e448abb5-653b-473b-a84f-d4bcfe4e0ddf · Kauno apylinkės teismas

ATP byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-9105-540/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-08059-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5; 2.14.3 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S  2016 m. gruodžio 2 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Teismas n u s t a t ė : 2016 m. spalio 22 d., apie 16.00 val., Kaune, Vaidoto g. ties namu Nr. 159, N. D., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Opel Vectra, valst. nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nesilaikė saugaus tarpo iÅ¡ Å¡ono ir kliudė kitÄ transporto priemonę Toyota, valst. nr. (duomenys neskelbtini) IÅ¡ eismo įvykio vietos, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, nepranešęs policijai, nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadintas transportas. Å iais veiksmais N. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 219, 219.1 punktų reikalavimus.           Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. D. kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir paaiÅ¡kino, kad 2016 m. spalio 22d. jis iÅ¡važinėjo iÅ¡ PC „Maxima“ automobilių aikÅ¡telės. Tuo metu į aikÅ¡telę įvažinėjo kitas automobilis.

Jie privažiavo arti vienas kito, tačiau kontakto su kitu automobiliu N. D. nejuto. Jokių apgadinimų nepastebėjo. Jis ir mergina, vairavusi kitÄ automobilį, buvo atsidarę langus, tačiau mergina jam nieko nesakė ir netrukus pati pavažiavo į priekį. Matė, kad mergina jį fotografuoja, tačiau nesuprato kodėl. Kadangi mergina nieko nesakė, todėl iÅ¡ aikÅ¡telės jis iÅ¡važiavo.           Liudytoja J. M. parodė, kad ji važiavo į PC „Maxima“ aikÅ¡telę ir pamatė priekyje dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį.

Ji įsuko į aikštelę ir sustojo, nes matė, kad automobilis gali atsitrenkti į jos automobilį, tačiau automobilis tol važiavo, kol atsitrenkė į J. M. automobilį. Automobilis į J. M. automobilio vairuotojo dureles atsitrenkė priekine vairuotojo pusės dalimi. Kontaktas buvo pakankamai stiprus ir garsus. Tada abu atsidarė langus ir liudytoja vairuotojo paklausė kaip jis jaučiasi ir kodėl taip pasielgė, tačiau vairuotojas atsakęs, kad gerai bei juokdamasis, iš įvykio vietos išvažiavo.

Tada J. M. nufotografavo savo automobilio apgadinimÄ bei iÅ¡kvietė policijÄ .          Byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės pažeidimų padarymų aplinkybės (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 3), tarnybinis praneÅ¡imas dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio, iÅ¡ kurio matyti, kad buvo gautas praneÅ¡imas dėl eismo įvykio. Nuvykus į eismo įvykio vietÄ , policijos pareigÅ«nai rado apgadintÄ automobilį Toyota, valst. nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio stovėjo jo vairuotoja J.

M.. Ji paaiškino, kad įsukus iš Vaidoto gatvės į aikštelę pastebėjo, kaip baltos spalvos automobilis atvažiuoja greit link jos ir jai sustojus jis pravažiuodamas atsitrenkė į jos vairuojamo automobilio vairuotojo dureles. Baltos spalvos automobilį vairavo vaikinas, kuris, pasak vairuotojos, iškart po eismo įvykio pavažiavo atbuline eiga ir pasišalino iš įvykio vietos. Pasišalinusio automobilio valstybinis numeris – (duomenys neskelbtini) (b. l. 4), prašymas dėl filmuotos medžiagos (b. l. 5), J.

M. paaiÅ¡kinimas, kuriame ji nurodė, kad važiavo Vaidoto gatve ir pasuko į parduotuvę. Ä®sukinėjo į parduotuvės aikÅ¡telę į kairę, kai tuo metu iÅ¡ parduotuvės aikÅ¡telės iÅ¡važinėjo kitas automobilis. Automobilis važiavo nemažu greičiu, todėl J. M. sustojo jo praleisti, tačiau vairuotojas pradėjo važiuoti tiesiai į jos automobilį ir atsitrenkė į vairuotojo pusės dureles. Tada vairuotojas pavažiavo atgal ir iÅ¡važiavo iÅ¡ aikÅ¡telės. Vairuotoja atsidarė automobilio langÄ ir paklausė vairuotojo, kodėl jis taip padarė, tačiau vairuotojas juokdamasis nuvažiavo (b. l. 6; 7), N. D. paaiÅ¡kinimas (b. l. 8), dokumentų kopijos (b. l. 9-12), asmens duomenys (b. l. 13-14), iÅ¡raÅ¡as apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 15), kompaktinis diskas su automobilių nuotraukomis, iÅ¡ kurių matyti apgadinimai (b. l. 19).IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų: eismo įvykio vietos schemos (b. l. 3), tarnybinio praneÅ¡imo (b. l. 4), J.

M. paaiškinimų (b. l. 6;

7) bei jos parodymų, duotų teismo posėdžio metu matyti, kad 2016 m. spalio 22 d., apie 16.00 val., Kaune, Vaidoto g. ties namu Nr. 159, N. D., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Opel Vectra, valst. nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nesilaikė saugaus tarpo iÅ¡ Å¡ono ir kliudė kitÄ transporto priemonę Toyota, valst. nr. (duomenys neskelbtini) apgadindamas minėtos transporto priemonės kairės pusės priekines duris.            Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad N. D. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimÄ (apgadinimÄ ), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį.

            Byloje nustatyta, kad 2016 m. spalio 22 d., apie 16.00 val., Kaune, Vaidoto g. ties namu Nr. 159, N. D., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Opel Vectra, valst. nr. (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino transporto priemonę Toyota, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, nepranešęs policijai, nuvažiavo.           Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai.

Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagÄ . Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos – pasireiÅ¡kė tyčia, taip pat bÅ«tina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.IÅ¡ administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens N. D. pirminio paaiÅ¡kinimo (b. l.

8) matyti, kad jis savo kaltę neigė, paaiÅ¡kino, kad automobilių kontakto nepajuto, tačiau, pamatęs, kad automobilio vairuotoja jį fotografuoja, paklausė „kÄ darome“. N. D. taip pat paaiÅ¡kino, kad moteris pasiÅ«lė truputi pavažiuoti, tačiau jis nuvažiavo namo (b. l. 8). IÅ¡ pirminio J. M. paaiÅ¡kinimo (b. l. 6;

7) bei teismo posėdžio metu duotų jos parodymų matyti, kad įvykus eismo įvykiui, ji bendravo su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, paklausė jo „kodėl jis taip padarė ir kaip jis dėl to jaučiasi“, tačiau vairuotojas atsakęs, kad gerai jaučiasi, juokdamasis nuvažiavo. Be to iš liudytojos J. M. parodymų matyti, kad automobilių kontaktas buvo pakankamai stiprus ir garsus bei gerai jaučiamas. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad automobiliai susidūrė priekinėmis dalimis.

N. D. vairuojamas automobilis kontaktavo su J. M. vairuojamu automobiliu priekine vairuotojo pusės dalimi, todėl kontaktas buvo gerai juntamas bei matomas. Taigi byloje surinktų įrodymų visuma rodo, jog iÅ¡ eismo įvykio vietos N. D. pasiÅ¡alino, žinodamas, kad sukėlė eismo įvykį ir neįvykdęs KET numatytų pareigų, neiÅ¡siaiÅ¡kinęs eismo įvykio aplinkybių ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos bei nekvietus policijos pareigÅ«nų. Å ios aplinkybės rodo, kad N. D. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino sÄ moningai ignoruodamas KET reikalavimus, taigi veikė tiesiogine tyčia.

Nustačius, jog N. D. suprato sukėlęs eismo įvykį, ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino neįvykdęs KET numatytų reikalavimų, konstatuotina, kad jis tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje.  Surinktų ir teismo iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad N. D. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobÅ«dį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę.N. D. administracine tvarka nebaustas.

Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda -bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., sankcijoje.             Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintÄ griežtÄ nuobaudÄ ir skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatytoji minimali arba Å¡velnesnę nuobaudÄ nei įstatymo numatytoji.

Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

          Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013)           Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). IÅ¡ pažymos apie asmens baustumÄ matyti, kad N. D. praeityje nebuvo baustas už KET pažeidimus. Jo atžvilgiu sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra nustatyta. Nėra objektyvių ir patikimų duomenų, kad N. D. eismo įvykį bÅ«tų padaręs bÅ«damas neblaivus.

Nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms. Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibÅ«dinančias padaryto pažeidimo pobÅ«dį, padarinius, į tai, kad įvykio metu transporto priemonės buvo apgadintos itin nežymiai, N. D. asmenybę, įvykio aplinkybes, t.y. kad jis po įvykio buvo sustojęs, o ne skubiai pasiÅ¡alino, siekdamas, kad nebÅ«tų įsidėmėtas jo automobilis bei jo valstybinis numeris, ir tik po to iÅ¡važiavo iÅ¡ įvykio vietos, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos iÅ¡imtinėmis ir sudaro pagrindÄ N. D., skiriant administracinę nuobaudÄ už jo padarytÄ pažeidimÄ , taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nuostatas.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus  mažesnę nuobaudÄ nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str.), t. y. N. D. paskiriant minimaliÄ sankcijoje numatytÄ piniginę baudÄ ir atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam, nei sankcijoje numatytam, terminui.

Teismas mano, kad dėl pirmiau išvardytų aplinkybių, eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui.Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 straipsniu, 30 straipsniu, 302 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas n u t a r i a :

N. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:- už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, skirti 30 Eur (trisdeÅ¡imties eurų) baudÄ ;- už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnio 1dalį, skirti 868 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudÄ sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iÅ¡ padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudÄ paskirti 868 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK 16062727546.Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.            Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per Å¡io kodekso 313 straipsnyje nustatytÄ terminÄ , nutarimas skirti baudÄ vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).               Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                           Violeta Miceikienė