2021-12-01 Nr. AB-25734-3-62-3-00331-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-585-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00331-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2020 m. sausio 21 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 3 būrio 1 sekcijoje netinkamomis sąlygomis. Patalpoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, kadangi ankštoje 35,67 kv. m ploto patalpoje buvo laikoma iki 11 nuteistųjų. Tai prilygo kalinimui kamerų tipo patalpose, kadangi pareiškėjas pasivaikščioti buvo išleidžiamas tik 3 val. per parą, o likusį laiką leisdavo užrakintas gyvenamojoje patalpoje. Be to, būryje nebuvo laisvalaikio kambario, dėl to pareiškėjas negalėjo žiūrėti televizoriaus, rašyti laiškų, leisti laisvą laiką atskirai nuo kitų nuteistųjų. Ankštoje patalpoje trūko oro, pablogėjo sveikata, paūmėjo lėtinės ligos, kilo įtampa, konfliktinės situacijos. Patalpa nebuvo aprūpinta inventoriumi, nes nebuvo pakabų viršutiniams drabužiams kabinti, taburečių, stalo, kabliukų rankšluosčiams. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nurodė patyręs emocinę įtampą, socialinę degradaciją, dvasinį sukrėtimą.

3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 3 būrio 1 gyvenamojoje bendrabučio tipo patalpoje, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose nebuvo laikomas. Pirmojo sektoriaus nuteistųjų patalpose poilsio kambariai neįrengti, tačiau laisvu laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje, gryname ore. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Pataisos namuose taip pat vykdomos socialinės reabilitacijos programos. Gyvenamosios patalpos aprūpintos inventoriumi atsižvelgiant į patvirtintas aprūpinimo normas. Pareiškėjas buvo laikomas paprastosios grupės sąlygomis, taigi jis turėjo teisę 3 valandas per parą pasivaikščioti gryname ore. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, o tai atitinka nustatytus reikalavimus. Pataisos įstaigos pareigūnai veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą ir neįrodė, jog pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) jam padarė žalą.

5. Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsakovo atstovo atsiliepimą, kuriame pažymėjo, kad atsiliepimo argumentai neatitinka tikrovės. Atsakovo atstovas pateikė gyvenamosios patalpos nuotrauką, kuri yra kelių metų senumo. Argumentai, kad pareiškėjas galėjo laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, yra neteisingi, nes pasivaikščioti pareiškėjui buvo leidžiama tik 3 val. per parą. Pakabos (du kabliukai vienam asmeniui) drabužiams kabinti patalpoje neįrengtos, vėdinimo sistemos nebuvo. Dėl netinkamo vėdinimo (oro judėjimo greitis neatitiko reikalavimų) sistemos kaupėsi drėgmė, čiūžiniai puvo, lovos rūdijo.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2020 m. sausio 21 d., atlyginimo.

8. Teismas pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. leipos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenumato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2020 m. sausio 21 d. pareiškėjas buvo laikomas 3 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 35,62 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų, buvo laikoma iki 11 nuteistųjų, taigi vienam asmeniui teko 3,23 kv. m ploto. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjui vertinamuoju laikotarpiu buvo užtikrinta Taisyklių 111.1 punkte reglamentuota 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma.

9. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Taisyklėse nustatyta tvarka užrakinami. Taisyklių 731 punkte nurodyta, kad nuteistieji užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukštuose laikantis šių reikalavimų: kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens šaltinio (731.1 p.); kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos iškviesti pataisos pareigūnus (731.2). Pagal Taisyklių 732 punktą, iš kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukštų nuteistieji išleidžiami pagal dienotvarkėje nustatytą laiką į darbą, bendrojo lavinimo mokyklą ar profesinio mokymo įstaigą, pasimatymus, paskambinti telefonu, valgyklą, dušą, socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu, taip pat užsiimti individualia ar kita Bausmių vykdymo kodekso nustatyta veikla, sudaryti santuoką, iškvietus pataisos įstaigos administracijai, į pataisos įstaigoje vykstančius renginius nuteistiesiems, pas sveikatos priežiūros specialistus (skubiais atvejais arba sveikatos priežiūros specialisto paskirtu priėmimo laiku) ir laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla. Taigi pagal teisinį reglamentavimą nuteistieji gali būti laikomi užrakinti, laikantis Taisyklėse numatytų sąlygų. Pagal BVK 73 straipsnio 5 punktą paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti 3 valandas. Kadangi pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas paprastosios grupės sąlygomis (ne kamerų tipo patalpose ar drausmės grupėje), be to, jis neneigia, kad pasivaikščioti buvo vedamas 3 valandas per parą, jo argumentai dėl pasivaikščiojimų trukmės atmestini kaip nepagrįsti.

10. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015), kurios 17 punkte numatyta, kad patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (HN 134:2015 39 p.). Bylos duomenys patvirtina, kad 3 būrio 1 gyvenamoji patalpa vėdinama per atveriamą langą, o tai atitinka HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl pagal minėtą reglamentavimą neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl vėdinimo sistemos neįrengimo nekonstatuotini. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų tai, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą, ar tai, kad nebuvo galima jo atidaryti (uždaryti). Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina patalpas, neturi problemų dėl oro trūkumo ar pelėsio.

11. Teismas dėl pareiškėjo argumentų apie pelėsio plitimą ir antisanitarines sąlygas atkreipė dėmesį į tai, kad HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Taigi švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Pataisos įstaiga negali būti atsakinga už tai, kad įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena.

12. Teismas pabrėžė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normoje (toliau – ir Aprūpinimo norma) numatyta, kad gyvenamojoje patalpoje, be kita ko, turi būti įrengta sieninė pakaba arba spinta (ne mažiau kaip po du kabliukus asmeniui), spintelė prie lovos (1 vnt. asmeniui), stalas, taburetė ir (arba) kėdė ir (arba) suolai. Iš atsakovo atstovo į bylą pateiktos 3 būrio 1 gyvenamosios patalpos nuotraukos matyti, kad gyvenamojoje patalpoje įrengtos ne tik pakabos, bet ir asmeninės nuteistųjų spintos, todėl pagal minėtą reglamentavimą neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl pakabų drabužiams trūkumo nekonstatuotini. Be to, remiantis Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2020 m. vasario 12 d. pažyma Nr. 77-258, nuteistųjų gyvenamosios patalpos aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją dėl baldų ar kito inventoriaus trūkumo. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovo atstovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl inventoriaus trūkumo grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl vertinami kaip nepagrįsti.

13. Teismas nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (neteko galios 2020 m. gruodžio 22 d.) (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 8.7 punktą nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiami laisvalaikio kambariai. Atsakovo atstovas neneigia, kad 3 būryje laisvalaikio kambarys neįrengtas, todėl šiuo atveju konstatuotini neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl laisvalaikio kambario neįrengimo. Kita vertus, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl laisvalaikio kambario neįrengimo pareiškėjui būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme.

14. Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visetą, darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III. 15. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

16. Pareiškėjas nurodo, kad teismas išnagrinėjo bylą šališkai. Pats atsakovo atstovas pripažino, kad nebuvo įrengto laisvalaikio kambario. Teismas nesivadovavo teismų praktika analogiško pobūdžio bylose. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad nebuvo patalpoje ant pakabos 22 kabliukų, nors patalpoje kalėjo 11 asmenų, dėl to kiekvienam turėjo tekti po du kabliukus. Dėl kabliukų trūkumo vykdavo konfliktai tarp nuteistųjų, muštynės, dėl to buvo patiriami dvasiniai išgyvenimai, įtampa ir pan. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad bendrabčio tipo patalpai, kurioje jis kalėjo, turėjo būti taikoma minimali 3,6 kv. m ploto norma, turinti tekti vienam asmeniui, kadangi minėta patalpa buvo rakinama ir išeiti iš jos buvo galima tik 3 val. per parą. Alytaus PN buvo taikoma būtent minėta minimali ploto norma tokio pobūdžio patalpoms. Pareiškėjas prideda tai patvirtinantį Alytaus PN atsakymą vienam iš nuteistųjų. Dėl neįrengto laisvalaikio kambario pareiškėjas negalėjo žiūrėti televizoriaus, žaisti žaidimus, rašyti laiškus. Dėl to ploto trūkumo tarp nuteistųjų nuolat vykdavo ginčai, muštynės, taip pat trūkdavo oro, dėl to pareiškėjui pablogėjo sveikata, jis patyrė dvasinius sukrėtimus, pareiškėjo psihcinei būklei pakenkta negrįžtamai. Taigi dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti kompensuotina 20 000 Eur neturtine žala.

17. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą amtesti.

18. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame nepateikia jokių teisinių argumentų ir motyvų, sudarančių teisinį pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Pravieniškių PN-AK nuomone, pareiškėjo apeliacinis skundas neturi tinkamai suformuluoto ir aiškaus pagrindo. Jokių naujų aplinkybių, argumentų, kurie būtų bent minimalus pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu ir jį naikinti, apeliaciniame skunde nepateikta. Prie apeliacinio skundo pareiškėjo pridėti nauji įrodymai negali būti priimti, tiriami ir vertinami apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas nešališkai ir išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Pareiškėjas prie apeliacinio skundo pateikė papildomus duomenis (dokumentus): gyvenamosios patalpos nuotrauką; Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. gegužės 17 d. raštą Nr. 2S-2025; Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. gegužės 13 d. raštą Nr. (1.23 E) 7R-2950; Alytaus pataisos namų 2017 m. kovo 1 d. raštą Nr. 363-270.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Kitaip tariant, teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kad šioje byloje (jos apeliacinio proceso stadijoje) būtų pagrįstas pagrindas tirti jo pateiktus duomenis (dokumentus), kad šie galėtų patvirtinti ar paneigti kokias nors šiai bylai reikšmingas aplinkybes, kurio turėtų reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui. Nėra pagrindo teigti, kad apeliacinio proceso stadijoje šią bylą nagrinėjant jau šioje byloje surinktų įrodymų pagrindu nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Be to, pareiškėjo prie apeliacinio skundo pridėta nuotrauka jau yra byloje ir buvo pirmosios instancijos teismo įvertinta. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo su apeliaciniu skundu pateikti duomenys (dokumentai) nepridedami prie bylos ir nevertinami.

V. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2020 m. sausio 21 d.

23. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nenustatęs Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Įvertinus pareiškėjo apeliacinio skundo turinį, darytina išvada, kad pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia trimis argumentais, iš kurių kildina patirtą neturtinę žalą: 1) pareiškėjas buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis, kadangi šiuo atveju turėjo būti taikoma 3,6 kv. m ploto norma, nes patalpos, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, buvo rakinamos, o pasivaikščioti buvo galima tik 3 val. per parą; 2) nebuvo įrengto laisvalaikio kambario; 3) nebuvo pakankamai pakabų gyvenamojoje patalpoje pasikabinti drabužius (vienam asmeniui turėjo tekti du kabliukai).

26. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumento apie jam tekusį per mažą plotą, pažymi, kad nėra ginčo, kad pareiškėjui gyvenamojoje patalpoje ginčui aktualiu laikotarpiu teko ne mažiau kaip 3,1 kv. m ploto, dėl to nebuvo pažeistas Taisyklės 111.1 punktas, kuriame nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam asmeniui. Tai argumentuotai patvirtina ir skundžiamo teismo sprendimo motyvai (žr. šios nutarties 8 p.). Priešingai nei nurodo pareiškėjas, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju taikyti minimalią 3,6 kv. m ploto normą, turinčią tekti vienam asmeniui kamerų tipo patalpose, nėra pagrindo, nes, kaip nurodė atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą, pareiškėjas buvo kalinamas bendrabučio tipo patalpose ir dienotvarkėje nustatytu laiku nuo 6.30 val. iki 22.30 val. galėjo laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose ir viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, o tai reiškia, kad pareiškėjo kalinimo režimas buvo laisvesnis nei kamerų tipo patalpose. Šiomis atsakovo atstovo nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo abejoti.

27. Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl to, kad nebuvo pažeistos Aprūpinimo normos, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl kabliukų drabužiams pakabinti pakankamo kiekio neįrengimu, nes iš atsakovo atstovo į bylą pateiktos 3 būrio 1 gyvenamosios patalpos nuotraukos (b. l. 43) matyti, kad gyvenamojoje patalpoje įrengtos ne tik pakabos, bet ir asmeninės nuteistųjų spintos, todėl pagal minėtą reglamentavimą neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl pakabų drabužiams trūkumo nekonstatuotini. Visgi netgi pripažinus, kad gyvenamojoje patalpoje pakankamai kabliukų drabužiams pakabinti nebuvo, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad dėl to pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą. Šiuo aspektu pareiškėjo nurodomi argumetai, kuriais jis siekia pagrįsti patirtą neturtinę žalą (pvz., kad tarp nuteistųjų kilusių konfliktų), yra pernelyg abstraktūs, nepagrįsti aiškesniais, konkretesniais ir detalesniais paaiškinimais, dėl to nevertintini kaip įtikinami.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos padarė pagrįstą išvadą ir dėl to, kad nors nebuvo įrengto laisvalaikio kambario, dėl ko buvo pažeistas Eksploatavimo taisyklių 8.7 punktas, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą. Kaip ir kabliukų drabužiams pakabinti atveju, pareiškėjas nurodė tik abstrakčius, išsamiau nekonkretizuotus argumentus (pvz., negalėjo pažiūrėti televizoriaus, rašyti laiškų), kurie nėra pakankami pagrįsti, kad pareiškėjas reliai patyrė sunkius išgyvenimus ir didelius nepatogumus, kuriuos būtų galima prilyginti patirtai neturtinei žalai.

29. Papildomai pažymėtina, kad neturtinė žala, kurios samprata įtvirtinta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1283-968/2021). Šioje byloje tokių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo kalinimo sąlygomis, nenustatyta.

30. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, nenustatęs neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą. Teismas skundžiamu sprendimu bylą išnagrinėjo objektyviai, nenukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė