2023-01-04 Nr. AB-387-3-64-3-01815-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1179-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01815-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.17; 17.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. N. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. N. skundą atsakovui Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamentui dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas N. N. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klientų aptarnavimo departamento Šiaulių 1-ojo skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2021 m. birželio 2 d. raštą Nr. (19.5.7Mr)-SD(19.5)-7539 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas Nr. 1) ir 2021 m. birželio 9 d. raštą Nr. (19.5.33Mr)-SD(19.5)7778 „Dėl 2021 m. gegužės 21 d. pateikto prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas Nr. 2), Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2021 m. liepos 28 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. gegužės 21 d. prašymą skirti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. (toliau – ir Prašymas).

2. Pareiškėjas apžvelgė ginčo aplinkybes. Teigė, kad Raštas Nr. 1 yra informacinio pobūdžio, iš jo turinio neaišku, ar dėl Prašymo priimtas koks nors sprendimas. Dėl Prašymo nebuvo priimtas sprendimas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2020 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-513 patvirtintų Išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims nuostatų (toliau – ir Nuostatai) nustatyta tvarka, pagrindais ir forma.

Pareiškėjo įsitikinimu, nei Įstatyme, nei Nuostatuose nenumatyta, kad asmuo, pageidaujantis gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, privalo būti užregistruotas Tarnyboje kaip asmuo, ieškantis darbo (šiame kontekste pareiškėjas pabrėžė, kad jis neieško darbo), arba kad tokia registracija turi būti atlikta ir prašymas gauti išmoką turi būti pateiktas ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu. Kita vertus, pareiškėjas jau seniai užsiregistravo Užimtumo tarnybos sistemoje, jam suteiktas vartotojo vardas ir slaptažodis.

Dėl pareiškėjo įregistravimo skiltyje „Darbo paieška“ atsakovas negavo jokių naujų duomenų, tai tebuvo priemonė prašymui pateikti, ir, sistemiškai aiškinant Nuostatų 3 punktą, tokia registracija nelaikytina asmens vertinimo kriterijumi. Pareiškėjas išreiškė nepasitenkinimą dėl to, kad buvo sudėtinga atlikti tokią registraciją (tai neva patvirtina telefoninių pokalbių įrašai). Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad jis buvo užregistruotas sistemoje prieš pateikiant Prašymą (t. y. 2021 m. kovo 4 d.), atsakovas skyrė jam išmoką pagal ankstesnį prašymą už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 7 d., todėl neaišku, kodėl jam negali būti skirta išmoka ir už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d.

Pareiškėjas manė, kad Įstatyme yra įtvirtinta teisė gauti ginčo išmoką nuo pat ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos, bet jame nenumatyti pagrindai, dėl kurių tokia teisė galėtų būti atimta. Iš Įstatymo nuostatų, reglamentuojančių išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui skyrimą, galima daryti išvadą, jog asmens teisė gauti tokią išmoką yra absoliuti ir negali būti ribojama kitaip nei įstatymu. Nuostatai negali praplėsti, sumažinti arba eliminuoti asmens teisių, nurodytų Įstatyme, o priešinga situacija būtų nesuderinama su konstituciniu teisinės valstybės principu.

Be to, pareiškėjas kėlė abejones dėl Komisijos objektyvumo, tvirtindamas, kad Komisija iš anksto buvo nusprendusi palaikyti atsakovo pusę, todėl net nesigilino į ginčo šalių argumentus ir nesivadovavo teisės normomis, nebuvo pasiruošusi posėdžiui (pvz., Komisijos nariai nepagrįstai manė, kad skundas bus nagrinėjamas rašytine tvarka, posėdis prasidėjo 15 min. vėliau), ginčijamas Komisijos sprendimas buvo paruoštas iki posėdžio ir neišklausius pareiškėjo argumentų (pastebėta, kad šiame sprendime klaidingai nurodyta, jog posėdis vyko rašytine tvarka, jame nenurodyta data, neapžvelgti Komisijos narių užduoti klausimai ir pareiškėjo pateikti atsakymai, jis pasirašytas po maždaug 4 val. po posėdžio), šiame sprendime atsakovui priskirti argumentai, kurių jis neišsakė.

3. Atsakovas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas apžvelgė aktualų teisinį reglamentavimą, ginčo aplinkybes. Pabrėžė, kad pareiškėjas buvo įregistruotas Skyriuje 2021 m. kovo 4 d., jam suteiktas užimto asmens statusas. Pareiškėjas registravosi internetu, kartu pateikė prašymą skirti jam savarankiškai dirbančio asmens išmoką; tokia išmoka jam buvo paskirta nuo 2020 m. lapkričio 7 d., t. y. nuo antrojo karantino paskelbimo Šiaulių mieste dienos. Pareiškėjas vėliau pateikė dar vieną prašymą – aptariamą prašymą skirti jam išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 m. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d., t. y. už pirmąjį karantino laikotarpį. Atsakovas netenkino Prašymo, nes pareiškėjas užsiregistravo Tarnyboje ir pateikė prašymą jau po minėto laikotarpio pabaigos, nesilaikydamas Įstatymo 51 straipsnyje ir Nuostatų 3 punkte įtvirtintų reikalavimų. Pareiškėjas, pateikdamas atsakovui dar vieną prašymą – tenkinti Prašymą, kartu su šiuo vėlesniu prašymu nepateikė jokių naujų duomenų ir nenurodė aplinkybių, leidžiančių abejoti Rašte Nr. 1 išreikštos nuomonės pagrįstumu, todėl atsakovas atsisakė nagrinėti šį prašymą (VAĮ 11 str. 3 d. 3 p.). Atsakovo nuomone, ginčijami Raštai Nr. 1 ir Nr. 2 yra teisėti ir pagrįsti, juose pareiškėjui išaiškintos atsisakymo tenkinti jo prašymus priežastys.

5. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose „Atsiliepimo į N. N. skundą papildymas“ tvirtino, kad pareiškėjas skundą dėl ginčijamo Komisijos sprendimo panaikinimo padavė pavėluotai (1 diena) ir neprašė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjo N. N. skundą.

7. Teismas pažymėjo, kad paskutinė diena skundui dėl Komisijos 2021 m. liepos 28 d. sprendimo paduoti buvo 2021 m. rugpjūčio 30 d. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad skundas teismui buvo pateiktas 2021 m. rugpjūčio 30 d., o užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 31 d. Taigi, pradinis skundas buvo paduotas nepraleidus skundo padavimo termino.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. kovo 4 d. registravosi Tarnyboje ir jam buvo suteiktas užimto asmens statusas. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 21 d. pateikė atsakovui prašymą dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui skyrimo už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d., vadovaujantis Užimtumo įstatymo 51 straipsniu.

9. Ginčijamame Tarnybos Klientų aptarnavimo departamento Šiaulių 1-ojo skyriaus 2021 m. birželio 2 d. rašte Nr. (19.5.7Mr)-SD(19.5)-7539 nurodyta, kad, pagal Nuostatų 3 punktą, savarankiškai dirbantys asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, pageidaujantys gauti išmokas, turi užsiregistruoti tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir pateikti Užimtumo tarnybai prašymą skirti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 15 d. neeiliniame posėdyje nutarė paskelbti karantiną visoje Lietuvos teritorijoje; karantininio režimo trukmė – nuo 2020 m. kovo 16 d. 00.00 val. iki birželio 16 d. 24.00 val. Vadovaujantis Įstatymo 51 straipsnio 4 dalies 1 punktu, nustatytos išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas nutraukiamas „po Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalios situacijos ar karantino atšaukimo arba bent vieno iš jų paskelbimo termino suėjimo praėjo 2 mėnesiai“, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d. Pareiškėjas informuotas, kad, Vyriausybei paskelbus ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki birželio 16 d., išmokos mokėjimo laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjas nesikreipė į Tarnybą ir nepateikė prašymo dėl išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims skyrimo.

10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas dėl išmokos skyrimo už vadinamąjį pirmąjį karantino laikotarpį (šiuo laikotarpiu jis nebuvo registruotas Tarnyboje) kreipėsi vadinamojo antrojo karantino laikotarpiu. Susipažinus su pareiškėjo pokalbių su Tarnybos darbuotoja garso įrašais, galima daryti išvadą, kad pareiškėjas jau per pirmojo karantino laikotarpį žinojo apie galimybę pateikti prašymą dėl išmokos už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d., bet Tarnybos darbuotojai nurodė, kad, bandant registruotis, registracijos sistema „metė, kad yra registruotas“ ir dėl to pareiškėjas uždelsė pateikti prašymą dėl išmokos skyrimo pirmojo karantino laikotarpiu (pareiškėjas pokalbyje teigė, kad „realiai pamiršo“, „du mėnesiai pasibaigė ir viskas“).

11. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, be kita ko, Įstatymo 51 straipsnio, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalies, Nuostatų 3 ir 4 punktų nuostatas. Pažymėjo, kad, vadovaujantis Vyriausybės 2020 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 579 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pripažinimo netekusiu galios“, karantinas Lietuvos Respublikoje buvo atšauktas nuo 2020 m. birželio 17 d. Taigi, galutinė data, kai galėjo būti pateiktas prašymas skirti ginčo išmoką, šiuo atveju yra 2020 m. rugpjūčio 16 d. Pareiškėjas Prašymą pateikė 2021 m. gegužės 21 d., todėl konstatuotina, kad jis praleido teisės aktų numatytą terminą pateikti prašymą skirti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui. Tarnyba, Raštu Nr. 1 atsisakydama skirti pareiškėjui tokią išmoką dėl to, kad buvo praleistas terminas tokiam prašymui pateikti, nepažeidė teisės normų reikalavimų; priešingai, ji vadovavosi tuo metu aktualių Nuostatų bei Įstatymo nuostatomis. Teismas nesutiko su pareiškėjo vertinimu, kad atsakovas nepriėmė jokio sprendimo pagal jo Prašymą. Nors Rašte Nr. 1 nėra eksplicitiškai nurodyta, kad atsakovas atsisako skirti pareiškėjui išmoką, bet šiame rašte nurodyti aiškūs teisinis ir faktinis pagrindai, iš kurių pareiškėjas galėjo suprasti, jog jis kreipėsi dėl išmokos gavimo praleidęs teisės aktuose numatytą terminą. Pripažinta, kad Raštas Nr. 1 yra teisėtas ir pagrįstas.

12. Teismo vidiniu įsitikinimu, atsakovas, priėmęs motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, vadovaudamasis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Raštu Nr. 2 pagrįstai netenkino pareiškėjo 2021 m. birželio 2 d. prašymo „Dėl 2021 m. gegužės 21 d. prašymo“ priimti naują sprendimą. Atitinkamai, Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, pagrįstai nustatė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindų naikinti Raštą Nr. 1. Komisija ginčijamame savo sprendime išdėstė aktualų teisinį reguliavimą, pateikė jo vertinimą, taip pat įvertino situaciją teisės aktų kontekste, todėl nėra pagrindo panaikinti šį sprendimą pareiškėjo nurodytais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 13. Pareiškėjas N. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundo reikalavimus.

14. Pareiškėjas apžvelgia ginčo aplinkybes, teismo sprendimo motyvus. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas neišnagrinėjo jo argumentų bei netinkamai parinko aktualų teisinį reglamentavimą (Nuostatų redakcijoje, galiojusioje vadinamojo pirmojo karantino laikotarpiu, nėra užsiminta apie tai, kad prašymas gauti išmoką turi būti paduotas ne vėliau nei per 2 mėnesius nuo ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo arba bent vieno iš jų paskelbimo termino suėjimo). Pareiškėjas pakartoja anksčiau išdėstytą savo poziciją ir ją pagrindžiančius argumentus, be kita ko, kad Įstatyme yra įtvirtinta teisė gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui ir tokia teisė yra absoliuti, šios teisės apribojimas ar paneigimas Nuostatais yra nesuderinamas su teisinės valstybės principu (teisės aktų hierarchija); kad nei Įstatyme, nei Nuostatuose nėra įtvirtinta, jog registracija Tarnyboje bei prašymo skirti išmoką pateikimas turi būti atlikti būtent ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu (šiuo atveju turėjo būti vertinama tik tai, ar jis atitinka Įstatyme nurodytas sąlygas); taip pat kad atsakovas nepriėmė sprendimo dėl išmokos skyrimo pareiškėjui VAĮ, Įstatyme ir Nuostatuose įtvirtinta tvarka, pagrindais ir forma (t. y. nepriėmė jokio sprendimo dėl Prašymo).

15. Atsakovas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

16. Atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klientų aptarnavimo departamento Šiaulių 1-ojo skyriaus 2021 m. birželio 2 d. rašto Nr. (19.5.7Mr)-SD(19.5)-7539 ir 2021 m. birželio 9 d. rašto Nr. (19.5.33Mr)-SD(19.5)7778, taip pat Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2021 m. liepos 28 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

18. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo N. N. patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, jog įvertinus aktualų teisinį reguliavimą ir ginčo šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad Užimtumo tarnyba, nagrinėjamoje byloje skundžiamu sprendimu atsisakiusi skirti pareiškėjui savarankiškai dirbančio asmens išmoką, kadangi buvo praleistas terminas tokiam prašymui pateikti, teisės normų nepažeidė, priešingai – vadovavosi tuo metu aktualių Nuostatų bei Užimtumo įstatymo nuostatomis.

19. Pareiškėjas su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir įpareigoti atsakovą jo prašymą skirti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. išnagrinėti iš naujo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą, neįsigilino į byloje pateiktus argumentus, pritaikė neteisingą teisės aktą ir priėmė neteisingą sprendimą administracinėje byloje.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Ginčo teisinus santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (51 straipsnis) ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-129 patvirtinti Išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims nuostatų normos. Šiam ginčui aktualias minėtų teisės aktų nuostatas pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė ginčijamame sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas šiame sprendime jų nebekartoja.

22. N. N. 2021 m. gegužės 21 d. atsakovui pateikė prašymą skirti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (2020 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XIII-2882 redakcija) 51 straipsnio nuostatomis. Išnagrinėjęs prašymą, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klientų aptarnavimo departamento Šiaulių 1-asis skyrius 2021 m. birželio 2 d. raštu Nr. (19.5.7Mr)-SD(19.5)-7539 informavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki birželio 16 d. ir išmokos mokėjimo laikotarpyje nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjas nesikreipė į Užimtumo tarnybą (nebuvo registruotas) bei nepateikė prašymo dėl išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims skyrimo.

23. Pareiškėjas 2021 m. birželio 2 d. vėl kreipėsi į atsakovą, prašydamas priimti sprendimą pagal jo 2021 m. gegužės 21 d. prašymą. Tarnyba 2021 m. birželio 9 d. rašte Nr. (19.5.33Mr)-SD(19.5)7778, adresuotame N. N., nurodė, jog 2021 m. birželio 2 d. paklausimas nebus nagrinėjamas, kadangi pareiškėjas kreipėsi į Užimtumo tarnybą tuo pačiu išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui skyrimo klausimu, tačiau nenurodė naujų aplinkybių, leidžiančių abejoti Užimtumo tarnybos ankstesniame rašte išreikštos nuomonės pagrįstumu dėl išmokos neskyrimo.

24. Taigi byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, jog pareiškėjas Užimtumo tarnyboje buvo užregistruotas 2021 m. kovo 4 d. ir jam buvo suteiktas atitinkamas statusas, taip pat tik 2021 m. gegužės 21 d. pateikė atsakovui prašymą skirti jam išmoką kaip savarankiškai dirbančiam asmeniui už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. Įvertinęs ginčo faktines aplinkybes ir teisės aktuose nustatytą teisinį reguliavimą (aiškiai nurodytas laikotarpis (terminas), per kurį turi būti pateiktas prašymas skirti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui), pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad galutinė data, kai galėjo būti pateiktas prašymas skirti savarankiškai dirbančio asmens išmoką buvo 2020 m. rugpjūčio 16 d. Tuo tarpu pareiškėjas prašymą Tarnybai pateikė tik 2021 m. gegužės 21 d., kas reiškia, kad pareiškėjas praleido teisės aktų numatytą terminą pateikti prašymą skirti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, be to, nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje (neįgijo teisės į išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui už pirmąjį karantino laikotarpį).

25. Šiame kontekste atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog jo įgyta teisė gauti išmoką buvo atimta nesant juridinio pagrindo. Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-129 patvirtintų Išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims nuostatų atitikties teisinės valstybės principui.

26. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu (prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą) pagrįstai netenkino pareiškėjo išvestinio reikalavimo, t. y. įpareigoti nagrinėti atsakovą 2021 m. birželio 2 d. prašymą priimti naują sprendimą

27. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo N. N. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis