turtu – akcijomis ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengdama prievolės bendrovei sugrÄ Å¾inti 1 475 000 Lt įsiskolinimÄ . Ikiteisminio tyrimo metu D. K. kalta dėl Å¡ių kaltinimų neprisipažino ir atsisakė duoti parodymus (t. 15, b. l. 132).

BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme D. K. savo kaltės taip pat nepripažino ir parodė, kad jai inkriminuoti kaip pasisavinti UAB „A“ pinigai buvo investuoti į žemės sklypÄ Latvijos Respublikoje. Šį sklypÄ nupirko ji pati Latvijoje įsteigtos bendrovės „F“ vardu, nes kitaip žemės sklypo Latvijoje negalėjo įsigyti. Perkant žemę buvo panaudoti jos asmeniniai pinigai, taip pat pinigai iÅ¡ UAB „A“ ir pasiskolinti pinigai, kurie buvo pervesti tiesiogiai į Rucavos valsčių už aukciono bÅ«du įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Å is žemės sklypas turėjo bÅ«ti UAB „A“ investicija, ji konsultavosi su Latvijoje jai teisinę pagalbÄ teikusia A. J. , kaip sutvarkyti dokumentus, bet pastaroji nurodė labai didelę teisinių paslaugų kainÄ â€“ 20 000 eurų, todėl dokumentų sutvarkymo klausimas užsitęsė. Tikslas buvo, kad UAB „A“ kapitalizuotų jos (D. K. ) paskolÄ Ä¯ UAB (SIA) „F“ akcijas. Kadangi jai, kaip atskaitingam asmeniui, liko paskola, pasikeitus įstatymams reikėjo skaičiuoti menamas palÅ«kanas.

Su bendrovės buhaltere V. S. galvojo, kaip padaryti, kad bÅ«tų gerai ir bendrovei, ir savininkui. Tikslo apvogti bendrovę neturėjo. Perkelti paskolÄ Ä¯ finansinį turtÄ 2010 m. buvo bendra nuomonė, pati to nebÅ«tų sugalvojusi. Buhalterė V. S. pasiÅ«lė bÅ«dÄ , kaip iÅ¡vengti menamų palÅ«kanų skaičiavimo. Balansas nebuvo klastojamas. Bendrovės aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nebuvo paraÅ¡yta, kad buvo įsigytos akcijos, o buvo paraÅ¡yta, kad preliminariais duomenimis akcijos neužregistruotos.

Tokie įraÅ¡ai – tai buhalterių neprofesionalumas. Ji pasitikėjo buhaltere. AiÅ¡kinamuosius raÅ¡tus rašė buhalterės, o ji tik pasirašė, manė, kad toks paaiÅ¡kinamasis raÅ¡tas yra informatyvus ir nėra įstatymo pažeidimas. Nemanė, kad tas įraÅ¡as kažkÄ keičia. Jei nėra akcijų, tuomet nurodomos paskolos sutartys. Å ios sutartys niekur nebuvo dingusiosios. Paprastai, kai paskolos sutartis nutraukiama, bÅ«na arba praneÅ¡imas, arba grÄ Å¾inti pinigai. Å iuo atveju nei viena operacija nebuvo atlikta.

Vėliau auditorius Kapitanovas jai ir buhalterei V. M. iÅ¡aiÅ¡kino, kad reikia padidinti Latvijos įmonės įstatinį kapitalÄ ir akcija kainuos tiek, kiek pinigų paskolinta. Tokiu atveju nereikės mokėti pelno mokesčio, kainuotų tik įstatinio kapitalo pakeitimas registre ir patiems pasiraÅ¡yti akcijų perleidimo sutartį. Paskola perkelta į finansinį turtÄ 2010 metais. Iki 2013 m. įstatinis kapitalas nebuvo padidintas, nes neturėjo galimybės sumokėti 20 000 eurų už teisines paslaugas.

Å i situacija pasibaigs, kai atgaus savo asmens dokumentus, nuvyks į LatvijÄ , padidins įstatinį kapitalÄ ir perraÅ¡ys bendrovei 1,5 mln. akcijų pavidalu. Tokia ir buvo pradinė mintis. Å uo atveju kilo problema, nes turtas buvo kitoje valstybėje, kurioje galioja jos įstatymai, o ji neturėjo patirties tokio nekilnojamojo turto pirkime. Å iuo metu jos įsiskolinimas UAB „A“ yra atstatytas. Prasidėjus krizei, įmonėje trÅ«ko apyvartinių lėšų, trÅ«ko pinigų sumokėti avansÄ už ajurvedinę įrangÄ , todėl pasiskolino 28 000 Lt iÅ¡ „Citadelės“ banko „American Express“ kortelės, įnešė juos į įmonės kasÄ , sumokėjo už įrangÄ avansÄ â€“ 34 000 Lt.

Po kurio laiko bankas pradėjo reikalauti padengti tuos pinigus. Ä®monės pinigų, gautų už parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , bankas pervesti akcininkams neleido, galima buvo tik susimokėti kreditoriams, todėl ji paprašė Å¡iuo klausimu padėti UAB „G“. Susitarė, kad UAB „A“ perves jiems pinigus, o UAB „G“ perves pinigus į jos kortelę ir ji grÄ Å¾ins paskolÄ . Taip ji sugudravo prieÅ¡ bankÄ (t. 18, b. l. 48-51). Apeliacinės instancijos teisme D. K. nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes.

Papildomai parodė, kad UAB „F“ įstatinis kapitalas buvo tik 2 000 latų, o žemės sklypas pirktas už 500 000 latų, todėl pardavus akcijas už tokiÄ sumÄ , nuo skirtumo bÅ«tų reikėję mokėti mokesčius valstybei ir tai bÅ«tų didelis nuostolis. Vėliau auditorius Kapitanovas nurodė, kad viskÄ galima sutvarkyti pigiau, t. y. padidinus Latvijos bendrovės įstatinį kapitalÄ , jos akcijas galima parduoti už tÄ skolÄ ir nereikės mokėti pelno mokesčio. Mano, kad jos įsiskolinimas įmonei 2010-2012 metais pagal buhalterinius dokumentus buvo, nes sutartys liko, jos nebuvo panaikintos, eilutė balanse „finansinis turtas“ iÅ¡lieka ta pati, ar skola, ar akcijos, vis tiek bÅ«tų paraÅ¡yta tas pats (t. 19, b. l. 50-52).

Apeliacinės instancijos teismui nuteistosios D. K. gynėjas pateikė Latvijos Respublikos verslo registro funkcijų vykdymo departamento 2016-01-15 sprendimÄ Nr. 15-10/5301 bei 2016-01-15 pažymÄ Nr. 15-3-5312, iÅ¡ kurių matyti, kad 2015-12-17 Ribotos atsakomybės bendrovės UAB „F“ įstatinis kapitalas buvo padidintas iki 832 594 Eur, ir kad nuo 2016-01-11 UAB „A“ tapo UAB „F“ dalininke (t. 19, b. l. 81-88). D. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neigiant savo kaltę dėl apgaulingo UAB „A“ apskaitos tvarkymo organizavimo ir patikėto didelės vertės turto pasisavinimo, kaltinimas pastarajai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį buvo grindžiamas atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės ir liudytojomis apklaustų V.

S. (UAB „A“ vyr. buhalterė laikotarpiu nuo 2010-11-05 iki 2011-09-05) (t. 15, b. l. 6-9, 16-18, t. 17, b. l. 188-192, t. 18, b. l. 26-27) bei A. P. (UAB „A“ vyr. buhalterė laikotarpiu nuo 2012-10-22 iki 2013-06-10) (t. 16, b. l. 187-189), taip pat liudytojų V. M. (UAB „A“ vyr. buhalterė laikotarpiu nuo 2011-07-18 iki 2012-03-07 ir nuo 2013-06-10 iki 2014-04-03) (t. 16, b. l. 125-126, 135, 186-187), A. M. (UAB „A“ vyr. buhalteris laikotarpiu nuo 2012-02-27 iki 2012-10-22), R. M. (UAB „G“ vadovas) (t. 16, b. l. 96-97, 99-100, 125), D.

Ž. parodymais (t. 1, b. l. 159-160, t. 16, b. l. 124), UAB „A“ pateiktais dokumentais: paskolos sutartimis dėl paskolų suteikimo D. K. (t. 1, b. l. 36-44, 127), šios bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais bei apskaitos duomenimis kompiuterinėje programoje, susijusiais su pinigų, apskaitoje fiksuotų kaip paskolos D. K. , išmokėjimu (t. 8, b. l. 133-164), taip pat UAB „A“ 2010, 2011 ir 2012 metų balansais bei aiškinamaisiais raštais (t. 1, b.l. 66-68, 73-87,90-91, 99-105, 106-107, 113-119), 2009-10-16 rangos darbų sutartimi Nr.09/10-16, sudaryta tarp UAB „A“, atstovaujamos D.

K. , ir UAB „G“, atstovaujamos R. M. , bei 2009-10-23 susitarimu dėl minėtos sutarties nutraukimo (t. 1, b. l. 128-132), UAB „DnB Bank“ esančios UAB „A“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei AB „Citadele“ banke esančios D. K. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡ais (t. 8, b. l. 157), VÄ® Registrų centro pateiktais duomenimis dėl leidimų teikti UAB „A“ dokumentus elektroniniu bÅ«du (t. 1, b. l. 123), 2013-11-25 specialisto iÅ¡vada dėl UAB „A“ Å«kinės finansinės veiklos Nr. 5-5/88 bei Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pateikusios specialistės Irinos Karkauskienės paaiÅ¡kinimais (t. 9, b. l. 123-164, t. 18, b. l. 21-28), taip pat Panevėžio apskrities VMI 2013-11-12 specialisto iÅ¡vada Nr. SI-11 dėl D.

K. pajamų (t. 4, b. l. 39-43). Apygardos teismas, įvertinęs Å¡iuos byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, konstatavo, kad D. K. , duodama nurodymus buhalteriams visÄ jos įsiskolinimÄ bendrovei, t. y. 1 430 000 Lt skolÄ ir 45 000 Lt kaip atskaitingam asmeniui iÅ¡duotas pinigines lėšas, UAB „A“ apskaitoje be pateisinamų dokumentų apskaityti kaip grÄ Å¾intÄ finansiniu turtu, organizavo UAB „A“ buhalterinės apskaitos apgaulingÄ tvarkymÄ ir dėl to negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „A“ turto ir jo struktÅ«ros už 2010-2012 metus, t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Tuo pačiu teismas konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai neleidžia kategoriÅ¡kai tvirtinti, jog D. K. pirmiau aptartais veiksmais padarė ir nusikaltimÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje, t. y. iÅ¡vengė turtinės prievolės sugrÄ Å¾inti įsiskolinimÄ ir tokiu bÅ«du pasisavino jai patikėtÄ svetimÄ UAB „A“ priklausantį turtÄ â€“ 1 475 000 Lt. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus bei pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, atlikusi įrodymų tyrimÄ ir papildomai apklaususi nuteistÄ jÄ D.

K. bei specialistę I. Karkauskienę, su tokiomis apygardos teismo iÅ¡vadomis sutinka tik iÅ¡ dalies. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas padarė pagrįstas ir teisingas iÅ¡vadas dėl D. K. kaltės organizavus apgaulingÄ UAB „A“ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , kas nepagrįstai ginčijama nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai veika, kuria sÄ moningai pažeidžiami buhalterinę apskaitÄ nustatantys norminiai aktai, tarp jų ir Buhalterinės apskaitos įstatymas, sukėlusi Å¡iame baudžiamajame įstatyme nurodytus padarinius.

Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatos, be kita ko, įpareigoja buhalterinę apskaitÄ tvarkyti taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams, į buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukti visas Å«kines operacijas ir įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu, Å¡ias Å«kines operacijas ir įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais ir t. t. Å iuo konkrečiu atveju byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 31 d.

UAB „A“ akcininkė, o nuo 2010-01-01 iki 2010-06-08 bei nuo 2011-01-05 iki 2012-12-31 – ir generalinė direktorė D. K. Å¡iai bendrovei pagal 9 paskolos sutartis (2006-12-12, 2007-01-02, 2007-11-20, 2008-12-12, 2009-01-05, 2009-02-02, 2009-03-17, 2009-10-01, 2009-10-01 (t. 1, b. l. 36-44, 127) buvo skolinga 1 430 000 Lt bei pagal avanso apyskaitÄ kaip atskaitingas asmuo turėjo iÅ¡duotus 17 000 Lt. Å is D. K. įsiskolinimas įraÅ¡ais 2010 m. didžiojoje knygoje buvo perkeltas į finansinį turtÄ â€žNuosavų akcijų“ sÄ skaitÄ Nr. 1610. 2012 m. didžiojoje knygoje į nuosavas akcijas – finansinį turtÄ buvo perkelti dar 28 000 Lt, kuriuos D.

K. taip pat turėjo kaip atskaitingas asmuo. Atitinkamai 2010 m., 2011 m. ir 2012 m. bendrovės finansinėse ataskaitose „Balansas“, patvirtintose bendrovės generalinės direktorės D. K. parašais ir pateiktose VĮ „Registrų centro“ Panevėžio filialui, gautinos sumos iš D. K. (2010 m. ir 2011 m. – 1 447 000 Lt, 2012 m. – 1 475 000 Lt) nebuvo fiksuojamos, o toms pačioms sumoms buvo fiksuojamas kitas finansinis turtas. 2010 m. metinės finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Bendrovė 2010 metų pabaigoje kito finansinio turto sukaupta 1 447 000 Lt.

Pagal preliminarius duomenis įmonė nupirko kitos įmonės akcijų, tačiau dar negavome tai patvirtinančios dokumentacijos“ (t. 10, b. l. 51-52). 2011 m. aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Bendrovė 2011 metų pabaigoje kito finansinio turto sukaupta 1 447 000 Lt. Pagal preliminarius duomenis įmonė nupirko kitos įmonės akcijų, tačiau dar negavome tai patvirtinančios dokumentacijos“ (t. 10, b. l. 59-60). 2012 m. aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Bendrovė 2012 metų pabaigoje kito finansinio turto sukaupta 1 475 000 Lt.

Pagal preliminarius duomenis įmonė įsigijo nuosavų akcijų, kurios Å¡iuo metu dar neužregistruotos“ (t. 10, b. l. 51-52). IÅ¡ byloje esančios 2013-11-25 specialisto iÅ¡vados Nr. 5-5/88 bei Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pateikusios specialistės I. Karkauskienės paaiÅ¡kinimų pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose (t. 9, b. l. 123-164, t. 18, b. l. 21-28, t. 19, b. l. 53-56) matyti, kad atlikus UAB „A“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ buvo nustatyta, jog UAB „A“ akcininkė ir direktorė D.

K. 1 430 000 Lt paskolos ir atskaitingo asmens piniginių lėšų (45 000 Lt (17 000 Lt + 28 000 Lt) bendrovei negrÄ Å¾ino, taip pat Å¡ių lėšų nepanaudojo finansiniam turtui bendrovės vardu įgyti. Taigi, Å¡iuo atveju UAB „A“ buhalterinės apskaitos registre didžiojoje knygoje 2010 m. ir 2012 m. buvo užfiksuotos realiai neįvykusios Å«kinės operacijos – D. K. įsiskolinimo bendrovei grÄ Å¾inimas finansiniu turtu, o bendrovės finansinėse ataskaitose „Balansas“ už 2010 m., 2011 m. ir 2012 m. užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija apie bendrovės turimÄ kitÄ finansinį turtÄ â€“ akcijas.

Nuteistosios D. K. gynėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad Å¡iuo atveju UAB „A“ apskaitoje buvo apskaitytos ne jau įvykusios Å«kinės operacijos, t. y. D. K. skolos grÄ Å¾inimas finansiniu turtu, o tik ketinimas už D. K. skolÄ Ä¯ UAB „A“ finansinį turtÄ Ä¯kelti D. K. priklausančias Latvijoje įsteigtos UAB „F“, kurios vardu už UAB „A“ nuteistajai paskolintus pinigus buvo įgytas vertingas žemės sklypas, akcijas. Tokį savo teiginį apeliantas, pažymėdamas, kad įmonių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro ne viena, bet kelios finansinės ataskaitos, įskaitant aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ , ir kad visų įmonės sudarytų finansinių ataskaitų informacija turi bÅ«ti vertinama visumoje, iÅ¡ esmės grindžia jau paminėtais 2010 m., 2011 m. ir 2012 m. metinės finansinės atskaitomybės aiÅ¡kinamaisiais raÅ¡tais, kuriuose, pasak apelianto, buvo fiksuotas tik tam tikras finansinio turto įgijimo procesas, intencija, kuri nepasibaigė, ir nėra jokio konstatavimo apie jau įvykusį sandorį, bei 26-ojo verslo apskaitos standarto nuostatomis, gynėjo teigimu, leidžiančiomis į balansÄ Ä¯traukti planuojamÄ sandorį.

Teisėjų kolegija, pritardama apeliacinio skundo teiginiams dėl įmonės pateikiamų finansinių ataskaitų duomenų vertinimo, visų pirma, pažymi, kad tiek pirmiau paminėtos specialisto iÅ¡vados dėl UAB „A“ Å«kinės finansinės veiklos vertinimo turinys, tiek specialistės I. Karkauskienės paaiÅ¡kinimai teisme nesudaro pagrindo teigti, jog Å¡iuo atveju tyrimas buvo atliekamas ir specialisto iÅ¡vada teikiama neįvertinus UAB „A“ 2010-2012 metų finansinių atskaitomybių aiÅ¡kinamųjų raÅ¡tų, 2010-12-13 neeilinio visuotinio bendrovės akcininkų susirinkimo protokolo, kuriame įtvirtintas Å¡ios bendrovės akcininkų sprendimas atidėti 1 447 000 Lt sumÄ akcijų pirkimui į iÅ¡ankstinius mokėjimus už finansinį turtÄ , ar kokio kito reikÅ¡mingo bendrovės apskaitos dokumento.

Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad Å¡ioje byloje D. K. inkriminuotas apgaulingo UAB „A“ buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimas pasireiÅ¡kė tuo, kad pastarosios nurodymu tikrovės neatitinkanti informacija buvo užfiksuota ne tik bendrovės finansinėse ataskaitose „Balansas“ už 2010, 2011 ir 2012 metus, bet ir bendrovės apskaitos registre – didžiojoje knygoje, D. K. skolÄ perkeliant į finansinį turtÄ . Jau minėta, kad Buhalterinės apskaitos įstatymas įpareigoja visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais (t. y. popieriniu arba elektroniniu dokumentu, kuriuo patvirtinama Å«kinė operacija arba Å«kinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio tapatumui nustatyti), kurie suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o tais atvejais, kai Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai negali bÅ«ti pagrįsti dokumentais, jie pagrindžiami su jais susijusių Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) suraÅ¡ant buhalterinę pažymÄ (12 straipsnis). 18-asis verslo apskaitos standartas „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ reglamentuoja, kad finansinis turtas apskaitoje registruojamas tik tada, kai įmonė gauna arba pagal vykdomÄ sutartį įgyja teisę gauti pinigus ar kitÄ finansinį turtÄ .

Planuojami sandoriai, gautos garantijos ir laidavimai įmonės turtu nepripažįstami (24 punktas). Å iÄ nuostatÄ papildo apelianto minimo 26-ojo verslo apskaitos standarto „IÅ¡vestinės finansinės priemonės“ nuostatos, leidžiančios apskaitoje registruoti finansinį turtÄ , kuris atsiranda iÅ¡ iÅ¡vestinių finansinių priemonių, tokių kaip iÅ¡ankstinis sandoris, tačiau tuo pačiu apibrėžia, kas yra tas iÅ¡ankstinis sandoris – tai sandoris, pagal kurį sandorio Å¡alys susitaria nustatytu laiku ateityje pirkti arba parduoti prekes ar finansinį turtÄ už sutartÄ kainÄ .

Å iuo konkrečiu atveju faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad UAB „A“ jokių tokio pobÅ«džio sandorių 2010-2012 metais sudariusi nebuvo. D. K. įsiskolinimas bendrovei įraÅ¡ais didžiojoje knygoje buvo nuraÅ¡ytas ir atitinkamomis sumomis fiksuojamas finansinis turtas nesant nei akcijų pirkimo pardavimo sutarties bei apmokėjimÄ už akcijas patvirtinančių dokumentų, nei preliminarios akcijų pirkimo pardavimo sutarties, minėtus įraÅ¡us didžiojoje knygoje paaiÅ¡kinančios buhalterinės pažymos ar pan.

Nors liudytoja V. S. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad po 2010 m. finansinės atskaitomybės pateikimo iÅ¡eidama iÅ¡ darbo ji surašė buhalterinę pažymÄ , kurioje pagal D. K. pateiktus duomenis nurodė UAB „F“ akcijų vertės paskaičiavimus, kokia suma keliasi į finansinį turtÄ ir terminÄ , per kurį bÅ«tina pateikti akcijų įsigijimÄ patvirtinančius dokumentus, taip pat, kad jų nepateikus bus atstatyta D. K. skola UAB „A“ ir skaičiuojamos palÅ«kanos nuo 2011 m. sausio 1 d., tačiau tokio dokumento UAB „A“ tyrimui nepateikė, o ir apskaitos dokumentus iÅ¡ V.

S. perėmusi UAB „A“ vyr. buhalterė V. M. tokios buhalterinės pažymos buvimo fakto nepatvirtino. Ji parodė tik tiek, kad pradėjusi dirbti UAB „A“ matė, jog 2010 m. buvo deklaruotas finansinis turtas, tačiau dokumento, patvirtinančio turto įsigijimÄ nebuvo. Pasiteiravus apie tai V. S. , pastaroji pasakė pačiai galvoti, kÄ su Å¡iais įraÅ¡ais daryti (t. 16, b. l. 125-126, 135, 186-187). Kita vertus, kaip matyti iÅ¡ specialistės I. Karkauskienės paaiÅ¡kinimų, net jei tokia pažyma ir bÅ«tų buvusi suraÅ¡yta, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, Å¡iuo atveju D.

K. skolÄ iÅ¡kėlus į finansinį turtÄ , ji vis tiek turėjo bÅ«ti fiksuojama kaip akcininkės skola, o ne finansinis turtas. Jau minėta, kad UAB „A“ 2010 ir 2011 m. metinės finansinės atskaitomybės aiÅ¡kinamuosiuose raÅ¡tuose nurodyta, kad „Bendrovė 2010 (2011) metų pabaigoje kito finansinio turto sukaupta 1 447 000 Lt. Pagal preliminarius duomenis įmonė nupirko kitos įmonės akcijų, tačiau dar negavome tai patvirtinančios dokumentacijos“, 2012 m. aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad „Bendrovė 2012 metų pabaigoje kito finansinio turto sukaupta 1 475 000 Lt.

Pagal preliminarius duomenis įmonė įsigijo nuosavų akcijų, kurios šiuo metu dar neužregistruotos“. Taigi, šiuose dokumentuose, priešingai nei nuosprendyje konstatavo apygardos teismas bei apeliaciniame skunde teigia nuteistosios gynėjas, nurodomas jau įvykęs kitos įmonės akcijų pirkimo sandoris, tik jį patvirtinantys dokumentai bendrovėje dar negauti (2010 m. ir 2011 m.) bei nuosavų akcijų pirkimo sandoris, tik akcijos dar neužregistruotos (2012 m.). Šiuo aspektu pažymėtina, kad ir teisiamojo posėdžio metu liudytojais apklausti buhalteriais UAB „A“ dirbę A.

M. , V. M. bei A. P. patvirtino, jog pagal įraÅ¡us apskaitoje tas finansinis turtas jau turėjo bÅ«ti įgytas. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuoti, kad Å¡iuo atveju UAB „A“ buhalterinės apskaitos registre didžiojoje knygoje 2010 m. ir 2012 m. bei finansinėse ataskaitose „Balansas“ už 2010, 2011 ir 2012 metus buvo apskaityti tik ketinimai įsigyti finansinį turtÄ ir tai buvo padaryta nepažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitÄ , reikalavimų, nebuvo ir nėra jokio pagrindo.

Juolab, kad faktiniai bylos duomenys nepatvirtina D. K. tokių ketinimų turėjus, tačiau apie tai bus pasisakyta kiek vėliau. Atmestinas kaip nepagrįstas nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad Å¡iuo atveju nėra BK 222 straipsnyje numatytų padarinių. Teismų praktikoje bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad realiÄ asmens veiklÄ , jo Å«kinę, komercinę finansinę bÅ«klę, nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ turi bÅ«ti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (Å«kio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus.

Jei to padaryti tokiu bÅ«du (o ne atliekant prieÅ¡prieÅ¡inius patikrinimus, ikiteisminį tyrimÄ ir pan.) negalima, atsiranda Å¡iame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-7-124-648/2015, 2K-334-667/2015). Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto iÅ¡vada, ekspertizės aktu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015).

Å iuo konkrečiu atveju specialisto iÅ¡vadoje dėl UAB „A“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo konstatuota, kad D. K. įsiskolinimÄ bendrovei 2010 metais (143 000 Lt + 1 700 Lt) ir 2012 metais (28 000 Lt) įraÅ¡ais didžiojoje knygoje nuraÅ¡ius, o nuosavų akcijų sÄ skaitoje tai pačiai sumai įregistravus finansinio turto įsigijimÄ , nors realiai bendrovė jokio finansinio turto neįsigijo, UAB „A“ finansinėse ataskaitose „Balansas“ 2010 m., 2011 m. ir 2012 m. buvo pateikti iÅ¡kraipyti duomenys apie turto struktÅ«rÄ , t. y.

D. K. skolÄ užfiksavus kaip finansinį turtÄ , kurio bendrovė realiai neturėjo ir neįsigijo, buvo pažeistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimas, kad į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu, ir dėl Å¡io pažeidimo tyrimo metu iÅ¡ dalies nebuvo galima įvertinti bendrovės turto ir jo struktÅ«ros už 2010-2012 m. (t. 9, b. l. 123-164).

Gynėjo apeliaciniame skunde teisingai pažymėta, kad UAB „A“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu buvo nustatyti ir kiti Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai, kurie šioje byloje D. K. nėra inkriminuoti, ir konstatuota, kad dėl visų padarytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „A“ veiklos, nuosavo kapitalo, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010-2012 m. Kita vertus, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad tyrimo metu nustatyto ir D. K.

Å¡ioje byloje pagal BK 222 straipsnio 1 dalį inkriminuoto Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimo sukelti padariniai – turto ir jo struktÅ«ros nenustatymas yra detalizuoti specialisto iÅ¡vados tiriamojoje dalyje (t. 9, b. l. 149). Kad dėl D. K. inkriminuoto Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimo tyrimo metu analizuojant UAB „A“ buhalterinės apskaitos dokumentus nebuvo galimybės nustatyti UAB „A“ turto ir jo struktÅ«ros, UAB „A“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ atlikusi bei specialisto iÅ¡vadÄ pateikusi specialistė I.

Karkauskienė patvirtino ir apklausta teisiamojo posėdžio metu bei bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka. Be kita ko, ji paaiÅ¡kino, kad D. K. paskolÄ balansuose deklaruojant kaip finansinį turtÄ , kuris realiai neįsigytas, buvo iÅ¡kraipyta turto struktÅ«ra ir sÄ voka. Tyrimo metu papildomai buvo praÅ¡oma pateikti dokumentus, kad bendrovė įsigijo kokį nors finansinį turtÄ . Tyrimui buvo pateiktas 2010-12-31 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, patvirtinantis, kad buvo svarstomas pinigų panaudojimo klausimas ir buvo nuspręsta atidėti 1 447 000 Lt sumÄ akcijų pirkimui į iÅ¡ankstinius mokėjimus už finansinį turtÄ , tačiau nebuvo pateikti apskaitos dokumentai, kad D.

K. bÅ«tų grÄ Å¾inusi paskolÄ , kad atitinkama pinigų suma įmonėje bÅ«tų užpajamuota ir atidėta į finansinį turtÄ . Taip pat nepateikti dokumentai, kaip atsirado nuosavos akcijos, kitas ilgalaikis finansinis turtas. Be to, Å¡iuo atveju buvo pateikiama skirtinga informacija – bendrovės apskaitos registre didžiojoje knygoje vienu laikotarpiu buvo fiksuota, kad yra nuosavos akcijos, kitu – kad kitas ilgalaikis finansinis turtas, 2010 ir 2011 metų finansinės atskaitomybės aiÅ¡kinamuosiuose raÅ¡tuose nurodyta, kad pagal preliminarius duomenis įmonė nupirko kitos įmonės akcijų, bet negavo tai patvirtinančių dokumentų, o 2012 metų atskaitomybės aiÅ¡kinamajame raÅ¡te – kad pagal preliminarius duomenis įmonė įsigijo nuosavų akcijų, kurios dar neužregistruotos. 2013-10-29 raÅ¡tu bendrovė informavo, kad 2010, 2011 ir 2012 metais finansinio turto neįsigijo.

Dėl paminėtų priežasčių negalima buvo nustatyti Å¡io bendrovės turto, t. y. koks tai turtas ir kokio jis dydžio. (t. 16, b. l. 21-28, t. 19, b. l. 53-56). Gynėjas apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad specialistė teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog tiek paskola, tiek investicija yra įmonės finansinis turtas, bei kad perraÅ¡ant iÅ¡ paskolos į finansinį turtÄ , bendra turto suma nesikeičia. Kita vertus, specialistė nurodė, kad tokiu atveju visiÅ¡kai pasikeičia turto esmė ir struktÅ«ra.

Turtas gali bÅ«ti trumpalaikis, gali bÅ«ti ilgalaikis, bet jis turi fiksuotis toks, koks faktiÅ¡kai yra. D. K. skola galėjo bÅ«ti perkelta į finansinį turtÄ , tačiau tokiu atveju turėjo bÅ«ti suraÅ¡yta pažyma su visais įstatymo reikalaujamais rekvizitais, kad paskola perkeliama į finansinį turtÄ , be to, fiksuojama turėjo bÅ«ti D. K. skola, o ne akcijos, nes Å¡iuo atveju yra įsiskolinimas, o ne nuosavos ar kitos įmonės akcijos. Taip pat pažymėtina, kad, prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde teigia gynėjas, specialistė I.

Karkauskienė teismui nurodė, kad aplinkybės, jog 2013 m. bendrovės finansinėje ataskaitoje „Balansas“ jau yra deklaruotas ne finansinis turtas 1 475 000 Lt sumai, bet D. K. paskola, jos iÅ¡vadai dėl bendrovės turto ir jo struktÅ«ros nenustatymo už 2010-2012 metus jokios įtakos neturi, padaryti pažeidimai minėtu laikotarpiu iÅ¡lieka. Taigi, Å¡iuo atveju baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai nustatyti specialisto iÅ¡vada, kuri yra iÅ¡sami ir argumentuota, be to, jÄ pateikusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė iÅ¡samiai savo iÅ¡vadas paaiÅ¡kino apklausiama pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Abejonių dėl Å¡ios specialistės kvalifikacijos bei neÅ¡aliÅ¡kumo nekyla, taigi, nesivadovauti Å¡iais duomenimis nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Nekyla abejonių ir dėl to, kad nuteistoji D. K. , turėdama nemaÅ¾Ä patirtį verslo srityje bei bÅ«dama bendrovės generalinė direktorė, puikiai žinojo esminius buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir suvokė, kad bendrovės buhalterinę apskaitÄ tvarkantiems asmenims jos įsiskolinimÄ be pateisinamų dokumentų apskaitant kaip gražintÄ finansinių turtu, bus pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys buhalterinę apskaitÄ , numatė, kad dėl to nebus galima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti UAB „A“ turto ir jo struktÅ«ros ir Å¡ių padarinių norėjo.

Esant tokioms aplinkybėms, pagrįsta apygardos teismo iÅ¡vada, kad UAB „A“ generalinė direktorė D. K. , nurodydama UAB „A“ buhalteriams bendrovės apskaitoje be pateisinamų dokumentų visÄ jos įsiskolinimÄ bendrovei apskaityti kaip grÄ Å¾intÄ finansiniu turtu, o buhalteriams jos skolÄ pagal paskolos sutartį – 1 430 000 Lt ir 45 000 Lt kaip atskaitingam asmeniui iÅ¡duotas pinigines lėšas melagingai atvaizdavus kaip grÄ Å¾intus finansiniu turtu, organizavo apgaulingÄ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti bendrovės turto ir jo struktÅ«ros už 2010-2012 metus, t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kad apygardos teismas, D. K. atžvilgiu priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį dėl pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pareikÅ¡to kaltinimo, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, įpareigojančių teisėjus įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, iÅ¡samiai neiÅ¡nagrinėjęs visų jais nustatytų bylos aplinkybių, teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju nepasitvirtino kaltinimas, jog D.

K. ne tik organizavo apgaulingÄ UAB „A“ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , bet Å¡iais veiksmais dar ir iÅ¡vengė turtinės prievolės Å¡iai bendrovei sugrÄ Å¾inti įsiskolinimÄ , tokiu bÅ«du pasisavindama UAB „A“ turtÄ â€“ 1 475 000 Lt.Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę. Taigi, objektyviai turto pasisavinimas reiÅ¡kiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas.

Å iuo atveju kaltininkas jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalÄ turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtÄ valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiÅ«ra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiÅ¡kai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis jÄ Ä¯gyvendino.

Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad Å¡i nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiÅ¡kia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sÄ skaita (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-75-677/2016, 2K-13-693/2016 ir kt.).Kaip jau minėta, Å¡iuo konkrečiu atveju faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad D.

K. nurodymu jos 1 430 000 Lt dydžio įsiskolinimas pagal paskolos sutartis bei jai kaip atskaitingam asmeniui iÅ¡duoti 17 000 Lt ir 28 000 Lt be jokių tai pagrindžiančių dokumentų įraÅ¡ais 2010 m. ir 2012 m. didžiojoje knygoje buvo perkelti į finansinį turtÄ , t. y. apskaityti kaip grÄ Å¾inti finansiniu turtu, nors realiai joks finansinis turtas įgytas nebuvo. Atitinkamai paminėto dydžio sumos, gautinos iÅ¡ D. K. nebuvo fiksuojamos ir 2010 m., 2011 m. ir 2012 m. bendrovės finansinėse ataskaitose „Balansas“, pateiktose VÄ® „Registrų centras“ Panevėžio filialui.

Taigi, nuteistosios iniciatyva padarius minėtus tikrovės neatitinkančius įraÅ¡us bendrovės apskaitos registruose bei jų pagrindu sudarius finansines ataskaitas ir jas pateikus Juridinių asmenų registro tvarkytojui, UAB „A“ faktiÅ¡kai neteko pagrindo reikalauti iÅ¡ D. K. grÄ Å¾inti jai, kaip bendrovės akcininkei pagal paskolos sutartis paskolintas, taip pat kaip atskaitingam asmeniui iÅ¡duotas pinigines lėšas, iÅ¡ viso 1 475 000 Lt, o D. K. nebeliko prievolės Å¡ias lėšas bendrovei grÄ Å¾inti.

D. K. įgijo galimybę šiais pinigais disponuoti savo nuožiūra ir, kaip matyti iš bylos duomenų, tai darė, bendrovei už iš jos paimtas pinigines lėšas niekaip neatlygindama. Taigi, apygardos teismo išvada, kad šiuo atveju bendrovei nebuvo padaryta žalos prieštarauja faktiniams bylos duomenims. Apygardos teismas išvadas, kad D. K. įskolinimas UAB „A“ nebuvo panaikintas ir kad įmonei nebuvo padaryta žala, nuosprendyje grindė D. K. gynėjo teisminio bylos nagrinėjimo metu pateiktais dokumentais – 2013 metų finansine ataskaita „Balansas“, 2013 m. metinės finansinės atskaitomybės aiškinamuoju raštu (t. 18, b. l. 70-82) bei liudytojos V.

M. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, patvirtinančiais, kad D. K. skola bendrovės apskaitoje buvo atstatyta, specialistės I. Karkauskienės paaiÅ¡kinimu, kad tuo atveju, jei į balansÄ yra atstatoma paskola su paskaičiuotomis palÅ«kanomis ir apskaitoje matosi D. K. skola, įmonė žalos nepatiria, taip pat 2010-2012 m. UAB „A“ finansinės atskaitomybės aiÅ¡kinamaisiais raÅ¡tais, kuriuose, pasak teismo, „jokių įrašų apie baigtÄ sandorį nėra, o prieÅ¡ingai buvo nurodomas nesibaigęs procesas“.

Tačiau gynėjo pateikti dokumentai, t. y. UAB „A“ 2013 metų finansinės ataskaita „Balansas“, kuriame atvaizduota D. K. 1 475 000 Lt dydžio paskola ir nebefiksuotas kitas finansinis turtas šiai sumai, bei 2013 metų finansinės atskaitomybės aiškinamasis raštas, buvo surašyti jau po to, kai D. K. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atliktas UAB „A“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas ir 2013-11-25 specialisto išvada nustatyta, kad finansinio turto, kuriuo pagal apskaitos dokumentus D.

K. padengė įsiskolinimÄ bendrovei, realiai bendrovė neįgijo. Dėl UAB „A“ 2010-2012 m. metinės finansinės atskaitomybės aiÅ¡kinamųjų raÅ¡tų turinio teisėjų kolegija jau pirmiau pasisakė Å¡iame nuosprendyje, todėl nekartodama argumentų, konstatuoja, kad teismo teiginys, jog minėtuose aiÅ¡kinamuosiuose raÅ¡tuose buvo nurodomas ne užbaigtas finansinio turto – akcijų pirkimo sandoris, o tik dar nesibaigęs finansinio turto įsigijimo procesas, prieÅ¡tarauja Å¡ių dokumentų turiniui, jau nekalbant apie tai, kad Å¡iuose aiÅ¡kinamuosiuose raÅ¡tuose nurodytas visiÅ¡kai skirtingas finansinis turtas – kitos įmonės akcijos (2010, 2011 m.) ir nuosavos akcijos (2012 m.).

Be to, paminėtas teiginys prieÅ¡tarauja ir paties teismo sprendžiant D. K. atsakomybės dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo organizavimo klausimÄ padarytai iÅ¡vadai, kad UAB „A“ apskaitoje buvo įtvirtinti melagingi duomenys, jog D. K. įsiskolinimÄ bendrovei grÄ Å¾ino finansiniu turtu. Teismas nuosprendyje taip pat nurodė, kad byloje nustatyti D. K. veiksmai Å¡iuo atveju vertintini kaip pažeidimas fiksuojant finansinio turto įgijimo operacijÄ , tačiau bylos duomenys patvirtina, kad Å¡iuo atveju joks finansinio turto įsigijimo procesas nebuvo pradėtas ir jokia finansinio turto įgijimo operacijÄ nebuvo atliekama.

Be to, ir D. K. deklaruojamų ketinimų įsiskolinimÄ UAB „A“ padengti kitos įmonės akcijomis byloje nagrinėjamu laikotarpiu faktiniai bylos duomenys nepatvirtina. Kaip jau minėta, apklausiama teisiamojo posėdžio metu D. K. parodė, kad inkriminuojamus kaip pasisavintus pinigus ji investavo į žemės sklypÄ Latvijos Respublikoje, tai turėjo bÅ«ti UAB „A“ investicija, tikslas buvo, kad bendrovė kapitalizuos jos paskolÄ Ä¯ Latvijoje įsteigtos UAB „F“, kurios vardu buvo įgytas žemės sklypas, akcijas.

Tačiau, bylos duomenimis, nuteistosios minimas žemės sklypas Latvijos Respublikoje įsteigtos UAB „F“ vardu už D. K. Å¡iai įmonei paskolintas pinigines lėšas buvo įgytas dar 2007 metų pabaigoje – 2007-10-24 sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, paskutinis mokėjimas už šį nekilnojamÄ jį turtÄ atliktas 2007-11-20. Tuo tarpu D. K. paskolas iÅ¡ UAB „A“ ėmė dar ilgÄ laikÄ po Å¡io atsiskaitymo – net iki 2009-10-01 ir pakankamai didelėmis sumomis. Pavyzdžiui, 2009-01-05 sutartimi Nr. PS-09-01 UAB „A“ suteikė D.

K. 84 517,34 Lt dydžio paskolÄ , 2009-02-02 sutartimi be numerio – 21 100 Lt dydžio paskolÄ , 2009-10-01 sutartimi Nr. PS-09-02 – 272 000 Lt dydžio paskolÄ , tos pačios dienos, t. y. 2009-10-01, paskolos sutartimi be numerio – dar 472 000 Lt dydžio paskolÄ (t. 1, b. l. 40, 41, 43, 44). 2013-11-12 specialisto iÅ¡vada Nr. SI-11 patvirtina, kad 2007-10-12 D. K. žemės sklypui įsigyti pervesti 6 000 LVL – tai dalis pinigų, kurie buvo gauti pardavus D. K. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 2007-10-30 D.

K. už minėtÄ Å¾emės sklypÄ pervesti 284 500 LVL – tai dalis DNB banko D. K. suteiktos paskolos (520 000 Lt), DNB obligacijų pardavimo pelnas (872 797 Lt) (Å¡iam pelnui gauti buvo panaudota ir D. K. pagal 2007-01-02 paskolos sutartį iÅ¡ UAB „A“ gauta 276 400 Lt paskola) ir dalis D. K. priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo pinigų. 2007-11-20 D. K. galutiniam atsiskaitymui už žemės sklypÄ pervesti 290 000 LVL – tai antroji dalis DNB banko D. K. suteiktos paskolos. IÅ¡ Å¡ios specialisto iÅ¡vados taip pat matyti, kad dalis D.

K. iš UAB „A“ pagal 2006-12-12 paskolos sutartį gautos 750 000 Lt sumos, t. y. 120 667,78 Lt, buvo panaudota AB FMĮ „Finasta“ vertybiniams popieriams įsigyti, o juos bei vėliau įsigytus tos pačios AB FMĮ vertybinius popierius pardavus buvo dengiama minėta DNB banko suteikta paskola, panaudota žemės sklypui įsigyti (t. 4, b. l. 39-44). Taigi, D. K. nurodytam žemės sklypui Latvijos Respublikoje įsigyti faktiškai buvo panaudota tik nedidelė dalis UAB „A“ nuteistajai paskolintų pinigų.

Duomenų, kokiu gi bÅ«du kiti D. K. iÅ¡ UAB „A“ pagal 9 paskolos sutartis tiek iki žemės sklypo įsigijimo, tiek ir po to gauti pinigai, kurie, be kita ko, buvo pervedami į nenurodytas banko sÄ skaitas, sumokėti Do. K. arba DK PZU Lietuva, nurodant paskirtį „už D. K. “, taip pat iÅ¡mokėti D. K. grynaisiais pinigais pagal kasos iÅ¡laidų orderius, buvo investuoti į žemės sklypÄ Latvijos Respublikoje, byloje nėra, jų teismui nepateikė ir pati nuteistoji. D. K. taip pat teigė, kad į asmeninę sÄ skaitÄ pagal fiktyviÄ sutartį pervesti 28 000 Lt – tai buvo jos iÅ¡ banko skolinti pinigai, kuriuos, UAB „A“ trÅ«kstant apyvartinių lėšų, ji įnešė į kasÄ ir panaudojo bendrovės veikloje – apmokėjo už ajurvedinę įrangÄ , o vėliau dėl griežtos banko kontrolės negalėjo iÅ¡ įmonės atsiimti, dėl to jiems atgauti panaudojo sutartį su UAB „G“.

Tokį nuteistosios aiÅ¡kinimÄ paneigia jau pirmiau paminėti UAB „A“ apskaitos dokumentai, iÅ¡ kurių matyti, kad 2009 metais, t. y. tuomet, kai, pasak D. K. , dėl griežtos banko kontrolės nebuvo galimybės atsiimti įmonei paskolintų pinigų, UAB „A“ ir toliau sudarinėjo su D. K. paskolos sutartis ir iÅ¡mokėdavo jai pinigus įvairiomis sumomis. Be to, iÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad nei po to, kai 2007 metų pabaigoje UAB „F“ vardu buvo įsigytas žemės sklypas Latvijoje, nei po to, kai D.

K. iniciatyva bendrovės apskaitoje pastarosios įsiskolinimas buvo melagingai atvaizduotas kaip gražintas finansinius turtu, jokių realių veiksmų, siekiant, kad minėtas žemės sklypas Latvijos bendrovės akcijomis pereitų UAB „A“ nuosavybėn, nuteistoji neatliko. Nors D. K. teigė visÄ laikÄ siekusi sutvarkyti Å¡iuos dokumentus, tik tai padaryti jai sutrukdė užsienio valstybės įstatymų nežinojimas ir jai teisinę pagalbÄ Latvijoje teikusios juristės nurodyta labai didelė jos paslaugų kaina, tokių nuteistosios teiginių nepatvirtina jokie objektyvÅ«s bylos duomenys.

Be to, ir UAB „A“ apskaitÄ tvarkiusioms V. S. ir V. M. nuteistoji skirtingai aiÅ¡kino apie Å¡ių dokumentų nepateikimo priežastis – V. S. aiÅ¡kino, kad dokumentai yra, tik juos reikia iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ , o V. M. aiÅ¡kino, kad dar nesutvarkyti žemės sklypo dokumentai (tai prieÅ¡tarauja byloje esantiems Latvijos Respublikos juridinių asmenų duomenų bazės „LURSOFT“ duomenims, kad D. K. nuo 2007-09-28 yra UAB „F“ vadovė, nuo 2007-09-28 iki 2008-01-15 d. jai priklausė 45 procentai, o nuo 2008-01-15 – 100 procentų Å¡ios bendrovės akcijų, ir jau už laikotarpį iki 2008-12-31 bei vėliau UAB „F“ deklaravo turinti 580 000 LVL vertės žemės sklypÄ (t. 13, b. l. 12-29).

V. M. D. K. dar nurodė, kad savo skolÄ dengs turimomis pačios UAB „A“ akcijomis, kÄ patvirtina ir bendrovės aiÅ¡kinamuosiuose raÅ¡tuose pateikiama skirtinga informacija dėl įgytų akcijų. Nors D. K. teigia, kad visa tai – žemos buhalterių kvalifikacijos pasekmė, o ji pati ne viskÄ gerai suprato, toks nuteistosios aiÅ¡kinimas, įvertinus jos patirtį versle, yra neįtikinantis. Be to, jis prieÅ¡tarauja liudytojų V. S. , V. M. , A. P. , A. M. parodymams, jog visi įraÅ¡ai, susiję su D.

K. paskola ir užfiksuotu nesamu finansiniu turtu, apskaitoje buvo daromi bÅ«tent nuteistosios nurodymu ir su jos žinia. Be to, kaip matyti iÅ¡ liudytojos V. S. parodymų, D. K. , nurodydama jos įsiskolinimÄ perkelti į finansinį turtÄ ir žadėdama pateikti skolos gražinimÄ UAB „F“ akcijomis patvirtinančius dokumentus, pateikė jai Å¡ios užsienio valstybės įmonės akcijų vertės paskaičiavimus ir Å¡ių akcijų vertė atitiko D. K. įsiskolinimÄ UAB „A“, t. y. 1 447 000 Lt, nors kaip matyti iÅ¡ dokumentų, gautų Latvijos teisėsaugos institucijoms įvykdžius teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ , taip pat ir pačios nuteistosios parodymų, tuo metu minėtos Latvijoje įsteigtos bendrovės įstatinis kapitalas buvo tik 2 000 LVL (t. 13, b. l. 12-17).

Å ios aplinkybės paneigia D. K. aiÅ¡kinimÄ , kad tik 2013 m. antroje pusėje, pasikonsultavus su auditoriumi Kapitanovu, jai tapo žinomas bÅ«das, kaip nedidėlėmis sÄ naudomis, t. y. padidinant UAB „F“ įstatinį kapitalÄ , Å¡ios bendrovės akcijas už savo įsiskolinimÄ perleisti UAB „A“, ir tuo pačiu leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad deklaruojamų ketinimų padengti savo įsiskolinimÄ UAB „F“ akcijomis nuteistoji, iki jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, neturėjo.

Taigi, pirmiau aptartos aplinkybės, kurių apygardos teismas nuosprendyje nevertino ir dėl jų nepasisakė, teisėjų kolegijos nuomone, viena kitÄ papildo ir leidžia vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad Å¡iuo atveju D. K. , nurodydama bendrovės apskaitoje jos įsiskolinimÄ melagingai atvaizduoti kaip grÄ Å¾intÄ finansiniu turtu, siekė iÅ¡vengti ne menamų palÅ«kanų skaičiavimo, kaip kad pati teigė, bet turėjo kitÄ nusikalstamÄ tikslÄ â€“ iÅ¡vengti 1 475 000 Lt dydžio įsiskolinimo bendrovei grÄ Å¾inimo, tokiu bÅ«du gaunant finansinės naudos vadovaujamos bendrovės sÄ skaita.

Apygardos teismas nuosprendyje nurodė, kad abejones dėl kaltinimo D. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį sustiprina specialistės paaiÅ¡kinimas, jog Å¡iuo atveju pakankamas dokumentas bÅ«tų suraÅ¡yta pažyma, kurioje bÅ«tų užfiksuota paskolÄ perkelti į finansinį turtÄ ir fiksuoti jį reikėtų kaip D. K. ilgalaikę paskolÄ , o ne akcijų įsigijimÄ . Toks teismo argumentas yra nelogiÅ¡kas, nes Å¡iuo atveju turto pasisavinimo schemos esmė ir buvo apskaitos dokumentus įforminti taip, kad D.

K. įsiskolinimas nebebÅ«tų fiksuojamas. Be to, Å¡iuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu yra ir prokurorės apeliaciniame nurodyta žalÄ patyrusios UAB „A“ apsunkinta galimybė atkurti pažeistas teises civilinio proceso tvarka. Bylos duomenimis, pagrindinis Å¡ios bendrovės akcijų paketas priklauso D. K. (80 procentų), o likusios akcijos – pastarosios vaikams, taigi, mažai tikėtina, kad kas nors iÅ¡ jų imtų aiÅ¡kintis dėl apskaitoje fiksuojamo finansinio turto realaus egzistavimo, o iÅ¡siaiÅ¡kinę tikrÄ sias aplinkybes – ginti žalÄ patyrusios bendrovės interesus.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad D.

K. apygardos teismo nustatytais ir kaip apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimas įvertintais veiksmais taip pat tyčia iÅ¡vengė turtinės prievolės grÄ Å¾inti įsiskolinimÄ ir tokiu bÅ«du pasisavino jai patikėtÄ UAB „A“ priklausantį didelės vertės turtÄ â€“ 1 475 000 Lt (427 189,53 Eur), t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje.Kaip jau minėta, svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtÄ valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiÅ«ra.

Šiuo atveju D. K. galimybę disponuoti UAB „A“ turtu įgijo jos iniciatyva padarius tikrovės neatitinkančius įrašus bendrovės apskaitos registruose bei jų pagrindu sudarius finansines ataskaitas ir jas pateikus Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Todėl apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys, kad 2015-12-17 UAB „F“ įstatinis kapitalas buvo padidintas iki 832 594 Eur, o nuo 2016-01-11 UAB „A“ tapo UAB „F“ dalininke, teisinės reikšmės sprendžiant D.

K. atsakomybės už svetimo turto pasisavinimÄ klausimÄ neturi. Å ias aplinkybes teisėjų kolegija vertina kaip nusikalstamais veiksmais bendrovei padarytos turtinės žalos atlyginimÄ , kuris yra reikÅ¡mingas sprendžiant D. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį skirtinos bausmės klausimÄ .Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.Å ioje byloje D. K. buvo kaltinama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį tuo, kad bÅ«dama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – UAB „A“ generaline direktore, turinčia teisę veikti Å¡ios bendrovės vardu, bei 2010-11-02 UAB „A“ direktorės įsakymu Nr. 10-11-02 sudarytos UAB „A“ pirkimų komisijos pirmininke ir projektų vadove, turinčia administracinius įgaliojimus atlikti SPA, konferencijų salės ir turistinės klasės apgyvendinimo paslaugų infrastruktÅ«ros įrengimo darbų, finansuojamų iÅ¡ Europos SÄ jungos struktÅ«rinės paramos, pirkimÄ pagal 2010-09-23 finansavimo ir administravimo sutartį UAB „A“ vykdomame projekte, laikotarpyje nuo 2011 m. liepos mėnesio iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio, piktnaudžiavo tarnyba, siekdama turtinės naudos UAB „A“ – užvaldyti svetimas LVPA administruojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšas, t. y. pagal minėtos 2010-09-23 finansavimo ir administravimo 8.4 punktÄ privalėdama pirkimus organizuoti vadovaujantis Pirkimų vykdymo ir priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡u, pažeisdama Å¡io apraÅ¡o 3, 4, 5, 26 punktų reikalavimus, tikslu apgaule UAB „A“ naudai užvaldyti LVPA administruojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšas, pardavė UAB „A“ priklausančias prekes ženkliai padidintomis kainomis iÅ¡ anksto jos neteisėtai parinktoms laimėti pirkime apklausos bÅ«du bendrovėms – UAB „A“ priklausančius tris televizorius su laikikliais, įgytus už 400,74 Lt, pradavė UAB „C“ už 5 739 Lt be PVM, o UAB „A“ priklausančius tris masažinius stalus su priedais bei tris Å¡irodaros stovus su priedais, įgytus 35 488 Lt, pardavė UAB „D“ už 59 670 Lt be PVM.

Po to, piktnaudžiaudama pareigomis, pagal numatytÄ nusikalstamÄ planÄ sudarė sÄ lygas jos organizuotame pirkime apklausos bÅ«du dėl audio/video aparatÅ«ros pirkimo laimėti UAB „C“, o pirkime apklausos bÅ«du dėl SPA centro įrangos pirkimo – UAB „D“. Vėliau, atstovaudama UAB „A“ kaip projektų vadovė, pasirašė: su UAB „C“ sutartį, pagal kuriÄ nupirko iÅ¡ Å¡ios bendrovės tuos pačius tris televizorius su laikikliais už 5 805 Lt be PVM, tokiu bÅ«du buhalteriÅ¡kai padidindama įgyjamo turto kainÄ 5 404,26 Lt suma; su UAB „D“ sutartį, pagal kuriÄ nupirko iÅ¡ Å¡ios bendrovės tuos pačius tris masažinius stalus su priedais bei tris Å¡irodaros stovus su priedais už 60 000 Lt be PVM, tokiu bÅ«du buhalteriÅ¡kai padidindama įgyjamo turto kainÄ 24 512 Lt suma.

Po to pateikė LVPA PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, patvirtinančias didesnę nei realiai buvusi prekės kainÄ , praÅ¡ydama Å¡ias iÅ¡laidas pripažinti kompensuojamomis Projekto iÅ¡laidomis ir pusę jų kompensuoti, taip kėsinosi apgaule užvaldyti svetimas LVPA administruojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšas, tačiau jų neužvaldė LVPA sustabdžius praÅ¡ymų nagrinėjimÄ . Tokiu bÅ«du D. K. pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymÄ , Pirkimų vykdymo ir priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o 3, 4, 5, 26 punktų reikalavimus, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes tokiais valstybės tarnautojui prilyginto asmens tyčiniais savo veiksmais parodė nepagarbÄ Lietuvos Respublikos įstatymams, pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų virÅ¡enybės, teisėtumo principus, sumenkino Lietuvos Respublikos prestiÅ¾Ä jai pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, kurdama savivalės, įstatymų nepaisymo nebaudžiamumo sistemÄ , dėl to buvo padaryta didelė neturtinė žala valstybės interesams.

Be to, D. K. buvo kaltinama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį tuo, kad pirmiau aptartais veiksmais jos organizuotame pirkime apklausos bÅ«du dėl audio/video aparatÅ«ros padidindama įgyjamo turto – 3 televizorių su laikikliais pirkimo kainÄ 5 404,26 Lt suma, jos organizuotame pirkime apklausos bÅ«du dėl SPA centro įrangos pirkimo padidindama įgyjamo turto – 3 masažinių stalų ir 3 Å¡irodaros stovų kainÄ 24 512 Lt suma, o taip pat jos organizuotame pirkime apklausos bÅ«du dėl audio/video aparatÅ«ros pirkimo padidindama Smoovie TV sistemos kainÄ 51 900 Lt, pateikdama LVPA PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, patvirtinančias didesnę nei realiai buvusi prekės kainÄ , ir praÅ¡ydama Å¡ias iÅ¡laidas pripažinti kompensuojamomis projekto iÅ¡laidomis bei pusę jų kompensuoti, apgaule kėsinosi užvaldyti didelės vertės svetimas LVPA administruojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšas – 40 908,13 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes LVPA sustabdė mokėjimo praÅ¡ymų nagrinėjimÄ .

Ä®vertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, t. y. nuteistosios D. K. , liudytojų R. P. , R. L. , V. C. , D. R. , D. Å . , J. R. , A. A. parodymus, specialisto iÅ¡vadÄ dėl UAB „A“ Å«kinės finansinės veiklos, taip pat UAB „A“ dokumentus (kvietimus pateikti pasiÅ«lymÄ /dalyvauti apklausoje, atliekamoje vadovaujantis Pirkimų vykdymo ir priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡u, įgyvendinant projektÄ â€žSPA, konferencijų salės ir turistinės klasės apgyvendinimo paslaugų infrastruktÅ«ros įrengimas“, adresuotus įvairioms įmonėms, taip pat ir UAB „C“ bei UAB „D“, bendrovių pateiktus pasiÅ«lymus, apklausų pažymas, praneÅ¡imus apie pirkimų laimėtojais pripažintas bendroves, televizorių ir laikiklių įsigijimo iÅ¡ Kinijos firmos Shenzhen Jifan Trade Co dokumentus, importo deklaracijas, PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, pirkimo-pardavimo, prekių pristatymo sutartis, priėmimo-perdavimo aktus, UAB „A“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us, mokėjimo praÅ¡ymus, adresuotus LVPA), LVPA pažeidimo tyrimo iÅ¡vadÄ bei kitus Å¡ios įstaigos pateiktus duomenis, taip pat liudytojos E. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ , masažinių stalų ir Å¡irodaros stovų apžiÅ«ros bei kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, apygardos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ių bylos duomenų visuma patvirtina, jog D.

K. , vykdydama trijų televizorių su laikikliais pirkimÄ apklausos bÅ«du, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdama turtinės naudos UAB „A“, dėl ko valstybė patyrė didelės neturtinės žalos. Be to, ji audio/video aparatÅ«ros pirkimuose padidindama trijų televizorių su laikikliais ir Smoovie TV sistemos kainÄ , apgaule pasikėsino užvaldyti svetimas LVPA administruojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšas – 28 652,13 Lt (8 298,23 Eur). Taip pat teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pirmiau aptarti faktiniai duomenys nėra pakankami D.

K. kaltei dėl pasikėsinimo apgaule užvaldyti LVPA administruojamus 12 256 Lt, SPA centro įrangos pirkime padidinus įgyjamų 3 masažinių stalų su priedais ir 3 Å¡irodaros stovų su priedais kainÄ 24 512 Lt suma, pagrįsti, todėl Å¡ias aplinkybes iÅ¡ kaltinimo D. K. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį paÅ¡alino, D. K. nusikalstamus veiksmus iÅ¡ BK 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus bei pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, atlikusi įrodymų tyrimÄ ir apklaususi liudytojus R. G. , E. K. , V. S. , A. K. , UAB „A“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ atlikusiÄ specialistę I. Karkauskienę, su tokiomis apygardos teismo iÅ¡vadomis taip pat sutinka tik iÅ¡ dalies. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl D. K. kaltės piktnaudžiavus tarnyba ir pasikėsinus sukčiauti, kas nepagrįstai ginčijama nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde.

Be to, teisėjų kolegija, pritardama prokurorės apeliacinio skundo argumentams, konstatuoja, kad kaltinimas D. K. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį byloje surinktais įrodymais pasitvirtino pilnai. Kaip matyti iÅ¡ nuteistosios D. K. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, pastaroji savo kaltės dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir pasikėsinimo sukčiauti nepripažino. Nuteistoji iÅ¡ esmės neneigė, kad įgyvendinant projektÄ â€žSPA, konferencijų salės ir turistinės klasės apgyvendinimo paslaugų infrastruktÅ«ros įrengimas UAB „A“ vykdytuose pirkimuose apklausos bÅ«du iÅ¡ UAB „C“ ir UAB „D“ buvo nupirkti tie patys televizoriai su laikikliais bei tie patys masažiniai stalai su priedais ir širodaros stovai su priedais, kuriuos pati UAB „A“ prieÅ¡ tai pardavė minėtoms bendrovėms.

Kita vertus, D. K. aiÅ¡kino, kad Å¡iuo atveju tikslo užvaldyti Europos SÄ jungos regioninės plėtros fondo lėšas nebuvo, tiesiog pasitaikė galimybė projekte panaudoti UAB „A“ jau turimÄ turtÄ , kurio tiekėjai patys pasiÅ«lyti negalėjo, Å¡io turto kainos padidintos nebuvo. Televizorius reikia vertinti visumoje, kaip sistemÄ , nes perkama buvo bÅ«tent sistema, o ne atskiri televizoriai. Su UAB „C“ buvo sudaryta sutartis, pagal kuriÄ buvo perkamas visas komplektas paslaugų, televizoriai nebuvo atskira dalis, prie jų buvo jungiama Smoovie TV sistema.

UAB „C“ atstovai jai nurodė, kad jiems reikalingi televizoriai, bet jie juos perdarinėjo, kad pritaikyti prie programos, konferencijų salėje po lubomis iÅ¡vedžiojo visÄ tinklÄ laidų, kad bÅ«tų galima pajungti projektorius, specialiÄ programÄ , internetÄ . Ä® tÄ sumÄ buvo įtraukti ne tik televizoriai, bet visa sistema su jungiamaisiais elementais. Dėl masažinių stalų su priedais ir Å¡irodaros stovų su priedais savikainos, tai Å¡iuo atveju nebuvo įvertintos patirtos transportavimo ir sandėliavimo iÅ¡laidos.

Smoovie TV sistemos kaina taip pat nebuvo padidinta, kÄ patvirtina kitų apklausoje dalyvavusių įmonių pasiÅ«lymai. Be to, nuteistoji parodė, kad pirkimų organizavimo procese ji pati faktiÅ¡kai nedalyvavo, viskÄ organizavo biuro administratorė I. bei R. G. , kuri prižiÅ«rėjo visas apklausas ir dokumentų įforminimÄ , taip pat UAB „D“ direktorius D. R. , kuris buvo dalyvavęs ne viename projekte ir žadėjo jai, kaip neturinčiai patirties, padėti (t. 18, b. l. 48-51). Apeliacinės instancijos teisme nuteistoji D.

K. laikėsi tokios pačios pozicijos, papildomai paaiÅ¡kino, kad ji kartu su savo įmonės darbuotoja vyko į KinijÄ ir ten pirko televizorius, tačiau tuo jos misija ir baigėsi, visÄ prekių forminimÄ atliko kiti darbuotojai. Ji žinojo, kad turi vykti televizorių pirkimai, tačiau juos vykdė biuro administratorė, o ne ji. Ji pati nesiuntė įmonėms kvietimų dalyvauti pirkime, nesitarė, kokie turėtų bÅ«ti pasiÅ«lymai toms bendrovėms. Visus kvietimus dalyvauti pirkime siuntė biuro administratorė, tam jie turėjo sudarę sutartį su R.

G. , kuri jau turėjo patirties dirbant su Europos SÄ jungos lėšomis. UAB „A“ tai buvo pirmas projektas, todėl ji pati sprendimų nepriimdavo ir į R. G. veiklÄ organizuojant pirkimus nesikiÅ¡o (t. 19, b. l. 50-52). IÅ¡ esmės panaÅ¡Å«s argumentai dėstomi ir nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde. Tačiau D. K. parodymai, neigiant inkriminuotas aplinkybes, jog ji, siekdama apgaule UAB „A“ naudai užvaldyti LVPA administruojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšas, pardavė UAB „A“ priklausančias prekes ženkliai padidintomis kainomis iÅ¡ anksto jos neteisėtai parinktoms laimėti pirkimus bendrovėms, sudarė sÄ lygas joms laimėti UAB „A“ organizuotus pirkimus ir nupirko iÅ¡ Å¡ių bendrovių tas pačias prekes, taip buhalteriniuose dokumentuose padidindama įgyjamo turto kainÄ , taip pat kad Smoovie TV sistemos pirkime besiruoÅ¡iančios dalyvauti bendrovės direktoriui nurodė ženkliai padidinti faktinę parduodamo turto kainÄ , bei juos atitinkantys nuteistosios gynėjos apeliacinio skundo argumentai, kad Å¡iuo atveju vyko realÅ«s, teisėti pirkimai, o prekių kainos nebuvo dirbtinai padidintos, yra paneigti byloje surinktų įrodymų visetu. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad gynėjas apeliaciniame skunde pateikia iÅ¡ konteksto paimtus tam tikrus liudytojo R.

P. parodymų fragmentus, taip iÅ¡kraipydamas tikrÄ jį Å¡io liudytojo parodymų turinį. Bylos duomenimis, liudytojas R. P. , apklaustas teisiamojo posėdžio metu, dėl televizorių su laikikliais pirkimo parodė, kad jo vadovaujama UAB „C“ laimėjo konkursÄ dėl trijų televizorių su laikikliais. Televizoriai ir audio aparatÅ«ra sudarė vieningÄ kompleksÄ , teikė kaip bendrÄ pasiÅ«lymÄ . Daug aparatÅ«ros buvo. Buvo pasiÅ«lymas konferencijos salės aparatÅ«rinei daliai. Buvo ne vienas tiekėjas, iÅ¡ kurio imdavo technikÄ , kokie 4-7.

Jo įmonės darbuotojų darbo sÄ naudos buvo sutartyje, joje yra nurodyti instaliacijos, pridavimo, apmokymo darbai. PasiÅ«lymo kaina buvo 15 805 Lt be PVM , tai buvo reali kaina. D. K. pasiÅ«lė jam televizorius, nusipirktus iÅ¡ Kinijos pigiau, nei tuo metu jis pats galėjo rasti Lietuvoje, todėl nupirko televizorius iÅ¡ UAB „A“ ir juos tai pačiai įmonei pardavė. Esmė tame, kad yra užsakovas, kuris moka pinigus. Jei užsakovÄ per jį nupirkti televizoriai tenkina, tai jam pačiam jokio skirtumo, be to jam nereikia niekur važiuoti pirkti, nėra jokių logistikos iÅ¡laidų, tiktai sÄ skaitos suvaikÅ¡to.

Dėl Smoovie TV sistemos Å¡is liudytojas parodė, kad buvo pasiÅ«lymas pirkti video įrangÄ už 62 000 Lt, bet jo įmonė Å¡io konkurso nelaimėjo. Sudalyvauti Å¡iame konkurse jį pakvietė D. K. arba kažkas iÅ¡ atstovų, tiksliai neprisimena. TurbÅ«t gavo oficialų kvietimÄ . Jo bendrovė sudalyvavo, pateikė kainÄ . Dėl tiekimo sÄ lygų, tai buvo specifinė įranga, kurios Å¡iai dienai nėra Europoje. Jis pats pirmÄ kartÄ susidÅ«rė su tokia įranga, todėl pasiÅ«lyme nurodė padidintÄ kainÄ â€“ jei netyčia laimės, reikės suktis iÅ¡ situacijos ir nepraloÅ¡ti.

Maždaug žinojo tos įrangos kainÄ , jÄ sužinojo internete. Kalbėjosi su D. K. , jos klausė, ko ji tikisi, kÄ nori gauti. Gali bÅ«ti, kad buvo įvardinta kaina, į kuriÄ orientuotis. Å iuo atveju pasiÅ«lymo kaina 62 000 Lt buvo reali. Apsidraudžiant galėjo 10 procentų jÄ padidinti, nes nebuvo aiÅ¡kių terminų, kad nelikti kaltam ir nepatirti nuostolių. Taip pat liudytojas R. P. teismui paaiÅ¡kino, kad jo vadovaujama įmonė kaip subrangovas UAB „A“ atlikinėjo daug darbų, tiekė beveik visÄ elektroninę įrangÄ , todėl visų detalių neprisimena.

Ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje pareigūnai jam rodė dokumentus, todėl įvykių aplinkybes buvo lengviau prisiminti (t. 17, b. l. 54-56). Dėl šios priežasties teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti šio liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad jo vadovaujamai bendrovei UAB „C“ kaip subrangovui atliekant UAB „A“ viešbučio „B“ rekonstrukcijos darbus, D. K. paprašė paslaugos nuperkant televizorius. Paaiškino, kad turi nusipirkusi Kinijoje televizorius, bet negali jų pirkti iš savęs, todėl prašė padėti jų pirkimo suforminime.

Jis sutiko ir netrukus jo bendrovė gavo UAB „A“ pakvietimÄ . 2011-07-25 jis surašė pasiÅ«lymÄ ir pateikė jį D. K. . Pastaroji jam buvo paaiÅ¡kinusi, kad ji jo bendrovei parduos jos ieÅ¡komus tris televizorius, jis dar suras pagal pasiÅ«lymÄ reikalingÄ audio aparatÅ«rÄ ir visa tai parduos UAB „A“. Kadangi UAB „C“ aparatÅ«ros neturėjo, jis surado tiekėjÄ UAB „H“, dar jų paprašė padėti D. K. surengti pirkimo konkursÄ apklausos bÅ«du, už tai pažadėjo nupirkti iÅ¡ jų audio aparatÅ«rÄ .

SekančiÄ dienÄ po pasiÅ«lymo pateikimo D. K. jam pateikė 2011-07-26 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kad parduoda 3 televizorius su laikikliais, kurių vertė 5 739 Lt be PVM. Po to jie pasirašė standartinę 2011-07-27 pirkimo–pardavimo sutartį dėl įrangos pardavimo UAB „A“. Be to, D. K. paprašė jo sudalyvauti apklausoje, nes pageidavo pirkti kažkokiÄ elektronikos įrangÄ . Jis daug nesigilindamas sutiko. Po kurio laiko jo bendrovė gavo UAB „A“ pakvietimÄ .

Po to jis kalbėjosi su D. K. , klausė, kas čia per įranga. Ji jam pasakė, kad tik sudalyvautų konkurse – padėtų dalyvavimu suorganizuoti konkursÄ ir jam nieko pardavinėti nereikės. Pasakė kokiÄ kainÄ Ä¯raÅ¡yti pasiÅ«lyme. Jis pagal jos pasiÅ«lytÄ kainÄ surašė 2011-07-01 UAB „C“ pasiÅ«lymÄ . PasiÅ«lyme įrašė D. K. nurodytÄ Ä¯rangÄ ir nurodytÄ Ä¯rangos kainÄ â€“ 62 000 Lt be PVM. Kokia buvo siÅ«loma įranga, jis tiksliai ir nežino, bet jei bÅ«tų laimėjęs konkursÄ , tokiÄ Ä¯rangÄ pardavimui bÅ«tų suradęs (t. 2, b. l. 24-26).

Perskaičius Å¡iuos liudytojo R. P. parodymus, pastarasis patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, jo parodymai perskaitytame protokole užfiksuoti teisingai, tik gal jis nebuvo įsitikinęs, kad projektÄ finansuoja LVPA. Kalba su D. K. apie Smoovie TV sistemos kainÄ galėjo bÅ«ti. Taip pat galėjo bÅ«ti, kad buvo pasakyta tik sudalyvauti konkurse, t. y. padėti dalyvavimu suorganizuojant konkursÄ , ir jam pardavinėti nieko nereikės. Taigi, kaip matyti iÅ¡ pirmiau aptartų liudytojo R.

P. , o taip pat liudytojo, UAB „D“ direktoriaus D. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (t. 2, b. l. 3-6, 14-15, 16-17, t. 17, b. l. 99-102), ne kas kitas, o būtent nuteistoji D. K. kreipėsi į R. P. prašydama paslaugos UAB „A“ perkant televizorius, o į D. R. – masažinius stalus bei širodaros stovus, t. y. sudalyvauti ir laimėti šiuos pirkimus. Kaip jau minėta, R. P. ji sakė, kad turi nusipirkusi Kinijoje televizorius, bet negali jų pirkti iš savęs, todėl prašė padėti jų pirkimo suforminime.

D. R. ji sakė, kad yra nusipirkusi masažinius stalus, taip pat, kad yra gavusi LVPA finansavimÄ vieÅ¡bučio rekonstrukcijai ir planuoja vieÅ¡bučiui „B“ juos nupirkti. PaaiÅ¡kino, kad UAB „D“ bus parduota prekė, po to bus suorganizuotas pirkimas, padaryta apklausa, UAB „D“ laimės pirkimÄ ir ji Å¡iuos stalus iÅ¡ jo perpirks. Liudytojas D. R. taip pat parodė, kad D. K. paprašė jo padėti UAB „A“ įsigyti ir TV Smoovie sistemÄ . Jam sutikus ir pasiÅ«lius tokiÄ Ä¯rangÄ už 10 000 Lt (Å¡i kaina buvo pagrįsta realiomis kainomis ir pelnu jo įmonei), pastaroji nurodė, kad LVPA finansuoja 61 900 Lt ir ji pirks iÅ¡ jo įrangÄ už tokiÄ sumÄ , o gautÄ pelnÄ pasidalins, didžiÄ jÄ dalį (48 900 Lt) sugrÄ Å¾inant D.

K. , kas Å¡iuo atveju ir buvo padaryta. Be to, liudytojai R. P. ir D. R. patvirtino, kad Å¡ių pirkimų metu kaina buvo derinama su kitų pirkime dalyvavusių bendrovių atstovais, taip sudarant sÄ lygas pirkimus laimėti bÅ«tent jų vadovaujamoms bendrovėms. R. P. parodė, kad bendravo su audio aparatÅ«ros tiekėjo UAB „H“ atstovais ir prašė jų padėti D. K. surengti televizorių ir audio aparatÅ«ros pirkimÄ apklausos bÅ«du, už tai pažadėjo nupirkti iÅ¡ jų Å¡iam pirkimui reikalingÄ audio aparatÅ«rÄ , be to, kiek vėliau D.

K. prašė jo paties sudalyvauti Smoovie TV sistemos pirkime, kuriame jam reikės tik pateikti pasiÅ«lymÄ ir nereikės nieko pardavinėti, bei nurodė įrangos kainÄ , kuriÄ jis turėjo įraÅ¡yti pasiÅ«lyme. D. R. parodė, kad dėl masažinių stalų ir Å¡irodaros stovų pirkimo bendravo su UAB „K“ (duomenys pakeisti) direktoriumi J. R. , nes buvo papraÅ¡ytas surasti dar vienÄ Ä¯monę, taip pat žinojo, kad laimės Smoovie TV sistemos pirkimÄ , nes kitos įmonės, kurios buvo pakviestos į konkursÄ , žinojo, kad jų pasiÅ«lymų kaina turėjo bÅ«ti didesne už jo įmonės nurodytÄ .

Tai atitinka ir liudytojo J. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis kaip teisingus patvirtino bylÄ nagrinėjant teisme, kad dar iki pasiÅ«lymo pateikimo D. R. jam sakė, kokia turi bÅ«ti perkamų prekių, t. y. masažinių stalų ir Å¡irodaros stovų, kaina (t. 1, b. l. 167-168, t. 17, b. l. 161-163). Kad Å¡ie UAB „A“ pirkimai buvo organizuojami ir vykdomi kaltinime nurodytu principu, t. y. faktiÅ¡kai buvo tik formalÅ«s, ir tai vyko ne tik su D. K. žinia, bet ir jos iniciatyva, be pirmiau aptartų liudytojų parodymų, kuriais netikėti nėra jokio pagrindo, patvirtina ir byloje užfiksuoti D.

K. telefoniniai pokalbiai su D. R. , iÅ¡ kurių matyti, kad 2011 m. birželio 15 d. vykusio pokalbio metu D. K. praÅ¡o D. R. peržiÅ«rėti Smoovie TV sistemos techninę specifikacijÄ : „dėl tos įrangos atsiuntė (...) atsiuntė nu labai tokiÄ kaip techninę specifikacijÄ didelę (...) Gal tu pažiÅ«rėtum, tu vis tiek prie tos technikos daugiau supranti. (...) „Smuvi“ va tÄ . A tu galėtum pažiÅ«rėt ir iÅ¡braukyti tas, kas gali bÅ«t žinai toks nereikalingas“. Praėjus kelioms dienoms D.

K. skambina D. R. ir sako, kad Smoovie TV sistemos pirkimo organizavimui, t. y. pasiÅ«lymų iÅ¡siuntimui, jai reikalingas jo įmonės adresas bei dar kelių kokių nors įmonių duomenys: „vienas klausimas dabar va, kad atsiųsti tuos dokumentus žinai dėl tos televizijos, tos „Smuvi“ nesÄ monės (...) reikia tavo įmonės adreso ir pavadinimo ir dar poros įmonių kokių nors, nes reikia man taip žinai tipo iÅ¡siųsti įmonėm“, į kÄ D. R. atsako: „aÅ¡ savo tai galiu paraÅ¡yt, bet noriu perspėt tuos žmones, kad paraÅ¡yčiau jų adresus“.

Praėjus kelioms dienoms, t. y. 2011-06-22, vykusio pokalbio metu D. K. teiraujasi D. R. , ar jis jai atsiuntė adresus pasiÅ«lymų iÅ¡siuntimui: „tu man atsiuntei tuos adresus, kur aÅ¡ galėčiau tuos pasiÅ«lymus iÅ¡siųst?“, į kÄ D. R. atsako: „aÅ¡ savo adresÄ permečiau, vienuoliktÄ valandÄ aÅ¡ susitiksiu su tuo žmogumi, jisai man dar duos. (...) o aÅ¡ jums persiųsiu tuos adresus.“ 2011-06-28 vykusio pokalbio metu D. K. informuoja D. R. , kad gavo įmonių duomenis: „aÅ¡ gavau dabar, kaip suprantu, va tÄ tu įmonę davei, kitÄ aÅ¡ dar turiu, tai aÅ¡ jums visiems trims siunčiu tas medžiagas“.

Praėjus dar kelioms dienoms, t. y. 2011-07-04, vykusio pokalbio metu D. K. sako D. R. , kad negavo jo ir kitų dviejų įmonių pasiÅ«lymų: „kažkodėl negavau nei iÅ¡ tavo įmonės, nei iÅ¡ tavo vienų draugų. Vieni parašė, kad iÅ¡vis neprekiauja tuo kažkuo, jie neįsikirto“. D. R. pasakius, kad iki vakaro viskÄ paruoÅ¡, D. K. jam sako: „kad ten žinok labai paprastai, nereik kažko ruoÅ¡t, reikia elementariai, kad į jÅ«sų pateiktÄ pasiÅ«lymÄ galim pasakyt, kad va tokia kaina ten kur...

AÅ¡ tau sakiau kokia kaina, ar ne?“, D. R. atsako: „AÅ¡ turiu tÄ kainÄ â€œ, po ko D. K. jam sako: „Turi, nu vat, kad kad galim pateikt ir viskas, o kitiems paraÅ¡yt kokiais, nežinau, dviem tÅ«kstančiais daugiau“. 2011-07-08 vykusio pokalbio metu D. K. teiraujasi D. R. „kaip, kaip ten sekasi dėl to „Smuvio“ tau?“, į kÄ D. R. atsako: „Tai jÅ«s turėjote gauti jau du pasiÅ«lymus mažiausiai.“ Po to D. K. aiÅ¡kinasi su D. R. , ar jis pasiÅ«lymÄ siuntė jai, ar į „A“.

D. R. pasakius, kad siuntė į „A“, D. K. sako D. R. : „Ai, tai tvarkoj, aÅ¡ einu pas jÄ pažiÅ«rėsiu, nes jinai man atostogų išėjus, tai va biÅ¡ki gaudomės mes taip“, o D. R. atsako: „AÅ¡ nusiunčiau praeitos savaitės pradžioje ir kiti dar atsiuntė vakar, ar kiek, nes aÅ¡ vakar buvau susitikęs, kad ten bÅ«tų viskas čiki“. Tuomet D. K. sako D. R. : „gerai, tai aÅ¡ pasiimsiu va kitÄ mergaitę, nueisim mes pažiÅ«rėt, nes man Å¡ita R. trepsi, kad jai nusiųst į LVPA“. 2011-08-17 vykusio pokalbio metu D.

R. sako D. K. : „AÅ¡ ten visas sutartėles iÅ¡siunčiau dėl „Smuvio“ (...) Dabar dėl SPA, tai aÅ¡ užklausiau M. vakar, ten reikia gamintojo modelius užraÅ¡yti, ane?“, į kÄ D. K. atsako: „mhm“. Vėliau Å¡io pokalbio metu D. R. sako D. K. : „Dabar dėl Ajurvedos man tiktai reikia pavadinimo, ar ne, tai M. sakė ieÅ¡kos“ (2013-04-08 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, t. 3, b. l. 181-187). Be to, ir gynybos iniciatyva liudytoja apeliacinės instancijos teisme apklausta UAB „A“ projekto administratore dirbusi R.

G. , kuri, pasak D. K. , jai pačiai nesikiÅ¡ant, organizavo ir kontroliavo pirkimus, nes turėjo patirties tokio pobÅ«džio projektuose, tokį nuteistosios aiÅ¡kinimÄ paneigė. Liudytoja R. G. parodė, kad jos darbo vieta buvo Vilniuje, o funkcijos apsiribojo dokumentų projektų rengimu. ParuoÅ¡tus dokumentų projektus ji elektroniniu paÅ¡tu pateikdavo D. K. arba vieÅ¡bučio administratorei, taip pat pagal jai elektroniniu paÅ¡tu pateiktus dokumentus teikė agentÅ«rai mokėjimo praÅ¡ymus, ataskaitas. Liudytoja patvirtino rengusi kai kuriuos dokumentus dėl audio/video aparatÅ«ros pirkimo, tačiau nurodė, kad pasiÅ«lymų tiekėjams nesiuntė ir net nežinojo, kam pasiÅ«lymai bus iÅ¡siųsti.

Ji gaudavo jau surinktus pasiÅ«lymus ir užpildydavo lentelę, kur reikėdavo suraÅ¡yti tiekėjų pavadinimus ir laimėjusio pasiÅ«lymo kainÄ . Byloje esantys Kauno teritorinės muitinės pateikti dokumentai, t. y. 2011-04-19 invoice Nr. DA110419LT ir 2011-06-10 importo deklaracija Nr.11LTPR2000IM0054E8, taip pat specialisto iÅ¡vada dėl UAB „A“ Å«kinės finansinės veiklos patvirtina, kad 2011-04-19 D. K. UAB „A“ vardu iÅ¡ įmonės Shenzhen Jifan Trade Co., LTD pirko įvairias prekes, įskaitant TV LED televizorius, 42“, kurių vieneto kaina 129,19 Lt, ir laikiklius televizoriui, kurių vieneto kaina 4,39 Lt, Å¡ios prekės muitinėje deklaruotos 2011-06-10 (t. 2, b. l. 112-133, 138-144, t. 9, b. l. 123-164). 2011-07-26 tris iÅ¡ Å¡ių televizorių ir tris iÅ¡ Å¡ių laikiklių televizoriui UAB „A“ pardavė UAB „C“ už 5 739 Lt be PVM (2011-07-26 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«ra (duomenys neskelbtini), t. 2, b. l. 158), o jau 2011-08-09 tuos pačius tris televizorius ir tris laikiklius UAB „A“ perpirko iÅ¡ UAB „C“ už 5 805 Lt be PVM (2011-07-27 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-09 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. (duomenys neskelbtini), t. 2, b. l. 171-175, t. 3, b. l. 101).

Taigi, „A“ priklausantis turtas – trys televizoriai su laikikliais iÅ¡ UAB „C“ buvo perpirktas už 5 404,26 Lt suma padidintÄ kainÄ . D. K. , ginčydama apygardos teismo nustatytÄ aplinkybę, kad Å¡iuo atveju pirmiau paminėtų trijų televizorių ir trijų laikiklių televizoriams kaina buhalteriniuose dokumentuose buvo nepagrįstai padidinta, teigė, jog Å¡iuo atveju reikia vertinti ne atskirus televizorius, o visÄ sistemÄ su jungiamaisiais elementais, kuri ir buvo perkama, tačiau toks nuteistosios aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja byloje esantiems duomenims.

Kaip matyti iÅ¡ 2011-07-21 kvietimų pateikti pasiÅ«lymÄ , adresuotų UAB „C“, UAB „I“ ir UAB „H“, taip pat UAB „A“ 2011-08-10 apklausos pažymos Nr. 545, juose nurodytas labai konkretus pirkimo objektas, t. y. 3 vienetai televizorių su sieniniais laikikliais, ne mažesnės nei 42“ įstrižainės, su HDMI jungtimi, ne mažesnės nei 1920*1080 rezoliucijos ir 2 vienetai audio aparatÅ«ros su mikÅ¡eriniu graso stiprintuvu (340W, 5 zonos), FM imtuvo moduliu, montuojamu į stiprintuvÄ , CD/MP3/USB grotuvu, transformatoriumi, garso reguliatoriumi su korpusiniais garsiakalbiais, APC Smart-UPS/1 500VA (t. 2, b. l. 28-32, 33-35).

Jokie darbai Å¡iuos dokumentuose nėra įvardinti. Tas pats pasakytina ir apie 2011-07-25 UAB „C“ komercinį pasiÅ«lymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio matyti, kad bendrovė siÅ«lo UAB „A“ 3 vnt. televizorių Samsung ST-42, kurių įstrižaine 42“, 3 vnt. televizoriui pritaikytų metalinių sieninių laikiklių, kurių bendra kaina 5 805 Lt be PVM, bei audio aparatÅ«rÄ (2 vnt.), kurios kaina 10 000 Lt be PVM (t. 2, b. l. 44-45). Jokie darbai Å¡iame pasiÅ«lyme taip pat nėra įvardinti.

Tai, be kita ko, atitinka ir kitų Å¡ioje apklausoje dalyvavusių bendrovių vadovų parodymus, jog pasiÅ«lymus jie teikė dėl kvietime nurodytų prekių – televizorių ir audio aparatÅ«ros. 2011-07-27 pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytoje tarp UAB „C“, atstovaujamos R. P. , ir UAB „A“, atstovaujamos D. K. , nurodyta, kad UAB „C“ įsipareigojo perduoti UAB „A“ audio ir televizijos sistemų įrangÄ , nurodytÄ sutarties priede – specifikacijoje ir atlikti Å¡ių „audio ir televizijų sistemų darbus“, tačiau jokie konkretÅ«s darbai sutartyje taip pat neįvardinti.

IÅ¡ Å¡ios sutarties priedo Nr. 1 „Prekių specifikacija pagal techninėje užduotyje nurodytas savybes bei jų reikÅ¡mes“ matyti, kad perduodamÄ Ä¯rangÄ sudaro audio aparatÅ«ra, 2 komplektai, vieno jų kaina 5 000 Lt, bendra kaina 10 000 Lt be PVM, ir 3 vnt. televizorių su laikikliais, kurių vieno kaina 1 935 Lt, o bendra kaina 5 805 Lt be PVM. Sutarties priede Nr. 2 „Darbų (prekių) perdavimo-priėmimo aktas“ pateikta tokia perduodamos įrangos ir darbų specifikacija: audio aparatÅ«ra PAM-340ADV-120, 2 komplektai, ir televizorius „Samsung“ su televizoriaus laikikliu ST-42, 3 vnt. (t. 2, b. l. 171-175).

Taigi, jokių konkrečių darbų šiuose dokumentuose taip pat nėra. Pažymėtina, kad ir liudytojas R. P. ikiteisminio tyrimo metu aiškiai nurodė, jog šiuo atveju vyko tik televizorių pirkimo-pardavimo dokumentų įforminimas. Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu šis liudytojas parodė, kad buvo atlikti ir įrangos montavimo darbai, tačiau tuo pačiu teigė, kad tai buvo instaliacijos, pridavimo, apmokymo darbai ir jie buvo išvardinti sutartyje. Šios aplinkybės, įvertinus tai, kad liudytojo R.

P. vadovaujama įmonė vieÅ¡butyje „B“ atliko daug įvairių darbų, susijusių su kompiuterinių, apsaugos sistemų instaliavimu, taip pat liudytojo D. R. parodymus, kad Smoovie TV sistema vieÅ¡butyje taip ir nebuvo įrengta, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad liudytojas R. P. , duodamas parodymus teisme, galėjo sÄ Å¾iningai suklysti ir supainioti sutartis. D. K. aiÅ¡kinimas, kad Smoovie TV sistemos kaina nebuvo padidinta, yra paneigtas tiek jau pirmiau aptartais liudytojų D. R. , R. P. parodymais bei byloje užfiksuotais D.

K. ir D. R. telefoniniais pokalbiais, tiek ir kitais 2013-04-08 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotais duomenimis, patvirtinančiais D. R. parodymus, kad Smoovie TV sistemos kaina D. K. nurodymu buvo dirbtinai padidinta, todėl pagal susitarimÄ didesnė dalis pinigų, kuriuos UAB „A“ permokėjo UAB „D“ už Å¡iÄ sistemÄ , buvo grÄ Å¾inta D. K. . Å tai, 2011-08-17 10.51 val. įvykusio pokalbio metu D. K. sako: „o aÅ¡ manau, kad dėl „Smuvio“ jau galima bus daryt, aÅ¡ net ir pavedimÄ tuoj galėsiu daryt, nes jau skaitom, kad kaip ir yra tas“, į kÄ D.

R. atsako: „(...) supratau, nes aÅ¡ sutartį jau suforminau dėl smuvio praeitÄ savaitę ir ten aktus paraÅ¡iau ir...“. Tuomet D. K. sako: „nu tai gerai, tai tada žinok, Å¡ia savaitę ir apsimokam, ir sudėliojam viskÄ , gerai“. Po to vykstančio pokalbio apie kitus pirkimus metu D. R. vėl grįžta prie Smoovie TV sistemos pirkimo ir sako: „Tai kai įplauks viskas, tai man reikės trijų dienų (...) po trijų dienų aÅ¡ pas jus tada su diplomatu atvažiuoju“. TÄ pačiÄ dienÄ 12.00 val.

D. K. siunčia žinutę D. R. , kad „pavedimas už Smoovie jau padarytas“. Maždaug po valandos, t. y. 13:06 val., D. K. skambina D. R. , kuris jai sako: „D., aÅ¡ pas jus rytoj noriu atvažiuot apie kokiÄ septintÄ vakaro“, į kÄ D. K. atsako: „PraÅ¡au, laukiu.“ SekančiÄ dienÄ , t. y. 2011-08-18, 17.18 val. D. K. skambina D. R. ir teiraujasi, ar jis Å¡iandien atvažiuos. D. R. jai sako, kad vėluos, bet „pas mane viskas yra, Å¡iandien viskÄ susitvarkęs, tai atvažiuosim susiskaičiuosim, gerai“, į kÄ D.

K. atsako „Gerai, tvarkoj“ (3 tomas, b.l. 181-187). Taigi, esant tokių aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog D. K. audio/video aparatÅ«ros, t. y. televizorių su laikikliais, pirkimÄ organizavo ir vykdė iÅ¡ anksto parinkdama bendrovę pirkimo laimėtojÄ , kuriai pardavė UAB „A“ priklausančius tris televizorius su laikikliais žymiai didesnėmis kainomis, nei bendrovė pati už jas buvo sumokėjusi. Po to pagal numatytÄ nusikalstamÄ planÄ sudarė sÄ lygas jos organizuotame pirkime apklausos bÅ«du laimėti UAB „C“, iÅ¡ kurios nupirko tuos pačius tris televizorius su laikikliais ir tokiu bÅ«du buhalteriniuose dokumentuose nepagrįstai padidino Å¡io įgyjamo turto kainÄ 5 404, 26 Lt suma.

Taip pat, kad D. K. , nurodydama Smoovie TV sistemos pirkime besiruoÅ¡iančios dalyvauti bendrovės „D“ direktoriui D. R. padidinti jo siÅ«lomÄ faktinę Smoovie TV sistemos kainÄ nuo 10 000 Lt be PVM iki 61 900 Lt be PVM, buhalteriniuose dokumentuose Å¡io įgyjamo turto kainÄ nepagrįstai padidino 51 900 Lt suma. Pateikdama LVPA neteisingus duomenis apie minėto turto įgijimui patirtas iÅ¡laidas ir praÅ¡ydama Å¡ias iÅ¡laidas pripažinti projekto iÅ¡laidomis, D. K. klaidino LVPA dėl teisės gauti pusės Å¡ių iÅ¡laidų, t. y. 2 702,13 Lt ir 25 950 Lt, kompensavimÄ , taigi, siekė apgaule UAB „A“ naudai užvaldyti Å¡ias LVPA administruojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšas.

Byloje surinkti, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti ir skundžiamame nuosprendyje, taip pat Å¡iame teisėjų kolegijos nuosprendyje aptarti vienas kitÄ papildantys įrodymai patvirtina, kad analogiÅ¡ku televizorių su laikikliais pirkimui bÅ«du buvo organizuotas ir atliktas SPA centro įrangos, t. y. trijų masažinių stalų bei trijų Å¡irodaros stovų pirkimas. D. K. iÅ¡ anksto parinko pirkimo laimėtojÄ â€“ D. R. vadovaujamÄ UAB „D“, pardavė Å¡iai bendrovei UAB „A“ priklausančius tris masažinius stalus ir tris Å¡irodaros stovus už 59 670 Lt be PVM (2011-08-20 PVM sÄ skaita faktÅ«ra (duomenys neskelbtini), t. 2, b. l. 159).

Po to pagal numatytÄ nusikalstamÄ planÄ sudarė sÄ lygas jos organizuotame pirkime apklausos bÅ«du dėl SPA centro įrangos pirkimo laimėti minėtai D. R. vadovaujamai bendrovei, iÅ¡ kurios, sudariusi sutartį, nupirko tuos pačius tris masažinius stalus ir tris Å¡irodaros stovus už 60 000 Lt be PVM (2011-08-22 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), t. 2, b. l. 160-163, 2011-08-25 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra (duomenys neskelbtini), t. 3, b. l. 77). Apygardos teismas trijų masažinių stalų ir trijų Å¡irodaros stovų su priedais pirkimÄ iÅ¡ kaltinimo D.

K. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį paÅ¡alino, konstatavęs, kad tyrimo metu nebuvo tiksliai nustatyta ir nebėra galimybės nustatyti tikslios kainos, už kuriÄ UAB „A“ šį turtÄ Ä¯sigijo, atitinkamai nėra galimybės apskaičiuoti pirkimo ir pardavimo skirtumÄ . TokiÄ savo iÅ¡vadÄ teismas grindė iÅ¡ esmės tik tuo, kad UAB „A“ apskaitoje nebuvo fiksuotas masažinių stalų ir Å¡irodaros stovų įsigijimas, t. y. nefiksuota tokio turto įsigijimo data, vertė, nusidėvėjimas ir likutinė vertė 2011-08-20 įforminto pardavimo datai, o D.

K. parodė, kad šį turtÄ pardavė už tiek, už kiek pirko, turto kainÄ padidina transportavimo iÅ¡laidos, be to, Å¡i prekė yra specifinė, prie stalų yra ir kitos sudedamosios dalys. Taip pat teismas nuosprendyje pažymėjo, kad nėra aiÅ¡ku, ar byloje esančiame 2013-11-12 apžiÅ«ros protokole užfiksuotos ir liudytojos E. K. apklausos metu nurodytos prekės buvo įgytos bÅ«tent pagal 2011-08-25 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju nėra galimybės nustatyti tikrÄ jÄ trijų masažinių stalų ir trijų Å¡irodaros stovų bei jų priedų kainÄ , už kuriÄ dar iki SPA centro įrangos pirkimo juos įsigijo UAB „A“, nėra pagrįsta iÅ¡samiu visų Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Apygardos teismas nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad masažinių stalų ir Å¡irodaros stovų įsigijimas iki 2011-08-20 įforminto jų pardavimo UAB „A“ apskaitoje nebuvo fiksuotas. Å i aplinkybe nustatyta specialisto iÅ¡vada. Tačiau, remdamasis vien Å¡ia aplinkybe, apygardos teismas neįvertino, kad minėtų prekių įsigijimo kainÄ patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, be kita ko, apraÅ¡yti ir skundžiamame nuosprendyje. Visų pirma, kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vados dėl UAB „A“ Å«kinės finansinės veiklos, o taip pat specialistės I.

Karkauskienės paaiÅ¡kinimų apeliacinės instancijos teisme, specialistei tyrimo metu nustačius, jog UAB „A“ apskaitoje masažinių stalų ir Å¡irodaros stovų įsigijimas iki 2011-08-20 įforminto jų pardavimo nebuvo fiksuotas, buvo kreiptasi į UAB „A“ su praÅ¡ymu pateikti duomenis, iÅ¡ kur įsigytos prekės, kurias UAB „A“ pardavė UAB „D“. Tuomet UAB „A“ pateikė tyrimui dvi PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, t. y. 2009-04-02 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) ir 2009-04-02 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini), patvirtinančias, kad UAB „A“, atstovaujama D.

K. , iÅ¡ UAB „E“, atstovaujamos E. K. , įsigijo įvairių prekių, už kurias, įskaitant jų transportavimo iÅ¡laidas, sumokėjo atitinkamai 95 454 Lt be PVM ir 61 100 Lt be PVM (t. 11, b. l. 135, 136). Be to, bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas kreipėsi į UAB „A“, reikalaudamas sudaryti sÄ lygas apžiÅ«rėti UAB „A“ pagal 2011-08-25 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) įsigytas prekes (t. 2, b. l. 85). Vykdant šį reikalavimÄ , UAB „A“ atstovė, vieÅ¡bučio direktorė Do.

K. parodė UAB „A“ SPA centro patalpose esančias dvi medines ovalo formos vonias, tris masažinius raižyto medžio oda aptrauktus stalus, tris medinius Å¡irodaros stovus su aliejaus talpyklomis, dvi talpas ant ratukų, 7 geltonos spalvos varinius indus, du stovus, ant kurių uždėti du indai su Å¡aukÅ¡tais, taip pat greta jų stovinčius du metalinius indus. ApžiÅ«ros metu visi Å¡ie daiktai buvo nufotografuoti, fotolentelė pridėta prie 2013-11-12 apžiÅ«ros protokolo (t. 2, b. l. 75-84). Taigi, apygardos teismo argumentas, kad Å¡iuo atveju neaiÅ¡ku, ar 2013-11-12 apžiÅ«ros protokole užfiksuotos tos pačios prekės, kurias UAB „A“ įsigijo iÅ¡ UAB „D“ pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini), prieÅ¡tarauja bylos medžiagai.

IÅ¡ bylos duomenų taip pat matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja buvo apklausta UAB „E“ direktorė E. K. , kuri parodė, kad nuo 2007 m. bendradarbiavo su UAB „A“, besiruoÅ¡iančia steigti Ajurvedos centrÄ , 2008 m. bendrovės direktorė D. K. užsakė pas juos Å¡iam centrui skirtÄ Ä¯rangÄ , jos vyras pirkti Å¡ios įrangos vyko į IndijÄ . Apklausos metu liudytojai pateikus fotolenteles prie jau minėto 2013-11-12 apžiÅ«ros protokolo bei UAB „E“ 2009-04-02 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), E. K. parodė, kad fotolentelėse prie apžiÅ«ros protokolo užfiksuotos prekės, nurodytos 2009-04-02 PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje (duomenys neskelbtini), t. y. elektrinis boileris (2 vnt., 2 punktas), Dhara stovas (3 vnt., 4 punktas), Dhara indas (3 vnt., 5 punktas), Dhroni stalas (1 vnt., 6 punktas), Dhroni stalas (virÅ¡us) (1 vnt., 7 punktas), stalo paminkÅ¡tinimas (3 vnt., 9 punktas), stalas su durelėmis (2 vnt., 10 punktas), Dhroni stalas (virÅ¡us) (2 vnt., 11 punktas), pančakarma aksesuarai (1 vnt., 12 punktas), aliejaus Å¡ildytuvas (3 vnt., 13 punktas), laipteliai (3 vnt., 16 punktas).

Dar nuotraukose matomi keturi variniai indai, jų nei vienoje iÅ¡ sÄ skaitų faktÅ«rų nėra, tačiau gali bÅ«ti, kad Indijoje jų buvo įdėta daugiau. Taip pat nuotraukose užfiksuotos dvi pirties kėdės (fotolentelėje įvardintos stovais) su variniais indais ir Å¡aukÅ¡tais, jos, kaip ir Å¡alia esantys temperatÅ«ros matuokliai, priklauso prie medinės pirties (sÄ skaitos faktÅ«ros 1 punktas „Medinė pirtis“) ir yra nurodyti sÄ skaitos faktÅ«ros 3 punkte. Å alia pirties kėdžių esantys du indai yra iÅ¡ kitų įrangos rinkinių, sÄ skaitose faktÅ«rose jie atskirai nepažymėti.

Medinių vonių UAB „E“ UAB „A“ nepardavė, tai nėra jų prekės (t. 2, b. l. 88-89). Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojos E. K. nepavyko, nes bylos nagrinėjimo metu ji gyveno užsienyje. Apklausta apeliacinės instancijos teisme liudytoja E. K. parodė, kad su D. K. susipažino, kai vieÅ¡butyje „B“ buvo planuojama plėsti SPA zonÄ . Su D. K. dalinosi patirtimi, pastarajai reikėjo jų konsultacijų, taip pat paslaugų perkant įrangÄ . Ji buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, apklausoje jos klausė apie tai, kaip buvo užsakytos ir pirktos prekės, rodė prekių nuotraukas ir jai reikėjo atpažinti, ar tos prekės pirktos iÅ¡ jų, ar ne.

Jai parodytose nuotraukose buvo užfiksuotos tos pačios prekės, kurias jos bendrovė „E“ pirko ir po to pardavė bei pristatė UAB „A“. Ji Å¡ias prekes atpažino, iÅ¡skyrus vienÄ prekę – medines vonias, jų „E“ UAB „A“ nepardavė. Taigi, tiek pirmiau aptarti liudytojos E. K. parodymai, tiek 2013-11-12 apžiÅ«ros protokolas bei minėta 2009-04-02 PVM sÄ skaita faktÅ«ra (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad UAB „A“ 3 masažinius stalus bei jų priedus ir 3 Å¡irodaros stovus bei jų priedus 2009-04-02 iÅ¡ UAB „E“ pirko už 35 488 Lt be PVM (PVM sÄ skaitos faktÅ«ros 2, 4, 5, 6, 7, 9, 11, 12, 13, 16 punktai). 2009-04-02 PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje (duomenys neskelbtini) užfiksuoti duomenys patvirtina D.

K. parodymus, kad įsigydama minėtÄ turtÄ , UAB „A“ apmokėjo ir jo transportavimo iÅ¡laidas. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros 20 punkte nurodyta, kad už prekių transportavimÄ UAB „A“ sumokėjo 4 800 Lt be PVM. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad Å¡iuo atveju UAB „A“, įsigydama minėtus masažo stalus ir Å¡irodaros stovus su priedais, iÅ¡ viso patyrė ne 35 488 Lt, kaip nurodyta kaltinime, bet 40 288 Lt iÅ¡laidų. Taigi, prieÅ¡ingai nei skundžiamame nuosprendyje konstatavo apygardos teismas, Å¡iuo atveju kaina, kuriÄ UAB „A“ sumokėjo 2009-04-02 įsigydama turtÄ â€“ tris masažinius stalus su priedais ir tris Å¡irodaros stovus su priedais, įskaitant ir jų transportavimo iÅ¡laidas, yra aiÅ¡ki, nustatyta objektyviais bylos duomenimis.

Byloje nustatyta, kad pripažinusi iÅ¡ anksto pasirinktÄ D. R. vadovaujamÄ UAB „D“ pirkimo laimėtoja, D. K. pardavė Å¡iai bendrovei pirmiau minėtus UAB „A“ priklausančius tris masažinius stalus ir tris Å¡irodaros stovus su priedais už 59 670 Lt be PVM (2011-08-20 PVM sÄ skaita faktÅ«ra (duomenys neskelbtini), t. 2, b. l. 159), po ko pagal numatytÄ nusikalstamÄ planÄ sudarė sÄ lygas jos organizuotame pirkime apklausos bÅ«du dėl SPA centro įrangos pirkimo Å¡iai bendrovei laimėti ir iÅ¡ jos, sudariusi sutartį, nupirko tuos pačius tris masažinius stalus ir tris Å¡irodaros stovus su priedais už 60 000 Lt be PVM (2011-08-22 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), t. 2, b. l. 160-163, 2011-08-25 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra (duomenys neskelbtini), t. 3, b. l. 77).

Taigi, Å¡iuo atveju įgyjamo turto buhalterinę vertę D. K. padidino 19 712 Lt suma. Pateikdama LVPA neteisingus duomenis apie minėto turto įgijimui patirtas iÅ¡laidas ir praÅ¡ydama Å¡ias iÅ¡laidas pripažinti projekto iÅ¡laidomis, D. K. klaidino LVPA dėl teisės gauti pusės Å¡ių iÅ¡laidų, t. y. 9 856 Lt, kompensavimÄ , taigi, apgaule siekė užvaldyti dar 9 856 Lt (2 854,49 Eur) LVPA administruojamų Europos regioninės plėtros fondo lėšų. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad SPA centro įrangos, t. y. 3 masažinių stalų su priedais ir 3 Å¡irodaros stovų su priedais, pirkimas iÅ¡ kaltinimo D.

K. paÅ¡alintas nepagrįstai, byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad D. K. siekė apgaule UAB „A“ naudai užvaldyti iÅ¡ viso 38 508,13 Lt (10 283,86 Eur). Esant pirmiau aptartų vienas kitÄ papildančių įrodymų, apie kuriuos nutylima gynėjo apeliaciniame skunde, visetui, aplinkybės, kad tam tikras technines funkcijas Å¡iuose pirkimuose atliko (rengė dokumentų projektus, siuntė kvietimus įmonėms ir t. t.) ne betarpiÅ¡kai D. K. , bet kiti UAB „A“ darbuotojai, kad muitinėje iÅ¡ Kinijos transportuotus televizorius ir jų laikiklius UAB „A“ atstovo įgaliotas deklaravo muitinės tarpininkas, UAB „Tarpa“ direktorius A.

K. , ar kad 2011-07-26 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ dėl televizorių pardavimo UAB „C“ pasirašė ne pati D. K. , o galimai UAB „A“ buhalterė V. S. , kaip ir gynėjo akcentuojami pasiÅ«lymus pirkimams teikusių, bet pirkimų nelaimėjusių bendrovių vadovų, be kita ko, neabejotinai suinteresuotų apginti gerÄ savo įmonės vardÄ , parodymai, kad jų pasiÅ«lymuose buvo nurodytos realios, pagal jų bendrovėse nustatytÄ kainodarÄ sudarytos kainos, UAB „A“ vykdytų pirkimų neteisėtumo, LVPA klaidinimo bei D.

K. vaidmens Å¡iame procese niekaip nepaneigia.Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nebuvo tirtos aplinkybės, kas Kinijoje nupirko tris televizorius, tačiau teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad jau minėtoje Kauno teritorinės muitinės pateiktoje faktÅ«roje, t. y. invoice Nr. DA110419LT, pirkėju įraÅ¡ytas ne kas kitas o UAB „A“ atstovė D. K. . Be to, jau minėta, pastaroji, apklausta apeliacinės instancijos teisme patvirtino vykusi į KinijÄ ir ten pirkusi televizorius, tik dokumentus įformino ne ji, bet kiti darbuotojai (t. 19, b. l. 50-52).

Nepagrįstas nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad D. K. veiksmai, pateikiant LVPA neteisingus duomenis apie turto įgijimui patirtas iÅ¡laidas ir taip klaidinant LVPA dėl UAB „A“ teisės gauti pusės Å¡ių iÅ¡laidų kompensavimÄ , turėtų bÅ«ti vertinami ne kaip sukčiavimas, numatytas BK 182 straipsnyje, bet kaip kreditinis sukčiavimas (BK 207 straipsnio 1 dalis). Apeliantas teisingai pažymi, kad Å¡iuo atveju visos prekės, t. y. televizoriai su laikikliais, masažiniai stalai, Å¡irodaros stovai, Smoovie TV sistema, buvo realiai nupirktos.

Kita vertus, D. K. kreipėsi į LVPA, praÅ¡ydama pripažinti projekto iÅ¡laidomis ir atitinkamai dalį jų kompensuoti, ne realiai Å¡ioms prekėms įsigyti bÅ«tinas ir patirtas iÅ¡laidas, bet iÅ¡laidas, kurios jai pačiai veikiant pagal iÅ¡ anksto sukurtÄ nusikalstamÄ planÄ , buhalteriniuose dokumentuose buvo dirbtinai padidintos. Tokių duomenų, kad Å¡iuo atveju LVPA skirtas finansavimas bÅ«tų nepakankamas vykdomam projektui įgyvendinti ir dėl to D. K. bÅ«tų buvusi priversta imtis apgaulės ir taip gauti daugiau lėšų Å¡iam projektui, ar kitų duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad tokiu bÅ«du pavykus gauti nepatirtų iÅ¡laidų kompensavimÄ D.

K. bÅ«tų planavusi Å¡ias lėšas panaudoti projekto įgyvendinimui, byloje nėra. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių nenurodė ir pati nuteistoji. PrieÅ¡ingai, viso proceso metu ji įrodinėjo, kad LVPA pateiktuose dokumentuose buvo nurodytos realiai turto įsigijimui patirtos iÅ¡laidos, kas tik dar kartÄ patvirtina, kad Å¡iuo atveju D. K. tyčia buvo nukreipta į nepagrįstÄ praturtėjimÄ , siekiant turtinės naudos UAB „A“. Taigi, kvalifikuoti D. K. veiksmus kaip kreditinį sukčiavimÄ nebuvo ir nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad D. K. siekė užvaldyti turtÄ , kurio vertė virÅ¡ija 250 MGL, jos nusikalstama veika, nutrÅ«kusi pasikėsinimo stadijoje, LVPA sustabdžius paramos iÅ¡mokėjimÄ , kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį.Nustatytomis aplinkybėmis organizuodama televizorių su laikikliais ir masažinių stalų bei Å¡irodaros stovų pirkimus apklausos bÅ«du, t. y. iÅ¡ anksto parinkdama bendroves pirkimo laimėtojas ir sudarydama joms sÄ lygas laimėti pirkimus, pati parduodama Å¡ioms bendrovėms pirkime praÅ¡omÄ patiekti turtÄ , priklausantį UAB „A“, o po to tÄ patį turtÄ perpirkdama UAB „A“ vardu, tačiau jau žymiai didesnėmis kainomis, nei Å¡is turtas jos vadovaujamos bendrovės vardu buvo įgytas, tokiu bÅ«du buhalteriniuose dokumentuose nepagrįstai padidindama įgyjamo turto kainÄ , D.

K. neabejotinai pažeidė Pirkimų vykdymo ir priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o reikalavimus projekto vykdytojui, o bÅ«tent: vadovaujantis Å¡iame apraÅ¡e nustatytais reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančiÄ Ä¯sigyti projekto vykdytojui reikalingų prekių, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (3 punktas), užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedÅ«ras, nustatant laimėtojÄ ir vykdant pirkimo sutarties reikalavimus, bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (4 punktas), užtikrinti kuo didesnį tiekėjų varžymÄ si ir pirkimo rezultatÄ â€“ įsigytų prekių kainos nevirÅ¡ytų analogiÅ¡kų prekių vidutinių rinkos kainų (5 punktas), visiems tiekėjams taikyti vienodus reikalavimus ir kriterijus, suteikti vienodas galimybes ir pateikti vienodÄ informacijÄ (26 punktas).

Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad šiuo atveju D. K. veiksmai, jei ši ir padarė tokius pažeidimus, neapgrįstai kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nes D. K. nėra šio nusikaltimo subjektas, t. y. valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, ir savo veiksmais negalėjo sukelti jai inkriminuotų šiame baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių – didelės neturtinės žalos valstybei. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad gynėjo nurodyti Vilniaus ir Panevėžio apygardų teismų sprendimai buvo priimti bylose, kurios savo aplinkybėmis iš esmės skiriasi nuo šioje byloje nagrinėjamų aplinkybių, jau nekalbant apie tai, kad vienoje jų buvo sprendžiamas Vilniaus apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tarnautojų, o kitoje banko valdytojo atsakomybės pagal BK 228 straipsnį klausimai.

Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad, vadovaujantis BK 230 straipsnio 3 dalimi valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu laikomas ne tik toks asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas privačiajame juridiniame asmenyje ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba teikia vieÅ¡Ä sias paslaugas, bet ir toks asmuo, kuris turi teisę veikti Å¡io juridinio asmens vardu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, įskaitant apelianto minimÄ nutartį, priimtÄ baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014, taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad administraciniai įgaliojimai BK 230 straipsnio 3 dalies prasme apima ne tik vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus, bet taip pat ir fizinio asmens įgaliojimus, kuriais užtikrinama juridinio asmens savarankiÅ¡ka veikla, kad jis galėtų tinkamai atlikti savo funkcijas.

Administracinių įgaliojimų turėjimas pagal BK 230 straipsnio 3 dalį iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tai, kad asmuo, dirbdamas juridiniame asmenyje ar versdamasis profesine veikla, turi tam tikrus įgaliojimus jam nepavaldiems asmenims ar kitokius administracinius įgaliojimus, susijusius su vieÅ¡ojo administravimo veikla. Tokiais įgaliojimais gali bÅ«ti ir tie įgaliojimai, kurie padeda užtikrinti juridinio asmens savarankiÅ¡kÄ veiklÄ (struktÅ«ros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių iÅ¡teklių valdymas), kad jis galėtų tinkamai atlikti savo funkcijas.

Paprastai Å¡ie įgaliojimai susiję su tuo, kad asmuo turi teisę veikti juridinio asmens vardu. Teisė veikti juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tai, kad fizinis asmuo turi įgaliojimus spręsti klausimus, susijusius su juridinio asmens veikla, santykiais su trečiaisiais asmenimis (sudaryti sandorius, atlikti kitokius teisinę reikÅ¡mę turinčius veiksmus, sukuriančius, keičiančius ar naikinančius juridinio asmens teises ir pareigas). Å i teisė taip pat gali apimti tiek kompetencijÄ spręsti juridinio asmens struktÅ«ros, personalo klausimus (priimti ir atleisti darbuotojus, apibrėžti jų funkcijas, nustatyti atlyginimo už darbÄ , įskaitant darbuotojų skatinimo priemones, sistemÄ , skirti drausmines nuobaudas darbuotojams ir pan.), tiek klausimus, susijusius su juridinio asmens veiklos strategija, tiek finansų valdymo klausimais.

Teisė veikti juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu paprastai siejama su atitinkamo fizinio asmens vadovaujančiomis pareigomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Å¡ioje nutartyje taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad sprendžiant klausimÄ dėl to, ar asmuo BK 230 straipsnio prasme laikytinas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, bÅ«ti nustatyta, kad tokia asmens veikla yra susijusi su vieÅ¡ojo intereso užtikrinimu ir Å¡ios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pvz., piktnaudžiaujant savo padėtimi, virÅ¡ijant suteiktus įgaliojimus) reikÅ¡tų vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ .

VieÅ¡uoju interesu yra laikytinas teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, atspindintis ir iÅ¡reiÅ¡kiantis pamatines visuomenės vertybes, kurias paprastai įtvirtina ir saugo Konstitucija. KiekvienÄ kart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas vieÅ¡uoju, bÅ«tina nustatyti aplinkybę, kad nepatenkinus tam tikro asmens, grupės asmenų intereso, bÅ«tų pažeistos esminės Å¡ių asmenų teisės ir laisvės, Konstitucijoje įtvirtintos ir jos saugomos vertybės (pvz., asmens teisė į nuosavybę ir jos neliečiamumas, asmens, jo turto apsauga nuo nusikalstamų kėsinimųsi ir kitų teisės pažeidimų, asmens teisė į gynybÄ , teisingÄ , neÅ¡aliÅ¡kÄ procesÄ ).

Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymÄ vieÅ¡ieji interesai – tai visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys dirbantys valstybės tarnyboje, visus sprendimus priimtų neÅ¡aliÅ¡kai ir teisingai (2 straipsnio 3 dalis). VieÅ¡uosius interesus gali įgyvendinti ne tik asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, bet ir asmenys, dirbantys privačiuose juridiniuose asmenyse ar užsiimantys profesine veikla. Taigi, vieÅ¡ieji interesai, kaip įstatymo saugoma vertybė, gali bÅ«ti suprantami ir kaip visuomenės suinteresuotumas, kad ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti vieÅ¡ojo ar net privataus sektorių darbuotojai, įgalioti spręsti įvairius visuomenei svarbius klausimus (valstybės tarnautojui prilyginti asmenys) darytų tai neÅ¡aliÅ¡kai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta ir tai, kad didelės žalos požymis, bÅ«tinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į žalos pobÅ«dį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laikÄ , trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbÄ ir pan. Kitokio, t. y. neturtinio pobÅ«džio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243/2014).

Å iuo atveju byloje nustatyta, kad D. K. ėjo UAB „A“ generalinės direktorės pareigas, taigi, kaip aukščiausias pareigas bendrovėje užimantis asmuo, turėjo atitinkamus įgaliojimus, t. y. teisę veikti Å¡ios bendrovės vardu (spręsti klausimus, susijusius su bendrovės veikla, jos strategija, struktÅ«ra, finansų valdymu, personalu, santykiais su trečiaisiais asmenimis ir kt.). Be to, jau minėta, kad UAB „A“ 2010-09-23 finansavimo ir administravimo sutarties pagrindu vykdė projektÄ â€žSpa, konferencijų salės ir turistinės klasės apgyvendinimo paslaugų infrastruktÅ«ros įrengimas UAB „A“, finansuojamÄ iÅ¡ Europos SÄ jungos regioninės plėtros fondo lėšų.

Taigi, D. K. , kaip UAB „A“ vadovės, ir kaip Å¡ios bendrovės pirkimų komisijos pirmininkės ir projektų vadovės, turinčios administracinius įgaliojimus atlikti pirkimus minėtame projekte, veikla, prieÅ¡ingai nei teigiama gynėjo apeliaciniame skunde, buvo susijusi su teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų veiksmų, kuriais buvo užtikrinamas vieÅ¡asis interesas – kad pirkimai projektuose, kuriems skiriamos valstybės ir (ar) Europos SÄ jungos struktÅ«rinės paramos lėšos, bÅ«tų vykdomi vadovaujantis skaidrumo, teisėtumo, sÄ Å¾iningos konkurencijos, racionalaus lėšų panaudojimo ir kt. principais.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad paminėti principų užtikrinimas yra svarbus ne tik skirstant Europos SÄ jungos struktÅ«rinės paramos lėšas, bet ir jas įsisavinant, nes neskaidrÅ«s procesai Å¡ioje srityje taip pat sumažina galimybes gauti Europos SÄ jungos lėšų bÅ«tiniems projektams įgyvendinti. Esant tokioms aplinkybėms, pagrįsta apygardos teismo iÅ¡vada, kad D. K. atitinka BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo specialaus subjekto – valstybės tarnautojui prilyginto asmens požymius, o nustatyti tyčiniai nuteistosios veiksmai, siekiant turtinės naudos vadovaujamai bendrovei, buvo neteisėti, prieÅ¡taraujantys jos, kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens, veiklos esmei ir turiniui.

Nors Å¡ie D. K. tyčiniai neteisėti veiksmai truko neilgai, tačiau pastaroji, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, padarė kitÄ nusikaltimÄ â€“ apgaule kėsinosi užvaldyti svetimas LVPA administruojamas Europos SÄ jungos regioninės plėtros fondo lėšas. Tuo ji neabejotinai parodė nepagarbÄ Lietuvos Respublikos įstatymams, pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų virÅ¡enybės, teisėtumo principus, sumenkino Lietuvos Respublikos prestiÅ¾Ä jai pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, kurdama savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemÄ .

Todėl Å¡iuo atveju apygardos teismas pagrįstai pripažino D. K. piktnaudžiavimÄ tarnyba didele žala Lietuvos valstybei. Juolab, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes D. K. , piktnaudžiaudama tarnyba, padarė sunkų nusikaltimÄ nuosavybei – pasikėsino apgaule užvaldyti didelės vertės svetimÄ turtÄ . Teisėjų kolegija pritaria nuteistosios D. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentui, kad Å¡iuo atveju kaltinime D. K. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nepagrįstai inkriminuotas Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimas (konkrečios įstatymo nuostatos kaltinime neįvardintos).

Kaip jau minėta, pirkimus nuteistoji privalėjo vykdyti vadovaujantis Pirkimų vykdymo ir priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o nuostatomis, bÅ«tent Å¡io teisės akto nuostatas ji pažeidė, todėl Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimas iÅ¡ D. K. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį pareikÅ¡to kaltinimo Å¡alinamas. Kita vertus, vien tai, kad D. K. tyčiniais veiksmais pažeidė ne įstatymo, o poįstatyminio teisės akto, reglamentuojančio jos, kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens, veiklÄ , nuostatas, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, jos baudžiamosios atsakomybės už piktnaudžiavimÄ tarnyba pagrįstumo nepaneigia.

Taip pat nėra jokio pagrindo sutikti su nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentu, kad Å¡iuo atveju yra kilęs tik administracinis ginčas, kuris buvo iÅ¡spręstas administracine tarka, Lietuvos Respublikos Å«kio ministrui 2014-11-26 įsakymu Nr. 4-859 nutraukus 2010-09-23 finansavimo ir administravimo sutartį ir įpareigojus UAB „A“ grÄ Å¾inti jai projekto vykdymui iÅ¡mokėtas lėšas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad:D. K. , bÅ«dama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – UAB „A“), generaline direktore, turinčia teisę veikti UAB „A“ vardu, bei 2010-11-02 UAB „A“ direktorės įsakymu Nr.10/11/02 sudarytos UAB „A“ pirkimų komisijos pirmininke ir projektų vadove, turinčia administracinius įgaliojimus atlikti SPA, konferencijų salės ir turistinės klasės apgyvendinimo paslaugų infrastruktÅ«ros įrengimo darbų, finansuojamų iÅ¡ Europos SÄ jungos struktÅ«rinės paramos, pirkimÄ pagal 2010-09-23 UAB „A“ ir VÅ¡Ä® Lietuvos Verslo paramos agentÅ«ros finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP3-1.3-ŪM-06-K-02-075 (toliau – 2010-09-23 finansavimo ir administravimo sutartis) UAB „A“ vykdomame projekte, laikotarpyje nuo 2011 m. liepos mėnesio iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio, piktnaudžiavo tarnyba, siekdama turtinės naudos UAB „A“ – užvaldyti svetimas VÅ¡Ä® Lietuvos verslo paramos agentÅ«ros (toliau – LVPA) administruojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšas, o bÅ«tent: sutinkamai su 2010-09-23 finansavimo ir administravimo sutarties 8.4 punktu privalėdama pirkimus organizuoti vadovaujantis Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymÄ , pirkimų vykdymo ir priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2008-06-11 įsakymu Nr. 1K-212, pažeisdama Å¡io apraÅ¡o 3, 4, 5, 26 punkto reikalavimus pardavė UAB „A“ priklausančias prekes žymiai padidintomis kainomis iÅ¡ anksto jos neteisėtai parinktoms laimėti pirkimuose apklausos bÅ«du bendrovėms, po ko Å¡ioms bendrovėms pagal numatytÄ nusikalstamÄ planÄ sudarė sÄ lygas laimėti pirkime „Dėl SPA, konferencijų salės ir turistinės klasės apgyvendinimo paslaugų infrastruktÅ«ros įrengimo darbų pirkimo“.

Vėliau, atstovaudama UAB „A“ kaip projektų vadovė, pasirašė pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias nupirko tas pačias, prieÅ¡ kelias ar keliolika dienų parduotas UAB „A“ priklausiusias prekes, tokiu bÅ«du padidindama jų kainÄ ir vėliau, pateikdama LVPA sÄ skaitas faktÅ«ras, patvirtinančias didesnę nei realiai buvusi prekės kainÄ , tokiu bÅ«du kėsinosi apgaule užvaldyti svetimas LVPA administruojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšas, tačiau jų neužvaldė LVPA sustabdžius praÅ¡ymų nagrinėjimÄ , t. y.

D. K. UAB „A“ vardu pagal 2011-04-19 Invoice Nr. DA110419LT Kinijoje iÅ¡ firmos Shenzhen Jifan Trade Co3 įgijusi televizorius, kurio vieneto kaina 129,19 Lt, su laikikliais, kurio vieneto kaina 4,39 Lt (3 vienetų bendra kaina 400,74 Lt) ir juos, transportavus į LietuvÄ , deklaravusi 2011-06-10 importo deklaracijoje Nr.11LTPR2000IM0054E8, vėliau minėtas prekes atgabenusi ir laikiusi UAB „A“ vieÅ¡bučio „B“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tikslu apgaule UAB „A“ naudai užvaldyti svetimas LVPA administruojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšas, pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ su UAB „C“ direktoriumi R.

P. iÅ¡rašė UAB „A“ vardu 2011-07-26 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini), remiantis kuria jos vadovaujama bendrovė pardavė 3 televizorius su laikikliais UAB „C“ už 5 739 Lt be PVM. Po to, piktnaudžiaudama pareigomis, sudarė sÄ lygas jos organizuotame pirkime apklausos bÅ«du dėl audio/video aparatÅ«ros pirkimo, įgyvendinant projektÄ pagal 2010-09-23 finansavimo ir administravimo sutartį, laimėti UAB „C“ ir, Å¡iÄ bendrovę pripažinusi pirkimo laimėtoja, 2011-07-27 su ja sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tų pačių prekių – 3 televizorių su laikikliais atpirkimo ir UAB „A“ pagal 2011-08-09 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) atpirko minėtas prekes už 5 805 Lt be PVM, tokiu bÅ«du buhalteriÅ¡kai padidindama įgyjamo turto kainÄ 5 404,26 Lt suma. 2011-08-22 ji pateikė LVPA 2011-08-18 mokėjimo praÅ¡ymÄ Nr. 9 kartu su 2011-08-09 PVM sÄ skaita faktÅ«ra (duomenys neskelbtini), praÅ¡ydama 5 805 Lt iÅ¡laidas televizoriams ir laikikliams (nors realiai iÅ¡laidos sudarė tik 400,74 Lt) pripažinti kompensuojamomis Projekto iÅ¡laidomis ir kompensuoti pusę patirtų iÅ¡laidų, tokiu bÅ«du apgaule UAB „A“ naudai pasikėsindama užvaldyti LVPA administruojamus 2 702,13 Lt (782,59 Eur).D.

K. UAB „A“ vardu pagal 2009-04-02 sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ UAB „E“ įgijusi masažinius stalus su priedais ir Å¡irodaros stovus su priedais, bendros 40 288 Lt vertės, minėtas prekes atgabenusi ir laikiusi UAB „A“ vieÅ¡bučio „B“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tikslu apgaule UAB „A“ naudai užvaldyti svetimas LVPA administruojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšas, pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ su UAB „D“ direktoriumi D.

R. iÅ¡rašė UAB „A“ vardu 2011-08-20 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini), remiantis kuria jos vadovaujama bendrovė pardavė 3 masažinius stalus ir 3 Å¡irodaros stovus UAB „D“ už 59 670 Lt be PVM. Po to, piktnaudžiaudama pareigomis, sudarė sÄ lygas jos organizuotame pirkime apklausos bÅ«du dėl SPA centro įrangos pirkimo, įgyvendinant projektÄ pagal 2010-09-23 finansavimo ir administravimo sutartį, laimėti UAB „D“ bei Å¡iÄ bendrovę pripažinusi pirkimo laimėtoja, 2011-08-22 su ja sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl parduotų prekių, taip pat ir 3 masažinių stalų bei 3 Å¡irodaros stovų pirkimo, ir pagal 2011-08-22 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) nupirko minėtas prekes už 60 000 Lt be PVM, tokiu bÅ«du buhalteriÅ¡kai padidindama įgyjamo turto kainÄ 19 712 Lt suma. 2011-09-26 ji pateikė LVPA 2011-09-22 mokėjimo praÅ¡ymÄ Nr. 10 kartu su 2011-08-22 PVM sÄ skaita faktÅ«ra (duomenys neskelbtini), praÅ¡ydama 60 000 Lt iÅ¡laidas masažiniams stalams ir Å¡irodaros stovams (nors realiai iÅ¡laidos sudarė tik 40 288 Lt) pripažinti kompensuojamomis Projekto iÅ¡laidomis ir kompensuoti pusę iÅ¡laidų, tokiu bÅ«du apgaule pasikėsindama užvaldyti LVPA administruojamus 9 856 Lt (2 854,49 Eur).

Tokiais savo veiksmais D. K. pažeidė Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymÄ , pirkimų vykdymo ir priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2008-06-11 įsakymu Nr. 1K-212, 3, 4, 5 punkto reikalavimus: laikytis lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo racionalaus lėšų naudojimo principų, užtikrinti kuo didesnį tiekėjų varžymÄ si ir pirkimo rezultatÄ , kad įsigytų prekių, paslaugų ar darbų kainos nevirÅ¡ytų analogiÅ¡kų prekių, paslaugų ar darbų vidutinių rinkos kainų, bei 26 punkto reikalavimus, tokiais savo kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens tyčiniais veiksmais parodė nepagarbÄ Lietuvos Respublikos įstatymams, pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų virÅ¡enybės, teisėtumo principus, sumenkino Lietuvos Respublikos prestiÅ¾Ä jai pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, kurdama savivalės, įstatymų nepaisymo nebaudžiamumo sistemÄ , dėl to buvo padaryta didelė neturtinė žala valstybės interesams, t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 228 straipsnio 2 dalyje.Be to, D.

K. , bÅ«dama UAB „A“ generaline direktore bei 2010-11-02 UAB „A“ direktorės įsakymu Nr.10/11/02 sudarytos UAB „A“ pirkimų komisijos pirmininke ir projektų vadove, pasikėsino apgaule UAB „A“ naudai užvaldyti svetimas LVPA administruojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšas, t. y. D. K. UAB „A“ vardu pagal 2011-04-19 Invoice Nr. DA110419LT Kinijoje iÅ¡ firmos Shenzhen Jifan Trade Co., LTD įgijusi televizorius, kurio vieneto kaina 129,19 Lt, su laikikliais, kurio vieneto kaina 4,39 Lt (3 vienetų bendra kaina 400,74 Lt) ir juos, transportavus į LietuvÄ , deklaravusi 2011-06-10 importo deklaracijoje Nr.11LTPR2000IM0054E8, vėliau minėtas prekes atgabenusi ir laikiusi vieÅ¡bučio „B“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tikslu apgaule UAB „A“ naudai užvaldyti svetimas LVPA administruojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšas, pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ su UAB „C“ direktoriumi R.

P. iÅ¡rašė UAB „A“ vardu 2011-07-26 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini), remiantis kuria jos vadovaujama bendrovė pardavė 3 televizorius su laikikliais UAB „C“ už 5 739 Lt be PVM. Po to, piktnaudžiaudama pareigomis, sudarė sÄ lygas jos organizuotame pirkime apklausos bÅ«du dėl audio/video aparatÅ«ros pirkimo, įgyvendinant projektÄ pagal 2010-09-23 finansavimo ir administravimo sutartį, laimėti UAB „C“ ir, Å¡iÄ bendrovę pripažinusi pirkimo laimėtoja, 2011-07-27 su ja sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl parduotų prekių – 3 televizorių su laikikliais pirkimo, po ko UAB „A“ pagal 2011-08-09 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) atpirko minėtas prekes už 5 805 Lt be PVM, tokiu bÅ«du buhalteriÅ¡kai padidindama įgyjamo turto kainÄ 5 404,26 Lt sumai. 2011-08-22 ji pateikė LVPA 2011-08-18 mokėjimo praÅ¡ymÄ Nr. 9 kartu su 2011-08-09 PVM sÄ skaita faktÅ«ra (duomenys neskelbtini), praÅ¡ydama 5 805 Lt iÅ¡laidas televizoriams ir laikikliams (nors realiai iÅ¡laidos sudarė tik 400,74 Lt) pripažinti kompensuojamomis Projekto iÅ¡laidomis ir kompensuoti pusę iÅ¡laidų, tokiu bÅ«du apgaule UAB „A“ naudai pasikėsino užvaldyti LVPA administruojamus 2 702, 13 Lt (782,59 Eur), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes LVPA sustabdė mokėjimo praÅ¡ymo Nr. 9 nagrinėjimÄ .D.

K. UAB „A“ vardu pagal 2009-04-02 sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ UAB „E“ įgijusi masažinius stalus su priedais ir Å¡irodaros stovus su priedais, bendros 40 288 Lt vertės, minėtas prekes atgabenusi ir laikiusi UAB „A“ vieÅ¡bučio „B“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tikslu apgaule UAB „A“ naudai užvaldyti svetimas LVPA administruojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšas, pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ su UAB „D“ direktoriumi D.

R. iÅ¡rašė UAB „A“ vardu 2011-08-20 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini), remiantis kuria jos vadovaujama bendrovė pardavė 3 masažinius stalus ir 3 Å¡irodaros stovus UAB „D“ už 59 670 Lt be PVM. Po to, piktnaudžiaudama pareigomis, sudarė sÄ lygas jos organizuotame pirkime apklausos bÅ«du dėl SPA centro įrangos pirkimo, įgyvendinant projektÄ pagal 2010-09-23 finansavimo ir administravimo sutartį, laimėti UAB „D“ bei Å¡iÄ bendrovę pripažinusi pirkimo laimėtoja, 2011-08-22 su ja sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl parduotų prekių, taip pat ir 3 masažinių stalų bei 3 Å¡irodaros stovų, pirkimo ir pagal 2011-08-22 PVM sÄ skaita faktÅ«ra (duomenys neskelbtini) atpirko minėtas prekes už 60 000 Lt be PVM, tokiu bÅ«du buhalteriÅ¡kai padidindama įgyjamo turto kainÄ 19 712 Lt suma. 2011-09-26 ji pateikė LVPA 2011-09-22 mokėjimo praÅ¡ymÄ Nr. 10 kartu su 2011-08-22 PVM sÄ skaita faktÅ«ra (duomenys neskelbtini), praÅ¡ydama 60 000 Lt iÅ¡laidas masažiniams stalams ir Å¡irodaros stovams (nors realiai iÅ¡laidos sudarė tik 40 288 Lt) pripažinti kompensuojamomis Projekto iÅ¡laidomis ir kompensuoti pusę iÅ¡laidų, tokiu bÅ«du apgaule UAB „A“ naudai pasikėsino užvaldyti LVPA administruojamus 9 856 Lt (2 854,49 Eur), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes LVPA sustabdė mokėjimo praÅ¡ymo Nr. 10 nagrinėjimÄ .Organizuodama pirkimÄ apklausos bÅ«du dėl audio/video aparatÅ«ros pirkimo pagal įgyvendinamÄ projektÄ â€žSPA, konferencijų salės ir turistinės klasės apgyvendinimo paslaugų infrastruktÅ«ros įrengimas UAB „A“, projekto kodas VP3-1.3-ŪM-06-K-02-075, sužinojusi, kad Å¡iame pirkime besiruoÅ¡iančios UAB „D“ siÅ«loma kaina už Smoovie TV, video medžiagos imtuvÄ bus 10 000 Lt be PVM, direktoriui D.

R. davė nurodymÄ Â Å¾enkliai padidinti Å¡ios prekės kainÄ â€“ nurodė sumÄ 61 900 Lt be PVM ir Å¡iÄ bendrovę pripažinusi pirkimo apklausos bÅ«du laimėtoja, 2011-08-08 su ja UAB „A“ vardu sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po ko pagal 2011-08-17 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ UAB „D“ nupirko Smoovie TV, video medžiagos imtuvÄ už 61 900 Lt be PVM, tokiu bÅ«du padidindama įgyjamo turto kainÄ 51 900 Lt sumai. 2011-08-22 ji pateikė LVPA 2011-08-18 mokėjimo praÅ¡ymÄ Nr. 9 kartu su 2011-08-17 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. (duomenys neskelbtini), praÅ¡ydama 61 900 Lt iÅ¡laidas Smoovie TV, video medžiagos imtuvui pripažinti kompensuojamomis Projekto iÅ¡laidomis ir kompensuoti pusę iÅ¡laidų, tokiu bÅ«du apgaule UAB „A“ naudai pasikėsino užvaldyti LVPA administruojamas 25 950 Lt (7 515,63 Eur), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi LVPA sustabdė mokėjimo praÅ¡ymo Nr. 9 nagrinėjimÄ .

Tokiu bÅ«du, sukeldama buhalteriniuose dokumentuose įsigyjamų prekių kainas, D. K. apgaule kėsinosi užvaldyti didelės vertės svetimas LVPA administruojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšas – 38 508, 13 Lt (10 283,86 Eur), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, nes paramos iÅ¡mokėjimas buvo sustabdytas, t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje. Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Å¡ioje byloje buvo suraÅ¡ytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, nes Å¡iame procesiniame dokumente nenurodytos galimų D.

K. bendrininkų, konkrečiai D. R. , tariamų nusikalstamų veikų padarymo faktinės aplinkybės, iš kurių būtų aišku, kokie asmenys, kokiomis aplinkybėmis, kokius veiksmus, vaidmenis atliko, nenurodyta šių neteisėtų veiksmų teisinė kvalifikacija. Taigi, apeliantas kaltinamojo akto trūkumus sieja tik su tuo, kad šiuo atveju atsakomybėn kaip D. K. bendrininkas apgaule kėsinantis užvaldyti LVPA administruojamas lėšas nebuvo patrauktas liudytojas D. R. . Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatomis, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Baudžiamojo persekiojimo pradėjimas, jo vykdymas ir kontrolė yra iÅ¡imtinai prokuroro kompetencija, tik jis gali nuspręsti, kam suraÅ¡yti kaltinamÄ jį aktÄ (BPK 170 straipsnio 4 dalis). Bylos duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokurorė priėmė nutarimÄ apklausti D. R. kaip liudytojÄ apie savo paties galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 227 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis Å¡iuo nutarimu, D. R. buvo apklaustas kaip liudytojas, kuris gali duoti parodymus apie savo galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , vėliau buvo iÅ¡spręstas jo atsakomybės už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ klausimas, įtarimas dėl bendrininkavimo pasikėsinant sukčiauti jam nebuvo pareikÅ¡tas.

Å iuo atveju teismas negali vertinti ir pasisakyti dėl D. R. procesinio statuso byloje pagrįstumo, t. y. vertinti tÄ aplinkybę, ar jam turėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas įtarimas, ar ne, jeigu taip, tai kokios apimties, nes Å¡ie klausimai yra iÅ¡imtinė prokuroro teisė, kuris vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo (Konstitucijos 118 straipsnio 3 dalis). IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad klausimÄ dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams, nes jame teisiÅ¡kai neįvertinti D.

R. veiksmai, D. K. gynėjas iÅ¡kėlė ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dėl to prašė teismo bylÄ grÄ Å¾inti prokurorui. Teismas šį praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėjo įstatymo nustatyta tvarka ir, nenustatęs, kad suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas trukdytų nagrinėti bylÄ , jį atmetė (t. 17, b. l. 102-104). Pažymėtina, kad pareikÅ¡damas minėtÄ praÅ¡ymÄ nuteistosios D. K. gynėjas tokių aplinkybių, kad jo nurodytas kaltinamojo akto trÅ«kumas pažeidžia kaltinamosios teisę žinoti kuo yra kaltinama, kaip kad teigia savo apeliaciniame skunde, nenurodė.

D. K. gynėjo pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ palaikė, tačiau aplinkybių, kad nesupranta pareikÅ¡to kaltinimo nei tuo metu, nei prieÅ¡ tai teisiamojo posėdžio metu, kai prokurorė perskaitė kaltinamÄ jį aktÄ , taip pat nenurodė. IÅ¡ kaltinamojo akto turinio matyti, kad jame nurodytos visos D. K. nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, faktinės aplinkybės, svarbios baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos požymių nustatymui ir veikos kvalifikavimui, todėl gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl kaltinamojo akto trÅ«kumų, trukdančių nagrinėti bylÄ , ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, BPK 44 straipsnio 5 ir 7 dalies pažeidimo atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl bausmių skyrimo.Teisėjų kolegija, skirdama D. K. bausmes už nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Šiuos D. K. padarytus tyčinius nusikaltimus baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nuteistosios pasisavinto turto vertė – daugiau kaip 400 000 eurų. D. K. pasikėsinto apgaule užvaldyti turto vertė 10 283,86 Eur, ši nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje.

Nuo D. K. padarytų nusikalstamų veikų praėjo nemažas laiko tarpas. Nuteistoji savo noru atlygino nusikalstamais veiksmais UAB „A“ padarytÄ turtinę žalÄ , kÄ teisėjų kolegija pripažįsta jos atsakomybę dėl didelės vertės patikėto turto pasisavinimo lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, turtinė žala nepadaryta. D. K. nusikalstamas veikas padarė bÅ«dama neteista, ji dirba, turi Å¡eimÄ , jos socialiniai ryÅ¡iai teigiami ir stiprÅ«s, tačiau ji yra padariusi kitų, taip pat ir sunkių nusikaltimų, už kuriuos yra nuteista.

D. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į Å¡ių aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje bus pasiekti D. K. paskiriant vienintelę BK 183 straipsnio 2 dalies ir 182 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ . Skiriamų laisvės atėmimo bausmių dydis, atsižvelgiant į pirmiau aptartas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nustatytinas mažesnis nei Å¡ių baudžiamųjų įstatymų sankcijose nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Aplinkybių, sudarančių pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl Å¡velnesnės, negu įstatyme numatyta, bausmės skyrimo D. K. , byloje nėra. Kita vertus, teisėjų kolegija, įvertinusi D. K. padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, taip pat jau minėtas aplinkybes, apibÅ«dinančias jos asmenybę, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus Å¡ios bausmės atlikimo, neizoliuojant nuteistosios nuo visuomenės. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas maksimaliam įstatyme numatytam trejų metų laikotarpiui, paskiriant įpareigojimÄ , D.

K. turės pakankamÄ poveikį, kad ateityje ji laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų.Prokurorė apeliaciniame skunde griežtinti skundžiamu nuosprendžiu D. K. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį paskirtÄ bausmę padidėjus kaltinimo apimčiai nepraÅ¡o, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama baudžiamÄ jÄ bylÄ paduotų apeliacinių skundų ribose, Å¡ioje dalyje nuosprendį palieka nepakeistÄ . Apygardos teismo nuteistajai D. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta baudos bausmė, mažesnė nei Å¡ios bausmės, skiriamos už apysunkius nusikaltimus, vidurkis, atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, jÄ Å¡velninti nėra pagrindo.

Šiuo atveju teisėjų kolegijos nuosprendžiu panaikinta skundžiamo nuosprendžio dalis dėl D. K. išteisinimo ir ji pripažinta kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, jos nusikalstami veiksmai iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį. Esant tokioms aplinkybėms, naikinama skundžiamo nuosprendžio dalis dėl D. K. paskirtų bausmių subendrinimo, Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės bendrinamos su šiuo teisėjų kolegijos nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį paskirtomis bausmėmis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalių, 5 dalies 1 punkto (nes yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 183 straipsnio 2 dalyje, ir nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, ideali sutaptis), 6 dalies nuostatomis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 3 ir 4 dalimis, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais, 329 straipsnio 2 punktu,  n u s p r e n d ž i a: Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nuosprendžio dalį, kuria D. K. iÅ¡teisinta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinti ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ nuosprendį:D. K. pripažinti kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nuosprendžio dalį dėl D. K. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį pakeisti:D. K. veiksmus iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, subendrintos D. K. paskirtos bausmės.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu D.

K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirtÄ 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį paskirtÄ 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta 250 MGL (9 415 Eur) dydžio bauda ir pagal BK 228 straipsnio 2 dalį paskirta 350 MGL (13 181 Eur) dydžio bauda bausmių apėmimo bei dalinio sudėjimo bÅ«dais ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, D.

K. paskirtos galutinės subendrintos 3 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant nuteistÄ jÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jos priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nuteistosios D. K. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                    SvajÅ«nas Knizleris Teisėjai                                                                  Regina Gaudutienė                                                                  Aloyzas Kruopys