e4465b3c-fb26-4e69-8189-1a758d700fce · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                                                  Administracinė byla Nr. I-1074-331/2012                                                                                                                             Proceso Nr. 3-61-3-02105-2011-5                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.1;15.2.3.2; 74. (S) S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2012 m. kovo 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, sekretoriaujant Neringai Pustovit, dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės atstovei Innai Zdanovič, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

Z. (A. Z.) skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės dėl žalos atlyginimo.Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: Vilniaus rinktinės Kenos užkarda 2011-06-29 sprendimu Nr. 21/20-147-188 atsisakė leisti atvykti A. Z. kertant Lietuvos Respublikos sienÄ , iÅ¡sodino jį iÅ¡ traukinio ir deportavo į Baltarusijos RespublikÄ .PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Å¡iuo sprendimu, skundu (b. l.

1) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ ir praÅ¡o pripažinti Vilniaus rinktinės Kenos užkardos 2011-06-29 sprendimÄ Nr. 21/20-147-188 dėl pareiÅ¡kėjo iÅ¡sodinimo iÅ¡ traukinio ir deportavimo į Baltarusijos RespublikÄ neteisėtu ir jį panaikinti, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Kenos užkardos materialinės žalos sumÄ 12 862,40 rubl. dydžio (perskaičiuojant į Lietuvos litus) – 1 113,68 Lt, taip pat iÅ¡ieÅ¡koti moralinę žalÄ 2 500 Litų dydžio.

Teismas 2011-10-14 nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo skundo dalį, kurioje praÅ¡oma pripažinti neteisėtu ir panaikinti Vilniaus rinktinės Kenos užkardos 2011-06-29 sprendimÄ Nr. 21/20-147-188 dėl pareiÅ¡kėjo iÅ¡sodinimo iÅ¡ traukinio ir deportavimo į Baltarusijos RespublikÄ , o pareiÅ¡kėjo skundo dalį dėl reikalavimų iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Kenos užkardos materialinės žalos sumÄ 12 862,40 rubl. dydžio (perskaičiuojant į Lietuvos litus) – 1 113,68 Lt; iÅ¡ieÅ¡koti moralinę žalÄ 2 500 Lt dydžio.PaaiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos Kenos užkardos pasienio tarnybos pareigÅ«nų veiksmus laiko neteisėtais.

PareiÅ¡kėjas turėjo tranzitinę vizÄ Nr. LT AD (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrado mieste, jos galiojimo terminas nuo 2011-06-24 iki 2011-09-22, pagal kuriÄ 2011-06-25 jis netrukdomai kirto Lietuvos Respublikos sienÄ vykstant traukiniu iÅ¡ Kaliningrado m. į Maskvos m. Tuo metu jokių pretenzijų iÅ¡ Lietuvos Respublikos pasienio tarnybos pareigÅ«nų nebuvo. Be to, pareiÅ¡kėjas teigia, jog bÅ«nant Lietuvos Respublikos teritorijoje jis jokių pažeidimų nedarė.

Taip pat skunde pateikia materialinės žalos dydžio apskaičiavimus. PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta laiku ir tinkamai, todėl tai nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTÄ® 78 str.). Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 21?23) paaiÅ¡kino, kad 2011-06-29 VSAT Kenos užkardos Kenos geležinkelio pasienio kontrolės punkte atliekant Rusijos Federacijos piliečio A.

Z., gim. 1963 m., pasienio tikrinimo procedÅ«ras, Å engeno informacinėje sistemoje nustatyta, kad piliečiui uždrausta atvykti į Å engeno erdvę (Å engeno Konvencija 96 str.). Nurodė, jog VSAT Kenos užkardos pareigÅ«nai, vykdydami savo funkcijas, galiojančių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, veikė teisėtai ir pagrįstai. Teismo posėdyje atsakovės atstovė Inna Zdanovič prašė skundÄ atmesti atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais (b. l. 55-56). S k u n d a s a t m e s t i n a s Å ioje byloje analizuojama situacija dėl pareiÅ¡kėjo A.

Z. patirtos turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su tariamai neteisėtais VSAT Kenos užkardos pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimo. Bylos dalykas – turtinės ir neturtinės žalos, padarytos minėtos valdžios institucijos neteisėtais veiksmais, buvimas, ir, nustačius jos buvimÄ , priteistinos neturtinės žalos dydis. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" (toliau - Ä®statymas), Å engeno Konvencija (toliau - konvencija), Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-04 nutarimu Nr. 1049 patvirtinti Užsieniečių registro nuostatai (toliau - Nuostatai).Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 10 straipsnį, užsieniečio atvykimas į Lietuvos RespublikÄ laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis atvyksta į Lietuvos RespublikÄ , kai jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinį sÄ raÅ¡Ä arba dėl jo į centrinę Å engeno informacinę sistemÄ yra įtrauktas įspėjimas dėl neįleidimo.

Tuos pačius reikalavimus numato Å engeno Konvencijos 96 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios numato, kad duomenys apie užsieniečius, kuriems pagal duotÄ perspėjimÄ draudžiama įvažiuoti, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kuris grindžiamas kompetentingų administracijos institucijų arba teismų sprendimais pagal nacionalinės proceso teisės normas. Nuostatai numato užsieniečių registro duomenų tvarkymÄ . Byloje nustatyta, kad 2011-06-29 VSAT Kenos užkardos Kenos geležinkelio pasienio kontrolės punkte atliekant Rusijos Federacijos piliečio A.

Z., gim. 1963 m., pasienio tikrinimo procedÅ«ras, Å engeno informacinėje sistemoje nustatyta, kad piliečiui uždrausta atvykti į Å engeno erdvę. Vilniaus rinktinės Kenos užkardos pareigÅ«nas, vadovaujantis Konvencijos 96 straipsnio nuostatomis, 2011-06-29 priėmė sprendimÄ Nr. 21/20-147-188, kuriuo atsisakė pareiÅ¡kėjui leisti atvykti kertant Lietuvos Respublikos sienÄ . Å is sprendimas priimtas dėl to, kad Å engeno informacinėje sistemoje paskelbtas perspėjimas (Lenkijos pareigÅ«nų, kuris galioja iki 2013-09-29), jog Å¡iam piliečiui uždrausta atvykti į Å engeno erdvę (b. l. 50-54).

PareiÅ¡kėjas turtinę ir neturtinę žalÄ kildina dėl VSAT Kenos užkardos pasienio kontrolės pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų iÅ¡laipinant jį iÅ¡ traukinio Nr. 029 Maskva-Kaliningradas ir neleidžiant atvykti kertant Lietuvos Respublikos sienÄ . Turtinę žalÄ Ä¯vardija kaip patirtas iÅ¡laidas už pragyvenimÄ Minsko mieste, bilietÄ iÅ¡ Maskvos į KaliningradÄ , bilietÄ iÅ¡ Gudogai į MinskÄ bei lėktuvo bilietÄ iÅ¡ Minsko į KaliningradÄ , viso 1 113,68 Lt turtinės ir 2 500 Lt neturinės žalos.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å ios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi bÅ«ti visiÅ¡kai atlyginama atsakingo asmens. Civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, bÅ«tinos keturios tarp savęs susijusios sÄ lygos.

Å ios sÄ lygos yra:

1) neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vadinasi, pagal CK 6.246-6.249 straipsnių, CK 6.271 straipsnio nuostatas esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sÄ lyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti.

Atitinkamo vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmai galėtų bÅ«ti pripažinti neteisėtais tik tuo atveju, jei bÅ«tų nustatyta, kad atitinkamos valdžios institucijos darbuotojai neįvykdė atitinkamais (konkrečiais) teisės aktais jiems priskirtų funkcijų, arba veikė ne taip, kaip turėjo veikti vieÅ¡ojo administravimo srityje pagal tuos teisės aktus ir tai tiesiogiai darė įtakÄ asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Neturtine žala pripažintinas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki. PareiÅ¡kėjas, teikdamas skundÄ , turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktÄ , priežastinį ryšį, žalos dydį bei kaltę. Konstitucinis Teismas 2006 -08-19 nutarime pabrėžė, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Vadinasi, sprendžiant, ar yra pagrįstas pareiÅ¡kėjo A.

Z. reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ , yra bÅ«tina nustatyti, ar jo nurodytas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, t. y. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Kenos užkardos pareigÅ«nai veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus ir, ar Å¡ios institucijos darbuotojų veiksmai (neveikimas) tiesiogiai turėjo įtakos pareiÅ¡kėjos teisėms, laisvėms ir interesams, ir, ar pareiÅ¡kėjui dėl to buvo padaryta turtinė bei neturtinė žala bei priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos.PareiÅ¡kėjas įrodinėdamas pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus iÅ¡ esmės remiasi tik faktu, jog turėjo tranzitinę vizÄ (b. l.

9) ir dėl to priimtas sprendimas, kuriuo atsisakyta leisti pareiÅ¡kėjui atvykti kertant sienÄ , yra neteisėtas. Teismas su tokiais pareiÅ¡kėjo argumentais sutikti negali, nes Ä®statymo 11 straipsnis nustato, kad vizos turėjimas automatiÅ¡kai nesuteikia teisės atvykti į Lietuvos RespublikÄ . Be to Lenkijos pareigÅ«nai Å engeno duomenų bazėje yra paskelbę perspėjimÄ , kad pareiÅ¡kėjui draudžiama atvykti į Å engeno teritorijÄ iki 2013-09-29 (b. l. 53).PareiÅ¡kėjas neįrodė pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, kurie yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurių neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto.

Å i nuostata galioja, kai praÅ¡oma priteisti neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytÄ turtinę ar neturtinę žalÄ . Taigi, turi bÅ«ti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigÅ«nų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta turtinė žala, tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, žalÄ padariusio asmens kaltė. Å iuo atveju turtinės žalos atlyginimo galimybę numato VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 39 straipsnis, kuriame pasakyta, jog turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Teismui nenustačius bent vieno civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindo, civilinė atsakomybė nekyla. Kadangi pareiÅ¡kėjas neįrodė civilinės atsakomybės pagrindo – kaltų veiksmų, todėl teismas, nesant civilinės atsakomybės pagrindų visumos, jo reikalavimus atmeta.PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti 2 500 Lt neturtinę žalÄ yra taip pat atmestinas, nenustačius atsakovo veiksmuose neteisėtos veikos. Nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, Lietuvos valstybei, atstovaujamai VSAT Vilniaus rinktinės civilinė atsakomybė nekyla, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti jo praÅ¡omÄ neturtinę žalÄ .

Be to, pareiÅ¡kėjas skunde nepateikė jokių neva jo patirtÄ neturtinę žalÄ pagrindžiančių įrodymų, todėl ir Å¡i aplinkybė įrodo reikalavimo dėl praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos nepagrįstumÄ .Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo nurodytų VSAT Vilniaus rinktinės pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų nagrinėjamos bylos kontekste nenustatyta, o nenustačius valdžios institucijos neteisėtų veiksmų civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.

VSAT Vilniaus rinktinės pareigÅ«nai veikė tinkamai, vadovaudamiesi galiojančių teisės aktų nuostatomis, ir nėra jokio pagrindo nustatyti jų neteisėto veikimo ar neveikimo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. Taigi nesant bÅ«tinos civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos, nėra pagrindo ir atlyginti pareiÅ¡kėjui tariamai padarytos žalos. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p. ir 127 str., teismas  n u s p r e n d ė :pareiÅ¡kėjo A.

Z. (A. Z.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos Vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .              Teisėjas                                                                                           Henrikas Sadauskas