e43c76dd-d868-4f5f-a005-6ce0346529db · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-4614-639/2019 (Proceso Nr. 2-06-3-02545-2018-2) Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1. KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 23 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėjas Saulius Zajarskas, sekretoriaujant Raimondai Karbauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovėms G. S. ir J. J., atsakovės atstovėms I. P. ir A. T., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovių G. S. ir J. J. ieÅ¡kinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. (31.11.) RS2-928 panaikinimo ir įpareigojimo perskaičiuoti žemės nuomos mokestį. Teismas n u s t a t ė :

1. ieÅ¡kovės kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamos panaikinti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 22 d. sprendimÄ Nr. (31.11.)RS2-928 „Dėl žemės nuomos mokesčio perskaičiavimo“ ir įpareigoti atsakovę perskaičiuoti ieÅ¡kovėms G. S. ir J. J. priskaitytÄ Å¾emės nuomos mokestį už 2018 metus pagal nuosavybės teise valdomų butų (pastatų) daliai priskirtinÄ Å¾emės sklypo plotÄ . IeÅ¡kovės nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio mėnesį ieÅ¡kovė G.

S. iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Paslaugos bÅ«stui“ gavo sÄ skaitÄ (butui (duomenys neskelbtini), Klaipėda), kurioje, be kitų įmokų ir mokesčių, buvo priskaičiuotas ir 3,53 Eur žemės nuomos mokestis. Minėta sÄ skaita buvo apmokėta, tačiau tų pačių metų rugsėjo mėnesį sÄ skaitoje gautoje iÅ¡ UAB „Paslaugos bÅ«stui”, be kitų įmokų ir mokesčių, žemės nuomos mokestis buvo perskaičiuotas (koreguotas), papildomai priskaitant 22,10 Eur žemės nuomos mokesčio.

AnalogiÅ¡kai, 2018 m. rugpjūčio mėnesį ieÅ¡kovė J. J. iÅ¡ UAB „Paslaugos bÅ«stui” gavo sÄ skaitas (butui (duomenys neskelbtini), Klaipėda ir (duomenys neskelbtini), Klaipėda), kuriose, be kitų įmokų ir mokesčių, buvo priskaityta atitinkamai 3,69 Eur ir 37,63 Eur žemės nuomos mokestis. Nors sÄ skaitos taip pat buvo apmokėtos 2018 m. rugsėjo mėnesį sÄ skaitose gautose iÅ¡ UAB „Paslaugos bÅ«stui“, be kitų įmokų ir mokesčių, žemės nuomos mokestis buvo perskaičiuotas (koreguotas), papildomai priskaitant 26,80 Eur žemės nuomos mokesčio butui (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

IeÅ¡kovės su tokiu žemės nuomos mokesčio perskaičiavimu nesutiko ir su praÅ¡ymu kreipėsi į atsakovę dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo, tačiau atsakovė, ieÅ¡kovių mokėtinÄ Å¾emės nuomos mokesčio dydį perskaičiuoti atsisakė, todėl ieÅ¡kovės dėl savo teisės gynimo kreipėsi į teismÄ .

2. IeÅ¡kinyje pažymėjo, kad savivaldybė nepagrįstai pakeitė žemės nuomos mokesčio skaičiavimo tvarkÄ , kadangi teisinis reglamentavimas Å¡iuo klausimu nepasikeitė. Vadovaujantis pačios atsakovės 2013 m. sausio 31 d. priimtu sprendimu Nr.T2-l4 patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos apraÅ¡o 25 punktu (apraÅ¡o punktas galiojantis), daugiabučiams namams, kuriems nėra suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre (toliau NTR) įregistruoti žemės sklypai, žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas tik už žemės plotÄ , esantį po pastatu.

Taip pat nurodė, kad pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) gatvėje, nuo 2014 m. priskiriami prie daugiabučių pastatų, tai patvirtina atsakovės 2018 m. spalio 1 d. raštas Nr. (3.1.1.)-RS2-874. Todėl, vadovaujantis vietinės valdžios teisės aktu, žemės nuomos mokestis ieškovėms kaip butų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. savininkėms, negalėjo būti skaičiuojamas pagal kiekvieno pastato/butų savininkų faktiškai naudojamas sklypų ribas.

Tuo labiau, kad ieškovės žemės sklypais nesinaudoja, išskyrus po pastatais esančiu žemės sklypo plotu.

3. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovių ieÅ¡kinį, kuriame nurodo, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Pažymėjo, kad savivaldybė apskaičiuoja ir teikia žemės nuomos mokestį pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Klaipėda administratoriui – UAB „Paslaugos bÅ«stui“, kuris mokestį paskirsto butų savininkams proporcingai turimam buto plotui. Nurodė, kad remiantis Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos apraÅ¡u (toliau – ApraÅ¡as), patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T2-14, apmokestinamas žemės sklypo plotas apskaičiuojamas atsižvelgiant į Å¡iame kvartale kiekvieno pastato/butų savininkų faktiÅ¡kai naudojamÄ plotÄ , namų valdos techninės apskaitos duomenų byloje esantį sklypo inventorinį planÄ .

Nurodė, kad valstybinės žemės naudotojams žemės nuomos mokestis skaičiuojamas vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T2-14 patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos apraÅ¡o 8 punktu, kuriame nurodyta, kad duomenys apie mieste esančius statiniams ir įrenginiams reikalingus žemės sklypus, kurie nebuvo suteikti ar iÅ¡nuomoti, rengiami vadovaujantis informacija apie NTR įregistruotus nekilnojamuosius daiktus ir (ar) pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esantį inventorinį sklypo planÄ .

Nesant duomenų apie naudojamo žemės sklypo plotÄ , naudojamu žemės sklypo plotu laikomas statiniais ir įrenginiais užstatytas plotas. Atsiliepime taip pat pažymima, kad nors pasikeitus teisiniam reglamentavimui nuo 2010 m. spalio 1 d. įsakymu pakeistas 15 punktas Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymas Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl žemės naudojimo bÅ«dų turinio apraÅ¡o patvirtinimo“, kuriuo buvo reglamentuojami žemės naudojimo bÅ«dai „V.

Kitos paskirties žemė“, pastatai esantys (duomenys neskelbtini) buvę priskiriami prie mažaaukščių pastatų, yra priskiriami prie daugiabučių pastatų, tačiau inventorizuotos sklypo ribos yra teisinis pagrindas dėl namui priskirto žemės sklypo/ploto apmokestinimo. Taip pat nurodė, kad savivaldybės darbuotojams patikrinus prie pastatų (duomenys neskelbtini) 9, 11, 15, 17, 23, 25, 27, 29, 31,12, 16, 22 (tarp kurių ir ieÅ¡kovių namai) žemės naudojimÄ buvo nustatyta, kad žemės plotai apsodinti želdiniais, aptverti tvorelėmis, kai kurie kiemai iÅ¡grįsti trinkelėmis, kiemuose stovi Å«kiniai pastatai - sandėliukai, metaliniai garažai, maÅ¡inos, t y. plotai faktiÅ¡kai naudojami pastate esančių butų savininkų, todėl turi bÅ«ti mokamas žemės nuomos mokestis už faktinį valstybinės žemės naudojimÄ . Atsakovė atsiliepime taip pat nurodė, kad valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas naudojantis programa MASIS, kurioje užtikrintas teisės aktų laikymasis, imant asmens naudojamos valstybinės žemės vidutinę rinkos vertę einamųjų metų sausio 1 d., nustatytÄ masinio vertinimo bÅ«du pagal žemės verčių žemėlapius bei taikant savivaldybės tarybos sprendimu nustatytus atitinkamiems metams žemės nuomos mokesčio tarifus.

4. Teismo posėdžio metu abi ieÅ¡kovės paaiÅ¡kino, kad jos neginčija prievolės mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, tačiau nesutinka su atsakovės pasirinktu mokėtino mokesčio apskaičiavimo bÅ«du. PaaiÅ¡kino, kad iki 2018 metų rugsėjo mėnesio žemės nuomos mokestis buvo skaičiuojamas pagal faktinį pastato plotÄ , tačiau savivaldybė paskaičiavimÄ pakeitė ir ėmė skaičiuoti mokestį nuo viso žemės sklypo, kuriame yra gyvenamasis namas, nors pats sklypas net nėra suformuotas.

IeÅ¡kovių manymu, Å¡iuo atveju taikytinas ApraÅ¡o 25 punktas, kuris laikytinas specialiÄ ja teisės norma to paties ApraÅ¡o 8 punkto atžvilgiu, ir kuriame nurodyta, jog esant dviem sÄ lygoms – kai daugiabučiam namui nėra suformuotas ir NTR įregistruotas žemės sklypas, žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas tik už žemės plotÄ , kurį faktiÅ¡kai užima pastatas (esantį po pastatu). IeÅ¡kovių teigimu, bÅ«tent tokia situacija susiklostė nagrinėjamu atveju, todėl, remiantis minėta nuostata, ieÅ¡kovių mokėtinas žemės nuomos mokestis turi bÅ«ti skaičiuojamas tik už žemės plotÄ , kurį užima pastatas - gyvenamasis namas.

5. Atsakovės atstovės teismo posėdžio metu nurodė, kas su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad visi gyventojai, t. y. nekilnojamojo turto savininkai, moka žemės nuomos mokestį, kaip sklypų naudotojai. PaaiÅ¡kino, kad pagal Žemės įstatymÄ bei Žemės reformos įstatymÄ valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimÄ si žeme iki nuomos ar pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, iÅ¡skyrus žemę, perduotÄ naudotis panaudai.

Kadangi ieÅ¡kovėms žemės sklypas nebuvo suteiktas panaudai, už jį turi bÅ«ti mokamas žemės nuomos mokestis, o aplinkybė, kad ieÅ¡kovės faktiÅ¡kai nenaudoja dalies sklypo, Å¡ios pareigos neeliminuoja. Mokestis teikiamas namo administratoriui, kuris žemės nuomos mokestį paskirto butų savininkams. (duomenys neskelbtini) 9, 15,17, 23,25,29,31 22 12, 16 esančių namų (tarp kurių patenka ir 25 ir 27 namai, kuriuose gyvena ieÅ¡kovės) administratoriui teikiamas žemės nuomos mokestis už užimamÄ ne tik po pastatu plotÄ , bet ir už kiemÄ , nes sklypas/teritorija yra naudojama butų savininkų, taip pat atsižvelgiant ir į turimus sklypo inventorinius planus ko neturi kiti daugiabučiai pastatai ar kitos teritorijos.

Teismas k o n s t a t u o j a:

6. iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso žemė, esanti po pastatais, adresu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei G. S. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda (el. b. l. 15), ieškovei J. J. nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), Klaipėda (el. b. l. 17-18) bei butas (duomenys neskelbtini) Klaipėda (el. b. l. 19-20).

IeÅ¡kovės neginčija, kad jos kaip ir kiti namo gyventojai, faktiÅ¡kai naudojasi po pastatais esančiais žemės sklypais, kaip bendrojo naudojimo objektais. Tačiau, patys sklypai, kuriuose pastatyti gyvenamieji namai (kuriuose butus nuosavybės teise valdo ir ieÅ¡kovės) nėra įstatymo nustatyta tvarka suformuoti pagal žemėtvarkos projektÄ ar kitÄ detalų teritorijų planavimo dokumentÄ ir įregistruoti vieÅ¡ame registre. Žemė, kuri yra nesuformuota ir neidentifikuota įstatymo nustatyta tvarka kaip atskiri žemės sklypai bei neįregistruoti vieÅ¡ame registre, negali bÅ«ti civilinių teisių objektu ir negali bÅ«ti apmokestinami žemės nuomos mokesčiu.

IeÅ¡kovių teigimu nuomos mokestis turi bÅ«ti skaičiuojamas ne nuo viso žemės sklypo, kuris net nėra suformuotas, bet nuo ploto, kurį užima pastatas – gyvenamasis namas ir apskaičiuotas mokestis proporcingai dalinamas bÅ«tų savininkams, pagal jų valdomų patalpų plotÄ . Atsakovė su ieÅ¡kovių teiginiais nesutinka ir teigia, kad valstybinės žemės nuomos mokestis turi bÅ«ti mokamas ne tik už plotÄ , esantį po pastatu, bet ir už kiemÄ , nes visa sklypo teritorija yra naudojama butų savininkų, o tai, kad valstybinės žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas NTR nesudaro pagrindo spręsti, jog sklypu nėra naudojamasi.

7. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad nuomos sutarčių dėl daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Klaipėda, faktiškai naudojamos po pastatais esančios žemės, nebuvo sudaryta. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl ieškovėms suteikto faktiškai valdomo valstybinės žemės ploto, už kurį turi būti mokamas nuomos mokestis.

8. Žemė – nacionalinis Lietuvos turtas, todėl žemės santykiai reguliuojami taip, kad bÅ«tų sudarytos sÄ lygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti Å«kinę veiklÄ iÅ¡saugant ir gerinant gamtinę aplinkÄ , gamtos ir kultÅ«ros paveldÄ , apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė bÅ«tų naudojama pagal nustatytÄ pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudÄ .

Žemės santykiai turi bÅ«ti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, bÅ«tinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka jÄ nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, Civilinio kodekso XXIX skyrius, Žemės įstatymas).

9. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose, kuriose sprendžiami klausimai dėl valstybinės žemės ir jos naudojimo, konstatuota, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su vieÅ¡uoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Å iam teisiniam reglamentavimui yra bÅ«dingas imperatyvusis pobÅ«dis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017, 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-313/2018 ir kt.).

10. Valstybinės žemės nuomos santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, reguliuojami ne viešosios, o privatinės teisės. Šių santykių civilinio teisinio pobūdžio nekeičia tai, kad vienas iš santykio subjektų yra valstybė, savivaldybė ar jų institucija (pareigūnas). Taigi valstybinės žemės nuomos santykiams visų pirma taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos.

11. Pažymėtina, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, yra ne kartÄ analizuota kasacinio teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga statiniams eksploatuoti, visų pirma kyla iÅ¡ įstatymo. CK 6.394 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tÄ daiktÄ pardavėjas perduoda ir Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tÄ Å¾emės sklypo dalį, kuriÄ tas daiktas užima ir kuri bÅ«tina jam naudoti pagal paskirtį. Pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį, kai nekilnojamasis daiktas, esantis ne jo savininko žemės sklype, parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sÄ lygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.

12. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos yra imperatyvaus pobÅ«džio, todėl, perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sÄ lygomis, kokias pats turėjo. Vadinasi, naujajam statinių savininkui pereina tiek teisės, tiek pareigos, susijusios su žemės sklypu. Nesant sudarytos nuomos sutarties, naujasis statinių savininkas laikomas valstybinės žemės naudotoju.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punkte žemės naudotojas apibrėžiamas kaip žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės Å«kio paskirčiai (veiklai) taisyklių 28 punktÄ naudojami žemės sklypai – užstatyti fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ (toliau – Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1798) 1.4 punkte nurodyta, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, iÅ¡nuomotÄ be aukciono, tarifÄ nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas. Nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja valstybinės žemės nuomotojas (Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 1.5 punktas).

13. Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos apraÅ¡o 4 punkte nustatyta, kad žemės nuomos mokestį administruoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Valstybinės žemės, kaip nacionalinio turto, nuomininkas yra saistomas valstybinės žemės nuomos sutarties sÄ lygų, įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimų, t. y. turi mokėti žemės nuomos mokestį nustatytais terminais ir sÄ lygomis, o už įsipareigojimo nevykdymÄ â€“ turi atsakyti pagal įstatymus.

14. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalį valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimÄ si žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, iÅ¡skyrus už žemę, perduotÄ naudotis panaudai.

Minėta norma reiÅ¡kia, kad valstybinės žemės naudotojai, jeigu jie teisėtai naudojasi Å¡ia žeme, visais atvejais privalo mokėti žemės nuomos mokestį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žemė suteikiama panaudos pagrindais ir tokia valia yra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta suteikimo dokumentuose. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies taikymo, savo praktikoje nuosekliai pripažįsta, kad prievolė mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimÄ si valstybine žeme kyla ne tik iÅ¡ valstybinės žemės nuomos sutarties, bet ir iÅ¡ įstatymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009; 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2012; 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016, 18 punktas; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017, 28 punktas).

Be to, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad faktinis žemės naudotojas negali įgyti daugiau privilegijų negu asmuo, su kuriuo yra sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009; 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016, 18 punktas).

15. AnalogiÅ¡ko turinio nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinių žemės sklypų naudojimÄ â€œ 1 punkte. Asmenys, nesudarę valstybinės žemės nuomos ar pirkimo - pardavimo sutarčių, už naudojimÄ si valstybinės žemės sklypu privalo mokėti žemės nuomos mokestį, jį administruoja savivaldybės, kuriame yra naudojamas žemės sklypas, vykdomoji institucija.

16. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 dalį valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype yra bÅ«tina tokios valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimo sÄ lyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-491-684/2015). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog, nesant sudarytos nuomos sutarties, statinių savininkas laikomas valstybinės žemės naudotoju. Valstybinės žemės naudotojas Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimÄ si žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, iÅ¡skyrus už žemę, perduotÄ naudotis panaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2010; kt.).

CK 6.552 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono bÅ«du, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Å i įstatymo nuostata yra imperatyvi. Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad be aukciono iÅ¡nuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarkÄ nustato Vyriausybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-701/2016).

17. Nuomotino žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimÄ , o sklypo ribos – pagal vieÅ¡osios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2013).

18. ApraÅ¡e nurodoma, kad valstybinės žemės nuomos mokestis skaičiuojamas pagal valstybės įmonės Registrų centro NTR įregistruotus nekilnojamojo turto duomenis ir valstybinės žemės nuomos sutartis. ApraÅ¡o 17 punkte nurodoma, kad žemės nuomos mokestis metams už valstybinę žemę, iÅ¡nuomotÄ ne aukciono bÅ«du, apskaičiuojamas pagal valstybinės žemės nuomos sutartis – žemės sklypo vertę padauginus iÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatyto mokesčio tarifo. Žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę, iÅ¡nuomotÄ ne aukciono bÅ«du ar naudojamÄ be žemės nuomos sutarties, metinius mokesčio tarifus nustato Klaipėdos miesto savivaldybės taryba atskirais sprendimais.

19. Ginčo dėl aplinkybės, jog Å¡alis sieja valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai, byloje nėra, ieÅ¡kovės pripažino aplinkybę, jog valdo ir naudoja žemės sklypus, nuosavybės teise priklausančius valstybei, todėl Å¡i aplinkybė laikoma nustatyta (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 187 straipsnis). Kadangi ieÅ¡kovės naudojasi valstybine žeme, joms kyla pareiga sumokėti teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotÄ nuomos mokestį (CK 6.551 straipsnis, 6.552 straipsnis, Žemės įstatymo 9 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016).

Pagal ApraÅ¡o 15 punktÄ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Finansų ir turto departamento Mokesčių skyrius (toliau – Mokesčių skyrius) apskaičiuoja žemės nuomos mokestį žemės nuomos mokesčio mokėtojams ir pateikia jiems Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintÄ Å¾emės nuomos mokesčio deklaracijÄ (toliau ir – deklaracija). Atsakovė daugiabučių namų administratorei UAB „Paslaugos bÅ«stui“ pateikė parengtÄ deklaracijÄ už 2018 metus, kurioje nurodoma ieÅ¡kovių namų gyventojų mokestinė prievolė – 130,00 Eur (namui (duomenys neskelbtini) Klaipėda) ir 139,60 Eur (namui (duomenys neskelbtini) Klaipėda), kuriÄ atsakovės kaip ir visi nurodytų namų gyventojai turi sumokėti iki 2018 m. lapkričio 15 d. (el. b. l. 151, lentelės eil.

Nr. 60,61).

20. IeÅ¡kovės nesutinka su Klaipėdos savivaldybės administracijos taikomu mokesčio skaičiavimo metodu, taigi, esminis ginčas yra dėl to ar valstybinės žemės nuomos mokestis turi bÅ«ti mokamas tik už pastato – gyvenamojo namo užimamÄ Å¾emės plotÄ , ar, kaip teigia atsakovė, už faktiÅ¡kai naudojamÄ gyvenamojo namo gyventojų žemės plotÄ . IeÅ¡kovės teigia, kad remiantis ApraÅ¡o 25 punktu, jų namui nesant suformuoto ir NTR įregistruoto žemės sklypo, mokėtinas žemės mokestis privalo bÅ«ti skaičiuojamas tik už žemės plotÄ , esantį po pastatu.

Tuo tarpu savivaldybės atstovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei dėstant savo pozicijÄ teismo posėdžio metu, nurodė, kad ieÅ¡kovės klaidingai supranta minėto punkto esmę ir jų atžvilgiu Å¡is punktas netaikomas, kadangi ieÅ¡kovių gyvenamiesiems daugiabučiams namams buvo atlikti kadastriniai matavimai, todėl tokių pastatų gyventojams žemės mokestis apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esantį inventorinį sklypo planÄ .

21. Naudojama valstybinės žemės sklypo dalis yra nustatoma taikant Taisykles, patvirtintas Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, Å¡ios Taisyklės nereglamentuoja teisinės situacijos, kai valstybinės žemės naudotojai yra ne konkretaus pastato (pastatų) bendraturčiai, o žemės sklype esančių atskirų pastatų savininkai, arba situacijos, kai nėra žemės suformuoto sklypo, tačiau mokestis už faktinį žemės sklypo naudojimÄ turi bÅ«ti surenkamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisės akto, kuris reglamentuotų tokias situacijas, nėra, dėl ko tokiais atvejais yra pagrindas taikyti Taisyklių nuostatas teisės akto analogijos pagrindu, kad tokiose situacijose yra pagrindas žemės sklypo dalių dydžius nustatyti vadovaujantis proporciniu principu.

22. Daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkams, jei nėra suformuotas žemės sklypas ir nėra duomenų apie naudojamo žemės sklypo plotÄ , mokėtinas valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas pagal NTR nurodytÄ užstatytÄ namo plotÄ . Tuo tarpu ApraÅ¡o 13 punkte nustatyta, metinis valstybinės žemės nuomos mokestis skaičiuojamas nuo NTR pateiktos sklypo vertės. Mokestis apskaičiuojamas žemės sklypo vertę padauginus iÅ¡ mokesčio tarifo, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu. Minėto ApraÅ¡o 8 punkte nurodoma, kad valstybinės žemės nuomos sutartis nesudaryta, bet statinys stovi kadastriniame sklype arba yra patvirtintas detalusis sklypo planas, valstybinės žemės nuomos mokestis skaičiuojamas pagal kadastrinio arba suformuoto sklypo duomenis.

23. IÅ¡analizavus teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos teisinius santykius ir nuomos mokesčio apskaičiavimo taisykles, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad, nustatant mokėtino nuomos dydį, esminę reikÅ¡mę turi faktinio žemės sklypo valdymo nustatymo faktas.

24. Valstybinės žemės nuomos mokesčio dydis už faktinį žemės naudojimÄ si nustatomas atsižvelgiant į faktiÅ¡kai naudojamos žemės (žemės sklypo) dydį. Naudojamos žemės (žemės sklypo) dydis nustatomas įvertinus visas byloje aplinkybes pagal įrodinėjimo taisykles. Remiantis CPK 178 straipsnyje nustatyta bendrÄ ja įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle, faktinę aplinkybę dėl faktiÅ¡kai naudojamo žemės (žemės sklypo) dydžio turi asmuo, pareiÅ¡kęs reikalavimÄ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo, o asmuo, nesutinkantis su nurodomu faktiÅ¡kai naudojamu žemės (žemės sklypo) dydžiu, turi pateikti tai paneigiančius įrodymus.

Taigi, nagrinėjamu atveju Klaipėdos savivaldybei tenka naÅ¡ta įrodyti, kad nuomos mokestis apskaičiuotas už faktiÅ¡kai valdomÄ Å¾emės sklypo plotÄ . Å iÄ aplinkybę įrodinėdama atsakovė pateikė duomenis, kad nors minėtiems sklypams (duomenys neskelbtini), kuriuose yra ieÅ¡kovių gyvenamieji namai nėra suformuotas ir NTR įregistruotas žemės sklypas, tačiau Å¡iems sklypams yra atlikti kadastriniai matavimai, todėl žemės mokestis skaičiuojamas pagal kadastro duomenų byloje esantį inventorinį sklypo planÄ .

25. Pažymėtina, kad sklypų kadastriniai matavimai yra tikslus suformuotų žemės sklypų plotų nustatymas, plano ir kitų duomenų, reikalingų įraÅ¡yti į kadastro duomenų bazę, parengimas, tikslus žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinavimas. Taigi, pagal kadastro byloje esančius duomenis galima nustatyti sklypo matmenis taip pat apskaičiuoti sklype esančių statinių faktiÅ¡kai užimamÄ plotÄ bei gyventojų naudojamÄ plotÄ .

26. Ieškovės sutinka, kad žemės nuomos mokestis turi būti skaičiuojamas nuo faktiškai naudojamo sklypo ploto, tačiau teigia, kad sklypo naudoja tik tiek, kiek užima gyvenamasis namas, kuriame yra jų butai. Atsakovės teigimu sklypo faktiškai valdomos ribos sudaro ne tik po gyvenamuoju namu esanti žemė, bet ir žemė ant kurios stovi namo priklausiniai, kiti statiniai taip pat gyventojų naudojamas plotas statyti automobiliams, rengti gėlynams ir kt.

27. Savivaldybės atstovė nurodė, kad faktinis žemės sklypo valdymas buvo užfiksuotas ir savivaldybės darbuotojams atlikus žemės naudojimo prie pastatų (duomenys neskelbtini) 9, 11, 15, 17, 23, 25, 27, 29, 31,12, 16, 22 (tarp kurių ir ieÅ¡kovių namai) patikrinimÄ , kurio metu nustatyta, kad žemės plotai apsodinti želdiniais, aptverti tvorelėmis, kai kurie kiemai iÅ¡grįsti trinkelėmis, kiemuose stovi Å«kiniai pastatai - sandėliukai, metaliniai garažai, maÅ¡inos, t y. plotai faktiÅ¡kai naudojami pastate esančių butų savininkų. IeÅ¡kovės Å¡ias aplinkybes neigia, nurodydamos, kad ieÅ¡kovės žemės sklypais nesinaudoja, pažymi, kad G. S. nesinaudoja nei Å¡iuo sklypu nei pačiu butu (duomenys neskelbtini), tai pagrindžia savivaldybės sprendimai dėl G. S. atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.

28. IeÅ¡kovės taip pat nurodė, kad sklypo ribose jos nelaiko automobilių, neturi garažų, netveria jokių tvorų ir nekloja trinkelių taip pat nesodina jokių augalų, neveisia jokių sodų, o tai rodo, kad ieÅ¡kovės faktiÅ¡kai nesinaudoja minėtu sklypu. Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovių nurodomÄ faktinio nesinaudojimo sklypu aplinkybę paneigia NTR centro iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) Klaipėda name suformuoti 5 atskiri nekilnojamojo turto objektai ir Å¡iam namui priskiriamas priklausinys pastatas – sandėlis unikalus.

Nr. (duomenys neskelbtini), kuris lygiomis dalimis po 10/100 priklauso minėto namo butams, tarp kurių ir J. J. priklausančiam butui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 53-56). Taip pat matyti, kad (duomenys neskelbtini) Klaipėda gyvenamajam pastatui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priskiriamas pastatas – sandėlis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 12/100 dalis priskiriama butui Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam J. J. (el. b. l. 57-58, 61-62), tuo tarpu to paties sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 17/100 dalis priklauso butui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam G.

S. (el. b. l. 59-60). IeÅ¡kovės taip pat akcentavo, kad ne tik sklype esančiais statiniais nesinaudoja, bet G. S. net nesinaudoja jai priklausančiu gyvenamuoju turtu – butu adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda, tai tik pagrindžia ieÅ¡kovės pozicijÄ , kad ji nesinaudoja kiemu, namo priklausiniais, nes iÅ¡ vis minėtame bute negyvena. Å ias aplinkybes grindžia pateikdama duomenis apie tai, kad Klaipėdos savivaldybės administracija ne vienerius metus buvo G. S. nuo vietinės rinkliavos už komunalines paslaugas.

Su Å¡iais ieÅ¡kovių argumentais nesutiktina. IeÅ¡kovės G. S. atleidimas nuo tam tikrų mokestinių prievolių ar net fakto, kad ji negyvena minėtame bute (duomenys neskelbtini) Klaipėda konstatavimas, nepaneigia faktinio naudojimo fakto. Pažymėtina, kad žemės nuomos mokestis skaičiuojamas už valstybinės žemės naudojimÄ , kuris reikalingas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, apskaičiuotas žemės plotas yra apstatytas gyventojams priklausančiais statiniais ir Å¡is plotas laikomas bendro naudojimo plotu.

Taigi, vien faktas, kad valstybei priklausančiuose žemės sklypuose stovi pastatai, kurių bendrasavininkėmis yra ieÅ¡kovės, rodo, jog sklypas yra naudojamas – jame stovi gyventojų, tarp jų ir ieÅ¡kovių, statiniai, Nepaisant to ar juose gyvenama ar negyvenama, fiziÅ¡kai jie naudojami ar ne, tačiau vien statinių buvimo faktas, rodo, kad valstybinės žemės plotas, Å¡ių pastatų eksploatavimui yra priskirtas, o sudaro pagrindÄ skaičiuoti žemės nuomos mokestį.

29. Kaip jau buvo minėta, valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialus teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su vieÅ¡uoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Valstybinės žemės nuomos santykiams bÅ«dingas teisinis apibrėžtumas, kuris riboja Å¡ių santykių Å¡alių galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina atitinkamus santykius reglamentuojančios imperatyviosios įstatymų nuostatos.

Valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis, o valstybinės žemės nuomos klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis imperatyviųjų teisės aktų nuostatomis, įskaitant, tačiau neapsiribojant Žemės įstatymo ir CK nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kauno rajono veislininkystė“ prieš Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-231/2009).

Taigi, teisės norminiai aktai imperatyviai ir detaliai reglamentuoja valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkÄ , kuri paremta objektyvaus pobÅ«džio, matematiniais skaičiavimais, formulėmis, modeliais ir pan. paremtais kriterijais ir rodikliais, nesuteikiančiais subjektyviems ar vertinamojo pobÅ«džio faktoriams pasireikÅ¡ti: tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimas Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos patvirtinimo“. Remiantis aukščiau byloje paminėtais Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimais, apskaičiuojant nuomos mokestį duomenys apie NTR neįregistruotus suteiktus naudotis valstybinės žemės sklypus, jų naudotojus ir žemės naudojimo pasikeitimus kaupiami Savivaldybės informacinėje sistemoje MASIS, mokesčiui administruoti naudojama Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo informacinė sistema, kurių teisingumu ir teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimu teismas neturi pagrindo abejoti, nes kiekviena duomenų bazė, informacinė sistema, kuria norima naudotis valstybės / savivaldybės institucijose, įstaigose, organizacijose, turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus, yra patikrinama, aprobuojama, įteisinama, rengiami jos nuostatai, t.y. visas informacinių sistemų ir duomenų bazių naudojimo procesas reglamentuojamas atitinkamais įstatyminiais ir poįstatyminiais teisės (pvz., šiuo atveju aktualus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 19 d. nutarimas Nr. 451 „Dėl valstybės informacinių sistemų steigimo ir įteisinimo taisyklių patvirtinimo“;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 27 d. nutarimas Nr. 180 „Dėl Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir kt.).

30. Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti savivaldybės, remiantis teisės aktais atlikto, nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo teisingumu, juo labiau, kad ieÅ¡kovės nepateikė jokių pagrįstų argumentų bei įrodymų, kad nurodomi žemės sklypai faktiÅ¡kai yra naudojami mažesne apimtimi nei tai nustatė savivaldybės darbuotojai. PrieÅ¡ingai, atlikus faktinių aplinkybių patikrinimÄ minėtuose žemės sklypuose, savivaldybės darbuotojai nustatė, kad žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) stovi ne tik gyvenamieji namai, tačiau ir jų priklausiniai – sandėliai, taip pat buvo nustatyta, kad sklype yra suformuoti gėlynai, užstatytos tvoros, tai rodo, kad minėtų namų gyventojai faktiÅ¡kai naudoja daugiau žemės sklypo ploto nei užima jų gyvenamasis namas.

Pažymėtina ir tai, kad be kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies, išskiriamas ir bendras visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingas žemės plotas (plotai) – bendro naudojimo plotas: kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita, šis bendro naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui, kuriam išskirtas bendro naudojimo plotas, išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas (išnuomojamas) statinių ar įrenginių, kuriems išskirtas šis bendro naudojimo plotas, savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad faktiškai valdomo sklypo plotas buvo nustatytas remiantis sklypo inventoriniu planu taip pat NTR įregistruota informacija bei faktinių aplinkybių konstatavimu, kai savivaldybės darbuotojai apžiūros metu nustatė, kad žemės sklypuose stovi ne tik namo priklausiniai – sandėliai, bet taip pat gyventojams priskiriama ir bendro naudojimo plotas reikalingas stovėjimo aikštelei, kiemui ir t.t.

NTR registro duomenys taip pat pagrindžia, kad ieÅ¡kovės kaip ir kiti jų namo gyventojai yra bendrosios dalinės nuosavybės savininkai (bendraturčiai), duomenų, kad atskiri statiniai ar objektai bÅ«tų įregistruoti konkrečiam gyventojui nenustatyta, taip pat Å¡ių objektų eksploatavimui reikalingas žemės plotas nėra priskirtas konkrečiam vienam ar keliems statinių savininkams. IÅ¡ byloje pateiktų duomenų, matyti, kad registruoti statiniai priklauso daugiabučio namo gyventojams bendrai, tai reiÅ¡kia jie valdo turtÄ ir naudojasi užimamu sklypo plotu bendrai, todėl žemės nuomos mokestis skaičiuojamas už bendrai gyvenamojo namo gyventojų naudojamÄ Å¾emės plotÄ proporcingai paskirstant jį gyventojų nuosavybės teise valdomo turto plotui.

31. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pagrindo spręsti, kad Klaipėdos savivaldybės administracija netinkamai ar nepagrįstai apskaičiavo ieÅ¡kovėms tenkančiÄ mokėti žemės nuomos mokesčio dalį, nėra, todėl ieÅ¡kinys atmetamas.

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys atmestas, o atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nei prašymo jas atlyginti, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 96 straipsniai).

33. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 271, 279 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieškinį atmesti. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Teisėjas Saulius Zajarskas