e44707ea-b7f0-4558-9c66-a72cd3b37990 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI-3885-596/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00268-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ praÅ¡ymÄ atsakovei A.

Z. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos ir delspinigių priteisimo. Teismas nustatė: PareiÅ¡kėja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja arba VASA) kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės A. Z. (toliau – ir atsakovė) 711,64 Eur dydžio nesumokėtÄ vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ bei 35,72 Eur delspinigius. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatuose, patvirtintuose Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 (toliau – ir Rinkliavos nuostatai), nurodyta, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d.

Vilniaus miesto savivaldybėje taikoma vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ (toliau – ir rinkliava). RinkliavÄ privalo mokėti nekilnojamojo turto objektų savivaldybės teritorijoje savininkai, jų atstovai pagal įstatymÄ , teisės aktų nustatytais atvejais nuomininkai ir kiti asmenys. PareiÅ¡kėja pagal Rinkliavos nuostatus atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimÄ , apskaitÄ , surinkimo kontrolę ir nepriemokų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

PaaiÅ¡kina, kad atsakovė valdo nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 451,77 kv. m; adresu: (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 96,69 kv. m; adresu: (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 35,61 kv. m, todėl jai taikoma prievolė mokėti rinkliavÄ , apskaičiuotÄ atsižvelgiant į valdomo nekilnojamojo turto plotÄ ir kitus Rinkliavos nuostatuose apibrėžtus nekilnojamojo turto parametrus. Bendra mokėtina rinkliavos suma sudaro 711,64 Eur (už 2020 m.

– 362,28 Eur, už 2021 m. – 349,36 Eur). PareiÅ¡kėjai vykdant teisės aktų nustatytÄ pareigÄ informuoti atsakovę apie esamÄ prievolę mokėti rinkliavÄ , buvo suformuoti ir atsakovei pateikti 2020 m. vasario 28 d. mokėjimo praneÅ¡imas Nr. 11156932, 2021 m. balandžio 5 d. mokėjimo praneÅ¡imas Nr. 11580061, 2021 m. balandžio 5 d. detalizacija Nr.11580061, 2021 m. rugpjūčio 16 d. skolos praneÅ¡imas Nr. 300889, kurie buvo iÅ¡siųsti adresu: (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja praneÅ¡imus siuntė taip, kaip to reikalauja Rinkliavos nuostatai, atsakovė nesikreipė dėl lengvatos taikymo turto nenaudojimo atveju, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovei buvo žinoma apie prievolę, kuri privalo bÅ«ti įvykdyta.

VASA nurodo, kad atsakovė laiku nesumokėjo vietinės rinkliavos, todėl jai buvo skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc.) nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos, bet ne ilgesnį nei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAÄ®) nustatytÄ laikotarpį. Atsakovei priskaičiuota delspinigių suma yra 35,72 Eur: už 2020 m. – 19,56 Eur; už 2021 m. – 16,16 Eur. PareiÅ¡kėja 2022 m. lapkričio 28 d. teismui pateikė raÅ¡tÄ ,,Dėl papildomos informacijos pateikimo“, kuriame nurodė, jog patikrinus atsakovės pateiktus praÅ¡ymus, nenustatyta, jog ji kada nors bÅ«tų pateikusi atitinkamos formos praÅ¡ymÄ dėl lengvatos taikymo.

Vienintelis dokumentas, kuriame buvo nurodoma, kad pastatas galimai yra nenaudojamas, buvo teismui skirti prieÅ¡taravimai administracinėje byloje Nr. eLI-3247-596/2020. Atkreipė dėmesį, kad nurodytas dokumentas nėra praÅ¡ymas dėl lengvatos taikymo, jis buvo skirtas ne pareiÅ¡kėjai, o teismui, ir jame nebuvo praÅ¡oma taikyti lengvatÄ . Taigi, pareiÅ¡kėja neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimo dėl lengvatos taikymo ir kintamosios rinkliavos dalies nuskaičiavimo turto nenaudojimo atveju. Pažymėjo, kad privalo vadovautis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, o jame informacija apie turto nenaudojimÄ ar sugadinimÄ Ä¯registruota nebuvo.

Atsakydama į atsakovės teismui pateiktus papildomus paaiÅ¡kinimus, pareiÅ¡kėja 2022 m. lapkričio 28 d. raÅ¡tu ,,Dėl papildomos informacijos pateikimo“ nurodė, jog atsakovė kreipėsi su praÅ¡ymu atlikti rinkliavos perskaičiavimÄ tik prasidėjus teisminiam procesui. Akcentavo, kad teismui pateiktame dokumente nebuvo teikiamas praÅ¡ymas dėl lengvatos taikymo, kaip tai numatyta Rinkliavos nuostatuose. Atkreipė dėmesį, kad asmuo turi pateikti nustatytos formos dokumentÄ tam, kad bÅ«tų tiksliai nustatyta jo valia, t. y. ar praÅ¡oma taikyti rinkliavos lengvatÄ , ar pakeisti atliktos įmokos įskaitymo tvarkÄ , ar iÅ¡braukti asmenį iÅ¡ atliekų tvarkymo registro dėl Rinkliavos nuostatose 22 punkte nustatytos priežasties, t. y. kai Nekilnojamojo turto registre registruotas negyvenamas statinys, kuriame yra įvykusi ir (ar) nepaÅ¡alinta statinio avarija.

Pažymėjo, kad atitinkamo praÅ¡ymo pateikimas sÄ lygoja skirtingų įrodymų poreikį ir lemia skirtingus teisinius padarinius: taikant rinkliavos lengvatÄ , rinkliavos mokėtojas gali bÅ«ti atleistas tik nuo kintamosios rinkliavos dalies mokėjimo, tuo tarpu esant pateiktiems įrodymams, kad pastatas yra nebenaudojamas dėl to, kad ten yra įvykusį ir nepaÅ¡alinta statinio avarija ir atitinkamas faktas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, rinkliavos mokėtojas gali bÅ«ti atleistas nuo visos rinkliavos mokėjimo.

Nurodė, kad pagal atsakovei pateiktÄ atsakymÄ buvo nurodyta, jog pateikus praÅ¡ymÄ dėl lengvatos taikymo, toks praÅ¡ymas gali bÅ«ti patenkintas, tačiau pagrindo iÅ¡braukti asmenį iÅ¡ atliekų turėtojų registro pagrindo nėra, nes nėra vienos iÅ¡ teisės aktuose nustatytos sÄ lygos, t. y. nėra atitinkamo įraÅ¡o Nekilnojamojo turto registre, todėl pareiÅ¡kėjos atsakymas ir požiÅ«ris į situacijÄ nėra vien formalumų įgyvendinimas, o susijęs iÅ¡skirtinai su vieÅ¡ojo administravimo subjektui keliamų reikalavimų įgyvendinimu, susijusiu su priimamo sprendimo pagrįstumu.

Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ , kuriame praÅ¡o praÅ¡ymÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad jai priklauso trys nekilnojamojo turto objektai, už kuriuos yra skaičiuojama rinkliava. Dėl dviejų objektų ginčo nėra ir ji sutinka dengti garažo, esančio (duomenys neskelbtini) (nors juo irgi nesinaudoja), ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), Å¡iukÅ¡lių rinkimo rinkliavas. Pažymi, kad nekilnojamojo turto objektas (duomenys neskelbtini), yra itin didelio ploto namas, už kurį priskaičiuojamos didžiausios sumos, yra nenaudojamas po 2014 m. kilusio gaisro.

Namas nebuvo restauruotas ir (ar) sutvarkytas, jame atjungtas dujų ir elektros tiekimas, kÄ patvirtina pažymos apie gaisrÄ ir suvartotÄ elektros energijÄ . Teigia, kad apie minėtas aplinkybes pareiÅ¡kėjÄ informavo administracinėje byloje Nr. eLI-3247-596/2020, pateikdama Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2020 m. gegužės 4 d. raÅ¡tÄ (toliau – ir RaÅ¡tas), su kuriuo pareiÅ¡kėja turėjo susipažinti, nes byla buvo elektroninė, o RaÅ¡tas su priedais yra byloje. Pažymi, kad RaÅ¡te nurodė, jog pareiÅ¡kėja turi atlikti sÄ Å¾iningÄ rinkliavos perskaičiavimÄ ir permokėtÄ sumÄ užskaityti kaip rinkliavos įmokÄ už bÅ«simÄ laikotarpį.

Prie RaÅ¡to pridėjo pažymas apie name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nenaudojamÄ elektros energijÄ , tačiau pareiÅ¡kėja ne tik neperskaičiavo mokesčio, bet ir nepateikė atsakovei jokios informacijos ar nurodymų, kÄ tokiu atveju ji turėtų daryti, siekdama gauti jai teisėtai priklausančiÄ lengvatÄ . Atkreipia dėmesį, kad ji turi sveikatos problemų (duomenys neskelbtini), todėl jai ypač sunku suprasti formalumus. Anot atsakovės, ji ne kartÄ skambino pareiÅ¡kėjai, kuri jÄ patikino, kad už negyvenamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ rinkliava skaičiuojama nebus, tačiau ji ir toliau skaičiuojama.

Pažymi, kad po RaÅ¡to pateikimo jos niekas neinformavo, jog privaloma užpildyti tik iÅ¡imtinai nustatytos formos praÅ¡ymÄ . Mano, kad jos pateiktas RaÅ¡tas iÅ¡ esmės atitinka tokį praÅ¡ymÄ , kadangi jame nurodytos aplinkybės, dėl kurių neturėtų bÅ«ti taikoma rinkliava, ir pridėti reikiami įrodymai. Atsakovei nėra suprantama, dėl ko laisvos formos praÅ¡ymas pareiÅ¡kėjai nėra tinkamas. Laikosi pozicijos, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės siekia neteisėtai iÅ¡ jos pasipelnyti, nors prie minėto apdegusio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), net nestovi konteineriai, ten niekas negyvena ir namu nesinaudoja nuo 2014 m. (kai kilo gaisras), kas pareiÅ¡kėjai buvo žinoma jau senai, vėliausiai nuo 2020 m. gegužės 4 d., kai buvo pateiktas RaÅ¡tas su įrodymais.

Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 711 „Dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydžio nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas) 22 punkte nustatyta, jog taikoma dvinarė įmoka, susidedanti iÅ¡ pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. Pastovioji įmokos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų pastoviÄ sias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sÄ naudas (23 punktas), o Nutarimo 24 punkte numatyta, kad pastoviÄ jÄ Ä¯mokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys; pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepaÅ¡alinta statinio avarija arba statinių naudojimÄ sustabdė statinio naudojimo priežiÅ«rÄ atliekantis vieÅ¡ojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis.

Nurodo, kad Nutarimo 9.3 papunktyje numatyta, kad rinkliavos mokėtojas turi teisę reikalauti perskaičiuoti netinkamai apskaičiuotÄ rinkliavÄ . Atsakovės vertinimu, atsižvelgiant į Nutarimo 34 ir kitus punktus Å¡iukÅ¡lės turi bÅ«ti sveriamos, o Å¡iuo atveju nėra konteinerio ir iÅ¡ atsakovės objekto Å¡iukÅ¡lių nėra, nes juo nesinaudojama, todėl neaiÅ¡ku, kaip skaičiuojamas mokestis. Pažymi, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėja skaičiuoja atsakovei priklausančio po gaisro nukentėjusiam ir negyvenamam objektui ir kintamÄ jÄ , ir pastoviÄ jÄ rinkliavos dalį, o, atsakovės nuomone, Å¡iam objektui neturi bÅ«ti taikoma jokia rinkliava.

Dėl nurodytų priežasčių 2020 m. gegužės 4 d. Raštu, taip ir šiais metais buvo prašoma perskaičiuoti mokėtinos rinkliavos sumas nuo 2018 m. (laikotarpis, kai susidarė skola) ir padengti sumokėtas į priekį įmokas tiems objektams, kuriems rinkliava priskaičiuota pagrįstai. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos interneto tinklapyje https://vasa.lt/vietines-rinkliavosapskaiciavimas nurodoma, kaip individualių namų savininkams apskaičiuojama pastovioji ir kintamoji rinkliavos dalys ir pažymi, kad prie atsakovei priklausančio namo VASA konteinerio nėra, ji namu nesinaudoja ir jokių atliekų išvežti nepalieka, todėl matuojant pagal svorį, jis turėtų būti nulinis.

Atkreipia dėmesį, kad, kaip nurodo pati pareiÅ¡kėja, kintamoji dalis perskaičiuojama pagal faktinį svorį, kuriuo Å¡iuo atveju nėra, todėl rinkliavos negali bÅ«ti. Teigia, kad VASA į situacijÄ Å¾iÅ«ri itin formaliai ir nesutinka perskaičiuoti rinkliavos, nors visi įrodymai, jog ji neturėtų bÅ«ti taikoma, buvo pateikti. Atsakovė 2022 m. lapkričio 28 d. teismui pateikė papildomus dokumentus – pareiÅ¡kėjai teiktÄ 2022 m. kovo 22 d. praÅ¡ymÄ ,,Dėl įmokų perskaičiavimo“ ir pareiÅ¡kėjos 2022 m. kovo 31 d. atsakymÄ (reg.

Nr. SD-2022-1077) ,,Dėl įmokų perskaičiavimo A. Z.-T.“ ir nurodė, kad jos nuomone, pareiÅ¡kėja vertina teikiamus praÅ¡ymus formaliai ir vis vien siekia ir toliau skaičiuoti mokesčius už faktiÅ¡kai nenaudojamÄ turtÄ , nors įrodymai jai yra pateikti. Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ Ä¯siskolinimo, susidariusio nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., bei delspinigių priteisimo iÅ¡ atsakovės. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sÄ skaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Vietinių rinkliavų nustatymÄ , rinkimÄ , kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis Å¡iÄ rinkliavÄ apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytÄ privalomÄ Ä¯mokÄ , galiojančiÄ tos savivaldybės teritorijoje.

Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nustatyta Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte, taip pat Vietos savivaldos 6 straipsnio 31 punkte. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 ir 30 straipsnius, savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, bÅ«tinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Å iuo tikslu savivaldybės nustato taisykles, nustatančias viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimÄ .

Pagal Vietos savivaldos 54 straipsnio 4 dalį, savivaldybės tarybos priimti sprendimai galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir jų privalo laikytis visos institucijos, įmonės ir gyventojai, taip pat į savivaldybės teritorijÄ atvykę kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnyje yra įtvirtintas rinkliavos visuotinumo principas ,,teršėjas moka“. Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymas gali bÅ«ti organizuotas, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytÄ rinkliavÄ .

Rinkliavos nuostatai (su vėlesniais pakeitimais) nustatė vietinę rinkliavÄ visiems komunalinių atliekų turėtojams Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės teise valdantys rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamÄ jį turtÄ , arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavÄ (Rinkliavos nuostatų 7.5 papunktis).

Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ , kuri yra privaloma rinkliavos mokėtojams. Ji pakeitė iki Å¡iol taikytÄ tarifinę sistemÄ , kai visi mokesčiai buvo mokami atliekų vežėjams. Rinkliava susideda iÅ¡ pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (Rinkliavos nuostatų 20 punktas). VASA, vadovaudamasi Rinkliavų nuostatais, apskaičiuoja rinkliavÄ pagal savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti Å¡iÄ pareigÄ , ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavÄ vykdymo jis gali bÅ«ti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (LVAT 2014 m sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2016 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016, 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2063-556/2018 ir kt.).

Pagal bendrÄ taisyklę vietinę rinkliavÄ turi mokėti asmenys, kurie valdo, naudoja ar disponuoja nekilnojamuoju turtu. LVAT yra ne kartÄ yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, ji nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali bÅ«ti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugÄ privatinės teisės prasme (LVAT 2005 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005, 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008, 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012, 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2637-442/2018).

Taigi, vietinė rinkliava yra privaloma visiems atitinkamoje teritorijoje esantiems atliekų turėtojams ir jie Å¡iÄ rinkliavÄ privalo mokėti. Vadovaujantis byloje pateiktais valstybės įmonės Registrų centro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡ais, matyti, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso Å¡is nekilnojamas turtas:

1) butas adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini));

2) gyvenamasis namas adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini));

3) garažas adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė laikytina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ mokėtoja, todėl turi pareigÄ mokėti vietinę rinkliavÄ . Susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir VASA praÅ¡omos priteisti sumos dydį patvirtina atsakovei suformuoti ir siųsti mokėjimo praneÅ¡imai bei raginimai sumokėti įsiskolinimÄ . Mokėtina vietinė rinkliava atsakovei apskaičiuota remiantis Rinkliavos nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovės naudojamo turto plotÄ . Byloje nėra duomenų, kad atsakovei bÅ«tų suteikta lengvata ir ji neprivalo mokėti vietinės rinkliavos.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad įsiskolinimÄ atsakovė bÅ«tų sumokėjusi. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad atsakovė laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja, ji sutinka sumokėti garažo, esančio (duomenys neskelbtini), ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkliavos įsiskolinimÄ , tačiau nesutinka mokėti už nekilnojamojo turto objektÄ (duomenys neskelbtini), kadangi jis yra nenaudojamas po 2014 m. kilusio gaisro. Teigia, kad apie minėtas aplinkybes pareiÅ¡kėjÄ informavo RaÅ¡tu administracinėje byloje Nr. eLI-3247-596/2020, prie kurio pridėjo pažymas apie name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), nenaudojamÄ elektros energijÄ , tačiau pareiÅ¡kėja ne tik neperskaičiavo mokesčio, bet ir nepateikė jokios informacijos ar nurodymų, kÄ tokiu atveju ji turėtų daryti, siekdama gauti jai teisėtai priklausančiÄ lengvatÄ .

Pažymėtina, kad nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavÄ vykdymo vietinės rinkliavos mokėtojas gali bÅ«ti atleistas tik teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Atleidimas tiek nuo pastoviosios, tiek nuo kintamosios rinkliavos dalies mokėjimo yra įmanomas tais atvejais, kai:

1) nekilnojamojo turto objektas yra išbraukiamas iš Komunalinių atliekų turėtojų registro (Rinkliavos nuostatų 22 punktas);

2) Nekilnojamojo turto registre registruoti negyvenamieji statiniai, kuriuose yra įvykusi ir (ar) nepaÅ¡alinta statinio avarija arba statinių naudojimÄ sustabdė statinio naudojimo priežiÅ«rÄ atliekantis vieÅ¡ojo administravimo subjektas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis (Rinkliavos nuostatų 72.1. papunktis). Siekiant iÅ¡braukti nekilnojamojo turto objektÄ iÅ¡ Komunalinių atliekų turėtojų registro, turi bÅ«ti tenkinamos Rinkliavų nuostatų 22 punkte nurodytos sÄ lygos:

1) Nekilnojamo turto registro duomenimis objektas yra sudegęs, sunaikintas, pažeistas, tačiau nėra išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro (Rinkliavų nuostatų 22.1 papunktis);

2) nekilnojamojo turto objektas neturi priskirto konteinerio ir nėra teikiama konteinerio ištuštinimo paslauga (Rinkliavos nuostatų 22.2 papunktis);

3) VASA atlieka faktinių aplinkybių patikrinimÄ , kurio metu nustatoma, kad nėra objektyvių galimybių komunalinėms atliekoms susidaryti (Rinkliavos nuostatų 22.3 papunktis). Pagal Rinkliavos nuostatų 72.1 papunktį, rinkliavos mokėtojams už Nekilnojamojo turto registre registruotus negyvenamuosius statinius, kuriuose yra įvykusi ir (ar) nepaÅ¡alinta statinio avarija arba statinių naudojimÄ sustabdė statinio naudojimo priežiÅ«rÄ atliekantis vieÅ¡ojo administravimo subjektas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, gali bÅ«ti taikoma lengvata – 100 proc. atleidimas nuo pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dalies.

Rinkliavos nuostatų 73 punktas nustato, kad norėdami pasinaudoti minėta lengvata, rinkliavos mokėtojai turi pateikti nustatytos L1 ar L2 formos praÅ¡ymus dėl lengvatos taikymo (4 ir 5 priedai), nurodyti lengvatos taikymui svarbias aplinkybes bei pateikti dokumentus, pagrindžiančius lengvatos taikymÄ . Lengvatos taikomos nuo to mėnesio, kurį pateiktas praÅ¡ymas, 1 dienos (Rinkliavos nuostatų 74 punktas). Atkreiptinas dėmesys, jog praÅ¡ymai dėl lengvatų taikymo, pateikti už praeitÄ ir kitus ankstesnius mokestinius laikotarpius, nenagrinėjami ir atleidimas nuo pastoviosios ir (ar) kintamosios rinkliavos dalies netaikomas (Rinkliavos nuostatų 75 punktas).

Aptartų nuostatų analizė suponuoja iÅ¡vadÄ , kad rinkliavos mokėtojams yra sudaryta galimybė pasinaudoti lengvata ir bÅ«ti atleistiems nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, tačiau tai įmanoma tik tuo atveju, jei yra tenkinamos Rinkliavų nuostatų 22 punkte nurodytos sÄ lygos arba jei yra pateiktas nustatytos formos praÅ¡ymas dėl lengvatos bei jį pagrindžiantys dokumentai. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė laikotarpiu, kuomet susidarė rinkliavos nepriemoka (nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.), Rinkliavos nuostatų nustatyta tvarka pateikė nustatytos formos praÅ¡ymÄ dėl lengvatos taikymo.

Ä® bylÄ pateiktame Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e taip pat nėra žymos apie sudegusį, sunaikintÄ , pažeistÄ nekilnojamojo turto objektÄ adresu: (duomenys neskelbtini). Be to, skirtingai nei teigia atsakovė, jos nurodomos aplinkybės, kad iÅ¡ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), komunalinės atliekos nėra surenkamos, nes Å¡is namas yra avarinės bÅ«klės ir niekas jame negyvena, savaime nepaneigia vertinimo, jog atsakovė laikytina „atliekų turėtoju“ Rinkliavos nuostatų 6.6 papunkčio prasme.

LVAT ne kartÄ konstatavo, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavÄ , kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiÅ¡kai susidariusį ir perduotÄ tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (žr., pvz., LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2014 m. sausio 28 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2018 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2196-415/2018, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-16-629/2020). Atliekų tvarkymo įstatymas expressis verbis (lot. k. tiesiogiai) nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas atliekų tvarkymo iÅ¡laidas apmokėtų tik pagal faktiÅ¡kai sukauptų komunalinių atliekų kiekį.

Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovės teiginiai, kad ji ne kartÄ informavo pareiÅ¡kėjÄ apie minėto gyvenamojo namo bÅ«klę, atliekų nesusidarymÄ , yra abstraktÅ«s, deklaratyvaus pobÅ«džio ir nepatvirtinti objektyviais įrodymais (pvz., praÅ¡ymų ir pareiÅ¡kėjos atsakymų į juos kopijomis ar nuoraÅ¡ais). IÅ¡ aptarto teisinio reguliavimo darytina iÅ¡vada, kad asmuo, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir Å¡alinimo iÅ¡laidas, nepriklausomai nuo to, kokiu bÅ«du yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis (pagal atliekų kiekį ar pagal turimo nekilnojamojo turto plotÄ ). Tai savo ruožtu lemia, kad net ir tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas faktiÅ¡kai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų jų tvarkytojui, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavÄ . Tačiau tokiÄ teisę – mokėti minimalaus dydžio rinkliavÄ ar bÅ«ti atleistam nuo jos mokėjimo – asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo (žr.

LVAT 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1407-629/2018, 2019 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3380-968/2019). Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, tokios aplinkybės (atsakovės atleidimas nuo vietinės rinkliavos arba jos kintamosios dalies mokėjimo) nebuvo pagrįstos ir patvirtintos objektyviais įrodymais. Nors atsakovė tvirtina, kad 2020 m. gegužės 4 d. RaÅ¡te, teiktame teismui administracinėje byloje Nr. eLI-3247-596/2020, nurodė, jog pareiÅ¡kėja turi atlikti sÄ Å¾iningÄ rinkliavos perskaičiavimÄ nuo 2018 m. ir permokėtÄ sumÄ užskaityti kaip rinkliavos įmokÄ už bÅ«simÄ laikotarpį, prie RaÅ¡to pridėjo pažymas apie name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), nenaudojamÄ elektros energijÄ , tačiau sutiktina su pareiÅ¡kėjos pozicija, jog minėtas RaÅ¡tas, kuris buvo teikiamas teismui, o ne pareiÅ¡kėjai, negali bÅ«ti prilyginamas nustatytos formos praÅ¡ymui dėl lengvatos taikymo ir pateikiamas jau prasidėjus teisminiam procesui.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės 2022 m. kovo 22 d. praÅ¡ymas ,,Dėl įmokų perskaičiavimo“ taip pat buvo pateiktas tik prasidėjus teisminiam procesui. Vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 74-75 punktais, lengvatos taikomos nuo to mėnesio, kurį pateiktas praÅ¡ymas, 1 dienos, tuo tarpu praÅ¡ymai, pateikti už praeitÄ ir kitus ankstesnius mokestinius laikotarpius, nenagrinėjami ir atleidimas nuo pastoviosios ir (ar) kintamosios rinkliavos dalies netaikomas. Kaip teisingai savo teiktuose papildomuose paaiÅ¡kinimuose pažymėjo pareiÅ¡kėja, atitinkamo praÅ¡ymo pateikimas sÄ lygoja skirtingų įrodymų poreikį ir lemia skirtingus teisinius padarinius: taikant rinkliavos lengvatÄ , rinkliavos mokėtojas gali bÅ«ti atleistas tik nuo kintamosios rinkliavos dalies mokėjimo, tuo tarpu esant pateiktiems įrodymams, kad pastatas yra nebenaudojamas dėl to, kad ten yra įvykusį ir nepaÅ¡alinta statinio avarija ir atitinkamas faktas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, rinkliavos mokėtojas gali bÅ«ti atleistas nuo visos rinkliavos mokėjimo.

PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti 35,72 Eur delspinigius, susidariusius atsakovei nesilaikant įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavÄ laiku, todėl nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos buvo skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai. PareiÅ¡kėja praÅ¡yme teismui pateikė delspinigių paskaičiavimÄ , pagrindžiančiÄ pareiÅ¡kėjos praÅ¡omÄ priteisti delspinigių sumÄ . Rinkliavos nuostatų 83 punktas nurodo, kad delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtÄ arba pavėluotai į savivaldybės biudžeto sÄ skaitÄ sumokėtÄ rinkliavÄ .

Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai rinkliava turėjo bÅ«ti sumokėta į savivaldybės biudžeto sÄ skaitÄ , o jų dydis apskaičiuojamas pagal tÄ dienÄ paskelbtÄ galiojusių delspinigių dydį. Rinkliavos nuostatų 60 punkte nurodoma, jog mokėjimo praneÅ¡ime nurodyta rinkliava sumokama už pasirinktus mokėjimo praneÅ¡ime nurodytus laikotarpius (už ketvirtį ar visÄ mokestinį laikotarpį). Tuo atveju, kai mokama už visÄ mokestinį laikotarpį, mokėjimas turi bÅ«ti atliktas iki mokestinio laikotarpio pirmojo ketvirčio pabaigos.

Pasirinkus mokėjimÄ kas ketvirtį, kiekviena rinkliavos dalis turi bÅ«ti sumokama iki einamojo ketvirčio paskutinės dienos. Mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau nei 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reglamentavimÄ , nurodytÄ teismų praktikÄ , į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė nebuvo vietinės rinkliavos mokėtoja ar tinkamai vykdė pareigÄ mokėti vietinę rinkliavÄ nustatytu laiku, taip pat nesant duomenų, kad atsakovė buvo pateikusi praÅ¡ymÄ taikyti rinkliavos lengvatÄ ir toks praÅ¡ymas buvo tenkintas, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas iÅ¡ atsakovės priteisti 711,64 Eur nesumokėtÄ vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., bei 35,72 Eur delspinigius, skaičiuojamus nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos 0,03 proc., laikytinas pagrįstu ir tenkinamas.

Atsakovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos bylinėjimosi iÅ¡laidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne atsakovės naudai, todėl ji neįgyja teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , kas sudaro pagrindÄ netenkinti praÅ¡ymo atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl teismas jų nenagrinės. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ;

LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132, 133 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ praÅ¡ymÄ tenkinti. Priteisti iÅ¡ atsakovės A. Z. savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ 711,64 Eur (septynių Å¡imtų vienuolikos eurų ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturių euro centų) nesumokėtÄ vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., ir 35,72 Eur (trisdeÅ¡imt penkių eurų ir septyniasdeÅ¡imt dviejų euro centų) delspinigius.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Jolita Rasiukevičienė