e43b9c53-b57e-407f-8eef-fb22979cedd5 · Å iaulių apygardos teismas

Nuorašas                                                                  NuorašasPranešėja Danutė Burbulienė                                     Civilinė byla Nr. 2S-316-267/2011Teisėja Rasa Milvydaitė                                           Teisminio proceso Nr. 2-41-3-00301-2011-8                                                                       Procesinio sprendimo kategorija 110.1.;122.4.  (S)                                              ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S                                           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužės 9 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja),kolegijos teisėjų Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J.

J. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-550-641/2011, dalyje, kuria atmestas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, pagal J. J. ieÅ¡kinį dėl sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , n u s t a t ė: Ginčo esmė. I. J. J. kreipėsi į Å iaulių rajono apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams A. V., R. J. ir uždarajai akcinei bendrovei „Vajuretas“ dėl sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia bei UAB „Vajuretas“ vienintelio akcininko 2011-02-04 sprendimo dėl R.

J. atÅ¡aukimo iÅ¡ direktoriaus pareigų bei naujo direktoriaus A. V. iÅ¡rinkimo pripažinimo negaliojančiu. Prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovui A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančias UAB „Vajuretas“, į. k. 300073841, 1000 vienetų 10 litų nominalios vertės akcijų, uždraudžiant Å¡ias akcijas parduoti, dovanoti, kitaip perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti ir kitaip disponuoti; uždrausti A. V., eiti UAB „Vajuretas“ direktoriaus pareigas; skirti UAB „Vajuretas“ administratorių, Å¡ias pareigas pavedant eiti UAB „Tytus“, nustatyti turto administratoriaus teisių turinį, kuris atitinka CK 4.241 straipsnį.

Priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡vadas.          II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė. Å iaulių rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartimi praÅ¡ymÄ patenkino iÅ¡ dalies:

1) nusprendė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tuoti atsakovui A. V., priklausančias UAB „Vajuretas“ 1000 vienetų 10 litų nominalios vertės akcijų, uždraudžiant Å¡ias akcijas parduoti, dovanoti, kitaip perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti ir kitaip disponuoti; 2) atsisakė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – uždrausti A. V. eiti UAB „Vajuretas“ direktoriaus pareigas ir skirti UAB „Vajuretas“ administratorių, Å¡ias pareigas pavedant eiti UAB „Tytus“;

3) atsisakė nustatyti turto administratoriaus teisių turinį, kuris atitinka CK 4.241 straipsnį.Teismas nusprendė, kad, neapribojus galimybės disponuoti ginčo akcijomis, bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Todėl, vadovaudamasis teisingumo, ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo principais, praÅ¡ymÄ dalyje dėl ginčo akcijų areÅ¡to, uždraudžiant Å¡ias akcijas parduoti, dovanoti, kitaip perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti ir kitaip disponuoti, tenkino. Teismas pažymėjo, kad uždraudimas A.

V. eiti UAB „Vajuretas“ direktoriaus pareigas laikytinas per dideliu suvaržymu. Konstatavo, jog grėsmę bendrovės veiklai patvirtinančių duomenų ieÅ¡kovė J. J. nepateikė bei nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kurios rodytų atsakovo A. V. veikimÄ prieÅ¡ingai įmonės interesams. Nusprendė, kad uždraudimas A. V. eiti UAB „Vajuretas“ direktoriaus pareigas nėra bÅ«tinas siekiant užtikrinti bÅ«simo galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ , nes Å¡iuo suvaržymu, ieÅ¡kovė įgytų nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ atsakovo atžvilgiu.

Be to, bÅ«tų pažeistas Å¡alių interesų pusiausvyros principas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmė. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė J. J. praÅ¡o panaikinti Å iaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį, dalyje, kuria atmestas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, ir šį klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės.Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Apeliantė mano, kad laikinųjų apsaugos priemonių ribos negali bÅ«ti formaliai susietos su ieÅ¡kinyje suformuluotais reikalavimais.2.

Apeliantė siekia, kad taikant restitucijÄ (grÄ Å¾inant akcijas į Å¡eimÄ ) UAB „Vajuretas“ maksimaliai iÅ¡saugotų savo vertę. Todėl mano, kad teismui atsisakius taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones buvo pažeista Å¡alių interesų pusiausvyra.3. Apeliantė mano, kad per bylinėjimosi laikotarpį, kuomet bus priimtas galutinis sprendimas byloje, gali sumažėti bendrovės vertė. Kadangi atsakovas, kurio akcijų įgijimas yra ginčijamas, gali bÅ«ti nebesuinteresuotas tęsti sėkmingÄ bendrovės veiklÄ , perleisti bendrovės turtÄ ar atlikti kitus veiksmus, kuriais bendrovei galėtų bÅ«ti padaroma žala ir dėl to sumažėtų jos vertė.

Be to, kadangi yra ginčijamas A. V., kaip UAB „Vajuretas“ akcininko sprendimas paskirti save UAB „Vajuretas“ direktoriumi, teismui patenkinus šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , gali paaiÅ¡kėti, kad A. V. visÄ bylinėjimosi laikotarpį UAB „Vajuretas“ direktoriumi buvo neteisėtai. Todėl mano, kad UAB „Vajuretas“ administratoriaus skyrimas yra priemonė, kurios pagalba bÅ«tų ne pažeidžiama Å¡alių interesų pusiausvyra, bet užtikrinama.4. Apeliantė neturi galimybių dalyvauti įmonės valdyme, bei Å«kiniuose sandoriuose, kuriuos, turėdamas labai plačius įgaliojimus pagal UAB „Vajuretas“ įstatus, sudaro atsakovas A.

V.. Todėl ieÅ¡kovė neturi galimybių pateikti įrodymų, kad atsakovas A. V. galimai veikia prieÅ¡ingai įmonės interesams.Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ atsakovas R. J., praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, o Å iaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ .           Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:           1. Atsakovo nuomone, A. V. yra sÄ Å¾iningas UAB „Vajuretas“ akcijų įgijėjas. Mano, kad 2010 m. liepos 1 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis negali bÅ«ti pripažinta negaliojančia, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos atsakovo, kaip sÄ Å¾iningos sutarties Å¡alies, teisės. Todėl jis turėjo teisės norminių aktų suteiktÄ teisę atÅ¡aukti iÅ¡ UAB „Vajuretas“ direktoriaus pareigų R.

J. bei paskirti naujÄ Å¡ios bendrovės direktorių.           2. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovės praÅ¡ymas uždrausti A. V. eiti įmonės direktoriaus pareigas ir skirti UAB „Vajuretas“ administratorių yra nesusijęs su J. J. ieÅ¡kinio reikalavimais ir juo nėra siekiama užtikrinti teismo sprendimo įvykdymÄ pagal ieÅ¡kovės pareikÅ¡tus reikalavimus. Todėl pirmosios instancijos teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartyje, teisingai pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog konkrečios rÅ«Å¡ies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik pareikÅ¡tų reikalavimų ribose ir tik siekiant užtikrinti vykdymÄ teismo sprendimo, priimtino pagal pareikÅ¡tus ieÅ¡kininius reikalavimus.            3.

Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – ieÅ¡kovės ginčijamu sandoriu perleistų akcijų areÅ¡tas – visiÅ¡kai užtikrina bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , nes kiti ieÅ¡kovės praÅ¡omi taikyti suvaržymai yra nesusiję su jos ieÅ¡kinio reikalavimais. Todėl ieÅ¡kovės teiginiai, kad uždraudimas A. V. eiti UAB „Vajuretas“ direktoriaus pareigas bei administratoriaus skyrimas nepažeistų jo teisių bei teisėtų interesų, yra visiÅ¡kai nepagrįsti.            4.

Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovės teiginiai apie tai, kad, A. V. nesuinteresuotas tęsti sėkmingÄ bendrovės veiklÄ ir gali perleisti bendrovės turtÄ ar atlikti kitus veiksmus, kuriais bendrovei galėtų bÅ«ti padaroma žala, yra visiÅ¡kai nepagrįsti.             IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.             Atskirasis skundas atmestinas.           Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neiÅ¡einant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1d).

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).          Teismas dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, remdamasis ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo ir kitais civilinio proceso principais (CPK 3 str. 1 d., 17 str., 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.).         Apeliantė teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių ribos negali bÅ«ti formaliai susietos su ieÅ¡kinyje suformuluotais reikalavimais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tiesiogiai su pareikÅ¡tu reikalavimu ir bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų atsakovo atžvilgiu taikymas pažeidžia ekonomiÅ¡kumo principÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. birželio 19 d. nutartis, priimtÄ civ. byloje Nr. 2-256/2003 UAB FMÄ® „ VB Vilfima“ v. UAB „Alma Littera“ , Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civ. byloje 2-415/2003 A. M. v. R.

V.). Toks laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų aiÅ¡kinimas teismų praktikoje lemia tai, kad negali bÅ«ti taikomos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios, dar neiÅ¡nagrinėjus ginčo iÅ¡ esmės, reikÅ¡tų ieÅ¡kinio reikalavimų patenkinimÄ . Suprantama, kad laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susiję su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, todėl CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu.

EkonomiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek bÅ«tina ir pakanka bÅ«simo galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Todėl konkrečios rÅ«Å¡ies ir masto laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik pareikÅ¡tų reikalavimų ribose ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimto bÅ«tent pagal pareikÅ¡tus ieÅ¡kinio reikalavimus, vykdymÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali bÅ«ti taikoma.

Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais apeliantės teiginys atmestinas.           Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismui atsisakius taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones buvo pažeista Å¡alių interesų pusiausvyra, kadangi bylinėjimosi laikotarpiu, kuomet bus priimtas galutinis sprendimas byloje, gali sumažėti bendrovės vertė. Teisėjų kolegija pažymi, kad taikant laikinÄ sias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja iÅ¡laikyti proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , tai yra laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo ar nevaržytų vienos proceso Å¡alies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei bÅ«tina tikslui pasiekti (CPK 17, 146 str.).

Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones turi bÅ«ti atsižvelgiama ne tik į ieÅ¡kovo, bet ir į pagrįstus atsakovo interesus, jo turtinę padėtį, užtikrinimo priemonių taikymo pasekmes atsakovui ir su jo veikla susijusiems asmenims. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo Å¡alių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrÄ , nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Å alių lygiateisiÅ¡kumo principas reikalauja taikant laikinÄ sias apsaugos priemones laikytis proporcingumo principo, suponuoja bÅ«tinumÄ vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

Bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civ. byloje Šveicarijos įmonė ,,Apatit Fertilizers S.A.“ v. AB ,,Lifosa“, bylos Nr. 3K-3-146/2002 m.). Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad uždraudimas A.

V. eiti UAB „Vajuretas“ direktoriaus pareigas laikytinas per dideliu suvaržymu, nes tai iÅ¡ esmės nėra bÅ«tina siekiant užtikrinti bÅ«simo galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ .            Apeliantė teigia neturinti galimybių pateikti įrodymų, kad atsakovas A. V. veikia prieÅ¡ingai įmonės interesams, kadangi negali dalyvauti įmonės valdyme, bei Å«kiniuose sandoriuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 42 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta Å¡alių teisė teikti įrodymus.

CPK 135 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prie ieÅ¡kinio turi bÅ«ti pridedami dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimus. Å alių pareiga pateikti įrodymus įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje, pagal kurį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Taigi CPK 42 straipsnis įtvirtina Å¡alių teisę teikti įrodymus, tačiau tai padaryti yra ir Å¡alių pareiga, nes bÅ«tent Å¡alių procesiniai veiksmai lemia proceso eigÄ . Todėl teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių.

Remiantis Å¡iais motyvais, teisėjų kolegija nusprendė, kad apeliantės argumentas yra atmestinas.            Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisingai aiÅ¡kino ir taikė civilinio proceso kodekso 144-152 straipsnio normas ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ iÅ¡sprendė teisingai. Pagrindų panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.).

Todėl Å iaulių rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o ieÅ¡kovės atskirasis skundas netenkinamas.                      Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,                         n u t a r i a :                   Palikti Å iaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį nepakeistÄ .

          Kolegijos pirmininkė                                                                             Danutė Burbulienė           Teisėjai                                                                                                  Vytautas Kursevičius                                                                                                                                                Birutė Simonaitienė                     Nuorašas tikras          Teisėja                Danutė Burbulienė