e43bfd33-e3da-4836-b2c2-43bd3af9079d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-800/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02554-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos: 45.8.; 50.9.;50.10.; 114.; 121.21.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 19 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės PiÅ¡kinaitės, Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „VKK Kaunas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-375-577/2013 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „VKK Kaunas“ ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei „SEB lizingas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „VKK Kaunas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento tarp UAB „VKK Kaunas“ ir AB „SEB lizingas“ 2007 m. liepos 10 d. sudarytÄ iÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. 2007-070174 (toliau – ir iÅ¡perkamosios nuomos sutartis, ginčo sutartis), taikyti restitucijÄ â€“ priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 526 651,57 Lt, priteisti 6 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nurodė, kad 2007 m. liepos 10 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudaryta sutartis, pavadinta „IÅ¡perkamosios nuomos sutartis“, kuria atsakovas įsipareigojo įsigyti ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir juos iÅ¡nuomoti ieÅ¡kovui 36 mėnesių laikotarpiui iki 2010 m. liepos 10 d., ieÅ¡kovui sumokant 28 000 Lt administracinio mokesčio ir 7 935 851,73 Lt nuomos mokesčio įmokų, numatytų mokėjimų grafikuose-sÄ skaitose, iÅ¡ viso 7 963 851,73 Lt. 2007 m. liepos 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieÅ¡kovas pardavė atsakovui 15 žemės sklypų.

Dalis ieškovo parduotų atsakovui žemės sklypų kainos – 28 000 Lt buvo užskaityta kaip ieškovo mokėtinas atsakovui administracinis mokestis pagal išperkamosios nuomos sutartį, taip pat ieškovas nuo 2007 m. liepos 13 d. iki 2008 m. lapkričio 18 d. pagal išperkamosios nuomos sutartį sumokėjo 524 901,50 Lt įmokų. Kadangi ieškovas netinkamai vykdė mokėjimo grafikuose nurodytus mokėjimus, susidarė įsiskolinimas, kurio ieškovas nepadengė. Dėl to 2009 m. kovo 14 d. atsakovas ginčo sutartį nutraukė.

Nepaisant to, kad ginčo sutartis buvo pavadinta „iÅ¡perkamosios nuomos sutartimi“, tikroji ginčo Å¡alių valia buvo sudaryti lizingo (finansinės nuomos) sutartį. IeÅ¡kovo tikroji valia ir tikslas buvo gauti verslo finansavimÄ (ieÅ¡kovui trÅ«ko apyvartinių lėšų), o ne įgyti nuosavybės teisę į nuomojamÄ daiktÄ . Lėšos ieÅ¡kovui buvo reikalingos tam, kad vykdyti savo veiklÄ (nekilnojamojo turto pirkimas-pardavimas) ir gauti pelnÄ . IeÅ¡kovas gautas iÅ¡ atsakovo lėšas už žemės sklypų pardavimÄ panaudojo įsigydamas gretimus žemės sklypus, esančius toje pačioje kadastrinėje vietovėje, vėliau ieÅ¡kovas vykdė veiklÄ , susijusiÄ su žemės sklypų paskirties pakeitimu, teritorijos inžinerinės ir socialinės infrastruktÅ«ros planavimu.

IÅ¡perkamosios nuomos sutartis buvo apsimestinis sandoris, skirtas pridengti tikrÄ jį (lizingo) sandorį. Tiek praneÅ¡imuose dėl įsiskolinimų pagal ginčo sutartį, tiek lizingo komiteto posėdžio protokole pats atsakovas ginčo sutartį įvardija kaip lizingo. Be to, atsakovo sudaromų finansinio lizingo ir ginčo iÅ¡perkamosios nuomos sutarčių turinys yra beveik identiÅ¡kas, todėl atsakovas savo veikloje jas vertina kaip finansinio lizingo sutartis, turinčias tik skirtingus pavadinimus. Atsakovas ginčo sutarties sudarymo metu net nebuvo žemės sklypų savininkas, todėl ginčo sutarties esminės nuostatos yra bÅ«dingos ne nuomos (įskaitant iÅ¡perkamÄ jÄ nuomÄ ), bet lizingo teisinių santykių turinį sudarančioms sÄ lygoms.

Ginčo situacijoje Å¡alys iÅ¡perkamosios nuomos sutartyje taip pat susitarė dėl bÅ«simo „lydinčiojo“ sandorio – žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tokiu bÅ«du patvirtindamos, kad susitarė dėl tokių sandorio sÄ lygų, kurios yra bÅ«dingos lizingo teisiniams santykiams. Kadangi iÅ¡ tiesų ieÅ¡kovas norėjo gauti apyvartinių lėšų, skirtų verslui finansuoti, t. y. Å¡alys siekė sudaryti lizingo sandorį, taikytinos lizingo santykius reglamentuojančios normos.

Pagal CK 6.568 straipsnio 1 dalies nuostatÄ lizingo sutarties dalyku negali bÅ«ti žemė. Å i norma yra imperatyvi, todėl iÅ¡perkamosios nuomos sutartis pripažintina niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, kaip sutartis, kuri prieÅ¡tarauja imperatyviai įstatymo normai (CK 1.80 str. 1 d., 6.568 str. 1 d.). IÅ¡perkamosios nuomos sutartis buvo apsimestinis sandoris, skirtas pridengti sandorį, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje. Å alys sandorį patvirtino paprasta raÅ¡ytine forma, taip pat susitarė dėl paprastos raÅ¡ytinės formos perdavimo-priėmimo akto pasiraÅ¡ymo ieÅ¡kovui sumokėjus visas iÅ¡perkamosios nuomos įmokas.

Ginčo sutartis yra sudaryta dėl žemės sklypų, t. y. nekilnojamųjų daiktų, perėjimo ieÅ¡kovo nuosavybėn sumokėjus visas iÅ¡perkamosios nuomos sutartyje nurodytas įmokas, todėl tokiai sutarčiai yra privaloma notarinė forma (CK 1.74 str.). Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas 2007 m. liepos 10 d. sudarė iÅ¡perkamosios nuomos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo įsigyti ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir juos iÅ¡nuomoti ieÅ¡kovui 36 mėnesių laikotarpiui iki 2010 m. liepos 10 d., ieÅ¡kovui sumokant 28 000 Lt administracinį mokestį ir 7 935 851,73 Lt nuomos mokesčio įmokų, numatytų mokėjimų grafikuose-sÄ skaitose.

IeÅ¡kovas įsipareigojo valdyti sutarties dalyku esantį turtÄ ir juo naudotis, mokėti mokėjimo grafikuose nurodytus mokėjimus, kuriuos sudarė turto vertės dengimo mokestis bei priskaičiuota palÅ«kanų suma. Sutartyje taip pat buvo nurodyta, jog ieÅ¡kovas turi tikslÄ , sumokėjęs visus mokėjimo grafike numatytus mokėjimus bei įvykdęs kitas sutartyje numatytas sÄ lygas, įsigyti nuosavybės teisę į turtÄ . 2007 m. liepos 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieÅ¡kovas pardavė atsakovui 15 žemės sklypų.

Dėl ieškovo pagal sutartį mokėjimo grafikuose nurodytų eilinių mokėjimų netinkamo vykdymo atsakovas 2009 m. kovo 14 d. nutraukė išperkamosios nuomos sutartį. Žemės sklypai liko atsakovo nuosavybėje. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimu iš ieškovo buvo priteista atsakovui 301 045,51 Lt pradelstų mokėjimų pagal ginčo išperkamosios nuomos sutarties mokėjimo grafikus, 54 188,19 Lt delspinigių, iš viso 355 233,70 Lt, o Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

Teismas pažymėjo, kad nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovas iÅ¡perkamosios nuomos sutarties neginčijo, ieÅ¡kinį pripažino, su atsakovo praÅ¡omu priteisti įsiskolinimu sutiko, o pirmosios instancijos sprendimÄ skundė tik dėl to, kad nebuvo tenkintas jo praÅ¡ymas iÅ¡dėstyti teismo sprendimo įvykdymÄ .Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad iki ginčo sandorio sudarymo turtas (žemės sklypai) nuosavybės teise priklausė ieÅ¡kovui, kad ginčijamos iÅ¡perkamosios nuomos sutarties sudarymÄ lydėjo to paties turto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymas, kad vienas sandoris lėmė kito sandorio sudarymÄ , kad sandoriai glaudžiai susiję, sprendė, jog nagrinėjamam ginčui spręsti yra svarbus Å¡ių abiejų sandorių (sutarčių) turinio įvertinimas.

Teismas pažymėjo, kad pačioje žemės iÅ¡perkamosios nuomos sutartyje (sutarties bendrojoje dalyje) nurodyta, jog sutartis tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudaryta siekiant nustatyti kliento pasirinkto žemės sklypo įsigijimo ir naudojimo sÄ lygas; iÅ¡ sutartyje nurodytos „kliento“ sÄ vokos apibÅ«dinimo matyti, kad klientas, t. y. ieÅ¡kovas įgyja teisę iÅ¡perkamosios nuomos pagrindu sutarties galiojimo laikotarpiu valdyti ir naudotis sutarties dalyku esantį turtÄ ir turi tikslÄ sumokėjęs visus mokėjimų grafike numatytus mokėjimus bei įvykdęs kitas sutartyje numatytas sÄ lygas įsigyti nuosavybės teisę į turtÄ .

IÅ¡perkamosios nuomos sutartyje yra aptartos bendrosios turto įsigijimo ir naudojimo sÄ lygos: mokėjimų grafikas, kuriuo mokėjimai iÅ¡dėstyti per 36 mėnesius, turto pirkimo ir pardavimo sÄ lygos; žemės priėmimo–perdavimo tvarka; turto naudojimas; Å¡alių teisės ir įsipareigojimai, įskaitant žemės iÅ¡ankstinio iÅ¡pirkimo tvarkÄ ir nuosavybės teisės į žemę perėjimÄ Ä¯vykdžius visus įsipareigojimus. Pirkimo-pardavimo sutartyje, kurioje ieÅ¡kovas įvardytas kaip pardavėjas ir nuomininkas, o atsakovas – kaip pirkėjas ir nuomotojas, aiÅ¡kiai nurodoma, jog pirkėjas (atsakovas) įsipareigojo įsigyti iÅ¡ pardavėjo (ieÅ¡kovo) nuosavybės teise Å¡ios sutarties dalyku esančius žemės sklypus, perduoti juos valdyti ir jais naudotis iÅ¡perkamosios nuomos sÄ lygomis nuomininkui (ieÅ¡kovui), o nuomininkui (ieÅ¡kovui) įvykdžius visas iÅ¡perkamosios nuomos sutartyje numatytas sÄ lygas, perduoti Å¡ios sutarties dalyku esančius žemės sklypus nuomininko (ieÅ¡kovo) nuosavybėn. Be to, pats nuomininkas (ieÅ¡kovas) įsipareigojo įvykdžius visas iÅ¡perkamosios nuomos sutartyje nurodytas sÄ lygas priimti iÅ¡ pirkėjo (atsakovo) savo nuosavybėn sutarties dalyku esančius sklypus.

Teismo nuomone, ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, jog ieÅ¡kovas gautas iÅ¡ atsakovo lėšas už žemės sklypų įsigijimÄ panaudojo verslo tikslams, susijusiems su minėtų žemės sklypų naudojimu ir valdymu, iÅ¡ dalies patvirtina ieÅ¡kovo pateikti dokumentai. Tačiau iÅ¡ jungtinės veiklos sutarties turinio ir jo priedo matyti, kad ieÅ¡kovo nurodyta veikla buvo susijusi su ginčo sutarties dalyku esančiais sklypais, todėl visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka bÅ«tų teigti, kad ieÅ¡kovas investavo į žemės sklypus (paskirties pakeitimas, infrastruktÅ«ros vystymas ir t. t.), tačiau nesiekė įsigyti jų nuosavybėn. Teismas tiek iÅ¡ sutarčių turinio, tiek iÅ¡ ieÅ¡kovo elgesio sprendė, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas sklypų savininkas ir nenorėdamas jų prarasti, bet tuo pačiu norėdamas gauti lėšų tiek žemės sklypų paskirties pakeitimo dokumentams paruoÅ¡ti, tiek verslui plėtoti, pasirinko bÅ«tent tokį galimo finansavimo gavimo modelį, kuris suteikė jam galimybę užtikrinti sutarties dalyku esančių sklypų susigrÄ Å¾inimÄ (iÅ¡pirkimÄ ), o per sutarties galiojimo laikÄ padidinus jų vertę (pakeitus paskirtį) – juos parduoti (tokias galimybes numatė ir sutarties sÄ lygos) ir gauti pelnÄ .Teismas nurodė, kad lizingo santykiai pagal savo tikslus ir dalykÄ yra specifiniai, dėl to taikomi lizingo dalyko ribojimai.

Žemė, kaip nesunaudojamas ir nesusidėvintis daiktas, neatitinka lizingo santykių dalyko apibrėžties, paskirties ir ypatumų, todėl įstatymo leidėjas įtvirtino draudimÄ sudaryti lizingo sutartis dėl žemės. Teismas pažymėjo, jog toks draudimas atitinka lizingo tikslus ir paskirtį – investicinių projektų, susijusių su gamybos priemonių naudojimu, finansavimÄ , taip pat lizingo dalyko ypatumus – amortizacijÄ , t. y. visiÅ¡kÄ ar dalinį susidėvėjimÄ ir Å¡io susidėvėjimo kompensavimÄ lizingo įmokomis per lizingo sutarties laikotarpį.

Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo tikslas nebuvo sklypus laikinai naudoti, o ieÅ¡kovas siekė tuos pačius žemės sklypus per tam tikrÄ laikÄ iÅ¡sipirkti. Nors teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas siekė ir finansavimo, bet, teismo nuomone, byloje nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja finansavimo elemento vertinimÄ pirkimo-pardavimo, o ne ginčo iÅ¡perkamosios nuomos sutarties kontekste, ir kad Å¡iuo atveju aktualus yra ieÅ¡kovo, kaip sklypų savininko, pasirinktas jo verslo plano finansavimo modelis.

Teismas, įvertinęs sutarties sudarymo tikslus, sandorio Å¡alių ketinimus, sprendė, kad ieÅ¡kovo veiksmai neatitinka CK 6.567-6.574 straipsniuose nurodytų lizingo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog žemės iÅ¡perkamosios nuomos sutartis negali bÅ«ti pripažinta lizingo sutartimi ir bÅ«ti laikoma apsimestiniu sandoriu. Kadangi byloje nustatyta, jog Å¡alys siekė perleisti ginčo žemės sklypus nuosavybės teise, detaliai aptarė mokėjimo tvarkÄ , nuosavybės perėjimo momentÄ ir sÄ lygas, taip pat numatė galimÄ Å¾emės iÅ¡ankstinį iÅ¡pirkimÄ , teismas sprendė, kad Å¡alys sudarė miÅ¡riÄ sutartį su elementais, bÅ«dingais įvairių rÅ«Å¡ių –tiek nuomos, tiek pirkimo-pardavimo sutartims, nes: sudarydamos ginčo sutartį, pavadintÄ iÅ¡perkamosios nuomos sutartimi, savo santykius apibrėžė kaip nuomos santykius; sutartyje aptardami žemės sklypų iÅ¡pirkimo sÄ lygÄ , faktiÅ¡kai susitarė dėl pirkimo-pardavimo, kÄ patvirtina sutartimi patvirtintas mokėjimų grafikas, jame iÅ¡skirtos atskiros mokėtinos sumos (neapmokėta vertė, suma vertei dengti ir palÅ«kanos).

Dėl Å¡ios priežasties teismas neturėjo pagrindo ginčo sandorį laikyti apsimestiniu. Teismas taip pat atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad ginčo sandoris pripažintinas negaliojančiu ir dėl to, kad nebuvo laikytasi įstatymo reikalaujamos notarinės formos (CK 1.74 str.). Nuosavybės teisė į turtÄ atsakovui buvo perleista 2007 m. liepos 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, kurioje buvo numatyta, jog iÅ¡sipirkus žemės sklypus, bus pasiraÅ¡yti žemės sklypų priėmimo-perdavimo aktai, kuriuos tvirtins notaras.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliantas (ieÅ¡kovas) UAB „VKK Kaunas“ apeliaciniu skundu praÅ¡o teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ginčo sutartis bÅ«tų pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikoma restitucija ir ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteista 526 651,57 Lt suma. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Ginčo sutartis turi akivaizdžius grįžtamojo lizingo požymius, nes ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ dėl investicinio projekto, siekiant pakeisti žemės sklypų paskirtį bei juose vystyti statybas.

Grįžtamojo lizingo esmė tokia, kad banko klientas, turėdamas turto (dažniausiai –nekilnojamojo) ir norėdamas iÅ¡ banko gauti pinigų, gali neimti paskolos, bet parduoti lizingo kompanijai savo turtÄ . Taip lizingo kompanija tampa turto savininke, o klientas, mokėdamas įmokas, tÄ turtÄ po truputį susigrÄ Å¾ina atgal. FaktÄ , kad ginčo sutartis buvo kliento investicinės veiklos finansavimas, įrodo ir byloje esantys įmokų mokėjimo grafikai-sÄ skaitos, kuriuose nustatytos ieÅ¡kovo įmokos susidėjo iÅ¡ turto vertės dengimo mokesčio ir palÅ«kanų, o ne žemės nuomos mokesčio.Teismas nevertino ginčo sandorio sudarymo priežasčių.

Pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo sudaryta ginčo sutartis – apyvartinių lėšų trÅ«kumas. Lėšos ieÅ¡kovui buvo reikalingos siekiant vykdyti jo steigimo dokumentuose ir atsakovo pateiktuose ieÅ¡kovo rizikos vertinimo dokumentuose numatytÄ veiklÄ : kartu su partneriais Klaipėdos projektui vystyti įsigyti apie 100 ha sklypų masyvÄ , papildomas lėšas įsigyti gaunant iÅ¡ kitose vietovėse turimų žemės sklypų bei pastatų pardavimo. Tai, kad Å¡alys, sudarydamos ginčo sutartį, iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti lizingo sandorį, patvirtina ginčo sutarties sudarymo bei vykdymo procesas.

Sudarant ginčo sandorį atsakovas nebuvo lizingo objekto savininkas, jis nuosavybės teises į šį turtÄ Ä¯gijo praėjus dviem dienoms po ginčo sutarties sudarymo, o tai atitinka įprastÄ lizingo sutarčių sudarymo praktikÄ . IÅ¡ atsakovo pateiktų dokumentų, susijusių su ieÅ¡kovui teikiamu finansavimu, matyti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia sudaryti grįžtamojo lizingo sutartį. Ginčo sutartis neatitinka nuomos sutarties modelio.Teismas nevertino aplinkybės, kad įsipareigojimams pagal ginčo sutartį užtikrinti buvo įkeisti ieÅ¡kovo nekilnojamieji daiktai, nors papildomos užtikrinimo priemonės prieÅ¡tarauja nuomos sutarties institutui ir jo esmei.

Teismas nemotyvuotai nevertino ieškovo pateiktų ir pridėtų prie bylos: UAB „Investrum“ 2012 m. liepos 30 d. išvados dėl UAB „VKK Kaunas“ patirtų nuostolių sudarant 2013 m. liepos 12 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovui nutraukus ginčo sutartį; UAB „Verslo teisės centro“ 2012 m. liepos 23 d. teisinės išvados; UAB „Liturta“ turto vertinimo ataskaitų; UAB Korporacija „Matininkai“ žemės sklypų įvertinimo ataskaitos; investicinio projekto projektinės dokumentacijos.

Å ie dokumentai patvirtina, kad ieÅ¡kovas, parduodamas atsakovui žemės sklypus, patyrė didžiulius nuostolius, kad gautas iÅ¡ atsakovo lėšas ieÅ¡kovas panaudojo investiciniam projektui vystyti.Teismas pažeidė ieÅ¡kovo teisę į tinkamÄ teismo procesÄ , nes nesuteikė ieÅ¡kovui galimybės įrodyti ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančių aplinkybių, t. y. kad Å¡alys sudarė lizingo sutartį, kurios pagrindinis tikslas – finansavimas. Teismas ieÅ¡kovo praÅ¡ymu bylos nagrinėjimo metu įpareigojo atsakovÄ pateikti visos pas atsakovÄ saugomos kliento UAB „VKK Kaunas“ bylos kopijÄ .

Atsakovas pateikė informacijÄ , kuriÄ pavyko surinkti, tačiau atsakovas, kaip finansų įstaiga, privalo saugoti ir saugo visus dokumentus, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas sudaryti ginčo sutartį. Atsakovas, teigdamas, kad dokumentų nepavyko rasti, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, elgėsi nesÄ Å¾iningai ir Å¡iais savo veiksmais siekė sutrukdyti teismui visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti bylos aplinkybes. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , nes, teismo nuomone, ieÅ¡kovas neva turi turėti visus dokumentus, todėl nesiėmė jokių priemonių piktnaudžiavimui procesu iÅ¡vengti, nors Å¡ios bylos ginčo esmė yra teisingas sutarties kvalifikavimas.

Siekiant sudaryti teisines prielaidas nustatyti tikruosius ginčo sutarties Å¡alių ketinimus, sudarant sutartį iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ , sutarties sudarymo tikslÄ , bÅ«tina pakartotinai įpareigoti atsakovÄ pateikti teismui dokumentus, kurių, kaip teigia atsakovo atstovas, nepavyko rasti. Atsakovas, teigdamas, jog jam nepavysta rasti kliento bylos, sÄ moningai veikia prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , todėl svarstytinas klausimas dėl CPK 199 straipsnio 6 dalyje numatytos baudos atsakovui skyrimo (CPK 95 str.).

Teismas pažeidė CPK 8 straipsnyje įtvirtintÄ kooperacijos (bendradarbiavimo) principÄ , atmesdamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ pakartotinai įpareigoti atsakovÄ pateikti visus dokumentus iÅ¡ kliento bylos, nesiėmė priemonių, jog byla bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėta. Civilinėje byloje Nr. 2-1435-533/2011 pagal AB „SEB lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „VKK Kaunas“ dėl skolos priteisimo pagal nagrinėjamoje byloje ginčijamÄ iÅ¡perkamosios nuomos sutartį buvo nustatytas prejudicinis faktas, jog Å¡i sutartis yra lizingo sutartis.Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad, atsižvelgiant į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus civilinėse bylose Nr. 3K-3-154/2013 ir Nr. 3K-7-2/2013, Å¡alys, sudarydamos ginčo sandorį, faktiÅ¡kai susitarė dėl pirkimo-pardavimo, kÄ patvirtina sutartimi patvirtintas mokėjimų grafikas, jame atskirtos mokėtinos sumos ir pan.

Tikslai, kurių siekė Å¡alys, sudarydamos ginčo sutartį, yra fakto klausimas, o jo nagrinėjimas nėra priskirtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetencijai. Esminis ginčijamos iÅ¡perkamosios nuomos sutarties sudarymo tikslas, skirtingai nei nurodyta kasacinio teismo nutartyse, buvo ne perleisti žemę nuosavybės teise, o verslo finansavimas. Å iÄ ir minėtas kasacinio teismo bylas skiria esminės faktinės aplinkybės.Atsakovas AB „SEB lizingas“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2013 pasisakė ir dėl finansavimo elemento svarbos kvalifikuojant lizingo sutartis. Kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas ginčo sutartį kvalifikuodamas kaip lizingo sutartį, vadovavosi vienu lizingo požymių – kad ieÅ¡kovas siekė gauti finansavimÄ verslui, tačiau vien Å¡ios sÄ lygos kvalifikuoti ginčo santykiams nepakanka. Dėl to kvalifikuojant sutartį svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, koks yra pagrindinis sutarties tikslas, t. y. kas dominuoja – nuosavybės (pirkimo) ar nuomos (naudojimosi) elementai.

Be to, kasacinis teismas, civilinėse bylose Nr. 3K-3-154/2013 ir Nr. 3K-7-2/2013, spręsdamas, kaip kvalifikuoti tarp Å¡alių sudarytas sutartis, bÅ«tent ir aiÅ¡kinosi tikslus, kurių Å¡alys siekė sudarydamos ginčo sutartis. Dėl to nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog tikslai, kurių siekė Å¡ios bylos Å¡alys sudarydamos ginčo sandorį, yra fakto klausimas, kurio nagrinėjimas nepriskirtas kasacinio teismo kompetencijai. Kaip ir Å¡ioje byloje, taip ir pirmosios instancijos teismo cituotoje kasacinio teismo byloje Nr. 3K-3-154/2013 ginčo žemės sklypas iÅ¡ pradžių priklausė ieÅ¡kovui, tačiau sudarius iÅ¡perkamosios nuomos sutartį, atsakovas jį įsigijo iÅ¡ ieÅ¡kovo Å¡alims sutarus, kas ieÅ¡kovas vėliau jį atpirks už Å¡alių sutartÄ kainÄ (todėl ir minėtoje byloje buvo apelianto vadinamasis „grįžtamojo lizingo“ požymis).

Dokumentai tiek dėl finansavimo suteikimo, tiek dėl sutarties nutraukimo buvo ruoÅ¡iami ne teisininkų, todėl, atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis atsakovo teikiamų paslaugų vis dėlto yra susijusi su lizingu, per klaidÄ ginčo sutartis buvo įvardyta kaip lizingo sutartis. Tačiau CK 6.193 straipsnio 1 dalis numato, kad aiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu. Vertinant ginčo sandorio esmę (t. y.

Å¡io sandorio tikslÄ ), aiÅ¡kiai matyti, kad Å¡alims esminės reikÅ¡mės turėjo nuosavybės teisės į ginčo turtÄ perėjimas ieÅ¡kovui, o tai laikytina esminiu iÅ¡perkamosios nuomos sutarties požymiu. Atsižvelgiant į tai, kad tarp Å¡alių nebuvo ginčo, jog sudarytai sutarčiai bÅ«dingas finansavimo elementas, ieÅ¡kovo teiginys, kad teismas esÄ turėjo detaliai aiÅ¡kintis visas aplinkybes, susijusias su finansavimo suteikimu, ir iÅ¡reikalauti su tuo susijusius dokumentus, nėra pagrįstas.

Lietuvos vyriausiojo archyvo tarnybos 2013 m. rugpjūčio 26 d. raÅ¡te aiÅ¡kiai nurodyta, kad „UAB „SEB VB lizingas“ vykdoma veikla yra viena iÅ¡ specialiųjų veiklos sričių, kuriÄ vykdant sudarytų dokumentų saugojimo terminai nėra nustatyti. Be to, ieÅ¡kovas nepagrindė įrodymais skundo argumentų apie tai, kad atsakovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, elgėsi nesÄ Å¾iningai ar siekė sutrukdyti teismui iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes. Skunde nurodytas praÅ¡ymas įpareigoti atsakovÄ pateikti dokumentus, kurių atsakovas pateikti neturi galimybės, yra nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atsakovas AB „SEB lizingas“ 2013 m. lapkričio 28 d. buvo iÅ¡registruotas iÅ¡ Juridinių asmenų registro dėl reorganizavimo, po kurio prijungtas prie AB SEB banko. 2013 m. lapkričio 22 d. priėmimo-perdavimo aktu visos AB „SEB lizingas“ teisės ir pareigos buvo perduotas AB SEB bankui (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-578/2014). CPK 48 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai viena iÅ¡ ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio Å¡alių pasitraukia iÅ¡ bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, raÅ¡ytinio proceso tvarka tÄ Å¡alį pakeičia jos teisių perėmėju, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad AB „SEB lizingo“ turtÄ , teises bei pareigas po reorganizavimo perėmė AB SEB bankas, sprendžia, jog yra pagrindas atsakovÄ AB „SEB lizingas“ byloje pakeisti jo teisių perėmėju AB SEB banku.Apeliantas apeliaciniame skunde praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. PraÅ¡ymÄ motyvuoja tuo, jog žodinis procesas užtikrintų apeliantui galimybę teisingiau iÅ¡spręsti bylÄ , nes žodinio proceso metu, vadovaujantis CPK 324 straipsnio 1 dalimi, atvykę į posėdį asmenys turės teisę reikÅ¡ti pareiÅ¡kimus, praÅ¡ymus, kuriuos teismas gali iÅ¡spręsti protokoline nutartimi.

Be to, žodinis bylos nagrinėjimas reikalingas siekiant tinkamai kvalifikuoti ginčo sutartį, nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus ir sutartimi siekiamÄ tikslÄ . Apeliantas taip pat pažymi, jog skundas yra grindžiamas procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimu, o apeliacinės instancijos teismas tik žodinio proceso metu gali iÅ¡ naujo iÅ¡tirti įrodymus, kurie nebuvo tinkamai iÅ¡tirti pirmosios instancijos teisme, juos įvertinti ir tik tuomet priimti teisingÄ sprendimÄ . Atsakovas atsiliepime nurodo, jog ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl žodinio proceso nėra tinkamai motyvuotas, jog ieÅ¡kovas nenurodė, kokių konkrečiai raÅ¡ytinių įrodymų neiÅ¡tyrė pirmosios instancijos teismas.

Dėl apelianto praÅ¡ymo bylÄ nagrinėti teismo posėdyje, rengiamame žodinio proceso tvarka, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintÄ bendrÄ jÄ bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kuriÄ apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi Å¡ios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra bÅ«tinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytÄ iÅ¡imtį ir skirti bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ ir padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus; savo iniciatyva teismas negali iÅ¡plėsti skundo argumentų sÄ raÅ¡o ar pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 263 str., 320 str., 329 str.).

Absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nekonstatuoja.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas 2007 m. liepos 10 d. sudarė iÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. 2007-070174, kuria atsakovas įsipareigojo iÅ¡ ieÅ¡kovo įsigyti nuosavybės teise 15 žemės sklypų, perduoti juos ieÅ¡kovui naudotis ir valdyti bei, Å¡iam įvykdžius sutarties sÄ lygas, perleisti juos nuosavybės teise, o ieÅ¡kovas – per 36 mėnesių laikotarpį sumokėti atsakovui 28 000 Lt administracinio mokesčio, 7 935 851,73 Lt žemės sklypų įsigijimo vertės bei palÅ«kanų, iÅ¡ viso – 7 963 851,73 Lt (1 t., 11-34 b. l.).

Atsakovas 2007 m. liepos 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iÅ¡ ieÅ¡kovo įsigijo žemės sklypus, nurodytus minėtoje iÅ¡perkamosios nuomos sutartyje (1 t., 36-71 b. l.), ir perdavė juos valdyti bei naudotis ieÅ¡kovui. Atsakovas 2009 m. kovo 6 d. raÅ¡tu Nr. 02-934 informavo ieÅ¡kovÄ , kad iki 2009 m. kovo 13 d. nesumokėjus 2 236 788,32 Lt pradelsto įsiskolinimo pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras bei 202 724,04 Lt delspinigių, atsakovas nutrauks Å¡iÄ sutartį (atsakovas ginčijamÄ sutartį raÅ¡te įvardijo lizingo sutartimi) nuo 2009 m. kovo 14 d. (1 t., 73-76 b. l.).

IeÅ¡kovas įsiskolinimo nepadengė, iÅ¡perkamosios nuomos sutartis buvo nutraukta, atsakovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas taikyti sutarties nutraukimo teisinius padarinius. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1435-553/2011, palikdamas nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. preliminarų sprendimÄ , ieÅ¡kovo AB „SEB lizingas“ ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, t. y. priteisė ieÅ¡kovui AB „SEB lizingas“ iÅ¡ atsakovo UAB „VKK Kaunas“ 301 045,51 Lt skolos, 54 188,19 Lt delspinigių bei 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo 2010 m. gegužės 18 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Å is teismo sprendimas yra įsiteisėjęs (1 t., 166-173 b. l.).Byloje kilo ginčas dėl žemės sklypų iÅ¡perkamosios nuomos sutarties pripažinimo (kvalifikavimo) lizingo sutartimi ir tokio sandorio teisinių padarinių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė, konstatavęs, jog Å¡alys sudarė miÅ¡riÄ sutartį su elementais, bÅ«dingais tiek nuomos, tiek pirkimo-pardavimo sutartims. Teismas, atsižvelgdamas į tokiÄ ginčo Å¡alių santykių teisinę kvalifikacijÄ , sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti ginčo sandorio prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms.

Apeliantas skunde nurodo, jog: ginčo sutartis turi akivaizdžius grįžtamojo lizingo požymius, nes ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ dėl investicinio projekto, siekdamas pakeisti žemės sklypų paskirtį bei juose vystyti statybas; teismas nevertino ginčo sandorio sudarymo tikslo; pagrindinė sandorio sudarymo priežastis buvo apyvartinių lėšų trÅ«kumas ieÅ¡kovo veiklai vykdyti; ginčo sutartis neatitinka nuomos sutarties modelio. Dėl pagrindo pripažinti ginčijamÄ sutartį niekine Apelianto nuomone, Å¡alių sudaryta sutartis turi grįžtamojo lizingo požymių, nes ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ dėl investicinio projekto, siekdamas pakeisti žemės sklypų paskirtį ir vystyti statybÄ Å¾emės sklypuose.

Teisėjų kolegija sutinka, jog ginčo sutartyje egzistuoja finansavimo elementas, tačiau atkreipia dėmesį į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad vien sÄ lygos, jog ieÅ¡kovas, sudarydamas sutartį siekė gauti finansavimÄ verslui, kvalifikuoti ginčo santykiams kaip lizingo, nepakanka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2013).Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčijamo sandorio bei nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarčių, jungtinės veiklos sutarties turinį, taip pat ieÅ¡kovo elgesį, sprendė, jog ieÅ¡kovas – žemės sklypų savininkas, nenorėdamas prarasti žemės sklypų, tačiau siekdamas gauti lėšų veiklai, susijusiai su žemės sklypų paskirties pakeitimu, vykdyti, savo verslui plėsti, pasirinko finansavimo modelį, kuris suteikė galimybę užtikrinti ginčo sutarties objektu buvusių žemės sklypų susigrÄ Å¾inimÄ (iÅ¡pirkimÄ ), o ginčo sandorio galiojimo metu padidinus žemės sklypų vertę ir juos iÅ¡pirkus – vėliau sklypus parduoti ir gauti pelno.

Apeliantas neginčija fakto, kad sudarydamas ginčo sandorį, siekė susigrÄ Å¾inti nuosavybės teises į žemės sklypus, tačiau teigia, jog pagrindinė priežastis, dėl ko sudarytas ginčo sandoris, buvo siekis gauti apyvartinių lėšų veiklai vykdyti. Tai reiÅ¡kia, jog apeliantas iÅ¡ esmės neigia nuosavybės elemento dominavimÄ ginčo sutarties pagrindu tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo susiklosčiusiuose teisiniuose santykiuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sutartys, kurių pagrindinis tikslas yra perleisti nuosavybę, negali bÅ«ti kvalifikuojamos nei finansine, nei kitokia nuoma, nes nuoma yra atlygintinio naudojimosi santykiai, o nuosavybės perleidimas yra pirkimo-pardavimo esminis bruožas (požymis).

Dėl to kvalifikuojant sutartį, svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, koks yra pagrindinis sutarties tikslas – tai yra, kas dominuoja – nuosavybės (pirkimo) ar nuomos (naudojimosi) elementai. Jeigu į nuompinigius įskaičiuojama daikto kaina ir dėl to bendros įmokos gerokai padidėja, gavėjui pradeda dominuoti ne naudojimosi, o nuosavybės interesas, o davėjo funkcija transformuojasi iÅ¡ finansavimo už daikto naudojimÄ Ä¯ pirkėjo kreditavimÄ , kÄ ir numato CK 6.411 straipsnis, apibrėžiantis pirkimÄ -pardavimÄ iÅ¡simokėtinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2013).

Ginčo sutarties objektu buvusių žemės sklypų ieÅ¡kovas nenaudojo pagal jų paskirtį – žemės Å«kio, o siekė pakeisti sklypų paskirtį, juos užstatyti, sukurti atitinkamÄ infrastruktÅ«rÄ ir pan., o vėliau – parduoti sukurtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, jog finansavimo elementas Å¡iuo atveju vertintinas pirkimo-pardavimo santykių kontekste, t.y. iÅ¡ esmės konstatuojant, jog Å¡alių sudaryta sutartis turi kelių rÅ«Å¡ių sutarčių elementų.

Akivaizdu, kad pagrindinis ieÅ¡kovo tikslas, už gautas lėšas atlikus atitinkamus nekilnojamųjų daiktų (žemės sklypų) vertės pagerinimus, buvo susigrÄ Å¾inti nuosavybės teises į žemės sklypus, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų nelogiÅ¡kas ieÅ¡kovo poreikis investuoti lėšas į tuos žemės sklypus. Nuosavybės teisės perdavimas lizingo gavėjui nėra esminis finansinio lizingo požymis ir tokios sutarties tikslas, o kartu tai nėra ir esminė lizingo sutarties sÄ lyga (CK 6.567 str. 1 d.).

Esant Å¡iai aplinkybei, taip pat apeliantui neginčijant pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog ginčo Å¡alys, įvykdžius sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, siekė ieÅ¡kovui perleisti žemę nuosavybės teise, t. y., kad iÅ¡ esmės dominavo nuosavybės (pirkimo) elementai, nėra pagrindo remiantis vien finansavimo elemento buvimu, bet neatsižvelgiant į kitas aplinkybes, ignoruojant Å¡alių valiÄ bei sutarties sudarymo tikslus, ginčijamÄ sutartį vertinti kaip lizingo sutartį, nors sutarties sÄ lygos ir yra panaÅ¡ios į lizingo.

Å iuo atveju šalys savo santykius nustatė kaip nuomos santykius, sutartyje įtvirtindamos daikto iÅ¡pirkimo sÄ lygÄ . Sutarčių teisė leidžia Å¡alims sudaryti miÅ¡rias, t. y. kelių sutarčių požymių turinčias, sutartis (CK 6.156 str. 3 d.). Ä®statyme neįtvirtinta draudimo sudaryti privačios žemės nuomos ar pirkimo-pardavimo sutartis, taip pat susitarti dėl Å¡ių sutarčių elementų derinio vienoje sutartyje. Taigi aplinkybė, kad sutartis, kurios dalykas yra žemės sklypas, savo sÄ lygomis yra panaÅ¡i į lizingo sutartį, savaime nėra pakankama kvalifikuoti jÄ kaip lizingo sutartį ir konstatuoti jos sÄ lygų prieÅ¡taravimÄ imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.568 str. 1 d.), kaip pagrindÄ pripažinti sutartį niekine pagal CK 1.80 straipsnį.

Dėl to apelianto skundo argumentai, susiję su grįžtamuoju lizingu, taip pat su tuo, jog tikrieji šalių ketinimai buvo sudaryti būtent lizingo sutartį, laikytini nepagrįstais. Teisėjų kolegija taip pat nelaiko pagrįstu ieškovo skundo argumento, kad iš kai kurių atsakovo pateiktų dokumentų, susijusių su ieškovui teikiamu finansavimu, buvo matyti tiksliai išreikšta šalių valia sudaryti grįžtamojo lizingo sutartį, nes aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 str. 1 d.).

Dėl prejudicinio fakto Apeliantas teigia, kad kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1435-533/2011 iÅ¡sprendžiant AB „SEB lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „VKK Kaunas“ dėl skolos priteisimo, pagal čia nagrinėjamoje byloje ginčijamÄ iÅ¡perkamosios nuomos sutartį buvo nustatytas prejudicinis faktas, jog Å¡i sutartis yra lizingo sutartis. Teisėjų kolegija pažymi, kad toje byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl skolos pagal iÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. 2007-070174 priteisimo. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1435-553/2011, palikdamas nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. preliminarų sprendimÄ , ieÅ¡kovo AB „SEB lizingas“ ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, priteisdamas ieÅ¡kovui AB „SEB lizingas“ iÅ¡ atsakovo UAB „VKK Kaunas“ 301 045,51 Lt skolos, 54 188,19 Lt delspinigių bei 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo 2010 m. gegužės 18 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat netenkindamas atsakovo UAB „VKK Kaunas“ praÅ¡ymo iÅ¡dėstyti to sprendimo vykdymÄ (1 t., 166-173 b. l.).

Apeliaciniu skundu, pateiktu dėl Å¡io teismo sprendimo, atsakovas UAB „VKK Kaunas“ ginčijo tik tÄ sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovo praÅ¡ymas dėl teismo sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. AiÅ¡kindamas nurodytÄ proceso teisės normÄ kasacinis teismas laikosi Å¡ių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2008 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2008; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; kt.).

Nustatyta, kad ankstesnėje civilinėje byloje Nr. 2-1435-533/2011 pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį atsakovui UAB „VKK Kaunas“ dėl skolos priteisimo įrodinėjimo dalykas buvo aplinkybės, ar pagrįstas ieškovo reikalavimas dėl skolos pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2007-070174 priteisimo, t. y. buvo keliamas reikalavimas taikyti sutarties nutraukimo padarinius, tačiau nebuvo nagrinėjamos aplinkybės dėl šios sutarties kvalifikavimo ar jos galiojimo. Kaip jau minėta, kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažįstami prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, o šiuo atveju situacija yra kitokia.

Dėl to nėra pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentu, kad ankstesnėje civilinėje byloje Nr. 2-1435-533/2011 buvo nustatytas prejudicinis faktas, jog Å¡ioje byloje teisiÅ¡kai vertinama ginčo sutartis esanti lizingo sutartis. Dėl teisminių precedentų taikymo Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad, atsižvelgiant į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, pateiktus civilinėse bylose Nr. 3K-3-154/2013 ir Nr. 3K-7-2/2013, Å¡alys, sudarydamos ginčo sandorį, faktiÅ¡kai susitarė dėl pirkimo-pardavimo, kÄ Ä¯rodo sutartimi patvirtintas mokėjimų grafikas, jame atskirtos mokėtinos sumos ir pan.

Apeliantas tokį savo teiginį grindžia tuo, jog tikslai, kurių siekė Å¡alys, sudarydamos ginčo iÅ¡perkamosios nuomos sutartį, yra fakto klausimas, kurio nagrinėjimas nėra priskirtas kasacinio teismo kompetencijai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, jog ginčo sutarties Å¡alys siekė perleisti žemės sklypus nuosavybės teise, detaliai aptarė mokėjimo tvarkÄ , nuosavybės perėjimo momentÄ ir sÄ lygas, numatė galimÄ Å¾emės iÅ¡ankstinį iÅ¡pirkimÄ , taip pat tai, jog Å¡alys sudarė miÅ¡riÄ sutartį su elementais, bÅ«dingais tiek nuomos, tiek pirkimo-pardavimo sutartims.

Apeliantas Å¡ių teismo iÅ¡vadų apeliaciniu skundu nepaneigė. Apelianto paminėtomis kasacinio teismo nutartimis pirmosios instancijos teismas rėmėsi siekdamas pagrįsti teismų praktikoje egzistuojantį sandorių, kurie turi tiek nuomos, tiek pirkimo-pardavimo sutartims bÅ«dingų elementų, teisinį vertinimÄ . Sprendžiant apelianto nurodomų precedentų (ne)taikymo klausimÄ , pirmiausia vertintinos bylų, kuriose jie buvo priimti, faktinės aplinkybės. Kasacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013 ieÅ¡kovas ginčijo ir prašė pripažinti negaliojančia iÅ¡perkamosios nuomos sutartį, kuriÄ ieÅ¡kovas vertino kaip žemės sklypo lizingo sutartį.

Taigi kasaciniame teisme buvo sprendžiami klausimai dėl iÅ¡perkamosios nuomos sutarties kvalifikavimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentavo, kad, kvalifikuojant sutartį, svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, koks yra pagrindinis sutarties tikslas, t. y. kas dominuoja ? nuosavybės (pirkimo) ar nuomos (naudojimosi) elementai. Jeigu į nuompinigius įskaičiuojama daikto (žemės) kaina ir dėl to bendros įmokos gerokai padidėja, gavėjui pradeda dominuoti ne naudojimosi, bet nuosavybės interesas, o davėjo funkcija transformuojasi iÅ¡ finansavimo už daikto naudojimÄ Ä¯ pirkėjo kreditavimÄ , kÄ ir numato CK 6.411 straipsnis, apibrėžiantis pirkimÄ -pardavimÄ iÅ¡simokėtinai.

Kasacinis teismas, iÅ¡analizavęs ginčo Å¡alių sudarytas sutartis, sprendė, jog Å¡alys siekė perleisti ginčo turto nuosavybės teisę. Å ioje byloje nagrinėjamu atveju, analogiÅ¡kai kaip ir nurodytoje kasacinio teismo byloje, taip pat buvo nustatytas nuosavybės teisės dominavimo elementas.Kasacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013 ieÅ¡kovas ginčijo ir prašė pripažinti negaliojančia iÅ¡perkamosios nuomos sutartį, kuriÄ ieÅ¡kovas taip pat vertino kaip žemės sklypo lizingo sutartį.

Vertindamas analogiÅ¡kų kaip ir Å¡ioje nagrinėjamoje byloje reikalavimų pagrįstumÄ , kasacinis teismas toje byloje ne tik konstatavo CK 6.568 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos norminės nuostatos imperatyvų pobÅ«dį, bet ir tai, kad Å¡alių santykių kvalifikacija kaip lizingo teisinių santykių, remiantis vien tuo, jog sutarties sÄ lygos panaÅ¡ios į lizingo, tačiau neatsižvelgiant į kitas aplinkybes, ignoruojant Å¡alių valiÄ bei sutarties sudarymo tikslus, reikÅ¡tų neproporcingÄ kiÅ¡imÄ si į Å¡alių sutarties laisvės principÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog lizingo požymių turinti sutartis, kurios dalykas yra žemės sklypas, negali bÅ«ti kvalifikuojama kaip lizingo sutartis, tačiau jos pagrindinės sÄ lygos – daikto valdymas ir naudojimas už atlyginimÄ , įsigijimas nuosavybėn ir pan. – įstatymo nėra draudžiamos ir gali bÅ«ti keleto sutarčių rÅ«Å¡ių kvalifikuojančiais požymiais. Tokiu atveju, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygas, pobÅ«dį, tikslÄ , jos elementų tarpusavio ryšį ir bruožus, sutartis gali bÅ«ti kvalifikuojama vadovaujantis giminingų sutarčių teisės institutų normomis, pvz., kaip iÅ¡perkamosios nuomos, pirkimo–pardavimo iÅ¡simokėtinai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡ios (nagrinėjamos) ir minėtų kasacinio teismo anksčiau iÅ¡nagrinėtų bylų faktines aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog tos aplinkybės yra labai panaÅ¡ios, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo iÅ¡vadas grindė ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, pateiktais civilinėse bylose Nr. 3K-3-154/2013 ir Nr. 3K-7-2/2013. Dėl procesinės teisės normų pažeidimo Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla (CPK 329 str. 1 d.).Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė ieÅ¡kovo teisę į tinkamÄ teismo procesÄ , šį teiginį grįsdamas tuo, kad teismas, atsisakydamas tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo kliento bylÄ , nesuteikė ieÅ¡kovui galimybės įrodyti, jog Å¡alys iÅ¡ tikrųjų sudarė lizingo sutartį, kurios pagrindinis tikslas – ieÅ¡kovo finansavimas.

Byloje yra duomenys apie tai, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymu pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovÄ pateikti ieÅ¡kovo kliento bylos kopijÄ . Atsakovas pateikė dalį duomenų (žemės iÅ¡perkamosios nuomos paraiÅ¡kÄ verslo klientams, kredito siÅ«lymÄ , kliento/projekto įvertinimÄ , UAB „Liturta“ iÅ¡vadÄ , 2007 m. liepos 10 d. AB „SEB lizingas“ protokolÄ , UAB „VKK Kaunas“ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , AB „SEB lizingas“ PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras ir PVM deklaracijas; nepateikė UAB „VKK Kaunas“ pateiktų dokumentų apie finansinę bÅ«klę, įsipareigojimus kitoms įstaigoms ir jų vykdymÄ , verslo plano, finansinės bÅ«klės vertinimo iÅ¡vados, AB „SEB lizingas“ darbuotojo, atsakingo už turto realizavimÄ ir rinkos vertės nustatymÄ , iÅ¡vados, projektų restruktÅ«rizavimo ir priežiÅ«ros skyriaus iÅ¡vados, AB „SEB lizingas“ teisininko pastabų ir AB „SEB lizingas“ iÅ¡vados, nes jų rasti nepavyko.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, jog atsakovas, nepateikdamas dalies dokumentų, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėms, elgėsi nesÄ Å¾iningai.

Nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad atsakovas turi Å¡iuos dokumentus, tačiau jų neteikia teismui (CPK 12, 178 str.). Aplinkybės, susijusios su atsakovo pareiga saugoti dokumentus ir tokios pareigos nevykdymu, nepatenka į Å¡ios bylos nagrinėjimo ribas. Apeliantas taip pat teigia, jog siekiant sudaryti teisines prielaidas visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes – nustatyti tikruosius ginčo sandorio Å¡alių ketinimus, sudarant sutartį Å¡alių iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ , sutarties sudarymo tikslÄ , kitas aplinkybes, bÅ«tina pakartotinai pareikalauti iÅ¡ atsakovo pateikti teismui dokumentus, kurių, kaip teigia atsakovas, nepavyko rasti.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje pakako duomenų ir įrodymų tam, jog bÅ«tų galima teisingai kvalifikuoti ginčo sutartį. Be to, apeliantas, praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovÄ pateikti minėtus dokumentus, nurodė, jog jais siekia įrodyti, kad Å¡alys sudarė lizingo sutartį, kurios pagrindinis tikslas – ieÅ¡kovo finansavimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog ginčo sutartimi atsakovas finansavo ieÅ¡kovÄ , nėra paneigta, tačiau pirmiau Å¡ioje nutartyje jau buvo pažymėta, kad finansavimo požymis nėra tas elementas, kuris vienareikÅ¡miÅ¡kai įgalina atriboti lizingo sutartį nuo kitų sutarčių, kurių turinyje taip pat yra finansavimo elementas.

Be to, kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, jog atsakovas praÅ¡omus iÅ¡reikalauti dokumentus iÅ¡ tikrųjų turi, tačiau jų nepateikia. Taip pat pažymėtina, jog didžioji dalis apelianto nurodomų nepateiktų dokumentų (UAB „VKK Kaunas“ pateikti atsakovui dokumentai apie finansinę bÅ«klę, įsipareigojimus kitoms įstaigoms ir jų vykdymÄ , verslo planas, finansinės bÅ«klės vertinimo iÅ¡vada) galėjo bÅ«ti pateikti paties apelianto. Esant tokioms aplinkybėms apelianto praÅ¡ymas apeliacinės instancijos teismui dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo atmestinas (CPK 314 str.).

Dėl Å¡ios priežasties taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ pakartotinai įpareigoti atsakovÄ pateikti tÄ dokumentų dalį, kuri buvo nepateikta, pažeidė CPK 8 straipsnyje įtvirtintÄ kooperacijos (bendradarbiavimo) principÄ .Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neargumentuotai ir nemotyvuotai nevertino ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų: UAB „Investrum“ 2012 m. liepos 30 d. iÅ¡vados dėl UAB „VKK Kaunas“ patirtų nuostolių sudarant 2013 m. liepos 12 d.

žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovui nutraukus ginčo sutartį, UAB „Verslo teisės centro“ 2012 m. liepos 23 d. teisinės išvados, UAB „Liturta“ turto vertinimo ataskaitų, UAB Korporacija „Matininkai“ žemės sklypų įvertinimo ataskaitos, investicinio projekto projektinės dokumentacijos. Apelianto nuomone, šie dokumentai patvirtina, jog ieškovas, parduodamas atsakovui žemės sklypus, patyrė didžiulius nuostolius, kad gautas iš atsakovo lėšas panaudojo investiciniam projektui vystyti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atskirai šių įrodymų neaptarė, dar nereiškia, kad jų nevertino. Be to, sprendžiant dėl sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, klausimas dėl nuostolių fakto nėra aktualus, o dėl aplinkybės, jog atsakovas gautas lėšas panaudojo investiciniam projektui, ginčo byloje nėra. Dėl to nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles (CPK 176-185 str.).

Remdamasi iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija neturi pagrindo dėl ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodytų motyvų keisti ar naikinti apskųstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl sprendimas paliekamas nepakeistas. Papildomai pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:AtsakovÄ akcinę bendrovę „SEB lizingas“ pakeisti jo procesinių teisių perėmėju akcine bendrove SEB banku.Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                   Gintaras Pečiulis Nijolė PiÅ¡kinaitė Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė