2018-11-06 Nr. AB-19979-3-61-3-04923-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-5235-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04923-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. Ž. padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba, atsakovas), 16 830 Eur negautų pajamų, t. y. turtinės žalos, ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM) 1993 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 17-622-27075 ir Lazdijų rajono valdybos 1994 m. gegužės 4 d. potvarkiu Nr. 192-V buvo atkurtos nuosavybės teisės B. S. į 25,5 ha bendro ploto, susidedančio iš dviejų sklypų – 22,78 ha žemės ir 2,72 ha miško. Pagal 1992 m. balandžio 2 d. žemės sklypo, skiriamo privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir paženklinimo vietoje aktą, žemės eksplikaciją, privalomi darbai nebuvo atlikti – dokumentuose nėra savininko ir kviestinių asmenų parašų, nepastatyti laikini matavimo ženklai, nenurodytos gretimybės, tik nurodyta, kad žemės sklypo plotas - 25,5 ha. Aktą surašęs ir pasirašęs V. G. VVŪP institute nedirbo. Apie šį aktą pareiškėjas sužinojo iš ŽŪM 2006 m. rugsėjo 28 d. rašto Nr. 1510.

3. Apylinkės agrarinės reformos tarnybos pažymoje, Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į žemę padavimo tvarkos pažymoje, Kompensacijų už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius apskaičiavimo, išmokėjimo ir apskaitos pažymoje, Valstybės išperkamos kaimo vietovėje buvusių privatinėje nuosavybėje žemės, miško, vandens telkinių kainos skaičiavimo žiniaraštyje, Žemės reformos įstatymo tvarka nuosavybės teise atstatytos ar pirktos žemės, miško, vandens telkinių kainos skaičiavimo suvestiniuose duomenyse nurodyta, jog B. S. priklauso 0,03 ha ežero.

4. Pareiškėjo teigimu, NŽT blogai administravo, nevykdė pateikiamų dokumentų teisingumo kontrolės, nors tai priklausė daryti, ir dėl šių dokumentų jis buvo įtrauktas į teisminius procesus.

5. NŽT nekontroliavo atliekamų darbų, nors turėjo visus archyvinius dokumentus ir ŽŪM 1993 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 17-622-27075 bei Lazdijų rajono valdybos 1994 m. gegužės 4 d. potvarkį 192-V, todėl neteisingai įregistravo nuosavybę į du sklypus, neatsižvelgdama į nuosavybės atstatymo dokumentus, įregistravo vieną sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) nepateikė registracijos dokumentų savininkei, nurodydama, jog šio sklypo plotas yra 25,5 ha, o sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) pavertė valstybine žeme. Apie tai savininkė nebuvo informuota.

6. Pareiškėjas nurodė, kad B. S. 1995 m. sausio 24 d. dovanojimo sutartimi savo atkurtą nuosavybę padovanojo savo vaikaičiui - pareiškėjui. Apie padarytą klaidą pareiškėjas sužinojo 2000 m. kovo 23 d., gavęs laikinąjį sklypo planą. Tada kreipėsi į NŽT dėl klaidos ištaisymo. UAB „Hidroprojektas“ 2003 m. kovo 28 d. atlikus kadastrinius matavimus buvo nustatyta, jog sklypo pagal archyvinius dokumentus Nr. 55 (dabartinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas - 22,75 ha, o sklypo Nr. 98 (dabartinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas - 2,75 ha. Kadastrinės bylos buvo pateiktos NŽT Lazdijų skyriui. Šių bylų pagrindu Alytaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 59-2914-Ž nurodyta (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto autoriui A. Š. paženklinti projekto papildyme suformuotus žemės sklypus vietovėje ir parengti nuosavybės teisės atkūrimo bylas. Praėjus metams, t. y. Alytaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 59-Ž-3170 nurodyta, projekte suformuotus žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) priskirti laisvos valstybinės žemės fondui. Apie šių įsakymų egzistavimą pareiškėjas nežinojo, nebuvo informuotas ir tiek suformuotos bylos, tiek minėti įsakymai buvo sąmoningai nuslėpti ir iki pat 2013 m. vasario 26 d. nebuvo pateikti ir teismui.

7. Pareiškėjas nurodo, kad jau 2003 m. kovo mėnesį buvo įrodyta žemėtvarkos skyriaus padaryta klaida ir buvo galima ją ištaisyti, įregistruojant sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotą 22,75 ha ir miško sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) plotą - 2,75 ha. NŽT, prieštaraudama savo pateiktiems raštams, 2011 m. birželio 27 d. atsiliepime, 2011 m. rugpjūčio 8 d. atsiliepime administracinėje byloje Nr. I-1110-406/2011, 2011 m. spalio 18 d. teismo posėdžio metu, Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. birželio 21 d. rašte Nr. (1.28)-4-318, tvirtino, jog, siekiant nustatyti padarytą klaidą, ieškovas privalo už atliktus geodezinius matavimus sumokėti pats. Pareiškėjo teigimu, tiek NŽT, tiek Kauno apygardos administracinis teismas UAB „Sweco hidroprojekto“ kaltės nenustatė ir nepareikalavo atlikti kadastrinius matavimus, todėl pareiškėjas buvo priverstas pareikšti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo.

8. Pareiškėjas nurodo, kad sudarė paslaugos sutartį su UAB „Geodezijos centras“ ir už atliktus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) geodezijos matavimus sumokėjo 3 800 Lt. Atlikus šiuos geodezinius matavimus buvo įrodyta, jog sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas 22,75 ha. Šią sumą pareiškėjui Kauno apygardos teismas priteisė iš UAB „Sweco hidroprojektas“. Pareiškėjo vertinimu, NŽT sąmoningai nuslėpė Žemės reformos žemėtvarkos projekto darbų atlikimo 1998 m. kovo 20 d. sutartį Nr. 83, sudarytą tarp tarnybos ir UAB „Hidroprojektas“. Dėl šios priežasties vyko teisminiai ginčai.

9. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2,75 ha sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) yra brandus miškas. Tokio miško 1 ha medienos rinkos kaina yra ne mažiau kaip 16 000 Eur. Jeigu žemėtvarkos tarnyba savo neteisėtu neveikimu ir neteisėtais veiksmais nebūtų padariusi klaidos arba padarytą klaidą būtų ištaisę laiku, nebūtų slėpusi 2003 m. kovo 28 d. atliktų kadastrinių matavimų bylų bei projektavimo darbų sutarties Nr. 83, pareiškėjas, pardavęs medieną, galėjo gauti pelną ir jį investuoti į nekilnojamąjį turtą. Pagal 2015 m. birželio 10 d. pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp pareiškėjo ir UAB „Dzūko miškas ir mediena“ pareiškėjui pardavus dalį medienos gauta 18 900 Eur. Atskaičiavus gyventojų pajamų mokestį pareiškėjas gavo 16 065 Eur. Pareiškėjas ketino šiuos pinigus investuoti į nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas būtų pirkęs vieno kambario bendrabučio tipo butą Vilniuje ir jį nuomojęs. Toks 18 kv. m butas su bendrojo naudojimo patalpomis kainuoja ne daugiau kaip 15 000 Eur, o tokio buto nuomos kaina – 150 Eur. Jeigu sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) būtų įregistruotas 2003 m. kovo 28 d., tada kai buvo atlikti kadastriniai matavimai, per 11 metų pareiškėjas būtų gavęs 19 800 Eur pajamų arba, atskaičius privalomus mokesčius, 16 830 Eur. Šią turtinę žalą pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo. Patirtą neturtinę žalą, kurią vertina 20 000 Eur, pareiškėjas grindžia dvasiniais sukrėtimais, skriauda, jo asmenybės menkinimu, ilgą laiką gyvenimu didžiulėje įtampoje. Be to, pareiškėjas savo neturtinę žalą kildina ir iš savo motinos O. Ž. sveikatos pablogėjimo, išgyvenimų ir senelės, kuri mirė (duomenys neskelbtini) pergyvenimais.

10. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

11. Atsiliepime nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog nėra ginčo, kad konfliktas kilo dėl UAB „Sweco hidroprojektas“ pareigų neatlikimo. Lietuvos Aukščiausias Teismas nutartyje konstatavo, kad dėl netinkamo žemės reformos žemėtvarkos projekto atlikimo (pareiškėjui neteisingai suformuotas žemės sklypas) kaltas tik UAB „Sweco Hidroprojektai“. Pažymėjo, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovas, kol iš naujo nebuvo atlikti kadastriniai matavimai, neturėjo pagrindo spręsti žemės sklypo ploto trūkumo kompensavimo klausimą. Taigi atsakovo kaltė nebuvo nustatyta, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

12. Be to, NŽT vertinimu pareiškėjo negautos pajamos, nagrinėjamu atveju, nėra įrodytos, jo reikalavimas atlyginti turtinę žalą yra atmestinas. NŽT atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neturi teisės gauti neturtinės žalos dėl močiutės ir mamos patirtų išgyvenimų, o jo motyvai dėl rūpesčių, ginant savo teises, nėra argumentuoti ir pagrįsti, todėl nesudaro pakankamo pagrindo tenkinti reikalavimą atlyginti neturtinę žalą.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 19 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundo dalį. Priteisė pareiškėjui V. Ž. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 2 000 Eur neturtinės žalos. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 16 830 Eur dydžio turtinę žalą grindžia negautomis pajamomis, kurias jis būtų gavęs turėdamas galimybę parduoti savo miško medieną, už gautas lėšas nusipirkti nekilnojamąjį turtą, o pastarąjį išnuomoti. Teismas, remdamasis ginčui aktualiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normomis, vertindamas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, pažymėjo, kad pareiškėjas į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų nei apie planuotą medienos pardavimą, nei apie realius ir neišvengiamus ketinimus įsigyti nekilnojamojo turto būtent Vilniaus mieste bei realią galimybę gauti konkretaus dydžio pajamas (150 Eur per mėnesį) per konkretų laikotarpį (11 metų). Taip pat pareiškėjas nepateikė duomenų nei apie jam priklausančio miško (medienos) vertės pokyčius per laikotarpį, kol tęsėsi jo teisės pažeidimas (NŽT neteisėti veiksmai, teisminiai ginčai) nei kaip kito nekilnojamojo turto kainos Vilnius mieste per visą tą laikotarpį.

15. Nesant byloje jokių objektyvių duomenų, kad skunde nurodytas pajamas pareiškėjas realiai ketino gauti iš anksto, kad tokias pajamas galima buvo pagrįstai tikėtis gauti esant normaliai veiklai (NŽT savalaikiai sprendžiant teisinę problemą), kad tokios pajamos buvo neišvengiamos ir kad šių pajamų pareiškėjas negavo būtent dėl NŽT veiksmų, teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė turtinės žalos fakto. Nesant nustatytos vienos iš būtinųjų civilinei atsakomybei kilti sąlygų – žalos fakto, teismas dėl kitų sąlygų (neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio) šioje dalyje nepasisakė kaip neturinčių esminės reikšmės.

16. Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, nagrinėjamų aplinkybių kontekste jau yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-188-492/2018, kurioje konstatuota, kad NŽT neteisėti veiksmai nepateisinamai ilgai tinkamai negrąžinant 25,50 ha žemės sklypo, nustatyti byloje pateiktais rašytiniais įrodymais: Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriaus 2003 m. vasario 27 d. raštu Nr. 321 ir 2003 m. vasario 27 d. raštu Nr. 322, kuriuose minėta institucija neneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog B. S. grąžintas žemės sklypas faktiškai yra mažesnis nei 25,50 ha ploto ir tuo pagrindu prašė UAB „Hidroprojektas“ patikslinti B. S. nuosavybės teisių į žemę, esančią (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, atkūrimo bylą (papildomai pamatuoti vieną sklypą); NŽT 2005 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 3B-(9.5)-Ž-1071-153, Alytaus apskrities viršininko administracijai kuriuo pasiūlyta pavesti įmonei, vykdančiai žemės reformos žemėtvarkos darbus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, atlikti pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastrinius matavimus, kadangi nuosavybės teisių atstatymo metu buvo padaryta grubi klaida (nuosavybės teisės atstatytos sugrąžinant tik vieną iš valdytų žemės sklypų); Alytaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. sausio 18 d. raštu Nr. (1.41)-4-28 ir 2006 m. vasario 21 d. raštu Nr. 4-38-(1.28.), kuriuo pareiškėjas informuotas, jog buvo kreiptasi į AB „Hidroprojektas“, kad būtų patikslinti pareiškėjui priklausančio sklypo kadastriniai matavimai; ŽŪM 2011 m. birželio 23 d. paklausimu Nr. 3IN-Ž-103/2-903 prašė NŽT informuoti, ar buvo gauta pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės (miško) sklypo Pazapsių kaime, Lazdijų rajone, kadastrinių matavimų byla ir priimti sprendimai dėl ploto trūkumo kompensavimo.

17. Teismas nurodė, kad kaip aptariamoje nutartyje nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tai, jog grąžintas B. S. ir pareiškėjui padovanotas žemės sklypas buvo suformuotas netinkamai, pripažinta ir konkrečiais atsakingų valstybės institucijų (įstaigų) veiksmais: minėtu Alytaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 59-2914-Ž, kuriuo pareiškėjui iš viso buvo suformuoti 3 žemės (miško) sklypai, kurių bendras plotas – 25,50 ha; NŽT Lazdijų skyriaus vedėjo 2012 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. 4SK-(14.4.110)-388, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geodezijos centras“ matininko A. B. 2012 m. liepos 25 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą; minėtais NŽT Lazdijų skyriaus vedėjo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 42SK-425-(14.4.110.) ir 2015 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 42SK-426-(14.4.110.), kuriais buvo suformuoti žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei patvirtinti šių žemės sklypų kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Hidroprojektas“ 2003 m. kovo 29 d. parengtų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylas. Taigi tiek Alytaus apskrities viršininko administracija, tiek NŽT pripažino, kad klausimas dėl faktiškai negrąžintos dalies 25,50 ha žemės ploto pareiškėjui turėjo būti sprendžiamas. Tai šios atsakingos institucijos pripažino nuo 2003 m. vasario 27 d. (Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriaus 2003 m. vasario 27 d. raštas Nr. 321 ir 2003 m. vasario 27 d. raštas Nr. 322) iki pat 2015 m. balandžio 9 d., kuomet NŽT Lazdijų skyriaus vedėjo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimais Nr. 42SK-425-(14.4.110.) buvo suformuoti žemės (miško) sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei patvirtinti šių sklypų kadastro duomenys.

18. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu ir tai, jog atsakovo neteisėti veiksmai neginčijamai yra konstatuoti ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015, kurioje nurodyta, jog ne tik Alytaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 59-Ž-3170 2.1 punkto dalis dėl žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priskyrimo laisvos valstybinės žemės fondui, bet ir pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes sukeliantis šio įsakymo 1 punktas, nurodantis išbraukti Piliečių, kuriems (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme tikslinami natūriniai ir suformuoti lygiaverčiai žemės ir miško sklypai, sąrašo trečiąją eilutę, t. y. V. Ž. pavardę, yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl, siekiant užtikrinti efektyvią pareiškėjo pažeistų teisių teisminę gynybą, abu buvo panaikinti. Teismas sprendė, kad neteisėti atsakovo veiksmai neabejotinai yra įrodyti.

19. Teismas nurodė, kad kiek tai susiję su žala, kaip deliktinės atsakomybės sąlyga, pažymėtina, jog, kaip matyti iš pareiškėjo skundo teismui, jis savo teisių pažeidimą ir neturtinę žalą grindė dvasiniais sukrėtimais, skriauda, jo asmenybės menkinimu, ilgą laiką gyvenimu didžiulėje įtampoje. Be to, pareiškėjas savo neturtinę žalą kildina ir iš savo motinos O. Ž. sveikatos pablogėjimo, išgyvenimų ir senelės, kuri mirė (duomenys neskelbtini) pergyvenimais. Šiuos pareiškėjo argumentus teismas atmetė kaip nepagrįstus neturtinės žalos, kuri yra siejama su ją patiriančiu asmeniu, atlyginimo instituto taikymo prasme.

20. Teismas pažymėjo, kad CK 6.253 straipsnyje nurodyta, jog civilinė atsakomybė gali būti netaikoma arba nuo jos atleidžiama, be kita ko, ir dėl nukentėjusio asmens veiksmų. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjai kaip nors būtų prisidėjęs prie aptariamų valstybės institucijos neveikimo ir (ar) netinkamo veikimo, kliudę jai vykdyti teisės aktais įtvirtintas pareigas. Taigi nėra pagrindo teigti, jog atsakovas galėtų būti atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės dėl pačių pareiškėjų veiksmų. Įvertinęs tai, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjui, nors ir ženkliai pavėluotai, tačiau žemės grąžinimo procedūra šiuo metu yra pabaigta, ir nenustačius jokių duomenų apie tai, kad NŽT veiksmai būtų nulėmę negrįžtamo pobūdžio neigiamus padarinius pareiškėjui, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendė, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistinas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

III. 37. Pareiškėjas V. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 19 d. sprendimo dalį, kurioje atmestas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, ir skundą tenkinti.

38. Pareiškėjas nurodo, kad neginčija sprendimo dalies dėl neturtinės žalos priteisimo, tačiau nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjo skundas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas. Pareiškėjo nuomone, teismas, atmesdamas skundo dalį dėl turtinės žalos - negautų pajamų, neįsigilino į bylos medžiagą bei neteisingai taikė materialiosios teisės normas. Pareiškėjas, cituodamas CK 6.249 straipsnio nuostatas teigia, kad negautos pajamos yra tokios, kurių kreditorius būtų gavęs tinkamai įvykdžius prievolę. Taigi minėtame straipsnyje negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis

39. Nesutinka su teismo sprendime nurodytais argumentais, kad į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų nei apie planuotą medienos pardavimą, nei apie realius ir neišvengiamus ketinimus įsigyti nekilnojamojo turto būtent Vilniaus mieste bei realią galimybę gauti konkrečias pajamas per konkretų laikotarpį, nepateikė duomenų nei apie jam priklausančio miško (medienos) vertės pokyčius per laikotarpį, kol tęsėsi jo teisės pažeidimas (NŽT neteisėti veiksmai, teisminiai ginčai) nei kaip kito nekilnojamojo turto kainos Vilniaus mieste per visą tą laikotarpį. Pareiškėjas teigia, kad teismas neatsižvelgė į CK 6.249 straipsnio 5 dalį, kurioje nurodyta, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Pareiškėjas teismui pateikė 2015 m. rugsėjo 10 d. miško pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, jog parduotos medienos vieno kubinio metro kaina yra 30 Eur, bendra suma 18 900 Eur, atskaičius 2 835 Eur mokesčių, viso išmokėta 16 065 Eur.

40. Pareiškėjas teigia, kad nekilnojamojo turto, tiek medienos kainos kito. Pirmojo teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė kaip pavyzdį pateikė teismui savo 1 kambario (ne bendrabučio) buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2001 m. lapkričio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, jog už jį buvo sumokėta 42 420 Lt (12 373 Eur). Taigi tuo metu jis galėjo įsigyti už tokią kainą normalų butą ir gauti didesnes pajamas. Kadangi jo motina turėjo minėtą butą Vilniuje, jis irgi ketino įsigyti nekilnojamąjį turtą Vilniuje, duodantį didesnes pajamas, kurios buvo labai reikalingos gaunant nedidelį eilinio policininko atlyginimą, o dabar apie 300 Eur pareigūno pensijos, auginant ir leidžiant į mokslus du vaikus. Visa tai buvo paaiškinta teismo posėdžių metu.

41. Nurodo, kad teismui jis pateikė dabartines orientacines bendrabučių, esančių ne Vilniaus centre, nuomos ir pardavimo kainas. Tai nebūtų pilnas patirtų nuostolių atlyginimas, atsižvelgiant į visas išlaidas bylinėjimosi metu, bet dalinai kompensuotų patirtus nuostolius. Nurodo, kad pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, padarytus nuostolius privalu atlyginti visiškai. Šis principas reiškia, kad nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi nepadarius jam žalos. Nuo žalos padarymo iki sprendimo priėmimo praėjo daug laiko, pareiškėjas ėmė pačias žemiausias nekilnojamojo turto kainas skundo pateikimo metu, nors tai nebūtų visiškas žalos atlyginimas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti. Šiuo atveju valstybės pareigūnų neteisėti veiksmai, dėl kurių pareiškėjas patyrė žalą, įrodyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl patirta materialinė žala dėl neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų turi būti atlyginta.

42. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

43. Atsiliepime nurodo, kad teismo sprendimas skundžiamoje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Pareiškėjo reikalavimas grindžiamas aplinkybe, kad Nekilnojamojo turto registre 2015 m. gegužės 13 d. įregistravus nuosavybės teises į trūkstamo 2,75 ha ploto žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2015 m. birželio 10 d. pardavus dalį iš minėtų žemės sklypų medienos, gauta 18 900 Eur. Pareiškėjas neva žadėjo šiuos pinigus investuoti į nekilnojamąjį turtą, kaip iš anksto to norėjo. Pareiškėjo teigimu, jeigu žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) būtų įregistruoti 2003 m. kovo 28 d., tai jis būtų nupirkęs butą ir jį išnuomojęs, per 11 metų būtų gavęs 19 800 Eur pajamų. NŽT pritaria teismo išvadai, kad pareiškėjas neįrodė turtinės žalos fakto, savo neišvengiamo ketinimo, iš anksto planuoto nekilnojamojo turto (buto) Vilniaus mieste įsigijimo.

44. NŽT teigimu, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad tokių ketinimų įrodymu laikytina pareiškėjo atstovės teismui pateikta 2001 m. lapkričio 23 d. pirkimo - pardavimo sutartis dėl 1 kambario buto Vilniuje įsigijimo už 12 373 Eur. Šios sutarties bylos medžiagoje nėra, todėl ji nepripažintina įrodymu. Be to, ši sutartis sudaryta asmeniškai pareiškėjo atstovės. Pareiškėjo ir jo atstovės gyvenamosios vietos skirtingos. Kitų įrodymų, kad jie veda bendrą ūkį ar dėl kitų priežasčių galėjo turėti aptariamus bendrus ketinimus, byloje nėra. Pažymi, kad apeliaciniame skunde minima pirkimo - pardavimo sutartis pareiškėjo atstovės sudaryta 2001 m. lapkričio 23 d., laiko prasme, ji yra pernelyg nutolusi nuo 2003 m. kovo 28 d., kai žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo būti įregistruoti, t. y. nuo momento, su kuriuo pareiškėjas sieja savo teisių pažeidimą, todėl šioje sutartyje nurodytomis kainomis negalima remtis, siekiant nustatyti pareiškėjo neva patirtos žalos dydį. Taigi asmeninė pareiškėjo atstovės sudaryta sutartis neturi jokio ryšio su pareiškėjo deklaruojamomis negautomis pajamomis ir jų dydžiu, todėl nelaikytina pareiškėjo neišvengiamų, planuotų ketinimų įsigyti nekilnojamąjį turtą Vilniaus mieste įrodymu.

45. Atkreipia dėmesį, kad 2016 m. balandžio 13 d. teismo posėdyje pareiškėjo atstovė į NŽT atstovės klausimą, ar 2015 m. birželio 10 d., pardavus dalį medienos įsigijo butą ir ar jį išnuomojo, ar realizavo savo ketinimus, kuriais grindžia negautų pajamų (16 830 Eur) faktą, atsakė, kad buto nepirko, o į klausimą, dėl kokių priežasčių nepirko buto, atsakė, kad jų reikalas, kur jie investuoja pinigus.

46. Pažymi, kad pareiškėjo minimos bendrabučių, esančių skirtinguose Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose, nuomos ir pardavimo kainos taip pat niekaip neįrodo pareiškėjo iš anksto suplanuotų ketinimų būtent tose vietose įsigyti nekilnojamąjį turtą, todėl ir šis Apeliacinio skundo argumentas atmestinas. NŽT nuomone, byloje taip pat nėra įrodymų nei apie tai, kad pareiškėjas planavo parduoti medieną iš žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nei kad užsiima ar ketina užsiimti tokia veikla (medienos pardavimu ar butų nuoma), todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas būtų gavęs deklaruojamas pajamas esant normaliai veiklai. NŽT sutinka su sprendimo argumentais, kad nesant įrodyto žalos (negautų pajamų) fakto, nebuvo pagrindo nagrinėti klausimo, ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų NŽT veiksmų, t. y. dėl priežastinio ryšio buvimo ar nebuvimo. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjo tariamų negautų pajamų realumas ir neišvengiamumas neįrodytas.

47. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas NŽT pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 19 d. sprendimą dalyje dėl 2 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, ir V. Ž. skundą atmesti.

48. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.271 ir 6.250 str. nuostatas, taikydamas NŽT atsakomybę už neturtinę žalą ir nustatydamas neturtinės žalos dydį, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Sprendime teismas konstatavo, kad dėl NŽT neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

49. NŽT teigimu, pareiškėjas neturtinę žalą grindė vien tik abstrakčiu pareiškimu apie dvasinius sukrėtimus, skriaudą, jo asmenybės menkinimą, ilgą laiką gyvendamas didžiulėje įtampoje. Byloje nėra duomenų ir pareiškėjas nenurodė, kada ir kokiomis konkrečiai aplinkybėmis jis buvo žeminamas NŽT valstybės tarnautojų, kokios konkrečiai NŽT raštų nuostatos menkino jo asmenybę, nesukonkretino aplinkybių, kurios sukėlė jam didžiulę įtampą per ilgą laiko tarpą. Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, jį atstovavo jo motina, kuri yra teisininkė, ir paaiškinimų apie nurodytas aplinkybes, sudarančias pagrindą neturtinei žalai konstatuoti, nedavė. Pažymi, kad teismas šių aplinkybių teismo posėdyje taip pat netyrė, sprendime tik atkartojo pareiškėjo argumentus. Sutinka su sprendimo motyvais, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma, tačiau NŽT nuomone, ši nuostata nereiškia, kad byloje apskritai neturi būti jokių neturtinės žalos įrodymų, kaip yra šioje byloje.

50. Pareiškėjas iš esmės akcentavo tik savo motinos O. Ž. - jo atstovės šioje byloje - išgyvenimus, nerimą dėl nuolat vykstančių nemažo kiekio pareiškėjo vardu inicijuotų teismo procesų, dėl to susirgo depresiją, skubėdama į teismo posėdį patyrė traumą. Dėl to pažymi, kad visuose kituose teismo procesuose, kaip ir šioje byloje, pareiškėją atstovavo jo motina (gyvenanti atskirai nuo pareiškėjo), kuri yra kvalifikuota ir patyrusi teisininkė, todėl nei dalyvavimas teismo posėdžiuose, nei susirašinėjimas su NŽT, nei kita procesinė veikla (procesinių dokumentų ruošimas ir nagrinėjimas, pasiruošimas teismo posėdžiams ir kt.) nelaikytini aplinkybėmis, reikšmingai prisidėjusiomis prie pareiškėjo neva patirtos neturtinės žalos atsiradimo. Teismas sprendimu šiuos pareiškėjo argumentus pagrįstai atmetė. Kitų įrodymų dėl savo neva patirtos neturtinės žalos pareiškėjas nepateikė.

51. Atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ne bet koks susirūpinimas ar nerimas vertintinas kaip neturtinės žalos atsiradimo faktas. Rūpesčiai ginant savo teises yra įprasta ir neišvengiama būtinybė. Sprendime teismas konstatavo, kad pareiškėjas neturtinę žalą patyrė dėl NŽT delsimo atlikti teisės aktais priskirtas funkcijas ir (arba) netinkamo jų vykdymo, lėmusio pareiškėjo teisėtų interesų naudotis savo turtu apsunkinimą. Teismas visiškai nenustatinėjo konkrečių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo ketinimais vienokiu ar kitokiu būdu naudotis ginčo žemės sklypais, netyrė pareiškėjo naudojimosi teisės apsunkinimo masto. NŽT įsitikinimu, pareiškėjas neįrodė, kad jo nurodomi neteisėti NŽT veiksmai sukėlė jam tokio laipsnio ir intensyvumo neigiamus išgyvenimus, kurie galėtų būti vertinami kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme.

52. Nurodo, kad neturtinės žalos aspektu teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, byloje esančius įrodymus vertino paviršutiniškai ir ne visapusiškai, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Byloje nėra ginčo, kad vietoj priklausančių dviejų žemės sklypų (22,78 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo ir 2,72 ha miško ūkio paskirties žemės sklypo) bendro 25,50 ha ploto, pareiškėjui buvo grąžintas 22,75 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, t. y. laiku nebuvo grąžinta 2,75 ha žemės. Tačiau pareiškėjui buvo grąžinta reikšminga dalis jam priklausančios nuosavybės, negrąžintos žemės plotas sudaro tik nedidelę dalį pareiškėjui grąžintinos žemės. Taigi 2,75 ha žemės negrąžinimo faktas netapo kliūtimi pareiškėjui perimti ir savo vardu įregistruoti 22,75 ha žemės sklypą bei juo naudotis, o neteisėtais veiksmais laiku negrąžinant 2,75 ha žemės, pareiškėjui sukelti nepatogumai nelaikytini tiek reikšmingais ir intensyviais, kad byloje galima būtų konstatuoti neturtinės žalos, atlygintinos pinigais, padarymo faktą. Netgi darant prielaidą, kad turtinė žala pareiškėjui buvo padaryta (NŽT šio fakto nepripažįsta), būtina atkreipti dėmesį į tai, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į minėto pažeidimo mastą (pareiškėjui buvo negrąžinta palyginti nedidelė dalis žemės ploto), pripažinimas, kad pareiškėjo teisė buvo pažeista, yra pakankama satisfakcija pareiškėjui, o įvertinus tai, kad NŽT faktiškai pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą, kad jam buvo grąžintas ne visas žemės plotas, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės, dėjo pastangas ištaisyti padarytą klaidą, siekė atnaujinti pareiškėjui priklausančio žemės sklypo duomenis, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Palikus galioti teismo sprendimą, būtų neįgyvendinti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai. Darant prielaidą, kad turtinė žala pareiškėjui buvo padaryta, svarstytinas klausimas dėl sprendimu priteisto jos atlyginimo dydžio.

53. NŽT vertinimu, teismo priteistas 2 000 Eur atlyginimas yra akivaizdžiai per didelis. Neginčija, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo klausimas yra teismo prerogatyva. Pažymi, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. Sprendime teismas pripažino, kad nors ir pavėluotai, tačiau žemės grąžinimo pareiškėjui procedūra yra baigta. Teismas taip pat nenustatė negrįžtamo pobūdžio neigiamų pasekmių pareiškėjui. NŽT vertinimu, sprendimas dalyje dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui neatitinka teismų formuojamos praktikos dėl neturtinės žalos dydžio bei prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.

54. Pareiškėjas V. Ž. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti.

55. Nurodo, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neatitinka teisinių normų, faktinių byloje esančių įrodymų bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų. Pareiškėjas atsiliepimą grindžia iš esmės pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodytais argumentais. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nuodugniai ištyrė visus byloje pateiktus įrodymus ir nustatė, jog yra visos sąlygos, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atlyginimas. Teismas nustatė, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Akcentuoja, kad neteisėti NŽT veiksmai pareiškėją privertė ieškoti teisybės priėmime pas žemės ūkio ministrą, rašyti skundus Seimo nariams, Prezidentei, ministerijai. NŽT teigė, jog kadastriniai matavimai neatlikti, bylos nepristatytos, nors, pasibaigus teisminiams procesams, žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo įregistruoti pagal 2003 metais atliktus kadastrinius matavimus. NŽT visomis įmanomomis formomis stengiasi išvengti atsakomybės, tuo sukeldama pareiškėjui visas CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes. Pareiškėjui teko kovoti su korumpuotais valdininkais, kada pareiškėjas pajautė savo bejėgiškumą, neviltį, žinant, kad yra teisus, turint visus dokumentus, įrodančius jo teisybę ir negalintis jos apginti, valdininkų klastą, melą, neteisėtus veiksmus atimant teisėtą turtą, dokumentų klastojimą, neteisybę ir kt. NŽT teiginys, kad jis savo moralinę žalą grindžia vien motinos sveikatos sutrikimu nėra teisingas, tai tik netiesioginis ryšys ir jis niekada nereikalavo atlyginti moralinę žalą motinai. Pareiškėjas savo teisėtus interesus teismuose ir įvairiose institucijose gynė penkiolika metų. Tai, kad jis bylą vedė per atstovę savo motiną, nereiškia, jog nepatyrė moralinės žalos.

56. Akcentuoja, kad tiek įvairiose institucijose, tiek teismuose vyko ginčas dėl (duomenys neskelbtini) sklypo teisingo ploto. Nuslėpus NŽT atliktus 2003 m. kovo 29 d. kadastrinius matavimus bei 1998 m. sutartį Nr. 83 su Hidroprojektu, pagal kurią, atstatant nuosavybę į žemę, kadastriniai matavimai buvo atliekami nemokamai, NŽT reikalavo atlikti kadastrinius matavimus savo lėšomis. Pareiškėjui sudarius sutartį su Geodezijos centru, buvo atlikti kadastriniai sklypo (duomenys neskelbtini) matavimai ir nustatyta, jog sklypo plotas 22,5 ha, kas atitiko archyvinius dokumentus. Šis sklypas, pagal Geodezijos centro parengtą bylą, buvo įregistruotas 2012 m. spalio 31 d., o iki to laiko, vykstant teisminiams ginčams ir ginčams su NŽT, naudotis sklypu nebuvo galima.

57. Pareiškėjas savo neturtinę žalą įvertino 20 000 Eur, tačiau teismas, įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, sumažino prašomą neturtinę žalą iki 2 000 Eur. Nors jo lūkesčiai buvo didesni, tačiau jis sutiko su teismo nustatytu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu ir šioje 2018 m. liepos 19 d. sprendimo dalyje apeliacinio skundo neteikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 58. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš Nacionalinės žemės tarnybos neteisėtų veiksmų, netinkamai atkuriant nuosavybės teises į žemę.

59. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė, pripažinęs, jog jis neįrodė turtinės žalos fakto, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

60. Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, pakartodamas skundo argumentus dėl realiai negautų pajamų ir teigdamas, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus.

61. Atsakovo atstovas apeliaciniu skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teigdamas, kad teismas netinkamai įvertino žalos dydį, o pripažinimas, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos, būtų pakankama satisfakcija pareiškėjui.

62. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo(toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

63. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

64. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja

65. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, pagrįstai akcentavo tai, jog pareiškėjo nurodytų hipotetinių pajamų gavimas iš nekilnojamojo turto nuomos negali būti laikomas įprastine pareiškėjo veikla. Pareiškėjo elgesys, 2015 m. iškirtus ir pardavus mišką, neįrodo, kad šios lėšos ir 2003 metais būtų buvę skirtos nekilnojamojo turto įsigijimui, jo nuomai ir pastovių pajamų gavimui. Pareiškėjas nepateikė ir kitų objektyvių duomenų apie jam priklausančio miško vertės pokyčius per ginčo laikotarpį, nekilnojamojo turto kainas ir pan. Apeliaciniame skunde pareiškėjo pakartoti ir papildyti argumentai laikytini tik subjektyvia apelianto nuomone apie tai, kokio dydžio turtinė žala jam buvo padaryta ir kokiu būdu jam turėtų būti atlyginta. Šie argumentai nenuneigia pirmosios instancijos sprendime padarytų išvadų šiuo klausimu, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė jam padarytos realios turtinės žalos. Tokios pozicijos laikomasi ir bendrosios kompetencijos teismų praktikoje, akcentuojant, jog patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis ir įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis.

66. Atsakovo atstovo apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija su šiuo teiginiu nesutinka.

67. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

68. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pažeidimo trukmės laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

69. Nustačius, kad NŽT (bei kitos valstybės institucijos, kurios iki NŽT įsteigimo veikė nuosavybės teisių atkūrimo srityje) priėmė neteisėtus administracinius aktus, kuriais buvo pažeista pareiškėjo teisė atkurti nuosavybės teises į 2,75 ha žemės sklypą ir juo disponuoti, konstatuotina, kad valstybės institucijos neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas dėl to patyrė papildomus nepatogumus, neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Šie pareiškėjo išgyvenimai truko ilgą laikotarpį, pareiškėjui teko kreiptis į įvairias institucijas, vėliau į teismą, kad apgintų savo interesus. Nėra abejonių, kad nors pareiškėjas pats asmeniškai dalyvavo ne visose procedūrose, tačiau jo savijautai tai turėjo neigiamą įtaką.Tokių papildomų apsunkinimų pareiškėjui nebūtų buvę, jei NŽT būtų veikusi tinkamai nuo pat padarytų klaidų paaiškėjimo momento.

70. Pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos suma atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje panašiose bylose priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs valstybės institucijų neteisėtus veiksmus, taip pat tai, kad nepagrįstai ilgai trukusi administracinė procedūra visgi buvo užbaigta, pagrįstai pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 2000 Eur suma. Nors atsakovas teigia, kad pareiškėjas neturtinę žalą grindžia ne tik savo, o ir jam artimų žmonių išgyvenimais, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai pakankamai atsižvelgė, savo sprendime atmetęs šiuos pareiškėjo argumentus ir sumažinęs priteistinos neturtinės žalos sumą.

71. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netenkinęs reikalavimo atlyginti turtinę žalą ir priteisęs pareiškėjui 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliantų apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. Ž. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė